Supervizija Lietuvos socialinio darbo kontekste

Transcription

1 ISSN ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA Supervizija Lietuvos socialinio darbo kontekste Indrë Dirgëlienë Socialiniø mokslø daktarë lektorë Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakulteto Socialinio darbo katedra H. Manto g. 84, LT Klaipëda El. paðtas: Asta Kiaunytë Socialiniø mokslø daktarë lektorë Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakulteto Socialinio darbo katedra H. Manto g. 84, LT Klaipëda El. paðtas: Straipsnyje analizuojamos supervizijos taikymo galimybës Lietuvos socialinio darbo kontekste. Sudëtingas socialinio darbo konstruktas, kuriame sàveikauja socialinis darbuotojas, klientas, socialinis kontekstas, atsiduria daugiamaèiame supervizijos procese. Iðryðkinami supervizijos plëtotës trukdþiai ir pranaðumai, kuriuos gali lemti Lietuvos kultûrinë situacija. Pagrindiniai þodþiai: supervizija, socialinio darbo konstrukcija, kultûra, socialinës rizikos grupës, galiø suteikimas. Ávadas Socialinis darbas nauja ir besiplëtojanti profesija Lietuvoje. Per pastaruosius metus kuriama socialinio darbo sistema, vienijanti institucijø ir nevyriausybiniø organizacijø veiklà, atliepianèià gyventojø poreikius, atkreipianèià dëmesá á vis naujas socialinës rizikos grupes. Formuojasi Lietuvos socialinë politika. Socialinio darbo Lietuvoje patirtis atskleidë, kad socialiniai darbuotojai daþnai patiria stresà, bûdingi perdegimo sindromo atvejai, kuriuos sukelia nuolatinë akistata su sudëtingais egzistenciniais þmoniø iðgyvenimais, maþu profesinës veiklos rezultatyvumu. Ðiame kontekste sudëtingas ir nuolat kintamas socialinio darbuotojo ir kliento ryðys ir sàveika. Socialinio darbo sudëtingumà rodo teorijos ir praktikos refleksijos bûtinybë, kintami socialinio darbuotojo profesinës kompetencijos reikalavimai, kuriuos nulemia pokyèiai visuomenëje. Minëti veiksniai kelia bûtinybæ nuolat reflektuoti savo profesinæ patirtá. Á pagalbà ateina nauja profesija supervizija m. iðleista pirma supevizoriø laida (VDU, Vokietijos Munsterio akademija, Lietuvos Caritas). Ði rengimo mokykla supervizijà pristato kaip savarankiðkà profesijà, teikianèià profesiniø santykiø konsultavimo paslaugas. Supervizijos konceptualizavimà, organizavimo ypatumus, intervencijos formas analizuoja Kallabis (1992), Leffers (1995), Leffers, Hoch (2000), Weigand (1992), supervizijos proceso stilius, rûðis iðskiria Hawkins, Shohet (2002), Leffers, Hege (1997). Supervizijà so- 240

2 cialinio darbo lauke aktualizuoja Kadushin (1976), Payne, Scott (1982), Morrison (1993), Leffers (1994), Brown, Bourne (1996). Socialinio darbo sudëtingumà, socialinio darbuotojo ir kliento sàveikà veiklos mokslo kontekste, aktualizuojant refleksijà veikiant, pristato Jucevièienë (2001). Supervizijos idëja formaliai (dokumentaliai) ir neformaliai (realiai praktinëje veikloje) dar tik integruojasi á Lietuvos socialinio darbo laukà. Supervizoriaus profesinis identitetas socialinio darbo struktûroje yra maþai apibrëþtas ir suprantamas, nëra aiðkus supervizijos konceptas, neþinomas jo turinys ir taikymo galimybës. Teorinës analizës tikslas atskleidþiant supervizijos koncepto turiná, atsiþvelgiant á sociokultûrinius ypatumus ir teorines áþvalgas, ávertinti supervizijos taikymo socialiniam darbui Lietuvoje galimybes. Tyrimo objektas supervizijos taikymo Lietuvoje socialinio darbo kontekste galimybës. Teorinë analizë remiasi ðiomis nuostatomis: socialinio darbo kompleksine veikla analizuojama remiantis postmodernistine filosofine kryptimi, socialinës konstrukcijos idëjomis (Berger, Luckmann, 1999); socialinio darbo ir supervizijos proceso dalyviø sàveika, supervizijos, kaip naujos profesijos, raida Lietuvoje socialinio darbo kontekste analizuojama remiantis pagrindinës sistemø teorijos idëjomis (Pincus, Minahan, 1973; Payne, 1991); humanistine psichologija (Maslow C., Rogers R., Rogers N.), þvelgianèia á asmenybæ holistiniu poþiûriu, kai svarbios visos asmenybës dalys, centre laisvai realizuojanti savo kûrybines galias asmenybë, jos autentiðkumas, unikalumas, saviraiðka kaip siekis tapti tuo, kuo gali tapti, atskleisdamas savo vidines galias. Tai aktualu socialinio darbuotojo profesinei identifikacijai ir kliento ágalinimo procese; kliento ir socialinio darbuotojo sàveikà atspindi simbolinë interakcinë paradigma, aktualizuojanti komunikacijà, átraukiant kitus á bendradarbiavimo procesà, kuriam reikia kitø savito dalyvavimo, kitø identifikacijos su ðiuo savitumu bei savimonës atradimo per kitus (Mead, 1996). Socialinis darbuotojas turi átakos kliento socializacijai; kartu ði kliento ir socialinio darbuotojo sàveika daro poveiká ir socialinio darbuotojo socializacijai, vysto jo profesiná ir asmeniná identitetà. Metodai: kontekstinë analizë, sisteminë analizë. 1. Socialinio darbo proceso ypatumai, lemiantys supervizijos poreiká Socialinio darbo proceso esmë ta, jog socialiniam darbui kaip profesinei veiklai turi átakos pokyèiai, vykstantys visuomenëje, tiek politiniame, tiek ekonominiame, tiek socialiniame gyvenime. Tad á socialiná darbà kaip profesinæ veiklà negalima þvelgti ið status quo pozicijos, já tenka analizuoti potencialiø pokyèiø kontekste. Tarptautiniø þodþiø þodyne (Vaitkevièiûtë, 2001, p. 795) terminas procesas (lot. processus þengimas á prieká) nusakomas kaip eiga, kaip vienas po kito einanèiø veiksmø, susijusiø prieþastiniais ryðiais, bûviø, sistemos bûsenø kaita. Þvelgiant ið socialinio darbo pozicijos, procesu norima nusakyti kryptingà judëjimà link tam tikro rezultato tam tikrais etapais laikui bëgant. Socialinio darbo procesui bûdingas cikliðkumas, vadinasi, ið tam tikro etapo yra galimas gráþimas á ankstesnájá, bet tai nereiðkia gráþimo á tà paèià bûsenà. Procesas nulemia socialinio darbo proceso dalyviø pasikeitimus. Socialiná darbà, remiantis postmodernistiniu 241

3 Kultûra Visuomenë Socialiniø átampø laukai Kliento aplinka Instituciniai ryðiai Socialinio darbuotojo profesinis augimas ir asmenybës kaita Klientas Socialiniø rizikos grupiø ávairovë Kompleksinis problemø pobûdis Socialinis darbuotojas Profesinës kompetencijos Teorijos ir praktikos ryðio refleksija Socialinio darbuotojo profesinë veikla 1 pav. Socialinio darbuotojo profesiná augimà lemianti sàveika poþiûriu (Chambon, Irving, 1994; Howe, 1994; Leonard, 1997; Fook, Pease, 1999, 2002), galima suvokti kaip kompleksinæ veiklà, kuri keièiasi atsiþvelgiant á socialinio darbo proceso dalyvius darbuotojus, klientus ir kontekstà. Socialinio darbo teorija atliepia, áteisina ir pagrindþia tai, kas vyksta socialinio darbo praktikos procese. Remiantis socialinës konstrukcijos (Berger, Luckmann, 1999), socialinio darbo konstrukcijos idëjomis, á darbuotojø, klientø ir socialinio konteksto santykius galima paþvelgti kaip á reflektyvius, vienas kitam daranèius átakà (1 pav.). Socialinio darbo konstrukcija Socialinis kontekstas tai lokali ir kartu globali erdvë, kurioje ir reiðkiasi socialiniai santykiai. Socialiniø santykiø kokybë, intensyvumas, artimumas ir priklauso nuo to, kaip suvokiama erdvë, ar ji apibrëþta teritoriðkai, fiziðkai, ar yra neapribota ir atvira. Postmodernistinëje visuomenëje yra aptariama mobilios kultûros samprata. Pats kultûros suvokimas yra daugiamatis ir visa aprëpiantis. Kaip teigia Tomlinson (2002, p. 27), kultûra gali bûti suprantama kaip tokia gyvenimo tvarka, pagal kurià þmonës kuria prasmæ ávairioms simbolinio reprezentavimo praktikoms, kartu suteikdami kultûrai asmeninæ prasmæ. Mobilios kultûros sampratoje þmoniø socialiniams santykiams bûdingas universalumas, lokalioje kultûroje nusakoma santykiø specifika. Tad kyla klausimas, ar socialinio darbo veikla ir socialinio darbo proceso dalyviai yra riboti kultûriniu poþiûriu ir specifiniai, ar galima suvokti, jog socialinio darbo teorija ir praktika turi universaliø ir globaliø apraiðkø? Viena vertus, galima manyti, jog socialinis darbas kiekvienoje visuomenëje yra formuojamas savaip, nes skiriasi visuomenës kultûros pagrindai (tradicijos, paproèiai, religija), ekonominis iðsivystymas, ir tai lemia, kad socialinio darbo praktikoje yra reikalingi ir taikomi specifiniai socialinio darbo metodai; antra vertus, galima teigti, kad visuomenës nëra statinës, jos ekonominiu ir kultûriniu poþiûriu auga ir vystosi, yra mobilios. Su tokiomis socialinëmis problemomis skurdas, diskriminacija, stigma, smurtas, emigracija susiduria visos visuomenës, gali tik skirtis problemos mastas ar poþiûris á jà. Vadinasi, tarpkultûrinis pasidalijimas socialinio darbo patirtimi ir apibendrinimas socialinio 242

4 darbo teorijoje tampa reikðmingas dalykas (Askeland, Payne, 2001; Greif, 2004). Socialinës aplinkos, socialiniø darbuotojø profesionalumo, profesinës veiklos ir klientø problemø sprendimo perspektyva gali kisti, atsiþvelgiant á laikà, socialines sàlygas, kultûros pagrindà. Antra vertus, remiantis sistemø teorijos idëjomis (Pincus, Minahan, 1973; Payne, 1991), socialinio darbo konstrukcijos, kaip sistemos, elementus galima matyti neproblemiðkus, taèiau jø interakcija gali bûti suvokiama kaip problema. Tad galima akcentuoti sistemos elementø komunikacijos ir tarpusavio percepcijos svarbà. Klientai, atspindintys visuomenës esamà situacijà, socialiniame darbe. Socialinës átampos laukai Lietuvoje demografiniø procesø ir santykiø, etnokultûriniø, doroviniø, ekonominiø, politiniø, teisiniø, religiniø, organizaciniø santykiø (Grigas, 1998) turi átakos socialinës rizikos grupëms susiformuoti. Pokyèiai visuomenëje, vertybiø kaita atkreipia dëmesá ir ávardija jau seniai egzistuojanèias socialinës rizikos grupes. Tai þmoniø grupës, kurioms dël ávairiø prieþasèiø apriboti psichosocialiniai poreikiai. Galima iðskirti daug ir ávairiø socialinës rizikos grupiø tai potencialûs socialinio darbuotojo klientai: pagal amþiaus ypatumus, lytá, patyræ netektá (artimo mirtis, skyrybos ir kt.), pagal sveikatos problemas (negalia, nepagydomos, uþkreèiamos, priklausomybiø ligos), patyræ smurtà / smurtautojai, benamiai, bedarbiai, maþumos, gráþæ ið kalinimo ástaigø ir esantys jose, naðlaièiai, þmonës, gyvenantys globos namuose, prekybos þmonëmis aukos ir kt. Problemø prieþastys daþnai bûna kompleksinës, nes þmogus yra sistema, susidedanti ið fizinio kûno, sielos, dvasios (Jovaiða, 2000). Taigi þmogui reikia kompleksinës pagalbos medicininës, socialinës, psichologinës, edukacinës, kurioje ypatingà reikðmæ ágyja dvasinis aspektas. Tai atspindi ir socialinio darbo tikslà suteikti galiø þmogui padëti sau, paþadinti jo vidines galias, norà keistis. Tai pabrëþia humanistinës, egzistencinës psichologijos atstovai, ypatingà reikðmæ teikiantys asmenybës kûrybiðkumo ugdymui, padedant þmogui tapti tuo, kuo jis gali tapti. Pabrëþiama aplinkos svarba atskleidþiant vidines galias (Grakauskaitë-Karkockienë, 2002). Dabar jau nekyla klausimo kas svarbiau prigimtis ar aplinka? Akivaizdu, kad galima diskutuoti tik apie ðiø veiksniø sàveikà socializacijos procese, þvelgiant á þmogaus gyve- BENDRAVIMAS JAUSMAI SANTYKIAI AKTYVUMAS VALIA PERÞANGA IÐLIKIMAS PAÞINIMAS PROTAS 2 pav. Ágymiø galiø sàveika (Jovaiða, 2004, p. 130) 243

5 nimà kaip fenomenà (Astra, 1993). Kaip teigia Jovaiða (2004), þmoguje glûdi veikimo ágymiø galios: fiziniai, psichiniai ir dvasiniai ágymiai. Minëtø galiø sàveikai svarbu edukacijos vyksme jas jungti (2 pav.). Taigi iðlikimà gyvenime laiduoja aktyvumas, ypaè darbinis aktyvumas, bendravimas su þmonëmis. Èia lemtingà vaidmená vaidina tikrovës paþinimas, valios jëga ir teigiami jausmai. Aukðtesnæ gyvenimo sritá sudaro racionalus protas, kuriantis perþangos tikrovæ, dvasiná þmogaus pasaulá ir santykius. Svarbu suteikti sàlygas ðiems veikimo ágymiams atsiskleisti. Bûdamas sistema, þmogus patiria ir sisteminá aplinkos, su kuria nuolat sàveikauja, poveiká. Þmogaus vidinis að (intrapersonalinë sritis) nuolat sàveikauja su artimiausia aplinka (interpersonalinë sritis) tai tautinë aplinka, santykiai su artimiausiais þmonëmis. Svarbi ir ekstrapersonalinë sritis tarptautinis pasaulis ir þmogaus ryðys su juo bei transpersonalinë sritis religija, ideologija, kultûros filosofija ir kt. Nuolat vyksta visø ðiø srièiø sàveika, nuolatos darydama poveiká þmogaus vidiniam að (Grenstad, 1998). Ði aplinkos átaka svarbi þmogaus ágalinimo procese. Visà gyvenimà vyksta sudëtingas socializacijos procesas, kurio eigoje atsisakoma senø (desocializacija) ir ágyjama naujø (resocializacija) vertybiniø nuostatø bei elgesio normø (3 pav.). Taigi kliento pasaulis ir aplinka nuolat kinta ir vystosi. Todël reikia sisteminio, holistinio poþiûrio á þmogø jo gyvenimo raidoje, norint suprasti problemos prieþastis, rasti ágalinimo bûdø. Darbuotojai socialinio darbo proceso dalyviai. Kaip minëta, socialinio darbo kontekstas nuolatos keièiasi. Permainos, vykstanèios kiekvienoje visuomenës srityje ekonominëje, politinëje, vertybinëje, ir socialiniai pokyèiai, vykstantys ávairiu lygmeniu (santykiø, grupiø, organizacijø, visuomenës), apimantys pasikeitimus (struktûrinius, funkcinius, motyvacinius), daro poveiká socialinio darbo kontekstui. Vadinasi, socialinis darbas vyksta sudëtingoje, nuolatos besikeièianèioje aplinkoje. Socialiniø darbuotojø veikla yra formuojama atsiþvelgiant á tai, kokios permainos vyksta visuomenëje, nes jie savo veiklos organizavimu atliepia visuomenës lûkesèius. Socialinis darbas yra bendros visuomenës veiklos tinklo dalis. Socialinis kontekstas kuria / daro átakà socialiniams darbuotojams ir jø veiklai ir ið dalies konstruoja socialinio darbo teorijà, kuri atspindi socialinæ praktinæ veiklà, o socialiniø Desocializacija vadinamas atsisakymas senų vertybių, normų, vaidmenų ir elgesio taisyklių GYVENIMO CIKLAS Resocializacija tai kitas po desocializacijos etapas, kurio metu mokoma naujų vertybių, normų, vaidmenų ir elgesio taisyklių 3 pav. Socializacijos etapai (Guðèinskienë, 2001, p. 63) 244

6 darbuotojø þinios ir veikimas atsiliepia socialiniams pokyèiams visuomenëje. Socialiniams darbuotojams, organizuojantiems socialinio darbo profesinæ veiklà, svarbi profesinë kompetencija, kurios bruoþai: konceptualumas (profesiniø þiniø ásisavinimas), instrumentinë veikla (profesiniø ágûdþiø ágijimas), integravimas (gebëjimas derinti teorines þinias su praktika). Rengiant socialinius darbuotojus, pabrëþiama ir jø profesinë orientacija. Tai socialinio darbuotojo profesinio identiteto auginimas, profesinës etikos laikymasis, profesinio tobulëjimo poreikis. Socialinio darbuotojo sëkmingai profesinei veiklai reikia ávairiø þiniø, iðmanyti socialinio darbo bûdus ir þinoti sociologijos, psichologijos, filosofijos ir teisës pagrindus. Taèiau socialiniams darbuotojams labai svarbu profesionalo veikimas, jo ágûdþiai. Tai reiðkia: gebëti veikti turint þiniø, organizuoti socialinio darbo procesà su klientu, nustatant ir ávertinant socialinius poreikius ir socialines problemas, organizuoti savo, kaip socialinio darbuotojo, veiklà. Svarbus gebëjimas reflektuoti savo, kaip socialinio darbuotojo, veiklà, jà analizuoti, kritiðkai vertinti, ieðkoti atsinaujinimo veikloje. Þiniø socialiniai darbuotojai gali ágyti studijuodami; ágûdþiø atlikdami praktiná darbà, taèiau yra labai svarbi pati socialinio darbuotojo asmenybë, jo vertybiø sistema, santykiai tiek su savimi, tiek su kitu þmogumi, tiek su aplinka. Socialinio darbuotojo profesinë veikla susideda ið iðorinës (bendradarbiavimo, organizavimo, vadovavimo) ir vidinës (màstymo, emocijø, interesø, poreikiø, vertybiniø nuostatø) veiklos (Jovaiða, 1999, p. 36). Suvokiant socialinio darbo objektà, kuriam yra skirta socialinio darbuotojo veikla, kaip trijø pakopø dariná, t. y. þmogaus gyvenimo problemos suvokimà, pagalbos þmogui organizavimà ir þmogaus ágalinimo spræsti gyvenimo problemà siekimà (Jucevièienë, 2001, p. 190), ypaè aktuali tampa socialinio darbuotojo vidinë veikla, akcentuojant kliento ágalinimo problemà. Socialinio darbuotojo veikimas susijæs su intervencija á kliento sistemà, orientuotà ne tik á kliento problemos prieþasèiø atskleidimà ir tyrimà, bet ir á sprendimo paieðkà, kliento vidiniø iðtekliø stiprinimà, asmenybës vystymà. Siekiant intersubjektyvaus tikslo, socialinio darbo procese darbuotojas pats tampa árankiu. Tad socialinio darbuotojo ypatinga darbo dalimi tampa jo savirefleksija, darbo proceso, asmeninës ir profesinës patirties analizë. Socialinis darbas yra specifinë veikla, kur interakcijos procese þmonës susitinka kaip skirtingø socialiniø vaidmenø atlikëjai, vieni socialiniai darbuotojai, kiti klientai. Socialinio darbuotojo vaidmenys daugialypiai ir problemiðki, keliantys asmenybës vidinius konfliktus, verèiantys ásigilinti á santykius su kliento, veiklos, taikinio ir pokytá organizuojanèiomis sistemomis. Tad socialiniø darbuotojø santykiai su skirtingomis sistemomis gali bûti dinamiðki: nuo bendradarbiavimo iki konflikto. Socialiniai darbuotojai intensyviuose interakciniuose santykiuose su klientais, jø aplinka ir kitomis institucijomis patiria emocinæ, fizinæ ir psichologinæ perkrovà. Patiriamas aplinkos spaudimas ir vidinis diskomfortas kelia stresà, nerimà. Nuo patiriamo streso darbe priklauso socialinio darbuotojo darbo kokybë. Labai svarbu, kad þmonës, susiduriantys su stresu darbe, gautø paramà. Socialiniai darbuotojai susiduria su kompleksiniu streso poveikiu, ateinanèiu tiek ið profesinës, tiek ið asmeninës srities, o parama, kaip atsvara stresoriams, gali bûti tiesioginë ir netiesioginë, veikianti organizacijos viduje ir iðorëje, kurià gali teikti profesionalai (supervizoriai, psichologai, psichoterapeutai). Taip pat kiekvienas þmogus gali turëti savo asmeninæ apsaugos sistemà, savo natûralià aplinkà. Taèiau jei paramos sistema neveikia, susiduriama su reakcija á stresà. 245

7 2. Supervizijos (darbo profesiniø santykiø konsultavimo) samprata Ðioje straipsnio dalyje supervizija pristatoma kaip svarbi socialinio darbuotojo profesinës veiklos dalis, kurios metu analizuojami profesiniai santykiai. Supervizijà kaip profesijà ir profesinæ veiklà galima suvokti ne tik kaip orientuotà á socialinio darbo profesijà, bet ir á kitas profesines sritis (Kaslow, Gittermann, Miller, 1977), susijusias su þmogiðkaisiais iðtekliais. Supervizijos sàvoka. Þodynuose galima rasti tokiø anglø supervizion vertimo á lietuviø kalbà variantø: vadovavimas, prieþiûra, priþiûrëjimas, kontroliavimas, konsultavimas, kuravimas, stebëjimas. Supervizija ir ðia veikla uþsiimantis asmuo beveik visomis indoeuropieèiø kalbomis yra ávardijama identiðkai: anglø (supervision, supervizor), vokieèiø (Supervision, Supervisor, -in), danø (supervision, supervisor), olandø (supervision, supervisor), prancûzø (supervision, superviseur, -eure), ispanø (supervision, supervisor), portugalø (supervisao, supervisor, -ora), italø (supervisione, supervisore), rumunø (supraveghere, supraveghetor), èekø (supervizija, supervizor), kroatø (supervizija, supervizor), slovakø (supervizia, supervizor), slovënø (supervizija, supervizor), lenkø (superwizija, superwizor), rusø (ñóïåðâèçèÿ, ñóïåðâèçîð), latviø (supervizija, supervizors) ir t. t. Istorinës iðtakos. Supervizoriaus profesijos atsiradimas yra susijæs su socialinio darbo istorija. Konsultacinës supervizijos formos uþuomazgø randama socialinio darbo pradþioje Amerikoje antrojoje XIX a. pusëje m. pirmà kartà terminas supervizorius buvo pavartotas dabartine reikðme. Vokietijoje supervizijos istorija prasidëjo nuo 1945 metø. Praktikos konsultavimas buvo vartojamas kaip termino supervizija sinonimas. Nuo 1950 m., kai pirmà kartà buvo pristatyta supervizijos idëja Europoje, ði konsultavimo forma ágavo kvalifikuotà iðraiðkà ir peraugo á praktinæ profesionalià intervencijà m. supervizija átraukta á aukðtesniøjø profesiniø socialinio darbo mokyklø mokymo planus, ji pripaþástama oficialiai m. á bendrosios Kaselio aukðtosios mokyklos mokymo programà átraukiama supervizoriø mokymo programa. Ðalia socialiniø darbuotojø vis daugëja psichologø ir socialiniø mokslø atstovø, kurie domisi supervizija ir raðo apie tai m. Lietuvoje Vytauto Didþiojo universitete, Socialinës rûpybos ir profesiniø studijø centre realizuota Supervizoriø mokymo programa (studijø vadovai Jansen, Hoch; Miunsterio akademija) m. ákurta Lietuvos profesiniø santykiø konsultantø asociacija. Asociacijos tikslas uþtikrinti supervizijos, kaip darbiniø santykiø konsultavimo, áteisinimà ir plëtotæ Lietuvoje ðvietimo, sveikatos apsaugos, kultûros, politikos, dvasinës veiklos, socialinio darbo, administravimo, verslo ir ekonomikos srityse m. VDU Socialinio darbo institute bendradarbiaujant su Miunsterio akademija parengtas projektas, kurio tikslas plëtoti kokybinius taikomojo pobûdþio tyrimus ir taikomàjà mokslinæ veiklà, inicijuojant Lietuvoje inovatyvià profesinæ socialinæ veiklà supervizijà. Pagrásti supervizoriaus profesiniø santykiø konsultanto kompetencijø ugdymosi socialiniø darbuotojø tæstinio mokymosi procese nuostatas. Supervizijos tikslas yra iðplësti vidines ir iðorines profesinës aplinkos ir / arba struktûrø suvokimo galimybes, kad bûtø palengvintas supervizuojamojo darbas, atrastos naujas veiklos galimybës ir poþiûrio taðkai bei pagerinama darbo kokybë ir didinamas profesionalumas. 246

8 Supervizijos taikymo sritys. Supervizija yra daugiausiai naudojama tokiose profesinëse srityse, kur darbo sëkmë priklauso nuo darbuotojø, vadovybës ir jos pavaldiniø arba kvalifikuotø specialistø ir jø klientø bendradarbiavimo santykiø. Supervizija, kaip profesinës veiklos konsultavimas, yra naudojama kaip pagalbinis instrumentas proceso formavimui ir refleksijai, organizaciniø keitimo, organizacijos vystymo procesø dalis. Supervizijos rûðys. Supervizija gali bûti teikiama paskiriems asmenims, vadovams, grupëms, komandoms (darbo ir projektø grupëms), organizacijos skyriams. Supervizoriaus vaidmuo. Veiksmingai supervizijai reikia aiðkaus supervizoriaus vaidmens suvokimo, nes vaidmens apibrëþimas lemia santykius. Santykiø modeliai supervizijos procese gali bûti supervizoriaus atpaþinti ir valdomi. Supervizuojamieji gali daryti átakà vienokiam ar kitokiam santykiui atsirasti supervizijos procese. Supervizoriaus uþduotis aiðkintis santykio modelá, vaidmenø priskyrimà, atpaþinti sàjungos sudarymo faktà. Hawkins ir Shohet (2002, p. 86) teigimu, kai supervizijos proceso dalyviø vaidmenys apibrëþti netiksliai, galimas transakciniø santykiø: slapto susitarimo (collusive), susikertanèiø (crossed), ávardytø (named) sukûrimas. Supervizijos, kaip profesinës veiklos, paskirtis yra stebëti tarsi ið ðalies, neásitraukiant á supervizuojamojo objekto individo, grupës, komandos, organizacijos vidinius santykius, profesinius veiksmus. Supervizorius nëra konkreèios srities þinovas ar ekspertas. Supervizoriaus vaidmens negalëtø atspindëti tokie veiksmai: vadovavimas (nes sàveika dalyvius susaisto vadovo ir vadovaujamojo santykiais); priþiûrëjimas (nes suponuoja tam tikrø ásakmiø nurodymø teikimà); kontroliavimas (nes siekiama patikrinti ir ávertinti, kaip laikomasi tam tikrø taisykliø); konsultavimas (nes tai tarsi teikimas patarimø, pasiûlymø specialisto / þinovo konkreèios specialybës klausimais); kuravimas (nes neiðvengiamas globëjo ir globotinio santykis); stebëjimas (nes ðito proceso metu paprastai nëra dalijamasi rezultatais su stebimuoju). Supervizuoti tai skatinti supervizuojamojo refleksijà, kad jis pats rastø problemø sprendimus, gerintø darbo kokybæ ir didintø profesionalumà. Daugiamatis supervizijos procesas. Á supervizijos procesà ásitraukæ asmenys gali skirtingai suvokti tai, kas vyksta ðio proceso metu, ko yra tikimasi ir siekiama ðiuo procesu. Daugelis dalykø nulemia supervizijos proceso eigà, kuriamus supervizoriaus ir supervizuojamøjø santykius. Veiksmingos supervizijos proceso metu yra svarbûs tokie momentai: supervizuojamojo vidinë intervencija á save bei supervizoriaus uþtikrinimas, jog ðis procesas vyksta gero santykio rëmuose, suteikianèiuose galimybæ konstruktyviems supervizuojamojo pokyèiams profesiniø santykiø lygmeniu. Kiekvienoje situacijoje supervizijos procesas turi nors keturis elementus: supervizorius; supervizuojamasis; klientas; darbinë aplinka. Daugiamatá supervizijos proceso pobûdá pateikia Hawkins (2002), pristatydamas supervizijos proceso modelá (4 pav.) Ðiame modelyje aktualizuojamas santykiø supervizijoje procesas, kuriame iðryðkëja: 247

9 4 pav. Septynmatis supervizijos modelis (pagal Hawkins, Shohet, 2002, p. 120) supervizijos turinys; orientacija á strategijas ir intervencijas; orientacija á supervizuojamojo (socialinio darbuotojo) santykius; orientacija á supervizuojamojo (socialinio darbuotojo) darbo procesà; orientacija á santykius supervizijoje; orientacija á supervizoriaus darbo procesà; santykis: supervizorius supervizuojamojo (socialinio darbuotojo) klientas; orientacijà á platø kontekstà. Supervizija yra sudëtingas procesas, kuriame sàveikauja maþiausiai dvi sistemos: supervizuojamojo sistema (supervizuojamojo ir kliento santykis); supervizijos sistema (supervizuojamasis ir supervizorius). 3. Kultûrinis kontekstas, lemiantis supervizijos proceso vystymàsi Sudëtingas socialinio darbo konstruktas, kuriame socialinio darbuotojo ir kliento santykiams plëtotis turi átakos socialinis kontekstas, atsiduria daugiamaèiame supervizijos procese. Ðio sàlyèio tikslas skatinti socialinio darbuotojo profesiná augimà. Kokie galimi supervizijos proceso trukdþiai? Kas trukdo gauti supervizijà? Ðaliø, turinèiø ilgametæ supervizijos praktikà, patirtis rodo, kad galima numatyti ðiuos trukdþius. Tai: ankstesnë supervizijos patirtis; asmeninë gynyba ir priklausomybë; bendravimo su autoritetais sunkumai; vaidmenø konfliktas; vidinës kliûtys; 248

10 nesugebëjimas priimti pagalbà; organizaciniai sunkumai (Fineman, 1985). Ankstesnë supervizijos patirtis. Ji aktuali ne todël, kad supervizuojamasis atsimena nepavykusià supervizijà arba, atvirkðèiai, negali pamirðti pavykusios, kurios rezultatus pozityviai vertina. Lietuvos kontekste problema kita supervizijos profesija tik vystosi, trûksta informacijos, nepakankama poreikio tyrimo analizë. Tad ðiuo poþiûriu aktuali ðvieèiamoji, mokslinë-tiriamoji veikla. Didelë atsakomybë tenka ðioje srityje pradedantiems dirbti profesionaliems supervizoriams. Asmeninë gynyba ir priklausoma pozicija. Gynybiðkumas gali pasireikðti todël, jog tai neþinomas procesas. Susiduriama su problemiðka nuostata á ugdymà ir ugdymàsi, aktualizuojant rezultatà, o ne procesà, iðryðkinant saugià aplinkà, kritikos ir vertinimo nebuvimà. Tad galima pavojaus, kuris objektyviai neegzistuoja, nuojauta, padidëjusios savikritikos jausmo, gynybinës reakcijos á tai, kas nauja ir nepaþástama, iðraiðka. Autoriteto baimë. Ji gali pasireikðti ypaè ryðkiai. Gali turëti átakos istorinës, kultûrinës aplinkybës, ðeimos santykiø tradicijos. Vaidmenø konfliktas. Gynybinë reakcija, autoriteto baimë, per didelë savikritika bei dël jø kilusi átampa gali sukelti vaidmenø sumaiðtá ir konfliktà. Ðis reiðkinys gali bûti bûdingas tiek supervizoriui, tiek supervizuojamajam. Vidinës kliûtys. Jos gali bûti panaðios, kaip ir kitose ðalyse finansinës problemos, geografiniai sunkumai. Tad reikalingas supervizuojamojo aktyvumas, platesnis màstymas, kad ðios kliûtys bûtø áveiktos. Dar tik formuojasi supervizijos apmokëjimo sistema bei poþiûris á mokamà paslaugà. Supervizuojamojo aktyvumas sietinas ir su supervizinës praktikos patirtimi, kuri Lietuvoje tik skleidþiasi. Nesugebëjimas priimti pagalbà. Ne tik supervizija, kaip pagalbà teikianti profesija, bet ir socialinis darbas neturi ilgametës patirties. Pagalbà teikianèios profesijos pradëjo kurtis tik Nepriklausomybës metais. Formuojasi naujas poþiûris á pagalbos teikimà ir priëmimà. Kultûrinis kontekstas lëmë baimæ priimant pagalbà nepasijausti silpnam, nesugebanèiam, priklausomam nuo kito. Ðià baimæ Lietuvos kultûroje gali lemti ir darbo rinkos problemos, noras pasirodyti stipresniam, kad neprarastum darbo vietos. Toká poþiûrá gali lemti ir organizacijos kultûra. Organizaciniai sunkumai. Jie atspindi darbuotojo ir darbinës aplinkos santyká. Atviroje sistemoje palaikomas darbuotojo noras tobulëti, gauti supervizijà. Uþdara, gynybinë sistema slepia nuo kitø savo trûkumus, neieðkoma progos sustoti ir pamàstyti, kodël tai vyksta. Organizacinio ir asmenybinio bloko laukø sàlyèio problemas tyrinëjo Fineman (1985), Bond ir Holland (1998). Ði problema aktuali ir Lietuvos kultûros kontekste, kur vyksta intensyvûs pokyèiai ávairiø sistemø lygmeniu. Atsiranda daugiau atvirumo vystymosi ir augimo procesui. Supervizijos sudëtingumà lemia ir kiti veiksniai: socialinio darbo specifika, socialinio darbuotojo asmenybës savybës, pasitikëjimo ir atvirumo lygmuo supervizijoje, socialinio darbuotojo reflektyvûs ágûdþiai, jo kultûros ypatybës. Supervizijos procese galima stebëti penkiø lygmenø kultûros modelá, kuriame kiekvienas lygmuo turi átakos tolesniam lygmeniui (Hawkins, 2002, p. 157): 1. Produktai: ritualai, simboliai, menas, politika ir kt. 2. Elgesys: kultûros normos, santykiø ir elgesio iðtakos 249

11 Pasaulëþiûra: poþiûris á pasaulá, patirties interpretacija Emocionalumas: jausmø iðraiðka, suteikianti reikðmæ ávykiams Motyvacinës ðaknys: poelgius skatinantys postûmiai Lietuvoje, kurios gyventojø skaièius ~ 3 mln., nuo seno gyvena nacionalinës maþumos: romai, rusai, þydai, karaimai ir kt. Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, daugëja ávairiø tautybiø þmoniø, vykstanèiø tranzitu per Lietuvà, ieðkanèiø politinio prieglobsèio. Tai potencialûs socialinio darbuotojo, supervizoriaus klientai. Atsiranda poreikis paþinti kitas kultûras, kad bûtø iðvengta nesusipratimø tiek socialinio darbo, tiek supervizijos procese. Antra vertus, tai galimos supervizijos temos. Aktualu atsisakyti stereotipinio, diskriminacinio poþiûrio, nuolat permàstyti ðià patirtá kiekvienos tautos atstovui, kad ir kokioje pozicijoje jis atsidurtø: supervizoriaus ar supervizuojamojo. Vertingas bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, dalijimasis patirtimi. Ir supervizijos, ir socialinio darbo kontekste iðryðkëja ne tik etniniø grupiø, bet ir kitø pogrupiø: lyties, socialinës klasës, seksualinës orientacijos ir kt. savita kultûra. Jai gali atstovauti supervizorius, supervizuojamasis, klientas. Lietuvos socialiniame kontekste ávardijamos vis naujos socialinës rizikos grupës, todël reikia nuolat permàstyti savo vertybines nuostatas, siekti þmogaus paþinimo kultûros kontekste. Tik tada galima daryti átakà ágalinimo procesui visais lygmenimis: supervizuojamojo, supervizoriaus, kliento. Tik tada ámanomas transkultûrinis darbas, remiantis transcendentinëmis pozicijomis. Ryde (1997) apraðo du parametrus, lemianèius kultûros normø skirtybes. Tai: individualios patirties ir grupës vertybiø santykis; emocinio iðraiðkingumo ir emocinio iðlaikymo santykis (5 pav.) Ðis modelis teikia galimybæ analizuoti kiekvienà kultûrà ðiai lygmenimis, siekiant tapti jautresniems kultûros skirtumams. Dabar vyksta sudëtingas tautinës savimonës permàstymo procesas, kuriam daro poveiká kosmopolitizmo, etnocentrizmo idëjos, tradicinë ir moderni kultûra. Kultûra lemia profesionalius supervizoriaus ir supervizuojamojo, supervizuojamojo ir jo kliento santykius. Ir Lietuvoje tikëtina, kad vieno atvejo kontekste gali sàveikauti skirtingø INDIVIDAS EMOCINIS ATVIRUMAS EMOCINIS UÞDARUMAS GRUPË 5 pav. Kultûriniø normø iðraiðka (Ðaltinis: Hawkins, Shohet, 2002, p. 158) 250

12 kultûrø þmonës (supervizorius, supervizuojamasis ir jo klientas gali atstovauti skirtingoms kultûroms). Supervizoriaus poþiûris á kultûrinæ kompetencijà lemia ðio proceso eigà. Transkultûriniu kontekstu aktualus valdþios klausimas. Hawkins, Shohet (2002, p. 163) pateikia vaidmens, kultûros, asmens valdþios dinamikos modelá. Vaidmens suteikta valdþia rodo supervizoriaus priklausomybæ organizacinei struktûrai, kurioje vyksta supervizija. Ji gali bûti traktuojama kaip teisëta valdþia, reikalaujanti ir apdovanojanti bei valdanti iðteklius. Kultûrinë valdþia kyla ið priklausymo dominuojanèiai socialinei ar etninei grupei. Asmeninë valdþia tai asmenybës jëga, pralenkianti vaidmens ir kultûrinæ valdþià. Supervizijos procese visos ðios valdþios formos gali pasireikðti ir yra pavojus, kad kaþkuri forma dominuos, áneðdama diskriminaciná pobûdá ir spaudimà á supervizijos procesà. Tai aktualu ir Lietuvos kultûros kontekstu. Tad supervizoriui bûtina reflektuoti savo patirtá valdþios ir autoriteto dinamikos srityje, nes supervizijos procese valdþios iðraiðka atrodo lyg savaime suprantama duotybë. Visais septyniais supervizijos proceso lygmenimis (4 pav.) svarbu tyrinëti ir aktualizuoti kultûros svarbà: bandant suprasti kliento ir jo konteksto kultûrà, naudojant intervencijos formas, analizuojant supervizuojamojo ir kliento santyká, supervizuojamojo kultûrà ir galimus perkëlimo reiðkinius, patiriant sunkumus kliento supervizuojamojo, supervizoriaus supervizuojamojo santykyje, analizuojant savo, kaip supervizoriaus, prieðinio perkëlimo reiðkinius, nulemtus kultûros skirtybiø, bei tyrinëjant kultûrà platesniu: organizacijos, socialiniu, politiniu lygmeniu. Kuo Lietuvos kultûrinë situacija yra palanki supervizijos proceso vystymuisi? Supervizija, kaip nauja profesija, gali bûti palankiai priimta, nes kultûriniai, istoriniai, geografiniai, ekonominiai ir politiniai Lietuvos ypatumai palankûs naujovës priëmimo galimybëms. Visuomenës, turinèios iðvystytà kultûrà, kai ávairiose jos srityse sukurtos sistemos, turinèios aiðkias struktûras, apibrëþtà pavaldumà, vaidmenis ir atliekamas funkcijas, yra stabilios, palyginti jas su visuomenëmis, iðgyvenanèiomis permainø laikotarpá, sistemø irimà ir kûrimàsi. Stabilios sistemos turi nusistovëjusià tvarkà, þinomus veikimo principus, komunikavimo bûdus. Visa tai ir padeda sistemai iðlaikyti pusiausvyrà, likti nepakitusiai. Besikurianèios sistemos ieðko vidiniø ir iðoriniø iðtekliø. Sistemos elementø sàveika lemia nuolatinæ sistemos kaità. Taigi tokios visuomenës, kurios iðgyvena ekonominës, socialinës, politinës, ideologinës struktûros transformacijas, turi stipriø potenciniø jëgø vystytis. Kaip teigia Melnikas (2002, p. 204), procesai Rytø ir Vidurio Europos ðalyse kaupia þenklø inovacijø bei inovacinio vystymosi potencialà, pasireiðkiantá tuo, kad akumuliuoja esmines naujoves, neturinèias analogø ankstesnëje tiek Rytø ir Vidurio Europos ðaliø, tiek ir Vakarø ðaliø visuomenës praktinëje veikloje. Baltijos regionas gali bûti tiltu, kuris traktuojamas kaip ávairiø sistemø tarpusavio sujungimo (integracijos) bûdas, pasiþymintis tuo, kad skirtingoms sistemoms bûdingi tam tikri jø poþymiai ar reiðkiniai yra perkeliami á kitas sistemas ir yra jose skleidþiami, arba transformatoriumi, tai traktuojama kaip ávairiø sistemø sàveikos bûdas, pasiþymintis tuo, kad sukuriami ir naudojami skirtingø sistemø tarpusavio adaptacijos mechanizmai, leidþiantys ðiø sistemø savybes 251

13 paveikti ir net pakeisti tiek, kiek reikia uþtikrinti sistemø sàveikà (ten pat, p. 690). Socialinës sistemos elementø sàveika gali pasireikðti sinergija naujø idëjø atsiradimu, abipusiu proceso stimuliavimu. Supervizija gali bûti naudinga ir reikðminga socialinio darbo sistemai, nes ði sistema, kartu su visuomenës politine, ekonomine, ideologine sistema, kuriasi ir patiria organizacijos struktûriniø pasikeitimø: vienos organizacijos susilieja, kitos atsiskiria. Neiðvengiamai profesiniø santykiø dalyviai kaitos procese susiduria su pavaldumo, konflikto, átampos problema. Struktûriniai organizacijø pasikeitimai lemia funkcines permainas, funkciniø ribø poslinká. Taip pat organizacijos veikla remiasi tam tikrø vertybiniø nuostatø, kurios privalo tapti organizacijos nariø savastimi, deklaravimu. Supervizija gali bûti naudinga tiek socialinio darbo sistemai, tiek ir kitoms profesinëms sistemoms, nes ji turi átakos daugybei profesiniø srièiø, tiksliniø grupiø ir probleminiø situacijø. Kaip konsultacinis instrumentas, ji padeda visose profesinës veiklos srityse (probleminiø santykiø lauke: asmuo vaidmuo organizacija / darbo aplinka kliento / vartotojo sistema). Supervizoriaus konsultavimo temos gali bûti: apsisprendimas dël profesinës veiklos, naujø profesiniø funkcijø perëmimas, perimtø profesiniø vaidmenø vystymas, vadovaujamos veiklos formavimas, ypatinga ekspertø veikla socialiniuose procesuose. Organizacijø konsultavimo temos gali bûti tokios: struktûrø keitimas, naujø pasiûlymø ir produktø vystymas, bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis planai, naujø darbo kultûrø kûrimas ir ágyvendinimas, tarpkultûriniai ryðiai, procesø, struktûrø ir rezultatø kokybës uþtikrinimas. Supervizija turëtø bûti neatsiejama socialinio darbo srityje dirbanèiø specialistø profesinës veiklos dalis. Kaip teigia Hawkins ir Shohet, supervizija teikia ðansà pakilti ir apsiþvalgyti; ðansà nepasirinkti lengvo kelio apkaltinant kitus klientus, kolegas, organizacijas, visuomenæ, ir netgi patá save; supervizija gali mums suteikti ðansà pradëti ieðkoti naujø galimybiø, atrasti þinojimà ið paèiø sudëtingiausiø situacijø ir gauti paramà (2002, p. 20). Tad Lietuvos kultûrinë situacija yra susiklosèiusi taip, kad yra palankios tiek sistemø vidinës integracijos, tiek iðorinës adaptacijos sàlygos. Iðvados Socialinio darbo konstruktas, kuriame sàveikauja socialinis darbuotojas ir klientas, lemiamas socialinës aplinkos, yra dinaminis ir nuolat kinta. Jis kelia vis naujø reikalavimø socialinio darbuotojo profesinei kompetencijai þiniø, ágûdþiø, vertybiniø nuostatø srityje, siekiant kliento ágalinimo tikslo. Kyla profesinës veiklos refleksijos poreikis sudëtingoje socialinio darbo santykiø sistemoje. Sudëtingas socialinio darbo konstruktas atsiduria daugiamatëje supervizijos erdvëje. Supervizija, kaip profesinë veikla, remiasi patyrimu ávairiuose kultûros kontekstuose. Tas patyrimas gali bûti perkeltas ir pritaikytas Lietuvos kultûrinëje erdvëje modifikacijos procese, sprendþiant autentiðkumo ir indigenizacijos problemas. Kiekvienai naujovei socialinëje realybëje natûraliai pasiprieðinama. Pasiprieðinimas gali kilti dël informacijos stokos, sistemø struktûrø pasikeitimø, suvokimo skirtingumø. Naujovës kitoniðkumas stabdo, kelia daugybæ klausimø, á kuriuos reikia rasti atsakymus. Vidinei sistemos tvarkai iðkyla iðsiderinimo grësmë; pusiausvyrai atkurti reikia laiko ir erdvës. Naujo reiðkinio priëmimas pereina krizës, t. y. sprendimo ieðkojimo, laikotarpá, kuriam bûdinga ri- 252

14 zika ir galimybes; susiduriama su atsargumo, pasitikëjimo, perspektyvos / vilties matymo temomis. Yra galimas màstymo poliariðkumas tarp siekimo iðlaikyti / iðsaugoti ir keistis / judëti. Neámanoma dirbtinai sukurti sistemà nesuvokiant konteksto. Kontekstas lemia sistemos vystymosi ypatumus. Kiekviena kultûra reiðkiasi ne tik per materialiai egzistuojanèius, sukurtus objektus, bet ir per þmogaus ávairiapusës veiklos raiðkà, nulemtà intelektinës ir jausminës galios. Taigi yra svarbus ne tik pats veikimas, bet ir tai, kaip tas veikimas atliekamas, kaip á já ásitraukiama, kaip jis suvokiamas, ko ið jo yra tikimasi. LITERATÛRA 1. Askeland G. A. & Payne M. Broadening the mind: Cross-national activities in social work // European Journal of Social Work. 2001, 4, Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius: Pradai, Berger L. P., Luckman T. Socialinës tikrovës konstravimas. Vilnius: Pradai, Brown A. and Bourne I. The Social Work Supervisor. Buckingham: Open university Press, Bond M. and Holland S. Skills of Clinical Supervision for nurses. Buckingharm: Open University Press, Chambon A., Irving A. (Eds.) Essays on postmodernism and social work. Toronto: Canadian Scholors Press, Fineman S. Social Work Stress and Intervention. Aldershot: Gower, Grakauskaitë-Karkockienë D. Kûrybos psichologija. Vilnius: Logotipas, Greif Geoffrey L. How International Is the Social Work Knowledge Base // Social Work; Jul 2004, Vol. 49 Issue 3, p Grenstad N. M. Mokytis tai atrasti. Vilnius, Grigas R. Socialinës átampos laukø sociologinë interpretacija ir jos taikymas // Socialinës grupës: raiðka ir ypatumai. Vilnius: Mokslo aidai, Guðèinskienë J. Sociologijos ávadas: struktûrinës loginës schemos ir komentarai. Kaunas: Technologija, Howe D. Modernity, postmodernity and social work // British Journal of social work. 1994, 24, Jovaiða L. Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius: Agora, Jovaiða L. Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius: Agora, Jovaiða L. Veikimo ágymiø plëtra. Vilnius: Klaipëdos universiteto leidykla, Jucevièienë P. Integruotas poþiûris á socialinio darbo teorijà ir praktikà XXI amþiaus iððûkiø þmonëms atsakas // Acta Paedagogica Vilnensia. Mokslo darbai. 8 tomas. Vilnius, 2001, p Kadushin A. Supervision in Social Work. New York: Columbia University Press, Kallabis O. Gestaltung von Dreieckskontrakten // Supervision, 1992, 22, Kaslow F. W. (ed.) Supervision, Consultation and Staff Training in the Helping Professions. San Francisco: Jossey Bass, Leffers C-J. Supervision die neue Zauberformel zur Professionalisierung der Socialarbeit // Groddeack, N., Schumann M. (Hrsg.) Modernisierung sozialer Arbeit durch Methodenentwicklung und Reflexion. Freiburg, 1994, Leffers C-J. Prinzipien und Methoden zielorientierter Interventionen in institutionsbecogenen Beratungsprozessen // Supervision 1995, 28, Leffers C-J., Hege M. Gruppensupervision Ein Entwicklungsmodell // Supervision, 1997 (31). 24. Leffers C-J., Hoch B. To change or not to be that ist the question. An den Grenzen der Machbarkeit: Modellierungen Hypothesen Handlungsperspektiven // Supervision, 2000, 2, Leonard P. Postmodern welfare: Reconstructing an emancipatory project. Thousand Oaks, CA: Sage Publications, Melnikas B. Transformacijos. Vilnius: Vaga, Morrison T. Staff Supervision In Social Care. London: Longman, Payne C. and Scott T. Developing Supervision of Teams in Field and Residential Social Work. Paper no. 12. London: National Institute of Social Work, Payne M. Modern Social Work Theory. Macmillan,

15 30. Pease B. Rethinking empowerment: A postmodern reapraisal for emancipatory practice // British Journal of Social Work, 2002, 32, Pease B., Fook J. Postmodern critical theory and emancipatory social work practice // B. Pease & J. Fook (Eds.), Transforming social work practice: Postmodern critical perspectives. New York: Routledge, Pincus A., Minahan A. Social Work Practice: Model and Method. Itasca, ILL:F. E. Peacock, Tylor F. B., Brome D. R. and Williams J. E. Ethnic Validity, Ecology and Psychotherapy: A Psychosocial Competence Model. New York: Plenum Press, Tomlinson J. Globalizacija ir kultûra. Vilnius: Mintis, Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Þodynas, Weigand W. Interventionsregeln fur den Kontrakt in Organisationen // Supervision, 1992, 22, Õîâêèíñ Ï., Øîõåò Ð. Ñóïåðâèçèÿ. Èíäèâèäóàëüíûé ãðóïïîâîé è îðãàíèçàöèîííûé ïîäõîäû. ÑÏá.: Ðå ü, Ìèä Äæ. Îò æåñòà ê ñèìáîëó // Àìåðèêàíñêàÿ ñîöèîëîãè åñêàÿ ìûñëü. Ìîñêâà, SUPERVISION IN THE CONTEXT OF LITHUANIAN SOCIAL WORK Indrë Dirgëlienë, Asta Kiaunytë Summary The aim of this article is to show the possibilities of application of supervision in the context of Lithuanian social work. In the first part of the article the complexity of the social work is covered, actualizing the context of social work, the potential of interaction of the social worker ant the client. In the second part of the article the supervision is covered as a profession, contributing in the sphere of professional relations, and as a complex construct of the social work, where the social worker, the client and the social context interact in the multidimensional process of supervision. In the third part of the article the interferences and perks of supervision, which might be determined by Lithuanian cultural situation, are pointed up. The methodological principle of the article is predicted by postmodern philosophical direction, social construction, and the main ideals of system theory, paradigm of symbolic interaction, and the humanistic psychology. The analysis of implementation of the supervision to Lithuanian cultural context would influence the spread of this new profession; the material of this article might be significant for both the practicing supervisors and the recipient. Áteikta Priimta