12 Archivum Lithuanicum 3

Transcription

1 11 Straipsniai

2 12 Archivum Lithuanicum 3

3 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Birutë Kabaðinskaitë Vilniaus universitetas Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë XVIII amþiaus viduryje Rytø Prûsijoje vyriausiojo superintendanto Johano Jokûbo Kvanto (Quandt) rûpesèiu leidþiamà oficialøjá (t. y. Baþnyèios patvirtintà) protestantiðkàjá lietuviø giesmynà ëmësi tvarkyti, pildyti kunigas Adomas Frydrichas Ðimelpenigis (Schimmelpfennig) 1. Jo suformuotos dvi pirmosios giesmyno dalys iðliko tokios pat net iki XX amþiaus vidurio. Kita vertus, keièiantis amþiams vëlesnius to paties giesmyno leidimus veikë naujos raðybos, kalbos kultûros, redagavimo ir leidybos mados. Ðiuo straipsniu ir bus bandoma nuþymëti tam tikrus Ðimelpenigio giesmyno pokyèius XIX amþiaus pirmoje pusëje, á tyrimo centrà iðkeliant du neseniai rastus egzempliorius: Èikagoje, Newberry bibliotekoje 2 (toliau ÈG) ir Rygos Baltijos centrinëje bibliotekoje 3 (toliau RG). 1 Pirmasis Kvanto pavedimu ðá giesmynà rengë Jonas Berentas (Behrendt). Jo vardu sàlygiðkai vadinami ðeði pirmieji giesmyno leidimai, iðëjæ 1732, 1735, 1738, 1740, 1745, 1748 metais, nors nuo 1738-øjø giesmyno redagavimu ir leidyba rûpinosi jau Ðimelpenigis. Vëlesni 1750, 1752, 1757, 1763, 1766, 1773, 1776, 1791 ir 1810 metø leidimai, kurie giesmiø skaièiumi, sandara skiriasi nuo ankstesniøjø, o tarpusavyje yra labai panaðûs, priskiriami Ðimelpenigiui. Þr. Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, 1969, 45 47; (toliau LB), Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990, 18, 68; Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, 241t.; Gotfrydas Ostermejeris, Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, , 356, , Þr. Giedra Subaèienë, Giedrius Subaèius, Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø, Chicago: Draugas, 1999, 12. Ðio egzemplioriaus mikrofilmà ásigijo Vilniaus universiteto biblioteka (VUB, sign.: Mf ). Dëkoju buvusiai Lietuviø kalbos instituto Leidybos skyriaus vedëjai Audronei Stanislovaitienei, padëjusiai pasidaryti minëto mikrofilmo kompiuterines nuotraukas. 3 Baltijas Centrâlâ bibliotçka: inventoriaus Nr. 6169, sign.: 50, 52. Ðá giesmyno egzemplioriø Rygos bibliotekoje pastebëjo ir informacijà maloniai suteikë prof. Domas Kaunas. Labai dëkoju Giedriui Subaèiui, kuris dovanojo ðio egzemplioriaus kopijà. 13 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

4 1. ÈG DATAVIMAS. Èikagoje esantis giesmynas yra gerai iðsilaikæs, turi visus puslapius. Jo pavadinimas Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû=Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra panaðus á kitus XVIII amþiaus oficialiojo giesmyno leidimø pavadinimus. Tiesa, Èikagos bibliotekos egzemplioriuje nëra nurodyti leidimo metai. Tokios antraðtës prototipas buvo XVII XVIII amþiaus Rytø Prûsijoje leistø vokiðkø oficialiøjø giesmynø antraðtës, pvz., vadinamieji Reussnerio giesmynai Neu verbessert- vollständiges Kirchen= Schul= und Hausgesangbuch / in dem Königreich Preussen [...] 1702, ir ypaè paties Kvanto iðleistas giesmynas Neue Sammlung Alter und neuer Lieder, [...] die in den Preußischen Kirchen, gesungen werden, Gott zu Ehren und den Gemeinen u öffentlicher und besonderer Andacht mitgetheilet [...] Po antraðtinio lapo Èikagos bibliotekos egzemplioriuje eina dvi prakalbos vokiðka, pasiraðyta Kvanto, su data: den 4ten September º 1751, ir lietuviðka be jokio paraðo. Remiantis nurodyta data, Newberry bibliotekos lietuviðkosios bibliografijos sudarytojø buvo manoma, jog aptariamasis giesmynas yra iki ðiol nematytas pirmasis Ðimelpenigio pertvarkytas giesmynas 5, kuriame buvo galutinai sujungti Berento ir Fabijono Ulricho Glazerio giesmynai. Jo leidimo metais buvo linkstama laikyti 1750-uosius (þr. LB 1, 396). Taigi atrodytø, naujasis egzempliorius leidþia patikslinti pirmojo pertvarkyto giesmyno iðleidimo metus ne 1750, o 1751! Taèiau atidþiau patyrinëjus iðlikusius XVIII amþiaus giesmynus, susidaryta nuomonë visiðkai pakinta Ið XVIII amþiaus antros pusës mus pasiekë 1752, 1757, 1776, 1791 metø labai panaðûs oficialiojo giesmyno leidimai. Palyginus juos su naujuoju radiniu matyti, jog pastarojo gerokai skiriasi ir sandara, apipavidalinimas. Raðyba, kai kuriø þodþiø formos skiriasi net antraðtiniame lape 6, plg. kurroµa (2x) vietoj kurr¾µa (l757, 1791); suraßytus vietoj suraßytos (l757, 1791); ëµantiems vietoj eµantiems (1757, 1791); randamus vietoj randamos (1757) ar randomos (1791). Be to, 1757, 1791 metø leidimuose èia yra nurodyti ir publikavimo metai. Tradicija lëmë, kad lietuviðki Rytø Prûsijos giesmynai buvo spausdinami kartu su maldomis. Taigi pati knygelë bûdavo sudaryta ið dviejø savarankiðkø daliø su antraðtëmis: giesmyno ir maldyno. XVIII amþiuje ðios dalys turëjo netgi atskirà paginacijà. Èikagos egzemplioriaus puslapiai, prieðingai, sunumeruoti iðtisai. Paþy- 4 Þr. Ruth Fuehrer, Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommision für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann, Subaèienë, Subaèius 1999, vii viii, Antraðtinis lapas yra iðlikæs tik 1757 ir 1791 metø leidimø. 14 Archivum Lithuanicum 3

5 mëtina ir tai, kad ÈG puslapiø, psalmiø, giesmiø numeracija daþnai supainiota: vietoj puslapio 314 raðoma 319, ir atitinkamai giesmiø Nr , , , , ; psalmiø Nr , Tokiø supainiojimø nëra metø leidimuose. Giesmynai taip pat skiriasi ir raðyba metø leidimø ji yra konservatyvesnë negu ÈG ypaè daug priebalsiø geminatø: p. 1 gallu 1752, 1757 (ÈG galu); p. 1 diddini 1752, 1757 (ÈG didini); p. 1 primetti 1752, 1757 (ÈG primeti); p. 32 dillinnas 1752, 1757 (ÈG dillinaµ ); p. 32 tekkëjo 1752, 1757 (ÈG tekëjo); p. 415 labbay 1752, 1757 (ÈG labay) ir kt., beveik nëra minkðtumo þenklø: p. 2 did ôs 1752, 1757 (ÈG did iôs); p. 34 arc aus 1752, 1757 (ÈG arc iaus); p. 414 µuµµimilµtanc am 1752, 1757 (ÈG µuµimilµtanc iam ); pasitaiko ið Didþiosios Lietuvos raðtø dar Danieliaus Kleino XVII amþiuje perimtas kietasis lenkiðkasis ù p. 35 Maùonæ 1752, 1757 (ÈG Malonæ). Èikagos egzemplioriaus raðyba, kaip matyti, artimesnë nûdienei, be to, èia daug daugiau ir kirèio þenklø Labiausiai á akis krinta ne raðybos, o stiliaus redagavimo skirtumai. Remiantis Gotfrydo Ostermejerio darbais, kuriuose (ypaè Erµte Littauiµche Liedergeµchichte [1870], þr. Ostermejeris 1996, 193t., ) iðsamiai apraðyti to meto giesmynai ir jø redagavimo trûkumai, pavyko nustatyti ir papildyti kai kuriø giesmiø redagavimo varijavimus: 1. Daug kritikuota giesmës Nr. 15 ketvirto posmo eilutë (p. 12) tai dåra Dwåµe ßwenc ama biednû monû S irdelæ µu Diewu µujednojama (1732, 1745, 1748), pasak Ostermejerio, buvo pataisyta aðtuntame (t. y metø) leidime. Ið tiesø, 1752, 1757 metø leidimuose yra tai Darb s Dwaµês ßwentinnanc ôs bednû monû S irddlæ, µu Diewu µujednojanc ôs; taèiau 1791 metø leidime, kuris faktiðkai pakartojo 1750 metø variantà, gráþta prie senos redakcijos tai dåra Dwåµe ßwenc ama biednû monû S irdëlæ µu Diewu µujednojama. ÈG ði posmo eilutë nepanaði në á vienà anksèiau minëtà variantà tai dåra Dwåµe ßwenc ianti bëdnû monû S irdéle µu Diew³ µujednojanti. 2. Ostermejeris ir jo amþininkai daug diskutavo dël geidþiamosios ir liepiamosios nuosakos vartojimo (þr. Ostermejeris 1996, 217, 243, 250). Matyt, ðiø ginèø paveiktas ÈG rengëjas giesmëje Nr. 134 (antras posmas, p. 121) ir 137 (antras posmas, p. 124) buk taisë á t eµt: Ward s tawo ßwenc am s buk ( ) Ward s tawo ßwenc iam s t eµt ÈG; Buk ßwenc amas tawo Wardas ( ) T eµt ßwenc iamas tawo Wardas. 3. Nemaþai buvo taisyta ir Glazerio giesmë (Nr. 401, p. 413). Èia ÈG variantas taip pat skiriasi nuo kitø, plg. ðeðtà posmà Taipo tas Atëjimas yr piln s Meiles ÈG ir Tawo tas Atëjimas yr piln s Meiles ( ) bei Bsdawa Atëjimas taws/ Maùones juk pilnas (1748); septintas posmas sutampa su 1791 metø leidimo redakcija Råmdik råmdik man Umus, nds matau tus dukµtanc ius ÈG bei Råmdyk råmdyk man 15 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

6 Umus, nës mattau tus dskµtanc us 1791, o metø leidimuose yra Råmdyk råmdyk man Umus, nës mattau tus bûkµtanc us ir 1748 metø leidime Tëßyk tëßyk man Umus, bijanc us bey drébanc us; Welnas nëµa Buklumu // gandinn µawo péklißku. (Kiti Ostermejerio minëti taisymai 7 Èikagoje rastame giesmyne sutampa su metø leidimø variantais.) Yra nemaþa ir smulkiø redakciniø skirtybiø: p. 5 jo Loµka c yst Diewo ir ÈG jo Loµka yr Diewo; p. 34 apµaugojo Mieµtû irgi Këmû 1752, 1757 (Kiemû 1791) ir ÈG apµaugojo Mieµtus irgi Kiemus; p. 413 wienßird ey ir ÈG wis ßird ey ir kt Ávertinus ðiuos nevienodumus, didesná ÈG raðybos artimumà nûdienos raðybai, þvilgsnis krypsta á XIX amþiø metais oficialøjá giesmynà kiek paredagavæs iðleido vokietis kunigas Karolis Gotardas Keberis 8. Ði redakcija (po Keberio mirties 1835 metais) buvo pakartota 1836 ir 1838 metais 9. Palyginus Keberio giesmynà 10 su ÈG matyti, kad visiðkai sutampa antraðtinis lapas: tokios pat þodþiø formos, raðyba. Visi leidimai, kaip ir ÈG, vientisõs paginacijos. Èikagoje rastasis giesmynas artimiausias 1836, 1838 metø leidimams. Sutampa netgi atsklanda pirmajame puslapyje skrendantis angelas, kartojasi puslapiø, giesmiø ir psalmiø numeracijos klaidos, labai panaði raðyba. Nustaèius apytikrá ÈG pasirodymo laikà, kyla klausimas, kodël po vokiðka jo pratarme iðspausdinti 1751 metai. XVIII amþiaus giesmynø pratarmiø metai daþniausiai sutampa su antraðtiniame lape nurodytaisiais. Tik 1791 metø leidime, kuris, pasak Ostermejerio, buvo tarsi 1750 metø giesmyno kopija, nurodyti 1750 metai. Ið XIX amþiaus Keberio redaguotø leidimø egzemplioriø tik ÈG iðlaikë visà nedefektinæ pratarmæ 11. Galima manyti, jog ir likusios knygos jà turëjo tokià pat. Ðitai árodo vëlesni, XIX amþiaus vidurio, Frydricho Kurðaièio redaguoti leidimai (1843, 1853, 1855 ir t. t.) visø nedefektiniø egzemplioriø vokiðka pratarmë pasi- 7 Þr. Ostermejeris 1996, 193t., 205, 355, 358t., 362 apie giesmes Nr. 61, 120, 207, 208, 336, 372, Þr. R[udolf] Schwede, Zur Geschichte der litauischen Gesangbücher, Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, 1891, ; G[eorg] F[riedrich] Hartung, Entgegnung und Berechtigung des Aufsaães im December=Heft der Prov.= BlÕtter: Wie lõßt µich die Einf hrung eines neuen Geµangbuches am weckmõßigµten befærdern?, VaterlÕndiµches Archiv [...] oder Preuß. Provin ial=blätter 19, 1838, Èia teigiama, jog Keberis naujàjá variantà tvarkæs kartu su dviem korektoriais. Kas tokie jie buvo, neminima. Apie Keberá dar þr. Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 2, Vilnius: Sietynas, , ; Domas Kaunas, Knygos dalia, Vilnius: Pradai, 1999, Dainoros Pociûtës ir Miko Vaicekausko parengtoje giesmiø antologijoje Giesmës dangaus miestui (Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998) apraðytas vienas ið neva paskutiniøjø Ðimelpenigio giesmyno leidimø (þr. p. 265) ið tiesø yra Keberio giesmyno leidimas. 10 Naudotasi 1832 metø egzemplioriumi, esanèiu VUB, sign.: L R 949, taip pat vëlesniø metø leidimais, kuriø bibliografija nurodyta toliau, 15 iðn. 11 Pati pratarmë ir XVIII, ir XIX amþiuje beveik nekito: ðiek tiek redaguota kalba; XVIII amþiuje buvo papildomos nuorodos apie iðëjusius leidimus, o nuo 1791 metø leidimo tekalbëta apie naujàjá septintàjá (t. y øjø!) leidimà. 16 Archivum Lithuanicum 3

7 raðyta 1751 metais. Taigi galima daryti prielaidà, jog po visø XIX amþiaus leidimø pratarmëmis, nepriklausomai nuo jø realaus pasirodymo laiko, buvo nurodomi 1751 metai. Kodël buvo pasirinkti ðie, su jokia konkreèia realija nesusijæ metai, tegalima spëlioti. Veikiausiai tiksli 1791-øjø leidimo pratarmës data buvo uþmirðta, o gal ðitaip norëta iðsiskirti ið XVIII amþiaus giesmynø. 2. RG DATAVIMAS. Rygoje rastas giesmynas nëra taip gerai iðsilaikæs kaip ÈG; èia trûksta daugelio abiejø pratarmiø puslapiø. Tad nebeaiðku, ar buvo kokia nors data po vokiðka pratarme. Pati knyga, atrodo, spausta ið labai susidëvëjusio spaustuvës rinkinio daug raidþiø yra nutrupëjusios, neryðkios. Lietuviðkoji pratarmë, kurios iðliko pirmas ir paskutinis lapas, pasiraðyta inicialais J. B. (t. y. Jonas Berentas), kaip ir kituose XVIII amþiaus leidimuose. Taèiau, panaðiai kaip ÈG (XIX amþiaus leidime), antraðtiniame lape nenurodyti leidimo metai, o pirmojo puslapio atsklanda skrendantis angelas. Dvejopai galima vertinti ir kai kurias vokiðkos pratarmës ypatybes bei knygos puslapiø ir giesmiø numeracijos savitumus. Pratarmëje vartojamos vokiðkos formos sutampa su vartotomis XVIII amþiaus leidimuose, pvz., herf r (1791, RG) ir hervor (ÈG), bet 1 iðnaðos korektûros klaida iaerota vietoj lot. iterata yra bûdinga jau Keberio giesmynams. XVIII amþiaus leidimø savitumas yra RG esanti atskira giesmyno ir maldyno paginacija, bet giesmiø ir psalmiø numeracijos klaidos bûdingos XIX amþiaus Keberio giesmynams: vietoj 183 giesmës numerio èia yra 182, o vietoj 67 bei 127 psalmës iðspausdinta atitinkamai 97 ir 128. Beje, RG turi ir vien savo klaidø: pavyzdþiui, vietoj giesmës numerio 306 uþraðyta RG raðyba artimesnë XVIII amþiaus leidimams, ypaè 1791 metø. Tai matyti jau antraðtëje, kurioje pavartotas 1791 metø leidimui bûdingas uþraðymas Gieµmû; lietuviðkos pratarmës ir paties giesmyno raðyba taip pat daþniausiai sutampa su XVIII amþiaus leidimø (skiriasi nuo ÈG): pratarmës nepalåujenc ôs (1791, RG) ir nepalåujanc iôs (ÈG), Priµµimokinnimo (1791, RG) ir Priµimokinimo (ÈG), kurreme (1791, RG) ir kuriame (ÈG), tikkray (1791, RG) ir tikray (ÈG), pagarbinæ (1791, RG) ir pagarbino (ÈG); giesmyno p. 1 gallu (1791, RG) ir galu (ÈG), kenc enc am (1791, RG) ir kenc ianc iam (ÈG), p. 2 apturrëti (1791, RG) ir apturëti (ÈG) ir kt. Nuo XVIII amþiaus leidimø (kaip ir nuo Keberio giesmynø) RG ypaè skiriasi gausybe korektûros klaidø, iðkraipymø: µeidis (t. b. µëd s) 18; c yµtc auµëôµs (t. b. c yµtc åuµóµds) 12; rateiµi (t. b. ateiµi) 18; galatmilëti (t. b. gal atmilëti) 260; Griek sir (t. b. Griek s ir) 260; iß Swieto aß ißëjæs Dangu kakinos (t. b. iß Swieto aß ißëjæs Dang³ kakiµoµ ) 582; nds budami (t. b. wis budami) 415; beweik, Karalu pri mk (t. b. ben eik, Karal³ pri mk) 414; tai [...] mums Tar[p]ininkas eµt (t. b. tas [...] mums Tarpininkas eµt) 35; Augino be Paleidimo (t. b. Augino be Pa eidimo) 11; D augµmas wiµµada ir wos (t. b. D augµmas wiµµada triwos) 586. Labai nerûpestingai þymëti ir diakritikai. Ðiø 17 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

8 klaidø atsiradimo prieþastis veikiausiai buvo mëginimas spausdinti naudojant neiðardytus ankstesnio leidimo spaudmenø rinkinius. Mat pakartotinai spausdinant, ið senojo rinkinio daþnai iðkrisdavo pavienës raidës ar net suirdavo puslapis, o spaudëjai, nemokantys lietuviðkai, visa atitaisydavo savo nuoþiûra, be papildomø korektûrø 12. Palyginus anksèiau pateiktus giesmiø stiliaus redagavimo skirtumus (þr. p. 15t.) su RG, matyti, jog vieni RG taisymai sutampa su XVIII amþiaus redakcijomis, kiti tokie pat kaip ir XIX amþiaus Keberio giesmynø. Giesmës Nr. 15 variantas atitinka XVIII amþiaus eilutes: tai dåra Dwåµe ßwenc ama bednû monû S ird élæ su Diew³ µujednojama (p. 12). Giesmës Nr. 134, 137 ir 401 taisymai sutampa su ÈG darytaisiais: Ward s tawo ßwenc am s t eµt (p. 121), T eµt ßwenc amas tawo wardas (p. 124), Taipo tas Atëjimas yr piln s Meilês ißråµtas (p. 413), Råmdyk råmdyk man Umus, nës mattau tus dskµtanc us (p. 413). Smulkûs redagavimai grupuojasi lygiai taip pat su XVIII amþiaus leidimais sutampa p. 4 jauc au (jauc iu ÈG); p. 5 jo Loµka c yst Diewo (jo Loµka yr Diewo ÈG); p. 34 apµaugojo Mieµtû irgi Kiemû (apµaugojo Mieµtus irgi Kiemus ÈG); su XIX amþiaus Keberio giesmynais sutampa p. 413 wis ßird ey (wienßird ey 1752, 1757, 1791); p. 8 mokin jis (jis mokin ); p. 5 Naßta acc. sg., ÈG Naßtà (Naßtas ) ir kt Tai, kad RG labai artimas 1791 metø giesmynui ir turi kai kuriø XIX amþiaus Keberio giesmynø bruoþø, ágalina daryti prielaidà, jog jis buvo iðleistas tarp metø, matyt, XIX amþiaus pradþioje. LB (1, 388) nurodyta, jog 1810 metais buvo iðspausdintas nûdienos bibliografø nematytas leidimas pavadinimu Pagerintos giesmjø knygos, [616?] p. Visiðkai bûtø átikëtina, jog RG ir yra bûtent ðiø metø giesmynas. Vis dëlto reikia daryti nemaþà iðlygà: abejoniø kelia patys LB duomenys. Èia remiamasi ið esmës vien Silvestro Baltramaièio bibliografiniu veikalu 13 ir dar jo duomenys pateikti netiksliai Baltramaitis ið tiesø nurodë, jog knyga turi 976 puslapius ir yra plataus formato (8 ). Be to, matyti, kad lyginant su kitais spausdiniais leidinys jo apraðytas labai ðykðèiai tarsi Baltramaitis bûtø tik perraðæs informacijà, o paèios knygos rankose neturëjæs. Nurodytasis knygos formatas ir puslapiø skaièius atitinka 1832 metø Keberio giesmyno duomenis. Vadinasi, Baltramaitis ar kitas asmuo, kurio apraðu rëmësi bibliografas, galëjo ir suklysti arba kai kà supainioti (juk XIX amþiaus oficialiojo giesmyno leidimø metai antraðtëse 12 Dël tokio spaustuvininkø elgesio vëliau skundësi ir Frydrichas Kurðaitis, þr. Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Kele[i]wis iß Karaliauc iaus 47, 1864, 185t. 13 Ñ[èëâeñòðú] Áaëòðàìàéòèñú, ÑÏÈÑÎÊÚ ËÈÒÎÂÑÊÈÕÚ È ÄÐÅÂÍÅ-ÏÐÓÑÑÊÈÕÚ ÊÍÈÃÚ [...], Ñ.-ÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è Êîìï., 1904, 27. Greta nurodytoje Vaclovo Birþiðkos bibliografijoje tik perraðyta Baltramaièio informacija (þr. V[aclovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija 2, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisijos leidinys, 1926, áraðas 461). 18 Archivum Lithuanicum 3

9 nebuvo nurodomi). Tad jei 1810 metais iðties buvo iðëjæs giesmyno leidimas, RG galëtø bûti jo reprezentantas. Didelë tikimybë, kad bûtent RG ir galbût papildomai 1791 metø leidimu (nes pastarajame nëra daugelio specifiðkø RG iðkraipymø ir raðyba kartais artimesnë Keberio giesmynams) rëmësi Keberis, rengdamas naujàjá giesmyno variantà ÈG IR KEBERIO GIESMYNØ SANTYKIS. Iðsamesnë prieinamø 15 Keberio giesmynø analizë parodë, kad tam tikrais neþymiais aspektais skiriasi ne tik 1836, 1838 ir neidentifikuotø metø leidimai, bet ir tø paèiø metø egzemplioriai. Didþiausià svarbà èia turi ne knyga kaip visuma, o knygos lankai (24 puslapiø) ir jø santykis: mat daugelis egzemplioriø suformuoti ið skirtingø metø leidimø lankø. Palyginus siauro formato (12 ) , 1838 ir neidentifikuotø metø giesmynus, paaiðkëjo, jog galima skirti trejopus lankus: senesnius, naujesnius ir naujausius (apie jø pasiskirstymà ávairiuose egzemplioriuose þr. toliau, p ) Senesnieji lankai daþniausiai keisti naujesniaisiais. Vienas nuo kito jie skiriasi tik tam tikrais raðybos, fonologijos ir kt. taisymø niuansais (plg. 1 ir 2 pav.) Labiau redaguota naujesniøjø lankø raðyba. 1. Èia daþniau (bet nenuosekliai, ne visais atvejais) áterpiamas minkðtumo þenklas po afrikatø, [ß], [l], [n], [r], [s], ypaè veiksmaþodþiø galûnëse, pvz., galu galiu 217, 265, 457; ilµ¾µ ilµi¾µ 319; noru noriu 457, vardaþodþiø, dalyviø gen., acc. (reèiau dat.) pl. galûnëse: Brolû Broliû 621, S wenc û S wenc iû 649 (kolontitulas), tikinc us tikinc ius 34, Ryßus Ryßius 430, netikkuµus netikkuµius 723, ßwentéµnam ßwentéµniam 527; bûdvardþiø aukðèiausio laipsnio priesagoje: geråuµas geriåuµas 217; prieveiksmiuose: tolaus toliaus 620, tyc oms tyc ioms 14 Plaèiau apie RG ryðá su XVIII ir XIX amþiaus giesmynais bus kalbama kituose autorës straipsniuose. 15 VU bibliotekoje bei Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos bibliografijos ir knygotyros centre (toliau BKC) yra keturi 1836 metø (VUB, sign.: L R 926; BKC, sign.: C , C , C [ðis egzempliorius LB papildymuose klaidingai nurodytas esàs 1838 metø]), du 1838 metø (VUB, sign.: L R 11911/12, L R 12029/30) ir du neidentifikuotø metø, LB spëjama 1832-øjø (BKC, sign.: C /6, C /9), egzemplioriai. Sankt Peterburgo universiteto bibliotekoje (sign.: E. II. 2556; mikrofilmas LMAB, sign.: Mf. 711) esantis defektinis egzempliorius (trûksta paskutinio giesmyno lanko ir viso maldyno) laikomas 1836 metø leidimu (LB papildymai 35). Straipsnio autorë labai dëkoja Bibliografijos ir knygotyros centro skyriaus vedëjai Almai Daugaravièienei, maloniai leidusiai pasinaudoti turimais centro egzemplioriais ir suteikusiai nemaþai naudingos informacijos. 16 Dar Keberiui gyvam esant, manoma, iðëjo dviejø formatø in 8 (plataus) ir in 12 (siauro) 1832 metø giesmyno variantai, plg. Hartung 1838, 17 21; Schwede 1891, 403. Mus pasiekæs tik plataus formato minëtø metø leidimas èia neanalizuojamas, nes jo lankai nesutampa su vëlesniø siaurø leidimø lankais. Apie jo ryðá su kitais leidimais þr. toliau p Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

10 1 pav II 238: senesniojo lanko (M) fragmentas su þodþiais Gaßlummo, wiµlab, bednåuµ ir kt.; BKC, sign.: C ; kai kuriuose þodþiuose: krikßc onis krikßc ionis 52, 601, d augkities d iaugkities 40 (ir kiti ðios ðaknies þodþiai), tac au tac iau Dvigubos senesnio lanko raidës (<mm>, <nn>, <rr>, <ll> ir kt.) daþnai keièiamos viengubomis, ypaè veiksmaþodþiø, bûdvardþiø abstraktø priesagose -immas, -ummas ar ilgesniame baigmenyje -innimas (ið veiksmaþodþiø su -inti): Atleidimmui Atleidimui 674, Gimimmà Gimimà 271, Ißdykummo Ißdykumo 625, Atµiminnimo Atµiminimo 675, 769, Gaiwinnimas Gaiwinimas 217. Pasitaiko atvejø, kai viengubinimas derinamas su minkðtumo þenklo dëjimu: gillos gilios Kita vertus, kartais kai kurie þodþiai naujesniame lanke imami vartoti su dvigubomis raidëmis. Gana nuosekliai dvigubinama <µ> þodyje vis ir bendraðakniuose þodþiuose: wis wiµµ 53, 217, 265, 275, wiµkà wiµµkà 53, Wiµogaliµis Wiµµogal µis 697, wiµlab wiµµlab 32. Kitur raidës dvigubinamos tik nenuosekliai, sporadiðkai: mielaµis mielaµµis 217, tikdti tikkdti 40; Akiês Akkiês 27; gimæµis gimmæµis 36; budis budd s Nosinës raidës þymimos nuosekliau: a) jos raðomos vardaþodþiø, dalyviø acc. sg., dalyviø nom. sg. galûnëje (senesniajame lanke èia daþnai jø nëra): Gërima Gërimà 50, Nakti Nakt 337, Sunu Sun³ 313, kuri kurr 38, 582, neu miegaµis neu miegàµis 275, prap¾les prap¾læs 429; tikis tik s 601; b) su nosine raðomas prieðdëlis á- i welgei welgei 37, israwdtu srawdtu 217, Iµtatimo µtatimo 620, itikannc ioje tikannc ioje 620; 20 Archivum Lithuanicum 3

11 2 pav. NG I 238: naujesniojo lanko (M) fragmentas su þodþiais Gaßlumo, wiµµlab, bedniåuµ ir kt.; BKC, sign.: C c) nosinë dedama þodþiø, kuriø kaitomosios ar giminiðkos formos yra su Vn dvigarsiu, ðaknyje: Ißgaßc io Ißg൵c io 413, atµuµk atµ³µk 615, µkuµti µk³µti 601, supraµµu supr൵u 42, raµµu r൵u 73, raµti ràµti 430, radoµi ràdoµi 716; veiksmaþodþiø su -inti, -yti kamiengalyje atµimiµ¾µ atµim µ¾µ 42, augiµi aug µi 39, Mokik Mok k 583. Taigi XIX amþiuje, iðnykus nosiniams balsiams, tradicinis jø þymëjimas perkeltas ir kitiems atvejams: jei veiksmaþodþio praes. sg. turi intarpiná [n], likusios jo formos imtos raðyti su nosine; d) nosinëmis neretai keièiamos ir raidës su kitokiais diakritiniais þenklais (akûtu, stogelio formos cirkumfleksu), veikiausiai þyminèiais balsiø ilgumà: kéµt kæµt 50, Spåµtû Spàµtû 505, ißmanås ißmanàs 409, Diewå Diewà 529, µûµk µ³µk 313, apµkûµt apµk³µt 429, suték sutæk 626, Senesniojo lanko <ià> ar <à> po [ð], afrikatø (dar [s], [j]) þodþio gale bei vienskiemeniuose þodþiuose retkarèiais keièiamas <æ> ar <e>: Dußià Dußæ 44, déganc ià déganc æ 583, c ia c e 217, 275, ßià ßæ 38, 39, 44, 337, praßoku- µià praßokuµæ 322, jas jes Dalyviø, padalyviø praes. act. priesagose (ir kai kuriø kitø þodþiø viduryje) senesniame lanke pasitaikantys <jia>, <je> (arba <jé>) ir <e> keièiami atitinkamai <ja> ir <ia>, <a>: kelåujenc ius kelåujanc ius 33, ponawojénc ioµês ponawojanc ioµês 314, wießpataujianc iujû wießpataujanc iujû 649; reikent reikiant 602; paµkuc iåuµeme paµkuc iåuµame Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

12 7. Retkarèiais vietoj <i> vartojama <y>: tai tay 33, 35, 529, 790; apmiµlik apmiµlyk 583; apginæs apgynæs 34; tarikime tarykime 36; sénina séngna (turëtø bûti sényna) 33; Kar igis Kar ygis 76, altis altys Ir senesniame, ir naujesniame lanke nevienodai þymimas [þ]: daþnai naujesnis variantas < > < >, pvz., did iauµà did iauµà 30, pa yµt pa yµt 505, o kartais atvirkðèiai < > < >, ypaè afrikatose, pvz., tikinc ius tikinc ius 34, spaud ia spaud ia Labai ávairuoja ir <e>, <ë>, <d> vartosena kartais naujesniame variante <e> <ë>, <d>: men¾ mën¾ 313, Nuµitikejime Nuµitikëjime 675, Garbe Garbd 314, Wiernybe Wiernybd 529, o kartais atvirkðèiai <ë>, <d> <e>: Nebagëlû Nebagelû 30, kalbëµu kalbeµu 30, Smdrtiês Smertiês Prieðdëlis ne su veiksmaþodþiais senesniame lanke daugeliu atvejø raðomas atskirai. Naujesniame lanke vienur kitur ne jungiamas prie veiksmaþodþio: ne atboji neatboji 42, ne uc ias ne uc ias 50, nors yra atvejø (labai retai), kai, prieðingai, ne atskiriamas: nepameµµu ne pameµu Diakritikai daþniau ir tiksliau nei senesniame lanke vartojami kaip morfologiniai linksniø rodikliai. Gravis arba taðkas dedamas vardaþodþiø instr. sg. f. (kartais m.) galûnëse: kokià 721, Tamµybé 721, Déßiné 746, Dwaµé 619; stogelis vardaþodþiø gen. pl. (kartais sg.) m. ir f. galûnëse: S wenc iû 694, Prapultiês 578 (senesniame lanke diakritikø èia nëra). Ðiose pozicijose senesniame lanke kartais klaidingai pavartoti netinkami diakritikai naujesniame variante pakoreguojami, pvz., Méilé Méilé 337, Smutnybds Smutnybês Daþniau naujesniame lanke þymima kirèio vieta: kirtis kartais dedamas acc. sg.: Meilæ Méilæ 30, Smert Smért 583; bûdvardþiø ir prieveiksmiø aukðèiausiame laipsnyje: mielauµà mielåuµà 76, arc iauµey arc iåuµey Yra keli naujesnio lanko keitimai, susijæ su fonologijos ypatybëmis. Regis, naujesniajame lanke labiau stengiamasi paisyti norminio Rytø Prûsijos vakarø varianto, t. y. baltsermëgiø ðnektos, esanèios ploto pietryèiuose ir labai artimos dabartiniams vakarø aukðtaièiams zanavykams 17 : senesniojo lanko nekirèiuota nenorminë galûnë -a veiksmaþodþiø praes. 3 sg., reèiau vardaþodþiø gen. sg. daþnai keièiama baltsermëgiams áprasta -o, pvz., ne ina ne inno 43, laika laiko 313, 432, méta gen. sg. méto 313, po Pelna po Pelno 273. Panaðiai keièiama ir ávardþiø acc. sg. formose 18 sawà sawo 274, 313, tawà tawo 505, 513. Strukiðkas prielinksnis pri kei- 17 Plg. Antanas Salys, Raðtai 4. Lietuviø kalbos tarmës, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1992, Veikiausiai tai nëra morfologinis savybiniø ávardþiø keitimas nederinamàja forma. Ðiaip jau ir senesniuosiuose, ir naujesniuosiuose lankuose vyrauja nederinamoji ávardþio forma, o retø savybiniø ávardþiø formø keièiama iðimtinai tik acc. sg. galûnë -à. Tad galima manyti, jog ði galûnë taisytojo buvo traktuojama vien kaip keistina strukiø forma su -a. Dar plg. vien tam tikros raðybos mada laikytinus atvejus: Rytameta Gieµmes nom. pl. 311 ir Ryta Métà Gieµmes 560, Rytàmétà Gieµmes (kolontitulas) Rytométo Gieµmes Archivum Lithuanicum 3

13 èiamas norminiu prie 675. Kita vertus, pats taisytojas turbût nebuvo baltsermëgiø tarmës atstovas tai rodytø ir hipernormalizmai [uo] kartais nevykusiai keièiamas á [o], lyg mëginant iðvengti bûdingo strukiams (gyvenantiems Rytø Prûsijos ðiaurëje, vakarinëje dalyje, þr. Salys 1992, 80 89) [uo] ir [o] painiojimo: serganc i¾µus serganc ioµus 30, stébj¾µu stébjoµu 50, ißloµ¾t ißloµot 37 (pasitaiko ir vykusiø keitimø: jos j¾s 271). Be to, yra ir tam tikro [ie] bei [ë] vartosenos ávairavimo: Lidjimu Ldjimu 44; Grießndms Grießnidms 45. Naujesniuosiuose lankuose netaisomos ir ankstesnës strukiðkos formos su [uo] vietoj [o] (d¾wanoti ir pan.) Didþioji dalis morfologijos keitimø buvo daryta maldyno lankuose, jø apskritai nedaug. Keisti kai kuriø veiksmaþodþiø kamienai. Senesniuose lankuose daþnos veiksmaþodþio leisti ç kamieno praet. 2 sg. formos nuosekliai taisytos á â kamieno formas: n ißleidei n ißleidai 716; u léidei u léidai 729. Ðio ir bendrinëje kalboje neáprasto (dël savotiðko pagrindiniø formø santykiavimo) veiksmaþodþio 19 kamiengalis ávairavo dar Kleino laikais, plg. atµileidai 30, atléidei ; panaðiai bûta ir vëliau, plg. Keberio giesmyno ir senesniøjø, ir naujesniøjø lankø ne apléide 204, paµiléideme 298, paµiléiddme 301, bet paµiléido 302. Dël â kamieno ásivyravimo veikiausiai taisytos ir formos µuµimillei ( µuµimilai 646), paµiµddei ( paµiµddai 656). Kitaip aiðkintinos nedësningos daugiaskiemeniø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. formos su galûne -ei (nors 3 sg. galûnë yra -o), kurias taip pat nuosekliai taisë XIX amþiaus naujesniøjø lankø tvarkytojai: µudérinei µudérinai 651, aprupinei aprupinai 642, 747, sakydinei sakydinai 698, atpirkiei atpirkai 737, ißwadawei ißwadawai 649. Tai ne morfologijos, o veikiausiai raðybos keitimai. Formos su -ei yra perimtos ið XVIII amþiaus Berento rengtø leidimø. Dar ankstesniuose leidimuose (Danieliaus Kleino, Jono Rikovijaus, Frydricho Ðusterio 21 ) visur raðoma taisyklingai, plg. aprupinai (KlM, RiM 30; ÐuM 25), iúwaddawai (KlM, RiM 44), ißwaddawai (ÐuM 36). Kleino gramatikose 22 (toliau KlGL, KlC), prieðingai, nurodomos (be jokiø komentarø) praet. 2 wadinnei (KlGL 92), mokinnei (KlC 56), o vëlesnës gramatikos 23 teikia formas su -ai. Matyt, kalbamø formø raðybos painiojimà galëjo lemti kai kuriø kitø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. raðymas su -ei, plg. innojei (KlGL 115), regëjei (KlGL 19 Þr. Irena Jaðinskaitë, Veiksmaþodþiø struktûriniai tipai ir daryba, LKG 2, [Danielius Kleinas,] NAUJOS [...] MALDU KNYGELES [...] KARALAUCZUJE [...] Met¾µe KRISTAUS 1666 (toliau KlM). 21 [Jonas Rikovijus,] Naujos [...] MALDU KNYGELES [...] KARALAUCUJE [...] 1685 (toliau RiM); [Frydrichas Ðusteris,] Naujos [...] MALDU KNYGELES [...] KARA- LAUCZUJE [...] 1705 (toliau ÐuM). 22 [Danielius Kleinas,] Pirmoji lietuviø kalbos gramatika, parengë Lietuviø kalbos ir literatûros institutas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, Kalbamus veiksmaþodþius Kleinas (bei vëlesnieji gramatikai) priskiria prie pirmosios veiksmaþodþiø asmenuotës. 23 Plg. Frydricho Vilhelmo Hako, Povilo Ruigio, Kristijono Gotlybo Milkaus gramatikas. Ádomu, kad Milkus savo giesmyne daug kur vartojo praet. 2 formas su -ei, þr. toliau iðn Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

14 3 pav I 397: senesniojo lanko (R) fragmentas su dauguma nekirèiuotø þodþiø; BKC, sign.: C ) ir pan. Berentas ir vëlesni redaktoriai galëjo tiesiog analogiðkai apibendrinti daþnokà praet. 2 sg. galûnæ -ei. Naujesniuosiuose lankuose retkarèiais keisti ir vardaþodþio kamienai: Miglos Miglds 721, didi dide 789, Tamµe iness. sg. Tamµam 601 (giesmiø indekse); kartais atsisakoma dël vokieèiø kalbos poveikio atsiradusiø sudëtiniø laikø formø: buwo ilµéjuµos ilµdjos 790. Kaip matyti ið bûdvardþiø pokyèiø atributiniuose junginiuose, koreguota kai kuriø daiktavardþiø giminë: tà pac ià stundà tà pat stundà 53, neraugintame Taßle neråugintoje Taßloje Ið sintaksës taisymø minëtinas prielinksniniø junginiø koregavimas (ypaè maldyne). Senesniojo lanko junginys ant+gen. kartais keièiamas vardaþodþio vietininku arba junginiu su kitu prielinksniu: ant Oro Ore 723; ant µakimo pagal µakimà 675; junginys iki+dat. keièiamas iki+gen.: ik apac ai ik apac iôs 788, ikki antram ikki kitto 651; daug reèiau junginys po+dat., instr. po+gen.: po deßinei Rankai po deßinês Rankôs 652; po [...] Ddßine po [...] Ddßinês 623. Keièiami sakinio daliø objektiniai ryðiai (objekto kilmininkas keièiamas objekto galininku): Moters [...] buwo nudjuµos mielauµo Jë aus moµtiti Moters [...] buwo nudjuµos mielåuµà Jë ³ moµtiti Naujesniuosiuose lankuose daryta ir stilistiniø keitimø. Daþnai koreguoti veiksmaþodþiø laikai, nuosakos: påµldpd påµlépja 721; paprato papratæ 723; 24 Archivum Lithuanicum 3

15 4 pav. NG I 397: naujausiojo lanko (R) fragmentas su kirèiuotais þodþiais; BKC, sign.: C paµibaige pabaigta 788; buwau buc iau 47; parinkti taiklesni þodþiai, formos: ir c yµta tay c yµta 746; Gawdnoµa Gawdnû Maldoµa 697; plakti paplakti 625; Kry u u uddtà Kry u u giddtà 225; j j¾mi jis t¾mi 49; Auµis nulenki Auµis nukreipi 619; irgi lengwin ir lengwina ; keièiama þodþiø tvarka: kad wiµµißkay ne µugaißtumbim kad ne wiµµißkay µugaißtumbim 625. Apskritai naujesnieji lankai atspindi didesnæ lietuvinimo tendencijà lotyniðkos nuorodos èia iðverstos á lietuviø kalbà: p. 331 Conµ. Pµ. 147 Wei dek Pµ Be to, iðtaisomos ir kai kurios korektûros klaidos: Meile [...] tu galli [...] Diewui ißwerµt Sun³ Meile [...] tu galli [...] Diewui ißwerßt Sun³ (t. y. iðverþti) 46; taip pat ir giesmiø numeracijos klaidos: vietoj supainioto giesmës numerio 271 naujesniajame lanke þymima 171; pridëtas ir anksèiau nenurodytas giesmës numeris Naujausiems lankams, kurie irgi keitë senesniuosius, bûdingi ið esmës visi naujesniø lankø raðybos keitimø tipai. Vienintelis neþymus naujausiøjø lankø raðybos skirtumas èia þodis wis nekeièiamas á wiµµ (plg. naujesniøjø lankø treèià keitimà). 24 Ðis taisymas gràþino XVIII amþiaus giesmynø (iðskyrus 1791 metø leidimà) variantà. 25 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

16 Fonologijos taisymai taip pat panaðûs. Strukiðkas þodþio galo [a] taip pat keièiamas norminiu [o] (wåla wålo 193; wara waro 385; dåra dåro 385; saka sako 574; jëßka jëßko 574); stengiamasi skirti [ë] ir [ie] (mieldji mielieji 197; d augkities d aagkitds 401). Vis dëlto normine veikiausiai laikoma strukiðka niera ir kitos panaðios formos, plg. nërà nierà 302, 304, 400, bebëra bebiera 292, tebier tebier 259 (beje, ir senesniajame lanke formos nëra, bëra pasitaiko retai). Yra atvejø, kai ðiaurietiðkas [o] pagrástai keièiamas baltsermëgiø [uo]: tweroµu tweri¾µu 264. Morfologijos poþiûriu kai kuriø veiksmaþodþiø ç kamieno praet. 2 sg. forma su galûne -ei, kaip ir naujesniame lanke, taisoma (â kamieno) -ai: µuµimilai 298. Ið stilistiniø keitimø minëtinas klaidingas þodþio Pulks pakoregavimas: Pulks monëlû dideley po to daugyn yr djæs Pôn s monéliû dideley po to daugyn yr djæs 554. Kiti taisymai gana neþymûs, plg. Léngdµa Lénkdµa lankose 558. Beje, naujausieji lankai, kaip ir naujesnieji, atspindi didesnæ lietuvinimo tendencijà greta giesmiø esanèios lotyniðkos nuorodos iðverstos á lietuviø kalbà: Conf. Pµalm. 91. num 88 Wei ddk 91mà Pµålmà bey 88tà Gieµmæ (291). Be to, naujausiame lanke yra iðtaisyti ir buvæ supainioti giesmiø numeriai: senesniajame lanke vietoj Nr. 256 þymima 236 ir atitinkamai , o naujausiame jau 256 ir Pagrindinis, ypaè á akis krintantis naujausiøjø lankø bruoþas gausybë diakritikø, kurie vartojami ne kaip morfologiniai rodikliai, o kaip kirèio kokybæ bei vietà þodyje nurodantys þenklai (plg. 3 ir 4 pav.). Tuo ðie lankai labiausiai skiriasi nuo anksèiau aptartøjø. Akûtas vartojamas ilgam kirèiuotam tvirtapradþiam balsiui ir tvirtapradei priegaidei dvibalsiuose bei dvigarsiuose þymëti: msµû 433, 481, Ksno 194, bstu 194, aprspink 194, apµåugók ( apµåugok) 193; Dårbus 195, nepalåimin 306, Tdwåinus 194, gélbëk 194, karaliåuµim ( karalauµim ) 555. Tiesa, akûtas vartojamas dar ir atviro skiemens tvirtagaliams [a], [e] (gal ir [û] vienskiemeniuose þodþiuose) þymëti: Pakåj³ 193, Wålæ 241, Påtießà 263, atgåwæs 195, gåwo 195, dåromi 195, µåko 241, ténay 385, 391, més 481, 554, jss 242. (Èia dar veikiausiai priklauso ir dël formos trumpëjimo kilæ antriniai ilgieji dvibalsiai -oj: Dienój 194, apdumój 553.) Stogelio formos cirkumfleksas ir gravis gana tiksliai nurodo kirtá ir jo kokybæ. Stogelis (virð <u> ir <o>) daþniausiai þymi ne kilmininkà, kaip buvo anksèiau áprasta, o ilgà kirèiuotà tvirtagalá balsá: Budawônæ 554, môg³ 195, Lôb 289, Bûdà 385, Kûdikiei 481, ikßôl 554. Gravis þymi ne ánagininkà, o trumpà kirèiuotà balsá arba tvirtagalius dvibalsius bei dvigarsius: Dangas 195, mogas 195, wiµµas 193, Tarnas 194, Mukàs 196, mas acc. pl. 481, wiµµoµà 193, Wargoµà 193, bawo 193, 194; D aagsmà 193, 246, mogaas 194, daugiaas 553, Laako 242, ßaakti 242, praßaa 197; Rànkoµa 193, Gàrbæ 194, sankin 195, Smértis 574, wérc 481. Kadangi tuomet spaustuvë turbût neturëjo spaudmens su kirèio þenklu virð priebalsës, gravis ant pirmojo dvigarsiø ul, un, il, in ir pan. 26 Archivum Lithuanicum 3

17 dëmens retkarèiais þymëjo ir tvirtapradá (trumpà) skiemená: prapalti 244, Pagandimà 196, µkand i¾µ 309, nugramde 197. Jokiu kirèio þenklu naujausiuose lankuose nebuvo þymimas [y] ir [i] (veikiausiai dël techniniø sunkumø). Taigi ir tvirtagaliai [aj] tipo dvibalsiai liko nepaþymëti. Vis dëlto, atrodo, bûta bandymø raidæ <y> traktuoti kaip kirèiuotà (daþniausiai ilgà) balsá, plg. taisymus, kurie lyg ir atspindi cirkumfleksiná [y]: liµkit lyµkit; Kar ygys Kar igys 433, Wéidmainis Weidmainys 488, tai tay 197, 241, Taigi Taygi 193, 197; arba akûtiná [y]: paµibaiditi paµibaidyti 389; ir trumpàjá kirèiuotà [i]: Miglai Myglai 300, Kerubinû Kdrubynû 489, Sdrapinû Sdrapynû Naujausiøjø lankø kirèio þenklø sistema gana artima vartotai Ruigio, Milkaus gramatikose ir ypaè Kristijono Donelaièio rankraðèiuose 25, taèiau þenklai naujausiuose lankuose dedami tiksliau, stogelio formos cirkumfleksas nuosekliau þymi tvirtagalæ priegaidæ. Toks tobulesnis kirèiavimas visiðkai sutampa su Frydricho Kurðaièio veikale Lietuviø kalbos tyrinëjimai (1843) 26 pateikta kirèiø sistema 27. Kurðaitis netgi paaiðkino, kad tvirtagaliai bei tvirtapradþiai [a], [e] þymimi vienodai (t. y. <å>, <é>), o tvirtagaliai [ai], [ei] visai neþymimi dël neturimø spaustuvëje raidþiø. Ið veikalo suþinome, jog Kurðaitis leidëjo Hartungo pavedimu prieð dvejus metus (LB 213 spëjama 1841-aisiais) taisæs oficialiojo giesmyno tekstà, o dabar (t. y metais?) þymás svarbiausius kirèius. Be to, uþsimenama, kad patobulintas kirèio þymëjimas (ásivesta <ài>, <éi> tvirtagaliams [ai], [ei] þymëti) esàs tik Lietuviø kalbos tyrinëjimuose ir minëtame giesmyne nuo ðeðtojo lanko. Tiriamus naujausius lankus palyginus su 1841 ir vëlesniø metø Kurðaièio giesmyno egzemplioriø atitinkamais lankais, matyti, jog jie kirèiuoti labai panaðiai. Taèiau Kurðaièio giesmynuose kirèiø þymiai daugiau, o nuo ðeðtojo (F) lanko èia jau þymimi ir tvirtagaliai [aj] tipo dvibalsiai. Taigi galima spëti, jog naujausi lankai tai dar prieð 1841 metus Kurðaièio atlikti pirmieji kirèiavimo þymëjimo bandymai. Kita vertus, kadangi Lietuviø kalbos tyrinëjimuose ir kituose darbuose 28 nëra tiksliai pasakyta, kuriø metø giesmynà tvarkë Kurðaitis, o be nuodugnesniø filologiniø tyrimø neaiðku, ar ið tiesø LB papildymuose (40) nurodomas egzempliorius yra pirmasis Kurðaièio giesmyno leidimas, negalima atmesti minties, jog naujausieji lankai á vëlesnius Keberio giesmyno leidimus pateko ið pirmojo 1841 (?) metø Kurðaièio giesmyno. 25 Þr. Tamara Buch, Zur Akzentuierung des Christian Donelaitis, Opuscula lithuanica, Warszawa: Katedra Jæzykoznawstwa Ogólnego i Baltystyki Uniwersytetu Warszawskiego, 1998, [Frydrichas Kurðaitis,] BeitrÕge ur Kunde der littauischen Sprache, von Friedrich Kur- µchat 1, Kænigsberg: Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerei, 1893, Nors Kurðaitis mini, jog tvirtagalá [ë] áprasta þymëti <ê>: indem man mit ê ein geµchliffenes ç be eichnet u µehen gewohnt iµt (Kurðaitis 1893, 62 iðn. 2), pats ðitaip raðmens <ê> giesmynuose nevartoja. Tvirtagalis [ë] raðmeniu <ê> neþymimas ir naujausiuose lankuose. 28 Þr. Kurðaitis 1864 b, 185: aß pirm kokiû 24 Metû buwau giedamaµes Knygas n¾grunc ey [...] per iurçjæs. 27 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

18 3.3. Visus vadinamuosius senesnius lankus turi daugelis LB 1836 metais datuojamø leidimø 29. Kai kuriuos naujesnius bei naujausius visi 1838 ir tiksliai neidentifikuotø (NG I, II) metø egzemplioriai 30. Èia priðlyja ir Èikagos bibliotekoje rastas giesmynas, ypaè jis artimas ~1838 II egzemplioriui. Þr. lentelæ (simbolis S þymi senesniuosius, N naujesniuosius, o Nj naujausiuosius lankus): Lankas ~1836 I ~1836 II PG ~1838 I ~1838 II ÈG NG I NG II (C , (C ) (L R (L R (C ) (C C , /12) /30) /9) L R 926) A 1 24 S S S S S S S S B S S/N S/N N N N N N C S S N N N N N N D S S S S/N S/N S/N N N E S S S S S S S S F S S S S S S S S G S S S S S S S S H S S S S S S S S I S S S S Nj Nj S S K S S S N N N N N L S S S Nj S S Nj Nj M S S N N N N N N N S S S Nj Nj Nj S Nj O S S N N N N N N/N 1 P S S N N N N N N Q S S S N N N N N R S S S Nj Nj Nj Nj Nj S S S N N N N N N T S S S S Nj Nj S S U S S N N N N N N X S S S Nj Nj Nj S Nj V S S N N N N N N S S S N N N S N Aa S S S Nj S Nj Nj Nj Bb S S N N N N N Cc S S N N N N N Dd S S N N N N N Ee S S N N N N N Ff S S N N N N N Gg S S N N N N N Hh S S N N N N N Ii S S N N N N N Kk S S N N N N N 29 Nemaþai naujesniø lankø turi defektinis Sankt Peterburgo universiteto bibliotekos egzempliorius (toliau PG). Tad já laikyti 1836 metø leidimu (kaip daro LB) nëra tikslu. LB datavimas apskritai yra gana sàlygiðkas, nes leidimø metai nustatomi pagal pridëtà treèiàjà Keberio giesmyno dalá, apie tai þr. toliau p. 30t. 30 Èia taip pat remiamasi LB datavimu. 28 Archivum Lithuanicum 3

19 Preliminariai galima teigti, jog senesnieji lankai, suformavæ visà senesnájá giesmynà (plg. ~1836 I egzempliorius), yra 1836 metø. Ið naujesniøjø ir naujausiøjø lankø visas giesmynas nebuvo sudarytas: ÈG, ~1838 ir neidentifikuotø metø egzemplioriø (taip pat ir PG) pradþia ir vienas kitas atsitiktinis lankas (pvz., A, F H, kai kuriø egzemplioriø L, N, T ir kt.) yra senesnysis, toks pat kaip ir 1836 metø. Taigi darytina iðvada, jog jau po 1836 metø pasirodæ giesmynø leidimai (ne tik vëlesni Frydricho Kurðaièio redaguoti giesmynai, kaip teigiama LB 1, 214) buvo sudaromi ið ne vienu kartu spausdintø lankø (arba spausdinant naudotasi ne vienu metu surinktais ir neiðardytais spaudmenø rinkiniais) 31. Leidëjas Hartungas mini, jog 1832 metø giesmyno spaustuviniai rinkiniai specialiai buvo palikti neiðardyti ( mit µtehenden Lettern ; þr. Hartung 1838, 18). Matyt, tai buvo viena ið prieþasèiø XIX amþiaus giesmynø antraðtiniuose lapuose nenurodyti leidimo metø. Kad ir senesniøjø, ir naujesnøjø lankø spaustuviniais rinkiniais buvo ne kartà pasinaudota, rodytø specifinës atskirø egzemplioriø tø paèiø lankø korektûros klaidos, pvz., ÈG ir ~1838 I, II egzemplioriuose senesniajame H lanke sukeisti vietomis 169 puslapio dviejø eiluèiø pabaigoje esantys diakritikai: vietoj Pro= ir liepjam iðspausdinta Pro ir liepjam=. Be to, pakartotiná spausdinimà liudija ir neþymios kai kuriø egzemplioriø lankø pataisos. Ðtai daugelio egzemplioriø naujesniame B lanke vietoj 33 puslapio kolontitulo Ant Naujo Méto iðspausdinta Méto. Ant Naujo. NG II ði klaida pataisyta. Panaðiai ~1838 I egzemplioriuje pataisytas naujesniam O lankui bûdingas 314 ir 319 puslapiø numeriø sukeitimas vietomis. NG I, II iðtaisytos kituose egzemplioriuose esanèios Dd lanko klaidos (vietoj 635 puslapio iðspausdinta 63, o 638 puslapyje vietoj Kalëdû Kaldû). Tai, kad lankai galëjo bûti tiesiog reprodukuojami be jokiø esminiø keitimø, egzemplioriø datavimà daro dar sudëtingesná. Taèiau tekstologiniam ir kalbiniam tyrimui ðiuo atveju svarbiau nustatyti ne identiðko perspaudo, o sàmoningai koreguoto varianto laikà. Faktas, jog nepavyko rasti në vieno egzemplioriaus, kurio visi lankai bûtø naujesnieji ar naujausieji, kelia mintá, jog tuo metu nebuvo rimto leidimo rengëjo. Be to, ir patys leidiniai buvo formuojami individualiai nëra dviejø visiðkai identiðkø egzemplioriø, pvz., gana panaðûs ÈG ir ~1838 II vis dëlto skiriasi Bb lanku. Vis dëlto galima teigti, jog ~1838 metø ir kitø panaðiø egzemplioriø pagrindas naujesnieji (1838 metø?) lankai. Atrodytø, ypaè stengtasi pertvarkyti maldynà (visi jo lankai naujesnieji), o giesmyno naujesniojo varianto parengti tik tie lankai, kuriø spaustuviniai rinkiniai buvo labiau susidëvëjæ. Ðitai netiesiogiai atspindi ir labai 31 Plg. [Frydrichas Kurðaitis,] Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Keleiwis iß Karaliauc iaus 46, 1864, 182: muµû lietuwißkujû giedamujû Knygû Drukawonês Kwarmai raµi jau pirm 20 ar 30 Metû arba dar ilgiaus µuµtatyti, ogi Kartais wiens Bogs ß Met taip apµtingai ißdrukawojams, kad jis per kelis Metus Drukà ne pareit; ale kitµai Bogs wienu Sykiu tikt menkay ißdrukawojams, o potam wiµus Knygû Bogus wienà µurißant ne galima paµakyti, kada koßnas tujû ißdrukawotas. 29 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

20 saviti pusiniai kai kuriø giesmyno egzemplioriø lankai 32 : tokie yra ~1836 II, PG B lankas ir ~1838 I, II, ÈG D lankas. Jø nebroðiûruoto lapo (t. y. to lapo, kuris suformuos keturis knygos puslapius bei sulenktas bus siuvamas prie kito tokio lapo) viena (iðorinë) pusë (du puslapiai) atitinka senojo lanko ypatumus, o kita (vidinë) naujesniojo lanko ypatumus. Kitaip sakant, dalis puslapiø yra ið senojo lanko, dalis ið naujesniojo. Matyt, po 1836 metø kai kurie susidëvëjæ giesmyno lankai spaustuvëje buvo pertvarkomi laipsniðkai (dël spausdinimo technologijos?): ið pradþiø pusë lanko, vëliau visas lankas (plg. B lankà ~1838 I, II, ÈG, NG I, II ir D lankà NG I, II). Beje, kartais panaðiai buvo perkoreguojami ir naujesnieji lankai: gerokai defektinio NG II egzemplioriaus O lankas iðspausdintas perpus su neidentifikuotø metø vëlesniu variantu, kuris nuo naujesniojo lanko skiriasi tik neþymiomis korektûros klaidomis. Jo vëlyvà spausdinimà rodo puslapiø þymëjimas tiesiais, lygiais skaitmenimis (tai bûdinga po Keberio giesmynø leistiems Kurðaièio leidimams), vokiðkø þodþiø umliauto dabartiðkas raðymas (fr h früh 319; Gem the Gemüthe 331) ir kai kurios korektûros klaidos, sutampanèios su Kurðaièio leidimø klaidomis (plg. gra ey gre ey 314 ir Kurðaièio 1843 metø gre éy). Naujausiøjø lankø, kurie áriðti á ~1838 I, II, ÈG, NG I, II egzempliorius, yra nedaug tik septyni (I, L, N, R, T, X, Aa). Ir visi jie konkuruoja su senesniaisiais lankais (naujesniøjø niekuomet nepakeièia). Be to, á atskirus egzempliorius ðiø lankø patenka nevienodas skaièius (naujesnieji lankai, iðskyrus vadinamuosius pusinius, senesniuosius lankus visuose tirtuose giesmynuose pakeièia labai panaðiai). Vadinasi, minëtuose egzemplioriuose jie galëjo atsidurti gana atsitiktinai. Matyt, ðie neabejotinai Kurðaièio pertvarkyti lankai galëjo bûti rengti metais kaip bandomieji lankai. Kadangi Liudvikas Rëza Kurðaitá savo patarnautoju ir pagalbininku buvo priëmæs dirbti apie 1837 metus (þr. Birþiðka b, 173), ði prielaida atrodo gana átikinama. Kita vertus, naujausieji lankai galëjo bûti átraukti ið numanomo pirmojo Kurðaièio pertvarkyto giesmyno (1841?). 4. TIKSLESNIS KEBERIO GIESMYNØ DATAVIMAS. TREÈIOJI GIES- MYNO DALIS. Kaip jau minëta, antraðtiniuose XIX amþiaus oficialiøjø giesmynø puslapiuose nëra nurodyti leidimo metai. Apie pirmàjá Keberio giesmyno leidimà ir jo pasirodymo metus galima suþinoti ið to meto ðaltiniø (Hartung 1838, 18tt.; Schwede 1891, 402; Áaëòðàìàéòèñú 1904, 36), taèiau vëlesni leidimai, iðëjæ jau po Keberio mirties, nëra minimi. Jø leidimo metai 1836 ir 1838 numanomi pagal treèiosios Keberio giesmyno dalies, kuri pridëta prie pagrindinio giesmyno, antraðtëje nurodytus metus metais Hartungo spaustuvë ásigijo dvi spausdinimo maðinas (nebe stakles), o 1840 stereotipinæ liejimo maðinà, kurià iðkart pritaikë paklausà turinèioms knygoms perspausdinti (Domas Kaunas, Maþosios Lietuvos spaustuvës metais, Vilnius: VU leidykla, 1987, 26t.). Tad Hartungas pradëjo modernesnæ populiariø giesmynø leidybà. 30 Archivum Lithuanicum 3

21 Treèiàjà giesmyno dalá Keberis (leidëjo Hartungo praðymu) parengë remdamasis savo kadaise smarkiai sukritikuoto Kristijono Gotlybo Milkaus (1806) 33 ir Gotfrydo Ostermejerio (1781) giesmynu (tiesa, dar pridëjo ir savo sukurtø ar verstø giesmiø), taip pat ið dalies perëmë naujus Milkaus giesmiø grupiø pavadinimus. Panaudotas Milkaus, Kristijono Lovyno, Povilo Ðrederio, Ostermejerio giesmes Keberis nemaþai redagavo, o kai kuriuos posmus ir visai perkûrë. Taigi Keberá pagrástai galima laikyti ne tik sudarytoju, bet ir kûrëju. Ði dalis, Hartungo vadinama priedu, buvo dar vienas bandymas reformuoti, sumoderninti oficialøjá giesmynà vis dar veikë Milkaus ir Ostermejerio polemikos atgarsiai. Keberio darbu Hartungas nebuvo labai patenkintas ir spaudoje paskelbë savo planà, kaip toliau tobulinti giesmynà: siûlë keisti treèiosios dalies (o ilgainiui ir likusio giesmyno) netikusias giesmes ir praðë kunigø siøsti naujus kûrinius bei savotiðkas populiariø, nepopuliariø giesmiø suvestines (þr. Hartung 1838, 19t.). Iðlikusiame plataus formato (in 8 ) Keberio giesmyne (1832) treèioji dalis su tæstine paginacija iðspausdinta po ankstesniøjø giesmyno daliø prieð maldynà; parengta bendra visoms trims dalims giesmiø rodyklë. Vëlesniuose siauro formato leidimuose treèioji dalis kaip savarankiðkas veikalas su antraðtiniu puslapiu, atskira rodykle, paginacija eina po maldyno. Vëlesnës treèiosios dalies savarankiðkumà liudija ir tai, jog ið tirtø deðimties egzemplioriø tik keturi turi treèiàjà dalá 34, o vienas BKC treèiosios dalies defektinis (be antraðtinio lapo) egzempliorius 35, visiðkai sutampàs su nedefektine 1836 metø treèiàja dalimi (taigi laikytinas 1836 metø) iðliko atskira knyga. Spaustuvininkas Hartungas yra nurodæs, jog jau 1833 metø sausá bus galima ásigyti treèiàjà Keberio dalá, iðleistà maþomis raidëmis, in 12, ir priderintà prie maþojo giesmyno (Hartung 1838, 20). Vadinasi, siauro formato treèioji dalis buvo 33 [Kristijonas Milkus], Sénos ir naujos Gieµmës [...] Karalåuc uje [...] Mette Þr. Schwede 1891, 402t.; Birþiðka 1990 a, 223. Zigmo Zinkevièiaus Lietuviø kalbos istorijos 4 tome (p. 268) klaidingai raðoma, jog Milkaus giesmynà sukritikavo Ostermejeris (jis tuomet jau buvo miræs). 34 Tai du BKC (sign.: C ; C / 70, t. y. vadinamieji 1836 I ir NG II) ir du VUB (sign.: L R 11911/12; L R 12029/30, t. y. vadinamieji 1838 I bei II) egzemplioriai. Abiejø VUB esanèiø giesmynø treèioji dalis yra 1838 metø, pirmojo BKC egzemplioriaus treèioji dalis yra 1836 metø, o antrojo, manoma, 1845 (?) metø, þr. LB papildymus, 36. Palyginus 1838 ir 1845 (?) metø leidimus paaiðkëjo, jog jie skiriasi tik neþymiomis spaustuvës ir paginacijos klaidomis: kuµµinanc ius kuµµinannus 32, µuµµigrießijus µuµµigrießijur 7; kai kuriø eiluèiø pabaigos raidës supainiotos su kitos eilutës pabaigos raidëmis (ketti kett= 14); prie paskutinio eilutës þodþio daþnokai prikibusios parazitinës raidës (Swietel. Swietel i 25); 1838 metø dalies 2 puslapis paþymëtas 7, o 7 2; ði klaida 1845 (?) metø leidime iðtaisyta. Visa kita sutampa. Vadinasi, po 1838 metø treèioji Keberio giesmyno dalis buvo tik perspausdinama be jokiø pataisø. Jog 1838 metø dalies spaustuvës rinkiniai palikti neiðardyti, akcentavo ir leidëjas Hartungas (Hartung 1838, 19). Visiðkai 1845(?) metø daliai identiðka jau prie Kurðaièio giesmyno pridëta 1855 metø treèioji Keberio giesmyno dalis. 35 Sign.: C ; jis LB papildymuose p. 36 klaidingai nurodomas esàs 1843 metø. 31 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

22 iðleista taip pat 1832 metais, bet kiek vëliau nei platusis variantas. Be to, veikiausiai ji buvo toks pat atskiras, savarankiðkas leidinys, kaip ir vëlesniø metø siaurojo formato treèioji dalis. Kadangi oficialiojo giesmyno datavimas (pagal pridëtà treèiàjà dalá) atrodo gana sàlygiðkas (juk atskirai iðleista dalis galëjo bûti áriðama kartu su visai ne tø paèiø metø giesmynu), patikslinti já bûtø galima tik palyginus skirtingø metø treèiosios dalies leidimus, o nustatytus jø savitumus su iðtirtais oficialiojo giesmyno lankø bruoþais METØ TREÈIOSIOS DALIES IR NAUJESNIØJØ LANKØ PA- NAÐUMAS. Turimø egzemplioriø analizë parodë, jog 1838 metø treèiosios dalies taisymai, nustatyti lyginant su 1836 metø dalimi, atspindi tipiðkus naujesniøjø lankø keitimus (kitaip sakant, naujesnieji lankai veikiausiai datuotini 1838 metais) Ypaè tai pasakytina apie raðybos taisymus. Antai þodþio galo <ia>, <ià> po afrikatø ir [ð] 1838 metø treèiojoje dalyje keièiamas á <e>, <æ>: ßià ßæ 26, 90; eµanc ià acc. sg. eµanc e 50; Wiµµgalinc ia Wiµµgalinc e acc. sg. 3; c ia c e 2, 11, 27, 48 (plg. penktà naujesniøjø lankø keitimà); wis nuosekliai keièiamas á wiµµ: wis wiµµ 87, 88, 92, 93 (plg. treèià keitimà); dalyviø praes. act. priesagose (ir kai kuriø þodþiø ðaknyje, kamiene) pasitaikantis -jia- keièiamas -ja-: dabojianc ià dabojanc æ 33, Jiame Jame 57 (plg. ðeðtà keitimà); balsës su akûtu gana dësningai keièiamos á nosines: kéµdams kæµdams 6, 14, ßwéµkit ßwæµkit 46 (plg. ketvirtà keitimà); áterpiamas minkðtumo þenklas, ypaè po afrikatø bei [r], [s]: Wießpac ui Wießpac iui 13, 14, Erßkec eis Erßkec ieis 12, did auµa did iauµa 50, geraus geriaus 88, Kytrauµà Kytrauµià 88, puikû puikiû 52 (plg. pirmà keitimà) ir kt. 37. Vienintelis, taèiau nenuoseklus raðybos taisymas, 1838 metø dalá skiriantis nuo naujesniøjø lankø, þodþio pabaigos -µ, -µ keitimas á -s (ypaè veiksmaþodþiø): tureµ tures 26, Kaµgi Kasgi 14, µtokoµ µtokos 28, ißtaiµyµ ißtaiµys 46; tokio keitimo naujesniuose lankuose nëra Su fonologija susijusiø taisymø èia daryta gana maþai, taèiau jie daþniausiai taip pat atitinka naujesniøjø lankø keitimus: strukiðkas þodþio galo [a] (jis apskritai labai retas) kartais taisomas á [o]: ludijå ludijo 24, ne innamôs ne innomôs 93, mielaji mieloji 15; prielinksnis pri keièiamas prie 89; palikta anks- 36 Primintina, jog kai kurie giesmyno leidimai buvo sudaryti ið ne vienu kartu spausdintø lankø. 37 Be to, taisomi ið Milkaus giesmiø atëjæ kai kuriø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. formos paraðymai su -ei (po [n]) vietoj -ai: mokinnei (MiG 614) mokinei (1832, 753; 1836, 56) mokinai (1838, 56). Viena forma su -ei per neapsiþiûrëjimà liko nepataisyta: µuderinei 54, plg. MiG µuderinnei 611. Kaip buvo minëta p. 23t., tokia kai kuriø veiksmaþodþio praet. 2 sg. formø raðyba buvo gana paplitusi XVIII amþiuje ir XIX amþiaus pradþioje. 32 Archivum Lithuanicum 3

23 tesniøjø leidimø [uo] vietoj [o] (d¾wanoti ir kt.); gana nuosekliai taisoma Keberiui bûdinga prieveiksmio forma ne senay á ne seney (8) Ið sutampanèiø morfologijos, sintaksës taisymø, kurie neretai susijæ ir su stiliaus dailinimu, galima paminëti kai kuriø daiktavardþiø kamieno, giminës koregavimà (pastaràjá daþniausiai atspindi bûdvardþiø giminës keitimas): Akiui Akiei 101, Macæ Mac 14 (ðá keitimà veikiausiai nulëmë rimavimas su Smert : ir per Smert tawo Smerc iui Macæ ir per Smert tawo Smerc iui Mac ), µaldø Algà µald ià Algà 92, ß Palaimà ßæ Palaimà 5, µmarkà Wejà µmark³ Wejà 75; tikslesnës veiksmaþodþio formos pavartojimà: praes. 3 u gimm u gemm 4, sirgant (padaryta analogiðkai pagal sirgti) sergant 90, turæs tur s 92, ne welint ne wél jant 92; veiksmaþodþiø ar iðvestiniø formø laikø suderinimà (ypaè taisytos nepagrástai esamuoju laiku vartotos formos): tu µtiprinni tu µtiprinai 8, pelnau pelniau 7, wad iojant wad iawuµ Kitaip nei naujesnieji lankai, 1838 metø treèioji dalis smarkokai paredaguota stilistiðkai. Kiek pakeistas net antraðtinis dalies lapas (kélos naujos Gieµmes kittos naujos Gieµmes), stiliaus, eiliavimo poþiûriu geriau pertvarkytos, perkurtos ne vienõs giesmës eilutës. Ðtai keletas pastebëtø ádomesniø taisymø (ypaè daþnai keièiami svetimos kilmës, netikslûs, reti ar pasenæ þodþiai): iß [...] Bedôs wiµµißkai iß [...] Sielwartôs wiµµai 29; po Galwôs eit Dang³ po Smertiês eit Dang³ 30; per Burnà µawaj apreikßkei per od µawaj apreikßkei 78; kad tà c ia weµc iau kad c e gywenc iau 88; Gera prowik c ia stropjey Gerà prowik c e linkµmay 91; Linkµmybæ [...] itaikai Linkµmybæ [...] sutekai 92; µtiprey nuµitiketumbim drutay nuµitiketumbim 44; meldojam mes meld iam 47. Ypaè daþnai giesmës þodþiai stiliaus, rimo sumetimais sukeièiami vietomis (tokiø keitimø pasitaiko ir naujesniuosiuose lankuose): Dußai yra gera Dußei gér yra 88; kad wis ißmëginc iau kad ißmëginc iau wiµµ 88; d¾k man c ia wiernay d¾k man wiernay c e 91; paßelpe mus mus paßelpe 9; Apµaugok mums Mums apµaugok 43; Kas, kiek nuµideµt, gal inoti? Kas, gal kiek nuµideµt, inoti? 93. Be to, 1838 metø leidime stengiamasi kruopðèiai taisyti ankstesniø leidimø korektûros klaidas: Tamµ³ Tamµà 25; eit eit 30; priµioti priµtoti 93; ßißon ßic on 6; gaißtatæ gaißtate 2; Dwaµé nom. Dwaµd 9; Garbæ nom. Garbe 26; µu Ißminc æ µu Ißminc e 28; Malonybæ nom. sg. Malonybe 90; Kun³ acc. sg. Kunà 90. Specifiðka tai, jog kai kurie 1838-øjø treèiojoje dalyje daryti atitaisymai tarsi gràþina pirminá, 1832 metø treèiosios dalies variantà: nu d iaugkis (1832, 722) 38 Gali bûti, jog viename Keberio giesmës þodyje atsispindi ir strukiðkai suvienbalsintas tvirtapradis dvibalsis, kuris vëliau pakeistas norminiu baltsermëgiðku: Weikac ius (1832, 816; 1836, 104) Waikaic ius (1838, 104). Vis dëlto dël retumo veikiausiai tai tik korektûros klaida. 33 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

24 nud iaugkis (1836, 29) nu d iaugkis (1838, 29); c on 694 c on 6 c on 6; tießijo 747 tieµijo 51 tießijo 51; kaip 749 taip 87 kaip 87; eiµtu 724 i eiµtu 32 eiµtu 32; brangiåuµa 797 brangiauµa 90 brangiåuµa 90; åugc iau 801 augc iau 93 åugc iau 93; Meilês gen. sg. 704 Meilés 15 Meilês 15; Kela instr. sg. 801 Kelû 93 Kela 93. Be to, atrodytø, jog ðio leidimo rengëjas atsiþvelgë ne tik á 1832 metø leidimà, bet ir á jo ðaltiná Milkaus giesmynà: iðtaisytos kai kurios abiejø Keberio leidimø sunkokai pastebimos klaidos, plg. Wininge, kad Dußei wis pakanka (MiG 654) Winige 39, kad Dußia wis pakanka (1832, 739 ir 1836, 43) Wininge, kad Dußei wiµµ pakanka (1838, 43); Jo Meilæ numanyt gali, kad µauc ia ir Orai (MiG 655) Jo Meilæ numanyt gali, kad jåuc ia ir Ürai (1832, 739 ir 1836, 44) Jo Meilæ numanyt gali, kad µåuc ia ir Ürai (1838, 44) 40. Vis dëlto 1838 metø leidime taip pat neiðvengta iðkraipymø, pvz., parµikùaujame (MiG ir 1832, 1836) nutaisyta á parµiklaupjame metø treèiosios giesmyno dalies ir naujesniøjø lankø taisymai skiriasi daugiausia kiekybiniu pasiskirstymu, pvz., naujesniame lanke ypaè daþnai atsisakoma geminatø, o treèiojoje dalyje tokiø keitimø labai nedaug. Bet tai suprantama: juk oficialusis giesmynas turëjo atsikratyti nemaþos dalies savo pirmtakø raðybos, fonologijos ir kt. paveldo. Vadinasi, pamatuotai galima teigti, jog bûtent 1838 metø treèiosios dalies leidimo rengëjo taisymai atsispindi oficialiojo giesmyno naujesniuosiuose lankuose, t. y. naujesnieji lankai ið tiesø yra 1838 metø. Tad bent ið dalies pagrásta laikytina LB nuostata giesmyno leidimus su minëtø metø treèiàja dalimi vadinti 1838 metø leidimais. Tegalima pridurti, kad tuomet 1838 metø leidimais dar sàlygiðkai vadintini ir kiti naujesniøjø lankø turintys ÈG, NG I, II ir PG METØ TREÈIOSIOS DALIES IR SENESNIØJØ LANKØ PA- NAÐUMAS. Senesniøjø ir naujesniøjø lankø analizë neatskleidë bûdingø senesniøjø lankø, tiksliau tariant, viso senesniojo oficialiojo giesmyno (juk nemaþa giesmyno egzemplioriø turi visus senesniuosius lankus) bruoþø, darytø keitimø. Ðiuos bruoþus turëtø atspindëti senesniojo leidimo lyginimas su plaèiuoju 1832 metø leidimu. Tik atlikus toká gretinimà galima iðsiaiðkinti, ar kalbamas leidimas rengtas kartu su 1836 metø Keberio treèiàja dalimi, t. y. ar jis ið tiesø datuotinas 1836 metais METØ TREÈIOJI DALIS. Pati 1836 metø Keberio treèioji dalis maþai kuo skiriasi nuo pirmojo (1832 metø) treèiosios dalies leidimo 41, ryðkiø 39 Wininge yra 1836 metø giesmyne. 40 Pastaràjà klaidà, matyt, nulëmë nesupratimas: Milkus norëjo pasakyti, kad ir orams siauèiant galima numanyti Dievo meilæ, o Keberis pamanë, jog kalbama apie vorus, jauèianèius Dievo meilæ, ir atitinkamai pagerino giesmës eilutæ. 41 Neaiðku, kokia buvo siauro formato 1832 metø treèioji giesmyno dalis ir ar ji skyrësi nuo plataus formato varianto. Taigi ðiuo atveju lyginimas negali bûti visiðkai preciziðkas. 34 Archivum Lithuanicum 3

25 specifiniø raðybos, fonologijos ir kt. keitimø neatspindi. Èia stengiamasi atsikratyti kai kuriø ankstesniø raðybos, fonologijos nevienodumø Ðtai raðybos poþiûriu daþniausiai, nors ir nenuosekliai, koreguojamos pirmajame leidime nepaþymëtos vardaþodþiø acc. sg. nosinës balsës: Mokµla 724 Mokµlà 51, Sunu 687 Sun³ 1, C eµti 747 C eµt 52, miela 797 mielà 90, kenc ianti 696 kenc iant 8, ta 716 tà 25, tawe 694, 696, 702, 704 tawæ 6, 9, 12, 15. Panaðiai taisomas ir prieðdëlis á-: iteik 697 teik 9, ikelts 709 kelts 18. Þodþio viduryje nosinës nededamos. Kartais jos netgi numetamos: kæµti 789 keµti 83. Ðiaip jau 1832 ir 1836 metø leidimams bûdinga buvusius nosinius garsus þodþio viduryje þymëti balsëmis su akûto arba stogelio þenklais (paßwéµti 1832, 734; 1836, 40) metø leidime ðitos tendencijos laikomasi netgi stropiau: keµdams 693 kéµdams 6, µutekæs 695 µutékæs 7. Tik labai retai tokios raidës keièiamos nosinëmis: paµißwéµu 694 paµißwæµu 6. Panaðûs ir kiti uþfiksuoti raðybos keitimai, pvz., minkðtumo þenklo áterpimas daþniausiai vien po afrikatø (d augµma 721 D iaugµma 28, Krikßc onißkà 697 krikßc ionißkà 9, µlu ic au 798 µlu ic iau 91); -s -µ (meld i¾s 696 meld i¾µ 8, paµielgtis 697 paµielgtiµ 9). Jie taip pat tæsia pirmojo treèiosios dalies leidimo raðybos tradicijas, taèiau pasitaiko gana retai. O kiti (taip pat nenuosekliai pasitaikantys) keitimø tipai yra bûdingi visiems Keberio leidimams (ir naujesniesiems lankams), tad negali bûti traktuojami kaip tipiðki 1836 metø dalies ypatumai, plg. daþnus pastarosios dalies keitimus < > < > ir < > < > (ypaè þodþio pradþioje) (pvz., odis 724 odis 31, odis 723 odis 29, mones 716 mones 24, mones 687 mones 1, Lie uwj¾µe 716 Lie uwj¾µe 24), [e] ar [ë] þymëjimo nevienodumus (pvz., ißejæ 721 ißdjæ 29, tikédams 794 tikddams 87, µutdk 696 µutek 8, bet dél 700 del 11, Nés 696 Nes 9), taip pat ir retesná geminatø atsisakymà 42 (pvz., mannæ 703 manæ 14, mokinni 718 mokini 26, raginn 703 ragin 14, Mettus 695 Métus 7, wiµµkà 687 wiµkà 1) ar <i>, < > <y> (pvz., ßtai 740 ßtay 45, tai 700 tay 11, ne pa iµta 795 ne pa yµta 88, pamankßt ti 741 pamankßtyti 45). Specifiðkesnis 1836 metø treèiosios dalies keitimas yra pirmajam Keberio leidimui bûdingø raðmenø <µ >, kartais <µ > ir <c > taisymas þodþio viduryje áprastesniais <ß> ir <c > (þodþio pradþioje pasitaikantis <S > á <S > keièiamas daug reèiau), plg. aµ 698 aß 11, Wieµ paties 722 Wießpaties 30, tewiµ kà 717 tewißkà 25, c ia 797 c ia 90, µakyc iau 795 µakyc iau 88, S loweje 703 S loweje 14. Nors pasitaiko ir atvirkðtiniø keitimø: c on 694 c on 6, S ird 801 S ird Atvirkðtiniai atvejai ypaè reti ir sporadiðki: turu 696 turru 9, ßiµai 698 ßiµµai Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

26 Be to, 1836 metø treèiojoje dalyje gana tipiðkai numetami kirèio þenklai. Bûtent tokius atvejus pagal pirminá variantà stengtasi atitaisyti 1838 metø leidime (þr. anksèiau, p. 33t.). Kitaip daroma su morfologiniais kilmininko ir ánagininko rodikliais: 1836 metø leidime juos linkstama vartoti tiksliau ir nuosekliau: muµu 717, 718, 722, 725 muµû 25, 26, 30, 32, Sylos 724 Sylôs 31, tawæs 700, 718, 720 tawês 11, 26, 28, Ranka 719 Rankà 27, Burna 725 Burnà 32. Deja, tikslinama gana daþnai klaidingai: ánagininko rodiklis gravis instr. formose keièiamas kilmininko rodikliu stogeliu ir t. t., o kartais vietoj diakritikø dedamos nosinës (linkµmå S ird é instr. sg. 690 linkµmà S ird æ 4). Be to, neretai vietoj gravio ar stogelio imama vartoti akûtà (ðitaip daþnai daroma ir 1832 metø leidime, ypaè instr.): Garbês 799 Garbés 91. Ðias ir kitas korektûros klaidas, atsiþvelgdami á 1832 metø treèiàjà dalá, taip pat bandë atitaisyti 1838 metø leidimo rengëjai Ið keitimø, susijusiø su fonologinëmis ypatybëmis, paminëtinas tik daþnesnis nei 1832 metø dalyje strukiðko [uo] vietoj [o] vartojimas: dowanok 716 d¾wanok 25, dowanotà 734 d¾wanotà 40 (nors wart¾tumbim 738 wartotumbim 43). Keli kiti taisymai, kurie lyg ir atspindëtø galûninio (cirkumfleksinio) -ai, -ei ávairavimà ar neskyrimà (dawei 744 dawai 48, bet mielay 751 mieley 54), veikiausiai yra korektûros klaidos (o wierney 725 wiernay 32 yra klaidos atitaisymas). Treèiojoje dalyje ðiaip jau vyrauja áprastos formos (mielay 741 [1832] ir 45 [1836], toliau atitinkamai 745 ir 49, 800 ir 92, 814 ir 103; dawei 716 ir 24, 718 ir 26, 755 ir 57; wiernay 752 ir 55, 799 ir 92). Beje, dawai 1838 metø leidime vël taisytas á dawei Stiliaus koregavimø kalbamajame leidime labai maþa, jie patys gana smulkûs: Aß j jeßkoµu 699 Aß ß jeßkoµu 10; Bå nyc ia tawo ji 747 Bå nyc ia tawoji 51; liekt ir anname Am e 800 paµilikt ir anname Am e 92 (plg metø leidimo ji tur likt ir Am e aname 92). Beje, atitaisytos ir kai kurios pirmojo leidimo korektûros klaidos: Allelnja 719 Alleluja 27, [ od ] ateiµi 720 [ od ] atteµi 28, jetb 699 jeib 11, Pakuje 699 Pakajuje 10, Dußiui 812 Dußiai 101. Vis dëlto neiðvengta naujø klaidø (dar plg.: klauµyµ 724 klauµyù 47, tikt 743 ùikt 47). Vienintelë ryðki 1836 metø treèiosios dalies naujovë rinkinio gale naujai pridëtos dvi giesmës, kurios, beje, á giesmiø rodyklæ dar neátrauktos rodyklë buvo papildyta tik 1838-øjø leidime. Pirmoji pridëta giesmë ið tiesø yra Kristupo Polio giesmës Kas mielà Diewà d¾µt waldyti (oficialiojo giesmyno Nr. 214, p. 205) perdirbinys. Pìrmosios eilutës beveik þodis þodin sutampa su savo prototipu. Kita giesmë Am ias mans prabegt skubrey yra Gellerto giesmës vertimas. Ðias dvi giesmes dar galëjo spëti parengti ir pats Keberis Keberis treèiajai daliai kai kurias giesmes vertë ið Gellerto vokiðkø originalø, plg. Pas Diewà, o ne per µawæ (Nr. 99); Su Dekawone pabudau (Nr. 119). Pridëtosios giesmës neámantrumu, ribota leksika gana panaðios á Keberio vertimus, kuriuos skeptiðkai vertino ir Kurðaitis (1864 b, 186), Schwede (1891, 403). 36 Archivum Lithuanicum 3

27 Taigi esminiø pakeitimø 1836 metø treèiojoje dalyje nedaryta. Labiausiai mëginta (nors ne visada sëkmingai) iðtaisyti pirmojo leidimo netikslumus, klaidas ~1836 METØ (SENESNIØJØ LANKØ) OFICIALUSIS GIESMY- NAS. Remiantis treèiosios dalies lyginimo duomenimis, atrodytø, jog ir kalbamasis leidimas nuo 1832 metø varianto turëtø maþai kuo skirtis, taèiau analizë rodo kà kita Pagal 1832 metø giesmynà nustatyti ~1836 metø oficialiojo giesmyno taisymai atrodo gana prieðtaringi, jais daþnai tarsi gráþtama prie konservatyvesnës raðybos ir fonologijos, pvz., nemaþa atvejø, kai priebalsiai dvigubinami: Gerybes 27 Gerrybes 34, manæ 487 mannæ 417, nuµigaµt 192 nuµµigaµt 171, Nuµitikime 317 Nuµitikkime 276, µotini 27 µotinni 34, tarykim 201 tarrykim 178, ißganytingai 501 ißgannytingai 428 (nors èia pat yra atvejø, kai, prieðingai, geminatos naikinamos); baltsermëgiø [o] [a]: tawo 195 tawa 173 ir kt. Ið tiesø prieðtaringø taisymø ~1836 metø leidime nedaryta. Tais atvejais, kai 1832 ir ~1836 metø varianto gretinimas neva atspindi anomalø keitimà, RG duomenys jokio keitimo nerodo, t. y. tarsi tiesiogiai (ne per 1832 metø leidimà) perimamos ar pertaisomos buvusios ðaltinio 1810 (?) metø giesmyno formos, daþniausiai tiktai raðyba ir fonologija: dalyviø ir kitos formos su -je-: paµtojenti (RG 414) paµtojanti (1832, 485) paµtojenti (~1836, 414); kelåujenc us 33 kelåujianc ius 26 kelåujenc ius 33; formos su <i> arba <y>: µennina 33 µenyna 26 µénina 33; rodyk 2 rod k 2 rodyk 2; formos su nosinëmis arba be jø: Påkaj³ 33 Pakaju 27 Påkaj³ 33, tik 35 itik 28 tik 35, gailis 35 gail s 28 gailis 35; kartu su prieðdëliu ne- raðomos veiksmaþodþiø formos: nepraßai 175 ne praßai 198 nepraßai 175; neraµtu 3 ne raµtu 4 neraµtu 3; formos su dvigubais priebalsiais mannæ 417 manæ 489 mannæ 417; formos su strukiø [o] ir [a]: Wargôµe 4 Warg¾µe 4 Wargôµe 4, manà 174 mano 196 mana 174; baltsermëgiø formos su [uo]: meld i¾s 619 meld ioµ 817 meld i¾µ 619; Keberiui nebûdinga prieveiksmio forma µennîy 34 µenay 28 µéney 34; ypaè retai kitoks vardaþodþiø kamienas: Newåliôs gen. sg. 275 Newålês 317 Newåliôs 275. Net ir tariamas kirèio bei linksnio rodiklio numetimas ar uþdëjimas daþnai yra tiesiog RG formos perëmimas: Sdklôs 2 Sdklos 3 Sdklôs 2; Métû 32 Mét³ 25 Métû 32; wienu (RG 2) wiena (1832, 2) wienu (~1836, 2); opoµtingu 1 opoµtinga 2 opoµtingu 1; Apµåugok 32 Apµaugok 24 Apµåugok 32. Taigi ~1836 metø leidime tiesiog daugiau ið senojo ðaltinio perimtø ir ne iki galo pertvarkytø formø. Lyginimas su RG kartais leidþia paaiðkinti neáprastø formø atsiradimà 1836 metø leidime: keista forma Blu ndjimus acc. pl. 272, esanti greta Perµekindjimus (plg metø Perµekinëjimus ir Blu nijimus 312), kilo nevisiðkai taisyklingai pertvarkius 37 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

28 XVIII amþiaus leidimuose ir RG vartojamas archajiðkas formas Pérµekkinnëjam s ir Blu nëjam s Vadinasi, atrodytø, jog siaurojo formato ~1836 metø giesmynas artimesnis Keberio naudotam pirmtakui nei platusis 1832 metø leidimas. Net perðasi mintis, jog jis buvo parengtas dar prieð platøjá 1832 metø leidimà, t. y. siaurasis 1836 metø variantas ið tiesø yra pirmasis 1832 metø giesmyno leidimas. Taèiau nuo plaèiojo leidimo ~1836 metø giesmynas skiriasi ne tik didesniu Keberio naudoto senojo ðaltinio formø skaièiumi jam bûdingi ir taisymai, kurie tarsi pratæsia plaèiojo 1832 metø leidimo darytus raðybos ar fonologijos keitimus (apie 1832-øjø leidimo keitimus þr. toliau, p ). 1. ~1836 metø giesmyne (kaip ir treèiojoje 1836 metø dalyje) daþniau nei ankstesniame leidime þymimos nosinës vardaþodþiø acc. sg., dalyviø nom. sg. formose, plg. Ißminti (RG 414) Ißminti (1832, 486) Ißmint (~1836, 414), Wale 489 Wale 571 Walæ 489, gailis 35 gailis 28 gail s Daþniau dedamas, koreguojamas kirtis, plg. Mette (RG 32) Mete (1832, 25) Méte (~1836, 32); Mette 33 Mette 26 Méte 33; µenni 34 µeni 27 µéni 34; Malonés gen. sg. 3 M 44 Malonæs 867 Malonês 619; prigaun 488 prigaun 569 prigåun Po afrikatø daþniau áterpiamas minkðtumo þenklas (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje), plg. c yµc åuµôs (RG 2) c yµc åuµôs (1832, 3) c yµc iauµôs (~1836, 2); geid a 33 geid a 26 geid ia Nenuosekliai koreguojamas [e] ir [ë] þymëjimas (neretai tiksliau nurodomas [ë]), plg. tikkekime (RG 5) tikekime (1832, 6) tikdkime (~1836, 5); atéjo 33 atéjo 26 atdjo 33, Angëlus 33 Angëlus 26 Angelus 33, Jd au 4 Jë au 4 Je au < >, <i> <y> (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje): roditis (RG 427) roditis (1832, 500) rodytis (~1836, 427), tildyk 489 tildik 571 tyld k 489; Puµtåuc ine 309 Puµtåuc ine 357 Puµtåuc yne s -µ (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje): låutus (RG 276) låutus (1832, 317) låutuµ (~1836, 276). 7. Labai retai <æ> þodþio gale keièiamas á <ià> kurræ (RG 35) kuræ (1832, 28) kurià (~1836, 35) metø oficialiajame giesmyne ypaè retas raðmuo <c > (pridëtoje 1832 metø treèiojoje dalyje, prieðingai, jis labai daþnas) keièiamas áprastu <c > (tai vienas ið specifiðkiausiø 1836 metø treèiosios dalies keitimø): C éµt (RG 178) C éµt (1832, 201) C éµt (1836, 178), µmutnyc aus 428 µmutnic iauµ 502 µmutnyc iauµ 428 (ðiuo atveju èia nëra perimtos RG formos tà netiesiogiai rodo á ~1836 metø 44 Skaièius su ðalia esanèia raide M þymi maldyno puslapá. 38 Archivum Lithuanicum 3

29 giesmynà prasprûdusi forma su ypaè retu <s >: S ird 269, kuri perimta ið 1832 metø leidimo: S ird 310) Fonologijos poþiûriu daþniau (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje) vartojamas strukiø [uo] vietoj [o], plg. dowanok 36 dowanok 29 d¾wanok 36; Dowanas 36, 37 Dowanas 29, 31 d¾wanas 36, 37; apraudoµu 309 apraudoµu 375 apraud¾µu 309. Beje, ~1836 metø giesmyne ávelta naujø korektûros klaidø: atlankai 200 atlanka 177; mus 199 mns 176; N¾g 2 N¾n 2; Maißt¾µe 316 Maißr¾µe 274, pastaràjà perëmë ir naujesnieji (1838) lankai Taigi teigtina, jog 1836 metais kartu su treèiàja giesmyno dalimi veikiausiai buvo iðspausdintas ir naujas oficialiojo giesmyno leidimas. Ar jis buvo tik ankstesniojo siauruko identiðkas perspaudas, ar, kaip ir treèioji dalis, neþymiai koreguotas, pasakyti kol kas negalima ankstëliau iðvardytus keitimus galima interpretuoti ávairiai METØ GIESMYNO RYÐYS SU RG. Plataus formato 1832 metø giesmyno keitimus parodo lyginimas su RG (ið dalies ir 1791 metø leidimu). Tai paties Keberio ir dviejø jo pagalbininkø daryti taisymai. Ið esmës tokius pat keitimus atspindi ir tiesioginis siaurojo formato 1836 metø leidimo lyginimas su RG, skiriasi tik jø intensyvumas Nemaþai redaguota giesmyno raðyba. 1. Daþniausiai ir gana nuosekliai 1832 metø leidime atsisakoma priebalsiø geminatø, plg. þodþio kamiene: Kellus (RG 175) Kelus (1832, 198), tikkray 1, 3M tikray 1, 867; mannæ 32, 174 manæ 24, 194; reggi 413 regi 484; dabbar 33, 174, 413 dabar 26, 196, 484; sangràþiniuose veiksmaþodþiuose (tik kartais): neµµid¾µu 4 neµid¾µu 4, beµµikëµanti 413 beµikëµanti 484. Daþnokai paliekamos ar net kartais naujai kuriamos tik geminatos veiksmaþodþiø ir bûdvardþiø abstraktuose su priesagomis -imas, -umas: Priµiwertimà 3 Priµiwertimmà 4, Prap¾limo 176 Prap¾limmo 199, Pagotume patogume [korektûros klaida] 117 Pagotumme metø leidime, kuris veikiausiai labai artimas siaurajam 1832 metø giesmynui, minëtas keitimas yra kiek retesnis. Èia ir toliau plg. perimtas ið ðaltinio 1836 metø leidimo formas (p. 37). 45 Kaip ir daugeliui kitø leidimø (tarp jø ir 1836 metø treèiajai daliai), ~1836 metø giesmynui dar bûdingas nenuoseklus < > ir < > þymëjimas, plg. mogau (RG 431) mogau (1832, 505) mogau (~1836, 431), waig de 415 waig de 487 waig de 415; retkarèiais naikinamos geminatos drebbët (RG 433) drebbët (1832, 507) drebët (~1836, 433). 39 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

30 2. Naujai áterpiamas minkðtumo þenklas. Neretai jis dedamas po afrikatø, [ð]; retkarèiais po [k] prieð [e] tipo vokalizmà: Paukßc û 5 Paukßc iû 5, Krikßc onim s 175 Krikßc ionim s 198; did ôs 2 did iôs 2; meld aµi 3M meld iaµi 868; Dußû 3 Dußiû 3; ßas 36 ßias 29; kdlaµ 177 kielaµ 200; ißlaikei 33 ißlaikiei 26. Po [s] minkðtumo þenklas daþniausiai nededamas, todël kartkartëmis suvienodinant raðybà jis ðioje pozicijoje numetamas: µiûµt s 413 µuµt s 484; µiunte 414 µunte metø leidime minkðtumo þenklas áterpiamas kiek daþniau. 3. Gana nuosekliai, bet ne visada, þodþio viduryje ir gale (ypaè po afrikatø ir [ð]) <e> taisoma á <ia>: kenc enc am 1 kenc ianc iam 1; c e 3, 5 c ia 3, 5, ats ent 1 ats iant 1; Dußæ 175, 176 Dußià 198, 199; meld enti 3M méld iant 867; kurreme 3M kurriame 868, metø leidime taisoma panaðiai. 4. Dalyviø, padalyviø praes. act. priesagose po [j] daþniausiai einantis <e> keièiamas á <ia> arba <a>: kelåujenc us 33 kelåujianc ius 26; wad ojenti 311 wad ojant 359; wanijent 111 wanijant 120. Vis dëlto 1832 metø leidime yra likusiø ir formø su -je-. RG formos su -ja- tolesniuose oficialiojo giesmyno leidimuose iðlaikomos, pvz., daggojant 558 dagojaut dagojant 651; ponawojanc us 123 ponawojanc ius metø leidime dalyviø formos keièiamos reèiau. 5. Tik retkarèiais þymimos nosinës, ypaè acc. sg.: Dangu 415 Dang³ 486; Naßta 5 Naßtà 5, ßi 1 ß 1; nom. sg. gailis 35 gail s 28; priesaginiuose -inti, -yti > - ti bendraties kamienuose: ßlu iµu 417 ßlu µu Labai retai nosinëmis keièiamos balsës su akûtu: Malonés gen. sg. 3M Malonæs 867, Atléidimmà 101M Atlæidimmà 942. Daug daugiau atvejø, kai nosinës nebededamos, pvz., þodþio ðaknyje: nugræ æs 108M nugrë æs 948; N¾gàµti 177 N¾gaµt 200; tràßus 177 Traißus 200; acc. sg. galûnëje wiµµà 175 wiµµa 195; ir kitais atvejais: myl s 175 mylis 197; gyti 488 igyti 569; tawæs 32 tawes 24. Neretai nosinës keièiamos balsëmis su akûtu: nekæµti 176 ne kéµti 198; n apkæµtu 264 n apkéµtu 303; ßwæµti 110 ßwéµti 120; gywæs 585 gywéµ 683; graudæµu 176 graudéµu metø leidime nosinës apskritai þymimos daþniau. Daugeliu atvejø nosinës neraðomos tik þodþio ðaknyje, sekama 1832 metø leidimu. 6. Daþnokai <y> keièiama á < > arba <i> (ypaè veiksmaþodþiø priesaginës bendraties -yti, -inti kamienuose): gaißytas 417 gaiß tas 489; apgynei 33 apg nei 26; Pyktybæ 175 Piktybæ 197; ißwalnytu 414 ißwalnitu 485; c yµtyk 3 c yµtik 4; ißpa yµta 100M ißpa iµta Kaip jau minëta, RG daug maþiau þymëti nosiniø diakritikai ir ðiuo poþiûriu 1832 metø leidimas daug artimesnis 1791 metø leidimui, plg. Dwaµæ (1791, 176 / 1832, 198) ir Dwaµe (RG 176); sawà 175 / 197 ir sawa 175; Swietel 1 ir Swieteli 1; tawæ 3M / 867 ir tawe 3M. Tad straipsnyje pateikiami tik tokie RG pavyzdþiai, kurie sutampa su 1791 metø leidimu. Tokiu pat principu pavyzdþiai pateikiami ir kai kuriais kitais atvejais: kai aptariami akûto, gravio, cirkumflekso þenklai, taip pat <i> <y>, < > < > bei <é> <ë>. 40 Archivum Lithuanicum 3

31 Gana retai <i> taisoma á <y> (ypaè þodþiø ðaknyse): ißgis 4 ißgys 5, S eiminà 108M S eimynà 948, µilingaµµis 37M µylingaµis 883, prarijai 37M praryjei 883. Daugeliu atvejø tiesiog suvienodinamos ávairiai raðomos formos metø leidimui bûdingesnis <i> <y> keitimas. 7. Þodþiø pradþioje neretai < > < >, pvz.: ione 175 ione 198; waig de 415 waig de 487; mogus 3M mogus 867; kartais ir þodþio viduryje: gelle ine 100M gelé ine 941. Atvirkðtinis keitimas < > < > labai retas, daþniau jis pastebimas þodþiø viduryje: Prad ia 33 Prad ia 25; did us 104M did us 944; grå u 104M gra u metø leidime [þ] þymëjimas keièiamas retokai ir labai nenuosekliai. 8. Koreguojamas [e], [ ] bei [ë] þymëjimas (nors daþnai ir supainiojama): bednajæ 175 bddnajæ 198; nes 3M nds 867; pamëµc au 3M pameµc iau 867 (bet gallëµim 36 galeµim 29; Déßine 36 Ddßine 29; ilgéµne 106M ilgëµne 947) metø leidime raðmenys <e>, <é>, <d> vartojami kiek tiksliau. 9. Prieðdëlis ne gana nuosekliai atskiriamas nuo veiksmaþodþiø (RG ne su veiksmaþodþiais daþnokai raðomas kartu): newengiau 175 ne wengiau 198; nepraµtok 34 ne praµtok 27; nerokokim 34 ne rokokim metø leidime prieðdëlis ne atskiriamas reèiau. 10. Akûtas, kuris daþniausiai rodo tik kirèio vietà, dedamas retokai: melµtiµi 3M mélµtiµi 867; werti 100M wérti 942. Atsisakius geminatø, Keberio giesmyne akûtu kartais þymimas trumpasis balsis [e]: µenni 102M, 108M µéni 943, 948; µennay 112M µénay 951; reggëdami 103M régëdami 944; pakellam 100M pakélam 942; tennay 112M ténay 951 (kai kuriais atvejais kirtis raðomas net ir prieð geminatas: geµµyti 100M géµµyti 942). Daug daþniau akûtas numetamas: Wéido 175 Weido 197; Méilês 176 Meilês 198; åugtu 113M augtu 952; Pakåjuje 110M Pakajuje 950. Kilmininko ir ánagininko morfologiniai rodikliai stogelis ir gravis daþnokai þymimi ar taisomi klaidingai, plg. muµû 413 muµa 484; Smertiês 488 Smertiés 569; Dëkawojimu 113M Dëkawojims 952. Yra ir vykusiø keitimø: wienu 2 wiena metø leidime kirèiai bei morfologiniai rodikliai dedami daþniau ir tiksliau. 11. Kai kurie atvejai rodo, jog kartais svyruojama tarp morfologinio ir fonetinio raðybos principo, plg.: atleid 35 adleid 28; trëkßk 276 treµk 318; apµc ey 107M apßc ey 946. Daþniausiai vis dëlto renkamasi morfologiná principà: Newok 119 Newogk 131; d aukµis 276 d augµiµ 318; ißdykµime 106M ißdygµime metø leidime morfologinis raðybos principas renkamasis dar daþniau Ið fonologiniø keitimø daþniausias (bet nenuoseklus) yra strukiø [o] baltsermëgiø [uo]: beµikëµanc oµus 417 beµikdµanc i¾µus 489; to 260 t¾j 298; 41 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

32 µerganc oµus 30 µerganc i¾µus 22; µmutnoµus 30 µmutn¾µus 22; µtebjoµu 50 µtébj¾µu 46. Vis dëlto dovanoti, dovana daþnai keièiami nenorminëmis strukiðkomis formomis: Dowana 183, 110M D¾wana 107, 950; dowanok 111, 116, 124 d¾wanok 121, 127, 136. Kai kuriuos þodþius su strukiø [uo] retkarèiais stengiamasi keisti [o]: Namm¾n 311 Nammon 359; nemaþa ir hiperkorekciniø taisymø: meld i¾s 3M meld ioµ 867; Kl¾nà 310 Klonà 358; durn¾k 264 durnok metø leidime strukiðkas [uo] vartojamas dar daþniau; yra ir hiperkorekciniø formø su [o]. Daþnas strukiø [ë] keièiamas norminiu [ie]: këtà 100M kietà 941; ßwëc ia 197 ßwiec ia 224; Lejimà 116 Liejimà 128; Gëdra 584 Giedra 681; Alëjaus 35M Aliejaus 881. Pasitaiko ir atvirkðtiniø, hiperkorekciniø atvejø Wieµulû 308 Weµulû 356; artës 309 arties 356; elgtumbimes 112M elgtumbimieµ 951. Yra viena ypaè ádomi hiperkorekcija: Penas 416, t. y. pdnas, palaikytas strukiðka forma pënas ir iðtaisyta á Piénas 487. Taip pat stengiamasi sunorminti strukiðkà prielinksná (ir kartais hiperkorekciðkai prieðdëlá) pri: pri 33 prie 26; priwalu 417 priewalu 489; prinokti 98M prienokti 940; Priµåkimus 101M Prieµakimus metø leidime taisoma labai panaðiai, bet hiperkorekciðkai nekeièiamas prieðdëlis pri- ir nedaromos kai kurios kitos hiperkorekcijos (pvz., minëta pienas vietoj penas). Tarminis þodþio galo [a] daþnai taisomas baltsermëgiams bûdingu [o]: (savybiniuose ávardþiuose) µawa instr. sg. 174 sawo 197; tawa instr. sg. 36 tawo 29; manà nom. sg. 174 mano 196. Atvirkðtinis keitimas labai retas, sporadiðkas ar dël klaidø atitaisymo: rodo 174 roda 197; sawoje instr. sg. f. 4 sawajê 4. Kartais taisomos ir vardaþodþiø formos be judriojo [a]: Wyr s 276 Wyras 318; Diew s 109M Diewas metø leidime strukiø [a] taisomas reèiau. Dël Keberio kalbai bûdingo prieveiksmio pakarney (plg. III dalies 737 ir kt.) suvienodintos RG formos su -ai: pakarnay 3M, 103M pakarney 867, 944. Panaði prieþastis paskatino taisyti µenney 415 á µénay metø leidime daþniau pasitaiko nebûdinga Keberiui prieveiksmio forma µéney Morfologijos keitimai (jie ir 1836 metø leidime tokie pat) atspindi mëginimà atsisakyti archajiðkø formø: ilgøjø ávardþiuotiniø bûdvardþiø, ávardþiø, dalyviø formø (ypaè nom. sg.) baiµiejie 581 baiµieji 678; [ge]riejie 586 gérieji 684; mannidjie 581 manidji 678; karraujentiejie 431 karåujantieji 505; kaltamujam 3M kaltamjam 868; archajiðkesnio bûdvardþiø super. ir (strukiðko, ið þemaièiø tarmës atëjusio?) veiksmaþodþiø imp. kamiengalio µad åuµis 16 µald iåuµas 16b; paµid augkem 6 paµid augkim 7; retais atvejais ir sudëtingesniø, netaisyklingø (?) postpoziciniø vietininkø Griekesum 175 (turëtø bûti Griek¾sump adesyvas) Griek¾µe 197. Ðiaip jau postpoziciniai vietininkai ir paties Keberio giesmëse vartojami dar gana daþnai, plg. III dalies Tewop 708, Dangun 708, Diewopi Archivum Lithuanicum 3

33 Daugiskaitos inesyvai retkarèiais mëginami koreguoti pagal Kleino gramatikø rekomendacijas: -osa teikiama moteriðkajai giminei, o -ose vyriðkajai, pvz., Namm¾µa 110M Namm¾µe 950; Båimëµe 272 Baimdµa 312. Turbût kaip korektûros klaidà derëtø vertinti keitimà Wargoµe 260 Wargoµa 298. Stengiamasi iðvengti vardaþodþiø kamiengaliø varijavimo (1836 metø leidime ðie vardaþodþiai daþniausiai taip pat koreguojami): Sargybôs 112M Sargybæs 951; po Sargybôs 132M po Sargybes 969; Sargyboje 119M Sargybëje 958 (plg. abiejur pasitaikanèias formas Sargybej 321/371; Sargybëje 53M/899; Sarbybe 119/957); Sud o 35M Sud iôs 881; Newåliôs gen. sg. 275 Newålês 317. Taisoma neáprasta kai kuriø daiktavardþiø giminë: Wasaras nom. sg. 106M Wasara 946; Wåµaro gen. sg. 98M Wåµarôs 939; Wåµàre ines. sg. 98M Waµarà , daiktavardþiø giminës koregavimà atspindi ir bûdvardþiø giminës keitimas, plg. jokià Kårà 111M jok Karà 951 (daþniausiai karas yra vyriðkosios giminës). Koreguojamos liepiamosios nuosakos formos su bûk: Pagarbint s buk 111M Pagarbint s t eµµie 951; buk paßlowinta 111M t eµµie paßlowinta 951 (dar plg. p. 15). Dalelytë në retkarèiais taisoma á ney: newienas tarp muµû 35M neywienas tarp muµû 882; n ißleidei ne wieno Lytaus, ne wienôs gerrôs Raµµôs 100M n ißleidei ney wieno Lytass, ney wienôs gérós Raµµós 941; ne wienôs olélês ne d¾tumbei [...] iß elti 101M ney wienôs olélês ne d¾tumbei [...] iß elti 941. Kartais atsisakoma ir senoviðkesniø jungtukø: jeng 111 jeib 121; jeib 11 Jei 12. Gana specifiðkas morfologijos taisymas yra maldyne 48 : áprasta forma Dangus nom. sg. (100, 104) daug kur netaisyklingai keièiama á Dangaus (941, 945), matyt, supainiojus ðio daiktavardþio nom. ir gen. sg. formas. Beje, 1836 metø ir vëlesni leidimai (plg. 716, 720) perëmë taisyklingas XVIII amþiaus giesmynø ir RG formas Pastebëta ir ðiek tiek stiliaus, sintaksës keitimø (ypaè maldyne; tokie pat keitimai daryti ir 1836 metø leidime). Geriau derinami veiksmaþodþiø laikai: dabbar jauc au tikkray 4 dabar jauc iu tikray 4; Kurrie µu Kriµtumi yra, eit D augµmà 415 Kurie µu Kriµtumi yra, eis D augµmà 486; ißkelei ir ißardai 37M ißkelei ir ißardei 883; keièiamas prielinksniø valdymas: po Sargybôs 121M po Sargybé 959; objektiniai kai kuriø sakinio daliø ryðiai: perléiµtumbei ney Jawams ißdygti, [...] ney 47 Þodþio vasara (ir kai kuriø kitø þodþiø) giminë buvo iðkraipyta XVIII amþiaus viduryje Berento rengtame leidime; ankstesniuose Kleino, Rikovijaus, Ðusterio leidimuose tuose paèiuose sakiniuose vartojama áprasta vasara giminë, plg. WASAROS, wåµaroj KlM metais Keberio parengtame plataus formato giesmyne Kleino maldynas buvo gerokai sutrumpintas. Jis neteko antraðtinio lapo, visuotiniø maldø, kai kuriø Spåwedês bei Diewo Stålo ateinanc iujû maldø, kolektø ir pasijos. Yra ir neþymiø praleidimø, praðokimø, kylanèiø perraðant tekstà. Beje, dar daugiau tokiø praðokimø padaryta RG. Èia lyginamos sutampanèios 1832 ir 1810 (?) metø leidimø maldyno vietos. 43 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

34 Waiµaus neßti 100M perléiµtumbei ney Jawams ißdygti, [...] ney Waiµus néßti 942; koreguojamos skolintos konstrukcijos: Ißlaikyk mums pagal tà åukµinà Pakaju 110M Ißlaikyk mums tà aukµinà Pakaju 950. Keièiama þodþiø tvarka: yra jis géras 113M jis yra géras 953; atitaisomos klaidos: kas jo jo od io 414 Kas jojo od io 486; ßaukiu ßaukiu 4 Kaukiu, ßaukiu 4 (plg. XVIII amþiaus leidimø S aukiu, kaukiu 4); Råudà D augµmas padawe 277 Råuda D augµmà padawe 319. Parenkami áprastesni þodþiai: Bëdullei 277 bddnei 319; nec neðk ðen 276 d¾k 318; Nëßc oms [...] Patarpimmà 272 Ndßc ioms [...] Patapimà 312, Patriarku 106M Séntewja 946. Be to, 1832 metø leidimui bûdingi visi tie ÈG taisymai, kurie aptarti analizuojant ÈG stiliaus redagavimà (þr. p. 15t.). 8. FORMATO ÁTAKA 1832 METØ LEIDIMAMS. Kaip minëta anksèiau, pirmasis Keberio giesmynas 1832 metais buvo iðleistas siauro ir plataus formato knygomis. Iðlikæs yra tik platusis leidimas metø siaurasis variantas kalba, sandara veikiausiai buvo labai artimas tirtajam 1836-øjø leidimui. Ðitai árodo ne tik ankstesni (þr. p ) tyrimai, bet ir pati 1836 metø giesmyno struktûra metø treèiosios dalies rodyklë liudija, jog ankstesnioji treèioji dalis buvo ádëta po giesmyno ir maldyno su atskira rodykle (kitaip nei plaèiajame 1832 metø leidime) mat á 1836 metø varianto rodyklæ nëra átrauktos dvi ðiame leidime pridëtos naujos giesmës, taigi tarsi automatiðkai pakartota ankstesnio leidimo rodyklë. Be to, ir 1836 metø maldyno dalies, kuri dël vietos stokos buvo atmesta 1832 metø plaèiajame variante, palyginimas su RG rodo, jog ji atspindi labai keberiðkus taisymus, plg.: RG Atkreipimus 4 ~1836 Atkreipimmus 620; tarnaujenc oms 11 tarnåujianc ioms 627; inna 178 ino 789; µenney 173 µénay 789; buk Laupµe 8 t eµµie Laupµe 624. Tiesa, nemaþai redaguota praleistos pasenusios frazës apie Marggrowus ir Marggrawenus (þr. 5[=621]; 10[=626]); taisytos ir archajiðkos morfologijos formos: Wießpats nom. pl. 5 Wießpac ei 621. Vadinasi, 1832 metø siaurasis variantas (kaip ir 1836-øjø variantas) turëjo nesutrumpintà maldynà. Kadangi leidëjas Hartungas teigë 1832 metø siaurojo leidimo spaustuviniø rinkiniø neiðardæs, galima spëti, jog 1836 metø variantas buvo netgi visiðkai identiðkas nerastajam 1832 metø leidimui. Tuomet kyla klausimas, kodël abiejuose tø paèiø 1832 metø leidimuose nevienodai intensyviai taisyta raðyba ir fonologija. Atrodo, svarbiausià átakà tam turëjo leidiniø formatas. Siaurojo varianto formatas sutampa su ankstesniø XVIII XIX amþiaus giesmynø formatu sutampa puslapiai, net ir eiluèiø lauþymas. Galima daryti prielaidà, jog ðio formato leidimas buvo perdirbamas tiesiogiai naudojantis neiðardytais prieð tai iðëjusio 1810 (?) metø giesmyno spaudmenø rinkiniais ir èia liko nemaþa praþiûrëtø senøjø formø. Platusis variantas turëjo bûti renkamas ið naujo, taigi labiau atspindëjo Keberio darytuosius keitimus metø leidimas 44 Archivum Lithuanicum 3

35 turbût tik pakartojo pirmàjá variantà arba vien neþymiai mëgino atitaisyti praþiûrëjimus (plg metø treèiosios dalies keitimus). O 1838 metø (naujesniøjø) lankø ir treèiosios dalies perdirbëjas, kuris apskritai labiau kiðosi á pertvarkomà tekstà, ne vienu atveju kai kà stengësi atitaisyti bûtent pagal platøjá 1832 metø leidimà, plg.: karåujantieji (1832, 505) karåujentieji (~1836, 431; panaðiai ir RG) karåujantieji (1838, 431); µunkæjæ 314 µunkdjæ 273 µunkæjæ 273; Newålês gen. sg. 317 Newåliôs 275 Newålês 275; Kar igys 507 Kar ygys 433 Kar igys 433; Kytryµtês 311 Kytriµtês 270 Kytryµtês 270; nuweµtu 485 nuwéµtu 414 nuweµtu 414. Ypaè stengtasi laikytis Keberio taisymo, daryto praes. dalyviø priesagose: -jent- -jant-, vis dëlto dar liko nepakeistø formø, plg. paµtojenti 414 (paµtojanti m.). 9. KEBERIO GIESMYNØ KALBA. Jau leidimø taisymø analizë parodë, kad XIX amþiaus giesmynø kalba gana nevienalytë. Greta pakeistosios formos daþnai vartojami ið XVIII amþiaus leidimø likæ ávairiø sluoksniø reliktai. Ðitaip ávairuoja ne tik raðyba, bet ir fonologija, kiek maþiau morfologija ir sintaksë Ypaè tai pasakytina apie pirmàsias dvi oficialiojo giesmyno dalis ir maldynà. Keberio dëka èia buvo þymiai sumoderninta raðyba (panaikinta daugelis geminatø; minkðtumo þenklas ásivestas po minkðtojo [è], [dþ], [ð], [þ] 49 ). Abstraktø -immas, -ummas pasitaikantis raðymas su dvigubomis priebalsëmis tarsi rodytø, jog atsiþvelgta á Ostermejerio gramatikos nurodymà 50 taip þymëti paroksitoninius (kuriø kirtis priesagoje, o ne ðaknyje) abstraktus; toká principà geminatø þymëjimà derinti su kirèiavimu atspindi ir kai kurie tirti metø ásakai 51. Taèiau Keberio giesmyne ðalia yra ir daug netaisyklingø formø, plg. Nupélnimmà 625; Waldimme 621. Daþnas nosiniø keitimas balsëmis su kirèio þenklais rodytø, jog iðnykus nosiniams garsams, Keberis nebematë prasmës laikytis tradicinio þymëjimo metø lankuose raðybos poþiûriu kai kuriais aspektais bandyta gráþti prie ankstesniø kleiniðkø normø (dar þr. Palionis 1996, 39, 40, 49): balsis [a] po minkðtøjø [è], [ð] þodþio gale imtas raðyti <e>; buvæ nosiniai garsai þymëti tradiciðkai nosinëmis raidëmis; ne su veiksmaþodþiais daþniau imtas raðyti kartu. Kita vertus, minkðtumo þenklas imtas þymëti ir po minkðtøjø [r], [s], [l]. Beje, Keberis netaisë paplitusios kai kuriø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. galûnës neadekvaèios raðybos 49 XVIII amþiaus raðtuose minkðtumo þenklas èia nedëtas, o balsis [a] po minkðtojo priebalsio daþniausiai raðytas fonetiðkai, t. y. <e>, plg. Jonas Palionis, XVIII a. lietuviø raðyba, LKK 36, 1996, 39, 46t. 50 Þr. Gotfried Ostermeyer, Neue Littauische Grammatik, 1791, 191t. 51 Plaèiau þr. Gertrud Bense, Sprachliche Untersuchungen zu neugefundenen litauischen Dokumenten aus dem XVIII. Jahrhundert, Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg 7(3), 1958, Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

36 (-ei vietoj lauktinos -ai). Veikiausiai jam toks paraðymas atrodë pakankamai áprastas; ðiø galûniø raðyba nuosekliai pakeista 1838 metais Fonologinë sistema keista tik ið dalies. Nors, pasak Jono Palionio, XVIII amþiaus leidimø kalba buvusi gana vienoda ir atitiko kleiniðkàjà, vakarietiðkàjà pietietiðkàjà raðomosios kalbos tradicijà 52, vis dëlto atidesnis þvilgsnis rodo, jog èia dar pasitaikydavo nemaþa ir strukiðkø elementø. Keberio pertvarkytas oficialusis giesmynas fonologijos poþiûriu ágijo daugiau kai kuriø baltsermëgiðkø, norminiø formø: nekirèiuotame þodþio (ypaè savybiniø ávardþiø) gale beveik nebevartotas strukiø [a]; atsirado daugiau norminiø [ie] vietoj suvienbalsinto daþnoko strukiø [ë]. Retkarèiais vis dëlto pasitaikydavo ir formø su strukiðku [ie] vietoj baltsermëgiø [ë] (pvz., niera). Hiperkorekcija laikytinas 1832 metø leidimui bûdingas prieðdëlio pri- keitimas prie-. Kita vertus, dël keberiðko [o] ir [uo] painiojimo giesmyne atsirado nemaþa tam tikrø sustrukintø þodþiø su [uo] vietoj [o] ir atvirkðèiai. Ðitaip ðalia ið XVIII amþiaus leidimø perimtø dovana, dovanoti ir jø bendraðakniø þodþiø vartojama geroka dalis pakeistøjø duovana, duovanoti ir kt., o kai kuriø veiksmaþodþiø norminë priesaga -uo(ti), -uoj- ëmë konkuruoti su -o(ti), -oj- ir kt. Sporadiðkai buvo supainiota nemaþai ir kitø pavieniø formø. Vëlesni leidimai Keberio darytø fonologiniø keitimø netaisë, o kartais netgi juos mëgino pratæsti, taikyti likusioms senosioms formoms: 1836 metø leidime atsirado dar daugiau duovana tipo þodþiø. Tad sakyti, kad XVIII amþiaus oficialieji giesmynai tæsë uþkonservuotà ankstesniàjà (kleiniðkàjà) baþnytinës poezijos kalbos tradicijà, iðlaikytà Rytø Prûsijoje ir vëlesniais laikais (þr. Palionis 1997, 51), nëra visiðkai tikslu. Juolab kad po Keberio oficialøjá giesmynà ëmësi tvarkyti strukiø ðnektos atstovas Frydrichas Kurðaitis. Pats strukiðkas keitimas [o] [uo] ir [uo] [o] yra ádomus kiek kitu aspektu. Vokietis Keberis lietuviø kalbos mokësi ir didesnæ brandaus gyvenimo dalá praleido baltsermëgiðkuose kraðtuose (Koðûbø dvaras, Mielkiemis, Gumbinë), vadinasi, turëjo neblogai skirti [o] ir [uo], kaip ir [ë], [ie]. Jo strukiðkumà galima bûtø interpretuoti dvejopai: ðiø garsø svetimtauèio ausis kartais tiesiog negalëjo diferencijuoti arba kai kuriø þodþiø varijavimas kalbamuoju poþiûriu paplito Rytø Prûsijos raðomojoje kalboje. Mat ir RG, kur vyrauja dovana variantai su [o], pasitaiko pavieniø atvejø su [uo] 53. Dar viena máslë Keberio giesmyno (ir plaèiojo, ir siaurojo leidimo) antraðtinio lapo dvi formos µuraßytus ~ suraðytos ir randamus ~ randamos. Toks paraðymas 52 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos ir tarmiø santykis XVIII a. Rytø Prûsijoje, LKK 38, 1997, Mykolo Birþiðkos aiðkinimas, jog forma duovana Prûsijos giesmynuose, matyt, kilusi dël veiksmaþodþio duoti átakos (þr. Mykolas Birþiðka, Rinktiniai mûsø senovës raðtai, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisijos leidinys, 1927, 145), vargu ar yra pagrástas. 46 Archivum Lithuanicum 3

37 veikiausiai yra korektûros klaida. Kitur Keberio visur vartojamos áprastos formos su -os: perµtatytos, µutaiµytos (antros giesmyno dalies pavadinimas); perwei detos, pagerintos (treèiosios dalies antraðtinis lapas). Neaiðku, kodël vëlesniuose leidimuose klaidos nebuvo pataisytos. Kita interpretacija ðias formas galima laikyti tarminëmis, veliuoniðkiø ðnektos (esanèios Lietuvos ir Rytø Prûsijos pasieny [Rytø Prûsijos ðiaurës rytø kampelis]), kuri nekirèiuotas galûnes -o, -ë; -os, -ës siaurina iki -u, -i; -us, -is. Vis dëlto Keberis gyveno tolokai nuo minëto ploto ir kitø veliuoniðkiø ypatybiø jo giesmëse nepavyko rasti. Tad patikimesnis yra pirmasis aiðkinimas Giesmiø morfologija ir sintaksë, lyginant su XVIII amþiaus leidimais, pakito maþai. Daþniau ðie pertvarkymai buvo daryti maldyne, kuris yra neatsiejama giesmyno dalis. Ir tai suprantama: juk keisti neeiliuotà ir visuotinai negiedamà tekstà yra daug paprasèiau. Keberio giesmyno ir maldyno morfologijos sistema nebeteko archajiðkø ávardþiuotiniø bûdvardþiø, dalyviø nom. pl. su ilgaisiais dëmenimis; maþiau archajiðkø jungtukø jeng, jeib; atsisakyta archajiðkø kai kuriø linksniø formø, koreguota daiktavardþiø giminë, kamienai. Geriau suderinti sakinio tariniø laikai; pakeisti kai kuriø sintaksiniø junginiø objektiniai ryðiai. Máslinga vien 1832 metø maldyne daþnai vartota forma Dangaus (nom. sg.) matyt, supainiota su gen. sg. forma metais taisytame maldyne taip pat iðlaikyta morfologijos ir ypaè sintaksës modernizavimo tendencija: èia maþiau verstiniø sudëtiniø veiksmaþodþiø laikø formø; modernesnis kai kuriø prielinksniniø junginiø linksnio valdymas (iki+dat. iki+gen.); maþiau verstiniø ant+gen. tipo junginiø. Visø leidimø leksika, nepaisant retsykiais redaguoto stiliaus, beveik nekoreguota: pakeistas vienas kitas retesnis þodis arba aiðkus skolinys Treèioji giesmyno dalis, kurios rengëjas ir kûrëjas yra Keberis, daug vienodesnës kalbõs ir raðybos, ir fonologijos, ir morfologijos bei sintaksës poþiûriu. Matyti pastangos þymëti pastovià kai kuriø þodþiø kirèio vietà: akûtas dedamas veiksmaþodþiø su -auti formose. Tai jau XIX amþiaus Rytø Prûsijos kalba su vyraujanèiomis baltsermëgiø formomis. Vis dëlto èia taip pat pasitaiko tam tikrø fonologijos sistemos svyravimø. Vienas ið pagrindiniø savitumø bûdingas ir kitoms oficialiojo giesmyno dalims dovana, vartoti ir kai kuriø kitø þodþiø dubletø su [uo] ir áprastesniu [o] koegzistencija (ir atvirkðèiai, pvz., n¾latay 744 ir nolatay 778; Sawoµus 822 ir Saw¾µus 734, 751; su [o] nuosekliai vartojami gyvolis ir veiksmaþodis dejoti). Taip pat minëtina, jog strukiðkø formø su [ie] vietoj baltsermëgiø [ë] pasitaiko labai retai ir daþniausiai jos kaitaliojasi su norminëmis formomis (nuldmæs 708, 735; liemes 745), daþniau pasitaiko tik forma niera. Labiau ávairuoja veiksmaþodþiø (ávairiø laikø, nuosakø) 1 pl. refleksinës galûnës d iaugiamds 734, d iaugµimieµ 824, d iaugkimeµ Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

38 Be to, ðiek tiek skiriasi paties Keberio ir ið Milkaus giesmyno atëjusiø giesmiø kalba. Milkaus giesmyno giesmëse, kurias Keberis smarkokai redagavo, kiek daugiau strukiðkø formø su [ie], [uo] vietoj [ë], [o], plg. nulëmei (MiG 101) ir nuliemei (1832, 807); Gëdà 26 ir Giedà 694; Lëto 26 ir Lieto 694; apgiedoµu 605 ir apgied¾µu 747; Orai 654, 655 ir Ürai 739, 738. Tokie Keberio hipernormalizmai rodytø netvirtà [o], [uo], [ë], [ie] skyrimà. Be to, didesnis ðiø garsø varijavimas atsispindi ir dël turtingesnio Milkaus giesmiø þodyno. Paties Keberio kurtos giesmës leksikos, stiliaus poþiûriu yra gana vienodos ir skurdokos. Keberio ir Milkaus giesmiø lyginimas atskleidë dar keletà Keberio kalbos bûdingumø forma atlaidus ir kiti to paties kamieno þodþiai vartojami tik su -ei-, plg. Atleidà 803; Atleidôs 738; Milkaus giesmyno atlaidus 585 Keberio atleidus 689; prieveiksmis seniai vartojamas tik kaip µenay, o macnai, pakarnai kaip macney ir pakarney; matyt, dël analogijos su daiktavardþiu bëda visur yra tik bëdnas, -a. Ið Keberio giesmiø morfologijos savitesniø bruoþø minëtinos daþnai vartojamos, Rytø Prûsijoje paplitusios prieveiksmiø formos su -ai wiµµaday, n¾latay, niekaday; ið sintaksës tam tikruose bibliniuose posakiuose nuosekliai iðlaikomos prielinksninës konstrukcijos po+gen.: po Diewo Deßinês 708, 782; po Akiû 798, 803 (bet po Tawim 710); be to, èia daugoka verstiniø junginiø ant+gen.: Ant gero ragini 716; Ant Wieµ patiês tikekimeµ 795; ant manês did ius Daiktus darei 744; µutek ant to Stiprybæ 700; Ant Garbês 717. Giesmiø leksikai bûdinga nemaþa slavizmø, daþniausiai susijusiø su religijos sàvokomis. Vëlesni treèiosios dalies leidimai, ypaè 1838 metø, daugiausia stilistiðkai redagavo giesmiø kalbà, paliko Keberio kalbai bûdingus strukinimo atvejus ir taisë tik kai kuriuos fonologijos, morfologijos bei sintaksës netikslumus. 10. IÐVADOS. 1. Nors neseniai Èikagos bibliotekoje rasto giesmyno pratarmë pasiraðyta 1751 metais, egzemplioriaus sandaros, raðybos, stiliaus redagavimo ypatybës rodo, jog tai vienas ið XIX amþiaus vidurio Keberio giesmynø leidimø. 2. Rygos bibliotekos egzemplioriaus lyginimas su XVIII amþiaus (ypaè 1791 metø) ir XIX amþiaus Keberio oficialiojo giesmyno leidimais liudija, jog rygiðkis giesmynas yra labai artimas 1791 metø leidimui ir turi kai kuriø bruoþø, sutampanèiø su Keberio giesmynais. Teigtina, jog tai veikiausiai XIX amþiaus pradþios (1810 metø [?]) leidimas, kuriuo daugiausia rëmësi vëlesnieji Keberio giesmynai. 3. Remiantis atskirø siaurojo formato Keberio giesmynø lankø analize, darytina iðvada, jog po Keberio mirties tik 1836 metais buvo pakartotinai iðleistas visas oficialusis giesmynas, maldynas ir treèioji giesmyno dalis. Visi tirti leidimai, priskiriami 1838 metams, ið tiesø yra suformuoti ið skirtingø metø leidimø lankø. Dalis pradþios lankø ir kai kurie atsitiktiniai tolesni lankai yra 1836 metø; likusi giesmyno dalis sudaryta ið 1838 metø ir kartais dar ásimaiðiusiø Frydricho Kurðaièio 48 Archivum Lithuanicum 3

39 parengtø lankø (pastarøjø nedaug ir jie ádëti vietoj 1836 metø lankø); maldynas ir treèioji giesmyno dalis turi visus 1838 metø lankus. Vadinasi, 1838 metais labiausiai rûpintasi pertvarkyti treèiàjà dalá bei maldynà, o giesmyno perdirbti turbût tik tie lankai, kuriø spaudmenø rinkiniai spaustuvëje buvo labiausiai susidëvëjæ. Tokius giesmynus (dël aiðkiai neidentifikuotø Kurðaièio lankø) tik sàlygiðkai galima vadinti 1838 metø leidimais. Spëjamas jø publikavimo laikas metai. Toks leidimas yra ir Èikagoje rastasis egzempliorius. 4. Savo parengtame 1832 metø plataus formato giesmyne, kaip teisingai nurodë ir Schwede (1891, 402), Keberis visø pirma sumodernino raðybà. Atsisakë priebalsiø geminatø; iðlaikë jas (bet nenuosekliai) tik abstraktø priesagose -immas, -ummas; nosines þodþio ðaknyje keitë balsëmis su akûto ar cirkumflekso þenklais; daþniau po afrikatø ir <ß> vartojo minkðtumo þenklà; po [ð], [þ] ir afrikatø gana nuosekliai <e> keitë <ia>; dalyviø praes. priesagose vartotà -je- taisë á -jia-, -ja-; ypaè daþnai vartojo <µ > ir <c > vietoj áprastesniø <ß> ir <c >; ne atskyrë nuo veiksmaþodþiø. Fonologijos poþiûriu labiau paisë baltsermëgiðko -o nekirèiuotoje galûnëje; taisë strukiðkas formas su [ë]; taèiau kai kur ásivedë strukiðkas formas duovana, duovanoti, vartuoti, kurios iðliko ir tolimesniuose leidimuose. Morfologija ir sintaksë keista nedaug: atsisakyta kai kuriø archajiðkø nebebûdingø formø (pvz., ávardþiuotiniø formø ilgøjø dëmenø). Treèiojoje giesmyno dalyje, be minëtø duovana tipo dubletø, vartota ir kiek daugiau nenorminiø formø su [ie] vietoj [ë] metø leidimas nuo pirmojo Keberio plataus formato giesmyno skiriasi tik ankstesniø klaidø pakoregavimu (tikslesniu nosiniø þymëjimu acc. sg. ir pan. atvejais, < >, < >, <é>, <d>, <i>, <y> raidþiø koregavimu, daþnesniu kirèio þymëjimu, specifinio raðmens <µ >, <c > atsisakymu, intensyvesniu strukiðkø formø su [uo] vietoj [o] ávedimu) ir didesniu senojo oficialiojo giesmyno leidimo (Keberio giesmyno ðaltinio) formø sluoksniu. Pastarosios formos yra daug konservatyvesnqs nei pirmajame Keberio leidime raðybos (ypaè daug geminatø, nededamas minkðtumo þenklas ir kt.) ir fonologijos. Veikiausiai jos buvo perimtos ið siaurojo 1832 metø leidimo. O pastarasis senàsias formas galëjo ágyti dël siauro formato leidimo rengimo specifikos: tokio pat formato 1791, 1810 (?) metø leidimo tekstas (ar spaustuviniai rinkiniai) buvo nevisiðkai tiksliai pertaisomas pagal platøjá 1832 metø variantà. Platusis variantas, kurio puslapiai, eiluèiø lauþymas nesutapo su ðaltinio, matyt, buvo rengiamas daug kruopðèiau, be to, èia spaustuvininkai negalëjo tiesiogiai panaudoti likusiø ankstesnio leidimo rinkiniø. 6. Rimèiau Keberio giesmynas taisytas 1838 metais. Nemaþai stilistiðkai redaguota kalba. Savaip pertvarkyti kai kurie raðybos dalykai: þodþio ðaknyje gana nuosekliai imtos dëti nosinës, o minkðtumo þenklas ir po [r], [s], [l]; po [ð], [è], [dþ] þodþio gale bei vienskiemeniuose þodþiuose Keberio ásivestà -ia, -ià daug kur pakeista á -e, -æ; dalyviø praes. priesagø -je-, -jia- á -ja-. Fonologijos poþiûriu nuosekliau 49 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

40 taisyta pasitaikanti strukiðka nekirèiuoto þodþio galo -a ( -o). Kai kuriø ávairavusio kamieno (ç ar â) veiksmaþodþiø praet. 2 sg. galûnë -ei beveik visais atvejais taisyta á -ai. Pakeistas kai kuriø archajiðkø prielinksniniø junginiø valdymas, nelietuviðkos konstrukcijos. Be to, stengtasi atitaisyti ir ankstesnio leidimo padarytas klaidas; ypaè atsiþvelgiama á pirminá variantà. 7. Kurðaièio pertvarkyti lankai á 1838 metø Keberio giesmyno leidimà pateko arba kaip bandomieji lankai, arba ið numanomo pirmojo Frydricho Kurðaièio giesmyno leidimo. Pagrindinis jø skiriamasis bruoþas daugelio þodþiø kirèio vietos ir kokybës þymëjimas pagal tam tikrà susikurtà kirèiø sistemà. Nuo vëlesnës Kurðaièio giesmyno leidimø kirèiavimo sistemos ði ypaè skiriasi nekirèiuotais tvirtagaliais dvibalsiais su antruoju sandu -i bei nekirèiuotais [i] ir [y]. 8. Keberio giesmynø kalba susideda ið keliø sluoksniø: oficialiojo giesmyno pirmosiose dviejose dalyse ir maldyne koegzistuoja sdnosios, dar ið XVIII amþiaus atëjusios, ir naujosios, Keberio pertvarkytos, (hiper)priderintos prie baltsermëgiðkø normø, formos. Treèiojoje giesmyno dalyje kiek daugiau strukiðkø formø atsiradæ dël kai kada nevykusio panaudotø Milkaus, Ostermejerio ir kt. giesmiø perredagavimo. Be to, specifiðkas Hartungo leidyklos spausdinimo ir áriðimo bûdas naudotis neiðardytais ankstesnio leidimo rinkiniais bei ne vienø metø spausdintais knygos lankais giesmyno kalbà, ypaè raðybos poþiûriu, padarë dar heterogeniðkesnæ. Literatûra ir ðaltiniai B ALTRAMAITIS, SILVESTRAS = Ñ[ÈËÂECÒÐÚ] ÁAËÒÐÀÌÀÉÒÈÑÚ, 1904: Ñïèñîêú ëèòîâñêèõú è äðåâíå-ïðóññêèõú êíèãú [...], Ñ.-Ïåòåðáóðãú: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è Êîìï. B ENSE, GERTRUD, 1958: Sprachliche Untersuchungen zu neugefundenen litauischen Dokumenten aus dem XVIII. Jahrhundert, Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther- Universität Halle-Wittenberg 7(3), B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1927: Rinktiniai mûsø senovës raðtai, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisijos leidinys. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1926: Lietuviø bibliografija 2, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisijos leidinys. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, a : Aleksandrynas 2, Vilnius: Sietynas. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, b : Aleksandrynas 3, Vilnius: Sietynas. B UCH, TAMARA, 1998: Zur Akzentuierung des Christian Donelaitis, Opuscula lithuanica, Warszawa: Katedra Jæzykoznawstwa Ogólnego i Baltystyki Uniwersytetu Warszawskiego, ÈG Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwnin- 50 Archivum Lithuanicum 3

41 kams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû=Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: Mf (originalas: Newberry Library, Chicago, sign.: Bon ). F UEHRER, RUTH, 1927: Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommision für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann. H ARTUNG, GEORG FRIEDRICH, 1838: Entgegnung und Berechtigung des Aufsaães im December=Heft der Prov.=BlÕtter: Wie lõßt µich die Einf hrung eines neuen Geµangbuches am weckmõßigµten befærdern?, VaterlÕndiµches Archiv [...] oder Preuß. Provin- ial=blätter 19, J AÐINSKAITË, IRENA, 1971: Veiksmaþodþiø struktûriniai tipai ir daryba, LKG 2, K AUNAS, DOMAS, 1987: Maþosios Lietuvos spaustuvës metais, Vilnius: VU leidykla. K AUNAS, DOMAS, 1999: Knygos dalia, Vilnius: Pradai. [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1832]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû= Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 949. [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1836]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 926; BKC, sign.: C , C , C [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1838]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 11911/12, L R 12029/30. [KLEINAS, DANIELIUS,] 1957: Pirmoji lietuviø kalbos gramatika, parengë Lietuviø kalbos ir literatûros institutas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla. KlM [Kleinas, Danielius,] NAUJOS [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] Met¾µe Kristaus [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1843: BeitrÕge ur Kunde der littauiµchen Sprache, von Friedrich Kurµchat 1, Kænigsberg: Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerei. [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1864 a : Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Keleiwis iß Karaliauc iaus 46, 182t. [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1864 b : Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Kele[i]wis iß Karaliauc iaus 47, 185t. LB Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

42 Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba Papildymai, Vilnius: Mintis, MiG [Milkus, Kristijonas,] 1806: Sénos ir naujos Gieµmës [...] Karalåuc uje [...] Mette NG I; II Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. BKC, sign.: C /6; C /9. O STERMEYER, GOTFRIED, 1791: Neue Littauische Grammatik, Kænigsberg: gedruckt bey G. E. Hartung. O STERMEJERIS, GOTFRYDAS, 1996: Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. P ALIONIS, JONAS, 1996: XVIII a. lietuviø raðyba, LKK 36, P ALIONIS, JONAS, 1997: Lietuviø raðomosios kalbos ir tarmiø santykis XVIII a. Rytø Prûsijoje, LKK 38, PG Iß naujo pérweizdëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo, [1838]. LMAB, sign.: Mf. 711 (originalas Sankt Peterburgo universiteto bibliotekoje, sign.: E. II. 2556). RG Ißnaujo pérwei dëtos ir pagérintos Gieµmû Knygos, kurr¾µe brangiåuµos µénos ir naujos Giesmes µuraßytos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtas karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. Baltijas Centrâlâ bibliotçka: inv. Nr. 6169; sign.: 50; 52. RiM [Rikovijus, Jonas,] Naujos [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] S ALYS, ANTANAS, 1992: Raðtai 4. Lietuviø kalbos tarmës, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija. S CHWEDE, R[UDOLF], 1891: Zur Geschichte der litauischen Gesangbücher, Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, S UBAÈIENË, GIEDRA, GIEDRIUS SUBAÈIUS, 1999: Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø, Chicago: Draugas. ÐuM [Ðusteris, Frydrichas,] Naujos [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas. Birutë Kabaðinskaitë ZUR ENTSTEHUNGSGESCHICHTE UND SPRACHE DER GESANGBÜCHER VON KARL GOTTHARD KEBER: 1. HÄLFTE DES 19. JHS. Zusammenfassung Anlaß zur vorliegenden Untersuchung bilden die kürzlich in der Newberry Library zu Chicago (Sign. Bon ) sowie in der Baltischen Zentralbibliothek zu Riga (Inventar- 52 Archivum Lithuanicum 3

43 nummer 6169, Sign. 50; 52) aufgedeckten Exemplare des offiziellen Lutherischen Gesangbuchs. Die vorgenommene Analyse hat erwiesen, daß es sich im ersteren Fall um eine in der Mitte des 19. Jhs. (um 1838) von Keber überarbeitete Ausgabe dieses Gesangbuches, im letzteren um eine etwas frühere, zu Beginn des 19. Jhs. (möglicherweise 1810) entstandene und in vielerlei Hinsicht an die Ausgaben des 18. Jhs. (insbesondere an diejenige vom Jahre 1791) anknüpfende Fassung handelt. Am ehesten hat die letztgenannte Fassung die Grundlage der Keberschen Neubearbeitung vom Jahre 1832 gebildet. Anhand eines Vergleichs der sprachlichen Merkmale mit denjenigen der übrigen von Keber besorgten Fassungen des Gesangbuchs läßt sich feststellen, daß nach Kebers Tod das offizielle Gesangbuch als Ganzes, zusammen mit dem Gebetbuch und dem dritten Teil des Gesangbuchs, erst 1836 neu verlegt worden ist. Die Ausgaben, die dem Jahre 1836 zugeschrieben werden, sind bei näherem Zusehen nicht alle in diesem Jahr erschienen, sondern sie setzen sich aus Druckbogen zusammen, die zu verschiedener Zeit entstandenen Drucken entstammen. Ein Teil der Bogen am Anfang des Bandes sowie einzelne Bogen im weiteren Teil sind der Ausgabe vom Jahre 1836 entnommen; der übrige Teil des Gesangbuchs setzt sich aus Bogen aus der Ausgabe vom Jahre 1838 sowie aus zufällig dazwischen geratenen von Friedrich Kurschat redigierten (und von ihm mit Akzentzeichen versehenen) Bogen zusammen. Das Gebetbuch und der dritte Teil des Gesangbuchs enthalten nur Bogen aus der Ausgabe vom Jahre Offensichtlich hat man sich 1838 am meisten um die überarbeitung des Gebetbuchs und des dritten Teils des Gesangbuchs bemüht, vom übrigen Gesangbuch aber sind wohl diejenigen Teile neu bearbeitet worden, deren Satz in der Druckerei am stärksten abgenutzt war. Die betreffenden Gesangbücher sind demnach nur mit Vorbehalt als Ausgaben des Jahres 1838 zu bezeichnen. Dies gilt auch für das in Chicago aufgedeckte Exemplar. Im Hinblick auf die sprachliche Bearbeitung läßt sich feststellen, daß in der ersten Keberschen Ausgabe vom Jahre 1832 versucht worden ist, die Schreibung zu modernisieren. Die nach deutscher Art verwendeten Doppelkonsonanten wurden aufgegeben, das Erweichungszeichen wurde folgerichtiger gesetzt, in gewissen Fällen wurde <ia> statt <e> geschrieben, und zur Bezeichnung ehemaliger Nasalvokale werden nur zelten Nasalzeichen verwendet. Phonologische, morphologische und syntaktische Änderungen wurden nicht viele vorgenommen. Es wurde eine folgerichtigere Handhabung der westlichen Variante der Schriftsprache angestrebt (besonders in der Schreibung von -o im unbetonten Auslaut). Trotzdem wurden auch neue hyperkorrekte oder auch mundartliche nordostpreußisch-litauische Formen eingeführt. Gewisse veraltete Flexionsformen wurden aufgegeben, z. B. im Bereich der pronominalen Adjektivformen und des Dativs Singular der Nomina, Genus und Stammbildung der Substantive wurden korrigiert. Die Tempusformen des Verbs in den einzelnen Satzteilen wurden besser aufeinander abgestellt; hier und dort wurde ein seltenes Wort oder ein offensichtliches Lehnwort ersetzt. Stil- und sinnwidrige Fehler wurden verbessert. 53 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

44 Von den späteren Neudrucken der Keberschen Fassung weist nur der als Ausgabe vom Jahre 1838 bekannt Druck wesentliche Änderungen auf. Stilistisch wurde der Text ziemlich gründlich überarbeitet, und die Modernisierungstendenz wird auf allen Sprachebenen fortgesetzt. Nur in Einzelheiten der Schreibung (Bezeichnung der Nasalität, Schreibung von <e>) wird auf die Kleinsche Tradition zurückgegriffen. Des weitern sind Verbesserungen vorgenommen worden im Bereich des Genus der Nomina, der Stammbildung und der Rektion der Präpositionalgefüge, unlitauische syntaktische Konstruktionen sind beseitigt worden. Trotz den oben erwähnten Eingriffen in die Sprache des Denkmals ist andererseits auch hier die für alle Fassungen des Keberschen offiziellen Gesangbuchs charakteristische Mehrschichtigkeit zu beobachten, und zwar das Nebeneinander von älteren, aus dem 18. Jh. ererbten und neueren, von Keber modernisierten und der preußisch-litauischen Sprachnorm angeglichenen (zum Teil hyperkorrekten) Sprachformen in den ersten zwei Teilen sowie im Gebetbuch. B IRUTË KABAÐINSKAITË Gauta 2000 m. lapkrièio 11 d. Baltø filologijos katedra Priimta 2001 m. sausio 15 d. Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 LT-2734, Vilnius, Lietuva e. p.: birute.kabasinskaite@flf.vu.lt 0 54 Archivum Lithuanicum 3

45 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Paul F. Gehl The Newberry Library, Chicago Military Courtesy in Sixteenth-Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora 1 When a few years ago the Lithuanian-American community of Chicago published Newberry Lituanica 2 (1999), a guide to the Lithuanian books at their city s Newberry Library, some readers of the checklist were surprised to discover that one of the oldest Lithuanian books in the Newberry collection is not in Latin, German, or Lithuanian, but in Italian. Our surprise was uncalled for, however, in that Italian was an international language of war, diplomacy, and courtesy for much of the sixteenth century, and the prolific presses of Vilnius not infrequently published in Italian. As the title page of the Newberry volume informs us (Plate 1 3 ), the author Domenico Mora was a Bolognese military man in the service of Sigismund (Zigmantas) III Wasa, Grand Duke of Lithuania and King of Poland ( ). 4 Mora was one of many Italians who came to seek their fortunes on what seemed to them the expanding frontier of Catholic Europe. His book is entitled Il Cavaliere (The Knight), and was written while Mora was commander of the fortified capital of the Duchy 1 I would like to thank Pier Angelo Bellettini, Alma Braziûnienë, Maria Brynda, Rob Carlson, John Patrick Donnelly, S.J., Susan Fagan, Michael Grace, S.J., Tomasz Makowski, Lubomir Miz, Maria Úliwiñska, Giedrius Subaèius, Gabriella Zarri, and Janet Zmorcek, for help in the preparation of this essay. 2 Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø / Books of Lithuanian and Old Prussian Interest at the Newberry Library, Chicago. To 1904, Chicago: Lithuanian American Community Inc., All photographs in this article are courtesy of The Newberry Library, Chicago. 4 On Sigismund see: Aleksander Gieysztor et al., Historie de Pologne, Warsaw: Éditions scientifique de Pologne, 1971, On Italian writers in Lithuania, Jan Úlàski, La letteratura italiana nella Polonia fra il Rinascimento ed il Barocco, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, 1986, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

46 Plate 1. Title page of Il Cavaliere (1589) by Domenico Mora; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Archivum Lithuanicum 3

47 of Polozgo in White Russia. This town is modern Polotsk (Polockas, Poùock) in northeastern Belarus; in the 1580 s it lay on the recently pacified border between Lithuania and Muscovy. Since this book is relatively little known, it seems fitting to give an account of it and its author in Archivum Lithuanicum. Domenico Mora s known works all concern military affairs. 5 Interestingly, Il Cavaliere, written and printed on a militarized frontier, is the least technically military and most broadly literary of Mora s essays. A rapid, chronological review of the Bolognese author s output will give us a sense of Mora s career as a writer. We will return below to Il Cavaliere, his northern sojourn, and their implications for literary and religious culture in Lithuania. Mora s first published work was Tre quesiti in dialogo sopra il fare batterie, fortificare una città, et ordinare battaglie quadrate (Three Questions in Dialogue Form: Concerning Batteries, Fortifying a City, and Arranging Battle Formations, Venice, 1567). Each of three topics is presented succinctly and technically in the form of an answer to a specific problem posed, we are told, in courtly conversation by a Tuscan gentleman. It is dedicated to Cosimo de Medici ( ), Grand Duke of Tuscany, and to the aristocratic Academia degli Storditi at Bologna. The preface announces the imminent publication of Il Soldato, a work Mora tells us was already in preparation when the request for the Tre quesiti was made. Il Soldato actually appeared in 1569 at Venice from the press of Giovanni Griffio, and is known in three versions. The original with Griffio s title page is dedicated to Ottavio Farnese, Duke of Parma and to the Bolognese nobleman Marc Antonio Fiubbi, member with Mora of the Academia degli Storditi (Betti 1989, 70, n 11). Unsold sheets of this edition were acquired by Gabriele Giolitti in the following year and provided with a new title page and front matter. Some copies of this 1570 issue also appeared with the imprint and device of Vincenzo Valgrisio. Mora s dedication to the Duke of Parma was reprinted in 1570, but a second preface addressed to Marchese Ludovico 5 The literature on Mora is scattered. Most important are two articles by Gian Luigi Betti, Domenico Mora, un uomo d armi del Cinquecento (note biografiche), Strenna storica bolognese 39, 1989, 61-73, and idem, Il machiavellismo di Domenico Mora, uomo d armi del Cinquecento, Il Carobbio 17, 1991, 47-55; and Mieczysùaw Hartleb, Domenico Mora, na marginesie wileñsko-wùoskiego Rycerza z 1589 r., Pamiætnik trzeciego zjazdu bibljofilów polskich we Lwowie w zielone úwiàtki 26/5-29/ roku, Lwów: Towarzystwo Miùoúników Ksiàýki, 1929, Shorter notices with useful bibliography include Gian Luigi Betti, Giuliana Zannoni, Opere politiche a stampe di autori bolognesi conservate nella Biblioteca dell Archiginnasio di Bologna ( ), L Archiginnasio 92, 1997, ; Carlo Promis, Domenico Mora, Gl ingegneri e gli scrittori militari Bolognesi del XV e XVI secolo. Miscellanea di storia italiana 4, Torino: Stamperia reale, 1893, , repr. Italica gens, repertori di biobibliografia italiana 70, Bologna: Forni, 1975, ; Claudio Donati, L Idea di nobiltà in Italia, secoli XIV-XVIII, Bari: Laterza, 1988, On the military affairs of Poland-Lithuania in this period, Gieysztor et al. 1971, , Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

48 Malaspina was added by Tommaso Porcacchi, the editor of an historical series for Giolitti. 6 Il soldato is a work of courtesy for military men, describing the qualifications and virtues of the vero Soldato, & nobil Cavalliere. In 1572, when all Italy was discussing the significance of the Hapsburg/Venetian naval victory over the Turks at Lepanto (6 October 1571), Mora published in pamphlet-form an open letter to the papal commander-in-chief on the best strategy for opposing Turkish power. Parere del Capitano Domenico Mora da Bologna sopra l ordine di guerreggiare la potenza del Turco (Opinion of Captain Domenico Mora of Bologna on the Manner of Making War Against the Turk), which appeared at Bologna, is the smallest of Mora s works. In a few short pages, Mora reviews the options of land and sea attacks against the Grand Turk, dismisses the high hopes raised by Lepanto that the Turks could be contained by naval power, and advises a wellplanned and well-funded campaign in the Balkans. Mora returned to the dialogue form for his next book, a collection of short conversations between military men set in the war zone near Avignon during the repression of the Huguenots there by papal armies in the 1570 s. Entitled Riacquisto di Camereto, e Bauma (The Recapture of Cameret and Beaumes, Avignon, 1576), the five dialogues include numerous named and unnamed protagonists of the religious wars, both French and Italian. This work principally concerns tactics and fortifications in the war zone (in the Vaucluse near Avignon), but the interlocutors also express some interest in the heresy of the Huguenots as well. 7 Like all of Mora s works, it is scrupulously and vigorously anti-protestant. Il Cavaliere, the work published in Vilnius in 1589, is the most ambitious of Mora s books. It returns to a theme he seems to have been interested in all along, the rivalry between writers and soldiers; it is also the least well known of his major works. 8 Il Cavaliere is one of the most extensive expositions of the dignity of soldiers 6 The first issue is very rare, and almost all surviving copies bear the 1570 Giolitti title page and front matter; for the printing history see Betti 1989, 70, n 10. On the historical series of Porcacchi, Paul F. Grendler, Francesco Sansovino and Italian Popular History, Studies in the Renaissance 16, 1969, , repr. in Culture and Censorship in Late Renaissance Italy and France, London: Variorum, The full title of this work is: Riacquisto di Camereto, e Bauma, & come si deve fare una batteria, & guardare le picciol ville del Contato d Avignone, con una disputa fra il Trombeta, & Ugonoti intorno la loro Religione in Dialogo; the fortresses are at the modern towns of Cameret-sur-Aigues and Beaumes-de-Venise. 8 The only modern scholars to discuss it thoroughly are Betti 1989 and 1991, Hartleb 1929, and Stefano Prandi, Il capitano sapiente: la precedenza tra le armi e le lettere e la crisi della funzione sociale del letterato nel Cinquecento, Sapere e/é potere, Discipline, dispute e professioni nell Università medievale e moderna, il caso bolognese a confronto 3. Dalle discipline ai ruoli sociali, Bologna: Istituto per la storia di Bologna, 1990, I have been able to study only two copies, that at the Newberry and a fragmentary one at the biblioteca dell Archiginnasio, Bologna. Perhaps predictably, most of the other surviving copies are in Poland. I have located the following: Florence, Biblioteca Nazionale Centrale; Kórnik, Biblioteka Kórnicka; Kraków, Bib- 58 Archivum Lithuanicum 3

49 to survive from the long, largely Italian sixteenth-century debate over the precedence of letters or arms, in which the intellectuals, accomplished penmen, clearly had the upper hand over the less literary swordsmen. 9 Shortly, Mora notes in his preface, he will publish yet another book on military courtesy, entitled Imperatore. 10 On the basis of one passage in Il Cavaliere where he mounts a spirited defense of Niccolo Machiavelli, Gian Luigi Betti considers Mora a thoughtful Machiavellian (Betti 1991, 48-50). Stefano Prandi, by contrast, lumps this work with others on the subject penned in Spain in the period as products of a violent anti-intellectualism of a neo-feudalizing sort (Prandi 1990, 71; cf. Donati 1988, 229). In fact Il Cavaliere is derivative of many classical and contemporary political authors, mostly illdigested, and represents at best a kind of diluted, common-sense Machiavellism. We will discuss it further below. A sixth work on military affairs, also a Vilnius imprint, is in Latin, clearly intended for a Lithuanian public. It takes up the question of the Turkish wars again. Iudicium Columnelli Dominici Morae Bononiensis, Praefecti Militum Polonicae, sit necne Turcae bellum inferendum (Opinion of Colonel Domenico Mora of Bologna, Officer in the Polish Army, Whether or Not War Should Be Waged Against the Turks) was dedicated to Jerzy Cardinal Radziwiùù (Jurgis Radvila, ), and published in I have been unable to examine a copy of this rare work, but published excerpts and facsimiles make clear that it is a topical update of Mora s 1572 Parere, taking into consideration the waning power of the Turkish military after the death of Suleiman the Magnificent in 1566 and the rapid expansion of Poland-Lithuania in the 1570 s and 1580 s. Mora fervently invites the noble clerics and military men of Lithuania to assume the leadership of Europe in opposing the Turks (Betti 1991, 51). Towards the end of his life, Mora published another military book, concerning fortifications along the river Tiber at Rome (Betti 1991, 72, n 28). The poet, erudite, and book collector Apostolo Zeno ( ) reported still another work by Mora, a manuscript Discorso degli antichi istrumenti di Guerra (Discourse on Ancient Weapons). No copy is known (Promis 1893, 688). Most of what we know about the biography of Mora derives from his published works, chiefly their chatty prefaces, and from a few letters written by papal lioteka Jagielloñska; Kraków, Biblioteka Czartoryskich; London, British Library; Paris, Biblioteka Polska; St. Petersburg, Academy of Sciences; Wrocùaw, Biblioteka Ossoliñskich. Two additional copies, from the Poniñski and Zamoyski libraries, were once in Warsaw but are now lost. 9 On the dispute over precedence, see Donati 1988, , who correctly emphasizes the several local literary traditions involved. See also: Prandi 1990, 65-72; Hartleb 1929, ; Betti 1991, Apparently never printed, though he occasionally cites it in the text of Il Cavaliere and implies that it is already completed at the date of the preface, fol. A4r: in short I will give you my Imperator, in which you will find everything necessary to the profession of arms used in war, whether offensive or defensive; this work is already complete. Cf. Promis 1893, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

50 diplomats in Poland and Muscovy. We have already seen that his published works describe a career that took him from Venice to France to Lithuania and White Russia. He was born around 1536 in Bologna, but vaunted his family s noble origins in the Swiss canton of Grisons (Graubunden) by styling himself Gentiluomo Grisone for all his life. He chose a career as a soldier when still a boy, and seems to have been valued by his military superiors chiefly for his excellent knowledge of artillery and of the fortifications necessary to resist bombardment (Betti 1989, 63-65). At Bologna he belonged to the obscure Accademia degli Storditi, a short-lived gentlemen s club apparently born of the literary controversy over the dignity of arms. 11 He served in the military forces of Venice and the papal armies in France in the 1570 s before arriving in Poland in 1579, recommended to King Stefan Batory (Steponas Batoras, ) by Alberto Bolognetti ( ), papal nuncio in Poland, and Antonio Possevino ( ), the Jesuit philosopher who served as diplomat under several popes and who traveled to Muscovy to broker the peace of Iam Zapol skii in During his stays in France and in Poland-Lithuania, Mora observed the progress of the Protestant reformation with considerable alarm. A devout Roman Catholic and professional soldier, he felt it was his Christian duty to fight against all the enemies of Catholicism, and he at least once proposed colonizing the Socinian and Orthodox areas of the Duchy of Lithuania with good Catholic families. 12 We do not know why he returned to Italy sometime after 1595, but he seems to have died there shortly after Betti 1989, 66-67, 72, n 33. Michele Maylender, the great historian of the Italian academies, knew only a single reference to the Storditi, Storia delle accademie 5, Bologna: Capelli, 1930, Betti 1989, 63-65, 71, nn 22-23; Hartleb 1929, 105. Since Mora was definitely of the party and clientage of Antonio Possevino, it is unclear which of his opinions on matters theological were independently arrived at and which were simply part of Jesuit and émigré Italian community feelings of antipathy for Lutherans and other Protestants. The violence of Mora s anti-protestant expressions bears comparison with comparable but judicious opinions of Possevino, published at Vilnius in these same years in his Moscovia, Vilnius: J. Velicensis, 1586; see the English translation by Hugh F. Graham, The Moscovia of Antonio Possevino, S.J., Pittsburgh: University of Pittsburgh, 1977, esp. 16, That Mora did have some idiosyncratic opinions of his own we may judge from his doubting the project of founding seminaries so dear to the Jesuit missionary effort; compare Cav to Possevino 1977, 63 and to Possevino s other remarks on Livonia published in these years, Lettera alla Ducessa di Mantova, ed. Vello Helk, Rome: Maarjamma, 1973, 6-12, Further on the Jesuits in the region, John Patrick Donnelly, Jesuit Strategies in East Central Europe, , Politics, Religion and Diplomacy in Early Modern Europe. Essays in Honor of DeLamar Jensen, ed. Malcolm R. Thorp, Arthur J. Slavin, Sixteenth Century Essays and Studies 16, Kirksville, Missouri: Sixteenth Century Journal Publishers, 1994, 83-94; Stanisùaw Obirek, The Jesuits and Polish Sarmatianism, The Jesuits: Culture, Sciences and Arts , ed. John W. O Malley et al., Toronto: University of Toronto Press, 1999, Archivum Lithuanicum 3

51 The Cavaliere published at Vilnius in 1589 is the richest single source of autobiographical information by Mora. Though its principal subject is the dignity of arms, it also gives us Mora s first-hand observations on the state of Poland, Lithuania, and Muscovy in the period. The book is dedicated to Jan Zamoyski (Jonas Zamoiskis, ), the powerful chancellor under King Stefan Batory and during the first part of the reign of Sigismund III. 13 Mora declares Zamoyski the man most able to judge the relative merits of arms and letters most qualified, that is, of all the men whom Mora has met in his travels, after having wandered the largest part of France, of the Levant, of all Italy, of Imperial Germany, as well as the whole extent of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, where I presently find myself in the part of White Russia called the Duchy of Polozgo. The résumé of Zamoyski s qualifications and exploits includes his service in the recent war in Muscovy, where, Mora says, he himself also served and witnessed many valiant feats of arms (Cav., fol. A2v). This dedication is signed as from Vilnius on June 10, We may speculate that it was composed while Mora was in that city overseeing the work of printer Daniel Lancicius (Danielius Lenèickis or Daniel Ùæczycki), since Mora indicates that most of the writing had been done during the fierce winters at Polotsk, where he was forced to remain indoors at rather greater length than he would have liked to protect himself from the dangerous weather. Scholars have puzzled over the choice of Lancicius as printer, since he was associated with the Reform party in Lithuania, while Mora was a fervent and truculent Catholic (Betti 1989, 64, 71, n 21). Recent scholarship on Lancicius, however, shows that his commitment to the Reformation was intermittent. During the 1580 s, he printed for clients of all religious parties, and by the end of the decade was working more and more for Catholic clients. 14 From 1591 onward, he worked exclusively for the Catholic party (Vla- 13 Mora s dedication is to Giovanni Zamoyski, Azamosche, Capitano, Gienerale, et Gran Canceliere, del Regno di Polonia, Capitano di Derpt, Marieburgo, Chnissina, Zamech, etc. etc. On Zamoyski, see Hartleb 1929, ; Artur Úliwiñski, Jan Zamoyski kanclerz i hetman wielki koronny, Warsaw: Trzaska, Evert i Michalski, 1947; Gieysztor et al. 1971, 211, ; Danuta Wójcik-Góralska, W sùuýbie czterech monarchów: opowieúã o Janie Zamoyskim, Warsaw: Ludowa Spóldzielnia Wydawnicza, 1978; Stanislaw Grzybowski, Jan Zamoyski, Warsaw: Pañstwowy Instytut Wydawniczy, On Lancicius: Johannes Hoffmann, De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae, Danzig: Knoch, 1740, 42; Adam Lackmann, Annalium Typographicorum selecta quaedam capita, Hamburg: Felginer, 1740, ; Ludwik Abramowicz, Cztery wieki drukarstwa w Wilnie. Zarys historyczny ( ), Vilnius: Lux, 1925, 43; Alodia Kawecka-Gryczowa et al., Drukarze dawnej Polski od XV do XVIII wieku 5. Wielkie Ksiæstwo Litewskie, Wrocùaw: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich, 1959, 70-86; Àëåêñàíäð Àíóøêèí, Íà çàðå êíèãîïå- àòàíèÿ â Ëèòâå, Âèëüíþñ: Ìèíòèñ, 1970, 8-9, 16, 31-32, , 143; Irena Petrauskienë, Vilniaus akademijos spaustuvë, , Vilnius: Mokslas, 1976, 30-35; Levas Vladimirovas, Knygos istorija. Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI XVII amþius, Vilnius: Mokslas, 1979, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

52 dimirovas 1979, ). From Mora s perspective in Polotsk in 1589, moreover, the presses at Vilnius were simply the closest to hand. 15 Mora s original intention in writing Il Cavaliere was merely to pen a brief defense of soldiers against the calumnies of Girolamo Muzio ( ). This well-known poet and philologist included a diatribe against military men in the third book of his highly successful Il Gentilhuomo. At one point he even called soldiers dogs and animals, and it was this specific charge that stimulated Mora to write. 16 But the long nights of the northern winter induced Mora to compose a more extensive defense of arms as nobler than letters altogether. He implies that Muzio s popular Gentilhuomo had seemed a good winter s read, but that the more he read the angrier he got. Throughout Il Cavaliere, Mora addresses Muzio by name and most of the authorities he cites are in specific response to comparable citations by Muzio. This habit of point-by-point rebuttal makes for difficult reading, a task made harder still by the fact that Mora was not a systematic thinker. Mora s basic stance throughout Il Cavaliere is that learning and literature are the pursuits of idle men, and that soldiering and statecraft are best left to men of action with practical knowledge of war-making and peacekeeping. Far more interesting to the modern reader than Mora s disjointed arguments about the honor of soldiers, however, are his many asides on the geography, politics, and society of Europe, and especially of Poland-Lithuania, an expansionist state which Mora greatly admired. His political theory, if we may call it such, consists in the thoroughly militarizing notion that great states are ruled by force of arms, that their armies preserve the peace that produces wealth, and that the military must therefore be supported lavishly in order to ensure the continued expansion of the principality (cf. Betti 1991, 52). Stefan Batory s Poland-Lithuania was a model of this sort of state, organized and mobilized for battle on the eastern front, financially able to field large armies with adequate artillery (always a consideration for Mora), and populated by valiant noblemen with a strong military tradition. 17 Mora also approved of the elective Polish monarchy, so much admired 15 The only nearby alternative press to those at Vilnius would have been in Lutheran Rîga, on which see O. Zanders, Tipografs Mollîns un viòa laiks, Rîga: Zinâtne, 1988, esp The offending passage would seem to have been this one, Gentilhuomo, Venice: Valvassore, 1571, 221: Gli uni vi stanno come rettori, & gli altri come guardiani. Et quella differenza é (secondo Platone) che é in una casa dal padre di famiglia al cane, al quale é tenuto per far la guardia. (The first of these [the learned men] are like governors and the others [soldiers] like guards. The comparison is exactly that made by Plato between the father of the family and the dog that is kept to guard the household.) 17 On the fiscal and military reforms of Batory, not incidentally organized by the dedicatee of Il Cavaliere, Jan Zamoyski, see Jean Natanson-Leski, La frontiére orientale de la république polonaise, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, 1935, ; Otto Laskowski, Les campagnes de Batory contre la Moscovie, ibid., ; Gieysztor et al. 1971, 211. For Batory s personality and political style, John Patrick Donnelly, S.J., Antonio Possevino, S.J. as Papal Media- 62 Archivum Lithuanicum 3

53 by other sixteenth-century Italians. 18 It seems likely, given the timing of the publication of Il Cavaliere and the fact that it is dedicated so lavishly to Zamoyski, that Mora was taking the part of Zamoyski s party at the court of Sigismund III, in the hope of keeping the new king s attention concentrated on the eastern front, where Batory had had such great success, and where Mora, like other Italians, hoped for future victories against the Muscovites and Turks. 19 Mora is specific in his praises for the Polish-Lithuanian state, which he portrays as the first defense of Christendom against the Turks and Tatars (Cav ). He gives an admiring portrait of the command structure of the Lithuanian army and compares it to Italian practice, entirely in favor of the northerners (Cav ). He summarizes Batory s campaigns in the last part of the Livonian War, from 1579 to 1582 (Cav ), and he adds his own eyewitness testimony to the personal valor and political savvy of the king (Cav , 255). Soldier and Italian that he is, however, Mora does not say much about the literary or artistic affairs of Lithuania in his day. He admired Jan Zamoyski as both soldier and man of culture, but does not seem to know or care about specifics. 20 The closest he comes to praising the cultural programs of Stefan Batory or Sigismund III (both were patrons of art) is to note with approval their solicitude for the Catholic religion and their patronage of the Jesuits. These rulers had cultural credentials validated by their military prowess. Mora notes, also approvingly, that the noble Polish-Lithuanian electors never took learning into account in choosing a monarch, only proven military ability (Cav. 48). Mora was violently anti-protestant, and supported his opinions with horror stories about non-catholic places he had seen. He gives a vivid and disparaging description of Rîga, for example, a rich and noble city that was so long under the control of the Lutherans that only a few nonagenarian nuns could remember the old religion (Cav ). Mora witnessed the first Catholic Mass to have been said tor between Emperor Rudolf II and King Stephan Båthory, Archivum Historicum Societatis Iesu 69, 2000, On the politics of Sigismund s court, Úliwiñski 1947, ; Gieysztor et al. 1971, ; Grzybowski 1994, Pietro Marchesani, L immagine della Polonia e dei polacchi in Italia tra Cinquecento e Seicento: due popoli a confronto, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, 1986, , esp On Zamoyski s policies and the frontier mentality in Poland-Lithuania, Josef Mac¾rek, Dozvuky polského bezkråloví z roku 1587, Prague: Nåkladem Filosofické fakulty University Karlovy, 1929, 53-58; Gieysztor et al. 1971, 221, ; Grzybowski 1994, , ; Donnelly 2000, 41-42, On Italian thinking about the region more generally, Angelo Tamborra, Problema turco e avamposto polacco fra Quattrocento e Cinquecento, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, 1980, , and in the same volume, Angiolo Danti, L aspetto utopico della letteratura antiturca e in Polonia alla metà del XVI secolo, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, For Zamoyski s patronage see Jerzy Kowalczyk, W krægu kultury dworu Jana Zamoyskiego, Lublin: Wydawnictwo Lubelskie, 1980; Grzybowski 1994, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

54 in the city in over forty years, after Stefan Batory made it possible for the Jesuits to return there in This portrait of Rîga has moral meaning but completely lacks geographical specifics. The passage is entirely typical of Mora, who sometimes described fortifications in detail but rarely included other physical information about nature or the built environment. We know that he traveled the Dvina (Dauguva, Daugava) River from Polotsk to the sea at Rîga, but he nowhere describes the Livonian landscape, which he must surely have scrutinized from a military point of view even if he did not enjoy the scenery (Betti 1989, 72, n 28). His description of the rigors of the Russian winter, too, is offered as a moral parenthesis on the salutary hardships suffered by soldiers on frontier duty (Cav. 2). With equally clear moralizing intent and perhaps under the influence of the Catholic martyrological literature of his day, Mora lumps Lutherans, Calvinists, Huguenots, Anabaptists, and Hussites into one undifferentiated mass of social misfits, persecutors of the true faith, and murderers of Jesuit missionaries (Cav , , , ). 22 These heretics have reduced Flanders, France, Hungary, Bohemia, and other great nations to misery (Cav. 58). Although Mora does not include Lithuania in this list, the highly mixed and heterodox society of Poland- Lithuania in this period must have been on his mind. 23 He may have been thinking of non-catholic printing at Rîga and Vilnius, for example, when he observes that police powers over the press are much less effective morally than the self-regulating discipline of good soldiers well paid by good rulers (Cav. 44). On one occasion, Mora does refer his dissatisfaction with Muzio s gentlemanly opinions to the Lithuanian situation, implying that his Italian opponent had lived too much in the courtly society of Italy and had not seen the harsh realities of the wider European world. In a digression of several pages (Cav ), Mora ascribes Protestant rejection of papal authority to the same kind of intellectual pride that leads to overly refined literature. Muzio s prideful intellectualism provokes Mora to speak out, he says, all the more because of the aggravation I suffer here [in Lithuania], always hearing the pope and his commandments described in such scabrous terms (Cav. 65). This remark is followed closely by a condemnation of the many Italians who fled their homeland on pretext of religion (Cav. 67), and by a claim that if there are indeed many mansions and many thrones in God s heaven, then certainly none of them are reserved for Lutherans (Cav. 68; plate 2) Compare the account of Batory s policies penned by the Jesuit diplomat Antonio Possevino, Il Soldato Christiano con nuove aggiunte et la forma di un vero principe, et principessa, espressi nelle vite di Stefano Batori, Venice: Domenico Imberti, 1604, On martyrologies, Brad S. Gregory, Salvation at Stake, Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1999, esp , It was a source of scandal to other Italian visitors in the region too, cf. Possevino 1977, Mora sometimes has Germans in mind when he says Lutherans (both Luterani and Luteri are used), but elsewhere he clearly means Italian Protestants, e.g. Cav Archivum Lithuanicum 3

55 Plate 2. Cavaliere 68: some of Mora s anti-lutheran marginalia; the note at the bottom left reads, No thrones in heaven for Lutherans; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

56 Also striking is Mora s repeated expression of disdain for classes and individuals whom he considered social parasites. Because of the polemical nature of his argument with Girolamo Muzio, scholars (especially theologians) and lawyers (especially jurists) come in for heavy criticism on the grounds that they do little useful work and pretend to a nobility they have not earned. Exception is made for soldiers with opinions, however. Mora generally disparaged Muzio s hero Cicero on the punning grounds that Cicerone was a chiachiarone, a windbag politician (Cav ); but Mora defended his own citations of Cicero s useful political opinions on the grounds that the Roman orator had also commanded troops (Cav ). At another point Mora suggests that law books and theological tomes should be burned, and that each city should substitute for all this useless learning a simple statute book in the vernacular, easily understood and easily enforced (Cav. 91). Mora is more careful about criticizing clerics in print, no doubt because of the intolerant atmosphere of Counter-Reformation Italy in which he matured, but also out of genuine reverence for founders of true religion like Saints Dominic and Francis, a reverence he seems to have taken over at least in part from reading Machiavelli (Betti 1991, 48, 54, nn 21-22). The closest he comes to criticizing the institutional church is in the military field, where he considered himself an expert. So he remarks that prelates unqualified for military command are sometimes put in charge of troops (Cav ); and he complains that his own services to the papal armies over the years have gone underpaid through the fault of clerics who fail to understand the value of military force against the enemies of the Church (Cav. 66). He defends the Catholic clergy against laymen who (like Protestants) presume to speak on matters of religion (Cav. 250). However, we may discern a carefully circumscribed anti-clericalism behind his repeated attacks against intellectuals in general and in his surprising dismissal of the Jesuit colleges newly founded in Lithuania and elsewhere as weak medicine against the plague of heresy (Cav. 196). Urban aristocrats, especially merchants, are also targets for Mora. These men are good and useful to the state insofar as they produce wealth and promote prosperity. Thus, Mora expresses clear preference for productive merchants over impoverished but idle aristocrats, and even more over philosophers who impoverish their families for the sake of philosophizing (Cav. 128). But when merchants and tradesmen seek political power, pretend to learning, or look for military honors without military service, they are parasitical and worse, ignorant and arrogant (Cav , , ). One of the evil effects of the Protestant heresy, moreover, is that every shopkeeper, artisan, and innkeeper keeps a Bible on his worktable, and reads it promiscuously as if it were a romance, inevitably falling into error and aspiring to learning above his proper station (Cav. 78). Obviously, Mora did not make this last observation in Italy but in Protestant Germany or heterodox Lithuania. Still, in his social criticism, Mora usually seems to have the ills of urbanized Italy in mind, 66 Archivum Lithuanicum 3

57 Plate 3. Cavaliere 250: detail of the marginalia, showing one of the rare typographical errors, in this case the upside-down setting of the double <l> in Scala della vita [ the measure of a life ]; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F and he rarely refers such matters to the situation of Lithuania. The whole controversy over the precedence of letters or arms was largely a Mediterranean phenomenon. Perhaps he was offering these observations to his Lithuanian audience as an example to be avoided, but Mora does not really betray any clear sense of audience. To a large degree, he is writing for soldiers like himself, that is, for those who already share his truculent opinions. The highly digressive and conversational style of Il Cavaliere makes it difficult for the modern reader. The great eighteenth-century bibliographer of Bologna, Giovanni Fantuzzi, though he never saw a copy, nonetheless declares it the work that most accurately displays Mora s poor Italian, on the grounds that in Vilnius he would not have had the benefit of native Italian editors and typesetters. 25 Fantuzzi was probably correct in this guess, since the language and punctuation of Il Cavaliere are less standardized than in any other work of Mora. It should be said in defense of the printer Lancicius, however, that his typesetters apparently copied Mora s difficult text with care and faithfully represented the Bolognese soldier s rough, idiosyncratic style and peculiar punctuation. There are very few outright typographical errors until the final pages of the book, where some haste and impatience may be assumed on Mora s own part. (One of the rare uncorrected mistakes is shown in plate 3.) 25 Giovanni Fantuzzi, Notizie degli scrittori bolognesi 6, Bologna: Stamperia di San Tommaso d Aquino, 1788, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

58 Lancicius also seems to have worked hard to produce an Italianate book, one that casts Mora s text in the international style popularized by Venetian printing houses of the mid-sixteenth century (and used for works by Mora printed in Italy or France). In this Lancicius followed the practice of other Northern European printers, who used distinctive native styles for works in German, Lithuanian, Russian, or Polish but aped Venetian styles for Latin, Italian or French texts. Like other printers in Poland-Lithuania, moreover, Lancicius was encouraged in this practice by the ecclesiastical and civic authorities who patronized much of the printing done in the region (Kawecka-Gryczowa 1959, 81-83). Thus, on the title page and the opening pages of the three books of Il Cavaliere, Lancicius used a variety of sizes and styles of Roman and italic types in the strict, hierarchical fashion set by Venetian taste of the period (Plates 1 and 4). He was in fact capable of very sophisticated handling of such hierarchical elements, as his title pages in Latin (in Roman and italic types) and Polish (mixing Roman, italic and black letter) attest. 26 In Il Cavaliere these efforts are particularly effective on the section openings where a few elegant ornaments and initials are also employed to good effect. The Mora title page is somewhat less successful, at least by the standards set by Lancicius earlier Latin title pages. There is some evidence that type and ornaments available to him in the service of his Calvinist patrons in the early 1580 s were no longer in his shop at the end of the decade (Kawecka-Gryczowa 1959, 81-85; Vladimirovas 1979, 456). The use of a broad border composed of small printer s flowers implies that Lancicius did not have cuts for Italian-style architectural borders in his shop in Nor did he have a central medallion or distinctive printer s mark to use on the title, as was the practice in the more thoroughly Italianizing printing houses of Rîga and Vilnius in this period. 28 In several volumes of the mid-1580 s, Lancicius had used a triangular, metal-cut tailpiece to good effect in this position on the title page, with or without a narrow border. Perhaps not coincidentally, the most elegant of these title pages were on anti-jesuit tracts Lancicius printed for the Calvinist controversialist Andreas Volanus (Andrius Volanas, Andrzej Woùan, ) between 1584 and If Mora knew of these controversial works (as his Jesuit patrons certainly did), he 26 Abramowicz 1925, 41-42, gives two handsome examples in facsimile of Polish title pages; a particularly fine Latin title page is that of Francisco Gradovio, Hodoeporicon Moschicum of 1582, reproduced by Sigitas Narbutas, Lietuvos Renesanso literatûra, Vilnius: Baltos lankos, 1997, For an example by another printer at Vilnius in this period, Aíóøêèí 1970, 42; Petrauskienë 1976, plate Compare, for example, the title pages reproduced in Àíóøêèí 1970, 20; Petrauskienë 1976, plate 14; Zanders 1988, 74, Andreas Volanus, Oratio gratulatoria and Libri quinque contra scargae Iesuitae Vilniensis septem, both of 1584, and idem, Apologia, Archivum Lithuanicum 3

59 Plate 4. Cavaliere 87: opening of the second book, showing the decorative ornaments and initials available in Lancicius shop, and the author s printed, moralizing marginalia. Both text and marginal notes on this page emphasize Mora s disagreement with Girolamo Muzio; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

60 may have specifically requested a different look for his strenuously Catholic Cavaliere. Or perhaps Lancicius wanted to distance Mora s popularizing work from that of the learned Volanus. Lancicius used italic types sparingly in all his Latinate books, probably because he had only a small supply. In Il Cavaliere there are in all about thirty five lines of small italics (roughly equivalent to modern 12-point type) and a few lines of a larger all-capitals italic (also on a 12-point body). These italics are very handsome, in the latest international style, and distinctive in the form of the capital <D>, <R> and <S> (Plate 1). Perhaps they were imported from Germany, Austria, or even France. I have not found an exact match anywhere, but this somewhat florid style of italics was used by Antoine Gryphius at Lyon from 1556 to 1600 and, much closer to Vilnius, by Michael Zimmerman at Vienna in the 1560 s. 30 Lancicius distinctive italic types passed to the Vilnius Academy after his death and were still in use as late as 1633 (Petrauskienë 1976, plates 7, 13). By contrast to his fine italics, no one would mistake Lancicius workmanlike Roman text type for the elegant Italian ones it imitates. It is the same type he used for most of his Latin works in the 1580 s, and the mixture of crisp new sorts with somewhat worn ones in Il Cavaliere means that he was continually refreshing his cases with newly cast type from his own matrices. This was a standard practice in the period, especially for routine work. It affects the quality of the overall product only slightly. So Lancicius served the temperamental Mora well. Like the typesetting, the presswork in Il Cavaliere is generally good, though again, the Newberry copy shows some evidence of haste in the work, with minor offset from insufficiently dry sheets, especially toward the end of the book. There is every reason to ascribe this to the impatience of the author and not to the printer. An interesting feature of the book is the series of marginal notes calling attention to significant facts or opinions in the text, a common formatting device in Latin and Italian books of the period, sometimes undertaken by an editor to ease the work of the reader confronted with a dense or highly digressive text. In this book, the notes are so true to the vivid, oddball thoughts of the author that we may be sure Mora penned them himself, perhaps in the final revision of the text, during the printing. Many notes express his hatred of Luther and Lutherans. At one point he emphasizes the intellectual dangers of heresy, worse than anything mere soldiers can 30 The closest match I have found to date is the font of small-cap italics used in the colophon to the Syriac New Testament printed at Vienna by Michael Zimmerman in We know that Lancicius owned matrices and founded his own type during much of his career (Kawecka- Gryczowa 1959, 84), but since he used italics so rarely it is possible that he did not have italic matrices and relied on imported type to fill the needs of ecclesiastical patrons who wanted to publish in Latin. The earliest use of Lancicius characteristic italic I have found is in 1582 (Narbutas 1997); in 1595 he used it for the important Ledesma Catechism (Petrauskienë 1976, plate 15). 70 Archivum Lithuanicum 3

61 inflict; he writes in the margin Calvin and Melancthon. The damage done by war is brief, that done by learning is eternal (Cav. 196). These marginal notes served as the basis for a lengthy index at the end of the book. The index occupies fully twenty nine double column pages and makes for amusing reading, since it presents a list of Mora s strident opinions, ranging from commonplace to bizarre. Under L, for example, we can find these entries: Law books, to be burned ; Laws, useless ; Lorenzo de Medici assassinated ; Lardaiolo [pork-butcher] raised to knighthood ; Luther, speaker of many lies ; and Lucrezia the Roman and Penthesilea (Cav. [301]). One last, curious digression on Lithuania deserves our attention. Toward the end of his book, Mora indulges in a highly miscellaneous barrage of opinions about the wars of his own day, especially the bitter wars of religion (Cav ). He justifies the Catholic side in every conflict of the century, usually by condemning the Protestants as anti-papalist heretics, or as rebels against their just rulers, or both (Cav. 202, 204, ). Stefan Batory s part in the Livonian War is justified both by his Catholic missionary zeal and by his desire to vindicate the territorial rights of the Polish-Lithuanian crown (Cav. 204). Soldiers, not surprisingly, are remarkably long-suffering in all this, enduring not only the rigors of war but also the extremes of climate and the hardships of the frontier (Cav ). This last observation leads to a further digression on the unique climate of the far north, and to the telling of two ghost stories (Cav ). One occurs in the impressively dark forests of western Muscovy and the other on the road from Polotsk to Vilnius, in the improbable twilight that passes for night in the Lithuanian summer. In both cases Mora claims to have met witnesses to the spectral events. He ascribes the presence of ghosts to the fact that Muscovy and Lithuania, like certain volcanic regions of Italy, are lands situated by God s providence where the fire and ice of purgatory and hell rise close to the land of the living. The harsh winters and weird summers are premonitions of the torments of hell, intended, like ghostly apparitions, as warnings to the living to repent of their sins. Oddly, Mora ascribes his curious opinions on the geography of his temporary home to the authoritative Jesuit writer, Antonio Possevino: In a small volume he sent to the Duchess of Mantua, the Most Reverend Father Possevino reports that in Livonia many miraculous events are seen and heard that are clearly the work of devils, because these northern parts lie close to the realm of a great prince of devils (Cav. 265). It may be that Mora is simply trying to make his weird stories more authoritative with this citation of a highly popular account of the far North. But his wording is highly misleading, for in the letter in question, a report on the Jesuit missions in Estonia and Transylvania printed at Vilnius in 1585, Possevino is considerably more circumspect than Mora. The Jesuit does remark the general superstitiousness of Estonians, and says there are frequent requests for exorcisms by Jesuit missionary priests there. And he tells a few stories of demonic possession which may 71 Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

62 have suggested ghost stories to an uncritical Mora. 31 Mora s strategy in this citation, however, is not that of a careful scholar but merely that of an enthusiastic teller of tales. In a similar way, he adds to the realism of his extreme climate reports (and his ghost stories too) by giving the exact angle of the summer sun at Polotsk and other details of travelling in the North. The moral import of the landscape was far more interesting to Mora than mere facts of nature; and feeling himself part of Possevino s circle was probably more urgent than citing his would-be source accurately. We might conclude by asking why Domenico Mora ever found himself in this extreme landscape, or, for that matter, in the politically admirable Lithuania of Stefan Batory and Sigismund III? Over and above the commonplace of Italian professionals in the lucrative service of Polish kings and other princes of the East, was there something about Mora himself that would have drawn him to this battleground? There is little doubt that he did see it as a battleground, morally and militarily. Professional soldier that he was, he could hardly have done otherwise, even though half or more of his years there were formally peacetime service. On one level, it may simply have been the opportunism of a good, workmanlike soldier keeping busy at his chosen profession. But this author of seven books was no ordinary soldier; we have seen that he was also a moral rhetorician. Mora s outlook is so consistently Italian and Roman Catholic that we must look beyond professional opportunism to religious conviction for motives. Indeed, Mora consistently portrays soldiers as builders of states, and he portrays himself as a gentleman defender of the faith. These notions, pompous but practical and untheoretical, certainly entered into his choice of Lithuania as a personal battleground. The military opportunities for Catholic soldiers in the late sixteenth century were numerous. Enemies of the faith could be found on frontiers with Ottoman Turkey, to the east and northeast of Europe, as well as internally, in newly Protestantized parts of Germany, France, England, Scandinavia, and the Netherlands. The Spanish imperial adventure in the New World was also at its height in Mora s day, though it does not seem to have been much on his mind. 32 If we assemble all of his opinions and prejudices and look at sixteenth-century Europe with Mora s eyes, however, Poland-Lithuania seems the perfect theater for him. His stay of fifteen to twenty years there seems a natural, even thoughtful choice. Above all, alone of the European states in his day, Poland-Lithuania was expanding overland. Artillery-minded and land-bound Mora counseled against using even the proven naval power of Venice against the Turk; we may deduce that he would never have personally campaigned across the broad Atlantic for the Spanish crown, Europe s other expansionist Catholic power. The evident distaste with which he describes Lutherans and Huguenots, moreover, suggests that his 31 Posssevino 1973, esp ; on the specific matter of superstitions see Donnelly 1994, The only reference to the Spanish wars in the Cavaliere concern Flanders, 202, and Portugal, Archivum Lithuanicum 3

63 limited but bloody experience in the French Wars of Religion had left him with little desire to campaign against the internal enemies of Roman Catholicism, no matter how just he felt that cause was. 33 His own religious convictions were unshakable, but they were also political, worldly, and uncomprehending of the evangelical zeal he observed among Protestants. In such a turbulent world, the Lithuanian frontier had distinct advantages for a common-sense artilleryman like Mora. The borders were drawn clearly. Enemies could be identified without difficulty both militarily and in terms of religious confession. There were plenty of fortifications to build or bombard as the need for defense or offense arose in the normal strategic course of state-building. Poland- Lithuania, then, was the perfect career opportunity for Mora, a kingdom on the rise and militarily engaged, with monarchs of impeccable Catholic credentials. Only incidentally, there were also other émigré Italians to make it seem a little bit like home, however far the Dvina at Polotsk was from the Reno at Bologna. Sources Cited: A BRAMOWICZ, LUDWIK, 1925: Cztery wieki drukarstwa w Wilnie. Zarys istoryczny ( ), Vilnius: Lux. A NUSHKIN, ALEKSANDR, 1970, see: Àíóøêèí, Àëåêñàíäð, B ETTI, GIAN LUIGI, 1989: Domenico Mora, un uomo d armi del Cinquecento (note biografiche), Strenna storica bolognese 39, B ETTI, GIAN LUIGI, 1991: Il machiavellismo di Domenico Mora, uomo d armi del Cinquecento, Il Carobbio 17, B ETTI, GIAN LUIGI, GIULIANA ZANNONI, 1997: Opere politiche a stampe di autori bolognesi conservate nella Biblioteca dell Archiginnasio di Bologna ( ), L Archiginnasio 92, D ANTI, ANGIOLO, 1980: L aspetto utopico della letteratura antiturca e in Polonia alla metà del XVI secolo, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, D ONATI, CLAUDIO, 1988: L Idea di nobiltà in Italia, secoli XIV-XVIII, Bari: Laterza. D ONNELLY, JOHN P ATRICK, S.J., 1994: Jesuit Strategies in East Central Europe, , Politics, Religion and Diplomacy in Early Modern Europe, Essays in Honor of DeLamar Jensen, ed. Malcolm R. Thorp, Arthur J. Slavin, Sixteenth Century Essays and Studies 16, Kirksville, Missouri: Sixteenth Century Journal Publishers, D ONNELLY, JOHN P ATRICK, S.J., 2000: Antonio Possevino, S.J. as Papal Mediator between Emperor Rudolf II and King Stephan Båthory, Archivum Historicum Societatis Iesu 69, For his opinions on these wars, see Cav., , , Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

64 F ANTUZZI, GIOVANNI, 1788: Notizie degli scrittori bolognesi, Bologna: Stamperia di San Tommaso d Aquino. G IEYSZTOR, ALEKSANDER ET AL., 1971: Historie de Pologne, Warsaw: Editions scientifique de Pologne. G REGORY, BRAD S., 1999: Salvation at Stake, Cambridge, Mass.: Harvard University Press. G RENDLER, PAUL F., 1969: Francesco Sansovino and Italian Popular History, Studies in the Renaissance 16, Repr. in Culture and Censorship in Late Renaissance Italy and France, London: Variorum, G RZYBOWSKI, STANISÙAW, 1994: Jan Zamoyski. Warsaw: Pañstwowy Instytut Wydawniczy. H ARTLEB, MIECZYSÙAW, 1929: Domenico Mora, na marginesie wileñsko-wùoskiego Rycerza z 1589 r., Pamiætnik trzeciego zjazdu bibljofilów polskich we Lwowie w zielone úwiàtki 26/5-29/ roku, Lwów: Towarzystwo Miùoúników Ksiàýki, H OFFMANN, JOHANNES, 1740: De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae, Danzig: Knoch. K AWECKA-GRYCZOWA, ALODIA, ET AL., 1959: Drukarze dawnej Polski od XV do XVIII wieku 5. Wielkie Ksiæstwo Litewskie, Wrocùaw: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich. K OWALCZYK, JERZY, 1980: W krægu kultury dworu Jana Zamoyskiego, Lublin: Wydawnictwo Lubelskie. L ACKMANN, ADAM, 1740: Annalium Typographicorum selecta quaedam capita, Hamburg: Felginer, L ASKOWSKI, OTTO, 1935: Les campagnes de Batory contre la Moscovie, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, Liber sacrosancti Evangelii de Iesu Christo [...] characteribus & lingua Syra, Iesu Christo vernacula [...] expressa, ed. Johann Albrecht Widmanstetter, Vienna: Michael Zimmermann, M ACÜREK, JOSEF, 1929: Dozvuky polského bezkråloví z roku 1587, Prague: Nåkladem Filosofické fakulty University Karlovy. M ARCHESANI, PIETRO, 1986: L immagine della Polonia e dei polacchi in Italia tra Cinquecento e Seicento: due popoli a confronto, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, M AYLENDER, MICHELE, 1930: Storia delle accademie, Bologna: Capelli. M ORA, DOMENICO, 1589: Il Cavaliere del Colonello Domenico Mora Bolognese in risposta del Gentilhuomo del S. Mutio Iustinopolitano, In Vilna appresso Danielle Lanciense. N ARBUTAS, SIGITAS, 1997: Lietuvos Renesanso literatûra, Vilnius: Baltos lankos. N ATANSON-LESKI, JEAN, 1935: La frontiére orientale de la république polonaise, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø / Books of Lithuanian and Old Prussian Interest at the Newberry Library, Chicago. To 1904, Chicago: Lithuanian American Community Inc., Archivum Lithuanicum 3

65 OBIREK, STANISÙAW, 1999: The Jesuits and Polish Sarmatianism, The Jesuits: Culture, Sciences and Arts , ed. John W. O Malley et al., Toronto: University of Toronto Press, P ETRAUSKIENË, IRENA, 1976: Vilniaus akademijos spaustuvë, , Vilnius: Mokslas. P OSSEVINO, ANTONIO, 1604: Il Soldato Christiano con nuove aggiunte et la forma di un vero principe, et principessa, espressi nelle vite di Stefano Batori, Venice: Domenico Imberti. P OSSEVINO, ANTONIO, 1973: Lettera alla Ducessa di Mantova, ed. Vello Helk, Rome: Maarjamma. P OSSEVINO, ANTONIO, 1977: The Moscovia of Antonio Possevino, S.J., trans. Hugh F. Graham, Pittsburgh: University of Pittsburgh. P RANDI, STEFANO, 1990: Il capitano sapiente: la precedenza tra le armi e le lettere e la crisi della funzione sociale del letterato nel Cinquecento, Sapere e/é potere, Discipline, dispute e professioni nell Università medievale e moderna, il caso bolognese a confronto 3. Dalle discipline ai ruoli sociali, Bologna: Istituto per la storia di Bologna, P ROMIS, CARLO, 1893: Domenico Mora, Gl ingegneri e gli scrittori militari Bolognesi del XV e XVI secolo. Miscellanea di storia italiana 4, Torino: Stamperia reale, Repr. in Italica gens, repertori di biobibliografia italiana 70, Bologna: Forni, 1975, Ú LÀSKI, JAN, 1986: La letteratura italiana nella Polonia fra il Rinascimento ed il Barocco, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, Ú LIWIÑSKI, ARTUR, 1947: Jan Zamoyski kanclerz i hetman wielki koronny, Warsaw: Trzaska, Evert i Michalski. T AMBORRA, ANGELO, 1980: Problema turco e avamposto polacco fra Quattrocento e Cinquecento, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti. Florence: Olschki, V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija. Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI XVII amþius, Vilnius: Mokslas. W ÓJCIK-GÓRALSKA, DANUTA, 1978: W sùuýbie czterech monarchów: opowieúã o Janie Zamoyskim, Warsaw: Ludowa Spóldzielnia Wydawnicza. Z ANDERS, O., 1988: Tipografs Mollîns un viòa laiks. Rîga: Zinâtne. À ÍÓØÊÈÍ, ÀËÅÊÑÀÍÄÐ, 1970: Íà çàðå êíèãîïå àòàíèÿ â Ëèòâå, Âèëüíþñ: Ìèíòèñ. Paul F. Gehl XVI AMÞIAUS KARO ETIKETAS LIETUVOJE: DOMENICO MORA OS IL CAVALIERE Santrauka Straipsnyje aptariama 1589 metais Vilniuje iðspausdinta italo Domenico Mora os (apie 1536 po 1600) knyga Il Cavaliere (Riteris). Ðis traktatas apie karo etiketà dabar retai jau kur iðlikæs èia naudojamasi Newberry bibliotekos Èikagoje egzemplioriumi. 75 Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

66 Po trumpos Mora os literatûrinës karjeros apþvalgos nusakomas Il Cavaliere turinys. Knyga paraðyta kaip atsakymas á kità italø kalba paraðytà veikalà apie etiketà Girolamo Muzio Il Gentilhuomo (Dþentelmenas). Mora os knygos originalumas susijæs su specifine Livonijos aplinka autorius ilgai gyveno Lenkijos-Lietuvos pasienyje (Polocke). Tai lëmë ir jo visuomenines paþiûras, antipatijà nekatalikams, karingus pasisakymus apie katalikiðkos Europos gynimà nuo iðorës prieðø (Rusijos ir Turkijos). Mora save laikë profesionaliu Italijos kariø klasës atstovu, paèiu save iðtrëmusiu á katalikybës pakraðèius ieðkoti vietos ir pamaldumo. Straipsnyje taip pat kalbama apie Vilniuje italø kalba iðëjusiø spaudiniø kokybæ, Mora os santykius su raðytoju jëzuitu ir diplomatu Antonijumi Possevino u, gyvenusiu Lenkijoje-Lietuvoje. Taip pat apibûdinamos Mora os knygoje papasakotos dvi Lietuvoje sukurtos istorijos apie vaiduoklius. Paul F. Gehl MILITARY COURTESY IN SIXTEENTH-CENTURY LITHUANIA: IL CAVALIERE OF DOMENICO MORA Abstract This article discusses the rare military courtesy treatise, Il Cavaliere (The Knight), by Domenico Mora, published at Vilnius by Daniel Lancicius (Lenèickis or Ùæczycki) in After a brief summary of the literary career of the author (ca after 1600), an account is given of the contents of Il Cavaliere. The book is in the form of a reply to Il Gentilhuomo, a courtesy book by Girolamo Muzio, but its greatest originality lies in its specifically Livonian content, since Il Cavaliere is clearly the work of an Italian far from home. Mora s social attitudes, his profound dislike of non-catholics, and his truculent opinions on the defense of Catholic Europe against external enemies in Muscovy and Turkey were all conditioned by his long stay on the frontier of Poland-Lithuania. The quality of Italian printing at Vilnius, Mora s relations with the Jesuit writer Antonio Possevino, and Mora s telling of two ghost stories set in Lithuania are also discussed. Mora emerges as a representative of the Italian professional soldiering class, self-exiled to the frontiers of Catholicism in search of patronage and piety. P AUL F. GEHL Gauta 2000 m. lapkrièio 11 d. The Newberry Library Priimta 2001 m. vasario 19 d. 60 West Walton Street Chicago, IL , U.S.A. e. p.: gehlp@newberry.org 0 76 Archivum Lithuanicum 3

67 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Eglë Patiejûnienë Vilniaus pedagoginis universitetas Senøjø Lietuvos knygø antraðtës 1. TRAKTAVIMO, INTERPRETACIJOS PROBLEMOS. Nors literatûrologija ir pasaulio, ir Lietuvos mastu yra tikrai sena, garbingas tradicijas turinti, smarkiai iðplëtota mokslo ðaka, vis dar tebesama literatûros reiðkiniø, kuriuos net specialistai suvokia greièiau intuityviai, remdamiesi patirtimi, ágyta dirbant visai kitos tematikos darbus 1. Vienas ið tokiø reiðkiniø yra literatûros kûrinio ar knygos antraðtë. Antraðtës terminas net literatûros mokslininkø paprastai vartojamas aksiomiðkai, tarsi savaime suprantamas dalykas. Ðis terminas neaiðkinamas lietuviðkuose literatûros terminø þodynuose 2, neaptariamas ir Literatûros teorijos apybraiþoje 3. Tai nëra vien lietuviø mokslininkø neapsiþiûrëjimas: straipsnio antraðtë (angl. title) nerasime ir iðsamiame Johno Anthony o Cuddono literatûros terminø ir literatûros teorijos þodyne 4. Lenkø kultûrologas Mieczysùawas Wallis, ëmæsis ðios temos, buvo tiesiog apstulbæs, kad beveik nëra moksliniø darbø apie groþinës literatûros kûriniø pavadinimus 5. Lietuviðkame enciklopediniame knygotyros þodyne randame toká antraðtës apibrëþimà: knygos, jos skyriaus, period[inio], tæst[inio] leidinio ar jø straipsniø pa- 1 Andrzej Stoff, Funkcja tytuùu w dziele literackim, Acta Universitatis Nicolai Copernici 66, 1975, 3. 2 L[eonidas] Timofejevas, N[atanas] Vengrovas, Literatûros mokslo terminø þodynëlis, vertë ir pavyzdþius parinko Jonas Vildþiûnas, Kaunas: Valstybinë pedagoginës literatûros leidykla, 1961; Literatûros terminø þodynas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, Antraðtës terminas neátrauktas ir á Lietuviø literatûros enciklopedijà, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Vytautas Galinis, Juozas Girdzijauskas ir kt., Literatûros teorijos apybraiþa, Vilnius: Vaga, J[ohn] A[nthony] Cuddon, Dictionary of literary terms and literary theory, London etc.: Penguin Books, Mieczysùaw Wallis, O tytuùach dzieù sztuki, Rocznik Historii Sztuki, 1974, Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

68 vadinimas. Skiriama bendroji, dalinë, gretutinë, originalo, pridëtinë, puslapinë, serijos [antraðtë] 6. Kitaip tariant, èia konstatuojama, kad antraðtë tai pavadinimas, ir pateikiama klasifikacija pagal antraðtës vietà leidinio ar leidiniø serijos struktûroje 7. Suprantama, kad knygotyros specialistams skirtame leidinyje spausdinama jiems aktualiausia informacija, taèiau cituotoji definicija aiðkiai rodo per ðimtmeèius susiklosèiusá bibliografø, bibliotekininkø poþiûrá á antraðtæ kaip tam tikrà skiriamàjá þenklà, padedantá identifikuoti leidiná. Labai daþnai antraðtë suvokiama tiesiog kaip konkretaus leidinio simbolis, beveik jo atitikmuo. Ðià tendencijà aiðkiai rodo paraðai po iliustracijomis knygø antraðtiniø lapø faksimilëmis Levo Vladimirovo Knygos istorijoje: M. Maþvydo Giesmes Chrikðèioniðkas, J. Rëzos Psalteras Dovida 8 ir t. t. Taigi knygos antraðtë, tiksliau, antraðtinis lapas tarsi atstoja paèià knygà. Paþymëtina, kad maþdaug tuo pat metu iðëjusioje Jurgio Lebedþio Senojoje lietuviø literatûroje 9 po faksimilëmis visur nurodyta antraðtinis lapas. Knygotyrininkams, þinoma, svarbiausi antraðtiniame lape suraðyti duomenys, o ne literatûrinë antraðtës teksto raiðka. Literatûrologai pastebi visai kitus ðios problemos aspektus. Dauguma tokiø aspektø (aiðku, su bibliografiniais ) glaustai suminëti naujausiame lenkø Literatûros terminø þodyne, straipsnyje tytuù : Antraðtë [...] pavadinimas, autoriaus suteiktas savo kûriniui, integrali kûrinio teksto dalis, pirmoji iðskirta jo pastraipa. Antraðtë yra vienas ið pagrindiniø veiksniø, leidþianèiø identifikuoti kûriná; antraðtës forma ávairiai susijusi su kûrinio, kurio pavadinimas ir simbolis ji yra, turiniu, taip pat su veikalo uþraðymo bûdais ir su jo perteikimo materialiu pavidalu. Antraðtës atsirado pradëjus uþraðinëti literatûros kûrinius; senoviniuose ritiniuose antraðtinis áraðas bûdavo pabaigoje, po kûrinio tekstu, viduramþiø rankraðèiuose knygos bloko apaèioje. Spausdinto veikalo antraðtiniame lape esanti antraðtë yra svarbiausias bibliografiniø vienetø atskirumo rodiklis ir esminë bibliografinio apraðo dalis. Literatûros veikalø antraðèiø komponavimo bûdas ir jø struktûra priklauso nuo tø veikalø bendrøjø poetikos dësniø ir, kaip istoriðkai kintantis reiðkinys, yra veikiami literatûrinës konvencijos drauge su kitais veikalo sandais 10. Kai kurie ið cituotøjø teiginiø vis dar tebëra diskusijø objektas. Ar antraðtë tikrai yra integrali kûrinio dalis? Kaip tada vertintina ne autoriaus, o, tarkim, leidëjo ar perraðinëtojo suteikta antraðtë? Kurià antraðtæ laikyti tikràja, jei knygoje jø keletas? Skirtingi moksliniai interesai lemia ir ávairias tyrimø kryptis. Vienus (pavyz- 6 Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius: Alma littera, 1997, Tokio tipo klasifikacija gali bûti ir dar labiau detalizuota, plg.: Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, pod red. Aleksandra Birkenmajera i in., Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, 1971, Levas Vladimirovas, Knygos istorija, Vilnius: Mokslas, 1979, 354, Jurgis Lebedys, Senoji lietuviø literatûra, Vilnius: Mokslas, Michaù Gùowiñski, Teresa Kostkiewiczowa i in., Sùownik terminów literackich, pod red. Janusza Sùawiñskiego, Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, 21989, Archivum Lithuanicum 3

69 dþiui, minëtàjá Wallisà) labiausiai domina antraðtës kaip kultûros reiðkinio istorinë raida, kitus gramatinë antraðèiø analizë ir klasifikacija pagal gramatines konstrukcijas 11, treèius antraðtës santykis su kûrinio turiniu, esminës jos funkcijos 12. Dabar mums áprastas lakoniðkas antraðèiø þymëjimas autoriaus vardas, pavardë, kûrinio pavadinimas, leidimo vieta, leidyklos pavadinimas (viskas, iðskyrus nebent pavadinimo gramatinæ konstrukcijà, vardininko linksniu) ir data Europos raðtijos ir knygø leidybos istorijoje yra palyginti naujas reiðkinys. Jo tradicija siekia tik XVIII amþiaus antrà pusæ. Ankstesniø laikø leidiniuose antraðtës komponuotos kitaip, jos daug ilgesnës ir sudëtingesnës. Mums aktualiausia bus problema, ar antraðtë ir pavadinimas yra tapatûs dalykai, ar senøjø leidiniø pavadinimai laikytini tik antraðèiø sudëtine dalimi. Tyrimui èia pasirinkti senieji Lietuvos leidiniai, iðëjæ nuo 1574 metø, kai pradëjo veikti pirmoji Vilniaus spaustuvë, iki 1773 metø, kai nutrûkus jëzuitø leidybinei veiklai gana sparèiai ásigalëjo naujos tendencijos, t. y. ið esmës vëlyvojo renesanso ir baroko laikai. Aiðkumo dëlei ðiame straipsnyje neminimi iðskirtiniai Pranciðkaus Skorinos ir Radvilø Lietuvos Brastos spaustuviø fenomenai bei specifinë DLK pravoslavø spaustuviø produkcija. Lietuvoje apie senøjø leidiniø antraðtes raðyta maþai: iðskyrus vienà Eugenijos Ulèinaitës teksto pastraipà 13, nepavyko rasti nieko. Daug ádomiø su antraðtëmis susijusiø klausimø savo monografijoje nagrinëja lenkø literatûrologë Danuta Danek 14. Jos studijø objektas XVIII amþiaus antros pusës romanø, visø pirma prancûziðkø, antraðtës, prakalbos ir turiniai, taigi tema, lyg ir menkai susijusi su senàja Lietuvos literatûra. Taèiau tyrëja aptaria gana platø literatûros ir kultûros istorijos bei literatûros teorijos kontekstà, todël kai kurios jos mintys ir apibendrinimai aktualûs ir mums (beveik visi kiti anksèiau minëtieji mokslininkai domisi tik ðiuolaikine literatûra). XVI amþiaus paskutinio ketvirèio XVIII amþiaus antros pusës knygø antraðèiø komponavimo bûdas ir jø struktûra ið tikrøjø priklausë nuo bendrøjø poetikos dësniø ir buvo labai stipriai veikiama literatûrinës konvencijos. Ne tik paèiuose vëlyvojo renesanso ir baroko tekstuose, bet ir jø antraðtëse esama tam tikrø povandeniniø uolø, galinèiø sukelti nemaþø keblumø tas antraðtes cituojant ar verèiant. Visø pirma derëtø aptarti ið pirmo þvilgsnio paradoksalø klausimà: ar autoriaus pavardë laikytina integralia antraðtës teksto dalimi, ar ne? Jeigu kalbëtume apie ðiuolaikines antraðtes ir traktuotume jas, anot cituotojo knygotyros þodyno, tiesiog 11 Anna Martuszewska, Tytuùy powieúciowe, Ruch literacki 18, 2(101), 1977, Þr. Stoff Eugenija Ulèinaitë, Renesanso ir baroko poezija, Dainos pasauliui, saulei ir sau. Lietuvos XVI XVII amþiaus poezijos antologija, sudarë Eugenija Ulèinaitë, Vilnius: Vaga, 1993, Danuta Danek, Dzieùo literackie jako ksiàýka. O tytuùach i spisach rzeczy w powieúci, Warszawa: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

70 kaip pavadinimus, atsakymas á ðá klausimà bûtø aiðkus. Taèiau senøjø knygø antraðtiniuose lapuose buvo spausdinami ne vienas po kitu sudëlioti bibliografiniai duomenys, o riðlus vientisas tekstas. Kitaip tariant, reikiami duomenys juose ne iðvardijami, bet nupasakojami, t. y. sukomponuojami á gramatiðkai taisyklingà sakiná. 2. A UTORIUS. Daugybë XVI XVIII amþiaus pavyzdþiø rodo, kad autoriaus pavardë paprastai organiðkai ápinama á antraðtës tekstà, á jo sintaksinæ struktûrà. Nesunku skirti keletà pagrindiniø antraðtës komponavimo schemø. Ið visø bûdø ákomponuoti autoriaus vardà á antraðtës tekstà turbût archajiðkiausia yra konstrukcija, vadinama leidybine istorine konvencija. Ji kildinama ið sutrumpintø antraðtiniø áraðø, patogumo dëlei daromø tam tikrose senoviniø ritiniø ir viduramþiø rankraðèiø vietose 15. Sintaksë ir leksika èia labai paprasta: pirmiausia kilmininko linksniu pateikiamas autoriaus vardas, toliau irgi kilmininku kûrinio pavadinimas, po kurio nurodomas kûrinio knygø (t. y. daliø) skaièius, pvz.: Heliodori Aetiopicae historiae libri decem (paþodþiui: Heliodoro Etiopijos istorijos deðimt knygø ). Rankraðtinëmis knygomis paprastai bûdavo áamþinami tik pripaþintø autoritetø veikalai, taèiau vëliau ðià konvencijà rinkosi ir spausdintø knygø leidëjai, norëdami pabrëþti universalià leidinio vertæ. Puikus pavyzdys Jono Karcano spaustuvës Vilniuje 1593 metais iðleista knyga Marka Tulliusa Cicerona O powinnoúãiach wszech stanow ludêi Kúiægi troie (paþodþiui: Marko Tulijaus Cicerono apie visø luomø þmoniø pareigas trejetas knygø ) 16. Tradicijos amþinumà tarytum patvirtina beveik ðimtmeèiu vëliau (1679-aisiais) iðëjæs Vilniaus akademijos leidinys tokia antraðte: M[arci] Tullii Ciceronis epistolarum a doctis viris ad usum studiosae iuventutis selectarum libri IV ( Marko Tulijaus Cicerono laiðkø, mokytø vyrø studijuojanèiam jaunimui naudotis parinktø, 4 knygos ). Regis, visai sàmoningai XVI amþiaus pabaigoje ðià konvencijà rinkdavosi religiniø poleminiø veikalø leidëjai 17 : ðitaip tarsi pakylëjamas raðytojo autoritetas ir pabrëþiama iðliekamoji knygos vertë. Ádomu, kad tà paèià konvencijà pasirinko ir Bazelio leidëjas Johanas Jacobas Grasseris publikuodamas Mykolo Lietuvio rankraðtá 18. Tiesa, jo motyvacija galëjo 15 Plaèiau þr. Danek 1980, 60 61, Originalûs antraðèiø tekstai cituojami paraidþiui. Straipsnio autorës nuomonë dël ðio principo tikslingumo nesutampa su redakcijos nuomone. 17 Plg.: Andreae Volani libri quinque contra Scargae Iesuitae Vilnensis septem [...] ( Andriaus Volano penkios knygos prieð Skargos, Vilniaus jëzuito, septynias, Vilnius, 1584); Christophori Varsevicii paradoxa ad Stephanum I regem Poloniae ( Kristoforo Varðevickio paradoksai [skirti, dedikuoti] Steponui I, Lenkijos karaliui, Vilnius, 1579). 18 Michalonis Lituani de moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum, fragmina X [...] ( Mykolo Lietuvio apie totoriø, lietuviø ir maskvënø paproèius deðimt fragmentø, Bazelis, 1615). 80 Archivum Lithuanicum 3

71 bûti kiek kitokia: greièiausiai norëta pabrëþti kûrinio senumà, istorinæ ir galbût mokslinæ veikalo vertæ. Pagal ðià leidybinæ konvencijà sudaryta Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lyrikos 1628 metø leidimo (Vilnius) antraðtë 19 taip pat neabejotinai rodo, kad tarptautinis poeto autoritetas buvo pripaþintas ir Lietuvoje. Kitas labai populiarus autoriaus vardo áraðymo bûdas trumpai vadinamas konvencija per+acc. Antraðtë komponuojama pagal tokià schemà: pirmiausia uþraðoma tai, kà galëtume ávardyti pavadinimu prasminis þodis ar jø junginys, gramatiðkai traktuotinas kaip vardininkas. Jis iðplëtojamas viena ar keliomis dalyvinëmis konstrukcijomis. Autoriaus vardas ir kiti duomenys apie já átraukiami á paskutiniàjà. Pvz.: LVX // LVN // TYSZKIEVICIAN // SICVT LVX SOLIS // VILNEN- SI // EPISCOPATVI // Feliciµsime exorta // Grätulatoria Panegyri // [...] PER // Constantinum Drucki Horski // Dapiferiden Poloc[ensem] Philos[ophiae] I[n] V[niversitate] Audit[ore] // repr sentata ( Ðviesa Tiðkevièiø mënulio tarytum ðviesa saulës, Vilniaus vyskupystei laimingiausiai uþtekëjusi, sveikinamàja panegirika [...] per Konstantinà Drucká Horská, Polocko stalininkaitá, filosofijos [kurso] Universitete klausytojà, pavaizduota [Vilnius, 1649]). Aptariamoji konvencija puikiai þinoma visiems, susipaþinusiems su senàja lietuviø literatûra. Tiesa, pirmøjø lietuviðkø knygø antraðtëse daþniau áraðyti ne autoriø, bet vertëjø, parengëjø vardai, taèiau principas lieka tas pats: Iµgulditas per M[artina] Moµµuida Waitkuna ; pergulditas ant Lietuwiµchka S od ia / per Baltramieju Willenta ; Per Jana Bretkuna. Arba ðtai pavyzdys, kur pagal tà paèià konvencijà áraðytos ir autoriaus, ir vertëjo pavardës: KATHE//CHISMAS // ARBA MOKSLAS // KIEKWIENAM // KRIKSZCZI//ONII PRI//WALUS. // PARASZITAS PER // D. IAKVBA LEDES//MA Theologa Socie//tatis IESV. I gulditas i Li² u//wio L±nkiáko ing Lietu//wiáka per Kuniga Mi//kaùoiu Daugáa, Kå//nonika emai//c iu. Prie minëtøjø ðliejasi ir lenkiðka Konstantino Sirvydo Punktø sakymø pirmosios dalies antraðtë: PVNKTY // KAZAN // od Adwentu å do Poµtu // Litewskim i²zykiem, z wytùumå//czeniem nå Polskie // PRZEZ // Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA // Theologå Societatis IESV // Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. Greta konvencijos per+acc. labai daþnai pasitaiko ir kita konvencija subjekto kilmininkas. Lotyniðkasis jos variantas a/ab+abl., lenkiðkasis od+gen. Lotyniðkø pavyzdþiø itin daug, gramatinë antraðèiø sandara paprastai visur tokia pati. Pvz.: PANEGYRICVS // [...] D. GEORGIO TYSZ//KIEWICZ CVSTODI VILNEN[SI] // [...] A // Conµtantino I²drzeiewski in Alma Aca//dem[ia] Vilnenµi S. J. Poeµeos Studioµo, // totius Academi nomine // Dedicatus ( Panegirika, [...] Jurgiui Tiðkevièiui, Vilniaus kustodui, [...] Konstantino Jendþejevskio, Vilniaus jëzuitø akademijos poezijos studento, visos Akademijos vardu dedikuota [Vilnius, 1628]). Subjekto kilmininko konstrukcija taip pat vartotina á lietuviø kalbà verèiant antraðtes, paremtas konvencija per+acc. 19 Matthiae Sarbiewski e Societate Iesu. Lyricorum Libri III. Epigrammatum Liber I ( Motiejaus Sarbievijaus ið Jëzaus bendrijos lyrikos 3 knygos, epigramø 1 knyga ). 81 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

72 Palyginti daþnai pasitaiko antraðèiø, kurias sudaro sintaksiðkai taisyklingi baigtiniai sakiniai su veiksniu ir tariniu, pvz.: Carmen parentale in exequiis [...] Alberti Radziwil [...] Stanislaus Mogilnicki [...] moerens occinit & dicat [...] Cardinali Radivilo ( Gedulingà giesmæ Alberto Radvilos [...] egzekvijoms [...] Stanislovas Mogilnickis liûdëdamas gieda ir skiria [...] kardinolui [Jurgiui] Radvilai [Vilnius, 1593]). Kelios tokio tipo antraðtës bus cituojamos antroje ðio straipsnio dalyje. Dabar mums áprastu bûdu autoriaus pavardë vardininku, pavadinimas ir t. t. antraðtës XVI XVII amþiuje apskritai nebuvo komponuojamos. Tad iðskirti autoriaus pavardæ ið kûrinio antraðtës sintaksinës struktûros vargu ar galime, nors tai neretai daro ðiuolaikiniai tyrëjai 20. Kita vertus, autoriaus pavardë, ið paþiûros grynai informacinës paskirties antraðtës elementas, aptariamosios epochos leidiniuose gali bûti apgaulinga. Literatûros istorikams nemaþa ginèø sukëlë Laurencijaus Bojerio Karolomachijos (Vilnius, 1606) antraðtëje nurodyta Kristupo Zaviðos pavardë, taip pat Saliamono Mozerkos Slavoèinskio pavardë 1646 metø lietuviðko giesmyno antraðtëje (jo autoryste buvo smarkiai abejojama). Ðituos galvosûkius dabar jau galima laikyti iðspræstais 21. Taèiau neabejotinai Sarbievijaus plunksnai priklausàs panegirinës poezijos rinkinys, iðleistas tëvo ir sûnaus Rudaminø Dusetiðkiø laidotuviø proga 22, á mûsø bibliografijas nuolat patenka kaip Mykolo Barkauskio (lenk. Michaù Borkowski) knyga, nors pastarasis paraðë tik dedikacinæ dalá. Tai aiðkiai pasakyta antraðtëje: dedicabat ( dedikavo ) 23. Tokiø formuluoèiø niuansø ir fikcijø aptariamosios epochos leidiniø antraðtëse gausu, o bibliografas, ápratæs prie ðiuolaikiniø standartø, daugelá dalykø suvokia formaliai ( ðioje vietoje paprastai bûna autoriaus pavardë, maþesniu ðriftu paprastai spausdinama ne tokia svarbi informacija ir pan.). Aiðkiausiai kûrinio autorystæ nurodo konvencija auctore+abl. Beje, kaip tik ði formulë yra minëto 1646 metø giesmyno antraðtiniame lape. Tai galëtø bûti argu- 20 Pavyzdþiui, vartojamos tokios formuluotës: antraðtë atlieka ðià funkcijà drauge su autoriaus pavarde (Stoff 1980, 7) taigi antraðtë ir autoriaus pavardë suprantamos tarsi autonomiðki, tarpusavyje nesusijæ dalykai. 21 Plaèiau apie tai: Sigitas Narbutas, Karolomachijos akiraèiai, Laurencijus Bojeris, Karolomachija, Vilnius: Vaga, 1992, ; Jurgis Lebedys, 1646 metø giesmynas, Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Studijos ir straipsniai, Vilnius: Vaga, 1972, ; Regina Koþeniauskienë, Prakalbø ir dedikacijø apþvalgos metmenys (XVI XVIII a.), XVI XVIII amþiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, 1990, Memoriae aeternae [...] Ioannis Rudomina Dusiatski [...] et filii eiusdem [...] Georgii in funere eorundem [...] dedicabat [...] Michael Borkowski [...] [Vilnae, 1622]. 23 Ðiuo atveju bibliografus klaidino tai, kad Sarbievijus á rinkiná sudëtus eilëraðèius pasiraðë svetimomis pavardëmis. Pirmà syká lietuviø bibliografijoje jø autorystë iðaiðkinta ir nurodyta knygoje: Daiva Narbutienë, Sigitas Narbutas, XVII a. Lietuvos lotyniðkø knygø sàraðas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998, Tiesa, ir èia aptariamasis leidinys minimas kaip Barkauskio veikalas, taèiau toks yra sàmoningas sudarytojø sprendimas, o ne neapsiþiûrëjimas. 82 Archivum Lithuanicum 3

73 mentas, patvirtinantis, jog Slavoèinskis galëjæs vadovauti ðio leidinio rengimui. Junginys auctore+abl. sintaksiðkai yra absoliutinë konstrukcija. Ji sintaksiðkai beveik nesusijusi su antraðtës tekstu, tëra tam tikras áterpinys, todël galima sakyti, kad ji ne antraðtës kaip integralaus teksto sandas, o tik vienas ið antraðtinio lapo duomenø. Á lietuviø kalbà jà visada tenka versti atskiru sakiniu. Gerai þinomas pavyzdys: DICTIONARIVM // TRIVM LINGVARVM, // Jn vµum Studioµ Iuuentutis, // AVCTO- RE // CONSTANTINO SZYRWID // é SOCIETATE JESV ( Trijø kalbø þodynas, [skirtas] naudotis studijuojanèiam jaunimui. Autorius Konstantinas Sirvydas ið Jëzaus bendrijos ) 24. Aptariamøjø klausimø nekyla kalbant apie XVII amþiaus viduryje ir vëliau iðëjusius leidinius. Tuo metu ásigalëjo tendencija ir sintaksiðkai, ir grafiðkai atskirti pagrindinius antraðtës informacinius elementus. Minëtoji konvencija per+acc. pamaþu supanaðëjo su konvencija auctore+abl., t. y. ið dalyvinës paþyminio konstrukcijos virto savarankiðku sakiniu (ar autonomiðku þodþiø junginiu, intarpu). Leidimo data ir vieta spausdinama pabrëþtinai maþesniu ðriftu, neretai ðie duomenys nuo antraðtës teksto vizualiai atskiriami horizontaliu brûkðniu, vinjete ar bordiûru. Taèiau gali bûti, jog taip stengtasi palikti daugiau vietos nepaprastai sudëtingoms, retorikos ámantrybiø perkrautoms barokinëms antraðtëms. Antraðtës teksto (paprastumo dëlei toliau já vadinsime sakiniu, nors jis vertintinas kaip kvazisakinys ar iðplëstinë nominalinë konstrukcija ) sintaksiniu sandu tampa ne tik autoriaus pavardë, bet ir spaustuvës pavadinimas, ir net leidimo vieta bei data. Kaip pavyzdá pateiksime visà XVI amþiaus pabaigos Lietuvos poeto Andriaus Rimðos kûrinio antraðtës 25 vertimà: εκ#τηρος àκρ^αµα 26, tai yra pasakojimas apie ðviesiausiojo kunigaikðèio ir pono, pono Kristupo Radvilos, Birþø ir Dubingiø kunigaikðèio, Trakø kaðteliono, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos pakanclerio ir lauko etmono, Borisovo, Soleco ir kt. seniûno, deðimties metø karo þygius, kuriame, be to, kai kuriø rotmistrø bei riteriø luomo þmoniø, jo malonybës þinioje buvusiø, paslaugos yra paminëtos ir vardai uþraðyti, kuris prasideda 1572 metais nuo Vieðpaties Kristaus gimimo ir tæsiasi iki pat metø, kai buvo raðoma 1582, jo kunigaikðtiðkosios malonybës tarno 24 Èia nenagrinësime pavardþiø raðybos, antraðtës keliomis kalbomis variantø ir pan. 25 εκετηρος ακροαµα, to iest, dziesiæcioroczna powieúã woiennych spraw oúwieconego kxiàýæcia y pana, pana Krysztofa Radziwila, kxiàýæcia na Bierýach y z Dubinek, pana Trockiego, podkanclerzego Wielkiego Kxiæstwa Litewskiego y hetmana polnego, Borysowskiego, Soleckiego etc. starosty; ku temu posùugi niektórych rotmistrów y ludzi rycerskich, pod sprawà Jego Mãi bædàcych, sà przypomnione y imiona napisane; która siæ poczyna od roku po narodzeniu Pana Chrystusowym 1572 aý do roku, który pisano 1582, przez sùugæ iego X. M. Andrzeia Rymszæ prawdziwie napisana y iego wùasnym nakùadem wydrukowana w Wilnie przez Daniela Lenczyckiego roku od narodzenia Syna Boýego Ðá graikiðkà þodþiø junginá, nusiþengiant dabartinei lietuviø kalbos normai, bûtø galima versti deðimtmetis pasakojimas. 83 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

74 Andriaus Rimðos teisingai paraðytas ir jo paties lëðomis iðspausdintas Vilniuje Danieliaus Lenèickio 1585 metais nuo Dievo Sûnaus gimimo. Ðiuo ir kitais panaðiais atvejais galimi ir kiek kitokie vertimo variantai, taèiau problema lieka ta pati: antraðtës tekstas yra riðlus ir sintaksiðkai vientisas, todël já dirbtinai skaidyti á kokius nors informacijos vienetus ar blokus reikðtø nepaisyti autoriaus pasirinkimo. Antraðtæ trumpinti, þinoma, galima, taèiau bendrà sintaksinæ struktûrà derëtø iðlaikyti. 3. ANTRAÐTËS, KAIP LITERATÛROS FORMOS, RAIDA. Intensyvi knygø leidyba Didþiojoje Lietuvos Kunigaikðtijoje prasidëjo tik paskutiniame XVI amþiaus ketvirtyje. Antraðtës buvo kuriamos ir pirmame knygos lape grafiðkai komponuojamos taip, kaip buvo áprasta to meto Vakarø Europoje, t. y. eilutës dëliojamos ant vertikalios simetrijos aðies. Leidimo vieta, spaustuvë ir data nurodoma paèioje apaèioje, paprastai maþesniu ðriftu. Kolofonai tam laikotarpiui jau nebûdingi, nors ðis faktas gali ir klaidinti. Ne vienas literatûros istorikas yra nurodæs, kad Elijo Piligrimovijaus (Pielgþimovskio) poemëlë Teisingas lietuviø bajoro dialogas apie Livonijos karà 27 iðleista Krokuvoje arba kad leidimo vieta neþinoma, taèiau ið tikrøjø ðie duomenys, matyt, paprasèiausiai netilpo á antraðtiná lapà dël ten ádëtos iliustracijos 28 ir buvo nukelti á paskutiná puslapá: W Wilnie / Z drukarniey Jakuba Markowic a / Roku Pañskiego / 1594 ( Vilniuje, Jokûbo Morkûno spaustuvëje, 1594 Vieðpaties metais ). Literatûrinë ankstyvøjø DLK leidiniø antraðèiø raiðka kiek archajiðkesnë, labiau primena Vakarø Europos inkunabulus ar XVI amþiaus pradþios konvencijas ir ið principo nesiskiria nuo XVI amþiaus pabaigos lenkø ar èekø modelio. Daþniausiai pateikiama glausta informacija apie tai, kokio turinio ar pobûdþio veikalas, kas jo autorius ar autoriai, pvz.: Puikusis pranaðo Zacharijo liudijimas apie Kristaus dieviðkumà, nukreiptas prieð anabaptisto Fausto Socino tauðkalus. Autorius [...] Jëzaus bendrijos narys Martynas Ðmigleckis, teologijos daktaras ir Vilniaus akademijos profesorius 29. Neretai antraðtës raðomos pagal tradiciná modelá Apie... (lot. De..., lenk. O... ). Ryðkus, kone skiriamasis XVI amþiaus pabaigos antraðèiø poþymis jau paèiu pirmuoju þodþiu nurodyti pagrindinio leidinyje iðspausdinto teksto pobûdá ar tiesiog retoriná þanrà. Didelæ Vilniaus akademijos spaustuvës produkcijos dalá sudarë 27 DIALOG // Slachcica Litewskiego // prawd iwy / woyny Iflantskiey [sic!] / Krola // Jego M[iùoúci] Stephana / úwi²tey y dro//giey pami²ci Pana naáego / Kúiµ// d em [sic!] Moµkiewµkim / od poc ±tku // do koñca krótko ebrany. 28 Beje, ði knygelë greièiausiai yra pirmasis iliustruotas Vilniaus leidinys. 29 Zachariae prophetae pro Christi divinitate illustre testimonium adversus Fausti Socini, anabaptistae cavillationes propugnatum. Auct[ore] [...] Martino Úmiglecio S[ocietatis] I[esu], theologiae doctore et prof[essore] in Acad[emia] Vilnensi. Vilnae, offic. Acad. S. I., Christophorus Patro, Archivum Lithuanicum 3

75 studentø moksliniai darbai bakalauro ar magistro laipsniui gauti. Jø antraðtës sausos, akademiðkos, pradedamos þodþiais: Assertiones ex, Assertiones philosophicae de, Assertiones theologicae, Conclusiones ex, Theses ex ( Teiginiai ið, Filosofijos teiginiai apie, Teologijos teiginiai, Iðvados ið, Tezës ið ). Ðio tipo antraðtës ir vëliau ne kà tepakito, nors XVII amþiaus antroje pusëje jos iðplëtojamos ávairiomis padëkomis, epitetais bei papildomomis detalëmis. Tokios pat lakoniðkos antraðtës buvo kuriamos ir XVI amþiaus pabaigoje bei XVII amþiaus pirmaisiais metais proginiams panegiriniams leidiniams. Jose paprastai vienu aiðkiu terminu nurodoma, kokios paskirties arba tiesiog kokio þanro yra kûrinys ar rinkinys, toliau suraðoma, kam jis skiriamas ir kas jo autorius ar autoriai, pvz.: EPITHALAMIA // IN NUPTIAS ILLV//STRIS ET MAGNIFICI // DOMINI D[omini] GEORGII // CHODKIEVICII GENERALIS CA//PITANEI SAMOGITI. &c. &c. // ET // ILLVSTRISSIMAE // VIRGINIS DOMIN D[ominae] // SOPHI RADIVILI, DV //CIS IN DVBINGIS ET BIRZIS, PA//LATINIDIS NOVOGRODEN[sis] &c. &c. // A PARTHENICIS SODALIBVS, ACADE//mi Vilnen[sis] SOCIETATIS IESV conµcripta. ( Epitalamijai ðviesiojo ir kilmingojo pono, pono Jurgio Chodkevièiaus, vyriausiojo Þemaièiø seniûno ir kt., ir kt. ir ðviesiausiosios mergelës, panelës, panelës Sofijos Radvilaitës, Dubingiø ir Birþø kunigaikðtytës, Naugarduko vaivadaitës, vestuvëms, suraðyti Vilniaus jëzuitø akademijos Mergelës [Marijos] sodalicijos nariø, Vilnius, 1594). Nesvarbu, dþiaugsminga ar liûdna proga knygelë iðleista, jos antraðtëje beveik kaip svarbiausias dalykas bûtinai paþymëtas retorinis þanras: EPICEDIA in funebres exequias [...] Valeriani Episcopi Vilnensis ( Epicedijai [...] Vilniaus vyskupo Valerijono [Protasevièiaus] gedulingoms egzekvijoms, Vilnius, 1580); FUNEB- RIS LAUDATIO, ET THRENODIAE, in exequias [...] Ioannis Barscii ( Laidotuvinis paðlovinimas ir trënodijos [...] Jono Barscijaus egzekvijoms, Vilnius, 1595); GRA- TULATIO [...] Benedicto Woynae episcopo Vilnensi ( Sveikinimas [...] Benediktui Vainai, Vilniaus vyskupui, Vilnius, 1600); PANEGYRICUS ad Stephanum I ( Panegirika Steponui I, Vilnius, 1580); THRENI IN OBITUM [...] Nicolai Szymanowski ( Trënai mirus [...] Mikalojui Ðimanovskiui, Vilnius, 1596) ir netgi: EPOS de s[ancto] Casimiro Iagellonide Poloniae ac Lituaniae principe & patrono: quo tempore sacrum eius labarum [...] Vilna triumphali pompa excepit; scriptum Per Ioannem Kraykowski ( Epas apie ðventàjá Kazimierà Jogailaitá, Lenkijos bei Lietuvos karalaitá ir globëjà, tuo metu, kai jo ðventà vëliavà [...] Vilnius triumfo iðkilmëmis sutiko, paraðytas Jono Kraikovskio, Vilnius, 1604). Regis, vienintelis tuo laikotarpiu áprastas nukrypimas nuo normos buvo tam tikras elementø perstumdymas, taèiau ið esmës pagrindinë schema nepaþeidþiama á antraðtës pradþià atkeliamas dedikato vardas arba nuoroda apie leidinio rengëjus, pvz.: Illustri ac magnifico domino d[omino] Ioanni Carolo Chodkiewicz [...] faeliciter auspicanti Generalem capitaneatum Samogitiae [...] POEMA 85 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

76 GRATULATORIUM. Albertus Skorawiec [...] offert ( Ðviesiajam ir kilmingajam ponui, ponui Jonui Karoliui Chodkevièiui [...], laimingai priimanèiam vyriausiojo Þemaièiø seniûno pareigas [...], sveikinamàjà poemà Albertas Skoraviecas [...] áteikia, Vilnius, 1599). Panaðiu principu buvo remiamasi ir kuriant groþiniø kûriniø antraðtes: jau minëtas Elijo Piligrimovijaus veikalëlis pavadintas Dialogu (ðiuo atveju pavadinimas traktuotinas kaip þanrinis terminas); Andriaus Rimðos poema graikiðkai pavadinta εκ#τηρος àκρ^αµα (pavadinimo antrasis þodis irgi laikytinas terminu) 30. Ið XVI amþiaus pabaigos Lietuvos leidiniø, regis, tik teologiniø poleminiø veikalø antraðtëse gausu emociðkai nuspalvintø epitetø ir retoriniø tropø. Antraðtëse (kaip ir paèiuose veikaluose) jau þymus naujasis baroko stilius. Stiliø kaita ypaè aiðkiai matyti lyginant Petro Skargos ir jo mokinio, jaunosios kartos jëzuito Andriaus Jurgevièiaus darbø antraðtes. Pirmojo darbas, iðspausdintas Vilniuje 1576 metais, pavadintas taip: Pro sacratissima eucharistia contra haeresim Zvinglianam [...] Petri Scargae. Libri 3 ( Trys Petro Skargos knygos [...] uþ ðvenèiausiàjà eucharistijà, prieð Cvinglio erezijà ). Antrojo veikalëlis iðëjo po 18 metø, jo antraðtë tokia: Bellum quinti Evangelii, in quo contra larvatam harmoniam Genevensium, et fucatum consensum Sendomiriensem clarissime ostenditur, nullam esse apud evangelicos nostri temporis, fidei unitatem vel certitudinem. Per Andream Iurgiewicium [...] gestum ( Andriaus Jurgevièiaus [...] kariaujamas penktosios Evangelijos karas, kuriame, prieðingai [nei stengiasi átikinti] pamëkliðka þenevieèiø [santykiø] darna ir apsimetëliðka Sandomiro santarvë, akivaizdþiausiai árodoma, kad tarp mûsø laikø evangelikø nëra nei tikëjimo vienybës, nei [to tikëjimo] tikrumo, Vilnius, 1594). Apskritai antraðtës, kaip literatûros þanro, raidà geriausia sekti analizuojant proginës panegirinës paskirties leidinius: tokios kûrybos DLK buvo spausdinama daugiausia ir ji ano meto supratimu buvo artimiausia groþinei literatûrai. XVI amþiaus pabaigai bûdingos akademiðkos, lakoniðkos antraðtës, kuriose pabrëþiamas retorinis kûriniø þanras, galutinai neiðnyko ir vëlesniais laikais. Jø pasitaiko XVII ir net XVIII amþiuje, taèiau vis reèiau. Jau pirmaisiais XVII amþiaus metais greta akademiðkøjø ima rastis vaizdingesniø, labiau iðplëtotø, paremtø ávairiais tropais. Antai studentø kûrybos rinkinys, iðleistas Vilniaus Ðv. Kazimiero baþnyèios statybø pradþiai paþymëti, turi tokià antraðtæ: Lapis angularis aedis s[ancto] Casimiro duci Lithuaniae totiusque Sarmatiae tutelari divo sacrae, in percelebri urbe Vilnensi [...] erigi coeptae, a cultrice bonarum artium iuventute in Academia Vilnensi [...] lithotelesticis eulogiis adornatus et [...] Benedicto Woynae Episcopo Vilnensi s[ancti] Lapidis iniciatori, Iussu Divi, nuncupatus ( Ðvento pastato [skirto] ðventajam kunigaikðèiui Kazimierui, Lietuvos ir visos Sarmatijos 30 Gr. àκρ^αµα pasakojimas, beletrizuota ataskaita (pirminë reikðmë viskas, ko malonu klausytis: pasakojimas, deklamacija, dainavimas, muzikavimas ). 86 Archivum Lithuanicum 3

77 dangiðkajam globëjui, [...] pradëto statyti garsiausiajame Vilniaus mieste, kertinis akmuo, jaunimo, laisvuosius menus Vilniaus akademijoje [...] studijuojanèio, litotelestinëmis 31 eulogijomis 32 papuoðtas ir [...] Benediktui Vainai, Vilniaus vyskupui, dangiðkajam globëjui nurodþius, ðvento akmens [dëjimo] iniciatoriui, dedikuotas, Vilnius, 1604). Kaip matome, net ir informacinë antraðtës dalis (nurodanti, kas, kam, kokia proga, kur ir pan.) puoðni, praturtinta epitetais ir aplinkybëmis, bet svarbiausia, knygai suteiktas tikras (ðiuolaikine prasme), unikalus pavadinimas Kertinis akmuo. Toks pavadinimas skiria knygà nuo visø kitø: iðryðkina nebe teksto þanrà, o pagrindinæ idëjà ir perteikia jà átaigiu simboliniu vaizdiniu. Nuo ðios knygos dràsiai galime skirti antraðtës ir pavadinimo sàvokas: pavadinimu laikysime kaip tik ðià esminæ, skiriamàjà antraðtës dalá, kurios pakanka knygai identifikuoti 33. Beveik visi antrame XVII amþiaus deðimtmetyje iðëjæ sveikinimø leidiniai daþniausiai pavadinti jau nebe Sveikinimais ( Gratulationes ), o vaizdingiau, pvz.: Auspicatissimus [...] Eustachii Wolowicz, D[ei] G[ratia] Episcopi Vilnensis, [...] enthronismus ( Gera lemiantis [...] Eustachijaus Valavièiaus, ið Dievo malonës Vilniaus vyskupo, [...] sostan þengimas, Vilnius, 1616), arba: Applausus Academiae Soc[ietatis] Iesu in solenni [...] Leonis Sapieha Palatini Vilnensis [...] Ad sui Palatinatus Metropolim Ingressu Auditus ( Jëzaus draugijos akademijos plojimai, [...] Leonui Sapiegai, Vilniaus vaivadai, iðkilmingai áþengiant á savo vaivadijos sostinæ, iðgirsti, Vilnius, 1623). Gedulingosios poezijos rinkiniai irgi vadinami nebe Trënodijomis ar Parentalijais, bet, pavyzdþiui: Solamen moeroris a [...] Iuventute Poeticae Facultatis in Alma Academia [...] Vilnensi studiosa conscriptum In gratiam [...] Casimiri & Hieronymi fratrum [...] Samuelis Sanguszko [...] et Annae Zawiszynae liberorum Obitum Matris suae Charissimae Complorantium ( Sielvarto palengvinimas, [...] jaunimo, studijuojanèio Vilniaus [...] akademijos Poetikos fakultete, suraðytas [...] broliams Kazimierui ir Jeronimui, [...] Samuelio Sanguðkos [...] ir Onos Zaviðaitës sûnums, brangiausiosios savo motinos mirtá apraudantiems, Vilnius, 1619). Þanrinë terminologija ið antraðèiø beveik visiðkai iðnyksta apie XVII amþiaus vidurá. Nuo pat treèio deðimtmeèio pradþios ima ryðkëti naujas specifinis poþymis: proginiø panegiriniø leidiniø antraðtëse vis daþniau minima herbinë simbolika, jau anksèiau spëjusi ásigalëti ávairiausiø þanrø poezijoje bei retorinëje prozoje. Vis daþniau leidinio pavadinimas kuriamas kaip daugiau ar maþiau tiesmuka aliuzija 31 Gr. λ%θος akmuo, τελεστικ^ς susijæs su paðventinimu. 32 Eulogijos èia giriamojo, ðlovinamojo pobûdþio kûriniai. 33 Paþymëtina, kad lotyniðkuose, lenkiðkuose ir net lietuviðkuose DLK leidiniuose pavadinimà sudarantis þodis ar þodþiø junginys visada raðomas paèioje antraðtës pradþioje, paprastai didesniu ðriftu. Todël leidiná nesunku atpaþinti vos uþmetus aká. Deja, verèiant senovines antraðtes á norminæ lietuviø kalbà toks pavadinimas daþnai atsiduria sakinio viduryje ar net pabaigoje. 87 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

78 á dedikato herbà ar vienà ið to herbo figûrø. Daugybës knygø antraðtës pradedamos padidintomis raidëmis iðspausdintu dedikato giminës herbo ávardijimu: Pacø lelija, Kunigaikðtiðkøjø Oginskiø namø vartai, Palapinë, Strëlë ir pan. Pasitaiko ir ádomesniø sprendimø. Ðtai Vilniaus akademijos studentas Jeronimas Vinteris 1621 metais sukûrë literatûriniø emblemø rinkiná, kurá skyrë savo globëjui Petrui Triznai. Vietoj emblemø paveikslëliø (piktogramø) jis áraðë iðtraukas ið Biblijos arba apraðë bibline simbolika pagrástas sceneles. Pagrindinis visø tø emblemø motyvas yra lelija vienas ið populiariausiø krikðèioniðkøjø simboliø. Taèiau autorius lelijà pasirinko ne poetinio ákvëpimo pagautas, o dël labai konkreèios prieþasties: dviguba ( burboniðkoji ) lelija vaizduojama Triznø giminës herbe. Idëjinis viso rinkinio leitmotyvas virðutinis lelijos þiedas priklauso dangui (arba yra dangiðkos kilmës), o apatinis puoðia þemæ. Taigi natûralu, kad ðios knygelës pavadinimas yra Dovana, supinta ið dvigubø Nazarieèio ir Triznø darþelio lelijø 34. Heraldiniø figûrø pavadinimai á antraðtës tekstà ákomponuojami ávairiais bûdais. Neretai labiau akcentuojama kokia nors su herbe pavaizduotu objektu susijusi metafora ar vaizdinys, o pati figûra paminima vëliau, ji tarsi paslepiama, pvz.: Lyrinis aidas tarp kalnø, giraièiø, ðaltiniø, [...] Abraomui Vainai, Vilniaus vyskupui, laimingai á savo katedrà áþengiant, jo paveldimøjø trimitø skardþiausiàjá skambesá atkartojàs 35 (Vainø herbe vaizduojami trys trimitai-ragai). Vestuviniuose leidiniuose jaunavedþiø herbø pavadinimai gana daþnai áraðomi paèioje antraðtës pradþioje, pvz.: Grifas su strële, susibëgant didþiausiesiems Lenkijos ir Lietuvos ðviesuliams ðviesiausiesiems jaunavedþiams [...] Steponui Mikalojui [...] Branickiui [...] ir [...] Kotrynai Sapiegaitei [...] ðlovæ ir sëkmæ pranaðaujantis 36 (grifas Branickiø giminës herbas, strëlë Sapiegø). Beje, kartais, ypaè XVII amþiaus pabaigoje, dël per didelio ámantravimo vestuviniø (ir ne tik) leidiniø antraðtës su ápintais herbø pavadinimais ágyja gana dviprasmiðkà skambesá, pvz.: Auksinë dorybës, ðlovës, sëkmës [arba: turto] ganykla, prakilniojoje jø malonybiø ponø Fronckevièiø Radziminskiø ðeimoje [...] Tyzenhauzø buivolo surasta 37. Apie XVII amþiaus vidurá herbinë simbolika taip ásigali literatûriniø ávaizdþiø sistemoje, jog panegiriniø leidiniø antraðtës be jos tampa iðimtimi. Tokiais atvejais at- 34 Strena E duplici contexta lilio Nazarei et Triznani viridarii [...] Petro Triznae Capitaneo Bobroiscensi etc. ab Hieronymo Winter In Alma Academia Vilnen[si] Philosophiae Auditore oblata. [Vilnae], Echo lyrica inter Montes Lucos Fontes [...] in felici [...] Abrahami Woyna Episcopi Vilnensis In suam Cathedram ingressu ad Gentilitiorum eiusdem Lituorum clarissimum clangorem excitata Eidem [...] ab [...] Studiosa Iuventute [...] repraesentata. Vilnae, Gryphus cum Sagitta inter concursus maximorum Poloniae et Lituaniae siderum illustrissimis neosponsis [...] Stephano Nicolao [...] Branicki [...] et [...] Catharinae Sapiezanka [...] gloriam et faustitatem portendens, [...] per [...] Constantinum Felicianum Szeniawski [...] praesentatus. [Vilnae,] ZÙOTA PASZA // CNOTY, SÙAWY, FORTVNY // w IASNIE WIELMOZNEY ICHMOSCIOW PANOW // FR½CKIE- WICZÓW RA//DZYMINSKICH // FAMI- LIEY. // Od [...] // TYZENHAWZOW // 88 Archivum Lithuanicum 3

79 spirties taðku pasirenkamas koks nors poetiðkas vaizdinys ( Graudulinga melodija, Didþios uolos didis griuvimas ) arba, pavyzdþiui, vardas: Þuvusio Liûto antkapis, [...] Mykolui Polubinskiui, [...] savo sûnø Leonà 38, narsiai Maskvos kare prie Bialos kritusá, apraudanèiam, pastatomas ir paðventinamas Mykolo Gierkevièiaus 39. Antraðèiø komponavimo bûdø ir stiliaus kaita ypaè aiðkiai matyti lyginant ávairiø Lietuvos spaustuviø XVII amþiuje iðleistus laidotuviø pamokslus. Tokius pamokslus dël specifinës progos daugiau panegirinio nei teologinio pobûdþio Lietuvoje pradëta spausdinti antrame XVII amþiaus deðimtmetyje. Ið pradþiø jø antraðtës buvo grynai informacinës. Pagal senà tradicijà antraðtës pradedamos retorinio þanro nuoroda laidotuviø pamokslas, o toliau suraðomi konkretûs duomenys, pvz.: Pamokslas, per [...] Sofijos ið Mieleco [t. y. Mieleckytës] Chodkevièienës, Vilniaus vaivadienës, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos vyriausiosios etmonienës, laidotuves [...] sakytas kunigo Andriaus Gradzkio ið Ðv. Pranciðkaus vienuolijos, [...] tos pat vienuolijos baþnyèioje Kretingoje 1619 Vieðpaties metø liepos 4 [dienà] (Vilnius, Akademijos spaustuvë, 1619) 40. Laidotuviø pamokslus XVII amþiaus pradþioje leido daugiausia Mamonièiø spaustuvë Vilniuje. Leidiniø, ëjusiø metais, antraðtës visos kaip viena sukomponuotos pagal tà paèià schemà: pradedamos þanriniu terminu Kazanie na pogrzebie, toliau nurodoma, kieno laidotuvës ir kas pamokslo autorius. Mamonièiø spaustuvë liovësi veikusi 1624 metais. Vëliau tokio pobûdþio uþsakymus ëmësi vykdyti kitos leidyklos, kurá laikà tæsusios ankstesnæ tradicijà. Taèiau XVII amþiaus ketvirto deðimtmeèio pamokslø antraðtëse jau aiðkiai atsispindi vertybiniai ir estetiniai pokyèiai, paveikæ visà literatûros raidà. Visø pirma ir á tokiø leidiniø antraðtes skverbiasi herbinë simbolika. Puikus pavyzdys pamokslas, sakytas Zigmanto III Vazos laidotuviø proga. Jo antraðtës paþodinis vertimas toks: Pëdelis ðviesiausiojo Zigmanto III, Lenkijos ir Ðvedijos karaliaus, didþiojo Lietuvos kunigaikðèio, [...] pas Dievà gyvenimo ðventumu, Respublikoje laimingu valdymu, Baþnyèioje valdoviðka globa átvirtintas, 30 kovo ak! mirties nupjautas, kunigo Jokûbo Olðevskio, teologijos daktaro ir Teolo- BAWOÙA // ZNALEZIONA. // A // PRZY WESELNYM AKCIE, // [...] MICHAÙA TYZENHAW//za // [...] Y [...] ALEKSAN- DRY FR½CKIEWICZOWNEY // RADZY- MINSKIEY // [...] Prezentowånå, // Przez // KASPRA THEODORA ROWINSKIEGO, // [...] W Wilnie [...] M. DC. XCI. 38 Lot. leo, leonis liûtas. 39 TVMVLVS C SI LEONIS // [...] D. MI- CHAELI // POLVBINSKI // [...] Filium µuum LEONEM, fortiter in // bello Moµchouitico µub Biaùa a//miµµum, deploranti, erigitur // ac sacratur. // A // MI- CHAELE GIERKIEWICZ Auditore // Philoµophi in alma Academia Vilnen[si] // Societat[is] JESV. // ANNO DOMINI // VILN // Typis Academicis Soc. IESV. Plg. taip pat: Victor et victus Vincentius Corvinus Gosiewski, [...] repraesentatus [...] a Samuele Wæsùawski [...]. [Vilnae], KAZANIE // NA POGRZEBIE // [...] ZO- PHIEY // Mielcå Chodkiewic owey/ // Woiewod iney Wileñµkiey/ Het//manowey Nawy áey Wiel//kiego X[iæstwa] Lith[ewskiego] [...] miåne. // Pr e. // X. AN- DRZEIA GRADZKIEGO, // ZAKONV FRANCISZKA S. // w Kosãiele tegoê // Zakonu W Kretyndêe 4. Iulij // Roku Panµkiego/ Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

80 gijos fakulteto dekano, [...] surinktas, suriðtas ir trijose Vilniaus baþnyèiose [...] trimis pamokslais parodytas 41. Pavadinimas tikrai atrodytø didþiai máslingas, jei neþinotume, kad Vazø giminës herbe buvo vaizduojamas nendriø pëdas. Gedulingø pamokslø su herbinëmis antraðtëmis XVII amþiuje iðëjo daugybë. Kai kurie dalykai tapo tradiciðki: tarkim, jei mirusiojo asmens herbe yra strëlë, ji bûtinai bus paminëta laidotuviø pamokslo antraðtëje kaip pasiekusi amþinosios laimës taikiná ar laimingai uþbaigusi skrydá. Ðio ðimtmeèio viduryje ryðkëja ir kita tendencija: pirmaisiais antraðtës þodþiais (paprastai spausdinamais didesniu, ryðkesniu ðriftu) akcentuojamas autoriaus pasirinktas motyvas, vaizdinys, kuriuo pagrásta visa pamokslo kompozicija, pvz.: Kriðtolas ið pelenø, Amþinybës tiara, Dangiðkojo tribunolo ginèas ir pan. Pamokslus tuo metu kûrë tikri barokinës retorikos virtuozai, sugebantys grakðèiai varijuoti net, regis, labiausiai nuvalkiotus ávaizdþius, pvz.: Jûra, nuo mirtingumo kranto link [amþino] atilsio uosto [...] Onà Kandzieþavskytæ Tiðkevièienæ [...] plukdanti, ið [...] Petro Tiðkevièiaus, Slonimo marðalo, [velionës] sutuoktinio, aðarø pritekëjusi, puikiøjø palikuoniø atodûsiais áaudrinta, kilmingosios giminës dþiaugsmus nugramzdinti grasinanti, kurià [t. y. jûrà] kunigas Raimundas Zajanèkovskis [...] krantais apribojo ir per laidotuviø pamokslà, [...] [jos] platybes iðmatavæs, audrà numalðino 42. Gana daþnai XVII amþiaus vidurio antraðtës kuriamos remiantis to meto stiliui labai bûdingais paradoksais ar oksimoronais, pvz., Dþiaugsmingas kapas, Saulëlydis saulëtekyje, Sëkmingas palaimingos amþinybës vidudienis. Retkarèiais panaudojami ávaizdþiai, kurie, neiðstudijavus paties pamokslo, atrodo visiðkai nesuprantami ir todël intriguojantys, pvz.: Ðvento atminimo [...] pono Kristupo Odachovskio, [...] savo motinos sûnø nuþudyto, karas su saule 43. Kartais gudraujama tikrai subtiliai: antai vieno Vilniaus akademijos leidinio antraðtë grafiðkai lape iðdëstyta taip, kad ið paþiûros niekuo nesiskiria nuo amþiaus pradþios sauso informatyvaus standarto: pirmiausia dideliu ðriftu atspausta KAZANIE, o toliau 41 SNOPEK // Naiåúnieyáego // ZYGMVNTA // III. KROLA POLSKIE//GO Y SZWEDZ- KIEGO, W[ielkiego] KSI½Z //CIA LITEW- SKIEGO, [...] W Bogu pr e ywotå úwi±tobliwoúã/ // W R ec ypoµpolit pr e ác ²úliwe pånowånie/ // W Koúciele pr e Påñµk± opiek² // vfundowåny // 30 Kwietnia ach, od úmierãi poý²ty, // Przez X[iædza] IAKVBA OLSZEWSKIEGO, S[wiætey] Theo//logiey Doktorå, y Dziekanå Theologic facultatis, [..] zebräny, zwi±zåny. // A we trzech Koúãiolåch w Wilnie, [...] przez trzy Kåzånia wyµtawiony. [W Wilnie] Roku Påñskiego, MORZE // Od br egu úmiertelnoúãi do Portu // odpoã nienia // [...] ANN KAN// DZIERZAVVSK½ TYSZKIEVVICOVV½ // [...] prowåd ±ce. // ùe [...] PIOTRA TYSZ- KIEWI//CA Måráaùka Sùonimµkiego Maù onkå // wµpùawione. // W dychåñiem pr eúwietnego Potomµtwå // w bur one. // Pogrå eniem poãiech domowµtwå acnego µrogie // Ktoremu X[iàdz] RAYMVND ZA- IACZKOWSKI // [...] br egi y grånice vã yniù / y nå // Ka åniu pogr ebowym [...] áerokoúã // pr emier ywáy / nåwålnoúã vúmier yù. // Roku Dníå 30. Octobra. 43 WOYNA // Z SÙOÑCEM, // SWI TEY PA- MI ÃI, [...] PANA, // KRZYSZTOFA ODACHO//WSKIEGO, // [...] Od Synow Måtki µwey zåbitego. // NA // KAZANIV POGRZEBOWYM, // [...] pr e // O[yca] ELEWTHEREGO ZIELEIEWICZA, [...] PRODUKOWANA [Nesvyþius?, 1663] Archivum Lithuanicum 3

81 vardijami áprastiniai duomenys. Taèiau barokinis paprastumas apgaulingas ðtai koks ið tikrøjø yra tos antraðtës turinys (vertimas paþodinis): Pamokslas mirusiøjø gyviesiems, kurá pasakë kaulai mirusiøjø Kristuje [...] Onos [...] Tovianskienës ir [...] Rejinos Tovianskytës, [...] motinos ir dukters, drauge [...] laidojamø, tëvo Eleuterijaus Zielejevièiaus [...] ið mirusiøjø [kalbos] gyviesiems iðverstas 44. Ámantriausiø epitetø, sudëtingø asociacijø, retoriniø figûrø pagausëja XVII amþiaus pabaigos leidiniø antraðtëse (kaip ir apskritai to meto panegirinëje kûryboje). XVIII amþiuje ði tendencija dar sustiprëja ir tæsiasi beveik iki ðio amþiaus treèio ketvirèio pabaigos. Ðvieèiamajame amþiuje antraðtes pradëta komponuoti pagal schemà, tebegaliojanèià ir mûsø laikais. Nors daugumos XVIII amþiaus knygø antraðtës ið esmës nelabai skiriasi nuo ankstesniojo ðimtmeèio (gal tik dar ilgesnës ir labiau apkrautos ávairiais duomenimis bei epitetais), bet randasi ir tokiø, kurias tikrai sunku suprasti, juo labiau iðversti. Ypaè tai pasakytina apie antraðtes, paraðytas vadinamuoju makaroniniu stiliumi á lenkiðkà tekstà ámaiðant daugybæ lotyniðkø þodþiø arba prie lotyniðkø ðaknø sagstant lenkiðkas galûnes. Toliau pateikiamoje Bazilijaus Denisevièiaus (Bazyli Denisewicz) panegirinio veikalëlio, iðëjusio Vilniuje (?) 1729 metais, antraðtëje lotyniðkus þodþius iðskyrëme kursyvu: Fontanna na Gorze Helikon nazwaney Drogiemi wod perùowych pùynàca zdroiami, Kopytem Litewskiego Goñca przez Oyczystà od wieku staroýytnych Domow Podkowæ, Zmocnionym na Swiat wytùoczona obszernym staie siæ Oceanem, tamýe Ferale w Wielkim X[iæstwie] L[itewskiem] incendium Skarbow ugaszaiàce siæ, z paszczæki Ziemskich Plutonow eliberuiàc siæ, do Neptuna ejusdem Oceani refugium czyni, Ktory optabilia ad hauriendum sitientibus podaiàc remedia, naleýàcemi dwoma teyýe Podkowy Krzyýami eosdem fontes coronando in ultima siti Skarbowi Litewskiemu praecipuum confert refrigerium, Za co eiusdem patricii Stemmatis Tenutarium [...] Bogusùawa Niezabytowskiego [...] za Dyrektora Skarbowego w tym X[iæstwie] L[itewskiem] Naiaúnieyszy Sàdow Gùownych Trybunalnych Parlament elegit Ktoremu dla niewygasùego aeternae memoriae wieku przezemnie niýey wyraýonego in lucem publicae popularitatis Polskie te Rythmy kommunikuià siæ. Vertime lotyniðkus originalo þodþius ar jø ðaknis taip pat paþymëjome kursyvu: Fontanas ant kalno, Helikonu vadinamo, brangiomis perliniø vandenø èiurkðlëmis srûvantis, lietuviðkojo Vyèio kanopa, sustiprinta pasagos, paveldëtos ið amþiø senumo giminës, á pasaulá iðskeltas, plaèiausiu tampa okeanu ir èia pat, pragaiðtingà Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtijoje [ásiplieskusá] gaisrà gesindamas, ið þemiðkøjø Plutonø nasrø iðsilaisvindamas, pas to paties okeano Neptûnà pabëga; kuris [t. y. fontanas], iðsvajotus vaistus trokðtantiesiems pagirdyti tiekdamas, priklausanèiais tai 44 KAZANIE // Vmarùych do ywych // Ktore // Miaùy koúãi zmårùych w CHRYSTVSIE // [...] ANNY [...] TOWIANSKIEY // [...] y [...] REINY TOWIANSKIEY [...] Måtki y Corki // Oraz [...] grzebionych // Pr e O[yca] Eleutherego Zieleiewic å [...] od Vmårùych ywym // tùumac one [Vilnae, 1651]. 91 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

82 paèiai pasagai dviem kryþiais tuos paèius ðaltinius vainikuodamas, kraðtutiniame troðkulyje Lietuvos iþdui neapsakomà atgaivà suteikia, uþ tai minëtojo protëviø herbo savininkà [...] Boguslovà Nezabitauská [...] iþdo direktoriumi toje Didþiojoje Kunigaikðtijoje ðviesiausiasis tribunoliniø teismø susirinkimas iðrinko; kuriam [t. y. Nezabitauskiui] neblëstanèio atminimo amþiø vardan að, þemiau prisistatæs, á vieðumos ðviesà ðias lenkiðkas eiles paskleidþiu. Ðiuo atveju tekstà suprasti kaþin ar labai palengvins informacija, kad dedikato herbe vaizduojama pasaga su dviem kryþiais. Atrodytø, labiau antraðtës komplikuoti ir iðpuoðti nebeámanoma. Aptariamosios epochos autoriai manë kitaip. Egzistavo dar bent dvi tokiõs puoðybos tradicijos, kurias èia derëtø aptarti. Jos abi susijusios su leidimo datos uþraðymu ir abi dabar visiðkai uþmirðtos. Pirmiausia minëtinas chronostichas 45. Tai eiliuotas tekstas (paprastai viena hegzametro eilutë arba eleginis dvieilis), kuriame paslëpta data. Chronosticho literatûrinë tradicija siekia, kaip manoma, viduramþius, o gal dar ankstesnius laikus. Ði artificiozinë literatûros forma yra iðsirutuliojusi ið specifinio datos raðymo bûdo, vadinamo chronograma. Tai tam tikras þaidimas dviem þenklø sistemomis, pagrástas faktu, kad kai kurios lotyniðkos raidës reiðkia ir skaitmenis: I=1, V 46 =5, X=10, L=50, C=100, D=500, M=1000. Norint suþinoti datà, reikia aritmetiðkai sudëti visas tame tekste esanèias raides-skaièius. Chronostichais buvo puoðiami jau ankstyvieji DLK leidiniai. Ypaè daþnai jø pasitaiko Vilniaus akademijos autoriø knygose, iðleistose XVI amþiaus pabaigoje ir XVII amþiaus pirmaisiais metais. Sukurti prasmingà eiliuotà tekstà, kuriame kiekviena pasitaikiusi <i>, <v>, <x>, <l>, <c>, <d>, <m> dar reikðtø ir reikiamos sumos dëmená (atliekamø raidþiø negalëjo bûti), tikrai nelengvas uþdavinys, juolab kad toks tekstas dar turëjo aiðkiai atspindëti leidinio pasirodymo progà ar prieþastá. Todël chronostichais buvo akivaizdþiai puikuojamasi: jie paprastai spausdinami antraðtiniame lape (tada ten nebereikia tradicinio datos uþraðo) arba paskutiniame puslapyje (tarsi darbo apvainikavimas). Tiesa, daþniausiai stengtasi akcentuoti ne leidimo, bet minimo ávykio datà (nors metai paprastai sutapdavo), pvz., kunigaikðèio Alberto Radvilos mirties data (1592-ieji) uþraðyta taip: PrInCeps ALbertVs RaDIVILVs, InanIa LInqVens, TertIo IDVs IVLI CoeLICa regna petit 47. XVII amþiaus viduryje chronostichai primirðtami, bet ðimtmeèio pabaigoje ir XVIII amþiuje jie vël iðpopuliarëja. Renesanso pabaigai bûdingo chronografinio 45 Daugiau apie ðià literatûros formà raðoma knygoje: Eglë Patiejûnienë, Brevitas ornata. Möþosios literatûros formos XVI XVII amþiaus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës spaudiniuose, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998, <I> tapatinama su <J>, <V> su <U>. 47 Kunigaikðtis Albertas Radvila, tuðtybës vieðpatijà apleisdamas, treèià liepos idø dienà [t. y. liepos 18] þengia á Dangaus karalystæ. 92 Archivum Lithuanicum 3

83 tikslumo nebesiekiama, stengiamasi atspindëti paèià leidinio pasirodymo progà. Antai naujojo Þemaièiø seniûno Juozapo Tiðkevièiaus garbei 1743 metais iðëjusio leidinio 48 antraðtë uþbaigiama tokiu chronostichu: ProVenIt DeVeXo LVX favstissima CoeLo 49 (=1743). Panegirinës knygelës, skirtos naujajam Vilniaus vaivadai Liudvikui Konstantinui Pociejui 50 pagerbti, autoriams labai parankus pasirodë dedikato vardas; juo remdamiesi jie sukûrë chronogramà: LUDoVICUs Intrat VILnaM 51 (=1723). Apie XVII amþiaus vidurá chronogramas bei chronostichus, nors neretai su klaidomis, pradëta kurti ir lenkiðkai. XVIII amþius mums paliko, regis, vienintelá lietuviðkà pavyzdá. Anoniminio maldyno Pëdelis miros, kurá iðleido Vilniaus akademijos spaustuvë 1750 metais, antraðtiniame lape nurodyta, kad ði knyga skirta vyskupui Antanui Dominykui Tiðkevièiui: MetU, kuriosia IezVs ant kriziavs kienteio KarCIeI Ir krauia savo DeL svieta pralieio (= ). Antroji ið minëtø antraðèiø puoðybos tradicijø, susijusiø su data, yra iðskirtinis brandþiojo ir vëlyvojo baroko epochos (maþdaug nuo XVII amþiaus vidurio iki XVIII amþiaus antros pusës) fenomenas. To meto autoriams, matyt, per asketiðka atrodë paprastais skaitmenimis uþraðyta data; jie jautë poreiká paámantrinti ir prie datos tradiciðkai raðomà þodá Anno metais. Nesant atskiro termino ðiam reiðkiniui ávardyti, trumpumo dëlei pavadinsime já Anno plëtote. Krikðèioniðkasis pasaulis turëjo dvi laiko skaièiavimo tradicijas: senàjà nuo pasaulio sukûrimo (taip datos raðomos Lietuvos metraðèiuose) ir naujesniàjà nuo Kristaus gimimo. Lietuvos knygø leidëjai rëmësi pastaràja. Ji Vakarø Europoje buvo jau senokai ásigalëjusi. Tokios tradicijos laikytasi ir Prûsijoje jau Maþvydo Katekizmo antraðtiniame lape paþymëta: Metu uszgimima Diewa M. D. XLVII. Senuosiuose leidiniuose daþnai neapsiribojama lakoniðku Anno, ðià aplinkybæ stengiamasi konkretizuoti, iðplësti. Lotyniðkuose antraðtiniuose lapuose daþniausiai pasitaiko formulë Anno Domini ( Vieðpaties metais ) arba jo santrumpa A. D., kartais dar Anno a Christo nato ( Metais nuo Kristaus gimimo ), lenkiðkuose Roku Pañskiego. Ádomu, kad didþiausia ávairove iðsiskiria lietuviðki leidiniai: èia rasime 48 CLARITAS // Avit TYSZKIEVICIORUM Cynthi // [...] Nunc [...] Penes auµpicatiµµimum Ingreµµum // ad Capitaneatû Generalç Ducatûs Samogiti // [...] D. JOSEPHI // TYSZKIEWICZ // [...] vectigali carmine // [...] Provinci Lithvan Scholarum Piarum // CELEBRATA. // [...] VILN [1743]. 49 Ið gaubto dangaus iðtryðko palaimingiausia ðviesa. 50 SEPTICOLLIS // LITVANI, // Caput Pal moniarum Urbium // VILNA, // Septem Portis triumphaliter adornatis, // [...] ad triumphalem cum Palatinis faµcibus ingreµµum // [...] D. LUDOVICI // CONS- TANTINI // [...] POCIEY // PALATINI VILNENSIS // [...] Lapidario µtylo // INA- RATA // Ab [...] Collegio & Uni//verµitate Academica Vilnenµi Societatis IESU [...] [Vilnae, 1723]. 51 Liudvikas áþengia á Vilniø. 52 Ðiuo atveju chronostichu tikriausiai áraðyta ne leidimo, bet knygos pabaigimo data. 93 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

84 Metu Diewa, Metuose Diewa, Meatu Pona, Metu(o)se uýgimimo wieszpaties, Maetossa Christaus ir net Metuose nuog uýgimimo Chrystuso Pono. Nuo XVI amþiaus pabaigos ði formulë kartais paávairinama. Greta tradiciniø Anno, Anno Domini vis daþniau pasitaiko Anno Salutis ( Iðganymo metais ), o kartais ir ypatingesniø, pvz.: Anno a partu Virginis ( Metais nuo Mergelës gimdymo ), Anno quo verbum carofactum est ( Metais [nuo tø], kai þodis tapo kûnu ). Bet ðtai turime vienà iðimtá XVII amþiaus pirmos pusës leidiná, kuriame panaudota Anno plëtotë tarsi pranaðauja ateities madà. Knygelëje apraðomos iðkilmës, kurias savo globëjui Leonui Kazimierui Sapiegai surengë Vilniaus pranciðkonai ta proga, kad karalius Vladislovas IV gràþino ðiai vienuolijai Ðv. Mykolo baþnyèià, kurá laikà priklausiusià kalvinistams 53. Ðtai kaip uþraðyta ir paties ávykio, ir knygos leidimo data: Anno a Proµcripto Vilna Caluiniano Delubro immediate µequenti ( Metais, einanèiais tuoj po tø, kai ið Vilniaus buvo iðtremta pagoniðka Kalvino ðventykla ). Mums þinomas tik ðis vienas atvejis, kada data nusakoma neminint paties Kristaus. XVII amþiaus antroje pusëje ir XVIII amþiuje autoriai ámantravo, stengdamiesi ne tiesiogiai minëti Iðganytojo vardà, o kaip kitaip já apibûdinti. Pavyzdþiui, 1722 metais iðspausdintame pamoksle, sakytame per Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bþostovskio laidotuves, data uþraðyta taip: Roku od przyúcia na úwiat zwyciæýcy úmierci ( Metais nuo tø, kai á pasaulá atëjo mirties nugalëtojas ). Taèiau ryðkiausia aptariamojo laikotarpio Anno plëtoèiø ypatybë tai pastangos derinti jas su veikalø pavadinimais. Puslapio apaèioje tarsi aidu atkartojami tie patys þodþiai ar jø junginiai, kuriais pradedama antraðtë. Viskas ir pavadinimas, ir data, ir pats knygos tekstas (ar tekstai; ypaè aiðkiai ðià tendencijà rodo eilëraðèiai prie herbø) kuriama remiantis tuo paèiu pagrindiniu ávaizdþiu, ta paèia pirmine idëja. Pavyzdþiui, mirusiam didikui Viktorui Jelenskiui paminëti sukurta panegirika pavadinta Persikëlimas ið þemës á dangø 54 ; data apibûdinta ðitaip: Roku ktorego Chryµtus z Nieba na Ziemie uczynil przeprawæ ( Metais, kuriais Kristus persikëlë ið dangaus á þemæ ). Dar rafinuotesnë panegirikos, skirtos Þemaièiø seniûnui Petrui Mykolui Pacui, idëja. Knygos pavadinimas toks: Nemirtingos ðlovës Pieno kelias, Þemaitijos danguje baltuojantis paveldimomis Pacø giminës lelijomis 55 (kaip pamename, lelija Pacø herbas; Pieno keliu daugelis Europos tautø vadina Paukðèiø takà). Kito- 53 FESTAM // TRIVMPHANTIS COELI // POMPAM. // Ob Proµcriptum // In Comitiis Generalibus // A [...] VLADISLAO IV. // POLONIARVM ET SVECI REGE, // Ex Principe Lithuani Vrbe Delubrum Caluiniµtarum. // [...] D. LEONI CASIMIRO SAPIEHA // [...] TANQVAM SINGVLARI PATRONO // Monaµterij S. MICHAELIS Ordinis S. FRANCISCI nuper // per H reticos Caluiniµtas Viln violati. // APPA- RATAM // Cyllennides Catholicus enarrat [Vilnae, 1641]. 54 PRZEPRAWA // Z ZIEMI do NIEBA, // [...] Pana WIKTORA // IELENSKIEGO, // Podµtaroúciego Sàdowego Mozyrµkiego: // [...] Iuý przez Herbowne IELENSKICH RZEKI, [...] VCZYNIONA. // A [...] przez X[iædza] Bernardyna [...] REPORTOWA- NA. // [...] w NIESWIZU: [1752]. 55 VIA LACTEA // GLORI Immortalis in Polo // SAMOGITI // Gentilitijs // DO- MUS PACIAN candens // LILIIS // [...] SVB [...] CAPITANEATVS SAMOGI//TI INGRESSVM // [...] D. PETRO // MICHA- 94 Archivum Lithuanicum 3

85 je antraðtinio lapo pusëje, eilëraðtyje po Pacø herbo atvaizdu, pabrëþiama, kad Pieno kelias yra sukurtas ið lelijø 56. Data antraðtiniame lape apibûdinta ðitaip: Anno Lactentis Viatoris Dei MDCLXXXV ( Metais nuo tø, kai buvo pienu maitinamas keliautojas Dievas, 1685 ). Keliais þodþiais numanomas pagoniðkojo Heraklio vaizdinys pakeièiamas Kristaus vaizdiniu, o ðis savo ruoþtu susiejamas su pavadinime minimu keliu. Èia tinka prisiminti ir vienà ið senøjø lietuviðkø gramatikø metais iðleistos Universitas linguarum Lituaniae, [...] grammaticis legibus circumscripta ( Lietuvos kalbø visuma, [...] gramatikos taisyklëmis apibrëþta ) antraðtëje Anno plëtotë irgi priderinta prie pavadinimo: Anno a descriptione universi orbis ( Metais nuo tø, kuriais buvo sutvarkytas visas pasaulis ). Apskritai visokiausiø Anno plëtoèiø pavyzdþiø yra daug ypaè XVIII amþiaus spaudiniuose. Þinoma, nesiliauta vartoti lakoniðkàjá Anno ar Anno Domini. Abi tradicijos gyvavo lygia greta. Aptariamojo laikotarpio, kartais vadinamo pernokusiu baroku, antraðtëse pasitaiko dar vienas iðskirtinis reiðkinys iðnaðos! Daþniausiai jos naudojamos tada, kai leidinio pavadinimas suformuluotas remiantis Ðventojo Raðto citata. Pavyzdþiui, vienos knygelës antraðtë prasideda þodþiais: Dviguba strëlë, strëlë Vieðpaties pergalës ir strëlë Vieðpaties pergalës prieð schizmatikus 57. Tarp þodþiø prieð ir schizmatikus raidele paþymëta iðnaða, o antraðtinio lapo apaèioje pateikiamas Biblijos fragmentas: Strëlë Vieðpaties pergalës, strëlë pergalës prieð Aramà! (2 Kar 13,17). Vargu ar bereikia sakyti, kad dedikato herbe vaizduojamos dvi skirtingø konfigûracijø strëlës. Turime pavyzdá ir su dviem iðnaðomis bei Anno plëtote, pritaikyta prie iðnaðose nurodomos Biblijos citatos. Tai panegirinis leidinys, dedikuotas Juozapui Puzynai, tapusiam Livonijos vyskupu 58 : Geras piemuo, pro atvertus protëviø vartus [...] áþengiantis, [...] Juozapas [...] Puzina, [...] Livonijos vyskupas, [...] ne tiek evangeliðka, kiek panegiriðka Jono Akademiko [t. y. Akademijos studento] plunksna pagarbintas. Po þodþio piemuo paþymëta viena iðnaða, po þodþio evangeliðka antra. Paèioje puslapio apaèioje abi nuorodos pateiktos vienoje eilutëje: (a) Qui ELI // PAC // [...] Oblata Roµienis // A // [...] Carolo Michäéle Mægolin [...] Viln [...] Ðitaip á vienà sujungiami du antikinës mitologijos siuþetai: manyta, kad baltoji lelija iðdygusi ið Heros pieno laðo; taip pat manyta, kad Pieno kelias atsiradæs, kai Hera krûtimi maitino kûdiká Heraklá: ðis þindæs taip smarkiai, jog Hera ið skausmo já atstûmë nuo krûties, ir iðtryðkæs deivës pienas aptaðkë dangaus skliautà. 57 GEMINA SAGITTA // SAGITTA SALVTIS DNI. [=Domini] // ET // SAGITTA SALV- TIS DNI. [=Domini] // Contra(a) Schiµmaticos; // Ab // [...] Archiepiµcopo Polocenµi Me// tropolita Kiouienµi [...] ANTONIO SIELA- WA // é Gentilitio µtemmate deprompta; [...] A // DANIELE KORSAK [...] Repr µentata. // VILN, [1642]. 58 BONUS // PASTOR(a) // Per apertum Pro- Avit Port [...] // INTRANS // D. JOSE- PHUS // [...] PUZYNA, // EPISCOPUS Livoni [...] Non tam Evangelico, (b) quäm Panegy//rico JOANNIS ACADEMICI calamo // CELEBRATUS [...] [Viln, 1741]. 95 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

86 autem intrat per Oµtium, PASTOR eµt ovium ( O kas pro vartus ateina, tas aviø ganytojas ), (b) Joan: 10 v. 2 (Jn 10,2). Data raðoma iðplëtojant tà patá ávaizdá: Anno boni pastoris ponentis pro ovibus animam suam ( Metais gerojo piemens, paaukojusio uþ aveles savàjà gyvybæ ). Derëtø èia dar pridurti, kad tie protëviø vartai dedikato herbo figûra. Apskritai galima numanyti, kad iðnaðos antraðtëse atsirado dël vis maþëjanèio autoriø pasitikëjimo skaitytojø erudicija. Tas pats pasakytina ir apie chronostichus: kai kuriuose (tiesa, ne Lietuvos) XVI amþiaus pirmos pusës leidiniuose net jø reikðmingosios raidës neparyðkintos manyta, kad skaitytojai viskà pastebës ir atsirinks patys, o XVIII amþiuje vis daþniau ðalia chronosticho ar po juo arabiðkais skaitmenimis spausdinama raidþiø suma, kartais raidës-skaièiai netgi iðrikiuojami atskiroje eilutëje maþëjimo tvarka, kad data kiekvienam bûtø aiðki. Tai matyti ir toliau pateikiamoje antraðtëje, puikiame pernokusio baroko pavyzdyje. Joje esama dviejø iðnaðø, chronosticho (antroji iðnaða chronostiche) ir chronogramos, kurie kartu yra ir Anno plëtotës. Ði antraðtë liudija, kad barokiniø antraðèiø ámantrumas nëra vien jëzuitø leidiniø specifika, knygelæ su iðkilmiø apraðymu iðleido bazilijonø spaustuvë Supraslyje (plg. 1 pav.): Karûna, ið prakilniøjø Sapiegø [herbiniø] strëliø sudëta (1) ir spaustuvininkø inotescencija [t. y. iniciatyva] apie stebuklingà Ðvenèiausiosios Mergelës paveikslà Vilniuje, garbiøjø mergeliø bernardiniø, ðv. Mykolo vardu besivadinanèiø, baþnyèioje, ir apie iðkilmingà to paties paveikslo vainikavimà, pagerbtà didþiu vardu prakilniojo jo malonybës pono, pono Aleksandro, grafo Sapiegos, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos dvaro paiþdininkio, Punsko ir kt., ir kt. seniûno, lenkiðkajam ir palemoniðkajam pasauliui apskelbta metais Vieðpaties, kuriais Dovanø Motinà, Dorybiø Mergelæ, aukðtybiø pulkas ðlovina, Narsus karvedys (2) josios garbingumà savo svarstyklëmis sveria, arba kuriais Prakilnusis Aleksandras Sapiega, d[varo] p[aiþdininkis], Punsko seniûnas, ið palemoniðkøjø valdovø ir kunigaikðèiø [paveldëtà] savo asmenybës esmæ ir prigimtá aiðkiai parodo. M, D, C, LL, XXX, VV, IIIIIIIIIII [=1751]. Supraslyje, garbiøjø tëvø bazilijonø spaustuvëje. (1) Imperatorius Domicianas buvo taip águdæs ðaudyti ið lanko, kad ðakotus elnio ragus ratu strëlëmis apvainikavo, galvos në trupuèio nepaþeidæs. Apie tai raðo istorikas Lauredanas. (2) Ðv. Mykolas. Tiesa, tokios apimties ir painumo antraðèiø net XVIII amþiuje pasitaiko ne taip jau daþnai. Taèiau ir dvigubai ar trigubai trumpesnes ne tik ðiuolaikinis, bet ir ano meto skaitytojas vargu ar bûtø galëjæs ið karto suvokti, jei nebûtø tam tikrø vizualiniø nuorodø, apie kurias jau uþsiminëme anksèiau. Vakarø Europoje apie XVI amþiaus vidurá buvo atsisakyta ið viduramþiø perimtos tradicijos antraðtes spausdinti lygiu, vienodu ðriftu, nesiskirianèiu nuo neretai 96 Archivum Lithuanicum 3

87 1 pav. Bazilijonø spaustuvëje Supraslyje 1751 metais iðleistos knygelës antraðtinis lapas su chronostichu, dviem iðnaðomis ir chronograma; VUB, sign.: IV Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

88 tame paèiame puslapyje prasidedanèio pagrindinio teksto. XVI amþiaus paskutinio ketvirèio DLK leidiniø antraðtës jau buvo grafiðkai komponuojamos pagal naujàjà europinæ tendencijà: eilutës tarsi suveriamos ant vertikalios simetrijos aðies; pirmoje daþniausiai raðomas pavadinimas, t. y. retoriná kûrinio þanrà nurodantis terminas (EPITHALAMIA, GRATULATIONES, THRENI ir pan.), antra eilutë spausdinama didþiausiu ðriftu, tolesnës vis maþesniu (plg. 2 pav.); jei tekstas ilgesnis arba, pavyzdþiui, dedikuojamas dviem asmenims, jis gali bûti padalytas á kelis tokius blokus. Paskutinës eilutës vis trumpesnës, tekstas vizualiai siaurëja á apaèià. Taip net ir ilga antraðtë tarytum suskaidoma, á akis pirmiausia krinta, autoriø ir leidëjø manymu, reikðmingiausi þodþiai (jie ir ðiaip daþniausiai bûdavo raðomi pradþioje). XVII amþiuje, kai antraðtës tapo itin ámantrios, o jø sintaksinë struktûra ávairi, imta grafiðkai iðskirti nebe eilutes, bet reikðmingiausius þodþius ar jø junginius, nesvarbu kurioje teksto vietoje jie bûtø. Eilutës nebespausdinamos kaip áprastinë proza nuo vieno puslapio kraðto iki kito, vengiama kelti þodþius. Antraðtë tarsi suskaidoma á frazes, þodþiø junginius ar pavienius þodþius, ir ðie elementai, atspausdinti ávairaus dydþio (kartais ir skirtingø tipø) ðriftais, suveriami ant vertikalios simetrijos aðies (plg. 3 pav.). Taip grafiðkai iðdëstytas ir vizualiai suskaidytas tekstas suvokiamas daug greièiau ir lengviau negu iðspausdintas áprastu bûdu. XVIII amþiaus pabaigoje ávyko didysis persilauþimas : paskutiniame ðimtmeèio ketvirtyje barokines antraðtes staiga iðstûmë lakoniðkos, panaðios á ðiuolaikines. Ádomiausia tai, kad ir renesansinës, ir barokinës antraðtës grafine iðvaizda labai primena atitinkamø laikotarpiø antkapiø áraðus: taip pat iðdëstytas tekstas, panaði ðrifto dydþiø ávairovë. Ið tiesø ir antkapiø áraðus, ir knygø antraðtes veikë tos pöèios raðtijos ir apskritai kultûros tendencijos. Tam átakos galëjo turëti anuomet egzistavæs tarsi tarpinis literatûros þanras elogijas. Jis buvo suvokiamas kaip uþraðas ant ásivaizduojamo, simbolinio paminklo (nebûtinai antkapinio), skirtas paðlovinti kokio nors asmens kilmei, dorybëms, þygiams, nuveiktiems darbams. Barokiniai elogijai buvo raðomi savotiðka ritmine proza. Manyta, kad ðis þanras teikia neribotø galimybiø autoriams, trokðtantiems pademonstruoti savo erudicijà, proto ðmaikðtumà, vaizduotæ, asociatyvøjá màstymà ir pan. Tokie tekstai buvo spausdinami ypatingu bûdu: semantinës þodþiø grupës ar pavieniai þodþiai netgi trumpuèiai jungtukai, dalelytës, jaustukai, prielinksniai pagal autoriaus norà iðkeliami á atskiras eilutes. Tokie skirtingo ilgio fragmentai dëliojami vienas po kitu pagal vertikalià simetrijos aðá. Svarbesnieji þodþiai spausdinami didesniu ðriftu; apskritai naudojama daug ir ávairiø ðriftø, tam tikros teksto atkarpos raðomos kursyvu (plg. 4 pav.). Pagrindinis tokios vizualinës kompozicijos tikslas nebuvo estetinis: taip skaitytojui perteikiama informacija, kaip reikëtø tà tekstà deklamuoti kur daryti pauzes, kur pakelti balsà, o kur nuleisti. Neteisinga bûtø teigti, kad elogijo þanro raida tiesiogiai veikë antraðèiø turiná ar iðoriná jø pavidalà. Veikiau abi ðias literatûros formas reikëtø laikyti to paties 98 Archivum Lithuanicum 3

89 2 pav. Mikalojaus Kristupo Radvilos spaustuvëje XVI amþiaus pabaigoje iðleistos knygos antraðtinis lapas; VUB, sign.: II Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

90 3 pav. Vilniaus akademijos spaustuvës XVII amþiaus antros pusës leidinio antraðtinis lapas; VUB, sign.: III Archivum Lithuanicum 3

91 4 pav. Vilniaus akademijos spaustuvës XVII amþiaus vidurio leidinio puslapis su elogijo pradþia, p. [4]; VUB, sign.: III Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

92 medþio vaisiais, to paties retorinio màstymo iðdavomis. Juk knyga, ypaè panegirinë, aptariamojoje epochoje buvo suvokiama visø pirma kaip paminklas konkreèiam asmeniui ar visai jo giminei, tad kodël gi uþraðas ant knygos turëtø esmingai skirtis nuo áraðo ant tikro ar ásivaizduojamo obelisko? Ðiame straipsnyje iðdëstyta tik dalis to, kà galima pasakyti apie senøjø leidiniø antraðtes. Taèiau akivaizdu, kad antraðtë tikrai yra (ar bent jau buvo) savarankiðka literatûros forma, turinti savus kanonus, pasiþyminti savitais raidos dësningumais ir drauge atspindinti bendràjá epochos skoná bei stiliø. Cituoti, kupiûruoti, versti renesansines ir barokines antraðtes derëtø atsargiai ir pagarbiai nors jø pagrindinë funkcija yra praktinë reprezentacinë, vis dëlto jos yra literatûros tekstai tikràja to þodþio prasme. Literatûra: C UDDON, J[OHN] A[NTHONY], : Dictionary of literary terms and literary theory, London etc.: Penguin Books. D ANEK, DANUTA, 1980: Dzieùo literackie jako ksiàýka. O tytuùach i spisach rzeczy w powieúci, Warszawa: Pañstwowe wydawnictwo naukowe. Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, pod red. Aleksandra Birkenmajera i in., Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, G ALINIS, VYTAUTAS, JUOZAS GIRDZIJAUSKAS ir kt., 1982: Literatûros teorijos apybraiþa, Vilnius: Vaga. G ÙOWIÑSKI, MICHAÙ, TERESA KOSTKIEWICZOWA i in., : Sùownik terminów literackich, pod red. Janusza Sùawiñskiego, Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich. Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius: Alma littera, K OÞENIAUSKIENË, REGINA, 1990: Prakalbø ir dedikacijø apþvalgos metmenys (XVI XVIII a.), XVI XVIII amþiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, L EBEDYS, JURGIS, 1972: 1646 metø giesmynas, Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Studijos ir straipsniai, Vilnius: Vaga, L EBEDYS, JURGIS, 1977: Senoji lietuviø literatûra, Vilnius: Mokslas. Lietuviø literatûros enciklopedija, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Literatûros terminø þodynas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, M ARTUSZEWSKA, ANNA, 1977: Tytuùy powieúciowe, Ruch literacki 18, 2(101), N ARBUTAS, SIGITAS, 1992: Karolomachijos akiraèiai, Laurencijus Bojeris, Karolomachija, Vilnius: Vaga, N ARBUTIENË, DAIVA, SIGITAS NARBUTAS, 1998: XVII a. Lietuvos lotyniðkø knygø sàraðas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. P ATIEJÛNIENË, EGLË, 1998: Brevitas ornata. Möþosios literatûros formos XVI XVII amþiaus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës spaudiniuose, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. 102 Archivum Lithuanicum 3

93 STOFF, ANDRZEJ, 1975: Funkcja tytuùu w dziele literackim, Acta Universitatis Nicolai Copernici 66, T IMOFEJEVAS, L[EONIDAS], N[ATANAS] VENGROVAS, 1961: Literatûros mokslo terminø þodynëlis, vertë ir pavyzdþius parinko Jonas Vildþiûnas, Kaunas: Valstybinë pedagoginës literatûros leidykla. U LÈINAITË, EUGENIJA, 1993: Renesanso ir baroko poezija, Dainos pasauliui, saulei ir sau. Lietuvos XVI XVII amþiaus poezijos antologija, sudarë Eugenija Ulèinaitë, Vilnius: Vaga, V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Vilnius: Mokslas. W ALLIS, MIECZYSÙAW, 1974: O tytuùach dzieù sztuki, Rocznik Historii Sztuki, Eglë Patiejûnienë ALTLITAUISCHE BUCHTITEL 0 Zusammenfassung Der Begriff Titel wird sogar von Literaturtheoretikern häufig axiomatisch verwendet; in den zugänglichsten litauischen, polnischen und englischen Lexiken sind keine entsprechenden Definitionen zu finden. Fachleute der Bücherkunde und Bibliographen widmen dem Buchtitel mehr Aufmerksamkeit, der Titel wird von ihnen jedoch oft mit dem Titelblatt identifiziert oder als ein bestimmtes Kennzeichen verstanden, das bei der Identifizierung eines Schritftstückes helfen soll. Die in unseren Zeiten gewöhnliche Zusammenstellungsweise der Titel, wobei der Name des Autors, Titel des Schriftstücks, Ort der Ausgabe, Verlag und Datum der Ausgabe nacheinander aufgeführt werden, gibt keinen Anlaß zur wissenschaftlichen Analyse. Diese Tradition ist jedoch verhältnißmäßig neu: Sie ist im 3. Viertel des 18. Jh. entstanden. Gegenstand dieses Artikels sind die Titel litauischer, lateinischer und polnischer Bücher, die im Großfürstentum Litauen (GFL) vom Jahr 1574 (Beginn intensiver verlegerischer Tätigkeit) bis zum Jahr 1773 (Reorganisation des Bildungswesens und somit schnelle Etablierung neuer Tendenzen) erschienen sind. Bei der Betrachtung der grammatischen Struktur der Titel werden einige Beispiele der litauischen Schriftstücke des 16. Jh. aus dem ostpreußischen Raum benutzt. Die Titel der o.g. Periode unterscheiden sich von den heutigen dadurch, daß die Namen des Autors, des Verlegers oder des Druckers und nicht selten der Ort und das Datum der Ausgabe in die syntaxisch bündige Textstruktur eingegliedert werden. Es werden einige in ganz Europa verbreitete Konventionen unterschieden: Der Name des Autors wird im Genitiv angegeben, der Titel des Schriftstückes und andere Angaben werden darauffolgend aufgeführt; der Name des Autors wird nach dem Titel im Ablativ (mit oder ohne Präposition) angegeben; der Name des Autors wird nach dem Titel mit der lateinischen Konstruktion per+akkusativ angegeben. Die letzte Konvention wurde mechanisch in die Titel der ersten litauischen Bücher übertragen, wurde sehr schnell zur Tradition und herrschte bis zum Ende der o.g. Periode. 103 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

94 Obwohl dieses gramatische Gerüst einige Jahrhunderte unverändert geblieben ist, wird es beim Vergleich der Schriftstücke unterschiedlicher Perioden offenbar, daß die Zusammensetzungsweise (Komposition) der Titel sich sehr stark geändert hat. Vom Ende des 16. Jh. bis zu den ersten Jahren des 17. Jh. waren die Titel der Schriftstücke Litauens sehr trocken und lakonisch: Sie enthielten kurze Angaben über den Inhalt und Art des Werkes angegeben sowie über den Autor oder die Autoren. Hervorstechendes, fast auszeichnendes Merkmal der Titel dieser Periode ist der Hinweis auf die rhetorische Gattung des Textes schon mit dem allerersten Wort: Begrüßungen, Belobigung, Kondolenz, Panegyrika u.ä. Zu Beginn des 17. Jh. kann man schon bildlichere, verschiedene Tropen erweiterte Titel finden, Epitheta kommen häufiger vor. Die Hinweise auf die rhetorische Gattung werden durch originelle Bezeichnungen ersetzt: einmalige, für ein einziges Schriftstück geschaffene Wortverbindungen, mit denen das Thema des Werkes metaphorisch oder metonymisch beschrieben wird. Im dritten Jahrzehnt des 17. Jh. wird die Tendenz deutlich, die für die gesamte Gelegenheits- und panegyrische Literatur Polens und Litauens charakteristisch war: Man fängt an, Titel zu schaffen, in denen Andeutungen auf das Wappen der Person gemacht werden, die die Herausgabe des Schriftstückes finanziert hat. Aufmerksamkeit kann in den Titeln auch den Personen gewidmet werden, denen die Autoren oder Verleger gefällig sein wollten. Für die Titel der Mitte des 17. Jh. sind die Paradoxe oder Oxymora charakteristisch ( Fröhliches Grab, Sonnenaufgang im Sonnenuntergang u.ä.) also der barocken Ästhetik. Im 18. Jh., das auch als dasjenige des überreifen Barocks bezeichnet wird, werden die Titel noch raffinierter, komplizierter geschaffen. Die Titeltexte werden mit Nebensätzen und Adverbialien überladen. Die sog. maccaronischen Titel treten immer häufiger auf in den polnischen oder litauischen Text wird eine Vielzahl lateinischer Wörter oder Wortgruppen eingefügt. Die Andeutungen auf seltene Informationsquellen oder auf die Bibel werden in den Fußnoten erklärt. Es werden raffinierte Methoden zur Angabe des Ausgabedatums verwendet. Während der betrachteten Periode ändert sich auch die Art und Weise der graphischen Komposition des Titels. Das im Artikel analysierte Material ermöglicht es festzustellen, daß die Titel der alten Schriftstücke tatsächlich als eine eigenständige Literaturform (oder sogar Gattung) betrachtet werden können, die ihre eigenen Gesetzmäßigkeiten der Entwicklung aufweist sowie Geschmack und Stil der Epoche widerspiegelt. E GLË PATIEJÛNIENË Gauta 2000 m. balandþio 7 d. Vilniaus pedagoginis universitetas Priimta 2001 m. kovo 29 d. T. Ðevèenkos g. 31 LT-2009, Vilnius, Lietuva 104 Archivum Lithuanicum 3

95 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Gertrud Bense Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds In den folgenden Ausführungen soll gezeigt werden, wie sich zu einem biblischem Motiv zwei deutsche Liedfassungen als Vorlagen für Texte in litauischen evangelischen Gesangbüchern anbieten, je nach Umfeld und Intention einerlei oder zweierlei Gestalt annehmen und im Verlauf einer mehr oder weniger aufwendigen Interpretation sowohl verglichen als auch auseinandergehalten werden müssen. Im ersten Teil der Handschrift von Fabian Ulrich Glaser ( ) Hauß= Schul= und Kirchen= ucht / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas 1, datiert aus dem Jahr 1729, findet man auf den Seiten 210, 211 ff. als 15. Stück seiner Andacht Am So^=Abend des Morgens / Subbattôs Ryt± folgenden Text: [S. 210] 15. weyerley bitte ich von Dir, das wolleµtu mir nicht wegern, ehe [S. 212] denn ich µterbe: Abgötterey und Lügen laß ferne von mir µeyn, Armuth und Reichthumb gib mir nicht, laß mich aber mein be= µcheiden Theil Speiµe dahin nehmen. Ich möchte µonµt, wo ich u µatt würde, Verleugnen, und µagen: Wer iµt der Herr? Oder, wo ich u arm würde, möchte ich µtehlen, [S. 211] 15. Dwiejû Daiktû praßau, DIEwe! t¾s róc yk món ne ginti, [S. 213] kôl eµµu gywas: Baùwónû Tarnawim± ir Mellawim± toli warryk n¾ mann²s; ne d¾k món, nei per= labbay pawargti, nei per=labbay per 2 pralôbti, bet Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³. Nëµa ßeip jéy per=diddey pralôbc au, raµµi Taww²s uµµigyc au, ir µakkyc au: Kas DIEws? Ar, jéy per=mie- 1 [Fabian Ulrich Glaser,] Hauß= Schul= und Kirchen= ucht [...] von Fabian Ullrich Glaµer / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas [...] n¾g Fobiono Ulrikkio Glo ërio [...], ; Handschrift, Standort: Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C Im Original durchgestrichen. 105 Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

96 Abb. 1. Seite 212 der Handschrift des Glaserschen Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas: Fragment des deutschen Textes weyerley bitte ich von Dir, wo die Stelle mein beµcheiden Theil Speise von der damaligen Fassungen des Lutherschen Bibeltextes (Die Sprüche Salomos 30,7 9) abweicht; Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59 und mich an dem Nahmen mei= nes GOTTes vergreiffen. (Prov: XXX ) r± pawargkc au, raµµi wôgkc au, ir taip prieß Ward± DIEwo mano µuµigrießic au. (Proverb: XXX ) Der deutsche Text stimmt mit dem Wortlaut der Luther-Bibel (Die Sprüche Salomos 30,7 9) überein, wie man sich leicht bei einem Blick in hinsichtlich Glaser zeitgenössische Bibelausgaben überzeugen kann. Schwankungen gibt es bei der Wiedergabe von bescheiden: gemeint ist wohl mein beschieden Teil Speise, d.h. der (An-)Teil, der mir beschieden ist, mit dem ich mich bescheide (vgl. Abb. 1). Schwieriger ist die Zuordnung des litauischen Textes: in der erstmals vollständigen litauischen Bibelausgabe von , die Glaser zum Zeitpunkt 3 BIBLIA, Tai eµti: Wiµµas S wentas Råßtas, Seno ir Naujo Teµtamento [...] Karalåuc uje, Archivum Lithuanicum 3

97 Abb. 2. Seite 213 der Handschrift des Glaserschen Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas: Fragment des litauischen Textes Dwiejû Daiktû praßau, wo die Stelle Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³ weder mit dem daneben abgedruckten deutschen Text, noch mit dem Lutherschen Bibeltext übereinstimmen; Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59 der Abfassung seiner Handschrift (1729) nicht zur Verfügung stehen konnte, lautet die entsprechende Stelle: Dwëjû dåiktû aß iß taw²s praßau, tû ne noretumbei tu man u ginti, pirm neng aß mirc au. Bålwonû= gårbinnim± ir mellus d¾k toli n¾ mann²s buti, ubbagyµt² ir bagotyµt² man ne d¾k; bet d¾k man priµkirt± walgio daùyk± atimti. Aß kittaip per daug paµo= tintas, uµµiginc au ir sakyc au: kas yra Pon s Diew s? arba jey per labbay buc au pawarg²s, wógc au, ir prieß ward± µawo Diewo µuµµigrießic au. (Salomono Pamokµlo=êodêei 30,7.8.9.; S. 873) Um die Frage zu entscheiden, ob der litauische Text in Glasers Handschrift eine Übersetzung von ihm selbst ist oder ob Glaser eine ihm zugängliche (hand- 107 Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

98 schriftliche) Version eines anderen wiedergibt, brauchte man aufwendige Recherchen. Darauf wird an dieser Stelle verzichtet, obwohl diese Fragestellung an sich in das Bild gehört, das man sich von der Arbeitsweise Glasers zu machen hat. Hingewiesen sei hier nur auf die Wiedergabe der oben erwähnten deutschen Va- [...], Kænigsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Johann Crüger, Praxis pietatis melica, Berlin: Runge, Siehe Literaturverzeichnis unter New Preussisches vollständiges Gesangbuch. 8 Albert Friedrich Wilhelm Fischer, Kirchenlieder-Lexikon 2, Gotha: Perthes, , Ruth Fuehrer, Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführiation mein beschieden vs. bescheiden Teil: in Glasers Handschrift lautet die Stelle Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³, wörtlich rückübersetzt nach Maß gib mir ein artiges / manierliches Auskommen ( Erhaltung) (vgl. Abb. 2). In der 1735er Bibel heißt es d¾k man priµkirt± walgio daùyk± atimti laß mich ( gib) den mir bestimmten Teil der Speise hinwegnehmen, was im Gegensatz zu Glasers Version ohne litauisches Wort für Speise ziemlich genau der deutschen Vorlage entspricht. In der 1740er Ausgabe des Glaserschen Gesangbuchs Kélos Noba nos Gieµmes 4 findet sich als Nr. 2 das sechsstrophige Lied Dwdjû aß Dåiktû praßau mit der deutschen Titelangabe weyerley bitt ich von dir, zugeordnet als Lied nach dem Essen (lit. Po Walgimmo), laut verbale Melodieangabe zu singen wie S lowinkim S ird e, d.i. Singen wir aus Herzensgrund. Es handelt sich um eine höchst wahrscheinlich von Glaser stammende litauische Übersetzung (vgl. Vers 1): Dwdjû aß Dåiktû praßau, taw dwdjus aß apµakau, miel s Diewe! kurs tu d¾µnus ir penni Ißålkuµus. Ko pra= ßau, d¾k, kol eµµu gywas c ôn, ir dar krut= tu, ikk ß Swiet± palikµu. weyerley bitt ich von dir, weyerley trag ich dir f r, dir, der alles reichlich giebt, was uns dient und dir beliebt: Gib mein Bitten, das du weiµt, eh ich µterb und µich mein Geiµt aus des Leben Banden reißt. Der deutsche Text, hier zitiert aus dem Königsberger Gesangbuch Der Singende Chriµt 5 (Nr. 911), stammt von Paul Gerhardt ( ), gedichtet in 6 Versen nach derselben oben genannten Schriftstelle (Sprüche 30,7 9) und zu singen nach der Melodie Singen wir aus Herzensgrund. Erschienen sei das Lied erstmals in Johann Crügers Praxis pietatis melica , unter anderem sei es 1675 in das Reußnersche Gesangbuch 7 aufgenommen worden 8, Ruth Fuehrer 9 weist es in der 4 [Fabian Ulrich Glaser,] Kélos Noba nos Gieµmes, Lietuwninkams Ant Dußiôs Ißgånimo ißd¾tos. Karalåuc uje, Raßtais ißµpåuµtos o pard¾damos pas Jon± Endrik Artung±, Méte 1740; 3. Auflage; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2. 5 Der Singende Chriµt, wie er µich Jn mehr denn Eilff hundert Heiligen Liedern [...] lieblich hæren lõµµet, Nebµt [...] Einem kurãen Lebens=Lauf der ber hmteµten Lieder=Dichter 108 Archivum Lithuanicum 3

99 Abb. 3. Seite 8 des Glaserschen Gesangbuchs Kélos Noba nos Gieµmes: die 5. Strophe des Liedes Dwdjû aß Dåiktû praßau, deren letzte drei Zeilen sich von der deutschen Vorlage entfernen und später von Schimmelpfennig bearbeitet worden sind; Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2 Ausgabe von 1702 nach. Während es dann in Rogalls Gesangbuch 10 (Nr. 586) als Lied in gemeiner Noth zugeordnet ist, steht es in Der Singende Chriµt (siehe oben) bei Heilige Lieder nach dem Essen. Auf jeden Fall wird ersichtlich, daß dieser Paul-Gerhardt-Text in Ostpreußen große Beachtung gefunden hatte. Der Text der Glaserschen Übersetzung hat sich mit der Aufnahme der Kélos Noba nos Gieµmes in das litauische offizielle Gesangbuch 11 auch bis in dessen letzte Auflage 12 gehalten. Bis auf bestimmte meist orthographische Änderungen ist der Wortlaut der gleiche geblieben; eine Ausnahme bilden allerdings seit die zwei letzten Zeilen des 5. Verses (vgl. Abb. 3): Wdl µtokódam s perlabbay, ir pa= Wël µtokodam s perlabbay, ir pa= warg²s abelnay, wogti paµ gund = wargæs abelnay, wogti paµigundic iaus, c iaus, ra bajåut ne gdddc iaus, daug dar= ra bajåt ne gëdëc iaus, daug darryc au ryc iau, kas ne wert, bille Kruw± tikt newertay, ne atbodam s butinay, kas µu ert, o Måßn± daug ert. weikta krikßc onißkay. (Kélos Noba nos Gieµmes) (Iß naujo pérwei ddtos [...] Gieµmjû=Knygos, 1752, Nr. 524, S. 565; vgl. Pagerintos Giesmiø Knygos, 1936, Nr. 524) rung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommission für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann, [Georg Friedrich Rogall,] Kern alter und neuer Lieder [...] Kænigsberg: Hartung, Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmû=Knygos [...] Karalåuc uje, Méte Raßtais Reuµneraus; siehe 3. Teil Kittos Nr. 43, S Pagerintos Giesmiø Knygos [...] Naujai ißleido Klaipëdos Kraßto Ewangelißkoji Konsistorija, Klaipëda, [Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmjû=Knygos], 1752; Standort: Bibliothek des Instituts für litauische Literatur und Volkskunde, Sign.: Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

100 Wiederum wanns µtehet bloß, und die Armuth wird u groß, wird es untreu, µtiehlt und µtellt nach des Nechµten Gut und Geld, thut Gewalt, braucht RÕnck und Liµt, iµt mit Unrecht auµger µt, fragt gar nicht was Chriµtlich iµt. (Der Singende Chriµt) Die sicher von Adam Friedrich Schimmelpfennig vorgenommene Änderung orientiert sich genauer an der deutschen Vorlage. Glaser bedient sich des öfteren solcher einfachen, fast vulgären Ausdrucksweise, die bildhaft leicht verständlich das Gemeinte zu pointieren vermag. Ein schönes Beispiel dafür bietet zum Beispiel ein Vers aus dem Weihnachtslied von Paul Gerhard Fröhlich soll mein Herze springen ( Linkµmay turim atµitieµti, ßim C dµe ), als dessen Übersetzer namentlich (bzw. durch Kryptonym) Glaser ausgewiesen ist: Eikßte ßén, kurrie µtokojat dangiß= kû ak! Skårbû, ir dël to ddjojat ; imkit, imkit, kiek jum s reikia, c e Apµtum s ir Daugum s, neßk kiek kas weikia. (Iß naujo pérwei ddtos [...] Gieµmû=Knygos, 1745, Nr. 22,11; S. 20) Die ihr arm seyd und elende, kommt herbey, füllet frey eures Glaubens Hände. Hie sind alle gute Gaben und das Gold, da ihr solt euer Hertz mit laben. (Des Singens vernünftiger Gottesdienst 14, Nr. 19,11) An dieser Stelle soll nun nicht, wie zu erwarten, auf die Übersetzung von Paul-Gerhardt-Liedern im litauischen Gesangbuch und deren Akzeptanz eingegangen werden. Interessiert doch zunächst im Zusammenhang mit dem Lied weyerley bitt ich von dir die Fragestellung, warum es, obwohl es in Königsberg seit 1675 zugänglich gewesen sein soll (siehe oben), erst nach von Glaser übersetzt wurde. Und warum hat Glaser in seiner Handschrift lediglich den betreffenden biblischen Spruchtext als solchen aufgenommen und nicht etwa einen Entwurf zu seiner Liedübersetzung versucht 16, wenn ihm an Inhalt und Aussage der Bibelstelle so viel gelegen war? Es ist in diesem Zusammenhang sinnvoll darauf hinzuweisen, daß es einen anderen, älteren deutschen Liedtext zu derselben oben genannten Bibelstelle gibt, der folgendermaßen anfängt wey Ding, o Herr, bitt ich von dir (siehe unten). Davon ist die litauische Übersetzung Dwieiû Daiktû Diewe praßau seit dem Kleinschen Gesangbuch von 1666 in 6 vierzeiligen Versen überliefert 17. Da nachgewiesen werden kann, daß Glaser mehrmals in seiner Handschrift gebetsweise 14 Des Singens Vernünftiger Gottesdienst [...] ausgefertiget von M. Michael Lilienthal [...] Königsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Gottfried Ostermeyer, Erµte Littauiµche Liedergeµchichte, Kænigsberg: gedruckt mit Drieµtiµchen Schriften, 1793, Derartige Versuche bzw. Übersetzungsproben findet man mehrmals in Glasers Handschrift, z.b. S , S Dainora Pociûtë, XVI XVII a. protestantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pradai, 1995, Archivum Lithuanicum 3

101 Texte aus dem Kleinschen Gesangbuch bzw. aus dessen Auflagen durch Richovius 1685 und Schuster 1705 zitiert, dürfte er auch diesen Text gekannt haben. Damit erweitert sich die obige Fragestellung: aus welchem Grund hat Glaser im thematischen Kontext seiner Andacht Am So^=Abend des Morgens. / Subbattôs Ryt±. diesen Kleinschen Liedtext als ungeeignet empfunden? Gab er vielleicht schon 1729 bei der Abfassung des ersten Teil seiner Handschrift der deutschen Version von Paul Gerhardt den Vorzug, um diese dann später zu übersetzen? Versehentlich ordnet Pociûtë (1995, 157, 185) den deutschen Text von wey Ding, o Herr, bitt ich von dir Paul Gerhardt zu. Verfolgt man die Geschichte dieses deutschen Lieds, so ergeben sich tatsächlich unterschiedliche Auffassungen bezüglich Autorschaft, Textgestalt und Melodiegebung, die jedoch die Gerhardtsche Dichtung als solche nicht tangieren. Für Albert Friedrich Wilhelm Fischer (2, , 423) scheint festzustehen, daß es sich bei wey Ding, o Herr, bitt ich von dir um ein Lied vom christlichen Leben über Sprüche Salomo 30,7 9 in 6 (auch 7) Strophen handelt, das zuerst 1582 anonym erschien und als dessen Autor Paul Eber ( ) anzusehen ist. Das Lied habe weite Verbreitung gefunden (unter anderem 1648 in Johann Crügers Praxis pietatis melica, 1650 im Reußnerschen Gesangbuch) und sei verschiedenen Variationen unterworfen gewesen. So sei ein 7. Vers Und wenn fürhanden ist mein End/ Nim meine Seel in deine hend, Gib jr und allen Christen gleich Das ewig leben in deinem Reich. und schließlich 1648 noch ein 8. doxologischer Vers Gott Vater Sohn und heilger Geist, Von dem uns alle Gnad herfleußt: Wir loben dich, wir danken dir für deine Wohltat für und für. anonym hinzugekommen. Es ist anzunehmen, daß die Übersetzung im Kleinschen Gesangbuch 18 Dwieiû Daiktû Diewe praßau aus einer der zeitlich in Frage kommenden Auflagen des Reußnerschen Gesangbuchs erfolgt ist (vgl. die Erläuterung im Literaturverzeichnis zu New Preussisches vollständiges Gesangbuch). Als eine direkte Übersetzung aus dem deutschen Text dieses Lieds ist auch die litauische Fassung in der Kniga Noba niµtes von anzusehen, wobei es sich eindeutig um eine von der im Kleinschen Gesangbuch unabhängige Übersetzung von wey Ding, o Herr, bitt ich von dir handelt, nicht etwa von dem Paul-Gerhardt-Text (siehe oben). Zum Vergleich: 18 [Daniel Klein,] Neu Littauµches [...] Geµangbuch [...] NAUJOS GIESMJU KNYGOS, [...] KARALAUCZUJE [...] Mét¾µe M. DC. LXVI [1666]; Standort: Westdeutsche Bibliothek zu Marburg am Lahn, Sign.: En 9810; Mikrofilm Bibliothek der litauischen Akademie der Wissenschaften (Mf. 434). 19 KNIGA Noba niµtes Krikúãionißkos [...] Ant wartoimå Bå niãioms dides Kunigiµtes Lietuwos ißduotå [...] KIEDAY- NISE [...] 1653 [1684], 266; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 190 G Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

102 GIESME. (I wokißka perguldita) Noba na. wey Ding O HErr bitt ich von Dir / ec. DWieiu dàyktu tàw² Pone / PrÀßau duokim màno µtone / Koùay eµmi µwiete tàme / Cion iwate wargµtanãiame. [S. 267] Saugokim nuog bediewiµtes / Meaùa ir weydamayniµtes: O ne duok pràùobt per did iay / Ney nuwàrgti perabid iay. Mierna tikt duok ißùåykima / Peåna bey åpµidengimå / Bey kad per ubags ne tapãia / Ney daµtotkie kad nißùapãia. Bo µotus budams notminãi± / Tåw² poñ ir v µiginãia / Ir tau ne nusµitikieãia / Turtuy tikt µawo dukµeãia. O wel ki± dams ubagist² / Påµiùayúãia ing dikiµt²: Tikodams µwetimo gieyúãia / Grießidåms duµia pa eyúãia. Diewo pats påßùåwinimàs / Ir io ßwentÀs padeimås: Bågotays mones padaro / Ir priµiunãià wiµo giàro. Kad tikt µawo pàßaukimå / Ir io ßwenta priµakimå: PiùnÀwoie µu io gårbe. Toks bus ùåymus µawo dårbe / (Kniga Noba niµtes) wey Ding / O HERR / bitt ich von Dir / ec. iß 30. pag. prie od iu Salomono. 1. Dwieiu daiktû Diewe praßau / Jeib n¾g taw²s aß ingyãiau / Koley eµmi ßeme µwiete / Tam wargµtanc ame ywate :/: 2. Saugôk n¾g mokµlo netikkro / Taipag ir n¾g méùåwimo / Ne d¾k man diddey pralobti / Neigi per miera nuwargti :/: 3. Miern± iúlaikim± d¾ki Mot² / waikus iúpennêti / Ne d¾k man n¾dëm priµtokti / Nei åpµto didd io turrêti :/: 4. Nes kad apµtay wiµs turrëãiau / Taw²s Pone uµµiginãiau / Tardams; n atboju aß Diewa / Kadang daug turriu wiµµada :/: 5. Argu priµpåud em s n¾g wargo Paµiléiµc au ant wogimma / Su griekais jeúkoãiau lobio Nëµibijódamas Diewo :/: 6. Per egnojim s Pono Diewo mones bagotais wiens daro / Tiktai kad ko nas tai pilda / K± jam pats Pon s Diew s priµåka :/: (NAUJOS GIESMJU KNYGOS, S. 282f.) Auf den ersten Blick scheinen diese beiden Versionen erheblich zu differieren. Das ist bis zu einem gewissen Grad auf die Tatsache zurückzuführen, daß es sich um Textgestaltungen in Gebieten mit unterschiedlichen Dialekten und Schrifttraditionen handelt. Zusammen mit inhaltlich abweichenden Realisierungsformen bestätigt sich wohl doch die Behauptung, daß es sich um Übersetzungen derselben Vorlage handelt. Auffallend ist der zusätzliche letzte, also der obige 7. Vers von Kniga Noba niµtes: man kann ihn auf keinen der beiden oben erwähnten deutschen 112 Archivum Lithuanicum 3

103 Zusatzverse zurückführen. Solange keine brauchbare Vorlage nachgewiesen werden kann, steht es frei, eine litauische Eigenproduktion anzunehmen, zumal man zu dem Schluß kommen kann, daß Vers 6 und 7 zusammen die Wiedergabe des deutschen 6. Verses darstellen, der folgendermaßen lautet: Des HErren Seegen machet reich ohn alle Sorg, wenn du zugleich in dein m Stand treu und fleißig bist, und thust, was dir befohlen ist 20. Die Aussageweise dieses ursprünglichen 6. deutschen Verses, wenn man so will eine Art Verheißung, wird offensichtlich gewahrt. Mit anderen Worten: die beiden letzten Verse in Kniga Noba niµtes wären im Sinne einer freien Übersetzung zu werten. Der Text aus dem Kleinschen Gesangbuch ist, mit geringen orthographischen Änderungen, als Nr. 315 in Pagerintos Giesmiø Knygos von 1936 bewahrt. Es finden sich hier weder Melodieangabe noch Nennung des Autors des litauischen Textes, dagegen wird Oehlert als deutscher Textautor bezeichnet. Daraus ist freilich nicht ersichtlich, wann diese Autorenzuordnung eingesetzt worden ist, in den litauischen Gesangbuchausgaben von 1745 bis 1791 ist sie jedenfalls nicht anzutreffen. Das dürfte also erst in späteren Redaktionen erfolgt sein, etwa im 19. Jahrhundert, als sich im deutschen Bereich für wey Ding, o Herr, bitt ich von dir die Auffassung von einer Autorschaft Oehlert noch gehalten zu haben scheint, bis sie von Fischer widerlegt und auf Paul Eber festgelegt wurde (siehe oben). So heißt es beispielsweise im Register der Autorum des Gesangbuchs von Lilienthal (Des Singens Vernünftiger Gottesdienst, 1736) zu der dortigen Nr. 515: Ein unbekannter Poet, so im 16. Seculo gelebet. Dagegen findet man in Der Singende Chriµt zu der dortigen Nr. 910 wey Ding, o Herr, bitt ich von dir (6 Verse; unter Heilige Lieder nach dem Essen ) die Angabe: Ludwig Oehlert. Aus Prov. XXX,7 9. In bekandter Melodey. In diesen Belegen spiegelt sich die damalige Unsicherheit betreffs des Liedautors wider, einschließlich der unterschiedlichen Schreibung des Namens: Oelers oder Oe(h)lert. Es ist bis heute unklar, wie es zu dieser Autoren- Zuordnung gekommen ist. Ludwig Öler (Oeler, Oler) ist ca als Priester in Freiburg Br(eisgau) nachweisbar 21, er lebte um 1530 als Canonicus am St. Thomasstift in Straßburg (Fischer 2, , 423). Weitere Lebensdaten sind von ihm nicht bekannt. Als gesichert kann gelten, daß er versucht hat, die Psalmen in Liedform zu bringen, es aber nur für die ersten acht Psalmen geschafft hat. Sein 7. Psalm Auf dich Herr ist mein Trauen steif wurde in den 2. Teil des Babstschen Gesangbuchs (Leipzig, 1545) aufgenommen (Koch 1, , 255; 2, , 105 f.). Dafür, daß im 18. Jahrhundert der Name Ludwig Oehlert als der eines älteren Kirchenliedautors eine ernstzunehmende Rolle in der (deutschen) Gesangbuch- 20 Der Singende Chriµt, Nr. 910 = erfahrungsgemäß gegenüber 1650 ff. nur orthographisch veränderte Textversion. 21 Eduard Emil Koch, Geschichte des Kirchenlieds und Kirchen-gesangs der christlichen insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 1, Stuttgart: Belser, , 278 und Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

104 tradition spielte, gibt es sogar einen Beleg im preußisch-litauischen Schrifttum. In der Erµten Littauiµchen Liedergeµchichte von Gottfried Ostermeyer ( ) steht zu lesen, daß ein Ludwich Oehlert 22 zu den deutschen Autoren der neuaufgenommenen Lieder des sog. Sengstockschen Gesangbuchs von 1612 gehört habe (Ostermeyer 1793, 34). Aus Ostermeyers Beschreibung geht nicht hervor, welches Lied er diesem Autor zugeschrieben haben möchte. Dwieiû Daiktû Diewe praßau als Übersetzung des Lieds wey Ding, o Herr, bitt ich von dir findet sich offensichtlich im Sengstockschen Gesangbuch nicht, erwiesenermaßen (siehe oben) erst 1666 im Kleinschen Gesangbuch. Vielleicht hat sich Ostermeyer an dieser Stelle seiner Liedergeµchichte geirrt. Indirekt wird aber deutlich, daß er zu denjenigen gehörte, die Ende des 18. Jahrhunderts glaubten, einen Ludwig Oehlert als namhaften deutschen Liedautor berücksichtigen zu müssen. Aus derartigen Überlegungen wird deutlich, daß Untersuchungen zur Geschichte von Gesangbuchtexten ziemlich weit weg führen können von deren Inhalt und sprachlicher Form, sogar von deren geistlicher Bestimmung. Um Motivation und Intention, Akzeptanz und Tradition von Gesangbuchtexten zu verstehen und zu beschreiben, kommt man schließlich wohl nicht ohne Kenntnis historischer Zusammenhänge aus. Quellen und Literatur: Die Bibel oder die ganze Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments nach der deutschen Übersetzung D. Martin Luthers. Neu durchgesehen [...] Stuttgart: Privileg. Württenberg. Bibelanst., o.j. BIBLIA, Tai eµti: Wiµµas S wentas Råßtas, Seno ir Naujo Teµtamento [...] Karalåuc uje, C RÜGER, JOHANN, 1653: Praxis pietatis melica, Berlin: Runge. Evangelisches Gesangbuch, Berlin: Evangelische Haupt-Bibelgesellschaft, F ISCHER, ALBERT FRIEDRICH WILHELM, : Kirchenlieder-Lexikon 1 2, Gotha: Perthes. F ISCHER, ALBERT FRIEDRICH WILHELM, 1902 ff.: Das deutsche evangelische Kirchenlied des 17. Jahrhunderts 1 6, Gütersloh: Bertelsmann. F UEHRER, RUTH, 1927: Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommission für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann. [GLASER, FABIAN ULRICH, ] Hauß= Schul= und Kirchen= ucht [...] von Fabian Ullrich Glaµer / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas [...] n¾g Fobiono Ulrikkio Glo ërio [...], 22 Die Namensform Ochlert (Gotfrydas Ostermejeris, Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, S. 320 und S. 476 Anm. 111) ist ein Lesefehler. 114 Archivum Lithuanicum 3

105 ; Handschrift, Standort: Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59. [GLASER, FABIAN U LRICH, ] Kélos Noba nos Gieµmes, Lietuwninkams Ant Dußiôs Ißgånimo ißd¾tos. Karalåuc uje, Raßtais ißµpåuµtos o pard¾damos pas Jon± Endrik Artung±, Méte 1740; 3. Auflage; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2. Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmû=Knygos [...] Karalåuc uje, Méte Raßtais Reuµneraus. [Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmjû=Knygos], 1752; Standort: Bibliothek des Instituts für litauische Literatur und Volkskunde, Sign.: [KLEIN, DANIEL, ] Neu Littauµches [...] Geµangbuch [...] NAUJOS GIESMJU KNYGOS, [...] KARALAUCZUJE [...] Mét¾µe M. DC. LXVI. [1666]; Standort: Westdeutsche Bibliothek zu Marburg am Lahn, Sign.: En 9810; Mikrofilm Bibliothek der litauischen Akademie der Wissenschaften (Mf. 434). KNIGA Noba niµtes Krikúãionißkos [...] Ant wartoimå Bå niãioms dides Kunigiµtes Lietuwos ißduotå [...] KIEDAYNISE [...] 1653 [1684]; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 190 G 27. K OCH, EDUARD E MIL, : Geschichte des Kirchenlieds und Kirchen-gesangs der christlichen insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 1, 2, Stuttgart: Belser. New Preussisches vollständiges Gesangbuch Lutheri vnd anderer Geistreicher Männer [...], Mit einer Vorrede H.D. Johan Behmen [...] Zu Königsberg druckts vnd verlegts Johann Reusner Anno 1650; ( , , , , , , , , ; in der Sekundärliteratur meistens als Reußnersche Gesangbücher angeführt; nach Fuehrer [siehe oben] waren Exemplare der Auflagen von 1650, 1655 und 1684 bereits 1927 nicht mehr auffindbar). O STERMEJERIS, GOTFRYDAS (GOTTFRIED OSTERMEYER), 1996: Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. O STERMEYER, GOTTFRIED, 1793: Erµte Littauiµche Liedergeµchichte [...] Kænigsberg: gedruckt mit Drieµtiµchen Schriften. Pagerintos Giesmiø Knygos [...] Naujai ißleido Klaipëdos Kraßto Ewangelißkoji Konsistorija, Klaipëda, P OCIÛTË, DAINORA, 1995: XVI XVII a. protestantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pradai. [ROGALL, GEORG FRIEDRICH, ] Kern alter und neuer Lieder [...] Kænigsberg: Hartung, S CHAMELIUS, JOHANN M ARTIN, : Evangelischer Lieder-Commentarius, Leipzig: F. Lankische Erben. Der Singende Chriµt, wie er µich Jn mehr denn Eilff hundert Heiligen Liedern [...] lieblich hæren lõµµet, Nebµt [...] Einem kurãen Lebens=Lauf der ber hmteµten Lieder= Dichter[...], Kænigsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb 562. Des Singens Vernünftiger Gottesdienst [...] ausgefertiget von M. Michael Lilienthal [...] Königsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

106 Gertrud Bense BIBLIJOS PATARLIØ KNYGOS 30,7 9 MOTYVAS LIETUVIÐKØ GIESMIØ ISTORIJOJE Santrauka Nepublikuoto Fabijono Ulricho Glazerio rankraðèio Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas (1729) pirmoje dalyje ( p.) kaip malda yra pateiktas Senojo Testamento Patarliø knygos fragmentas (Pat 30,7 9), kuris skiriasi nuo 1735 metø lietuviðko Biblijos vertimo. Glazerio giesmyne Kélos Noba nos Gieµmes (1740) iðspausdinta panaði giesmë Dwdjû aß Dåiktû praßau (Nr. 2), kuri versta jau ið Paulio Gerhardo vokiðko teksto weyerley bitt ich von dir, átraukto á vokiðkus Rytø Prûsijos giesmynus nuo 1675 metø. Pastarasis tekstas nepainiotinas su Paulio Eberio giesme (ne Liudviko Ölerio, kaip klaidingai nurodyta kai kuriuose vëlesniuose giesmynuose) wey Ding, o Herr, bitt ich von dir, kuri pirmà kartà publikuota 1582 metais, o á Rytø Prûsijos giesmynus átraukta nuo 1650-øjø. Ðios giesmës lietuviðkas vertimas Dwieiû Daiktû Diewe praßau pasirodë dar Danieliaus Kleino giesmyne 1666 metais. To paties vokiðko originalo kitas vertimas DWieiu dàyktu tàw² Pone/ PrÀßau duokim màno µtone 1653-iaisiais pateiktas ir kalvinistø leidinyje Kniga Noba niµtes. Gertrud Bense BIBLE MOTIVE SPRÜCHE 30,7 9 IN THE HISTORY OF LITHUANIAN RELIGIOUS HYMNS Summary In the first part of the hitherto unpublished manuscript Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas, written in 1729 by Fabian Ulrich Glaser ( ), the Lithuanian translation of the Book of Proverbs 30,7 9, can be found on pp , which is different from the version of the first Lithuanian Bible translation of The 1740 edition of Glaser s hymnbook Kélos Noba nos Gieµmes contains as No.2 the hymn Dwdjû aß Dåiktû praßau, translated from the German weyerley bitt ich von dir by Paul Gerhardt ( ) and included in the East Prussian hymn-books since This text should not be confused with the hymn wey Ding, o Herr, bitt ich von dir, first published in 1582 and printed in East Prussian hymn-books since The Lithuanian translation Dwieiû Daiktû Diewe praßau appeared in Daniel Klein s hymnbook in A different translation from the same German original, DWieiu dàyktu tàw² Pone/ PrÀßau duokim màno µtone appeared in 1653 in the Kniga Noba niµtes. G ERTRUD BENSE Gauta 2000 m. kovo 9 d. Jägerplatz 17 Priimta 2001 m. vasario 12 d. D Halle, Deutschland 116 Archivum Lithuanicum 3

107 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Milda Luèinskienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didþiojo universitetas, Kaunas Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime 1647 metais Vilniuje iðëjusios Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie laikomos seniausiu iki ðiø dienø iðlikusiu leidimu 1. Bibliografai mini ir ankstesná leidimà. Philippas Alegambe Antverpene iðleistoje knygoje Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu pirmasis pateikia trumpà Jaknavièiaus biografijà ir tarp keturiø lietuviðkø knygø nurodo Euangelia aucta in vµum Concionatorum bei 1637 metus 2. Kiek vëliau Romoje pasirodþiusiame Nathanaele o Sotvello þodyne Alegambe s þinios pakartojamos; èia tik kiek plaèiau apraðoma Jaknavièiaus biografija, taèiau jam priskiriamø knygø lenkø ir lietuviø kalbomis sàraðas lieka toks pat 3. Taigi ir þodyne minimas tik tas neiðlikæs 1637 metø leidimas, nors bûtent per ðá 30 metø laikotarpá tarp Alegambe s knygos ir ðio þodyno iðëjo 1647 metø Evangelijos. Vëliau panaðiõs informacijos apie 1637 metø leidimà pateikdavo ir kiti bibliografijø sudarytojai: Janas Poðakovskis, Efraimas Olofas, Stanislovas Rostovskis 4. Vaclovas Birþiðka neabejoja, kad jø minima 1637 metø knyga, nors ir pateiktos skirtingos lotyniðkos antraðtës, yra tos pöèios Ewangelie polskie y litewskie; jø dalá Jaknavièius ádëjæs á Sirvydo Punktus Sakymø (1629), o dabar tik padidinæs jø skaièiø 5. Taèiau ðiø 1 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEdêielne iåko y wµzytkich Swi±t, ktore w Koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy rok czytåi±. Wydåne za dozwoleniem µtåráych [...] w WILNIE. W Drukåniey Akademiey SOC. IESV Roku / Dabar ðis egzempliorius saugomas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje; sign.: C (toliau JE47). 2 Philippe Alegambe, Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Antverpiae, 1643, Nathanaele Sotvello, Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Romae, 1676, Plaèiau apie tai þr. Leonas Gineitis, Lietuviø literatûros istoriografija. Ligi 1940 m., Vilnius: Vaga, 1982, 23, 25, 33, 35tt. 5 Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 1. XVI XVII amþiai, Èikaga: JAV LB kultûros fondas, 1960, Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

108 metø Evangelijø bibliografai nëra matæ 6. Jurgis Lebedys yra nurodæs ir dar ankstesnæ datà: Þemaièiø vyskupui Jurgiui Tiðkevièiui 1635 metais vizituojant Krakiø baþnyèià, buvo suraðytas inventorius, kuriame buvusi knyga Euangelia Polskie y Litewskie maùe. Taèiau jos sudarytojas ir leidimo data neminima 7. Tad nesant patikimø árodymø dël ankstesniø leidimø, pirmuoju iðlikusiu Jaknavièiaus verstø Evangelijø leidimu turime laikyti 1647 metø knygà. Vëliau Jaknavièiaus Evangelijos buvo daug kartø perleistos. XVII amþiuje pasirodë keli leidimai: , 1679 ir 1690 metais. Jie taip pat, kaip ir 1647 metø leidimas, remiasi rytø aukðtaièiø tarme. Iki ðiol manyta, kad 1674, 1679 ir 1690 metø Evangelijos beveik nesiskiria nuo pirmojo iðlikusio leidimo ir kad ryðkus posûkis á vidurio aukðtaièiø tarmæ prasideda tik 1705 metais. Jono Palionio nuomone, kalbos atþvilgiu antrasis leidimas JE74 maþai tesiskiria nuo JE47: po 27 metø perleistoje knygoje taip pat gana nuosekliai iðlaikytos pagrindinës puntininkø tarmës fonologinës ir morfologinës ypatybës 9. Zinkevièius (1988, 269) nurodo, kad po Jaknavièiaus mirties pasirodæs JE74 buvo kiek paredaguotas: trumposios instr. pl. formos su -ms pakeistos á -mis, padaugëjo formø su sveikais -an tipo junginiais, aptvarkytas didþiøjø raidþiø raðymas bei vietoj Jaknavièiaus dubletø neretai pasirinktas vienas kuris variantas. Palyginus JE47 ir JE74 tekstus, paaiðkëjo, kad nors JE74 rytø aukðtaièiø tarmës ypatybës iðlaikytos, taèiau vis dëlto ðio leidimo tekstas gana daug ir sàmoningai redaguotas. Nemaþai keista leksika 10. Pirmiausia JE74 ið tiesø nuosekliai atsisakoma leksikos gretimybiø, bûdingø JE47. Rasta apie 150 tokiø atvejø 11. Be to, pastebëta tendencija JE74 atsisakyti kai kuriø JE47 buvusiø leksikos rytietybiø, t. y. retø tarminiø þodþiø, þinomø ið senøjø rytiniu raðtø variantu paraðytø tekstø bei rytø aukð- 6 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas, 1988, Gali bûti, kad ðis evangelijø rinkinys buvo sudarytas ne Jaknavièiaus (Jurgis Lebedys, Mikalojus Daukða, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1963, ). 8 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Tåk NIEDZIELNE Iåko y WSZYTKICH ÚWI½T, Ktore w koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy Rok czytai±. VILN. Typis Academicis Soc: IESV (toliau JE74). 9 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, Atlikti lyginamàjà Evangelijø tekstø analizæ padëjo kompiuterinës Ewangelie polskie y litewskie (1647 ir 1674) þodþiø formø konkordancijos. Ðias konkordancijas parengë Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: Milda Luèinskienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo metø programà metø leidime papildomai pridëta ir viena perikopë: Vnt dienos Iozufuo S. Ewang. Matt: I (p ). Ji yra antroje knygos dalyje, kurià sudaro evangelijos, skirtos ávairiø ðventøjø ir maþesniø ðvenèiø dienoms. Iki ðiol nenustatyta, ið kokio ðaltinio JE74 redaktorius ëmë ðià iðtraukà. Sirvydo SP jos nëra. 118 Archivum Lithuanicum 3

109 taièiø tarmiø 12. Ðiame straipsnyje ir bus aptariamas rytietybiø keitimas plaèiau vartojamais þodþiais, taip pat ir keli þodþiai (pasavintinë ir iðkuopti), kurie XVII amþiuje buvo paplitæ rytiniame raðtø kalbos variante, bet randami ir Daukðos Postilëje 13. Prieð aptariant JE47 ir JE74 santyká, reikia atkreipti dëmesá dar á tai, kad septynios paskutinës evangelijos JE47 (p ) verstos ar stipriai redaguotos kito asmens, èia yra nemaþa Jaknavièiaus tarmei nebûdingø ypatybiø 14. Jos straipsnyje nebus analizuojamos. Antra, tiriant bet kurá vertimà, aktualios kelios problemos: originalo kalbos santykis su vertimo kalba ir vertimo kalbos santykis su to meto raðomosios kalbos normomis. Senõsios verstinës literatûros redaktoriaus darbas dar sudëtingesnis: jis turi sekti originalà, vertimo tekstà ir gerai jausti bendrinës kalbos normas, kurios kartais bûna nenusistovëjusios, neryðkios arba visai nenustatytos 15. Jau minëta, kad tiek JE47, tiek JE74 paraðytos rytiniu raðtø kalbos variantu 16, arba tiesiog rytietiðka bendrine raðtø kalba. Atsiradæ JE47 ir JE74 leksikos skirtumai ðiame straipsnyje bus aptariami atsiþvelgiant ir á originalo, t. y. lenkø kalbà ir á XVII amþiaus lietuviø raðomosios kalbos normà PATEISIAI UÞ TIESÀ; PATEISIAI TUO ÈËSU. Prieveiksmis pateisiai reikðme tikrai, ið tikrøjø, ið tiesø yra SP I (8x) ir SP II (10x ið jø 4x perikopëse), SP raðomas dar ir þodis poteisiai (SP I pavartotas tik vienà kartà, taèiau SP II net 11x, ið jø 2x perikopëse) 18, taip pat SPr 19 bei JE47 20 ; 1x poteisiai uþraðytas 12 Ðiai redaguojamø dialektizmø grupei priskirti ir keli þodþiai, kurie yra ir viduriniu raðtø kalbos variantu paraðytuose tekstuose. Rytietybiø buvo paplitæ ir ðiame variante. Aptardamas Slavoèinskio giesmyno kalbà ir rytietybiø atsiradimà jame, Zinkevièius nurodo, kad nemaþà reikðmæ turëjo Sirvydo þodynas, kurio iki pasirodant Slavoèinskio giesmynui buvo iðëjæ net trys leidimai (Zigmas Zinkevièius, S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, 1974, 150). Rytietybiø nevengë ir kalvinistai (A[ntanas] Jakulis, Dël dviejø lietuviø raðtø kalbos variantø XVI XVII a., Sintaksës ir semantikos klausimai, Ðiauliai: Ðiauliø K. Preikðo pedagoginis institutas, 1982, 84 85). 13 Galima manyti, kad tam tikrà laikà jie buvo vartojami abiejuose raðtø kalbos variantuose. 14 Zigmas Zinkevièius, Dël K. Sirvydo Punktø Sakymø genezës ir kalbos, Blt 7(2), 1971, K[azimieras] Ambrasas-Sasnava, Vertimo mokslas, Vilnius: Mokslas, 1978, 32, Apie ðá raðtø kalbos variantà iðsamiai raðë Zigmas Zinkevièius, Rytietiðkoji XVII a. lietuviø raðtø kalba, jos kilmë ir iðnykimas, Blt 8(1), 1972, Tokios normos egzistavimà yra pagrindæs Zinkevièius, Dël lietuviø raðtø kalbos kilmës, Blt 13(1), 1977, 241; Dar kartà dël lietuviø XVI XVII a. raðtø kalbos kilmës, Blt 24(2), 1988, Duomenys imti ið kompiuterinës SP þodþiø formø konkordancijos, kurià parengë Virginija Vasiliauskienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo metø programà. 19 Senasis Konstantino Sirvydo þodynas, parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, Martyno Maþvydo raðtuose (Dominykas Urbas, Martyno Maþvydo raðtø þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, 276) yra leksema ne pateisiai (1x). 119 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

110 Belarmino katekizme (1677, 22) 21. JE47 prieveiksmis pateisiai rastas 12 kartø (ið jø 8x su veiksmaþodþiu byloti, po 1x su veiksmaþodþiais ateiti, bûti, þinoti, jausti). JE74 12 kartø jis pakeistas prielinksnine konstrukcija uþ tiesà, o 1 kartà tuo èësu. JE47 JE74 pateisiai pateyµey ataio º vnt iuµu kara- v tieµo åtaio vnt º iuµu kåråliµte uþ tiesà liµte º åiµteã º pr yáùo do was kro=º zaiµteã przyµzùo º do was leµtwo kroleµtwo pateisiai Iog taµai ira pa-ºteyµey pranaáas Iog taµay irå v tie=ºµa prånåáas uþ tiesà I ten ieµt º prawd iwie on pro-º Iý ten ieµt º prawdziwie on rok pro=ºrok pateisiai (2x) Pateyµey pateyµey º biùau iums V =ºtieµa v tieµa biùau º iums uþ tiesà (2x) apra=ºwd² aprawd² mo-ºwi² Zåpråw=ºd² zaprawd² mowi² º wam wam pateisiai (2x) Patey.ºµey pateyµey biùau º iums V tieµa º v tieµa biùau iums uþ tiesà (2x) ,13 14 aprawd² / º aprawd² Zaprawd², º Zaprawd² powiadam powie-ºdam wam º wam pateisiai (2x) Paºteyµey / pateyµey bi-ºùau iums V =ºtieµo / v tieµo biùau º iums uþ tiesà (2x) åpra-ºwd² åprawd² po=ºwiadam Zaprawd² º zaprawd² powiadam wam º wam pateisiai Pateyµey º biùau iumus V tieµu biùau iumus uþ tiesà a=ºprawd² powiedam º Za=ºprawd² powiådam wâ wam pateisiai Pateyµey º biùau iumus V tieµu º biùau iumus uþ tiesà aprawd² mowi² º wam Zå=ºpråwd² mowie wam pateisiai inotu pateyµey / ku=ºri ir koki inotu v tieµå / º kuri / yr koki uþ tiesà ira mona irå tå w dyãby º wied iaù / ktora / º y wýdyãby wiedziaù, º k{r}ora, y iaka to ieµt nie º wiaµta iaka to ieµt nie º wiåµtå pateisiai iauµtu º pateyµey / a ne per- iauµtu tuo ãieµu º å neperùeyµtu tuo èësu ºùeyµtu perkaµt na-ºmu µawo perkaµt º nåmu µåwo c uùby w dy / a nie º dopuúãiùby czuùby w dy º å nie dopuúãiùby podko=ºpåã domu µwego pod=ºkopaã domu µwego TRUMPAS MOKSÙO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellårmino Kårdynoùo påråsitas. VILN Typis Acad: Societatis IESU, Anno Archivum Lithuanicum 3

111 Konstrukcijà uþ tiesà ið tikrøjø randame viduriniu raðtø kalbos variantu iðverstame SE 22 bei Mikalojaus Daukðos raðtuose 23. JE47 (83 25, 84 1, ir kt.) ji vartojama beveik du kartus daþniau (20x) nei pateisiai ir tik su kalbëjimà reiðkianèiais veiksmaþodþiais byloti, sakyti. Taigi jau JE47 pateisiai buvo gerokai retesnis negu konstrukcija uþ tiesà, o JE74 prieveiksmio pateisiai iðvis nebelieka. Tad visai suprantama, kodël JE74 redaktorius, sàmoningai vienodindamas tekstà, tuo metu retà prieveiksmá pateisiai daþniausiai keièia normine konstrukcija uþ tiesà. JE47 konstrukcija iauµtu pateyµey ( ), JE47 ir JE74 atitinkanti originalo konstrukcijà c uùby w dy 24 jaustø juk (JE ), JE74 pakeista iauµtu tuo ãieµu (JE ). Ádomu tai, kad SD 3 greta þodþio w dy pateikiami atitikmenys ben, kadungi (PLKÞ 609), taèiau Jaknavièius w dyãby verèia bûtent leksema pateyµey, kuri ðiuo atveju savo reikðme atitinka dabartinës lietuviø kalbos dalelytæ juk 25, vartojamà sustiprinimui reikðti. Greièiausiai redaktorius èia rëmësi lenkiðku tekstu A TAÞALA ÐAKELË. Leksema ataþala ðakelë ðiuo metu paplitusi tik rytø aukðtaièiø (uteniðkiø ir vilniðkiø) tarmës plote (LKÞ 363). Randamas ðis þodis ir senuosiuose raðtuose: SP II 65, SPr (Pakalka 1997, 475). Kaip matyti ið pateiktø pavyzdþiø, ataþala JE47 dviejose vietose raðoma skliausteliuose kaip þodþio ðakelë gretiminis variantas (plg. 1 pav.). JE74 redaktorius, radæs du sinonimus, atsisakë bûtent rytietiðko varianto jis paliko leksemà ðakelë (plg. 2 pav.). Ði ið tiesø buvo paplitusi viduriniu raðtø kalbos variantu raðiusiø autoriø raðtuose: DP (KI 276), SE (Jakulis 1995, 210), o ChB 26 ir MP 27 vartojamas þodis ðaka. JE47 JE74 ðakelë Kiekwienu áakieli º (aba ata aùu) Kiek+ºwienu áakieùy kuri (ataþala) ku=ºri manimp ne at-ºneáa º manimp ne åtneáå º wayµiaus / ðakelë wayµiaus / at-ºkirs iu åtkirs iu (plg. 2 pav.) (plg. 1 pav.) Wµzelk± º latoroúl, ktora we-ºmnie Wáelk± º latoroúl / ktora we nie rodêi owocu, º odetnie i± º mnie nie rod i owo=ºcu / (plg. 2 pav.) odetnie i± (plg. 1 pav.) 22 Antanas Jakulis, Knygos nobaþnystës leksika 1, sudarytoja ir redaktorë Dalia Jakulytë, Klaipëda: S. Jokuþio leidyklaspaustuvë, 1995, Czesùaw Kudzinowski, Index-sùownik do Daukðos Postilë 1(A N); 2(O Þ), Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1977, Juozapo Skvirecko ið lotynø kalbos verstame Naujajame Testamente èia (Lk 12,39) pateiktas þodis juk (plg. Naujasis mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Testamentas 1. Evangelijos, vertë Juozapas Skvireckas, Kaunas: Ðviesos spaustuvë, 1939, Skvirecko verstame NT (1939, 229) èia (Lk 7,39) pateiktas þodis juk. 26 Czesùaw Kudzinowski, Biblia Litewska Chyliñskiego, Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, 1964, Jonas Kruopas, 1598 m. Merkelio Petkevièiaus katekizmo leksika, LKK 12, 1970, Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

112 1 pav. JE47 165: tekstas su þodþiais ataþala ir ðakelë; KTUB, sign.: C JE47 JE74 ðakelë Kaip º áakieùe (aba ata a=ºùå Kayp áåkie-ºùe ne gali åtneát (ataþala) (ne gali atneát º wayµiaus way-ºµiaus (plg. 2 pav.) 0 ðakelë (plg. 1 pav.) Iako latoroúl nie º mo e rod iã Iåko latoroúl º nie moýe rodêiã owocu (plg. 1 pav.) owo-ºcu (plg. 2 pav.) 0 ðakelë Aá eµmi wino º medelis: a ius Aá eµmi wino me=ºdelis: (ataþala) áa-ºkieùes (aba ata a=ºùos.) å ius áåkieùes ðakelë (plg. 1 pav.) (plg. 2 pav.) Iamãi º ieµt winna maãicå: º wyúãie Iamãi ieµt winnå ma=ºãicå: wyúãie latoroúli (plg. 1 pav.) latoroúli (plg. 2 pav.) 122 Archivum Lithuanicum 3

113 2 pav. JE74 171: tekstas su þodþiu ðakelë; VUB, sign.: L R 108 Taèiau JE74 vis dëlto vienoje vietoje iðlikusi ir ataþala ( ). Ðis þodis JE47 buvo paraðytas be greta pateikto sinonimo. Taigi taisytojas atsisakë rytietiðko varianto tik ten, kur greta buvo pateiktas sinonimas ðakelë. Originale visais atvejais vertimo vienetas stabilus: lenk. latoroúl SUVERSTI ATADUOTI. LKÞ XVIII 858 þodis suversti atlyginti, atsimokëti, atsiteisti iliustruotas pavyzdþiais ið SP, WP 28, SPr (Pakalka 1997, 554) ir rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës 29. SP þodis suversti vartojamas tik paèiuose 28 Vadinamojoje Wolfenbüttelio postilëje randama ávairiø tarmiø elementø (tarp jø ir rytø bei pietø aukðtaièiø, þr. Zinkevièius 1988, 56, 58). 29 Þodis suversti atlyginti, atsimokëti, atsiteisti vartojamas taip pat Ruigio, Neselmano, Kurðaièio, Sutkevièiaus þodynuose (LKÞ XVIII 858). 123 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

114 pamoksluose, o ne perikopëse (PS I ; SP II ), vadinasi, tai Sirvydui ið tiesø bûdingas þodis. JE47 JE74 suversti Pami=ºkintek / a wiµµa µu- Påmikintek / å º wiµµa åtaduoµiu ataduoti ºwerµiu taw tau Miey ãierpliwoúã º nademn±: Miey ãierpliwoúã nå=ºdemn±: å oddam º wáyko å oddam ãi º wµzytko JE47 suversti pavartotas tik 1 kartà, o jo sinonimas ataduoti 7 kartus. Bûtent ðiuo daþnesniuoju þodþiu JE74 ir pakeièiamas rytietiðkasis suversti jo JE74 visiðkai nebëra. Taigi rytietiðkuose raðtuose siauresnës reikðmës þodis suversti ima nykti jis iðstumiamas plaèiau vartojamo ataduoti, iðlaikiusio tik sveikà rytø aukðtaièiø prieðdëlá ata D ANGTIS STOGAS. LKA dangtis stogas uþraðytas Molëtø, Utenos, Ignalinos, Zarasø (reèiau Ðalèininkø) rajonuose 30. LKÞ II 260 duomenimis, leksema dangtis stogas, lubos yra paliudyta SD 5, SP, MP ir SlG. Manoma, kad á viduriniuoju variantu raðiusiø autoriø raðtus ji pateko ið Sirvydo Þodyno 31 (Pakalka 1962, 222). JE47 JE74 dangtis a kas º vnt dungãio / te-ºgul åkas vnt º µtogo / tegul ne stogas ne nulipa nuli=ºpå å ktoby º byù nå domie / å ktoby byù nå do=ºmie, niechay nie-ºchay nie sµt²puie nie sµt²-ºpuie Matyt, ir þodá dangtis JE74 redaktorius bus suvokæs kaip periferiná ir dël to pakeitæs daþnesniu stogas. Juo labiau kad jau ir SPr lenk. Dåch verèiamas ne tik leksema dunktis, bet plaèiau þinomu sinoniminiu variantu µtogas (Pakalka 1997, 66). Abiejø Jaknavièiaus leidimø lenkiðkame tekste yra dom(a). SD 3 lenk. dom(a) verèiamas tik vienu þodþiu namay (PLKÞ 48). Taèiau senosios lenkø kalbos þodyne Sùownik staropolski nurodyta tokia þodþio Doma reikðmë: dach pùaski 32. Taigi lenkiðkame Evangelijø tekste taip pat pavartota archajiðka forma PJÛMENIS (PJÛKLË) PJÛTIS. Þodis pjûmenis 33 JE47 pavartotas 2 kartus (29 21, ) ir abu kartus JE74 pakeistas sinoniminiu variantu pjûtis ( 32 18, ). Po kartà JE47 uþraðyti variantai pjûtis (JE ) ir pjûklë (JE ). 30 Lietuviø kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977, 34, þemël Dar ðis þodis uþraðytas Armoniðkëse (Varënavo r., Gudija). 32 Michaù Arct, Sùownik staropolski 1, Warszawa: Wydawnictwo M. Arcta, 1914, Dat. sg. piumeni (JE ) ir gen. sg. piumenies (JE ) veikiausiai rodo vediná pjûmenis, kuris (kaip ir jo variantai pjûmenë, pjûmë) kilæs ið senesnio pjûmuo. Jis kartu su savo variantais retkarèiais pasitaiko viename kitame rytø ir vidurio 124 Archivum Lithuanicum 3

115 JE47 JE74 pjûmenis Perùeyµkite abeiems º augt ik Perùeyµkite åbeiems º augt ik piu- (pjûklë, pjûtis) piumeni piuºkley / piuti a ti / å metu º piuties kaùbeµiu pjûtis metu º piumenies kalbeµiu º pia=ºweiams piaweiams Dopuúã=ºãie oboygu µpoùu º roúã / Do-ºpuúãie oboygu µpoùç º roúã, a do niwa: º A c åµu niwa aý do ýniwa: º A czaµu ýniwa: r ek{²} º eñcom rzek² º êeñcom LKÞ X 43 pateikta daiktavardþio sf. forma piûmenë (kaip ir piûmenis) yra uþraðyta SD 3 (yra jau SPr [Pakalka 1997, 537], SP ir MP 34 ). Tik rytieèiams þinoma leksema pjûklë pjûtis. Ðià formà vartojo Sirvydas ir Jaknavièius (PS ir JE47), dabar ji taip pat randama rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës plote (LKÞ X 42). Tuo tarpu JE74 paliktas variantas pjûtis vartotas daug plaèiau jis uþraðytas SD 3 (PLKÞ 550) bei kituose senuosiuose raðtuose: BB, ChB (LKÞ X 44), DP (KI 123), SE (Jakulis 1995, 170). Tarmiø duomenys liudija, kad ðá þodá vartoja ne tik rytø aukðtaièiai uteniðkiai, bet ir vakarø aukðtaièiai ðiauliðkiai. Taigi ðie leksiniai sinonimai leidþia manyti, kad rengiant rytietiðkàjá JE47 vertimà dël normos nestabilumo pateikiamas didesnis leksikos inventorius, nei reikalauja vertimas ið lenkø kalbos. Jaknavièius JE47, versdamas lenk. ýniwo net trimis þodþiais, stengësi skaitytojui pateikti kuo daugiau sinonimø. Tai gana áprastas reiðkinys, bûdingas lietuviø raðtijos pradþiai (plg. DP, BB, WP). Tuo tarpu JE74 rengëjas ima norminti kalbà, atsisako archaizmo pjûmenis bei rytietybës pjûklë ir pasirenka tik vienà plaèiau vartojamà variantà PASAVINTINË (SUKALBËTOJI PANA) SUKALBËTOJI PA- NA. Þodis pasavintinis, (-ë) iðrinktasis, mylimasis, suþadëtinis labiau bûdingas rytø aukðtaièiams (Pn) (LKÞ IX 459). Uþraðytas dar SP I (4x pamokslø tekste) ir DP (1x), SPr (1997, 226), SD 3 (PLKÞ 330). JE47 JE74 pasavintinë iáeio º prieá iauniki ir pa=ºµawintiny iá-ºeio prieá iauniki ir µu=º (sukalbëtoji (åba µu-ºkaùbetuiu ponnu) º kåùbetuiu pånnu pana) wyáùy pr e-ºãiw oblubieñcowi º wyµzùy przeãiw º oblubieñcowi sukalbëtoji pana y oblubienicy y oblu-ºbienicy aukðtaièiø tarmëmis pagrástame XVI XVII amþiaus tekste ir yra aiðkus archaizmas (plg. Jonas Kazlauskas, Lietuviø kalbos istorinë gramatika, Vilnius: Mintis, 1968, 277; Saulius Ambrazas, Daiktavardþiø darybos raida. Lietuviø kalbos veiksmaþodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993, 55). 34 Þodis pjûmenë yra Neselmano bei Kurðaièio þodynuose, taèiau manoma, kad ðiø þodynø autoriai naudojosi Sirvydo Þodynu. 125 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

116 Þodþiø junginys sukalbëtoji pana, JE47 pavartotas su greta pateiktu variantu pasavintinë, kituose senuosiuose tekstuose nebevartojamas. SPr (Pakalka 1997, 101), SD 3 (PLKÞ 330) lenk. oblubienica verèiamas tik vienu lietuviðku atitikmeniu pasavintinë. SPr prie lenk. o e^iam randame liet. moteri duomi / µukaùbu (Pakalka 1997, 118), o SD 3 lenk. zr²kowåã cork² / mowiã å kogo verèiamas liet. Sukaùbet dukteri a u ko (PLKÞ 651). Be to, veiksmaþodis sukalbëti suderëti, sulygti bûdingas ne tik rytø, bet ir vidurio aukðtaièiams (plg. LKÞ V 121). Dël ðiø prieþasèiø ir JE74 redaktorius, iðbraukæs daugiausia rytø aukðtaièiams bûdingà þodá pasavintinë, paliko variantà sukalbëtoji pana IÐKUOPTI IÐKANDAÞYTI. Veiksmaþodþio iðkuopti iðvalyti vartosena LKÞ VI 917 iliustruojama pavyzdþiais ið SD 3, SP, DP ir rytø aukðtaièiø tarmës (Ktk, Bgs, Rm, Ðvnè). JE47 JE74 iðkuopti ir º atais runda iuos º áùuotomis åtais runda iuos º áùuotomis iðkandaþyti iáùuotus º ir iákuoptus iáùuotus º ir iákandå itus A pr yáedáy naydu=ºie go A przyµzedµzy naydu-ºie go vmnieãiony y v-ºch²do ony vmieãiony y v-ºch²doýony JE74 taisytojo intencija atsirado veiksmaþodis iðkandaþyti iðmazgoti, iðvalyti. LKÞ V 201 jis uþraðytas tik vakarø aukðtaièiø plote ðiauliðkiø ðnektoje (Ðakyna) ties þemaièiø tarmës riba. JE74 redaktoriui irgi buvo artimesnis vakarietiðkas þodis iðkandaþyti negu rytietybë iðkuopti. Ið atliktos leksikos skirtumø analizës ryðkëja tendencija JE74 keisti kai kurias JE47 rytietybes plaèiau vartojamomis leksemomis: pateisiai uþ tiesà, suversti ataduoti, dangtis stogas, iðkuopti iðkandaþyti, o ið pateiktø keliø sinoniminiø variantø palikti vakarietiðkà leksemà: ðakelë (ataþala) ðakelë, pjûmenis (pjûklë, pjûtis) pjûtis, pasavintinë (sukalbëtoji pana) sukalbëtoji pana. Keièiamø þodþiø prasmës artimumà patvirtina lenkiðki (originalo) atitikmenys. XVII amþiuje visi ðie þodþiai dar buvo vartojami, tik kai kurie jø jau traukësi á pasyvià þodyninæ atsargà, uþleisdami vietà gajesniems þodþiams, visai iðnykdami ar iðlikdami tik kurioje nors ðnektoje. JE74 redagavimas atspindi XVII amþiaus raðtø kalbos vienodinimo pastangas. Sàmoninga kalbos faktø atranka iliustruoja tam tikrà rytietiðkojo raðtø kalbos varianto keitimàsi, taikymàsi prie to meto raðomosios kalbos normø. Ðaltiniai ir literatûra: A LEGAMBE, PHILIPPE, 1643: Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Antverpiae. A MBRASAS-SASNAVA, K[AZIMIERAS], 1978: Vertimo mokslas, Vilnius: Mokslas. A RCT, MICHAÙ, 1914: Sùownik staropolski 1, Warszawa: Wydawnictwo M. Arcta. 126 Archivum Lithuanicum 3

117 [BELLARMINAS,] TRUMPAS MOKSÙO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellårmino Kårdynoùo påråsitas. VILN Typis Acad: Societatis IESU, Anno B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1960: Aleksandrynas. Senøjø lietuviø raðytojø, raðiusiø prieð 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 1. XVI XVII amþiai, Èikaga: JAV LB kultûros fondas. D ROTVINAS, L[EONARDAS], 1968: Laiko aplinkybës ðalutiniø sakiniø prijungimo priemonës senuosiuose lietuviø kalbos raðtuose, Klb 19, JE47 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEdêielne iåko y wµzytkich Swi±t, ktore w Koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy rok czytåi±. Wydåne za dozwoleniem µtåráych [...] w WILNIE. W Drukåniey Akademiey SOC. IESV Roku / JE74 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Tåk NIEDZIELNE Iåko y WSZYTKICH ÚWI½T, Ktore w koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy Rok czytai±. VILN. Typis Academicis soc: IESV J AKULIS, A[NTANAS], 1982: Dël dviejø lietuviø raðtø kalbos variantø XVI XVII a., Sintaksës ir semantikos klausimai. Respublikinës mokslinës konferencijos, skirtos TSRS ákûrimo 60-meèiui, praneðimø tezës, Ðiauliai: Ðiauliø K. Preikðo pedagoginis institutas, J AKULIS, A[NTANAS], 1995: Knygos nobaþnystës leksika 1, sudarytoja ir redaktorë Dalia Jakulytë, Klaipëda: S. Jokuþio leidykla-spaustuvë. KI Kudzinowski, Czesùaw, Index sùownik do Daukðos Postilë 1(A N); 2(O Þ), Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, K RUOPAS, JONAS, 1970: 1598 m. Merkelio Petkevièiaus katekizmo leksika, LKK 12, K UDZINOWSKI, CZESÙAW, Biblia Litewska Chyliñskiego. Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, L EBEDYS, JURGIS, 1963: Mikalojus Daukða, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla. Naujasis Mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Testamentas 1. Evangelijos, vertë Juozapas Skvireckas, Kaunas: Ðviesos spaustuvë, P AKALKA, KAZYS, 1962: K. Ðirvydo þodyno Dictionarium trium linguarum leksiniai dialektizmai, LKK 5, P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. PLKÞ Pirmasis lietuviø kalbos þodynas. Konstantinas Ðirvydas: Dictionarium trium linguarum (fotografuotinis leidimas), parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslas, SD 3 [Konstantinas Sirvydas,] DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM, In vµum Studioµ Iuuentutis, AVCTORE CONSTANTINO SZYRWID é SOCIETATE JESV; Cum Superiorum permiµµu editum. Tertia editio recognita & aucta, VILN, Typis Academicis Societatis JESV. Anno Domini M.DC.XLII [1642]. (Naudotasi fotografuotiniu PLKÞ leidimu.) S OTVELLO, NATHANAELE, 1676: Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Romae. SP [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu, Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV ROKU M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu SP leidimu: Franz Specht, Ðyrwids Punktay sakimu, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.) 127 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

118 SPr Senasis Konstantino Sirvydo þodynas (fotografuotinis leidimas), parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, U RBAS, DOMINYKAS, 1996: Martyno Maþvydo raðtø þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1971: Dël K. Sirvydo Punktø Sakymø genezës ir kalbos, Blt 7(2), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1972: Rytietiðkoji XVII a. lietuviø raðtø kalba, jos kilmë ir iðnykimas, Blt 8(1), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1974: S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1977: Dël lietuviø raðtø kalbos kilmës, Blt 13(1), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Dar kartà dël lietuviø XVI XVII a. raðtø kalbos kilmës, Blt 24(2), Milda Luèinskienë DIE AUSMERZUNG OSTLITAUISCHER SPRACHMERKMALE IN DER 1674 VERLEGTEN AUSGABE VON JONAS JAKNAVIÈIUS EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE Zusammenfassung Die 1647 in Vilnius verlegten Ewangelie polskie y litewskie von Jonas Jaknavièius gelten als die älteste bis jetzt erhaltene Ausgabe dieser Evangelien. Die Ausgabe vom Jahre 1674 (JE74), so wie diejenige vom Jahre 1647 (JE47), stützt sich auf eine ostlitauische Mundart. Aus einem Vergleich der beiden Ausgaben geht hervor, daß der Text der Ausgabe JE74 gründlich und zielbewußt bearbeitet worden ist. Man beobachtet das Bestreben, die in JE47 verwendeten ostlitauischen Wörter durch allgemein übliche zu ersetzen (vgl. etwa pateisiai uþ tiesà, suversti ataduoti, dangtis stogas, iðkuopti iðkandaþyti), von einigen nebeneinander auftretenden Synonymen nur die westliche Variante stehenzulassen (vgl. ðakelë (aba ataþala) ðakelë, pjûmenis (pjûklë, pjûtis) pjûtis, pasavintinë (aba sukalbëtoji pana) sukalbëtoji pana. Die Bearbeitung der Ausgabe JE74 spiegelt die Bemühungen um die Vereinheitlichung der Schriftsprache im 17. Jh. wider. Die zielbewußte Wahl gewisser Sprachformen zeigt, wie sich die ostlitauische Sprachvariante allmählich änderte und der damaligen schriftsprachlichen Norm annäherte. M ILDA LUÈINSKIENË Gauta 2001 m. birþelio 20 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. birþelio 25 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p.: mildaluc@ktl.mii.lt Archivum Lithuanicum 3

119 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, University of Illinois at Chicago Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams Lietuviø kalba Didþiojoje Lietuvoje (toliau DL) iki pat XIX amþiaus pabaigos buvo dominuojama kitø kalbø. Europos kontekste jà laikyèiau vëlyvojo susiformavimo bendrine kalba. Þinoma, kad kalbos rungësi tam tikroje kalbos visuomenëje dël kalbëtojø. Dominuojanèios kalbos paprastai buvo prestiþinës, o dominuojamosios prestiþo neturëjo (nebuvo vertinamos). Prestiþinës kalbos atliko pagrindines kultûros funkcijas ir turëjo aukðtà statusà visuomenëje (toliau A; angl. High=H). Dominuojamøjø statusas buvo þemas (toliau Þ; angl. Low=L). Kitakalbiai spaustuvininkai, gerai mokëjæ A statuso kalbas, spausdindami Þ kalbos tekstus paprastai neskirdavo lëðø lieti papildomiems þenklams, kurie nebuvo vartojami A kalbø tekstuose. Kaip A kalba Maþojoje Lietuvoje (toliau ML) dominavo vokieèiø kalba, DL lenkø (ir ið dalies lotynø). Lietuviø kalba tiek DL, tiek ML turëjo Þ statusà. Tikriausiai todël Karaliauèiaus spaustuvininkas Johannas Weinreichas, leisdamas Martyno Maþvydo tekstus, vartojo lenkiðkas raides ir nesirûpino uþsakyti ar gaminti kitokiø raðmenø, kad ir kokius rankraðtyje buvo suraitæs Maþvydas. 1. SPAUSTUVININKØ POVEIKIS LIETUVIÐKIEMS SPAUDINIAMS. Lietuviø raðomosios kalbos istorijos darbuose neáprasta kelti klausimo apie spaustuvininkø vaidmená raðybai norminti. Kalbos istorikai, rinkdamiesi vienà ar kità kalbos lytá ið spausdinto teksto ir nekomentuodami, tarsi sutinka, jog ji iðspausdinta taip, kaip buvo paraðæs autorius. Tik tam tikrais atvejais paþymima, kad neturint raðmenø raðyba tiesiog paprastinta. Antai chrestomatiniu tapæs pavyzdys, kad Maþvydas spausdino nosines raides <±> ir <²>, bet ne *<³> ir *< >. XVI amþiaus Wolfenbüttelio postilës (toliau WP) ir 129 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

120 Jono Bretkûno Biblijos rankraðèiai turi visas keturias nosines, þymimas taðkais po balse: <¼>, <¼>, <Ó>, <»>, taèiau iðëjusiose ML knygose jø nëra. Kaip sako Jonas Palionis, spausdintuose ðio raðytojo [Jono Bretkûno] tekstuose vartoti arba dviþenkliai an, en, in, un, arba paprastieji vienþenkliai raðmenys a, e, i, u (ðitaip turbût buvo elgiamasi dël spaudmenø su taðkais apaèioje nebuvimo) 1. Taigi tikëtina, kad ML rankraðèiuose buvo áprasta raðyti <¼>, <¼>, <Ó>, <»>, bet dël spaustuvininkø kaltës (raidþiø stokos) taðkai prapuldavo, todël ilgainiui turbût iðnyko ir ið rankraðèiø, nes autoriai turëjo liautis taip raðæ. Jau èia susiduriame su prieðtaravimu: raðytojai norëjo raðyti vienaip, taèiau spaustuvininkai spausdino kitaip. Ar nebûtø galima teigti, kad ML spaustuvininkai uþkirto kelià plisti lietuviðkuose rankraðèiuose áprastiems raðmenims <¼>, <¼>, <Ó>, <»>? Onos Aleknavièienës tyrimai rodo, kad Bretkûno Postilës 2 perikopëse þenklas <¾> nevartotas, jis pasitaiko tik maþesniame nei perikopiø ðrifte. Didesniajame ðrifte jo turbût nebuvæ, todël perikopës ir likusios be tokio þenklo, vietoj jo atspausdintos raidës <o>, <u> ir < >: gali bûti, kad Jurgio Osterbergerio spaustuvë neturëjo ðio aukðtesniojo ðrifto þenklo <¾> 3. Ar nebûtø galima spëti, kad ML bent XVI amþiuje dël panaðiø prieþasèiø ribotai plito ne tik minëtosios nosinës raidës, bet ir <¾>? Didþiojoje Lietuvoje raðmuo <¾> net ir XIX amþiuje buvo problema. Kajetono Nezabitauskio 1824 metø Elementoriuje 4 taip pat aiðkiai matyti autoriø norëjus vartoti dviþenklá <¾>, taèiau Vilniaus Misionieriø spaustuvë nepajëgë jo iðspausdinti. Vienà kartà áterpusi atskirà eilutæ raidytei <o> virð þemesnëje eilutëje esanèios <u> pakabinti, spaustuvë daugiau to nedarë. Taèiau knygos vario raiþiniai su lietuviðkais áraðais keliose vietose turi aiðkiai iðraiþytà raðmená <¾> 5. Didþiojoje Lietuvoje XVI amþiuje Mikalojui Daukðai pasisekë, kad jo Postilei (toliau DP) buvo padaryta daug ávairiø þenklø, kuriais jis galëjo spausdinti. Pavyzdþiui, ypaè unikalus dviaukðtis Ù, kurá Daukða sukûrë savo gimtosios tarmës plaèiajam [e] su [a] atspalviu þymëti (Palionis 1995, 26). Taip pat nosiniams [á] ir [ø] jis pirmasis ëmë nuosekliai vartoti, ³ (greta ±, ²) (Palionis 1995, 26 27). Irena Petrauskienë raðë, kad pagerëjusi DP iðvaizda gali bûti spaustuvininko 1 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA Tatai eµti Trumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu [...] 1 2. Iµµpaude Karaliauc iuie Iurgis Oµterbergeras. M ta Pono 1591 (BP I, II). 3 Plg. Ona Aleknavièienë, Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro disertacija, rankraðtis), Vilnius, 1999, 69; Ona Aleknavièienë, Ar Jono Bretkûno Biblija buvo jo Postilës redagavimo ðaltinis?, ALt 2, 2000, Kajetonas Nezabitauskis, Naujas moksùas skaytima diel maþû waykû Ýemaycziu yr Lietuwos, Vilnius: Drukarnioy Dyecezalno Kunigu Missionoriu, Plg. Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, Archivum Lithuanicum 3

121 Dominyko Lenèickio nuopelnas 6. Taèiau po kiek laiko Konstantinas Sirvydas skundësi, kad spaustuvininkai neturá reikalingø þenklø, tad jis raðàs be jokiø diakritikø, tiesiog lenkiðkomis raidëmis: Lietuviø kalbai reikëtø tam tikrø diakritiniø þenklø, lotyniðkai vadinamø accentus, kad ið prigimties nemokantis lietuviðkai pagal juos pajëgtø gerai kalbëti ir skaityti, taèiau þenklams reikëtø ir atskirø spaudmenø, ir iðlaidø, kuriø dabar negalëèiau pakelti 7. Sirvydas, skirtingai nei Bretkûnas ir WP rankraðèio autorius, ið anksto numatë, kad reikiamø spaudmenø nebus, ir raðydamas á tai atsiþvelgë. Taigi pradëtas suprasti poreikis atsiþvelgti á ribotas spaustuvininkø galimybes. Daukðos tekstai ðiuo atveju buvo iðimtis, rodanti ypatingas jëzuitø pastangas prieðintis Reformacijai tautine, t. y. lietuviø, kalba. Taèiau tai netruko ilgai. Reformacijà nugalëjus, pinigø neprestiþinës lietuviø kalbos raðmenims ásigyti ar gaminti skiriama nebebuvo. Iðskirtinio dëmesio susilaukë ir Danieliaus Kleino gramatikos (1653 ir 1654). Rytø Prûsijoje lietuviðkø raðtø leidimà nuo Reformacijos pradþios daþniausiai skatino ir finansavo kunigaikðtis. Kleino gramatikø leidëjas Johannas Reüsneris skundësi Prûsijos kunigaikðèiui turëjæs labai daug iðlaidø specialiems lietuviðkiems spaudmenims gaminti. Todël jeigu kunigaikðtis leistø Tilþëje ásteigti lietuviðkø knygø spaustuvæ, Reüsnerio per daugelá metø á spaustuvæ ádëtos lëðos nueitø vëjais 8. ML kunigaikðèiai ir toliau rëmë lietuviðkà spaudà, tad spaustuvininkai ið dalies galëjo laikytis Kleino siûlytø raðmenø standarto. Kitaip sakant, nors, pavyzdþiui, raidæ <ë> turbût sumanë Kleinas, bet tik Prûsijos kunigaikðèiø liuteroniðka politika remti religijos mokymà tautinëmis kalbomis lëmë, kad Reüsneris pasirûpino tokià raidæ iðraiþyti ir iðlieti (Kaunas 1998, 456). Naujuoju ðriftu Reüsneriø spaustuvë daugelá metø spausdino lietuviðkas knygas, dël to ir raidë <ë> nenuëjo uþmarðtin kaip XVI amþiaus <¼>, <¼>, <Ó>, <»>. XVII XVIII amþiuje tam tikruose Prûsijos visuomenës sluoksniuose lietuviø raðomoji kalba perëmë kai kurias A kalbos funkcijas, t. y. tapo religijos kalba (ne tik maldynø ar tikëjimo mokymo knygø kaip katalikiðkoje DL, bet ir Biblijos). Dar keli faktai akivaizdþiai rodo, kad spaustuvininkai darë átakos lietuviø kalbos raðybai. Ðtai DP turëjo anoniminá korektoriø, kuris kritikavo autoriø dël kai 6 Irena Petrauskienë, Vilniaus akademijos spaustuvë , Vilnius: Mokslas, 1976, [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu / Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie / PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYR- WIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV. Roku M. DC. XXIX, p. [VIII]: Potrzebåãby nå Litewski i²zyk kreµek nieiåkich, ktore úi² zowi± po Ùåãinie Accentus, aby, z przyrodzenia po Litewsku nieumiei±cy, potrafiù z nich dobrze mowiã, y czytaã, åleby teý potrzebå do nich y oµobliwego druku, y koßtu, ktoregom ia teraz nie mogù mieã (kursyvas K. S.). 8 Domas Kaunas, Archyviniai dokumentai apie Maþosios Lietuvos senosios raðtijos ir spaudos darbuotojus, Knygotyra 25(32), 1998, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

122 kuriø raðybos atvejø 9. Zigmas Zinkevièius nustatë, kad XVII amþiaus Saliamono Mozerkos Slavoèinskio giesmyno rankraðtis prieð spausdinant taip pat turëjo bûti gerokai perdarytas: Giesmyno teksto analizë rodo, kad þemaitiðkieji elementai yra kilæ ið vieno ðaltinio paties vertëjo gimtosios ðnektos. Taèiau aukðtaitiðkieji elementai heterogeniðki. Juos sudaro aukðtaièiø tarmës patarmiø ypatybës, kuriø dalá bus ávedæs pats giesmyno vertëjas, kitus, matyt, asmenys, ruoðæ giesmynà spaudai, ðá tà gal ir spaustuvininkai 10. Spaustuvininkø taisymai ar korektûros èia galëjo bûti lemtingi. Dar vienas pavyzdys 1677 metø rytietiðkas Bellarmino katekizmas (plg. Palionis 1995, 43), kuris buvo iðverstas rytø aukðtaièio ir iðspausdintas Karaliauèiuje. Kadangi jis veikiausiai buvo rengtas Lietuvoje, tai ML tradicijos nesilaikyta, taèiau raidës [...] kai kur sudvejinamos: praet. 3 eême ëmë, inf. kiîµti kæsti, praet. 3 µtoiôos, n. pl. iuûs jûs (sporadiðkai tokio dvejinimo pasitaiko jau Maþvydo, Vaiðnoro, Sirvydo ir kt. raðtuose) (Palionis 1995, 28). Ar tie stogeliai, bûdingi lietuviðkiems ML raðtams, nebuvo ir èia prikurti paèiø spaustuvininkø? Tiksliai nustatyti spaustuvininkø poveiká lietuviðkø leidiniø raðybai sunku dar ir dël to, kad beveik nëra iðlikusiø XVI XVII amþiuje spausdintø knygø rankraðèiø. Kitas kliuvinys tirti ðià temà tai, kad lietuviø kalba teturëjo Þ statusà visuomenëje. Spaustuvininkai, be abejo, mokëjo dominuojanèias A kalbas, taèiau neaiðku, ar ir kiek jie mokëjo lietuviðkai, ar ir kiek turëjo lietuviðkai mokanèiø rinkëjø, korektoriø, pagalbininkø, kaip buvo skaitomos korektûros, kokiø principø laikomasi. 2. A NGLØ SPAUSTUVININKØ RAÐYBA. Tipologiðkai svarbu pasiþiûrëti, koks buvo spaustuviø vaidmuo formuojantis kitø kalbø raðybos standartams. Anglø kalbos specialistø nuomonës dël to skiriasi. Anglistas Noelis E. Osseltonas 1963 metais paskelbë straipsná 11, kur árodë buvus ryðkø spaustuvininkø poveiká XVIII amþiaus anglø raðybai. Jis atkreipë dëmesá, kad þymusis anglø þodynininkas Samuelis Johnsonas, laikomas anglø kalbos kodifikatoriumi (jo norminamasis þodynas iðleistas 1755-aisiais), kai kuriais atvejais savo asmeniniuose laiðkuose raðydavo kitaip, nei iðspausdinta jo þodyne. Iðtyræs þodþiø, besibaigianèiø -or ar -our (pvz., author ar authour), raðybà, Osseltonas teigë: When it came to opting for one form or the other for insertion in the Dictionary he often chose a form in conflict with his own preferred practice [...], but his choice, when he did this, was determined by the printers usage of forty years before (Osselton 1963, 271). 9 Plg. Jonas Palionis, Lietuviø literatûrinë kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, Zigmas Zinkevièius, S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, 1974, N[oel] E. Osselton, Formal and Informal Spelling in the 18th Century. Errour, Honor, and Related Words, English Studies 44(4), 1963, Archivum Lithuanicum 3

123 Kitaip sakant, ankstesniø savo raðomosios kalbos ágûdþiø Johnsonas atsisakë dël tada nusistovëjusio anglø spaustuvininkø standarto. Osseltonas apibendrino: If we are to judge from the evidence afforded by these words, then, the dictionaries of the 18th century followed the printers with a certain time-lag and exercised no influence on printers practice (Osselton 1963, 274). Vadinasi, spausdinto þodþio ortografijà reguliavo spaustuvininkai, o ne þodynininkai. Lord Chesterfield speaks (in The World, 1754) of two very different orthographies, the pedantic, and the polite, which were current at the time, and it seems to me that the history of English spelling in that period must take account of this double standard which both existed and was recognized to exist (Osselton 1963, 274). Tad teigiama XVIII amþiuje anglø kalbà turëjus dvejopà raðybà, arba du raðybos standartus: pedantiðkàjá ir mandagøjá. Panaðias mintis Osseltonas skelbë ir vëliau metø straipsnyje 12 apie neformalias raðymo sistemas ankstyvojoje moderniojoje Anglijoje ( ) jis raðë, kad epistolinë sistema skyrësi nuo vieðosios: Epistolary English in this period (and perhaps in other periods) is characterized by the retention of a wide variety of spellings which have dropped out of the printed language (Osselton 1984, 132). Osseltonas taip pat atkreipë dëmesá á tai, kaip spaustuvininkai manipuliavo didþiøjø raidþiø raðyba. Jis net kalbëjo apie the iron grip which the printers had by then evidently established on public spelling (Osselton 1984, 129). XVIII amþiuje ásigalëjusià tradicijà spaudiniuose visus daiktavardþius pradëti didþiàja raide Osseltonas ávertino kaip spaustuvininkø nuopelnà 13. Vëliau ji buvo atmesta. Osseltono iðvadoms pritarë Ingrid Tieken-Boon van Ostade 14. Ji iðtyrë dar trijø XVIII amþiaus pradþioje gimusiø anglø autoriø (Sarah os Fielding, Roberto Lowtho ir Laurence o Sterne o) raðybà: didþiøjø raidþiø raðymà, bûtojo laiko su - d ar -ed 12 N[oel] E. Osselton, Informal Spelling Systems in Early Modern English: , English Historical Linguistics: Studies in Development, ed. N. F. Blake, Charles Jones, Sheffield: The Centre for English Cultural Tradition and Language, University of Sheffield, 1984, N[oel] E. Osselton, Spelling-Book Rules and the Capitalization of Nouns in the Seventeenth and Eighteenth centuries, Historical & Editorial Studies in Medieval & Early Modern English, ed. Mary-Jo Arn, Hanneke Wirtjes, Groningen: Wolters- Noorrdhoff, 1985, Ingrid Tieken-Boon van Ostade, Standardization of English spelling: The eighteenth-century printers contribution, Advances in English Historical Linguistics (1996), eds. Jacek Fisiak, Marcin Krygier, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 1998, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

124 formantø þymëjimà ir kt. Jos tyrimai aiðkiai patvirtino kelis dalykus: a) skirtinos dvi raðybos sistemos; b) patys amþininkai suvokë jas esant dar XVIII amþiuje (1711); c) jie patys tas raðybos sistemas vadino dþentelmenø ir mokslininkø: The spelling of Sarah Fielding, Robert Lowth, and Laurence Sterne shows a number of characteristics which are similar to such an extent as to confirm that we are justified in distinguishing an epistolary spelling system from that of the printers of the period. This epistolary spelling system is characterized by a greater amount of variation than the printers system (van Ostade 1998, 464). The existence of a dual spelling system was recognized as such in the early eighteenth century, as the following quotation from The Spectator (1711) shows: [...] he never liked Pedantry in Spelling, and that he spelt like a gentleman, and not like a Scholar (van Ostade 1998, 464). As this was written around the time when the three authors analyzed were born, it seems like that the spelling they acquired in their early youth was the spelling of gentlemen, too, not that of scholars (van Ostade 1998, 465). Be van Ostade s (1998, 467) klausimo, kada tokia XVIII amþiaus dviguba raðyba iðnyko, galima kelti ir kità: kada toks privaèiõs (dþentelmeniðkosios) raðybos nesutapimas su spaustuvininkø (moksline) raðyba atsirado. Osseltono (1984, 135) þodþiais, tai problemiðka: kai kurie tø raðybos sistemø bruoþai yra visiðkai nepriklausomi vieni nuo kitø, kai kurie skirtumai iðgyvavo apie ðimtmetá ar ir daugiau, o kai kurie tiesiog rodo autoriaus jaunystës raðybos ágûdþius. Fredas H. Brengelmanas, prieðingai, anglø raðybos tvarkymà ir norminimà priskiria XVII amþiaus ortoepininkams ir þodynininkams, o ne spaustuvininkams: I know of no positive evidence that the printers of this period had the learning, interest, or ability to bring about the important changes that took place in English spelling during the seventeenth century 15. Pasak Brengelmano (1980, 339), spaustuvininkai raðybai tegalëjæ daryti tik nereikðmingà poveiká: The whole thesis that printers established English spelling presupposes the existence of a class of well-trained professionals within the printing industry whose task it was to see that standard spellings were used. Dvejopa XVIII amþiaus raðyba Brengelmanui turbût nebuvo þinoma, todël jo apibendrinimai taikytini tik XVI XVII amþiaus tekstams. 15 F[red] H. Brengelman, Orthoepists, Printers, and the Rationalization of English Spelling, Journal of English and Germanic Philology 79(3), 1980, 335. Dar plg. van Ostade 1998, 457: [Brengelman] attributes the standardization and regularization of English spelling during the seventheenth century at any rate to the orthoepists and lexicographers. 134 Archivum Lithuanicum 3

125 Taèiau Osseltono ir van Ostade iðvadomis vargu ar galima abejoti. Kalbant apie XVIII amþiaus dvejopà anglø kalbos raðybà (du raðybos variantus) galima manyti, kad tokiam dvejopumui atsirasti átakos turëjo spaustuvininkai, kasdien susidurdavæ su raðybos skirtybëmis ir greièiau ápratæ vartoti tik tam tikras (vienodas!) formas. Despite the changes which the printers spelling underwent, a number of writers persisted in their original spelling habits as they had acquired them in their youth or in their early writing career (van Ostade 1998, 466). Taigi svarbiausi dalykai, lëmæ raðybos norminimà, turëjo bûti patirtis, áproèiai ir ágûdþiai, o ne specialûs profesiniai mokslai, kaip teigë Brengelmanas. Panaðiø tendencijø yra áþvelgæ ir kitø kalbø tyrëjai. Nors daþnai manoma, kad Martynas Liuteris padëjo pagrindà bendrinei vokieèiø kalbai, taèiau Christophe o J. Wellso tyrimai rodo, jog Liuteris nesukûrë raðomosios vokieèiø kalbos normø 16, jog to meto spaustuvininkai Liuterio raðybà keitë labai ávairiai, kiekvienas pagal savo áproèius (Wells 1985, ). Since discrepancies between Luther s manuscript and the spelling of the prints remain until the end of his life, he may have adapted his spelling for public as opposed to private purposes (Wells 1985, 192). Marijke J. van der Wal asmeniniame pokalbyje (2000 metø rugsëjo 22 dienà) tvirtino, kad spaustuvininkai olandø raðybà labai kraipë, keitë autoriø variantus. 3. SPAUSTUVËS ÁTAKA KAZIMIERO SKRODZKIO IR MOTIEJAUS VALANÈIAUS RAÐYBAI. Apie XVIII amþiaus Anglijà van Ostade raðë: For authors not to read their own proofs was common practice at the time. The spelling of a text was the responsibility of the printer, not the author (van Ostade 1998, 465). Pabandþiau pasiþiûrëti, kà apie autoriaus ir spaustuvininko raðybà rodo kai kurie XIX amþiaus lietuviðki tekstai. Tokiam tyrimui tinka rinktis tekstus, kuriø iðlikæs ir autoriaus rankraðtis, ir pagal já iðleista knyga K AZIMIERO SKRODZKIO TRUMPAS KATEKIZMAS (~1855). Yra iðlikæs Kazimiero Skrodzkio rankraðtis Trumpas Katekizmas, turbût paraðytas apie 1855 metus (religinës aprobatos data yra 1855 metø spalio 6 diena) 17, ir pagal já 1856 metais Juozapo Zavadskio spaustuvëje iðleista knygelë tuo paèiu pavadinimu 18. Sulyginus abu tekstus paaiðkëjo keletas dalykø. 16 C[hristophe] J. Wells, German: a Linguistic History to 1945, Oxford at the Clarendon Press, 1985, [Kazimieras Skrodzkis,] Trumps Katekizmas arba pamuokims dieù prigudinima jaunumenes emajtiu Kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima Szwæcziause Sakramæta. Par kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau SkTKR). 18 [Kazimieras Skrodzkis,] TRUMPS KATE- KIZMAS ARBA PAMUOKIMS DIEÙ PRI- GUDINIMA JAUNUMENES ÝEMAJTIU KATALIKU, PRI NAUDINGA ATPILDI- MA SPAWIEDNES IR WERTA PRIJEMI- MA SZWÆCZIAUSE SAKRAMÆTA. par Kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas. WILNIUJE. SPAUSTUWI JO- ZAPAS ZAWADZKI (toliau SkTKS). 135 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

126 A TSITIKTINIAI PAKEITIMAI (KLAIDOS). Esama ávairiø neatitikimø. Jie nëra daþni, spaustuvëje tekstas surinktas gana tiksliai, taèiau ir retus neatitikimus galima bûtø skirti bent á kelias grupes. Visø pirma yra atvejø, kuriuos derëtø laikyti tik korektûros klaidomis. Pavyzdþiui, darbus SkTKR 75 garbus SkTKS 46; drabuêius 64 drabuúius 40; iszgialbietajs 79 iszgiaibietajs 48 [?]; kuokiun 61 kookiun 39; mes 109 mee 66; noriejau 11 ~ norëjau noriejaz 10; pawszednas 13 ~ pavðednas pawszednak 11; uýmuokesni 49 uýmpokesni 32. Tokie ir panaðûs neatitikimai, pasitaikantys tik po vienà kartà, gali bûti vertinami kaip atsitiktinumas. Net ir kai kurios pasikartojanèios klaidos, pavyzdþiui, <u> <n>: piùnu SkTKR 13 ~ pilnu piùnn SkTKS 12, jusa 28 jnsa 21, neduod 54 nednod 35, kitun 62 kitnn 39, nug 75 nng 46, ipuù 5 ipnù 57 tëra akivaizdûs riktai, kai rinkëjas, paëmæs tinkamà raidæ, ádëjo jà á eilutæ atvirkðèiai. Á visas ðias (ir panaðias) klaidas neturëtume atsiþvelgti mëgindami nustatyti spaustuvininkø intencijas kaip nors keisti spaudai parengtà rankraðtá SPAUSTUVININKØ (RINKËJØ) MOKËJIMAS LIETUVIÐKAI. Maþai þinome apie tai, kaip spaustuvës dirbo su rankraðèiais, kaip buvo skaitomos korektûros, kiek korektûrø buvo, ar jas skaitë autorius ir pan. Todël kai kurios atsitiktinës klaidos, pakeitimai leidþia nustatyti, kaip gerai (resp. blogai) raidþiø rinkëjas (rinkëjai), korektorius (korektoriai) mokëjo lietuviðkai, t. y. tà kalbà, kuria paraðytas tekstas Pirmiausia galima skirti grupæ klaidø ar pakeitimø, kurie, atrodytø, turëjo bûti padaryti lietuviðkai mokanèio asmens. Pavyzdþiui, akali-licznasté SkTKR akalicznasté SkTKS 27 (iðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); dieù suszielpima artima 94 dieù szielpima artima 56 (numestas prieðdëlis); Kurie nusimana jog prigierusis daug papildis grieku, o wienuok ger, nebijes 97 Kurie nusimana jog prigierusis daug papildis grieku, o wienuok gert, nebijes 58 (pridëjus þodþio galo <t> pakito sakinio prasmë); nekùausa gimdituoju 54 nekùausa gimdituoi 34 (pl. forma pakeista á sg.); þodis nieks taisytas ir rankraðtyje tarsi iðeitø niekkos 94 niekoks 57 (spaudinyje tiksliau nei rankraðtyje); pawsze-szednas ~ pavðednas pawsze-dnas 10 (iðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); Puona 73 Pona 45(2x) (þemaitiðka forma taisyta á aukðtaitiðkà) Daugiau yra tokiø klaidø, kurios turëjo bûti padarytos nemokanèio lietuviðkai (nesupratusio atitinkamos teksto vietos) þmogaus. Èia svarbu pabrëþti, kad netiksliai iðspausdinti þodþiai ar teksto atkarpos rankraðtyje daþniausiai vizualiai atrodo labai panaðiai á surinktàjá spaudinyje variantà. Tik mokëdamas kalbà rinkëjas bûtø galëjæs suprasti ir pasirinkti autoriaus norëtà lytá, plg.: 136 Archivum Lithuanicum 3

127 atlejdima 133 atlejelima 82 (nesuprastas þodis); begu ten kà kalbiedams [...] pikta nier padares 40 begu tenkà kalbiedams [...] pikta nier padares 28 (nesuprasti du þodþiai); didesis 89, 95 dideris 54, 57 (nesuprastas þodis); gajles waùanduos, bijes truota 81 gajles waùanduos, bijes truotu 49 (nesuprasta galûnë); giwolu 105 giwalu 63 (nesuprastas þodis); grieka 19 ~ griekà griekas 16 (nesuprasta galûnë); isidiek sau anà ing gaùwà 42 isidiek sau anà ing gatwà 29 (nesuprastas þodis); isz slinkia, ar taj ligu apsimetusis stuow namie 82 isz slinkia, ar taj ligu apsinietusis stuon namie 49 (nesuprastas þodis ir galûnë); jog ir is pradieja tejpat dariti, tuomet sakom jog papiktina 21 jog ir is pradieja tejp at dariti, tuomet sakom jog papiktina 17 (rankraðtyje áterpta <at> rinkëjas nesuprato, kur jas priðlieti); Kurie amatninkaj patur sau materiuoùa 69 Kurie amatninkaj patur sau materiuoùos 43 (nesuprasta galûnë); Kurie kaùtajs ira tuo grieka 101 Kurie kaùtajs ira tua grieka 60 (nesuprastas þodis); Kurie kitus prikalbinie àt netejsia prisiegawima 49 Kurie kitus prikalbime àt netejsia prisiegawima 32 (nesuprastas þodis); Kurie pùaukidamuos, ar pereniéj budamis neskromnastis dara 63 Kurie pùaukidamuos, ar pereméj budamis neskromnastis dara 39 (nesuprastas þodis); pakielejwiu 81 ~ pakeleiviø pokielejwiu 49 (nesuprastas þodis); piewas iszmin, nugana 67 piewas iszmin, nuganu 42 (nesuprasta galûnë); pritarda-damis pritardadamis 18 (neiðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); stowiùu 105 ~ stovylø [Motiejaus Valanèiaus ranka áraðytas þodis] stowitu 63 (nesuprastas þodis); suligusis ýuodiej nestuow duotami 73 suligusis ýuodiej nestuon duotami 44 (nesuprasta galûnë); Tuolinties nug tawarczistes bùuogos 24 Tuolinties nug tawa rczistes bùuogos 18 (nesuprastas þodis); ýuwi iszmarin 67 ýuwi iszmazin 42 (nesuprastas þodis). Nors negalima bûti visiðkai tikriems, kad visai visos ðios klaidos padarytos lietuviðkai nemokanèio asmens, taèiau aiðku, kad didþioji jø dalis yra bûtent tokios. Duomenys gana prieðtaringi. Yra klaidø (keitimø), kurias (kuriuos) galëjo padaryti tik lietuviðkai mokantis þmogus, ir yra klaidø, kurios rodo lietuviø kalbos nemokëjimà. Neþinant, koks buvo knygos rengimo spaudai procesas, nëra kaip tiksliai interpretuoti toká nenuoseklumà. Galima tik spëti, kad tekstà rinko ir korektûras skaitë ne vienas asmuo. 137 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

128 SÀMONINGI SPAUSTUVININKØ KEITIMAI. Sàmoningà spaustuvininkø intervencijà á tekstà liudija tam tikrø keitimø daþnumas. Kai ne vienas ar du, o gerokai daugiau analogiðkø atvejø redaguota, apie atsitiktinumus kalbëti nederëtø D IDÞIOSIOS IR MAÞOSIOS RAIDËS. <I> : <J>. Spaustuvininkai labai aiðkiai skyrë didþiàjà <I> nuo didþiosios <J>, nors rankraðtyje jos dar nebuvo skiriamos, raðytos vienodai, visais atvejais panaðiau á <I>. Plg. iðlaikytà <I>: Isz SkTKR 8 SkTKS 8, 9 9, Ir 26 20, 34(2x) 24(2x), Ing Taip pat plg. SkTKR <I> pakeistà á <J>: Iezusa SkTKR 4, 5, 29 Jezusa SkTKS 4, 5, 22, Iewos 8 Jewos 8, Iacob. 15 Jacob. 13, Iej 17, 123 Jej 15, 75, Iéj 22 Jéj 17, Ions 30 Jons 22, Iuomilestas 121 Juomilestas 74. Akivaizdu, kad spaustuvininkas manë esant bûtina skirti didþiàsias <I> ir <J>, ir tai padarë uþ autoriø. Taip pat aiðku, kad spaudëjai, daræ ðá pakeitimà, suprato lietuviðkai, nes tik lietuviø fonetikos pagrindu tegalëjo atskirti, kur taisytina á <J>, o kur paliktina <I>. Skrodzkis, kaip ir daugelis jo kartos þmoniø, rankraðtyje dar rietë vienà raidæ, kurios ankstesniais laikais pakakdavo ir spaustuvininkams: <I>. Vadinasi, èia matyti spaustuvininkø raðybos bruoþas, jø intervencija á tekstà: jie primetë savo áproèius, ágûdþius. <Szwæt->. Matyti aiðki spaustuvës tendencija keisti þodþio <Szwæt-> didþiàjà raidæ maþàja: <szwæt->. Pavyzdþiui, daþnai junginys Baþninèia Ðventa (ar baþninèia Ðventa) keistas á Baþninèia ðventa (ar baþninèia ðventa): baêninczes Szwætos SkTKR 39 baêninczes szwætos SkTKS 28; Baênincze Szwæta 43, 134(2x) Baýnincze szwæta 30, 83(2x); Baêninczes Szwætos 81, 82(3x), 84(6x), 85, 87, 159 Baýninczes szwætos 49(4x), 50(4x), 51(3x), 52, 100. Neabejotinas spaustuvës pasirinkimas raðyti maþàjà <s> vietoj autoriaus didþiosios <S>. Tiesa, kartais, ypaè nuo p. 51 vidurio, SkTKS daþniausiai iðlaikyta rankraðtyje buvusi didþioji <S>, plg. Baýninczes Szwætos 51(4x), 52, 53(5x). Galbût neapsiþiûrëta ir liautasi taisyti. Kitame junginyje taip pat, regis, sàmoningai norëta spausdinti maþàjà raidæ vietoj Skrodzkio didþiosios: Pakûta Ðventa keista á Pakûta ðventa: Pakutas Szwætos SkTKR 27(2x), 28(2x), 29, 134, Pakutas szwætos SkTKS 20(2x), 21(3x), 83, 98. Keitimas daþnas, todël negali bûti atsitiktinis. Taigi spaustuvë, atrodo, turëjo savo nuomonæ dël didþiosios raidës raðymo þodyje ðventas, -a. Gali bûti, kad toks apsisprendimas buvo nulemtas lenkø raðybos: didþiøjø raidþiø raðymas ar vengimas labai lengvai perkeliamas ið vienos kalbos raðybos á kità. Antraðèiø maþàsias raides spaustuvininkai keitë didþiosiomis, plg.: Parskirims àtras SkTKR 26 PARSKIRIMS ÀTRAS SkTKS 19; Parskirims trets 31 PARSKIRIMS TRETS 23 ir t. t. Toks keitimas laikytinas labiau teksto ornamentikos, puoðybos, o ne ortografijos elementu. 138 Archivum Lithuanicum 3

129 <uo> <o>. Spaudinio pradþioje netaisyta, taèiau nuo p. 82 iki pat SkTKS knygos galo (p. 111) þemaitiðkos Skrodzkio formos su <uo> (þem. [uo] = vak. aukðt. [o]) imtos atkakliai keisti aukðtaitiðkomis su <o>, pavyzdþiui, Apasztuoùaj SkTKR 133 Apasztoùaj SkTKS 82, kuokiu 133 kokiu 82, muokie 133 mokie 83, wartuoimu 155 wartoimu 97 (plg. 1, 2 pav.), êinuoti 133 ýinoti 82, ýmuoguj 155 ýmoguj 97 (plg. 1, 2 pav.) ir daugybë kitø. Neabejotina, kad nuo to p. 82 spaustuvëje norëta keisti raðybà (net aukðtaitinti fonetikà). Tai daryta gana nuosekliai iki pabaigos, nors esama nemaþa neapsiþiûrëjimø, nepataisytø vietø. Taigi ðiuo atveju ásiterpta sàmoningai norint keisti raðybà. Neþinia, kodël taip taisyta tik vienoje knygos atkarpoje. Galbût kaip tik tuo metu pasikeitë rinkëjas (korektorius?), geriau mokëjæs lietuviðkai ir norëjæs pagerinti tekstà pagal savo áproèius, nuostatas? Vis dëlto akivaizdu, kad tai tik epizodinis ir tik dalies knygos, tad nenuoseklus taisymas. Jis nepavirsta dësningu spaustuvës tvarkos primetimu rankraðèiui <é> <e>. Spausdinant tekstà <é> keièiamas á <e>, t. y. nededamas akûto formos diakritikas, pvz.: Apéj SkTKR 6 Apej SkTKS 7, atkaklibé 24 atkaklibe 18, atýwélgia 16 atýwelgia 14, bezbaýnastés 20 bezbaýnastes 16, daristé 4(5) dariste 5, gaspaduoristés 4 gaspaduoristes 4, mislé 23 misle 18, neisztejsén 14 neisztejsen 12, nekùausé 11 nekùause 10, prideràtemé 155 prideràteme 97 (plg. 1, 2 pav.) priýastés 3, 17 priýastes 3, 14, sunkibé 24 sunkibe 18, sunkiéj 17 sunkiej 14, Szwæcziausé 14 Szwæcziause 12, zùastés 18(2x) zùastes 15(2x), ýalté 20 ýalte 16, ýmonés 18 ýmones 15 ir t. t. Sunku pasakyti, ar toks keitimas sàmoningas, ar rankraðtis tiesiog buvo neatidþiai skaitytas. Galima pateikti daug pavyzdþiø, kur spaustuvë Skrodzkio diakritikà iðlaikë, pvz.: akiesé SkTKR 11 SkTKS 10, apéj 3 4, 4(2x) 4(2x), augén 3 4, dajktusé 12 11, didéj 12 11, dràséj 12 11, jéj 4 5, 10 9, maýusé 12 11, metusé 5 5, nedarité 10 9, nemaùuonéjs 12 11, nenoriejéj 11 10, netruotité 24 18, paraszité 4 4, piùnusé 5 5, prideràté 24 18, prideràtiusé ùajkusé 25 19, sunkiesnéj 9 9, tikieté 5 5, wejkiesné 12 11, ýinoté 5(2x) 5(2x) ir t. t. Kaip matyti, spaustuvë stengësi iðlaikyti Skrodzkio raðmená <é>, be to, toji raidë dar tebebuvo vartojama ir lenkø raðyboje. Vis dëlto renkant (ar koreguojant) tekstà, atrodo, daugiau dëmesio á tai nekreipta, net ir pastebëjus, kad diakritikas praleistas. Taigi ðiuo atveju spaustuvë grieþèiau standartizuoti nesiëmë S KYRYBOS ÞENKLAI. Spaustuvë keitë ir kai kuriuos skyrybos þenklus. Pavyzdþiui, gana nuosekliai vietoj seniau rankraðèiuose ir spaudiniuose áprasto sutrumpinimo þenklo dvitaðkio <:> imtas vartoti taðkas <.>: Eccles: SkTKR 19 Eccl. SkTKS 16; Math: 20 Math. 16; Szwæt: 20 Szwæt. 16; Luc: 28 Luc Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

130 1 pav. SkTKR 155: Skrodzkis þodþius wartuoimu, ýmuoguj ir pan., raðë su <uo>, o prideràtemé ir pan. su <é>. Spaustuvininkai juose sàmoningai rinko raides <o> ir <e> (plg. 2 pav.); LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë 140 Archivum Lithuanicum 3

131 2 pav. SkTKS 97: vieta, maþdaug atitinkanti SkTKR 155, kur iðspausdintos skirtingos nei rankraðtyje formos wartoimu, ýmoguj, prideràteme ir pan. (plg. 1 pav.); VUB, sign.: L R Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

132 Tai liudija, kad skyrybà spaustuvininkai bent ið dalies irgi jautësi galá patvarkyti savo nuoþiûra. (Kableliø ir kt. skyrybos þenklø keitimo tendencijos èia neanalizuojamos.) Daugiau jokiø sàmoningø spaustuvës keitimø SkTKS nematyti. Spaustuvë ribojosi tokiais sàmoningais raðybos keitimais: a) <I> <I>, <J>; b) <Szwæt-> <szwæt-> (tam tikrais atvejais); c) <uo> <o> (paskutiniuose 29 knygos puslapiuose); d) <é> <e> (nedësningai); e) <:> <.> (po santrumpø). Ið ðiø keitimø tik <uo> <o> (dalyje teksto) pritaikytas prie lietuviø kalbos, ortografijos ir fonetikos. Kiti keitimai gali bûti aiðkinami ir kaip kitø nusistovëjusios raðybos kalbø (pavyzdþiui, lenkø) tekstams bûdingø ypatybiø këlimas á lietuviðkas knygas. T. y. beveik viskà, kà buvo apsisprendæ keisti ir sàmoningai keitë spaustuvininkai, greièiausiai lëmë Lietuvoje dominavusios lenkø kalbos tekstø spausdinimo ágûdþiai. Lietuviø kalba visuomenëje turëjo Þ statusà, bendrinë kalba nebuvo susiformavusi, tad analogiðkø savarankiðkø ágûdþiø spaustuvininkai dar nebuvo susiformavæ. Turbût dar ne visi rinkëjai mokëjo gerai kalbëti ir raðyti lietuviðkai. Galimas daiktas, nesutapimai spausdintame tekste atsirado dël to, kad tekstà rinko keletas rinkëjø (ar skaitë keletas korektoriø). Antra vertus, skirtybës rodo, kad Juozapo Zavadskio spaustuvë neturëjo aiðkaus lietuviø kalbos raðybos norminimo modelio. Galima matyti, kaip vëlyvojo tarmës pasirinkimo bendrinë kalba (lietuviø), dominuojama kitos ankstyvojo tarmës pasirinkimo bendrinës kalbos (lenkø), negalëjo bûti veikiama spaustuvininkø tokiu mastu, kaip lenkø (ar kaip minëtoji taip pat ankstyvojo tarmës pasirinkimo anglø kalba XVIII amþiuje). Juk dominuojanèia kalba spausdinti ápratæ spaustuvininkai nebuvo pakankamai águdæ spausdinti dominuojamosios (lietuviø) ortografija. Jie galëjo pritaikyti tik dalá savo ágûdþiø. Antra vertus, tuos norminimo ágûdþius spaustuvininkai tam tikru mastu stengësi ðiek tiek pritaikyti, adaptuoti ir lietuviø kalbai. Bûti tik spausdinimo árankiais jie nenorëjo M OTIEJAUS VALANÈIAUS ÞYVATAS JËZAUS KRISTAUS (1853). Sulyginau Motiejaus Valanèiaus Þyvato Jëzaus Kristaus (1853) rankraðtá 19 su spausdintu knygos tekstu 20. Knyga iðleista trejais metais anksèiau uþ Skrodzkio ir kitoje 19 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau VaÝR). 20 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZ- SPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWORCZIAUS, 1853 (toliau VaÝS). 142 Archivum Lithuanicum 3

133 Abraomo Dvorèiaus spaustuvëje. Rankraðtis VaÝR yra raðytas ne paties Valanèiaus: didþioji dalis Simono Daukanto ranka (p , ), maþoji neþinomo nuraðytojo (p ) ATSITIKTINIAI PAKEITIMAI (KLAIDOS). VaÝS, regis, palikta kiek maþiau korektûros klaidø negu SkTKS. Pavyzdþiui: argi tokiu esi swecziu VaÝR 261 argi tokiu esi szwecziu VaÝS 253; atsikieùusiu 262 atsakieùusiu 255; esancziu 29 ~ esanèiu esanczius 25; jems 265 ~ jiems jens 256; juokaj wieni 261 juoka wieni 253; pasikùonioje 28 pasikùoioje 24 ir pan. Atrodo, kad Dvorèiaus spaustuvës rinkëjai lietuviø kalbà mokëjo geriau negu Zavadskio spaustuvininkai. Jø mokëjimà gali rodyti tokie pavyzdþiai: Elz-taj VaÝR 18 Elzbietaj VaÝS 16 (iðtaisyta Daukanto këlimo klaida); gradus 104 ~ grûdus grudus 86 (iðtaisyta Daukanto klaida); Ir tejp dalej mita 37 Ir tejp dajlej mita 32 (iðtaisyta Daukanto klaida); kas atsilika sziomis dienomis 261 kas atsitika sziomis dienomis 253 (iðtaisyta Daukanto klaida); lilieti 39 tilieti 33 (iðtaisyta Daukanto klaida); Magdelena 106 Magdalena 88 (iðtaisyta Daukanto klaida; plg. 3, 4 pav.); motin 233 voc. sg. motina 227 (pavartota kitokia voc. sg. forma); motriszkies wieù wieù sakos 260 motriszkies wieù sakos 252 (iðtaisyta Daukanto klaida); nukriêiawotiesæms 245 nukriêiawotiems 235 (redaguotas þodis); paswejkininimà 14 paswejkinimà 13 (iðtaisyta Daukanto klaida); pasikik 112 pasakik 93 (iðtaisyta neþinomo nuraðytojo klaida); pats pritare sakidama 234 pats pritare sakidamas 228 (iðtaisyta Daukanto klaida); pauli 24 ~ pasaulá pasauli 21 (iðtaisyta Daukanto klaida); regieiusis 34 regiejusis 29 (pasirinkta kitokia raðyba); sznekiejat 107 sznekiejot 89 (iðtaisyta neþinomo nuraðytojo klaida); tikancziuju 271 tikincziuju 261 (pakeista þemaitiðka Daukanto forma á aukðtaitiðkà); treczoi dalis 241 treczioi dalis 233 (iðtaisyta Daukanto klaida). Toks rankraðèio koregavimas rodo gerà rinkëjo (resp. korektoriaus) lietuviø kalbos iðmanymà ir atidumà. Vis dëlto ðie taisymai, koregavimai yra atsitiktiniai ir nerodo nuostatos nuosekliai keisti raðybà. Tiesa, pasitaiko ir tokiø atvejø, kuriuos galima aiðkinti kaip lietuviðkai nemokanèiojo padarytas klaidas, pvz.: dienoj VaÝR 109 dunoj VaÝS 91 (VaÝR vizu- 21 Apie VaÝR rankraðèio pobûdá þr. Giedrius Subaèius, Simonas Daukantas Motiejaus Valanèiaus raðtininkas, ALt 1, 1999, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

134 aliai paraðyta panaðiai á dunoj); nusidiejimu ju 23 ~ nusidëjimø jø nusidiejimuju 20; pameùawa 32 pametawa 28, taèiau jø palyginti nedaug. Be to, þinant, kad gerokai daugiau pavyzdþiø liudija rinkëjà (resp. korektoriø) gerai mokëjus lietuviðkai, juos bûtø tiksliau laikyti tiesiog korektûros klaidomis S ÀMONINGI SPAUSTUVININKØ KEITIMAI. Yra ir tokiø nuosekliau pasitaikanèiø keitimø, skirtumø nuo originalaus rankraðèio, kuriuos derëtø laikyti ne atsitiktiniais, o sàmoningais DIDÞIOSIOS IR MAÞOSIOS RAIDËS. <I> : <J>. Kaip ir Zavadskio spaustuvës, taip ir Dvorèiaus rinkëjai skyrë rankraðtyje vienodai raðomà didþiàjà <I> á dvi didþiàsias raides: <I> ir <J>. Nei Daukantas, nei neþinomas nuraðytojas rankraðtyje ðiø raidþiø neskyrë. Iðlaikyta <I>: Ir VaÝR 14 VaÝS 13; Is , , , 160 (2x) 145 (2x), , , , ~ jis; Isaj , ~ jisai; Isakaras 7 7; Iszgirdusi 14 13; Iszwidusi 14 13; Izraelaus 21 19; Izraelitu 5 5. Rankraðtyje Is jis ir Isaj jisai tikrai norëta raðyti su raide <I>, nes kartais toje paèioje pozicijoje pavartojama ir maþoji raidë <i>: is 18 16, 49 42, , , , ~ jis; isaj 48 41, 50 42, , , ~ jisai. Tiesa, bent vienà kartà rinkëjas turbût apsiriko ir surinko ne <I>, o <J>: Is 57 Js 48. <I> pakeista á <J>: Iam 29 Jam 25; Ieruzolimoj 6 Jeruzolimoj 6; Ierozolimà 106 Jerozolimà 88 (plg. 3, 4 pav.); Ii 195 Ji 169; Io 19, 106, 195 Jo 17, 88 (plg. 3, 4 pav.), 169; Iog 19 Jog 17; Iudas 5 Judas 5. Ðie keitimai visai sutampa su Zavadskio spaustuvës (ten taip pat derinantis prie garsø [i] ir [j] ásivestos dvi didþiosios raidës <I> ir <J> vietoj rankraðtyje buvusios vienos <I>). Sàmoningas noras ádiegti naujesnæ, tikslesnæ dviejø didþiøjø raidþiø <I> ir <J> sistemà (du garsai [i] ir [j], dvi maþosios <i> ir <j>, dvi didþiosios <I> ir <J>). <szwencz->. Ir VaÝS, kaip SkTKS, retkarèiais kaitaliotas kai kuriø þodþiø didþiøjø raidþiø vartojimas. Rankraðèio maþoji <sz> þodyje ðvenèë ðventë spaudinyje kartais keista didþiàja, ypaè knygos pradþioje (p ), pvz.: szwencze Diewa Tiewa VaÝR 16 Szwencze Diewa Tiewa VaÝS 14; szwencze Dwases Szwencziauses 16 Szwencze Dwases Szwencziauses 14; szwencze Marios Panos 16 Szwencze Marios Panos 14; szwencze sunaus Diewa 16 Szwencze Sunaus Diewa 14. <sun->. Kelis kartus didþiàja <S> pakeista þodþio sûnus pirmoji <s>: sunaus Diewa VaÝR 16(2x) Sunaus Diewa VaÝS 14(2x); sunus Diewa 16, 17 Sunus Diewa 15(2x); [nors VaÝS pasitaikë ir su <s>: sunaus Diewa 20]. <szwencziaus->. Taip pat kelis kartus rinkëjas didþiàjà raidæ vietoj maþosios raðë þodyje ðvenèiausia: Motinaj szwencziausej VaÝR 42 Motinaj Szwencziausej VaÝS 36; szwencziause Panele 17 Szwencziause Panele Archivum Lithuanicum 3

135 <Jezus->. Daukantas Jëzaus vardà ið pradþiø stengësi nuraðyti vien didþiosiomis raidëmis, taèiau rankraðèio antroje pusëje to nebesilaikë. To taip pat nedarë neþinomasis p nuraðytojas, taèiau spaustuvë visais atvejais Jëzaus vardà rinko didþiosiomis, plg.: Iezus VaÝR 107, 108, 109, 110, 112 JEZUS VaÝS 89, 90, 91, 92, 93; Iezusà 107 JEZUSÀ 89; Iezusuj 34, 107, 111, 236 JEZUSUJ 29, 89, 92, 229 ir pan. Nors Dvorèiaus rinkëjas (resp. korektorius) kai kuriø VaÝS religiniø terminø pirmàsias raides linko didinti, o ne maþinti, kaip darë Zavadskio rinkëjas SkTKS, abiem atvejais aiðku, kad spaustuvininkai jautësi turá sprendimo teisæ. Neatrodo, kad jie èia bûtø atsiþvelgæ á autoriø ar net cenzûros nuomonæ ÞODÞIAI IÐGANYTOJAS, ÞODIS, MOTERS. Keletas þodþiø, regis, taip pat gana daþnai redaguoti spausdinant knygà, matyti sàmoningas (dësningas) raðybos reguliavimas. <Iýganitoj-> <Iszganitoj->. Dvorèiaus spaustuvë gana atkakliai þodá Iðganytojas spausdino su prieðdëliu <Isz->, nors rankraðtyje jis daþnai raðytas su prieðdëliu <Iý->: Iýganitojas 16, 27, 45, 55, 56, 58, 59, 104, 106, 107, 233, 237 Iszganitojas 14, 23, 38, 46, 47, 49(2x), 86, 88 (plg. 3, 4 pav.), 89, 227, 229; Iýganitojaus 16, 46, 234 Iszganitojaus 14, 39, 227; Iýganitoi 59, 230 ~ iðganytojá Iszganitoi 50, 224. Neþinomasis teksto p nuraðytojas ir pats, matyt, buvo ápratæs raðyti <Iszganitoj->, bet kai kur paraðæs <sz> skuto ir taisë á <ý>: <Iýganitoj-> VaÝR p. 107(2x), 112, 115. Turbût Valanèius buvo vartojæs formà su <ý>, bet abu nuraðytojai neretai paraðydavo ir <sz>, t. y. nukrypdavo nuo buvusio Valanèiaus rankraðèio, plg.: Iszganitojas VaÝR 32; Iszganitojaus 14; Iszganitoje 19 ~ iðganytojo; Iszganitoju 31 ~ iðganytoju. Taèiau Dvorèiaus spaustuvë apibendrino bûtent nukrypimus nuo Valanèiaus originalo su <sz> ir variantà su <ý> visai eliminavo. <ýodz-> <ýodý->. VaÝS pradþioje (kartais toliau) iðlaikytas þodþio þodis formø raðymas be taðko virð raidës <z>, plg.: ýodzej VaÝR 12 VaÝS 11, 77 64; ýodzio 15 14; ýodziu gen. pl , 48 40; ýodziu instr. sg ; ýodzius 31 27, 45 39, 57 47, 65 54, Ten, kur ðitos formos rankraðtyje buvo paraðytos su diakritikais (<ýodý->, <ýodê->), spaustuvë paprastai diakritikus iðlaikë, plg.: ýodêe VaÝR 201 ýodýe VaÝS 173; ýodýej ; ýodýiu gen. pl , ; êodêiu instr. sg ; ýodýius 64 53, Tad nuoseklumo nebuvo jau paèiame rankraðtyje. Vis dëlto matyti, kad Daukantas ðiame þodyje bene daþniau raidæ <z> raðë be diakritiko. Rinkëjas (resp. korektorius) sàmoningai ir daþnai keitë nediakritines formas diakritinëmis, plg.: ýodzej VaÝR 154, 197, 208, 230, 233, 239, 246 ýodýej VaÝS 141, 151, 170, (ýodêej) 178, 225, 226, 231, 236; ýodzejs 156, 176, ýodýejs 142, 155; ýodziu 106 ýodýiu 88 (plg. 3, 4 pav.); ýodzius 93, 95, 106, 158(2x), 167, 172, 181, 256 ýodýius 77, 79, 145 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

136 3 pav. VaÝR 106: Daukanto ranka raðytos formos Iýganitojas, ýodziu, ýodzius spausdinant buvo sàmoningai pakeistos formomis Iszganitojas, ýodýiu, ýodýius (plg. 4 pav.). Daukantas þodþio pradþioje visada raðë didþiàjà <I> (Iýganitojas, Ierozolimà, Io), taèiau spaudinyje ji diferencijuota á <I> ir <J> (Iszganitojas, bet Jerozolimà, Jo) (plg. 4 pav.); LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë 146 Archivum Lithuanicum 3

137 4 pav. VaÝS 88: vieta, atitinkanti VaÝR 106, kur iðspausdintos skirtingos nei rankraðtyje formos Iszganitojas, ýodýiu, ýodýius, taip pat atskirtas <I> ir <J> raðymas (Iszganitojas, bet Jerozolimà, Jo) (plg. 3 pav.); VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckienë 147 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

138 88, 144(2x), 149, 152, 159, 249. Tiesa, taip keisti pradedama tik nuo treèdalio (VaÝR nuo p. 93 iki pabaigos) knygos. Taigi pradþioje stengtasi laikytis Daukanto raðymo modelio. Taip pat akivaizdu, kad rinkëjo (resp. korektoriaus) buvo apsispræsta taðko formos diakritikà vëliau imti þymëti neatsiþvelgiant á tai, ar jis vartotas rankraðtyje. <moters> <moteris>. Daukanto raðytose teksto vietose kartais vartojamas þodis moters nom. sg. þmona. Pradþioje jis iðspausdintas toks, koks buvo rankraðtyje: moters nom. sg. VaÝR 12 VaÝS 11. Taèiau kelis kartus tokia forma keista á aukðtaièiams áprastesnæ su galûne <-is>: moters nom. sg. 205, 232, 249 moteris 176, 226, 241. Be abejo, tai sàmoningas spaustuvës keitimas. Galima daryti iðvadà, kad leidiná rinkæ Dvorèiaus rinkëjai ir korektoriai neblogai mokëjo lietuviðkai ir dël to spaustuvë sugebëjo iðleisti geresnës kalbos knygà. Raðybà jie taisë kiek daugiau negu Zavadskio spaustuvininkai: tai rodo ðiø trijø þodþiø (Iðganytojas, þodis, moters) taisymo pavyzdþiai S KYRYBOS ÞENKLAI. Rinkëjas (resp. korektorius) gana laisvai taisë rankraðèio skyrybà. Pavyzdþiui, labai daþnai priraðydavo dvigubas tiesioginës kalbos kabutes, nors jø rankraðtyje nebuvo: VaÝS p. 170, 225, 230, 232, 233, 236, 257, 262, 264, 265 ir kt Dvorèiaus spaustuvës sàmoningus VaÝS teksto raðybos ir kalbos taisymus galima taip apibendrinti: a) <I> <J>; b) <szwencz-> <Szwencz->; c) <sun-> <Sun->; d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->; e) <Jezus-> <JEZUS->; f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->; g) <ýodz-> <ýodý->; i) <moters> <moteris>; j) <> < >. Be didþiøjø raidþiø koregavimo, skyrybos keitimo (kaip daryta ir Zavadskio SkTKS leidinyje), t. y. taisymø, kurie galëjo bûti paveikti dominuojanèios lenkø kalbos raðybos, VaÝS dar keièiama ir þodþiø Iðganytojas, þodis, moters raðyba. Ðiuo atveju matyti aiðkesnë nuostata dalyvauti kuriant raðybos standartus (kitaip nei Zavadskio spaustuvëje). Kita vertus, nors spaustuvininkai ir neblogai mokëjo lietuviø kalbà, taèiau sistemingø pakeitimø dar nedarë. 4. Akivaizdu, kad abi spaustuvës (Juozapo Zavadskio ir Abraomo Dvorèiaus) kai kur raðybà redagavo savo nuoþiûra ir dësningai. Zavadskio (SkTKS) sàmoningi keitimai: a) <I> <I>, <J>; b) <Szwæt-> <szwæt-> (tam tikrais atvejais); c) <uo> <o> (paskutiniuose 29 knygos puslapiuose); d) <é> <e> (nedësningai); e) <:> <.> (po santrumpø). Taigi dësningai redaguotos kai kurios didþiosios raidës, ne visai nuosekliai vienas fonetikos atvejis, diakritikai, skyrybos þenklai. Dvorèiaus (VaÝS) keitimai: a) <I> <I>, <J>; b) <szwencz-> <Szwencz->; c) <sun-> <Sun->; d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->; e) <Jezus-> <JEZUS->; f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->; g) <ýodz-> <ýodý->; i) <moters> <moteris>; j) <> 148 Archivum Lithuanicum 3

139 < >. Kaip ir Zavadskis, jis sàmoningai keitë rankraðèiuose raðytà vienà <I> dviem raidëmis <I> ir <J>, taip pat nenuosekliai keitë kai kurias maþàsias didþiosiomis raidëmis (Zavadskis daþniau didþiàsias maþosiomis), skyrybà, kai kuriuos þodþius. Didþiuma sàmoningø Zavadskio ir Dvorèiaus spaustuviø keitimø yra skirtingi. Todël negalima kalbëti apie sàmoningai nuo vartotøjø rankraðèiuose besiskirianèià (dvejopà) lietuviø spaustuvininkø raðybà (kaip yra anglø kalbos raðybos istorijoje). Antra vertus, tokia dvejopa raðyba galëjo nesusiformuoti todël, kad spaustuvininkai buvo labiau ápratæ spausdinti lenkiðkas knygas, be to, lietuviø kalbà veikiausiai mokëjo nepakankamai ir neturëjo raðymo lietuviðkai ágûdþiø (Þ kalba). Vienodas abiejø spaustuviø vienõs rankraðèiø raidës <I> keitimas dviem raidëmis (iðskaidymas) <I> ir <J> gali liudyti, jog èia spaustuvininkai perkëlë lenkø kalboje (A kalba) áprastà ir tapusià normine ypatybæ. Galima kelti hipotezæ, kad tókios dvejopos spaustuvininkø formuotos raðybos normos tikëtinos tik tø bendriniø kalbø istorijoje, kurios toje teritorijoje buvo dominuojanèios (A). Bûtent dël to spaustuvininkai galëjo iðsiugdyti ágûdþius, leidþianèius vienodinti ávairiø autoriø raðybà. Taip pat aiðku, kad leisdami net ir neprestiþinëmis kalbomis paraðytus tekstus spaustuvininkai siekë keisti ir ðiek tiek keitë raðybà bei skyrybà. Bûtø netikslu manyti, kad rengdami spaudinius jie tik tiksliai kopijuodavo rankraðèius. Literatûra ir ðaltiniai: A LEKNAVIÈIENË, ONA, 1999: Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro disertacija, rankraðtis), Vilnius. A LEKNAVIÈIENË, ONA, 2000: Ar Jono Bretkûno Biblija buvo jo Postilës redagavimo ðaltinis?, ALt 2, BP I, II [Bretkûnas, Jonas,] POSTILLA Tatai eµti Trumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu [...] 1 2. Iµµpaude Karaliauc iuie Iurgis Oµterbergeras. M ta Pono B RENGELMAN, F[RED] H., 1980: Orthoepists, Printers, and the Rationalization of English Spelling, Journal of English and Germanic Philology 79(3), K AUNAS, DOMAS, 1998: Archyviniai dokumentai apie Maþosios Lietuvos senosios raðtijos ir spaudos darbuotojus, Knygotyra 25(32), N EZABITAUSKIS, KAJETONAS, 1824: Naujas moksùas skaytima diel maþû waykû Ýemaycziu yr Lietuwos, Vilnius: Drukarnioy Dyecezalno Kunigu Missionoriu. O SSELTON, N[OEL] E., 1963: Formal and Informal Spelling in the 18th Century. Errour, Honor, and Related Words, English Studies 44(4), O SSELTON, N[OEL] E., 1984: Informal Spelling Systems in Early Modern English: , English Historical Linguistics: Studies in Development, ed. N. F. Blake, Charles 149 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

140 Jones, Sheffield: The Centre for English Cultural Tradition and Language, University of Sheffield, O SSELTON, N[OEL] E., 1985: Spelling-Book Rules and the Capitalization of Nouns in the Seventeenth and Eighteenth centuries, Historical & Editorial Studies in Medieval & Early Modern English, ed. Mary-Jo Arn, Hanneke Wirtjes, Groningen: Wolters-Noorrdhoff, P ALIONIS, JONAS, 1967: Lietuviø literatûrinë kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis. P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. P ETRAUSKIENË, IRENA, 1976: Vilniaus akademijos spaustuvë , Vilnius: Mokslas. [SIRVYDAS, KONSTANTINAS, ] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu / Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie / PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV. Roku M. DC. XXIX. SkTKR [K AZIMIERAS SKRODZKIS,] Trumps Katekizmas arba pamuokims dieù prigudinima jaunumenes emajtiu Kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima Szwæcziause Sakramæta. Par kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ). SkTKS [K AZIMIERAS SKRODZKIS,] TRUMPS KATEKIZMAS ARBA PAMUOKIMS DIEÙ PRIGUDINIMA JAUNUMENES ÝEMAJTIU KATALIKU, PRI NAUDINGA ATPILDIMA SPAWIEDNES IR WERTA PRIJEMIMA SZWÆCZIAUSE SAKRAMÆTA. par Kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas. WILNIUJE. SPAUSTUWI JOZAPAS ZA- WADZKI S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1999: Simonas Daukantas Motiejaus Valanèiaus raðtininkas, ALt 1, T IEKEN-BOON VAN OSTADE, INGRID, 1998: Standardization of English spelling: The eighteenth-century printers contribution, Advances in English Historical Linguistics (1996), eds. Jacek Fisiak, Marcin Krygier, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, VaÝR [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ). VaÝS [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWOR- CZIAUS, W ELLS, C[HRISTOPHE] J., 1985: German: a Linguistic History to 1945, Oxford at the Clarendon Press. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1974: S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, Archivum Lithuanicum 3

141 Giedrius Subaèius THE INFLUENCE OF PRINTERS ON TEXTUAL ORTHOGRAPHY AND ORTHOGRAPHIC STANDARDS Summary Noel E. Osselton (1963, 1984, 1985) and Ingrid Tieken-Boon van Ostade (1988) have described the double standard in eighteenth century English orthography consisting of private and public, or manuscript and printers. In contemporary terms, this would be polite and pedantic, or gentlemen s and scholarly. It is important to emphasize that both standards were prestigious in certain social strata, and that there is an evident time lag in the development between gentlemen s (private, polite) and scholarly (public, printers ) spelling conventions. Printers used to standardize orthography according to their own convenience. For instance, Osselton has written about orthographic variation in -or or -our (e.g. author or authour) in Samuel Johnson s texts: When it came to opting for one form or the other for insertion in the Dictionary he often chose a form in conflict with his own preferred practice [...], but his choice, when he did this, was determined by the printers usage of forty years before (Osselton 1963, 271). In this article I compare the orthography of two Lithuanian books (Kazimieras Skrodzkis Trumps Katekizmas, 1856, the printer Józef Zawadzki; and Motiejus Valanèius Ýiwatas Jezaus Kristaus, 1853, printer Abraham Dworczius) to their manuscript originals. It is evident, that both printers consistently changed certain orthographic features. Zawadzki changed: a) <I> <I> and <J>, b) <Szwæt-> <szwæt-> (in some places), c) <uo> <o> (at the end of the book), d) <é> <e> (not very consistently), e) <:> <.> (after abbreviations). Dworczius substitutions are mostly different: a) <I> <I> and <J>, b) <szwencz> <Szwencz->, c) <sun-> <Sun->, d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->, e) <Jezus-> <JEZUS->, f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->, g) <ýodz-> <ýodý->, i) <moters> <moteris>, j) <> < >. Similarly to Zawadzki, however, Dworczius consistently changed a single letter <I> used in manuscripts to two: <I> and <J>. Most of the changes made by Zawadzki and Dworczius are dissimilar. Therefore, one cannot speak about any consciously constructed special orthography by Lithuanian printers which would result in Lithuanian spelling having a double standard in the nineteenth century. Most likely a double Lithuanian orthography did not come to be used because the printers developed their skills and habits working with Polish texts (H language), while their skills in the Lithuanian (L language) were weak. However, both printers have substituted two letters <I> and <J> for the single letter <I> in manuscripts. This suggests that printers only adjusted (transferred) this feature (which they were used to using in Polish books, and which could have become a norm by that time) to Lithuanian orthography. 151 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

142 The hypothesis may be posited that a double orthographic standard is expected only in the history of those languages which were dominant (H) in their territories and therefore their printers could develop skills and habits which enabled them to achieve a higher degree of uniformity in spelling than their authors could reach. It is also evident that printers of many languages tried to change certain particularities in orthography. Therefore, it would be inaccurate to believe that they were mere copyists of the manuscripts they worked with. G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2001 m. sausio 11 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. vasario 19 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p.: subacius@ktl.mii.lt; subacius@uic.edu 152 Archivum Lithuanicum 3

143 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Dalia Cidzikaitë University of Illinois at Chicago Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba 1. D OMINYKAS BUDRIKAS IR JO KNYGELË NAMØ KRYÞIUS. Kunigas Dominykas Budrikas ( ) 1859 metais iðleido ið lenkø kalbos verstà blaivybei skirtà knygelæ Namø kryþius, arba kaip reikia sûdyti ir mislyti apei gërimà arielkos 1. Bibliografijoje jis minimas kaip raðtø apie blaivybæ vertëjas ir autorius 2. Vaclovo Birþiðkos duomenimis 3, iki 1856 metø Budrikas buvo paraðæs keturias lietuviðkas knygeles, taèiau tik viena ið jø BuNK iðspausdinta. Birþiðka ðiuos duomenis ëmë ið Budriko laiðko leidëjui Adomui Zavadskiui, kur raðoma: Man praneðta, kad keturi mano veikalëliai þemaièiø lietuviø kalba, kuriuos Jums áteikiau, o Jûs persiuntëte susipaþinti gerbiamajam profesoriui J[eronimui] K[iprijonui] Raèkauskiui, Jums buvo parsiøsti [atgal] su tokiu sprendimu: jie esà labiau moralizuojantys ir pamokantys nei religiniai. Jau vien dël to yra tinkami publikuoti 4. Tiesa, ne visai aiðku, ar BuNK tikrai buvusi tarp tø keturiø veikalëliø, nors Birþiðka ir linkæs taip manyti. Kaip matyti, laiðke Zavadskiui Budrikas jø pavadinimø ne- 1 [Dominykas Budrikas,] NAMU KRIÊIUS ARBA KAJP REJKIE SUDITI YR MISLITI APEJ GIERIMA ARIEÙKAS? [...] PAR Z. N. Lenkiszkaj paraszitas. O DABAR- CZIO ANT LIEÝUWI LIETUWISZKA PARDIETAS. WILNIUJE. KASZTU MAU- RYCA ORGELBRANDA (toliau BuNK). Tà patá veikalà buvo iðvertæs ir Gabrielius Berþanskis, taèiau jo vertimas nebuvo iðspausdintas. 2 Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, 1969, Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 3, Èikaga: JAV LB Kultûros fondas, 1965, Dominykas Budrikas, Laiðkas Adomui Zavadskiui ið Labanoro á Vilniø, (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ), p. 1: Cztery dzieùka w Zmujdzko Litewskim jæzyku przeze mnie wræczone W u Panu, a przez niego do rozpoznania Sznownemu Professorowi J K. Raczkowskiemu przesùane, jak mnie doniesiono; iý W u Panu odesùane zostaùy z takà decyzyà. /ýe one sà moralne i pouczajàce niêeli nabozne./ juý tem samem godne sà druku. 153 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

144 nurodë. Jeigu BuNK bûtø paraðyta vëliau nei tos keturios, Budrikas bûtø ne keturiø, bet penkiø knygø autorius. Taip pat nëra þinoma BuNK chronologija tø likusiø keturiø arba trijø (jeigu pastaroji yra viena ið jø) knygø atþvilgiu. Lietuviø enciklopedijoje paþymima, jog BuNK buvusi paskleista Þemaitijoje per Valanèiaus blaivybës akcijas 5. Taèiau nelabai aiðku, kodël ji iðspausdinta ne Zavadskio spaustuvëje, á kurià Raèkauskis ið Varniø buvo nusiuntæs visas keturias prieð 1856 metus paraðytas Budriko knygas, o Vilniaus leidëjo Maurico Orgelbrando pastangomis Sirkino spaustuvëje (Lietuviø enciklopedija 3, 317). Tam átakos galëjo turëti tai, kad Zavadskis gavo Varniø seminarijos profesoriaus Raèkauskio atsiliepimà, jog tai esanèios labiau moralinio ir pamokomo turinio knygelës nei tikybinës ir kad jas iðspausdinusi spaustuvë turësianti maþai naudos (Birþiðka 1965, 50). Tiesa, paèiam Budrikui toks Raèkauskio ávertinimas neatrodë pamatuotas: Jau vien dël to [veikalëliai] yra tinkami publikuoti, o gal lietuviams ir þemaièiams, be religiniø knygø, kuriø turi net per daug, nereikia moraliðkai ðviesti proto? 6 Taigi Varniai svarbiausias to meto dvasininkø centras kunigo Budriko knygas atmetë. Ðis faktas leidþia dar kartà suabejoti, ar BuNK buvo tarp tø keturiø knyguèiø, nes, kaip jau minëta, ji buvo iðleista ir platinama Valanèiaus inicijuoto blaivybës sàjûdþio laikais, todël, rodos, turëjusi bûti Varniø remta ir pageidauta. Galbût nusivylæs ir uþsigavæs dël tokios nepalankios Varniø pozicijos savo keturiø knygeliø atþvilgiu, Budrikas kitos savo knygos bûtent BuNK net nebandë siûlyti Zavadskiui, o kreipësi á Orgelbrandà. Jeigu ði hipotezë kada nors pasitvirtintø, tada BuNK bûtø penktoji Budriko knyga. Budriko knygø tematika neabejotinai susijusi su vyskupo Motiejaus Valanèiaus aplinka ir blaivybës sàjûdþiu, nors mokslus, Birþiðkos duomenimis, jis, matyt, buvo baigæs Vilniuje ir visà gyvenimà pradirbæs Vilniaus vyskupijoje. Ðá Budriko pasirinkimà versti blaivybei skirtas knygas Birþiðka interpretuoja taip: greièiausiai, kaip ir daugelis ano laiko plunksna besiverèianèiø lietuviø kunigø, jis buvo per daug linkæs prie alkoholiniø gërimø, dël to raðto darbams ir pasirinko kovos su alkoholizmu temà; tai galëjo teigiamai paveikti jo dvasinæ vyriausybæ [Valanèiø D. C.], taèiau nepaveikë (Birþiðka 1956, 50). Savo spëjimà Birþiðka remia tuo, kad per 44 kunigavimo metus Budrikas esà aukðèiau vikaro nepakilæs, ir vyskupijoje, rodos, neturëjæs gero vardo ir net, matyt, kelis kartus buvæs baustas bei uþdarytas á vienuolynà. Dar galima atkreipti dëmesá, kad 58-eriø metø Budrikas laiðkà Zavadskiui 1856 metais raðë ne savo ranka jis laiðkà tik pasiraðë: Ks Budryk (Budrikas 1856, 2; 5 Lietuviø enciklopedija 3, Bostonas: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1954, juý tem samem godne sà druku alboý Litwini i Zmudzini procz naboýnych Ksiæg ktorych aý nadto majà nie potrzebujà moralnej oswiaty umysùu? (Budrikas 1856, 1). 154 Archivum Lithuanicum 3

145 1 pav. Dominyko Budriko paraðas drebanèia ranka 1856 metø vasario 29 dienos laiðko Adomui Zavadskiui pabaigoje; LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë plg. 1 pav.). Paraðas rodo, kad Budriko ranka labai smarkiai drebëjo. Atrodo átikinama manyti, kad bûtent dël rankø drebëjimo jis praðë kaþko kito paraðyti uþ já laiðkà. Tokio amþiaus þmonëms rankos nuo senatvës daþniausiai dar nedreba. Budrikas nepriklausë ano meto aktyviausiø raðomosios bendrinës lietuviø (tuo metu daþnai sinonimiðkai vartotas ir terminas þemaièiø) kalbos kûrëjø gretoms, tad Birþiðkos pasiûlyta hipotezë gal ir ámanoma (nors ir kiek netikëta). Pats Budrikas BuNK prakalboje daugiau taip pat nieko nepaaiðkina. Taèiau, skirtingai nuo kai kuriø kitø to meto autoriø, ðià knygà jis dedikuoja ne vienai kuriai nors áþymiai asmenybei, bet þemaièiams ir aukðtaièiams, kitaip tariant visiems Didþiosios Lietuvos lietuviams: Raszitoje kningu, ar taj anas isz sawa gaùwos, arba isz kokia kita lieýuwi i sawa kaùba pardieje; ture papratima, sawa proce paszwenste asaboms nuog swieta pawoýotoms, prietelems, yr kitoms nuog kuriu kokiu ùosku daswieczije. O asz kajpo uýgimis Ýemajtiusi yr tynaj iszaugies; dabarczio par iùga cziesa esans Lietuwoi; diel [sic!] abeju tu giminiu, tan maêa kningiala apierawoju (Budrikas 1859, [III]; plg. 2 pav.) 155 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

146 2 pav. Namø kryþius [III]: Prakalbëjime nusakomas knygelës adresatas þemaièiai ir lietuviai (aukðtaièiai); LMAB, sign.: LK 19/484. Fot. Virginija Valuckienë Vis dëlto tikëtina, jog knyga apie gërimà bei jo þalà buvo pasirinkta versti ne savarankiðkai, bet kaþkieno kito valia. Tuo metu Valanèiaus bûta didelio autoriteto visai visuomenei ir ypaè dvasininkijai. Tad BuNK tematika norom nenorom sieja 156 Archivum Lithuanicum 3

147 já su Valanèiumi. Dël to svarbu nustatyti, ar temø panaðumà lydi ir jø raðtø kalbos panaðumas. Ðio straipsnio tikslas: 1) iðanalizuoti BuNK kalbà ir nustatyti sàmoningas Budriko intencijas pasirinkti tarmæ bendrinei kalbai; 2) palyginti jo knygelës kalbà su vieno Valanèiaus teksto kalba (Tamoðiaus ið Kempis) 7 ; 3) patikslinti Budriko tarmæ ir jo gimimo vietà; 4) nustatyti Budriko poþiûrá á jo raðomosios kalbos vartojimo teritorijà. 2. BuNK KALBA. Iki ðiol niekas iðsamiau Budriko verstos BuNK kalbos nëra tyræs. Tik vienu sakiniu jo kalbà yra nusakæs Zigmas Zinkevièius: ðios knygelës kalba tipiðka þemaièiø su tradiciniais elementais 8. Patikimø ir iðsamiø þiniø apie Budriko gyvenimà nedaug. Nëra þinoma jo gimimo vieta, vadinasi, nëra aiðki ir tarmë. Pasak Vytauto Vanago, Budrikas gimë Þemaitijoje 1798 metais 9. Zinkevièiaus (1990, 131) þodþiais, vertëjas gimë 1798 m. kaþkur þemaièiø tarmës plote. Pats Budrikas cituotoje iðtraukoje kaip savo gimimo vietà nurodæs Þemaitijà, bet labiau jos nesukonkretinæs. Taikant þemaitybiø pastebimumo þemaièiams modelá 10, toliau bus nustatomos Budriko intencijos rinktis tam tikras raðomosios kalbos lytis Þ EMAIÈIAMS LENGVIAUSIAI PASTEBIMOS YPATYBËS. Ið lengviausiai þemaièiams pastebimø þemaitiðkø ypatybiø nevartojama vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitos naudininko galûnë, taèiau dësningai raðoma aukðtaitiðka [uj]: dajktuj 4 daiktui, Diewuj 4 Dievui, noruj 10 norui, pijokuj 46 girtuokliui, smokuj 10 slibinui, walszcziuj 50 valsèiui. Kiek kitaip elgiamasi su diftongais þodþio gale, kuriuos þemaièiai daþniausiai vienbalsina, o aukðtaièiai iðlaiko. Èia Budrikas nenuoseklus tekste yra tiek aukðtaitiðkø, tiek þemaitiðkø lyèiø. Aukðtaitiðkos: anajs 5 anais, gieraj 17 gerai, lenkiszkaj X lenkiðkai, nemaýaj 12 nemaþai, pijokajs 5 pijokais, tiktaj 1 tiktai ; þemaitiðkos: ajszkie 23 aiðkiai, dide 22 didþiai, galwije 15 galvijai, szwiese 22 ðviesiai, tikta 39 tiktai, wajka 5 vaikai. Kaip ir dauguma XIX amþiaus þemaièiø, Budrikas raðo nuosekliai aukðtaitiðkà dvibalsá [ie], plg. daþniausiai knygoje vartojamus þodþius: diena 2, lieýuwi [III] 7 [Motiejus Valanèius,] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRIS- TAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDY- TOS PAR JOMILESTÀ KUNIGÀ WISKU- PÀ ÝEMAJCZIU MOTIEJA-KAZIMIERÀ WOÙONCZEWSKI [...]. WILNIUJE DRU- KARNIOJ A. DWORCZIAUS Metuose (toliau VaTK). 8 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, Vytautas Vanagas, Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga, 1987, Þemaitybiø pastebimumo þemaièiams modelis perimtas ið: Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

148 lieþuvio, tiesa 5, wienas 1 vienas, taip pat ir retesnius: pjuties 11 pjûties, swiestu 27 sviestu, szieni 27 ðiene, ýiemos 7 þiemos. Dar aiðkiau vertëjo aukðtaitinimo pastangas rodo dvibalsio [uo] raðyba: duona 5, juodesnis 22, juokies 4 juokës, uostitu 41 uostytø, puodus 45. Randame ir keletà netiksliø aukðtaitybiø: iszjoktu 6 iðjuoktø (atkreiptinas dëmesys, jog kitur tame paèiame tekste raðomos ir tikslios aukðtaitiðkos lytys: juokies 4 juokës, iszjuoktas 6 iðjuoktas ), pabuczioti 1 pabuèiuoti, saugosios 49 saugosiuos, seso 49 sesuo. Kaip matyti ið ðiø pavyzdþiø, þemaièiams lengviausiai pastebimos þemaitybës beveik visur pakeistos aukðtaitiðkomis lytimis (iðskyrus negausius þemaitiðkus þodþio galo monoftongus [â], [ç]) arba sàmoningai stengtasi aukðtaitinti. Tai rodo Budriko orientavimàsi á aukðtaitiðkà raðymo tradicijà: èia dominuoja aukðtaitiðkos formos ir tik viena minëta ypatybë leistø ðiek tiek kalbëti apie tipiðkà Budriko þemaièiø kalbà ÞEMAIÈIAMS VIDUTINIÐKAI PASTEBIMOS ÞEMAITIÐKOS YPA- TYBËS. Kiek kitaip atrodo vidutiniðkai pastebimø þemaitybiø lygmuo. Èia aukðtaitybiø pasitaiko, bet jau sporadiðkai, visa kita labai þemaitiðka. Kaip dauguma to meto þemaièiø, Budrikas skiria þemaitiðkà [¼] ir [i]. Pakankamai nuosekliai [¼] þymi <y>: gadyna 20 gadina, neatydengie 3 neatidengë, padydinsete 38 padidinsite, pykta 3 pikta, tyktaj 2 tiktai, ýynoma 22 þinoma. Tiesa, pasitaiko ir aukðtaitiðkø formø: didêiu 1 didþiu, netikru 13 netikru, wisu 2 visu. Taèiau jos ðiame tekste vartojamos pramaiðiui su atitinkamomis þemaitiðkomis formomis, plg.: netikru 13 netikru ir tykru 13 tikru, wisokie 59 visokio ir wysokiu 32 visokiø. Taigi Budrikas ne visai nuosekliai laikosi þemaitiðkos <y> raðymo tradicijos. Galbût dvejota, kurios tarmës lytá raðyti. Vis dëlto didþioji vidutiniðkai pastebimø þemaitybiø dalis iðlaikyta þemaitiðka. Autoriaus intencijas þymëti þemaitiðkà garsà [¼] rodo ir sangràþiniø veiksmaþodþiø bûsimojo laiko 3 asmens bei esamojo laiko 3 asmens raðyba. Ten, kur esamojo laiko sangràþinëse formose, sekant vidurio aukðtaièiø raðomosios kalbos tradicija, bûtø raðoma <i>, o þemaièiø <y>, Budrikas þymi dar kitaip <e>: gaunase 3 gaunasi, meùdase 18 meldþiasi, penase 26 penisi, turese 9 turisi. Visai neáprastai jis elgiasi su bûsimojo laiko 3 asmens veiksmaþodþiais: èia, taip pat kaip sangràþinëse esamojo laiko formose, galûnëje raðo <e>: buse 16 bus, giwense 29 gyvens, neimse 4 neims, nusmukse 5 nusmuks (bet randame ir paraleliø aukðtaitiðkø formø: iszwaris 22 iðvarys, najkins 29 naikins, pasididins 16). Todël Budriko tekste ðios dvi formos daþnai nesiskiria. Toks esamojo laiko 3 asmens sangràþiniø formø galo <e> laikytinas ne visai tiksliai atstatyta aukðtaitybe (þemaièiai neturi galinio balsio, plg. LKA III, þemël. 95). Budrikas tokias formas galëjo pasidaryti kaip ir nesangràþiniø veiksmaþodþiø neva 158 Archivum Lithuanicum 3

149 aukðtaitiðkà galûnæ -e (plg. ture 5 turi [þem. bûtø *tur], uêsiture 5 uþsituri [þem. bûtø *uêsitur], þr. toliau). Tad ðios formos greièiausiai dirbtinës (tiesa, sangràþos dalelytë -se vartojama maþame plote maþdaug tarp Raseiniø, Jurbarko ir Èekiðkës, plg. LKA III, þemël. 95, taèiau vargu ar Budrikas apie jas þinojo ir á jas orientavosi). Bûsimojo laiko 3 asmens formos galëtø bûti interpretuojamos bent dvejopai: 1) hiperaukðtaitybës (kaip ir minëti esamojo laiko veiksmaþodþiai, plg. ture turi ); 2) dabar jau iðnykæs þemaièiø bûsimasis laikas. Pasak Alekso Girdenio 11, 3-iàjá bûsimojo laiko asmená su galûne -e [ç] ið savo Kvëdarnos ðnektos yra minëjæs Kazimieras Jaunius 12. O ið sangràþinio veiksmaþodþio formos neszes, Girdenio manymu, lengva abstrahuoti veiksmaþodá buse bus ir kt. Taip pat jis priduria, jog galiná -ai (ne -e [ç]) dar taria Kretingos, Darbënø, Grûðlaukio ir Laukþemio kampas, bet seniau galëjæs bûti ir labiau paplitæs (pavyzdþiui, net Þagarës apylinkëse 13 ). Kol kas neaiðku, katra interpretacija patikimesnë. Þemaitiðkai raðomos ir daugiskaitos liepiamosios nuosakos formos: imkiem 11 imkime, kùauskiete 33 klauskite, pasakikiete 29 pasakykite, priminkiete 29 priminkite, susikaùbekiem 4 susikalbëkime. Þemaitiðkai (su keliomis aukðtaitiðkomis iðimtimis) raðomas ir daugiskaitos vietininkas: grabuse 50 karstuose, peùuse 27 peluose, pùaucziuse 19 plauèiuose, rubuse 10 drabuþiuose, tokiuse 14 tokiuose. Puikus þemaitiðkø daugiskaitos vietininkø pavyzdys galëtø bûti ðis sakinys: O sziusi cziesusi koýnusi namusi arieùka, aùu dariti suwisu uýmirsza 42 O ðiuose laikuose kiekvienuose namuose degtinæ, alø daryti visai uþmirðo. Tik forma namuose Budriko tekste raðoma nevienodai, plg. namose 4, 5, 32 ir namuse 2, 34, 40, 42 (greta minëto namusi). Bûdvardþiø, dalyviø, ávardþiø daugiskaitos naudininkas irgi iðtisai þemaitiðkas. Pastebëta, jog vienskiemenës ir dviskiemenës formos yra þemaitiðkos: anyms 4 aniems, kurims 2 kuriems, penkims 15 penkiems, senims 45 seniems, tims 28 tiems. Tuo tarpu daugiaskiemenës formos bandomos aukðtaitinti (tiesa, jø vos keletas): namiszkiems 45 namiðkiams, sùabnesniems 36 slabnesniems, tukstantiems 29 tûkstanèiams. Kodël darytas toks skirtumas, kol kas taip pat neaiðku. Autorius akivaizdþiai aukðtaitina veiksmaþodþiø esamojo laiko treèiojo asmens galûnes: atweda 20 atveda, gauna 2, nebegere 2 nebegeria, nesza 11 neða, pyùa 20 pila. Pridaro net minëtøjø hiperaukðtaitiðkø formø, plg.: gale 43, 44 gali, negale 43, 44 negali, ture 5, 42, 43 turi, uêsiture 5 uþsituri. Nors prasprûsta ir keletas þemaitiðkø formø: atnesz 19 atneða, neparweý 12 neparveþa. Ði ypatybë ir vël kalba apie vertëjo polinká aukðtaitinti. 11 Aèiû prof. Aleksui Girdeniui uþ vertingus patarimus. 12 Ê[azimieras] ßâíèñ, ßçûêú. Äiàëåêòîëîãè åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçûêà âú Ðîññiåíñêîìú óºçäº, Ïàìÿòíàÿ êíèæêà êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, ñîñòàâèëú Ê. Ãóêîâñêié, Êîâíà: Âú Òèïîãðàôiè Êîâåíñêàãî Ãóáåðíñêàãî Ïðàâëåíiÿ, 1892, 139: êàñ òóðíºñýý ñèëêóyí òèííêëà, òàñ ìóís ñóãåóñýý; êàñ òóðìºñýý åóãñà ãèííêëà, òàñ ìóís íóóøàóñý[ý]. 13 Aleksas Girdenis, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Vilniaus á Èikagà, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

150 Labai nenuosekliai Budrikas vietoj vakarø aukðtaièiø [ë] vartoja þemaitiðkà <ie> [ie]. Vienur jis raðo <ie>: didesnie 1 didesnë, kalbieje 4 kalbëjo, pradieje 3 pradëjo, tiewas 7 tëvas, turiedamy 4 turëdami, taèiau kitur <e>: galetu 3 galëtø, pradeje 4 pradëjo, susikaùbekiem 4 susikalbëkim, uýdeta 18 uþdëtà. Èia þemaitiðkø ir aukðtaitiðkø formø santykis pasiskirsto apylygiai. Paþymëtina, jog tuos paèius þodþius Budrikas vienà kartà raðo vienaip, kitàkart kitaip. Kaip ir raðydamas þemaitiðkus <e> ir <i>, èia jis arba nebuvo nusistatæs, kurià tarmæ rinktis, arba nesugebëjo iki galo suaukðtaitinti. Apibendrinus vidutiniðkai þemaièiams pastebimø þemaitybiø lygmená matyti, jog èia daugiau iðlikæ þemaitybiø. Aukðtaitybë pasitaiko tik viena kita, nors ir nenuosekliai, bet sàmoningai ÞEMAIÈIAMS SUNKIAUSIAI PASTEBIMOS ÞEMAITIÐKOS YPA- TYBËS. Budrikas dësningai vartoja sunkiausiai pastebimas þemaitybes ir tai ið tiesø já rodo buvus þemaitá. Nuosekliai iðlaikomos þemaitiðkos tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens formos: buczio 28 bûèiau, galeczio 12 galëèiau, nebuczio 3 nebûèiau, neipulczio 49 neápulèiau. Ir tik padaricziau 38 padaryèiau paraðyta aukðtaitiðkai. Vartojamos þemaitiðkos ávardþiø daugiskaitos galininko formos: anus 5 anuos, kurius 1 kuriuos, tus 5 tuos Taigi Budriko knygelës kalbos analizë rodo sàmoningas jo pastangas aukðtaitinti. Ir nors jam to iki galo padaryti nepavyko (nuosekliai aukðtaitintos lengviausiai ir kai kur vidutiniðkai þemaièiø pastebimos ypatybës, tuo tarpu sunkiausiai pastebimos ypatybës pasiliko þemaitiðkos), matyti aiðkus Budriko kryptingumas aukðtaièiø raðomosios tradicijos link. Tokia iðvada, atrodo, turëtø bûti pakankama norint patikslinti ðio straipsnio pradþioje cituotà Zinkevièiaus nuomonæ apie Budriko kalbà, kuri apibûdinta kaip tipiðka þemaièiø su tradiciniais elementais. Èia atlikta analizë leidþia preciziðkiau paþvelgti á Budriko intencijas pasirenkant tarmæ savo knygai. Autoriaus bûta sàmoningai apsisprendusio raðyti ne þemaitiðkai (tik vienur kitur áterpiant aukðtaitiðkà elementà), bet, atvirkðèiai, aukðtaitiðkai. Taigi BuNK kalba tipiðka aukðtaièiø su þemaièiø elementais. Tiesa, apibûdinimas tipiðka Budriko atveju reikalauja papildomø komentarø: jis raðë veikiausiai spontaniðkai, nesivadovaudamas jokiomis iðankstinëmis savo ar kitø sukurtomis gramatikos taisyklëmis. Todël neretai jo tekste galima rasti nevykusiai aukðtaitintø þodþiø hiperaukðtaitybiø (kuosne 7 kàsnio, uoýoùa 36 àþuolà, uoýoùa 36 àþuolo ) ir dvejopai aukðtaitiðkai ir þemaitiðkai raðomø tø paèiø formø (ajszkiej 24 ir ajszkie 25 aiðkiai, wajka 5 ir wajkaj 11 vaikai, wandiniu 67 ir undiniu 67 vandeniu [plg. 3 pav.]). Tokiø nevienodumø gausà ðioje knygelëje vargu ar bûtø galima pavadinti vien tik spaustuvës korektûromis. Labiau tikëtina, jog didþiuma tø hiperaukðtaitiðkø ir nevienodø formø yra paties Budriko teksto ypatybë. 160 Archivum Lithuanicum 3

151 3 pav. Namø kryþius 67: lytys pùauczius, undiniu, undo, wandiniu; LMAB, sign.: LK 19/484. Fot. Virginija Valuckienë 161 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

152 3. B UDRIKO IR VALANÈIAUS INTENCIJOS RINKTIS AUKÐTAI- ÈIØ TARMËS FORMAS. Palyginæ BuNK su Valanèiaus tekstu Tamoðiaus ið Kempis pastebime, jog ðio straipsnio pradþioje iðkelta darbinë ðiø dviejø autoriø raðtø kalbos panaðumo hipotezë pasitvirtina 14. Þemaitið- VaTK VaTK BuNK BuNK kumas Aukðt. Þem. Aukðt. Þem. pastebimas Ypatybës Lengviausiai: a) [¼i], [î], [î ] + + b) [¹u],[û],[û ] + + c) [â], [ç] d) dat. sg. + + Vidutiniðkai: a) [ie] + + b) 3 praes. + + (+) c) dat. pl. + + d) loc. pl. + + e) imper. pl. + + f) [¼], [i] + + Sunkiausiai: a) acc. pl. + + b) 1 cond. sg. + + Ið lentelës matyti, jog abiejø autoriø raðtø kalba bei raðyba labai panaði. Tiek VaTK, tiek BuNK autorius aukðtaièiø kalbà mokëjo gana vienodai, o jø intencijos rinktis aukðtaièiø tarmæ savo raðtams taip pat ið esmës panaðios. Tëra keletas kiek ryðkesniø skirtumø: kitaip nei Budrikas, Valanèius atsisakæs þymëti þemaitiðkàjá garsà [¼] ir pasirinkæs aukðtaitiðkà tradicijà, o Budrikas, skirtingai nei Valanèius, daþniau vartoja aukðtaitiðkas esamojo laiko 3 asmens formas. Visos kitos intencijos yra analogiðkos. Taigi Budrikà su Valanèiumi sieja ne tik blaivybës tema, bet ir kalbos ypatybës. 4. G ALIMA GIMTOJI BUDRIKO TARMË. Siekiant nustatyti bent apytikræ Budriko gimimo vietà ir tarmæ, tokios analizës neuþtenka. Konkretesniø þiniø apie Budriko tarmæ teikia BuNK þodis tejp 1, 3, 10, 14, 23 taip, kuris, Girdenio duomenimis, tradiciðkai turimas tik dalies vakariniø dounininkø, t. y. rytinë [tçp] riba 14 Ðis Valanèiaus tekstas buvo analizuotas per prof. Giedriaus Subaèiaus vedamà seminarà Lietuviø kalbos istorija (Ilinojaus universitetas Èikagoje, 2000 metø rudens semestras). 162 Archivum Lithuanicum 3

153 baigësi maþdaug uþ juostos Pikeliai, Þemalë, Ketûnai, Plinkðës, Lieplaukë, Medingënai, Rietavas, Judrënai (Subaèius 1998, 62 64). Ðioji ypatybë leidþia Budriko kalbà skirti ðiaurvakarinei Þemaitijos daliai, dounininkø patarmei. Papildomos informacijos teikia ir Budriko kaitmeniniø afrikatø raðymas. Visos BuNK daiktavardþiø daugiskaitos galûnës beafrikatës, iðskyrus pl. loc. (nors kai kuriuose linksniuose jis vartoja tiek aukðtaitiðkas, tiek þemaitiðkas to paties þodþio formas): nom. pl. ýode 5 þodþiai (bet yra ir ýodzej 58), mede 36 medþiai gen. pl. pùautiu 2 plauèiø, diewajtiu 5 dievaièiø dat. pl. pùautems 20 plauèiams acc. pl. pùautius 20 plauèius (yra ir pùauczius 23, 67 bei ýodzius 25) instr. pl. ýodejs 77 þodþiais loc. pl. pùaucziuse 19, 22, 23 plauèiuose Ði ypatybë verèia Budrikà skirti vadinamiesiems pajûrio þemaièiams, taigi dounininkams. Pajûrio þemaièiø teritorija dar labiau susiaurina galimà jo dounininkiðkos tarmës plotà 15. Dounininkiðkà Budriko patarmæ rodo ir tekste rastos pavienës formos. Hiperaukðtaitybës kuosne 7, 49 kàsnio (su variantais: kansne 37, 55 kàsnio, kansni 28 kàsná, kasne 38 kàsnio ), uoýoùa 36 àþuolà, uoýoùa 36 àþuolo liudija Budrikà buvus Daukanto ir Pabrëþos tarmës atstovu ir kilus ið ðiaurës vakarø Þemaitijos dounininkø ploto (ðioje pozicijoje <uo> galëjo atsirasti tik ið noro þemaitiðkà [¹u] suaukðtaitinti). Tokia ypatybë (kirèiuotø þodþio kamieno [à], [æ] virtimas dvibalsiais [¹u], [¼i]) turima ðiaurës vakarø ir ðiaurës rytø Þemaitijos kampuose (Zinkevièius 1966, 79; LKA II, þemël. 45). O kadangi prieð tai aptartos ypatybës kreipë á ðiaurës vakarø Þemaitijos dalá, tai Budrikas turëjo bûti iðmokæs ðnekëti bûtent ten, plote apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus (Zinkevièius 1966, þemël. 49). Ir pagaliau þodis undo 36, 66, 67 (plg. 3 pav.) vanduo be pradinio v- priklauso visai ðiaurinei Þemaitijos daliai. LKA ðio þodþio pietinë ir rytinë vartojimo riba brëþiama ties Pryðmanèiais, Kretinga, Kalniðkiais, Þlibinais, Puoke, Seda, Eigirdþiais, toliau ji nutásta á pietus iki Luokës bei Urkuvënø ir vël pakyla á ðiauræ iki Naujosios Akmenës (LKA III, 35, þemël. 28). Panaðiai teigia ir Vytautas Vitkauskas 16. Taigi pirminæ prielaidà, leidusià teigti, jog Budriko bûta þemaièio, po iðsamesnës analizës galima sukonkretinti: Budrikas gimë ðiaurvakarinëje Þemaitijos dalyje ir buvo dounininkiðkos pajûrio þemaièiø patarmës atstovas. Þodþiø kuosne (ið þem. [k¹usn¼]), uoýoùa (ið þem. [¹uþ¹ula]) ir undo izoglosos yra siauriausios. Jos leidþia nusakyti 15 Plg. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966, , þemël. 73; LKA II, þemël Âèòàóòàñ Âèòêàóñêàñ, Åñòü ëè òàêàÿ ôîðìà: unduo âîäà?, Áàëòî-ñëàâÿíñêèå èññëåäîâàíèÿ 1984, Ìîñêâà: Íàóêà, 1986, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

154 dar tikslesnæ Budriko gimimo teritorijà tai ðiaurës vakarø Þemaitijos kampas maþdaug apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus. 5. T ARMËS PASIRINKIMAS IR RBK FUNKCIONAVIMO TERITO- RIJA. Ðio straipsnio pradþioje cituota iðtrauka ið Budriko prakalbos yra naudinga dar vienam aspektui iðryðkinti ji leidþia rekonstruoti kai kurias Budriko màstymo kategorijas apie lietuviø raðomàjà bendrinæ kalbà (rbk), bûtent tarmës pasirinkimà ir rbk funkcionavimo teritorijà, plg.: O asz kajpo uýgimis Ýemajtiusi yr tynaj iszaugies; dabarczio par iùga cziesa esans Lietuwoi; diel [sic!] abeju tu giminiu, tan maêa kningiala apierawoju (Budrikas 1859, [III]). Budrikas sàmoningai rinkosi aukðtaièiø tarmæ, nors pats buvo þemaitis ir nesugebëjo iðvengti sunkiai þemaièiams pastebimø þemaitiðkø kalbos ypatybiø. Tad tarmës pasirinkimo teritorija yra Vidurio Lietuva Aukðtaitija, o ne jo paties gimtoji tarmë. Raðomosios kalbos funkcionavimo teritorija yra daug platesnë, jà labai aiðkiai nusako þodþiai dieù abeju, tan maza kningiala apierawoju (t. y. Þemaitijai ir Lietuvai [Aukðtaitijai]). Minëtame laiðke Zavadskiui Budrikas savo knygeliø kalbà taip pat pavadina þemaièiø lietuviø kalba ( w Zmujdzko Litewskim jæzyku ; Budrikas 1856, 1). Vadinasi, Budrikas savo knygelæ (tiek jos idëjas, tiek kalbà) skyrë ne tik aukðtaièiams, bet ir þemaièiams, t. y. visai Didþiajai Lietuvai. 6. IÐVADOS. 1. Budriko verstõs knygos Namø kryþius (1859; BuNK) kalbos analizë aiðkiai rodo sàmoningas autoriaus pastangas raðyti ne þemaitiðkai, bet aukðtaitiðkai, stengiantis savo gimtàjà þemaièiø tarmæ keisti á aukðtaièiø. Remiantis ðia iðvada, galima patikslinti kalbininko Zinkevièiaus nuomonæ apie BuNK kalbà. Jà derëtø vadinti tipiðka aukðtaièiø su þemaièiø elementais. 2. Lyginant Budriko knygelës kalbà su Valanèiaus Tamoðiaus ið Kempis (1852) matyti, jog tiek Budrikas, tiek Valanèius savo raðtams rinkosi aukðtaièiø tarmæ. Abu autoriai aukðtaitiðkai mokëjo gana vienodai. Tad Budrikà galima laikyti Valanèiaus sekëju ne tik renkantis savo knygeliø temas, bet ir tarmæ. 3. BuNK kalbos analizë leidþia tiksliau nusakyti Budriko tarmæ bei jo gimimo vietà. Autoriaus bûta þemaièio, kilusio ið ðiaurvakarinës Þemaitijos, t. y. pajûrio dounininko. Budriko tekste randami þodþiai kuosne, uoýoùa ir undo leidþia bent apytiksliai apibrëþti jo gimimo teritorijà tai ðiaurvakarinë Þemaitijos dalis, apimanti Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus. 4. Budrikas rinkosi Vidurio Lietuvos, o ne savo paties gimtàjà tarmæ. Raðomosios kalbos funkcionavimo teritorija yra daug platesnë Þemaitija ir Lietuva (Aukðtaitija). Savo knygeliø kalbà jis vadina þemaièiø lietuviø kalba. Vadinasi, Budrikas savo BuNK knygelæ (tiek jos idëjas, tiek kalbà) skyrë ne tik aukðtaièiams, kuriø tarme bandë raðyti, bet ir þemaièiams, t. y. visai Didþiajai Lietuvai. 164 Archivum Lithuanicum 3

155 Literatûra ir ðaltiniai: BUNK [Dominykas Budrikas,] NAMU KRIÊIUS ARBA KAJP REJKIE SUDITI YR MISLITI APEJ GIERIMA ARIEÙKAS? [...] PAR Z. N. Lenkiszkaj paraszitas. O DABARCZIO ANT LIEÝUWI LIETUWISZKA PARDIETAS. WILNIUJE. KASZTU MAURYCA ORGELBRAN- DA G IRDENIS, ALEKSAS, : Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Vilniaus á Èikagà. Lietuviø enciklopedija 3, Bostonas: Lietuviø Enciklopedijos leidykla, Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. V ANAGAS, VYTAUTAS, 1987: Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga. VaTK [MOTIEJUS VALANÈIUS, ] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRISTAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDYTOS PAR JOMILESTÀ KUNIGÀ WISKU- PÀ ÝEMAJCZIU MOTIEJA-KAZIMIERÀ WOÙONCZEWSKI [...]. WILNIUJE DRUKAR- NIOJ A. DWORCZIAUS Metuose. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas.  ÈÒÊÀÓÑÊÀÑ, ÂÈÒÀÓÒÀÑ, 1986: Åñòü ëè òàêàÿ ôîðìà: unduo âîäà?, Áàëòî-ñëàâÿíñêèå èññëåäîâàíèÿ 1984, Ìîñêâà: Íàóêà, ß ÂÍÈÑ, Ê[AZIMIERAS], 1892: ßçûêú. Äiàëåêòîëîãè åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçûêà âú Ðîññiåíñêîìú óºçäº, Ïàìÿòíàÿ êíèæêà êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, ñîñòàâèëú Ê. Ãóêîâñêié, Êîâíà: Âú Òèïîãðàôiè Êîâåíñêàãî Ãóáåðíñêàãî Ïðàâëåíiÿ, Dalia Cidzikaitë THE LANGUAGE OF DOMINYKAS BUDRIKAS THE LITHUANIAN TEETOTALISM BOOK NAMU KRIÊIUS (1859) Summary Dominykas Budrikas ( ) is the translator of Namu kriêius, a book that supports the teetotalism movement organized by the Lithuanian bishop Motiejus Valanèius. The language of the translation is traditional Highland Lithuanian with some elements of the Lowland Lithuanian dialect. Despite the translator s conscious intentions and efforts to write in the Highland Lithuanian dialect, he maintains many original Lowland forms, thereby showing his Lowland Lithuanian origin. So far linguists have agreed that Budrikas was born in the Lowlands of Lithuania, but my detailed analysis of his language allows me to 165 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

156 claim that Budrikas native dialect was that of the northwestern Lowlands (Dounininkai) area. Moreover, in my article I demonstrate that the approximate territory of his birthplace is somewhere around Mosëdis, Skuodas, Palanga, Lenkimai, Grûðlaukë, Darbënai. D ALIA CIDZIKAITË Gauta 2001 m. sausio 11 d. Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures Priimta 2001 m. kovo 1 d. University of Illinois at Chicago 601 South Morgan St., 1620 UH Chicago, IL , U.S.A. e. p.: dalci@hotmail.com Archivum Lithuanicum 3

157 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, University of Illinois at Chicago Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos Jau keletà metø domiuosi Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos tekstais. Ðiuo straipsniu norëèiau pateikti svarbios informacijos apie dabar neberandamus du storus lietuviðkus (þemaitiðkus) Pabrëþos rankraðèius: 1) pamokslø rinkiná Kninga turinti savëj kozonius (1822; 1244 p.; toliau PaKTSK) ir 2) Rekolekcijos dvasiðkos (1846; 139 p.; toliau PaRD). Ðiuo metu tø rankraðèiø originalai neþinomi, taèiau yra prieinamos tekstø kopijos. Jos saugomos Amerikos lietuviø kultûros archyve (ALKA) Putname (JAV, Connecticuto valstija) 1, kur yra laikomas Viktoro Gidþiûno archyvas. Todël ðá straipsná bûtø galima pavadinti ir dviejø Pabrëþos rankraðèiø pradingimo bei iðlikimo istorija (plg. 1 pav.). 1. Ðiø rankraðèiø antraðtiniai puslapiai yra tokie: (1) Kninga turinti savëj kozonius 2 : Kninga. Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. Teypogi: Nekóriusy Prisytropyiymusy kokiu Atpósku. yr Apszyrni Pamoksùa apey 1 ALKA oje dirbau 1999 metø gruodþio 7 12 dienà. Noriu padëkoti visiems, kurie man padëjo ir sudarë puikias sàlygas ten darbuotis: dr. Juozui Kriauèiûnui, dr. Juozui Rygeliui, kun. Rapolui Krasauskui, Nekalto mergelës Marijos prasidëjimo vienuolyno vyresniajai seseriai Paulei ir kitoms seserims. 2 Ðio puslapio fotografija skelbta: Viktoras Gidþiûnas, Jurgis Ambraziejus Pabrëþa ( ), Roma: Lietuviø Katalikø Mokslo Akademija, 1993, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

158 1 pav. Taip atrodë dabar dingæs PaKTSK originalas; ALKA os archyvo negatyvas Pabàga Swieta. Ónt gaùa Kozonius tad pri Jsywedynyma Aùtaristas pri sawa Aùtoriaus: tad pri Apjmyma Administracyiys kokios Baýniczys. Pri to dar kozonius pri Nabasztyku: tad priymàt Nabasztyka ónt Paùaydoiyma: tad ùaykó paùaydoiyma: tad ùaykó Metu Só kaktówiu Nabasztyka. Sakitus roýniusy ùaykusy, yr ónt roýniu wyitu par kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa pyr= miaus kónyga Swiecka, paskiaus Tercyjorió Zokana Szwæta Prónczyszkaus Serafickojy. A= piprowity i wyina Kninga Metusy Kretingoy 168 Archivum Lithuanicum 3

159 (2) Rekolekcijos dvasiðkos 3 : REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADALITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka WIERNUJU KRETINGYNIU. Ysz Zaliecyjyma Jomilestas Kónyga Gwardyjona Par Kónyga Ambroziejó Pabreýa Tercyorió Z. S. T. Franciszkaus koznadyjy yr Mokitoji Kretingynys Mokslyniãêys bówósiji Paraúêitas. Metusy Kretingoy. Tëvas pranciðkonas dr. Viktoras Gidþiûnas ( ) Jungtinëse Amerikos Valstijose daug metø raðë monografijà apie Pabrëþà. Irena Vaiðvilaitë spëjo, kad pirmoji idëja raðyti Pabrëþos biografijà jam galëjo bûti atëjusi dar 1949 metais, minint Pabrëþos mirties ðimtàsias metines. Gidþiûnas buvo surinkæs daug medþiagos, taèiau darbo baigti nespëjo. Jo rankraðtis paskelbtas 1993 metais Romoje Antano Liuimos redaguotoje Lietuviø katalikø mokslo akademijos darbø serijoje 4. Rankraðtá spausdinti parengë Irena Vaiðvilaitë. Ðioje monografijoje Gidþiûnas ypaè daug rëmësi PaKTSK tekstu, ðiek tiek naudojosi ir PaRD. Gidþiûnas yra sudaræs þinomø buvusiø deðimties Pabrëþos pamokslø rinkiniø sàraðà (Gidþiûnas 1993, ). Dabar ið jø Lietuvos bibliotekose teþinomi du: 1) Kninga pyrma Apey Sakramentus ógóùnay yr Apey Nekórius Sakramentus ipatingay ( ) 5 ir 2) Pamoksùay Wayringosy Materyjosy àt roýniu wyitu, iwayriusy ùaykusy sakity par Kónyga Ambroêiejó Pabreýa Tercyjorió zokana Szwæta Tiewa Pràãêyszkaus ( ) 6. Jeigu atsirastø treèiasis rinkinys PaKTSK, tai bûtø labai svarbus ávykis Pabrëþos gyvenimo ir kûrybos bei apskritai XIX amþiaus Lietuvos kultûros tyrëjams. Tad jei ðis straipsnis padëtø surasti bent vienà ið dviejø apraðytøjø (dingusiø ar tik pasislëpusiø) Pabrëþos rankraðèiø manyèiau, kad straipsnio tikslas bûtø pasiektas su kaupu. 3 Puslapis skelbiamas ið ALKA oje saugomø PaRD nuotraukø. 4 Gidþiûnas 1993, 295 p. 5 Ðis 711 p. rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 D Ðis 868 p. rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

160 2. Gerai þinoma, kad PaKTSK ir PaRD rankraðèiai dar tarpukariu buvo saugomi Kretingos pranciðkonø vienuolyne. Juos ten matë Pabrëþos biografijà apie 1938 metus raðæs kunigas Petras Ruðkys 7. Taèiau 1940-aisiais bolðevikai Kretingos vienuolyno bibliotekà naikino. Kitas Pabrëþos biografas Juozas Povilonis tø ávykiø liudytojo pranciðkono brolio Mykolo Tamoðiûno þodþius persakë taip: Su palyda prisistatæs komisaras pareikalavo dviejø ilgø lentø, atrëmë á antro aukðto langà ir vertë tomis lentomis á kiemà knygas. Visa tai matë brolis Mykolas su kitu broliuku. Ásidëmëjome, á kurá kraðtà krito brangiausios knygos. Buvo pavakarys, sunkveþimis neatvaþiavo. Tuomet komisaras ásakë laikinai knygas sukrauti á sandëliukà. Naktá pritaikëme raktà, atrinkome Pabrëþos raðtus ir kitas brangesnes knygas, iðneðëme ir paslëpëme 8. M. Mozûraitis 1943-iaisiais rankraðèiø gelbëtoju pavadino ne Tamoðiûnà, o minëtàjá kunigà Ruðká: Bolðevikø invazijos metu kun. Ruðkys atgavo savo rankraðtá ir dar iðgelbëjo dalá Pabrëþos rankraðèiø bei kitø dokumentø 9. Galbût nuopelnø dalá galima skirti abiem ir broliui Mykolui, ir kunigui Ruðkiui. Matyt, jie ir iðgelbëjo tiek PaKTSK, tiek PaRD originalus. Ið Mozûraièio straipsnio tæsinio aiðku, jog abu rankraðèiai 1943 metais dar buvo vienuolyne: Ðia proga paminësiu tik du Pabrëþos rankraðèius, kurie dar ðiandien uþsiliko Kretingos vienuolyne 10. Minimi kaip tik PaKTSK bei PaRD. Ilgos citatos ið ðiø rankraðèiø, iðtisai nuraðyti pavadinimai (kad ir su klaidomis) rodo, jog Mozûraitis tikrai vartë jø autografus ALKA oje saugoma daug minëtojo Tamoðiûno laiðkø Gidþiûnui ( metai) aisiais Tamoðiûnas raðë: Dviejø knygø titulus turite foto nuotraukose. Kitø knygø titulai neþinomi ir nëra galimybiø jø suþinoti. Ðiø abiejø knygø titulus pakartoju: a) Rekólekcyjys Dwasyszkas [...] b) Kninga. Tóræti sawiey Kozonius [...] 12. Didþiuma Tamoðiûno laiðkø tai iðtisi Ruðkio monografijos rankraðèio apie Pabrëþà perraðai. Ið Tamoðiûno korespondencijos su Vilniaus universiteto profesoriumi Jurgiu Lebedþiu taip pat matyti, jog jis ir Lebedþiui buvo nuraðæs ilgus Ruðkio monografijos fragmentus metø gruodþio 16 dienos laiðke Tamoðiûnas Lebedþiui aiðkino: Autorius [Ruðkys] jà [savo monografijà] saugo. Jis ma- 7 Petras Ruðkys, Kunigas Jurgis (Tëvas Ambrozijus) Pabrëþa (1771.I X.30.) Jo gyvenimas, darbuotë ir pomirtinë garbë, [Kretinga, 1938] (rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. J. M , 178 p.), 98 99, Juozas Povilonis, Vienas iðkiliausiø þemaièiø, Naujasis þidinys 1, 1990, M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 36(117), , M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 37(118), , Dar plg. Mozûraitis , 2; M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 38(119), , Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Viktorui Gidþiûnui ið Kretingos á Brooklynà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 13 Jie yra iðlikæ VUB RS, sign.: f Archivum Lithuanicum 3

161 nimi pasitiki ir paskolinæs rankraðtá padarysiu iðraðus (visø ádomesniø vietø) ir Tamstai pasiøsiu 14. Taèiau kitame laiðke jis patikslino: Trumpam tepaskolino rankraðtá. Labai skubotai raðiau sunku bus perskaityti 15. Tad 1966 metais Tamoðiûnas jau bent antrà kartà perraðinëjo tà patá Ruðkio rankraðtá (pirmà kartà apie 1960-uosius buvo perraðinëjæs Gidþiûnui). Gal autorius nebenorëjo taip daþnai skolinti savo monografijos, nors Tamoðiûnu ir pasitikëjo. Po gero mënesio Tamoðiûnas raðë Lebedþiui, kad Ruðkys jau nieko nebeprisimena, nes perþengë 90 metø slenkstá 16. Taigi galima manyti, kad 1960-aisiais Tamoðiûnas arba Ruðkys dar turëjo tø PaKTSK bei PaRD rankraðèiø originalus Kretingoje (vienas kitam galëjo leisti jais naudotis). Juk Tamoðiûnas nurodë tikslius jø pavadinimus Gidþiûnui pacitavo iðtisus antraðtinius puslapius, tik su smulkiais riktais. Ruðkio (1938, 98 99) monografijoje bent PaKTSK pavadinimas ið viso nebuvo nurodytas (tik formatas, puslapiø ir pamokslø skaièius). O Mozûraièio 1943 metais cituoti tie patys pavadinimai turi daugiau klaidø negu Tamoðiûno. Tad Tamoðiûnas negalëjo nuraðyti pavadinimø nuo Ruðkio ar Mozûraièio tekstø. Jis turëjo naudotis autografais. Taip pat Tamoðiûnas nurodë Gidþiûnà turëjus abiejø rankraðèiø fotokopijas. Gidþiûnas 1973 metø rankraðtinëje monografijos versijoje taip ir sakë: Be to, nuotraukose turiu: 1) Pamoksùay Wayringósy Materyjosy [...]; 2) Rekólek[c]yjys DWA- SYSZKAS [...] metø monografijos variante Gidþiûnas taip pat teigë turás PaRD fotokopijø 18. Tai patvirtina ir nedatuotas Gidþiûno kartotekos lapelis: Titulà nuraðiau tiesiog ið originalo fotokopijos, kurià pats turiu. Kartotekoje Gidþiûnas pasiþymëjæs, kad bûtent Tamoðiûnas jam siuntæs Pabrëþos rankraðèiø kopijø: Pastanawyiymay Apey Szpytolys Óbagus (Kartynas) Raðyta Kar[t]enoj Ðio rankraðèio niekas nemini. Að turiu jo foto kopijà atsiøstà Br. Mykolo Tamoðiûno kartu su kitomis Tëv. Pabrëþos raðtø foto kopijomis. Matyt, Tamoðiûnas (Ruðkys?) turëjo tà Pastanavijimø rankraðtëlá, iðgelbëtà per Kretingos bibliotekos naikinimà. Kartu su juo viename filme (tiesiog sulipintame ið gabalø dabar trûkinëjanèia lipnia juosta) nufotografuota ir daugiau smulkiø Pabrëþos tekstø: 14 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 15 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 16 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 17 Victoras Gidþiûnas, Tëvo Jurgio Ambroziejaus Pabrëþos gyvenimas ir darbai ( ). Brooklyn N.Y., 1973 (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 18 Viktoras Gidþiûnas, Jurgis Ambroziejus Pabrëþa. I-as sàsiuvinys, Brooklyn N.Y., reassumtum (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 171 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

162 1. Kayp ýoly kokiy padarity bóynesny, ýyida jos óýauginty dydesni, yr kódrieta. ónt gaùa kayp kóloriu ýyida atmaynity, 3 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Materyiys Lekarstwu, kayp ira taysomas, 7 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Apraszims Augimiu sógadliwu ónt gidimos, só yszgóldimó, kóri augimy kam ira pamaczliwa, yr kayp dydelo miero óziwoti gaù anu gidimy, 6 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Apey Daygynyma Siekùu, 1 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. J. M Giidiisyna Dróógy, 2 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Pridotaùs pri Kùausyma korios ira tokios [?] okazyiys artyi i grieka wedàtys, 8 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Ðie ðeði ir minëtieji Pastanawyiymay Apey Szpytolys Óbagus turëjo bûti fotografuojami kartu. Tad veikiausiai kartu Tamoðiûnas (ar Ruðkys) Kretingoje juos ir saugojo. Kitaip jie vargiai bûtø patekæ á tà paèià fotojuostà. Matyt, ne vieno, bet visø jø negatyvinius filmus bus padaræs Tamoðiûnas ir nusiuntæs Gidþiûnui. Kad tie rankraðtëliai pokaryje buvo saugomi kartu, gali liudyti vëlesnis bendras jø likimas. Dabar visi jie yra Telðiø etnografijos muziejuje. Kaip ir Ruðkio monografija, ten jie pateko kaip kraðtotyrininko, Kretingos muziejaus direktoriaus Juozapo Mickevièiaus palikimas. Tamoðiûnas (Ruðkys?) nuo sunaikinimo Kretingoje iðgelbëjo dar vienà pamokslø rinkiná Apei septynis sakramentus metais minëtasis Povilonis Gidþiûnui raðë: Pabrëþos knyga Apey septinis Sakramentus yra visiðkai kita knyga. Apie 1958 metus að svajojau bent kai kuriuos savo darbo skyrius pakartoti. Buvo pas mane tuo metu atvaþiavæs B. Mykolas. Jis globojo tà knygà ir þadëjo man paskolinti. Nesulaukæs ilgesná laikà, nuvaþiavau jo ieðkoti ir didþiausiam liûdesiui Antaninas man pasakë, kad Mykolas jau miræs ir kas paveldëjæs jo turtà, jis neþinojo 19. Vadinasi, Tamoðiûnas apie 1958 (1957) metus turëjo dar ir Pabrëþos rankraðtá Apei septynis sakramentus (~1820). Taèiau ið minëto 1960-øjø laiðko matyti, kad praëjus maþdaug dvejiems metams Tamoðiûnas nebegalëjo suþinoti tikslaus to rinkinio pavadinimo. Tikriausiai tada rankraðtá jau buvo kaþkaip praradæs. Jo tolesnis liki- 19 Juozas Povilonis, Laiðkas Viktorui Gidþiûnui ið Kauno á Brooklynà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). Panaðiai susitikimà su broliu Mykolu Povilonis apraðë ir savo straipsnyje: Gráþusá ið lagerio, apie 1957 m. mane aplankë pranciðkonas brolis Mykolas [...]. Labiausiai man rûpëjo Pamoksùay apej septinis Sakramentus. Jie iðliko sveiki ir neliesti, patvirtino brolis Mykolas. Kai tik gráðiàs gyventi á Kretingà (tada dirbo zakristijonu Þarënø- Latveliø baþnyèioje) ir susitvarkysiàs, pats man jà atveðiàs (Povilonis 1991, 23). 172 Archivum Lithuanicum 3

163 mas iki ðiol neþinomas. Ir Gidþiûnas jo kopijø ið niekur negavo. Jam rankraðtis Apei septynis sakramentus buvo þinomas kaip paliudytas 1939 metais: Ðá pamokslø rinkiná J. Povilonis savo raðiniuose dar citavo 1939 m. (Gidþiûnas 1993, 96). Matyt, Gidþiûnas nebespëjo panaudoti Povilonio laiðko duomenø. Tad, atrodo, Tamoðiûnas (Ruðkys?) tam tikrà laikà turëjo ðiuos Pabrëþos rankraðèius: 1) PaKTSK, 2) PaRD, 3) Apei septynis sakramentus, 4) minëtus septynis smulkius Pabrëþos tekstelius. Gidþiûnas buvo gavæs visø jø, iðskyrus Apei septynis sakramentus, kopijas. 4. Ir ðtai 1973 metø rankraðtyje apie Pabrëþà Gidþiûnas nurodë pats turás PaKTSK originalà: ðios studijos autorius [...] turi paties J. A. Pabrëþos vienà pamokslø rinkiná originale, kuris vadinasi: Kninga tóræti sawiey Kozonius (Gidþiûnas 1973). Nedatuotas Gidþiûno kartotekos lapelis tai patvirtina: Pats turiu originalà. Èia dar galima pridëti treèià þodiná prof. Kazio Varnelio, meno kûriniø ir senøjø lietuviðkø knygø bei rankraðèiø kolekcionieriaus, liudijimà metø pavasará jis man sakë pats kaþkada regëjæs tà storà Gidþiûno turëtà Pabrëþos rankraðtá Amerikoje ir net praðæs Gidþiûno já parduoti. Taèiau Gidþiûnas jokiu bûdu nepardavæs, ir Varnelis tolesnio rankraðèio likimo neþinàs. Vadinasi, greta PaKTSK rankraðèio kopijø vëliau Gidþiûnas buvo gavæs ir originalà! Kaþkokiu bûdu Tamoðiûno turëtas rankraðtis pateko á Gidþiûno rankas Jungtinëse Amerikos Valstijose. Tai turëjo atsitikti tarp 1960 ir 1973 metø (þinoma, kad dar 1971 metais Tamoðiûnas nebuvo miræs). Taèiau Gidþiûnas, regis, tik kurá laikà turëjo PaKTSK. Paredaguotame vëlesniame maðinraðtyje (ið kurio paskelbta ir jo monografija apie Pabrëþà) Gidþiûnas teigë kitaip: Vëliau jis [PaKTSK] pateko á JAV ir yra Lietuvos pranciðkonø saugojamas (Gidþiûnas 1993, 99). Taip pat Poviloniui á Kaunà 1979 metais raðë: Að per daug metø rinkau apie ðá asmená medþiagà [,] nuotraukose turiu tris jo pamokslø knygas: Pamokslay Way[...]ngosy Materyjosy, Koinka [sic!] Torinti sawiey Kozonius ir Trijø dienuo [sic!] Rekolekcijas [...] 20. Vadinasi, 1979-aisiais Gidþiûnas jau vël prisipaþásta teturás PaKTSK kopijà, nebe originalà. Visai tai liudija Gidþiûnà bent apie 1973 metus patá turëjus originalà, o vëliau, 1979 metais jau tik kopijas. Originalà tada jau saugojo JAV pranciðkonai. Galima spëti, kad Gidþiûnas já bus padovanojæs savo ordinui. 5. Dar 1993 metais, raðydamas studijà apie Pabrëþos þemaièiø kalbà 21, pradëjau domëtis ir PaKTSK originalo likimu JAV. Pirmiausia teiravausi kunigo Ra- 20 Viktoras Gidþiûnas, Laiðkas Juozui Poviloniui ið Brooklyno á Kaunà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 21 Giedrius Subaèius, Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

164 polo Krasausko. Jis man raðë: Perþiûrëjæs Pabrëþos archyvà ALKOJ radau tos knygos-rankraðèio xerox kopijà. Bet Xerox kopija labai neaiðki 22. Tad Krasauskas PaKTSK originalo nerado. Jis 1993 metais atsiuntë man ðio rankraðèio atðvietø, padarytø ne ið originalo, o ið ALKA oje saugomø Gidþiûno turëtø prastokos kokybës kopijø. Apie rankraðèius esu klausæs ir pranciðkonø kunigo tëvo Leonardo Andriekaus. Jis atsakë: Á Jûsø laiðkà, lieèiantá Pabrëþos pamokslø rankraðèius, negalëjau tuojau suteikti atsakymo norëjau tuo reikalu pasikalbëti su saviðkiais. Padëtis tokia: mirus Viktorui Gidþiûnui, visi jo raðtai buvo perþiûrëti ir laikinai padëti Alkos muziejuje Putname. Raðtus, tarp kuriø gal buvo ir Pabrëþos rankraðèiø, patikrino istorikas kun. Rapolas Krasauskas ir tuometinis pranciðkonø provinciolas, dabar vyskupas Paulius Baltakis 23. Taigi PaKTSK originalo niekas ið JAV pranciðkonø nerado. Nuvykæs á ALKA os archyvà 1999-øjø pabaigoje ir pats ásitikinau, kad Pabrëþos autografo ten nëra. Juozo Rygelio padedamas vël susisiekiau telefonu su Kennebunkporto pranciðkonais. Tëvas Placitas Barius sakë, kad nei Kennebunkporto, nei Brooklyno pranciðkonai (ieðkojæs tëvas Pranciðkus) jokio Pabrëþos rankraðèio neradæ ir kad jie neseniai iðsiuntæ nemaþai pranciðkonø turëtø knygø á Lietuvà, á Kretingos pranciðkonø vienuolynà, tad esà dar reikëtø patikrinti, ar tas rankraðtis ten nepatekæs. Lietuviø literatûros istorijos tyrëja Þavinta Sidabraitë teiravosi apie PaKTSK originalà kunigo Raymundo Lauzono, kuris Jungtinëse Amerikos Valstijose supakavo visas pranciðkonø á Kretingà siøstas knygas. Jis pats Kretingoje 2000-aisiais ëmësi ir jas iðpakuoti. Lauzonas patvirtino tokios knygos nematæs Esu Lietuvoje ieðkojæs ir PaRD rankraðèio, taèiau jo neradau nei bibliotekose, nei Kretingos muziejuje, nei Kretingos vienuolyno archyve. Gidþiûnas PaRD originalo jau negavo (naudojosi kopijomis). Jo knygoje raðoma: Ðios knygos rankraðtis iki 1940 m. buvo Kretingos pranciðkonø bibliotekoje. Komunistams bibliotekà konfiskavus, jo likimas neþinomas. Bet jis neþuvæs, nes man jo mikrofilmus padarë ir atsiuntë, dabar jau miræs, prof. dr. Jurgis Lebedys, dël to rankraðtis turi bûti vienoje ið didþiøjø Vilniaus bibliotekø (Gidþiûnas 1993, 82). Taigi Gidþiûnas sako kopijas gavæs ne ið Tamoðiûno, bet ið Lebedþio. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra iðlikæ septyni Tamoðiûno laiðkai Lebedþiui metais Tamoðiûnas raðë: Bûkite malonus, progai pasitaikius perduo- 22 Rapolas Krasauskas, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Putnamo á Vilniø, Leonas Andriekus, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Brooklyno á Vilniø, Ðia proga nuoðirdþiai dëkoju Þavintai Sidabraitei, noriai padëjusiai man ieðkoti PaKTSK originalo pëdsakø Kretingoje, ir jai talkinusiam kunigui Raymundui Lauzonui. 174 Archivum Lithuanicum 3

165 kite negatyvus, kad áteiktø Vladimirovui. Ir tuojau naujoje pastraipoje: Turiu J. A. Pabrëþos vienos knygos rankraðèio nuoraðà seniai darytà. Já savo laiku naudojo Kretingoje, saugodami originalà nuo susidëvëjimo. Ádëjau pora pozityvø ir negatyvø originalo, kad ásitikintumëte nuoraðo teisingumu. V. Milius originalo negatyvus áteiks (Tamoðiûnas ). Vacys Milius 2000 metø sausio 30 dienà man sakë, kad jis tikrai buvo tarpininkas tarp brolio Mykolo (Tamoðiûno) ir prof. Lebedþio. Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevièius dar raðæs Miliui raðtà, kad tarpininkautø Lebedþiui. Milius liudija, kad pats Lebedys nedarë Pabrëþos rankraðèiø kopijø, o tik buvo átrauktas kaip ekspertas á ðià rankraðèiø kopijavimo veiklà. Matyt, Tamoðiûno laiðko pradþioje ir minimi Pabrëþos rankraðèiø negatyvai, kuriuos jis perdavë Lebedþiui, o Lebedys Levui Vladimirovui. Pastarasis tada ( ) dirbo Jungtiniø Tautø bibliotekos direktoriumi Niujorke, JAV 25. Toliau laiðke kalbama apie kaþkurio Pabrëþos rankraðèio originalà, kurio kelias kopijas Tamoðiûnas per Miliø siuntë Lebedþiui. Vadinasi, ne tik Milius, bet ir Lebedys buvo tarpininkas tarp Tamoðiûno ir Vladimirovo. Be to, ið iðlikusios Lebedþio korespondencijos su Vladimirovu matyti, jog Lebedys jau kiek anksèiau, 1966 metø vasarà yra uþsakinëjæs ir Vladimirovui siuntæs keliø kitø rankraðèiø mikrofilmus (Vladimirovo praðymu) 26. Toks negatyvø perdavimo kelias buvo iðbandytas. Taigi nebereikëtø abejoti, kad Pabrëþos rankraðèiø negatyvus (mikrofilmus), tarpininkaujant Lebedþiui, á JAV nugabenti padëjo bûtent Vladimirovas. Todël èia reikia kiek patikslinti Gidþiûnà: ne Lebedys Vilniuje turëjo PaRD rankraðèio originalà ir kopijas, o Tamoðiûnas Kretingoje. Ir PaRD nëra vienoje ið didþiøjø Vilniaus bibliotekø, nes ant PaRD kopijø nematyti jokio antspaudo, jokio nuosavybës áraðo, o biblioteka tikrai bûtø juos padariusi. Na o Vladimirovas, perduodamas Gidþiûnui negatyvus, galëjo pasakyti, kad tai nuo Lebedþio, jis Tamoðiûno turbût në nepaþinojo. Todël Gidþiûnui ir bus pasirodæ, kad Lebedys jam siuntæs kopijas. 7. Graþø Lebedþio bendravimà su Tamoðiûnu liudija ir Lebedþiui dovanotas lapelis su originaliu Pabrëþos ranka raðytu receptu. Jis ir dabar tebeguli bibliotekoje Tamoðiûno voke kartu su laiðku 27. Tad tai dar vienas iki ðiol neþinotas Tamoðiûno turëtas Pabrëþos rankraðtëlis (plg. 2 pav.). 8. Galø gale manytina, jog PaKTSK originalas bus paklydæs JAV, o PaRD Lietuvoje. Galbût jie kur nors saugomi privaèiai. 25 Vladas Þukas, Levas Vladimirovas, Tarybø Lietuvos enciklopedija 4, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijø redakcija, 1988, Plg. VUB RS, sign.: f , f Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 175 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

166 2 pav. Neþinotas Pabrëþos recepto rankraðtëlis; VUB RS, sign.: f ALKA oje Putname, Gidþiûno archyve, yra iðlikusios PaKTSK kopijos: 1) keliasdeðimties negatyviniø filmø rinkinys ir 2) prastos kokybës atðvietas ið originalo (daugelyje vietø negalima áskaityti iðtiso teksto). Norint naudotis iðtisiniu PaKTSK tekstu, reikëtø pasidaryti kopijas ið mikrofilmø rinkinio ALKA oje. Ið dalies tekstus skaityti ámanoma ir ið atðvietø. Treèia kopija dar prastesni tø atðvietø atðvietai, kuriuos esu parsiveþæs á Vilniø. Ið kopijø matyti, kad originalas neturëjo jokios bibliotekos antspaudø. PaRD kopijos ALKA oje taip pat dvejopos: 1) PaRD negatyvai ir 2) PaRD nuotraukos (ið tø negatyvø). Nuotraukø tekstas labai smulkus (~5x12 cm), taèiau neblogai áskaitomas. Treèioji kopija yra tø fotografijø nekokybiðki atðvietai, kuriuos taip pat parsigabenau á Vilniø. ALKA oje saugomos PaKTSK ir PaRD kopijos leidþia laikyti tekstus nepraþuvusiais net ir nesant originalø. 9. PaRD yra vëlyvojo Pabrëþos kûrybos periodo rankraðtis, raðytas treji metai prieð mirtá. Dabar, atsiradus kopijoms, galima sakyti, kad tai seniausias iðlikæs didesnis originalus jo tekstas. Ið Ruðkio monografijos rankraðèio þinojau, kad Pa- 176 Archivum Lithuanicum 3

167 brëþa PaRD rankraðtyje buvo iðdëstæs mintis apie raðybà (tai penktasis þinomas jo þemaièiø raðybos apibûdinimas 28 ): Ðio veikalo [PaRD] pradþioje yra pratartis, kurioje nurodoma veikalo tikslas, ðaltiniai, padalinimas, bûdas naudotis veikalu, skiriamøjø þenklø reikðmë, net kai-kurios raidës, kaip jos turi ávairiuose þodþiuose tartis, kaip tai: k, l, e ir kitos (Ruðkys 1938, 137). Buvo aiðku, kad toji pratartis (Pabrëþos þodþiais, prabylimas) galëtø padëti nustatyti kai kuriuos vëlesniuosius jo poþiûrio á savo raðybà pokyèius. Taèiau tada neþinojau, kad rankraðèio kopijos iðlikusios. Dabar galima patikslinti vëliausiàjá Pabrëþos kurtos bendrinës þemaièiø kalbos raðybos periodà. Pirmiausia èia iðtisai pateiksiu PaRD Prabylimà : PRABYLYMS. Atrasi toy kningoy, Skaytitojau miùas, Medytacyjes: ysz roýniu kningu, o ùabiausey yr kóu daugiausey ysz ùotinyszka Weykaùa, kório Paraszós: Meditationes de praecipuis Fidei Mysteriis. etc. - Auctore Joan. Mich. Kroust. i Kaùba êemaytyszka yszgólditas: kóres ysz Isakima Jomilestas Kónyga Gwardyjona Kretingyny Klosztoriaus stórojaus [sic!] paraszity dieù nekóriu Kretingos Parakwyjonu troksztàãêiu karta àt metu Rekólekcyjes Szwætas atprowity par tris dyinas. Tos Medytacyjys maýny wysas ira gana yùgas. Nes: pyrmiaus, kad bówa trumpas, newysyms tebówa po úúyrdyis. Ãêionay tad paraúêitosys, ne tyktay [sic!] adinay, ale yr dwyym [sic!] gaù buty sóderàtys. Wyinok: par wyina adina medytawojós: kas pasylyks neparskaytitó: tas szmots, po atbutos Medytacyjos, galies sósygadity àt skaytisynos nobaýnos. O: jey <kas> kas norietu atprowyniety Rekólekcyjes par pækes, arba asztóunes dyinas; tad: tokemy atsyejymy: koýnos Medytacyjos kyikwyins arba dó Spóugó, galies àt cieùos adinos pabaýna parmyslyjyma sósygadity. Êækùay rasztyney tamy Raszty diejos gana tàkey: o tay dieù to; kad skaytitos: ysz lægwa, neskóbiedams, eyszkey, sópràtamay, parmanomay, nobaýnay, yr pri koýna êækùa dawynietu partruki, o pri kyikwyina spóugely znocznesni partruki Medytawojætyms àt ósystanawyjyma, yr paýitka dwasyszka aptóriejyma. Kas wieù prigóù pri to: kokiomis lyteromis ýodey tos kningos raúêies: parspiejó skaytitoji: tegóù pyrmiaus geray parweyzas; kóri lytera kayp tór sakityis. Nes: jey to nepylniawos; nemie- 28 Keturi ankstesni yra paskelbti; vienas: Jurgis Ambraziejus Pabrëþa, Laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai ið Kretingos á Peterburgà, , paskelbë K. Sendzikas, Mûsø senovë 2(3[8]), 1938, 495; dar trys Subaèius 1996, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

168 3 pav. Dabar pradingusio PaRD rankraðèio Prabylimas, kur Pabrëþa nusako savo ortografijos bruoþus; ALKA os archyvo fotografija 178 Archivum Lithuanicum 3