Archivum Lithuanicum 3

Transcription

1

2 I S S N X I S B N Archivum Lithuanicum 3 1

3 2 Archivum Lithuanicum 3

4 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 3 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN

5 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), BIBLIOTHECA AUGUSTA, WOLFENBÜTTEL DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Janina Ðvambarytë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS Lietuviø kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 3

6 Archivum Lithuanicum This annual scholarly journal is called Archivum Lithuanicum in commemoration of the very first mention of the name Lithuania in the year Focus on old Lithuanian texts and on all other texts written in Lithuania has become more intensive in the last decade of the twentieth century. At least several critical editions of old texts are published annually. There are certain vocabularies and word indexes of individual authors and of individual texts in preparation. In Vilnius, The Research Institute of the Lithuanian Language is preparing a linguistic data bank of the old Lithuanian texts. Scholars in other countries, especially in Italy, Poland, Germany, and the United States also research and publish old Lithuanian texts. As the foundation of published sources for research grows wider we can see that the formation of a qualitatively new stage of research of old texts is being achieved. Theoretical evaluation of the new processes comes with a slight delay. Research methodology can not always keep pace with the growing diversified material of newly printed sources. Among the goals of Archivum Lithuanicum is the stimulation of theoretical ideas about text history. In this period of development, however, the lack of certain concrete philological analysis is still evident. Therefore, Archivum Lithuanicum aims not only at the theory but also at the data of concrete texts. Archivum Lithuanicum is a journal of traditional philology too: it pays tribute to the study of the sources of older Lithuanian writings, to the links among them, and to their genesis. Thus, one of the directions of the journal is a philological analysis of Lithuanian texts. Accordingly Archivum Lithuanicum is a forum for various disciplines to meet. On the other hand, Archivum Lithuanicum is also focused on the social history of the Lithuanian language. Language as a social phenomenon constitutes its object, not the system of language. The social history of language concentrates on the usage of language, on the relationships among various spheres of usage, on attitudes toward language, on societal impact on language, on language influence on society. It also describes relations among language varieties (dialects, written languages, separate languages) in certain periods of time. Thus, Archivum Lithuanicum is attuned to the history of the social context of language as well. Linking the social and philological aspects of language, we can define the most important research directions of Archivum Lithuanicum as follows: (1) the history of written Lithuanian and its varieties; (2) the history of the ideas of the standardiza- 5 Archivum Lithuanicum

7 tion of Lithuanian (the prescriptive aspect, especially the period before the final codification of Lithuanian), (3) the history of the research of Lithuanian, (4) the philological analysis of the older Lithuanian texts, (5) the history of translation of Lithuanian texts, (6) the history of editing of Lithuanian texts. Some of these aspects (the history of the ideas of standardization, the history of the research of Lithuanian, especially the theoretical aspect, and any history of linguistic ideas) sometimes are called linguistic historiography. Others, like the history of the translation of Lithuanian texts and editing are still scarcely developed, their theoretical aspect still only poorly understood. As time goes by separate new disciplines may be formed from them. One more objective of Archivum Lithuanicum is to place the research of Lithuanian texts and sociolinguistic processes in a wider European and world context. This journal makes an effort not only to focus on the phenomena of Lithuanian philology but also to observe, reflect, and evaluate philological research or research in the social history of other languages. Archivum Lithuanicum publishes scholarly articles, reviews, discussions of all the topics mentioned above. It also accepts shorter critically prepared Lithuanian texts for publication. Vilnius, Uþupis, April 21, 1999 June 17, Archivum Lithuanicum 3

8 Archivum Lithuanicum 3 Iðaugæs Archivum Lithuanicum populiarumas ir prestiþas padëjo jam susirasti naujø keliø á pasaulio mokslo visuomenæ. Ðá treèiàjá þurnalo tomà ëmësi leisti ir Europoje bei Amerikoje platinti viena garsiausiø Vokietijos mokslo leidyklø Harrassowitz (Wiesbaden). Ið aðtuoniø èia skelbiamø straipsniø du skirti lietuviðkø giesmynø tekstologijos klausimams. Ðtai Gertruda Bense apraðo Biblijos Patarliø knygos 30,7 9 motyvo plëtotæ lietuviðkuose liuteroniðkuose giesmynuose. Birutë Kabaðinskaitë analizuoja XIX amþiaus pirmoje pusëje leistø liuteroniðkø giesmynø problemas. Paaiðkëjo, kad nors oficialusis Karolio Gotardo Keberio ( ) giesmynas buvo vis perleidþiamas, taèiau rengëjai taisydavo, o spaustuvininkai ið naujo surinkdavo ne visà knygà, o tik kai kuriuos lankus. Visi iðlikæ egzemplioriai turi skirtingai suredaguotø lankø. Tokiu atveju teksto istorijai pasidaro aktuali ne tik viso leidimo, bet ir atskirø lankø redagavimo chronologija. Tai ið esmës keièia poþiûrá á to meto Rytø Prûsijos giesmynø leidybà, parodo spaustuviø darbo specifikà. Apie leidybines spaustuvininkø intencijas XVI XIX amþiaus Didþiojoje ir Maþojoje Lietuvoje raðo ir Giedrius Subaèius. Lyginant iðlikusius rankraðèius su spausdintomis knygomis nustatyta, kad spaustuvininkai nebuvo linkæ visiðkai paraidþiui surinkti autoriaus teksto, net jei ðis bûdavo aprobuotas cenzûros. Jie ið dalies koregavo didþiøjø raidþiø raðymà, tarminæ fonetikà, skyrybà, todël vertinant senuosius tekstus darytina iðlyga, kad spaudinys nëra visiðkai tiksli autoriaus valios iðraiðka. XVI XVII amþiaus lietuviðkas knygas ir tekstus tiria Paulas Gehlas, Eglë Patiejûnienë, Milda Luèinskienë. Gehlo straipsnis skirtas Lietuvoje tarnavusio italø kilmës kario Domenico Mora os paraðytai ir Vilniuje iðspausdintai knygai Il Cavaliere (Riteris; 1589). Patiejûnienë analizuoja Didþiosios Lietuvos knygø antraðèiø þanrà, visø pirma renesansines, barokines antraðtes. Ji ne tik apibûdina autoriaus, paties pavadinimo, leidimo metø ir vietos komponavimà antraðtiniame lape, bet ir parodo, kaip retorikos ámantrybiø perkrautas barokines antraðtes XVIII amþiaus pabaigoje staiga iðstumia lakoniðkos, panaðios á ðiuolaikines. Luèinskienë rekonstruoja XVII amþiaus leksikos redagavimo ypatumus. Pastebëta tendencija Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie (1674) atsisakyti kai kuriø ankstesniajame (1647) leidime buvusiø rytietybiø, t. y. retø tarminiø þodþiø, þinomø ið rytiniu raðtø variantu paraðytø tekstø bei dabartiniø rytø aukðtaièiø tarmiø. Þurnale toliau tiriama XIX amþiaus þemaièiø idëjø apie bendrinës kalbos formavimà tema. Dalia Cidzikaitë analizuoja Dominyko Budriko ( ) knygelës Namø kryþius (1859) kalbà. Jos autorius sàmoningai stengësi raðyti aukðtaitiðkai, taèiau ne visada sëkmingai paliko gana daug þemaitiðkø ypatybiø (plg. straips- 7 Archivum Lithuanicum 3

9 nius panaðia tema ALt 1, , ALt 1, ). Du pradingusius Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos ( ) rankraðèius Kninga turinti savëj kozonius (1822) ir Rekolekcijos dvasiðkos (1846) apraðo Giedrius Subaèius. Abu rankraðèiai po Antrojo pasaulinio karo (atitinkamai apie 1979 ir 1960 metus) dar buvo þinomi. Nors dabar rankraðèiø originalai neberandami, taèiau jø fotografuoti tekstai yra ALKA os archyve Putname (JAV). Straipsnio autorius turi vilèiø, kad jo pateikiama informacija gali palengvinti ðiø mûsø kultûrai svarbiø XIX amþiaus rankraðèiø paieðkas. Publikacijø skyriuje pateikiami trys tekstai. Domas Kaunas pristato lietuviðkà Liudviko Gedimino Rëzos eilëraðtá, iðspausdintà Napoleono nugalëtojus ðlovinanèiame poliglote Pacis monumentum (1816). Ona Aleknavièienë skelbia gana neigiamai mûsø istoriografijoje vertinamo Prûsijos mokyklø ir baþnyèiø inspektoriaus Henricho Lyzijaus ( ) laiðkà Hallës universiteto profesoriui Hermannui Augustui Francke i. Laiðke yra ádomiø duomenø apie XVIII amþiaus pradþios Rytø Prûsijos mokyklø bûklæ bei ðvietimo perspektyvas. Vidas Garliauskas publikuoja lietuviðkus áraðus, pastebëtus Ðiaulënø baþnyèios metø metrikø knygose. Þurnale recenzuojamos septynios knygos ir viena disertacija. Su Martyno Maþvydo vardu siejamos dvi recenzijos: Saulius Ambrazas apþvelgia Maskvos konferencijos (1999), skirtos pirmosios lietuviðkos knygos 450 metø jubiliejui, praneðimø knygà, o Vytautas Vitkauskas nagrinëja Dominyko Urbo Martyno Maþvydo raðtø þodynà (ankstesnæ ðio veikalo recenzijà þr. ALt 1, ). Vertinami ir kiti Lietuvos ir Europos mokslo darbai apie senuosius bei senesniuosius raðtus: Broniaus Maskuliûno daktaro disertacija apie posesyvumo raiðkà XVI XVII amþiaus leidiniuose (Saulius Ambrazas), Antano Jakulio parengtas ir jo dukters Dalios Jakulytës iðleistas Knygos Nobaþnystës pirmosios dalies þodþiø indeksas (Saulius Ambrazas), vël gráþtama prie Antano Baranausko Raðtø (Paulius V. Subaèius; plg. mintis apie ðá leidimà ALt 1, ). Èia taip pat recenzuojamas Raineriui Eckertui dedikuotas Jocheno D. Range s sudarytas straipsniø rinkinys Aspekte baltistischer Forschung (Axel Holvoet), Birutës Kabaðinskaitës knyga apie lietuviø kalbos liaudies etimologijà (William R. Schmalstieg), Cornelijos Jumpertz-Schwab studija apie XVI amþiaus lotynø kalbos átakà á ðkotø kalbà verstø tekstø leksikai bei sintaksei (Jolanta Gelumbeckaitë). Diskusijø ir apþvalgø skyriuje Birutë Kabaðinskaitë tæsia ALt 2 pradëtà senøjø tekstø publikavimo ir tyrimo vertinimà. ALt 2 buvo raðyta apie senøjø lietuviø kalbos gramatikø perspausdinimo tendencijas ir perspektyvas, o èia vertinamas lietuviðkø giesmiø ir giesmynø perleidimas mokslo reikalams, jø tyrimo raida ir dabartinë padëtis. Jolanta Gelumbeckaitë plëtoja diskusijà apie lotyniðko þodþio Lithuania tarimà (plg. ALt 2, 51 60). Gina Kavaliûnaitë apþvelgia lietuviðkø poteriø, imtø ið Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos, plitimà po ávairius Europos poliglotinius leidinius (plg. ALt 2, ). Nubrëþiamos ir daugiareikðmiø þodþiø senuosiuose dvikalbiuose þodynuose tyrimø gairës (Evalda Jakaitienë, Vilma Zubaitienë). Aida Aþubalytë pristato treèiàjà Greifswaldo universiteto Baltistikos institute vykusià jaunøjø baltistø vasaros akademijà Philologia Baltica Archivum Lithuanicum redaktoriai nuoðirdþiai dëkoja doc. dr. Egidijui Motiekai uþ 100 Lt aukà, o habil. dr. Axeliui Holvoetui, prof. dr. Williamui R. Schmalstiegui ir prof. dr. Jochenui D. Range i uþ santraukø vertimà bei redagavimà. Vilnius, Uþupis, 2001 m. birþelio 28 d. 8 Archivum Lithuanicum 3

10 Turinys Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 3 7 Straipsniai Birutë Kabaðinskaitë Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë 13 Paul F. Gehl Military Courtesy in Sixteenth-Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora 55 Eglë Patiejûnienë Senøjø Lietuvos knygø antraðtës 77 Gertrud Bense Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds 105 Milda Luèinskienë Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime 117 Giedrius Subaèius Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams 129 Dalia Cidzikaitë Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba 153 Giedrius Subaèius Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos 167 Publikacijos Ona Aleknavièienë Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i 187 Domas Kaunas Lietuviðkas Liudviko Rëzos eilëraðtis Prasta giesmele (1816) Turinys

11 Vidas Garliauskas Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose 213 Recenzijos Antanas Baranauskas, Raðtai 1. Poezija 1995 (PAULIUS V. SUBAÈIUS) 253 Dominykas Urbas, Martyno Maþvydo raðtø þodynas, 1996 (VYTAUTAS VITKAUSKAS) 281 Ìaðòèíàñ Ìàæâèäàñ è äóõîâíàÿ êóëüòóðà Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî XVI âåêà, 1999 (SAULIUS AMBRAZAS) 285 Bronius Maskuliûnas, Posesyvumo raiðka XVI XVII a. lietuviø raðto paminkluose, 2000 (SAULIUS AMBRAZAS) 290 Antanas Jakulis, Knygos Nobaþnystës leksika 1, 1995 (SAULIUS AMBRAZAS) 293 Aspekte baltistischer Forschung. Schriften des Instituts für Baltistik der Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald 1, 2000 (AXEL HOLVOET) 299 Birutë Kabaðinskaitë, Lietuviø kalbos liaudies etimologija ir artimi reiðkiniai, 1998 (WILLIAM R. SCHMALSTIEG) 307 Cornelia Jumpertz-Schwab, The Development of the Scots Lexicon and Syntax in the 16th Century under the Influence of Translations from Latin, 1998 (JOLANTA GELUMBECKAITË) 311 Diskusijos, apþvalgos Jolanta Gelumbeckaitë 0 Dël Lit(h)uania tarimo 323 Birutë Kabaðinskaitë XVI XX amþiaus lietuviðkø giesmiø tyrimo ir publikavimo apþvalga 325 Gina Kavaliûnaitë Samuelio Boguslavo Chylinskio Tëve mûsø tradicija Europos poliglotiniuose leidiniuose 345 Evalda Jakaitienë, Vilma Zubaitienë Daugiareikðmiai þodþiai senuosiuose dvikalbiuose lietuviø kalbos þodynuose 355 Aida Aþubalytë Philologia Baltica 2000 ir komparatyvistika 363 Archivum Lithuanicum tekstø rengimo principai Archivum Lithuanicum 3

12 11 Straipsniai

13 12 Archivum Lithuanicum 3

14 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Birutë Kabaðinskaitë Vilniaus universitetas Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë XVIII amþiaus viduryje Rytø Prûsijoje vyriausiojo superintendanto Johano Jokûbo Kvanto (Quandt) rûpesèiu leidþiamà oficialøjá (t. y. Baþnyèios patvirtintà) protestantiðkàjá lietuviø giesmynà ëmësi tvarkyti, pildyti kunigas Adomas Frydrichas Ðimelpenigis (Schimmelpfennig) 1. Jo suformuotos dvi pirmosios giesmyno dalys iðliko tokios pat net iki XX amþiaus vidurio. Kita vertus, keièiantis amþiams vëlesnius to paties giesmyno leidimus veikë naujos raðybos, kalbos kultûros, redagavimo ir leidybos mados. Ðiuo straipsniu ir bus bandoma nuþymëti tam tikrus Ðimelpenigio giesmyno pokyèius XIX amþiaus pirmoje pusëje, á tyrimo centrà iðkeliant du neseniai rastus egzempliorius: Èikagoje, Newberry bibliotekoje 2 (toliau ÈG) ir Rygos Baltijos centrinëje bibliotekoje 3 (toliau RG). 1 Pirmasis Kvanto pavedimu ðá giesmynà rengë Jonas Berentas (Behrendt). Jo vardu sàlygiðkai vadinami ðeði pirmieji giesmyno leidimai, iðëjæ 1732, 1735, 1738, 1740, 1745, 1748 metais, nors nuo 1738-øjø giesmyno redagavimu ir leidyba rûpinosi jau Ðimelpenigis. Vëlesni 1750, 1752, 1757, 1763, 1766, 1773, 1776, 1791 ir 1810 metø leidimai, kurie giesmiø skaièiumi, sandara skiriasi nuo ankstesniøjø, o tarpusavyje yra labai panaðûs, priskiriami Ðimelpenigiui. Þr. Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, 1969, 45 47; (toliau LB), Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990, 18, 68; Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, 241t.; Gotfrydas Ostermejeris, Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, , 356, , Þr. Giedra Subaèienë, Giedrius Subaèius, Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø, Chicago: Draugas, 1999, 12. Ðio egzemplioriaus mikrofilmà ásigijo Vilniaus universiteto biblioteka (VUB, sign.: Mf ). Dëkoju buvusiai Lietuviø kalbos instituto Leidybos skyriaus vedëjai Audronei Stanislovaitienei, padëjusiai pasidaryti minëto mikrofilmo kompiuterines nuotraukas. 3 Baltijas Centrâlâ bibliotçka: inventoriaus Nr. 6169, sign.: 50, 52. Ðá giesmyno egzemplioriø Rygos bibliotekoje pastebëjo ir informacijà maloniai suteikë prof. Domas Kaunas. Labai dëkoju Giedriui Subaèiui, kuris dovanojo ðio egzemplioriaus kopijà. 13 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

15 1. ÈG DATAVIMAS. Èikagoje esantis giesmynas yra gerai iðsilaikæs, turi visus puslapius. Jo pavadinimas Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû=Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra panaðus á kitus XVIII amþiaus oficialiojo giesmyno leidimø pavadinimus. Tiesa, Èikagos bibliotekos egzemplioriuje nëra nurodyti leidimo metai. Tokios antraðtës prototipas buvo XVII XVIII amþiaus Rytø Prûsijoje leistø vokiðkø oficialiøjø giesmynø antraðtës, pvz., vadinamieji Reussnerio giesmynai Neu verbessert- vollständiges Kirchen= Schul= und Hausgesangbuch / in dem Königreich Preussen [...] 1702, ir ypaè paties Kvanto iðleistas giesmynas Neue Sammlung Alter und neuer Lieder, [...] die in den Preußischen Kirchen, gesungen werden, Gott zu Ehren und den Gemeinen u öffentlicher und besonderer Andacht mitgetheilet [...] Po antraðtinio lapo Èikagos bibliotekos egzemplioriuje eina dvi prakalbos vokiðka, pasiraðyta Kvanto, su data: den 4ten September º 1751, ir lietuviðka be jokio paraðo. Remiantis nurodyta data, Newberry bibliotekos lietuviðkosios bibliografijos sudarytojø buvo manoma, jog aptariamasis giesmynas yra iki ðiol nematytas pirmasis Ðimelpenigio pertvarkytas giesmynas 5, kuriame buvo galutinai sujungti Berento ir Fabijono Ulricho Glazerio giesmynai. Jo leidimo metais buvo linkstama laikyti 1750-uosius (þr. LB 1, 396). Taigi atrodytø, naujasis egzempliorius leidþia patikslinti pirmojo pertvarkyto giesmyno iðleidimo metus ne 1750, o 1751! Taèiau atidþiau patyrinëjus iðlikusius XVIII amþiaus giesmynus, susidaryta nuomonë visiðkai pakinta Ið XVIII amþiaus antros pusës mus pasiekë 1752, 1757, 1776, 1791 metø labai panaðûs oficialiojo giesmyno leidimai. Palyginus juos su naujuoju radiniu matyti, jog pastarojo gerokai skiriasi ir sandara, apipavidalinimas. Raðyba, kai kuriø þodþiø formos skiriasi net antraðtiniame lape 6, plg. kurroµa (2x) vietoj kurr¾µa (l757, 1791); suraßytus vietoj suraßytos (l757, 1791); ëµantiems vietoj eµantiems (1757, 1791); randamus vietoj randamos (1757) ar randomos (1791). Be to, 1757, 1791 metø leidimuose èia yra nurodyti ir publikavimo metai. Tradicija lëmë, kad lietuviðki Rytø Prûsijos giesmynai buvo spausdinami kartu su maldomis. Taigi pati knygelë bûdavo sudaryta ið dviejø savarankiðkø daliø su antraðtëmis: giesmyno ir maldyno. XVIII amþiuje ðios dalys turëjo netgi atskirà paginacijà. Èikagos egzemplioriaus puslapiai, prieðingai, sunumeruoti iðtisai. Paþy- 4 Þr. Ruth Fuehrer, Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommision für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann, Subaèienë, Subaèius 1999, vii viii, Antraðtinis lapas yra iðlikæs tik 1757 ir 1791 metø leidimø. 14 Archivum Lithuanicum 3

16 mëtina ir tai, kad ÈG puslapiø, psalmiø, giesmiø numeracija daþnai supainiota: vietoj puslapio 314 raðoma 319, ir atitinkamai giesmiø Nr , , , , ; psalmiø Nr , Tokiø supainiojimø nëra metø leidimuose. Giesmynai taip pat skiriasi ir raðyba metø leidimø ji yra konservatyvesnë negu ÈG ypaè daug priebalsiø geminatø: p. 1 gallu 1752, 1757 (ÈG galu); p. 1 diddini 1752, 1757 (ÈG didini); p. 1 primetti 1752, 1757 (ÈG primeti); p. 32 dillinnas 1752, 1757 (ÈG dillinaµ ); p. 32 tekkëjo 1752, 1757 (ÈG tekëjo); p. 415 labbay 1752, 1757 (ÈG labay) ir kt., beveik nëra minkðtumo þenklø: p. 2 did ôs 1752, 1757 (ÈG did iôs); p. 34 arc aus 1752, 1757 (ÈG arc iaus); p. 414 µuµµimilµtanc am 1752, 1757 (ÈG µuµimilµtanc iam ); pasitaiko ið Didþiosios Lietuvos raðtø dar Danieliaus Kleino XVII amþiuje perimtas kietasis lenkiðkasis ù p. 35 Maùonæ 1752, 1757 (ÈG Malonæ). Èikagos egzemplioriaus raðyba, kaip matyti, artimesnë nûdienei, be to, èia daug daugiau ir kirèio þenklø Labiausiai á akis krinta ne raðybos, o stiliaus redagavimo skirtumai. Remiantis Gotfrydo Ostermejerio darbais, kuriuose (ypaè Erµte Littauiµche Liedergeµchichte [1870], þr. Ostermejeris 1996, 193t., ) iðsamiai apraðyti to meto giesmynai ir jø redagavimo trûkumai, pavyko nustatyti ir papildyti kai kuriø giesmiø redagavimo varijavimus: 1. Daug kritikuota giesmës Nr. 15 ketvirto posmo eilutë (p. 12) tai dåra Dwåµe ßwenc ama biednû monû S irdelæ µu Diewu µujednojama (1732, 1745, 1748), pasak Ostermejerio, buvo pataisyta aðtuntame (t. y metø) leidime. Ið tiesø, 1752, 1757 metø leidimuose yra tai Darb s Dwaµês ßwentinnanc ôs bednû monû S irddlæ, µu Diewu µujednojanc ôs; taèiau 1791 metø leidime, kuris faktiðkai pakartojo 1750 metø variantà, gráþta prie senos redakcijos tai dåra Dwåµe ßwenc ama biednû monû S irdëlæ µu Diewu µujednojama. ÈG ði posmo eilutë nepanaði në á vienà anksèiau minëtà variantà tai dåra Dwåµe ßwenc ianti bëdnû monû S irdéle µu Diew³ µujednojanti. 2. Ostermejeris ir jo amþininkai daug diskutavo dël geidþiamosios ir liepiamosios nuosakos vartojimo (þr. Ostermejeris 1996, 217, 243, 250). Matyt, ðiø ginèø paveiktas ÈG rengëjas giesmëje Nr. 134 (antras posmas, p. 121) ir 137 (antras posmas, p. 124) buk taisë á t eµt: Ward s tawo ßwenc am s buk ( ) Ward s tawo ßwenc iam s t eµt ÈG; Buk ßwenc amas tawo Wardas ( ) T eµt ßwenc iamas tawo Wardas. 3. Nemaþai buvo taisyta ir Glazerio giesmë (Nr. 401, p. 413). Èia ÈG variantas taip pat skiriasi nuo kitø, plg. ðeðtà posmà Taipo tas Atëjimas yr piln s Meiles ÈG ir Tawo tas Atëjimas yr piln s Meiles ( ) bei Bsdawa Atëjimas taws/ Maùones juk pilnas (1748); septintas posmas sutampa su 1791 metø leidimo redakcija Råmdik råmdik man Umus, nds matau tus dukµtanc ius ÈG bei Råmdyk råmdyk man 15 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

17 Umus, nës mattau tus dskµtanc us 1791, o metø leidimuose yra Råmdyk råmdyk man Umus, nës mattau tus bûkµtanc us ir 1748 metø leidime Tëßyk tëßyk man Umus, bijanc us bey drébanc us; Welnas nëµa Buklumu // gandinn µawo péklißku. (Kiti Ostermejerio minëti taisymai 7 Èikagoje rastame giesmyne sutampa su metø leidimø variantais.) Yra nemaþa ir smulkiø redakciniø skirtybiø: p. 5 jo Loµka c yst Diewo ir ÈG jo Loµka yr Diewo; p. 34 apµaugojo Mieµtû irgi Këmû 1752, 1757 (Kiemû 1791) ir ÈG apµaugojo Mieµtus irgi Kiemus; p. 413 wienßird ey ir ÈG wis ßird ey ir kt Ávertinus ðiuos nevienodumus, didesná ÈG raðybos artimumà nûdienos raðybai, þvilgsnis krypsta á XIX amþiø metais oficialøjá giesmynà kiek paredagavæs iðleido vokietis kunigas Karolis Gotardas Keberis 8. Ði redakcija (po Keberio mirties 1835 metais) buvo pakartota 1836 ir 1838 metais 9. Palyginus Keberio giesmynà 10 su ÈG matyti, kad visiðkai sutampa antraðtinis lapas: tokios pat þodþiø formos, raðyba. Visi leidimai, kaip ir ÈG, vientisõs paginacijos. Èikagoje rastasis giesmynas artimiausias 1836, 1838 metø leidimams. Sutampa netgi atsklanda pirmajame puslapyje skrendantis angelas, kartojasi puslapiø, giesmiø ir psalmiø numeracijos klaidos, labai panaði raðyba. Nustaèius apytikrá ÈG pasirodymo laikà, kyla klausimas, kodël po vokiðka jo pratarme iðspausdinti 1751 metai. XVIII amþiaus giesmynø pratarmiø metai daþniausiai sutampa su antraðtiniame lape nurodytaisiais. Tik 1791 metø leidime, kuris, pasak Ostermejerio, buvo tarsi 1750 metø giesmyno kopija, nurodyti 1750 metai. Ið XIX amþiaus Keberio redaguotø leidimø egzemplioriø tik ÈG iðlaikë visà nedefektinæ pratarmæ 11. Galima manyti, jog ir likusios knygos jà turëjo tokià pat. Ðitai árodo vëlesni, XIX amþiaus vidurio, Frydricho Kurðaièio redaguoti leidimai (1843, 1853, 1855 ir t. t.) visø nedefektiniø egzemplioriø vokiðka pratarmë pasi- 7 Þr. Ostermejeris 1996, 193t., 205, 355, 358t., 362 apie giesmes Nr. 61, 120, 207, 208, 336, 372, Þr. R[udolf] Schwede, Zur Geschichte der litauischen Gesangbücher, Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, 1891, ; G[eorg] F[riedrich] Hartung, Entgegnung und Berechtigung des Aufsaães im December=Heft der Prov.= BlÕtter: Wie lõßt µich die Einf hrung eines neuen Geµangbuches am weckmõßigµten befærdern?, VaterlÕndiµches Archiv [...] oder Preuß. Provin ial=blätter 19, 1838, Èia teigiama, jog Keberis naujàjá variantà tvarkæs kartu su dviem korektoriais. Kas tokie jie buvo, neminima. Apie Keberá dar þr. Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 2, Vilnius: Sietynas, , ; Domas Kaunas, Knygos dalia, Vilnius: Pradai, 1999, Dainoros Pociûtës ir Miko Vaicekausko parengtoje giesmiø antologijoje Giesmës dangaus miestui (Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998) apraðytas vienas ið neva paskutiniøjø Ðimelpenigio giesmyno leidimø (þr. p. 265) ið tiesø yra Keberio giesmyno leidimas. 10 Naudotasi 1832 metø egzemplioriumi, esanèiu VUB, sign.: L R 949, taip pat vëlesniø metø leidimais, kuriø bibliografija nurodyta toliau, 15 iðn. 11 Pati pratarmë ir XVIII, ir XIX amþiuje beveik nekito: ðiek tiek redaguota kalba; XVIII amþiuje buvo papildomos nuorodos apie iðëjusius leidimus, o nuo 1791 metø leidimo tekalbëta apie naujàjá septintàjá (t. y øjø!) leidimà. 16 Archivum Lithuanicum 3

18 raðyta 1751 metais. Taigi galima daryti prielaidà, jog po visø XIX amþiaus leidimø pratarmëmis, nepriklausomai nuo jø realaus pasirodymo laiko, buvo nurodomi 1751 metai. Kodël buvo pasirinkti ðie, su jokia konkreèia realija nesusijæ metai, tegalima spëlioti. Veikiausiai tiksli 1791-øjø leidimo pratarmës data buvo uþmirðta, o gal ðitaip norëta iðsiskirti ið XVIII amþiaus giesmynø. 2. RG DATAVIMAS. Rygoje rastas giesmynas nëra taip gerai iðsilaikæs kaip ÈG; èia trûksta daugelio abiejø pratarmiø puslapiø. Tad nebeaiðku, ar buvo kokia nors data po vokiðka pratarme. Pati knyga, atrodo, spausta ið labai susidëvëjusio spaustuvës rinkinio daug raidþiø yra nutrupëjusios, neryðkios. Lietuviðkoji pratarmë, kurios iðliko pirmas ir paskutinis lapas, pasiraðyta inicialais J. B. (t. y. Jonas Berentas), kaip ir kituose XVIII amþiaus leidimuose. Taèiau, panaðiai kaip ÈG (XIX amþiaus leidime), antraðtiniame lape nenurodyti leidimo metai, o pirmojo puslapio atsklanda skrendantis angelas. Dvejopai galima vertinti ir kai kurias vokiðkos pratarmës ypatybes bei knygos puslapiø ir giesmiø numeracijos savitumus. Pratarmëje vartojamos vokiðkos formos sutampa su vartotomis XVIII amþiaus leidimuose, pvz., herf r (1791, RG) ir hervor (ÈG), bet 1 iðnaðos korektûros klaida iaerota vietoj lot. iterata yra bûdinga jau Keberio giesmynams. XVIII amþiaus leidimø savitumas yra RG esanti atskira giesmyno ir maldyno paginacija, bet giesmiø ir psalmiø numeracijos klaidos bûdingos XIX amþiaus Keberio giesmynams: vietoj 183 giesmës numerio èia yra 182, o vietoj 67 bei 127 psalmës iðspausdinta atitinkamai 97 ir 128. Beje, RG turi ir vien savo klaidø: pavyzdþiui, vietoj giesmës numerio 306 uþraðyta RG raðyba artimesnë XVIII amþiaus leidimams, ypaè 1791 metø. Tai matyti jau antraðtëje, kurioje pavartotas 1791 metø leidimui bûdingas uþraðymas Gieµmû; lietuviðkos pratarmës ir paties giesmyno raðyba taip pat daþniausiai sutampa su XVIII amþiaus leidimø (skiriasi nuo ÈG): pratarmës nepalåujenc ôs (1791, RG) ir nepalåujanc iôs (ÈG), Priµµimokinnimo (1791, RG) ir Priµimokinimo (ÈG), kurreme (1791, RG) ir kuriame (ÈG), tikkray (1791, RG) ir tikray (ÈG), pagarbinæ (1791, RG) ir pagarbino (ÈG); giesmyno p. 1 gallu (1791, RG) ir galu (ÈG), kenc enc am (1791, RG) ir kenc ianc iam (ÈG), p. 2 apturrëti (1791, RG) ir apturëti (ÈG) ir kt. Nuo XVIII amþiaus leidimø (kaip ir nuo Keberio giesmynø) RG ypaè skiriasi gausybe korektûros klaidø, iðkraipymø: µeidis (t. b. µëd s) 18; c yµtc auµëôµs (t. b. c yµtc åuµóµds) 12; rateiµi (t. b. ateiµi) 18; galatmilëti (t. b. gal atmilëti) 260; Griek sir (t. b. Griek s ir) 260; iß Swieto aß ißëjæs Dangu kakinos (t. b. iß Swieto aß ißëjæs Dang³ kakiµoµ ) 582; nds budami (t. b. wis budami) 415; beweik, Karalu pri mk (t. b. ben eik, Karal³ pri mk) 414; tai [...] mums Tar[p]ininkas eµt (t. b. tas [...] mums Tarpininkas eµt) 35; Augino be Paleidimo (t. b. Augino be Pa eidimo) 11; D augµmas wiµµada ir wos (t. b. D augµmas wiµµada triwos) 586. Labai nerûpestingai þymëti ir diakritikai. Ðiø 17 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

19 klaidø atsiradimo prieþastis veikiausiai buvo mëginimas spausdinti naudojant neiðardytus ankstesnio leidimo spaudmenø rinkinius. Mat pakartotinai spausdinant, ið senojo rinkinio daþnai iðkrisdavo pavienës raidës ar net suirdavo puslapis, o spaudëjai, nemokantys lietuviðkai, visa atitaisydavo savo nuoþiûra, be papildomø korektûrø 12. Palyginus anksèiau pateiktus giesmiø stiliaus redagavimo skirtumus (þr. p. 15t.) su RG, matyti, jog vieni RG taisymai sutampa su XVIII amþiaus redakcijomis, kiti tokie pat kaip ir XIX amþiaus Keberio giesmynø. Giesmës Nr. 15 variantas atitinka XVIII amþiaus eilutes: tai dåra Dwåµe ßwenc ama bednû monû S ird élæ su Diew³ µujednojama (p. 12). Giesmës Nr. 134, 137 ir 401 taisymai sutampa su ÈG darytaisiais: Ward s tawo ßwenc am s t eµt (p. 121), T eµt ßwenc amas tawo wardas (p. 124), Taipo tas Atëjimas yr piln s Meilês ißråµtas (p. 413), Råmdyk råmdyk man Umus, nës mattau tus dskµtanc us (p. 413). Smulkûs redagavimai grupuojasi lygiai taip pat su XVIII amþiaus leidimais sutampa p. 4 jauc au (jauc iu ÈG); p. 5 jo Loµka c yst Diewo (jo Loµka yr Diewo ÈG); p. 34 apµaugojo Mieµtû irgi Kiemû (apµaugojo Mieµtus irgi Kiemus ÈG); su XIX amþiaus Keberio giesmynais sutampa p. 413 wis ßird ey (wienßird ey 1752, 1757, 1791); p. 8 mokin jis (jis mokin ); p. 5 Naßta acc. sg., ÈG Naßtà (Naßtas ) ir kt Tai, kad RG labai artimas 1791 metø giesmynui ir turi kai kuriø XIX amþiaus Keberio giesmynø bruoþø, ágalina daryti prielaidà, jog jis buvo iðleistas tarp metø, matyt, XIX amþiaus pradþioje. LB (1, 388) nurodyta, jog 1810 metais buvo iðspausdintas nûdienos bibliografø nematytas leidimas pavadinimu Pagerintos giesmjø knygos, [616?] p. Visiðkai bûtø átikëtina, jog RG ir yra bûtent ðiø metø giesmynas. Vis dëlto reikia daryti nemaþà iðlygà: abejoniø kelia patys LB duomenys. Èia remiamasi ið esmës vien Silvestro Baltramaièio bibliografiniu veikalu 13 ir dar jo duomenys pateikti netiksliai Baltramaitis ið tiesø nurodë, jog knyga turi 976 puslapius ir yra plataus formato (8 ). Be to, matyti, kad lyginant su kitais spausdiniais leidinys jo apraðytas labai ðykðèiai tarsi Baltramaitis bûtø tik perraðæs informacijà, o paèios knygos rankose neturëjæs. Nurodytasis knygos formatas ir puslapiø skaièius atitinka 1832 metø Keberio giesmyno duomenis. Vadinasi, Baltramaitis ar kitas asmuo, kurio apraðu rëmësi bibliografas, galëjo ir suklysti arba kai kà supainioti (juk XIX amþiaus oficialiojo giesmyno leidimø metai antraðtëse 12 Dël tokio spaustuvininkø elgesio vëliau skundësi ir Frydrichas Kurðaitis, þr. Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Kele[i]wis iß Karaliauc iaus 47, 1864, 185t. 13 Ñ[èëâeñòðú] Áaëòðàìàéòèñú, ÑÏÈÑÎÊÚ ËÈÒÎÂÑÊÈÕÚ È ÄÐÅÂÍÅ-ÏÐÓÑÑÊÈÕÚ ÊÍÈÃÚ [...], Ñ.-ÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è Êîìï., 1904, 27. Greta nurodytoje Vaclovo Birþiðkos bibliografijoje tik perraðyta Baltramaièio informacija (þr. V[aclovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija 2, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisijos leidinys, 1926, áraðas 461). 18 Archivum Lithuanicum 3

20 nebuvo nurodomi). Tad jei 1810 metais iðties buvo iðëjæs giesmyno leidimas, RG galëtø bûti jo reprezentantas. Didelë tikimybë, kad bûtent RG ir galbût papildomai 1791 metø leidimu (nes pastarajame nëra daugelio specifiðkø RG iðkraipymø ir raðyba kartais artimesnë Keberio giesmynams) rëmësi Keberis, rengdamas naujàjá giesmyno variantà ÈG IR KEBERIO GIESMYNØ SANTYKIS. Iðsamesnë prieinamø 15 Keberio giesmynø analizë parodë, kad tam tikrais neþymiais aspektais skiriasi ne tik 1836, 1838 ir neidentifikuotø metø leidimai, bet ir tø paèiø metø egzemplioriai. Didþiausià svarbà èia turi ne knyga kaip visuma, o knygos lankai (24 puslapiø) ir jø santykis: mat daugelis egzemplioriø suformuoti ið skirtingø metø leidimø lankø. Palyginus siauro formato (12 ) , 1838 ir neidentifikuotø metø giesmynus, paaiðkëjo, jog galima skirti trejopus lankus: senesnius, naujesnius ir naujausius (apie jø pasiskirstymà ávairiuose egzemplioriuose þr. toliau, p ) Senesnieji lankai daþniausiai keisti naujesniaisiais. Vienas nuo kito jie skiriasi tik tam tikrais raðybos, fonologijos ir kt. taisymø niuansais (plg. 1 ir 2 pav.) Labiau redaguota naujesniøjø lankø raðyba. 1. Èia daþniau (bet nenuosekliai, ne visais atvejais) áterpiamas minkðtumo þenklas po afrikatø, [ß], [l], [n], [r], [s], ypaè veiksmaþodþiø galûnëse, pvz., galu galiu 217, 265, 457; ilµ¾µ ilµi¾µ 319; noru noriu 457, vardaþodþiø, dalyviø gen., acc. (reèiau dat.) pl. galûnëse: Brolû Broliû 621, S wenc û S wenc iû 649 (kolontitulas), tikinc us tikinc ius 34, Ryßus Ryßius 430, netikkuµus netikkuµius 723, ßwentéµnam ßwentéµniam 527; bûdvardþiø aukðèiausio laipsnio priesagoje: geråuµas geriåuµas 217; prieveiksmiuose: tolaus toliaus 620, tyc oms tyc ioms 14 Plaèiau apie RG ryðá su XVIII ir XIX amþiaus giesmynais bus kalbama kituose autorës straipsniuose. 15 VU bibliotekoje bei Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos bibliografijos ir knygotyros centre (toliau BKC) yra keturi 1836 metø (VUB, sign.: L R 926; BKC, sign.: C , C , C [ðis egzempliorius LB papildymuose klaidingai nurodytas esàs 1838 metø]), du 1838 metø (VUB, sign.: L R 11911/12, L R 12029/30) ir du neidentifikuotø metø, LB spëjama 1832-øjø (BKC, sign.: C /6, C /9), egzemplioriai. Sankt Peterburgo universiteto bibliotekoje (sign.: E. II. 2556; mikrofilmas LMAB, sign.: Mf. 711) esantis defektinis egzempliorius (trûksta paskutinio giesmyno lanko ir viso maldyno) laikomas 1836 metø leidimu (LB papildymai 35). Straipsnio autorë labai dëkoja Bibliografijos ir knygotyros centro skyriaus vedëjai Almai Daugaravièienei, maloniai leidusiai pasinaudoti turimais centro egzemplioriais ir suteikusiai nemaþai naudingos informacijos. 16 Dar Keberiui gyvam esant, manoma, iðëjo dviejø formatø in 8 (plataus) ir in 12 (siauro) 1832 metø giesmyno variantai, plg. Hartung 1838, 17 21; Schwede 1891, 403. Mus pasiekæs tik plataus formato minëtø metø leidimas èia neanalizuojamas, nes jo lankai nesutampa su vëlesniø siaurø leidimø lankais. Apie jo ryðá su kitais leidimais þr. toliau p Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

21 1 pav II 238: senesniojo lanko (M) fragmentas su þodþiais Gaßlummo, wiµlab, bednåuµ ir kt.; BKC, sign.: C ; kai kuriuose þodþiuose: krikßc onis krikßc ionis 52, 601, d augkities d iaugkities 40 (ir kiti ðios ðaknies þodþiai), tac au tac iau Dvigubos senesnio lanko raidës (<mm>, <nn>, <rr>, <ll> ir kt.) daþnai keièiamos viengubomis, ypaè veiksmaþodþiø, bûdvardþiø abstraktø priesagose -immas, -ummas ar ilgesniame baigmenyje -innimas (ið veiksmaþodþiø su -inti): Atleidimmui Atleidimui 674, Gimimmà Gimimà 271, Ißdykummo Ißdykumo 625, Atµiminnimo Atµiminimo 675, 769, Gaiwinnimas Gaiwinimas 217. Pasitaiko atvejø, kai viengubinimas derinamas su minkðtumo þenklo dëjimu: gillos gilios Kita vertus, kartais kai kurie þodþiai naujesniame lanke imami vartoti su dvigubomis raidëmis. Gana nuosekliai dvigubinama <µ> þodyje vis ir bendraðakniuose þodþiuose: wis wiµµ 53, 217, 265, 275, wiµkà wiµµkà 53, Wiµogaliµis Wiµµogal µis 697, wiµlab wiµµlab 32. Kitur raidës dvigubinamos tik nenuosekliai, sporadiðkai: mielaµis mielaµµis 217, tikdti tikkdti 40; Akiês Akkiês 27; gimæµis gimmæµis 36; budis budd s Nosinës raidës þymimos nuosekliau: a) jos raðomos vardaþodþiø, dalyviø acc. sg., dalyviø nom. sg. galûnëje (senesniajame lanke èia daþnai jø nëra): Gërima Gërimà 50, Nakti Nakt 337, Sunu Sun³ 313, kuri kurr 38, 582, neu miegaµis neu miegàµis 275, prap¾les prap¾læs 429; tikis tik s 601; b) su nosine raðomas prieðdëlis á- i welgei welgei 37, israwdtu srawdtu 217, Iµtatimo µtatimo 620, itikannc ioje tikannc ioje 620; 20 Archivum Lithuanicum 3

22 2 pav. NG I 238: naujesniojo lanko (M) fragmentas su þodþiais Gaßlumo, wiµµlab, bedniåuµ ir kt.; BKC, sign.: C c) nosinë dedama þodþiø, kuriø kaitomosios ar giminiðkos formos yra su Vn dvigarsiu, ðaknyje: Ißgaßc io Ißg൵c io 413, atµuµk atµ³µk 615, µkuµti µk³µti 601, supraµµu supr൵u 42, raµµu r൵u 73, raµti ràµti 430, radoµi ràdoµi 716; veiksmaþodþiø su -inti, -yti kamiengalyje atµimiµ¾µ atµim µ¾µ 42, augiµi aug µi 39, Mokik Mok k 583. Taigi XIX amþiuje, iðnykus nosiniams balsiams, tradicinis jø þymëjimas perkeltas ir kitiems atvejams: jei veiksmaþodþio praes. sg. turi intarpiná [n], likusios jo formos imtos raðyti su nosine; d) nosinëmis neretai keièiamos ir raidës su kitokiais diakritiniais þenklais (akûtu, stogelio formos cirkumfleksu), veikiausiai þyminèiais balsiø ilgumà: kéµt kæµt 50, Spåµtû Spàµtû 505, ißmanås ißmanàs 409, Diewå Diewà 529, µûµk µ³µk 313, apµkûµt apµk³µt 429, suték sutæk 626, Senesniojo lanko <ià> ar <à> po [ð], afrikatø (dar [s], [j]) þodþio gale bei vienskiemeniuose þodþiuose retkarèiais keièiamas <æ> ar <e>: Dußià Dußæ 44, déganc ià déganc æ 583, c ia c e 217, 275, ßià ßæ 38, 39, 44, 337, praßoku- µià praßokuµæ 322, jas jes Dalyviø, padalyviø praes. act. priesagose (ir kai kuriø kitø þodþiø viduryje) senesniame lanke pasitaikantys <jia>, <je> (arba <jé>) ir <e> keièiami atitinkamai <ja> ir <ia>, <a>: kelåujenc ius kelåujanc ius 33, ponawojénc ioµês ponawojanc ioµês 314, wießpataujianc iujû wießpataujanc iujû 649; reikent reikiant 602; paµkuc iåuµeme paµkuc iåuµame Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

23 7. Retkarèiais vietoj <i> vartojama <y>: tai tay 33, 35, 529, 790; apmiµlik apmiµlyk 583; apginæs apgynæs 34; tarikime tarykime 36; sénina séngna (turëtø bûti sényna) 33; Kar igis Kar ygis 76, altis altys Ir senesniame, ir naujesniame lanke nevienodai þymimas [þ]: daþnai naujesnis variantas < > < >, pvz., did iauµà did iauµà 30, pa yµt pa yµt 505, o kartais atvirkðèiai < > < >, ypaè afrikatose, pvz., tikinc ius tikinc ius 34, spaud ia spaud ia Labai ávairuoja ir <e>, <ë>, <d> vartosena kartais naujesniame variante <e> <ë>, <d>: men¾ mën¾ 313, Nuµitikejime Nuµitikëjime 675, Garbe Garbd 314, Wiernybe Wiernybd 529, o kartais atvirkðèiai <ë>, <d> <e>: Nebagëlû Nebagelû 30, kalbëµu kalbeµu 30, Smdrtiês Smertiês Prieðdëlis ne su veiksmaþodþiais senesniame lanke daugeliu atvejø raðomas atskirai. Naujesniame lanke vienur kitur ne jungiamas prie veiksmaþodþio: ne atboji neatboji 42, ne uc ias ne uc ias 50, nors yra atvejø (labai retai), kai, prieðingai, ne atskiriamas: nepameµµu ne pameµu Diakritikai daþniau ir tiksliau nei senesniame lanke vartojami kaip morfologiniai linksniø rodikliai. Gravis arba taðkas dedamas vardaþodþiø instr. sg. f. (kartais m.) galûnëse: kokià 721, Tamµybé 721, Déßiné 746, Dwaµé 619; stogelis vardaþodþiø gen. pl. (kartais sg.) m. ir f. galûnëse: S wenc iû 694, Prapultiês 578 (senesniame lanke diakritikø èia nëra). Ðiose pozicijose senesniame lanke kartais klaidingai pavartoti netinkami diakritikai naujesniame variante pakoreguojami, pvz., Méilé Méilé 337, Smutnybds Smutnybês Daþniau naujesniame lanke þymima kirèio vieta: kirtis kartais dedamas acc. sg.: Meilæ Méilæ 30, Smert Smért 583; bûdvardþiø ir prieveiksmiø aukðèiausiame laipsnyje: mielauµà mielåuµà 76, arc iauµey arc iåuµey Yra keli naujesnio lanko keitimai, susijæ su fonologijos ypatybëmis. Regis, naujesniajame lanke labiau stengiamasi paisyti norminio Rytø Prûsijos vakarø varianto, t. y. baltsermëgiø ðnektos, esanèios ploto pietryèiuose ir labai artimos dabartiniams vakarø aukðtaièiams zanavykams 17 : senesniojo lanko nekirèiuota nenorminë galûnë -a veiksmaþodþiø praes. 3 sg., reèiau vardaþodþiø gen. sg. daþnai keièiama baltsermëgiams áprasta -o, pvz., ne ina ne inno 43, laika laiko 313, 432, méta gen. sg. méto 313, po Pelna po Pelno 273. Panaðiai keièiama ir ávardþiø acc. sg. formose 18 sawà sawo 274, 313, tawà tawo 505, 513. Strukiðkas prielinksnis pri kei- 17 Plg. Antanas Salys, Raðtai 4. Lietuviø kalbos tarmës, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1992, Veikiausiai tai nëra morfologinis savybiniø ávardþiø keitimas nederinamàja forma. Ðiaip jau ir senesniuosiuose, ir naujesniuosiuose lankuose vyrauja nederinamoji ávardþio forma, o retø savybiniø ávardþiø formø keièiama iðimtinai tik acc. sg. galûnë -à. Tad galima manyti, jog ði galûnë taisytojo buvo traktuojama vien kaip keistina strukiø forma su -a. Dar plg. vien tam tikros raðybos mada laikytinus atvejus: Rytameta Gieµmes nom. pl. 311 ir Ryta Métà Gieµmes 560, Rytàmétà Gieµmes (kolontitulas) Rytométo Gieµmes Archivum Lithuanicum 3

24 èiamas norminiu prie 675. Kita vertus, pats taisytojas turbût nebuvo baltsermëgiø tarmës atstovas tai rodytø ir hipernormalizmai [uo] kartais nevykusiai keièiamas á [o], lyg mëginant iðvengti bûdingo strukiams (gyvenantiems Rytø Prûsijos ðiaurëje, vakarinëje dalyje, þr. Salys 1992, 80 89) [uo] ir [o] painiojimo: serganc i¾µus serganc ioµus 30, stébj¾µu stébjoµu 50, ißloµ¾t ißloµot 37 (pasitaiko ir vykusiø keitimø: jos j¾s 271). Be to, yra ir tam tikro [ie] bei [ë] vartosenos ávairavimo: Lidjimu Ldjimu 44; Grießndms Grießnidms 45. Naujesniuosiuose lankuose netaisomos ir ankstesnës strukiðkos formos su [uo] vietoj [o] (d¾wanoti ir pan.) Didþioji dalis morfologijos keitimø buvo daryta maldyno lankuose, jø apskritai nedaug. Keisti kai kuriø veiksmaþodþiø kamienai. Senesniuose lankuose daþnos veiksmaþodþio leisti ç kamieno praet. 2 sg. formos nuosekliai taisytos á â kamieno formas: n ißleidei n ißleidai 716; u léidei u léidai 729. Ðio ir bendrinëje kalboje neáprasto (dël savotiðko pagrindiniø formø santykiavimo) veiksmaþodþio 19 kamiengalis ávairavo dar Kleino laikais, plg. atµileidai 30, atléidei ; panaðiai bûta ir vëliau, plg. Keberio giesmyno ir senesniøjø, ir naujesniøjø lankø ne apléide 204, paµiléideme 298, paµiléiddme 301, bet paµiléido 302. Dël â kamieno ásivyravimo veikiausiai taisytos ir formos µuµimillei ( µuµimilai 646), paµiµddei ( paµiµddai 656). Kitaip aiðkintinos nedësningos daugiaskiemeniø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. formos su galûne -ei (nors 3 sg. galûnë yra -o), kurias taip pat nuosekliai taisë XIX amþiaus naujesniøjø lankø tvarkytojai: µudérinei µudérinai 651, aprupinei aprupinai 642, 747, sakydinei sakydinai 698, atpirkiei atpirkai 737, ißwadawei ißwadawai 649. Tai ne morfologijos, o veikiausiai raðybos keitimai. Formos su -ei yra perimtos ið XVIII amþiaus Berento rengtø leidimø. Dar ankstesniuose leidimuose (Danieliaus Kleino, Jono Rikovijaus, Frydricho Ðusterio 21 ) visur raðoma taisyklingai, plg. aprupinai (KlM, RiM 30; ÐuM 25), iúwaddawai (KlM, RiM 44), ißwaddawai (ÐuM 36). Kleino gramatikose 22 (toliau KlGL, KlC), prieðingai, nurodomos (be jokiø komentarø) praet. 2 wadinnei (KlGL 92), mokinnei (KlC 56), o vëlesnës gramatikos 23 teikia formas su -ai. Matyt, kalbamø formø raðybos painiojimà galëjo lemti kai kuriø kitø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. raðymas su -ei, plg. innojei (KlGL 115), regëjei (KlGL 19 Þr. Irena Jaðinskaitë, Veiksmaþodþiø struktûriniai tipai ir daryba, LKG 2, [Danielius Kleinas,] NAUJOS [...] MALDU KNYGELES [...] KARALAUCZUJE [...] Met¾µe KRISTAUS 1666 (toliau KlM). 21 [Jonas Rikovijus,] Naujos [...] MALDU KNYGELES [...] KARALAUCUJE [...] 1685 (toliau RiM); [Frydrichas Ðusteris,] Naujos [...] MALDU KNYGELES [...] KARA- LAUCZUJE [...] 1705 (toliau ÐuM). 22 [Danielius Kleinas,] Pirmoji lietuviø kalbos gramatika, parengë Lietuviø kalbos ir literatûros institutas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, Kalbamus veiksmaþodþius Kleinas (bei vëlesnieji gramatikai) priskiria prie pirmosios veiksmaþodþiø asmenuotës. 23 Plg. Frydricho Vilhelmo Hako, Povilo Ruigio, Kristijono Gotlybo Milkaus gramatikas. Ádomu, kad Milkus savo giesmyne daug kur vartojo praet. 2 formas su -ei, þr. toliau iðn Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

25 3 pav I 397: senesniojo lanko (R) fragmentas su dauguma nekirèiuotø þodþiø; BKC, sign.: C ) ir pan. Berentas ir vëlesni redaktoriai galëjo tiesiog analogiðkai apibendrinti daþnokà praet. 2 sg. galûnæ -ei. Naujesniuosiuose lankuose retkarèiais keisti ir vardaþodþio kamienai: Miglos Miglds 721, didi dide 789, Tamµe iness. sg. Tamµam 601 (giesmiø indekse); kartais atsisakoma dël vokieèiø kalbos poveikio atsiradusiø sudëtiniø laikø formø: buwo ilµéjuµos ilµdjos 790. Kaip matyti ið bûdvardþiø pokyèiø atributiniuose junginiuose, koreguota kai kuriø daiktavardþiø giminë: tà pac ià stundà tà pat stundà 53, neraugintame Taßle neråugintoje Taßloje Ið sintaksës taisymø minëtinas prielinksniniø junginiø koregavimas (ypaè maldyne). Senesniojo lanko junginys ant+gen. kartais keièiamas vardaþodþio vietininku arba junginiu su kitu prielinksniu: ant Oro Ore 723; ant µakimo pagal µakimà 675; junginys iki+dat. keièiamas iki+gen.: ik apac ai ik apac iôs 788, ikki antram ikki kitto 651; daug reèiau junginys po+dat., instr. po+gen.: po deßinei Rankai po deßinês Rankôs 652; po [...] Ddßine po [...] Ddßinês 623. Keièiami sakinio daliø objektiniai ryðiai (objekto kilmininkas keièiamas objekto galininku): Moters [...] buwo nudjuµos mielauµo Jë aus moµtiti Moters [...] buwo nudjuµos mielåuµà Jë ³ moµtiti Naujesniuosiuose lankuose daryta ir stilistiniø keitimø. Daþnai koreguoti veiksmaþodþiø laikai, nuosakos: påµldpd påµlépja 721; paprato papratæ 723; 24 Archivum Lithuanicum 3

26 4 pav. NG I 397: naujausiojo lanko (R) fragmentas su kirèiuotais þodþiais; BKC, sign.: C paµibaige pabaigta 788; buwau buc iau 47; parinkti taiklesni þodþiai, formos: ir c yµta tay c yµta 746; Gawdnoµa Gawdnû Maldoµa 697; plakti paplakti 625; Kry u u uddtà Kry u u giddtà 225; j j¾mi jis t¾mi 49; Auµis nulenki Auµis nukreipi 619; irgi lengwin ir lengwina ; keièiama þodþiø tvarka: kad wiµµißkay ne µugaißtumbim kad ne wiµµißkay µugaißtumbim 625. Apskritai naujesnieji lankai atspindi didesnæ lietuvinimo tendencijà lotyniðkos nuorodos èia iðverstos á lietuviø kalbà: p. 331 Conµ. Pµ. 147 Wei dek Pµ Be to, iðtaisomos ir kai kurios korektûros klaidos: Meile [...] tu galli [...] Diewui ißwerµt Sun³ Meile [...] tu galli [...] Diewui ißwerßt Sun³ (t. y. iðverþti) 46; taip pat ir giesmiø numeracijos klaidos: vietoj supainioto giesmës numerio 271 naujesniajame lanke þymima 171; pridëtas ir anksèiau nenurodytas giesmës numeris Naujausiems lankams, kurie irgi keitë senesniuosius, bûdingi ið esmës visi naujesniø lankø raðybos keitimø tipai. Vienintelis neþymus naujausiøjø lankø raðybos skirtumas èia þodis wis nekeièiamas á wiµµ (plg. naujesniøjø lankø treèià keitimà). 24 Ðis taisymas gràþino XVIII amþiaus giesmynø (iðskyrus 1791 metø leidimà) variantà. 25 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

27 Fonologijos taisymai taip pat panaðûs. Strukiðkas þodþio galo [a] taip pat keièiamas norminiu [o] (wåla wålo 193; wara waro 385; dåra dåro 385; saka sako 574; jëßka jëßko 574); stengiamasi skirti [ë] ir [ie] (mieldji mielieji 197; d augkities d aagkitds 401). Vis dëlto normine veikiausiai laikoma strukiðka niera ir kitos panaðios formos, plg. nërà nierà 302, 304, 400, bebëra bebiera 292, tebier tebier 259 (beje, ir senesniajame lanke formos nëra, bëra pasitaiko retai). Yra atvejø, kai ðiaurietiðkas [o] pagrástai keièiamas baltsermëgiø [uo]: tweroµu tweri¾µu 264. Morfologijos poþiûriu kai kuriø veiksmaþodþiø ç kamieno praet. 2 sg. forma su galûne -ei, kaip ir naujesniame lanke, taisoma (â kamieno) -ai: µuµimilai 298. Ið stilistiniø keitimø minëtinas klaidingas þodþio Pulks pakoregavimas: Pulks monëlû dideley po to daugyn yr djæs Pôn s monéliû dideley po to daugyn yr djæs 554. Kiti taisymai gana neþymûs, plg. Léngdµa Lénkdµa lankose 558. Beje, naujausieji lankai, kaip ir naujesnieji, atspindi didesnæ lietuvinimo tendencijà greta giesmiø esanèios lotyniðkos nuorodos iðverstos á lietuviø kalbà: Conf. Pµalm. 91. num 88 Wei ddk 91mà Pµålmà bey 88tà Gieµmæ (291). Be to, naujausiame lanke yra iðtaisyti ir buvæ supainioti giesmiø numeriai: senesniajame lanke vietoj Nr. 256 þymima 236 ir atitinkamai , o naujausiame jau 256 ir Pagrindinis, ypaè á akis krintantis naujausiøjø lankø bruoþas gausybë diakritikø, kurie vartojami ne kaip morfologiniai rodikliai, o kaip kirèio kokybæ bei vietà þodyje nurodantys þenklai (plg. 3 ir 4 pav.). Tuo ðie lankai labiausiai skiriasi nuo anksèiau aptartøjø. Akûtas vartojamas ilgam kirèiuotam tvirtapradþiam balsiui ir tvirtapradei priegaidei dvibalsiuose bei dvigarsiuose þymëti: msµû 433, 481, Ksno 194, bstu 194, aprspink 194, apµåugók ( apµåugok) 193; Dårbus 195, nepalåimin 306, Tdwåinus 194, gélbëk 194, karaliåuµim ( karalauµim ) 555. Tiesa, akûtas vartojamas dar ir atviro skiemens tvirtagaliams [a], [e] (gal ir [û] vienskiemeniuose þodþiuose) þymëti: Pakåj³ 193, Wålæ 241, Påtießà 263, atgåwæs 195, gåwo 195, dåromi 195, µåko 241, ténay 385, 391, més 481, 554, jss 242. (Èia dar veikiausiai priklauso ir dël formos trumpëjimo kilæ antriniai ilgieji dvibalsiai -oj: Dienój 194, apdumój 553.) Stogelio formos cirkumfleksas ir gravis gana tiksliai nurodo kirtá ir jo kokybæ. Stogelis (virð <u> ir <o>) daþniausiai þymi ne kilmininkà, kaip buvo anksèiau áprasta, o ilgà kirèiuotà tvirtagalá balsá: Budawônæ 554, môg³ 195, Lôb 289, Bûdà 385, Kûdikiei 481, ikßôl 554. Gravis þymi ne ánagininkà, o trumpà kirèiuotà balsá arba tvirtagalius dvibalsius bei dvigarsius: Dangas 195, mogas 195, wiµµas 193, Tarnas 194, Mukàs 196, mas acc. pl. 481, wiµµoµà 193, Wargoµà 193, bawo 193, 194; D aagsmà 193, 246, mogaas 194, daugiaas 553, Laako 242, ßaakti 242, praßaa 197; Rànkoµa 193, Gàrbæ 194, sankin 195, Smértis 574, wérc 481. Kadangi tuomet spaustuvë turbût neturëjo spaudmens su kirèio þenklu virð priebalsës, gravis ant pirmojo dvigarsiø ul, un, il, in ir pan. 26 Archivum Lithuanicum 3

28 dëmens retkarèiais þymëjo ir tvirtapradá (trumpà) skiemená: prapalti 244, Pagandimà 196, µkand i¾µ 309, nugramde 197. Jokiu kirèio þenklu naujausiuose lankuose nebuvo þymimas [y] ir [i] (veikiausiai dël techniniø sunkumø). Taigi ir tvirtagaliai [aj] tipo dvibalsiai liko nepaþymëti. Vis dëlto, atrodo, bûta bandymø raidæ <y> traktuoti kaip kirèiuotà (daþniausiai ilgà) balsá, plg. taisymus, kurie lyg ir atspindi cirkumfleksiná [y]: liµkit lyµkit; Kar ygys Kar igys 433, Wéidmainis Weidmainys 488, tai tay 197, 241, Taigi Taygi 193, 197; arba akûtiná [y]: paµibaiditi paµibaidyti 389; ir trumpàjá kirèiuotà [i]: Miglai Myglai 300, Kerubinû Kdrubynû 489, Sdrapinû Sdrapynû Naujausiøjø lankø kirèio þenklø sistema gana artima vartotai Ruigio, Milkaus gramatikose ir ypaè Kristijono Donelaièio rankraðèiuose 25, taèiau þenklai naujausiuose lankuose dedami tiksliau, stogelio formos cirkumfleksas nuosekliau þymi tvirtagalæ priegaidæ. Toks tobulesnis kirèiavimas visiðkai sutampa su Frydricho Kurðaièio veikale Lietuviø kalbos tyrinëjimai (1843) 26 pateikta kirèiø sistema 27. Kurðaitis netgi paaiðkino, kad tvirtagaliai bei tvirtapradþiai [a], [e] þymimi vienodai (t. y. <å>, <é>), o tvirtagaliai [ai], [ei] visai neþymimi dël neturimø spaustuvëje raidþiø. Ið veikalo suþinome, jog Kurðaitis leidëjo Hartungo pavedimu prieð dvejus metus (LB 213 spëjama 1841-aisiais) taisæs oficialiojo giesmyno tekstà, o dabar (t. y metais?) þymás svarbiausius kirèius. Be to, uþsimenama, kad patobulintas kirèio þymëjimas (ásivesta <ài>, <éi> tvirtagaliams [ai], [ei] þymëti) esàs tik Lietuviø kalbos tyrinëjimuose ir minëtame giesmyne nuo ðeðtojo lanko. Tiriamus naujausius lankus palyginus su 1841 ir vëlesniø metø Kurðaièio giesmyno egzemplioriø atitinkamais lankais, matyti, jog jie kirèiuoti labai panaðiai. Taèiau Kurðaièio giesmynuose kirèiø þymiai daugiau, o nuo ðeðtojo (F) lanko èia jau þymimi ir tvirtagaliai [aj] tipo dvibalsiai. Taigi galima spëti, jog naujausi lankai tai dar prieð 1841 metus Kurðaièio atlikti pirmieji kirèiavimo þymëjimo bandymai. Kita vertus, kadangi Lietuviø kalbos tyrinëjimuose ir kituose darbuose 28 nëra tiksliai pasakyta, kuriø metø giesmynà tvarkë Kurðaitis, o be nuodugnesniø filologiniø tyrimø neaiðku, ar ið tiesø LB papildymuose (40) nurodomas egzempliorius yra pirmasis Kurðaièio giesmyno leidimas, negalima atmesti minties, jog naujausieji lankai á vëlesnius Keberio giesmyno leidimus pateko ið pirmojo 1841 (?) metø Kurðaièio giesmyno. 25 Þr. Tamara Buch, Zur Akzentuierung des Christian Donelaitis, Opuscula lithuanica, Warszawa: Katedra Jæzykoznawstwa Ogólnego i Baltystyki Uniwersytetu Warszawskiego, 1998, [Frydrichas Kurðaitis,] BeitrÕge ur Kunde der littauischen Sprache, von Friedrich Kur- µchat 1, Kænigsberg: Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerei, 1893, Nors Kurðaitis mini, jog tvirtagalá [ë] áprasta þymëti <ê>: indem man mit ê ein geµchliffenes ç be eichnet u µehen gewohnt iµt (Kurðaitis 1893, 62 iðn. 2), pats ðitaip raðmens <ê> giesmynuose nevartoja. Tvirtagalis [ë] raðmeniu <ê> neþymimas ir naujausiuose lankuose. 28 Þr. Kurðaitis 1864 b, 185: aß pirm kokiû 24 Metû buwau giedamaµes Knygas n¾grunc ey [...] per iurçjæs. 27 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

29 3.3. Visus vadinamuosius senesnius lankus turi daugelis LB 1836 metais datuojamø leidimø 29. Kai kuriuos naujesnius bei naujausius visi 1838 ir tiksliai neidentifikuotø (NG I, II) metø egzemplioriai 30. Èia priðlyja ir Èikagos bibliotekoje rastas giesmynas, ypaè jis artimas ~1838 II egzemplioriui. Þr. lentelæ (simbolis S þymi senesniuosius, N naujesniuosius, o Nj naujausiuosius lankus): Lankas ~1836 I ~1836 II PG ~1838 I ~1838 II ÈG NG I NG II (C , (C ) (L R (L R (C ) (C C , /12) /30) /9) L R 926) A 1 24 S S S S S S S S B S S/N S/N N N N N N C S S N N N N N N D S S S S/N S/N S/N N N E S S S S S S S S F S S S S S S S S G S S S S S S S S H S S S S S S S S I S S S S Nj Nj S S K S S S N N N N N L S S S Nj S S Nj Nj M S S N N N N N N N S S S Nj Nj Nj S Nj O S S N N N N N N/N 1 P S S N N N N N N Q S S S N N N N N R S S S Nj Nj Nj Nj Nj S S S N N N N N N T S S S S Nj Nj S S U S S N N N N N N X S S S Nj Nj Nj S Nj V S S N N N N N N S S S N N N S N Aa S S S Nj S Nj Nj Nj Bb S S N N N N N Cc S S N N N N N Dd S S N N N N N Ee S S N N N N N Ff S S N N N N N Gg S S N N N N N Hh S S N N N N N Ii S S N N N N N Kk S S N N N N N 29 Nemaþai naujesniø lankø turi defektinis Sankt Peterburgo universiteto bibliotekos egzempliorius (toliau PG). Tad já laikyti 1836 metø leidimu (kaip daro LB) nëra tikslu. LB datavimas apskritai yra gana sàlygiðkas, nes leidimø metai nustatomi pagal pridëtà treèiàjà Keberio giesmyno dalá, apie tai þr. toliau p. 30t. 30 Èia taip pat remiamasi LB datavimu. 28 Archivum Lithuanicum 3

30 Preliminariai galima teigti, jog senesnieji lankai, suformavæ visà senesnájá giesmynà (plg. ~1836 I egzempliorius), yra 1836 metø. Ið naujesniøjø ir naujausiøjø lankø visas giesmynas nebuvo sudarytas: ÈG, ~1838 ir neidentifikuotø metø egzemplioriø (taip pat ir PG) pradþia ir vienas kitas atsitiktinis lankas (pvz., A, F H, kai kuriø egzemplioriø L, N, T ir kt.) yra senesnysis, toks pat kaip ir 1836 metø. Taigi darytina iðvada, jog jau po 1836 metø pasirodæ giesmynø leidimai (ne tik vëlesni Frydricho Kurðaièio redaguoti giesmynai, kaip teigiama LB 1, 214) buvo sudaromi ið ne vienu kartu spausdintø lankø (arba spausdinant naudotasi ne vienu metu surinktais ir neiðardytais spaudmenø rinkiniais) 31. Leidëjas Hartungas mini, jog 1832 metø giesmyno spaustuviniai rinkiniai specialiai buvo palikti neiðardyti ( mit µtehenden Lettern ; þr. Hartung 1838, 18). Matyt, tai buvo viena ið prieþasèiø XIX amþiaus giesmynø antraðtiniuose lapuose nenurodyti leidimo metø. Kad ir senesniøjø, ir naujesnøjø lankø spaustuviniais rinkiniais buvo ne kartà pasinaudota, rodytø specifinës atskirø egzemplioriø tø paèiø lankø korektûros klaidos, pvz., ÈG ir ~1838 I, II egzemplioriuose senesniajame H lanke sukeisti vietomis 169 puslapio dviejø eiluèiø pabaigoje esantys diakritikai: vietoj Pro= ir liepjam iðspausdinta Pro ir liepjam=. Be to, pakartotiná spausdinimà liudija ir neþymios kai kuriø egzemplioriø lankø pataisos. Ðtai daugelio egzemplioriø naujesniame B lanke vietoj 33 puslapio kolontitulo Ant Naujo Méto iðspausdinta Méto. Ant Naujo. NG II ði klaida pataisyta. Panaðiai ~1838 I egzemplioriuje pataisytas naujesniam O lankui bûdingas 314 ir 319 puslapiø numeriø sukeitimas vietomis. NG I, II iðtaisytos kituose egzemplioriuose esanèios Dd lanko klaidos (vietoj 635 puslapio iðspausdinta 63, o 638 puslapyje vietoj Kalëdû Kaldû). Tai, kad lankai galëjo bûti tiesiog reprodukuojami be jokiø esminiø keitimø, egzemplioriø datavimà daro dar sudëtingesná. Taèiau tekstologiniam ir kalbiniam tyrimui ðiuo atveju svarbiau nustatyti ne identiðko perspaudo, o sàmoningai koreguoto varianto laikà. Faktas, jog nepavyko rasti në vieno egzemplioriaus, kurio visi lankai bûtø naujesnieji ar naujausieji, kelia mintá, jog tuo metu nebuvo rimto leidimo rengëjo. Be to, ir patys leidiniai buvo formuojami individualiai nëra dviejø visiðkai identiðkø egzemplioriø, pvz., gana panaðûs ÈG ir ~1838 II vis dëlto skiriasi Bb lanku. Vis dëlto galima teigti, jog ~1838 metø ir kitø panaðiø egzemplioriø pagrindas naujesnieji (1838 metø?) lankai. Atrodytø, ypaè stengtasi pertvarkyti maldynà (visi jo lankai naujesnieji), o giesmyno naujesniojo varianto parengti tik tie lankai, kuriø spaustuviniai rinkiniai buvo labiau susidëvëjæ. Ðitai netiesiogiai atspindi ir labai 31 Plg. [Frydrichas Kurðaitis,] Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Keleiwis iß Karaliauc iaus 46, 1864, 182: muµû lietuwißkujû giedamujû Knygû Drukawonês Kwarmai raµi jau pirm 20 ar 30 Metû arba dar ilgiaus µuµtatyti, ogi Kartais wiens Bogs ß Met taip apµtingai ißdrukawojams, kad jis per kelis Metus Drukà ne pareit; ale kitµai Bogs wienu Sykiu tikt menkay ißdrukawojams, o potam wiµus Knygû Bogus wienà µurißant ne galima paµakyti, kada koßnas tujû ißdrukawotas. 29 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

31 saviti pusiniai kai kuriø giesmyno egzemplioriø lankai 32 : tokie yra ~1836 II, PG B lankas ir ~1838 I, II, ÈG D lankas. Jø nebroðiûruoto lapo (t. y. to lapo, kuris suformuos keturis knygos puslapius bei sulenktas bus siuvamas prie kito tokio lapo) viena (iðorinë) pusë (du puslapiai) atitinka senojo lanko ypatumus, o kita (vidinë) naujesniojo lanko ypatumus. Kitaip sakant, dalis puslapiø yra ið senojo lanko, dalis ið naujesniojo. Matyt, po 1836 metø kai kurie susidëvëjæ giesmyno lankai spaustuvëje buvo pertvarkomi laipsniðkai (dël spausdinimo technologijos?): ið pradþiø pusë lanko, vëliau visas lankas (plg. B lankà ~1838 I, II, ÈG, NG I, II ir D lankà NG I, II). Beje, kartais panaðiai buvo perkoreguojami ir naujesnieji lankai: gerokai defektinio NG II egzemplioriaus O lankas iðspausdintas perpus su neidentifikuotø metø vëlesniu variantu, kuris nuo naujesniojo lanko skiriasi tik neþymiomis korektûros klaidomis. Jo vëlyvà spausdinimà rodo puslapiø þymëjimas tiesiais, lygiais skaitmenimis (tai bûdinga po Keberio giesmynø leistiems Kurðaièio leidimams), vokiðkø þodþiø umliauto dabartiðkas raðymas (fr h früh 319; Gem the Gemüthe 331) ir kai kurios korektûros klaidos, sutampanèios su Kurðaièio leidimø klaidomis (plg. gra ey gre ey 314 ir Kurðaièio 1843 metø gre éy). Naujausiøjø lankø, kurie áriðti á ~1838 I, II, ÈG, NG I, II egzempliorius, yra nedaug tik septyni (I, L, N, R, T, X, Aa). Ir visi jie konkuruoja su senesniaisiais lankais (naujesniøjø niekuomet nepakeièia). Be to, á atskirus egzempliorius ðiø lankø patenka nevienodas skaièius (naujesnieji lankai, iðskyrus vadinamuosius pusinius, senesniuosius lankus visuose tirtuose giesmynuose pakeièia labai panaðiai). Vadinasi, minëtuose egzemplioriuose jie galëjo atsidurti gana atsitiktinai. Matyt, ðie neabejotinai Kurðaièio pertvarkyti lankai galëjo bûti rengti metais kaip bandomieji lankai. Kadangi Liudvikas Rëza Kurðaitá savo patarnautoju ir pagalbininku buvo priëmæs dirbti apie 1837 metus (þr. Birþiðka b, 173), ði prielaida atrodo gana átikinama. Kita vertus, naujausieji lankai galëjo bûti átraukti ið numanomo pirmojo Kurðaièio pertvarkyto giesmyno (1841?). 4. TIKSLESNIS KEBERIO GIESMYNØ DATAVIMAS. TREÈIOJI GIES- MYNO DALIS. Kaip jau minëta, antraðtiniuose XIX amþiaus oficialiøjø giesmynø puslapiuose nëra nurodyti leidimo metai. Apie pirmàjá Keberio giesmyno leidimà ir jo pasirodymo metus galima suþinoti ið to meto ðaltiniø (Hartung 1838, 18tt.; Schwede 1891, 402; Áaëòðàìàéòèñú 1904, 36), taèiau vëlesni leidimai, iðëjæ jau po Keberio mirties, nëra minimi. Jø leidimo metai 1836 ir 1838 numanomi pagal treèiosios Keberio giesmyno dalies, kuri pridëta prie pagrindinio giesmyno, antraðtëje nurodytus metus metais Hartungo spaustuvë ásigijo dvi spausdinimo maðinas (nebe stakles), o 1840 stereotipinæ liejimo maðinà, kurià iðkart pritaikë paklausà turinèioms knygoms perspausdinti (Domas Kaunas, Maþosios Lietuvos spaustuvës metais, Vilnius: VU leidykla, 1987, 26t.). Tad Hartungas pradëjo modernesnæ populiariø giesmynø leidybà. 30 Archivum Lithuanicum 3

32 Treèiàjà giesmyno dalá Keberis (leidëjo Hartungo praðymu) parengë remdamasis savo kadaise smarkiai sukritikuoto Kristijono Gotlybo Milkaus (1806) 33 ir Gotfrydo Ostermejerio (1781) giesmynu (tiesa, dar pridëjo ir savo sukurtø ar verstø giesmiø), taip pat ið dalies perëmë naujus Milkaus giesmiø grupiø pavadinimus. Panaudotas Milkaus, Kristijono Lovyno, Povilo Ðrederio, Ostermejerio giesmes Keberis nemaþai redagavo, o kai kuriuos posmus ir visai perkûrë. Taigi Keberá pagrástai galima laikyti ne tik sudarytoju, bet ir kûrëju. Ði dalis, Hartungo vadinama priedu, buvo dar vienas bandymas reformuoti, sumoderninti oficialøjá giesmynà vis dar veikë Milkaus ir Ostermejerio polemikos atgarsiai. Keberio darbu Hartungas nebuvo labai patenkintas ir spaudoje paskelbë savo planà, kaip toliau tobulinti giesmynà: siûlë keisti treèiosios dalies (o ilgainiui ir likusio giesmyno) netikusias giesmes ir praðë kunigø siøsti naujus kûrinius bei savotiðkas populiariø, nepopuliariø giesmiø suvestines (þr. Hartung 1838, 19t.). Iðlikusiame plataus formato (in 8 ) Keberio giesmyne (1832) treèioji dalis su tæstine paginacija iðspausdinta po ankstesniøjø giesmyno daliø prieð maldynà; parengta bendra visoms trims dalims giesmiø rodyklë. Vëlesniuose siauro formato leidimuose treèioji dalis kaip savarankiðkas veikalas su antraðtiniu puslapiu, atskira rodykle, paginacija eina po maldyno. Vëlesnës treèiosios dalies savarankiðkumà liudija ir tai, jog ið tirtø deðimties egzemplioriø tik keturi turi treèiàjà dalá 34, o vienas BKC treèiosios dalies defektinis (be antraðtinio lapo) egzempliorius 35, visiðkai sutampàs su nedefektine 1836 metø treèiàja dalimi (taigi laikytinas 1836 metø) iðliko atskira knyga. Spaustuvininkas Hartungas yra nurodæs, jog jau 1833 metø sausá bus galima ásigyti treèiàjà Keberio dalá, iðleistà maþomis raidëmis, in 12, ir priderintà prie maþojo giesmyno (Hartung 1838, 20). Vadinasi, siauro formato treèioji dalis buvo 33 [Kristijonas Milkus], Sénos ir naujos Gieµmës [...] Karalåuc uje [...] Mette Þr. Schwede 1891, 402t.; Birþiðka 1990 a, 223. Zigmo Zinkevièiaus Lietuviø kalbos istorijos 4 tome (p. 268) klaidingai raðoma, jog Milkaus giesmynà sukritikavo Ostermejeris (jis tuomet jau buvo miræs). 34 Tai du BKC (sign.: C ; C / 70, t. y. vadinamieji 1836 I ir NG II) ir du VUB (sign.: L R 11911/12; L R 12029/30, t. y. vadinamieji 1838 I bei II) egzemplioriai. Abiejø VUB esanèiø giesmynø treèioji dalis yra 1838 metø, pirmojo BKC egzemplioriaus treèioji dalis yra 1836 metø, o antrojo, manoma, 1845 (?) metø, þr. LB papildymus, 36. Palyginus 1838 ir 1845 (?) metø leidimus paaiðkëjo, jog jie skiriasi tik neþymiomis spaustuvës ir paginacijos klaidomis: kuµµinanc ius kuµµinannus 32, µuµµigrießijus µuµµigrießijur 7; kai kuriø eiluèiø pabaigos raidës supainiotos su kitos eilutës pabaigos raidëmis (ketti kett= 14); prie paskutinio eilutës þodþio daþnokai prikibusios parazitinës raidës (Swietel. Swietel i 25); 1838 metø dalies 2 puslapis paþymëtas 7, o 7 2; ði klaida 1845 (?) metø leidime iðtaisyta. Visa kita sutampa. Vadinasi, po 1838 metø treèioji Keberio giesmyno dalis buvo tik perspausdinama be jokiø pataisø. Jog 1838 metø dalies spaustuvës rinkiniai palikti neiðardyti, akcentavo ir leidëjas Hartungas (Hartung 1838, 19). Visiðkai 1845(?) metø daliai identiðka jau prie Kurðaièio giesmyno pridëta 1855 metø treèioji Keberio giesmyno dalis. 35 Sign.: C ; jis LB papildymuose p. 36 klaidingai nurodomas esàs 1843 metø. 31 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

33 iðleista taip pat 1832 metais, bet kiek vëliau nei platusis variantas. Be to, veikiausiai ji buvo toks pat atskiras, savarankiðkas leidinys, kaip ir vëlesniø metø siaurojo formato treèioji dalis. Kadangi oficialiojo giesmyno datavimas (pagal pridëtà treèiàjà dalá) atrodo gana sàlygiðkas (juk atskirai iðleista dalis galëjo bûti áriðama kartu su visai ne tø paèiø metø giesmynu), patikslinti já bûtø galima tik palyginus skirtingø metø treèiosios dalies leidimus, o nustatytus jø savitumus su iðtirtais oficialiojo giesmyno lankø bruoþais METØ TREÈIOSIOS DALIES IR NAUJESNIØJØ LANKØ PA- NAÐUMAS. Turimø egzemplioriø analizë parodë, jog 1838 metø treèiosios dalies taisymai, nustatyti lyginant su 1836 metø dalimi, atspindi tipiðkus naujesniøjø lankø keitimus (kitaip sakant, naujesnieji lankai veikiausiai datuotini 1838 metais) Ypaè tai pasakytina apie raðybos taisymus. Antai þodþio galo <ia>, <ià> po afrikatø ir [ð] 1838 metø treèiojoje dalyje keièiamas á <e>, <æ>: ßià ßæ 26, 90; eµanc ià acc. sg. eµanc e 50; Wiµµgalinc ia Wiµµgalinc e acc. sg. 3; c ia c e 2, 11, 27, 48 (plg. penktà naujesniøjø lankø keitimà); wis nuosekliai keièiamas á wiµµ: wis wiµµ 87, 88, 92, 93 (plg. treèià keitimà); dalyviø praes. act. priesagose (ir kai kuriø þodþiø ðaknyje, kamiene) pasitaikantis -jia- keièiamas -ja-: dabojianc ià dabojanc æ 33, Jiame Jame 57 (plg. ðeðtà keitimà); balsës su akûtu gana dësningai keièiamos á nosines: kéµdams kæµdams 6, 14, ßwéµkit ßwæµkit 46 (plg. ketvirtà keitimà); áterpiamas minkðtumo þenklas, ypaè po afrikatø bei [r], [s]: Wießpac ui Wießpac iui 13, 14, Erßkec eis Erßkec ieis 12, did auµa did iauµa 50, geraus geriaus 88, Kytrauµà Kytrauµià 88, puikû puikiû 52 (plg. pirmà keitimà) ir kt. 37. Vienintelis, taèiau nenuoseklus raðybos taisymas, 1838 metø dalá skiriantis nuo naujesniøjø lankø, þodþio pabaigos -µ, -µ keitimas á -s (ypaè veiksmaþodþiø): tureµ tures 26, Kaµgi Kasgi 14, µtokoµ µtokos 28, ißtaiµyµ ißtaiµys 46; tokio keitimo naujesniuose lankuose nëra Su fonologija susijusiø taisymø èia daryta gana maþai, taèiau jie daþniausiai taip pat atitinka naujesniøjø lankø keitimus: strukiðkas þodþio galo [a] (jis apskritai labai retas) kartais taisomas á [o]: ludijå ludijo 24, ne innamôs ne innomôs 93, mielaji mieloji 15; prielinksnis pri keièiamas prie 89; palikta anks- 36 Primintina, jog kai kurie giesmyno leidimai buvo sudaryti ið ne vienu kartu spausdintø lankø. 37 Be to, taisomi ið Milkaus giesmiø atëjæ kai kuriø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. formos paraðymai su -ei (po [n]) vietoj -ai: mokinnei (MiG 614) mokinei (1832, 753; 1836, 56) mokinai (1838, 56). Viena forma su -ei per neapsiþiûrëjimà liko nepataisyta: µuderinei 54, plg. MiG µuderinnei 611. Kaip buvo minëta p. 23t., tokia kai kuriø veiksmaþodþio praet. 2 sg. formø raðyba buvo gana paplitusi XVIII amþiuje ir XIX amþiaus pradþioje. 32 Archivum Lithuanicum 3

34 tesniøjø leidimø [uo] vietoj [o] (d¾wanoti ir kt.); gana nuosekliai taisoma Keberiui bûdinga prieveiksmio forma ne senay á ne seney (8) Ið sutampanèiø morfologijos, sintaksës taisymø, kurie neretai susijæ ir su stiliaus dailinimu, galima paminëti kai kuriø daiktavardþiø kamieno, giminës koregavimà (pastaràjá daþniausiai atspindi bûdvardþiø giminës keitimas): Akiui Akiei 101, Macæ Mac 14 (ðá keitimà veikiausiai nulëmë rimavimas su Smert : ir per Smert tawo Smerc iui Macæ ir per Smert tawo Smerc iui Mac ), µaldø Algà µald ià Algà 92, ß Palaimà ßæ Palaimà 5, µmarkà Wejà µmark³ Wejà 75; tikslesnës veiksmaþodþio formos pavartojimà: praes. 3 u gimm u gemm 4, sirgant (padaryta analogiðkai pagal sirgti) sergant 90, turæs tur s 92, ne welint ne wél jant 92; veiksmaþodþiø ar iðvestiniø formø laikø suderinimà (ypaè taisytos nepagrástai esamuoju laiku vartotos formos): tu µtiprinni tu µtiprinai 8, pelnau pelniau 7, wad iojant wad iawuµ Kitaip nei naujesnieji lankai, 1838 metø treèioji dalis smarkokai paredaguota stilistiðkai. Kiek pakeistas net antraðtinis dalies lapas (kélos naujos Gieµmes kittos naujos Gieµmes), stiliaus, eiliavimo poþiûriu geriau pertvarkytos, perkurtos ne vienõs giesmës eilutës. Ðtai keletas pastebëtø ádomesniø taisymø (ypaè daþnai keièiami svetimos kilmës, netikslûs, reti ar pasenæ þodþiai): iß [...] Bedôs wiµµißkai iß [...] Sielwartôs wiµµai 29; po Galwôs eit Dang³ po Smertiês eit Dang³ 30; per Burnà µawaj apreikßkei per od µawaj apreikßkei 78; kad tà c ia weµc iau kad c e gywenc iau 88; Gera prowik c ia stropjey Gerà prowik c e linkµmay 91; Linkµmybæ [...] itaikai Linkµmybæ [...] sutekai 92; µtiprey nuµitiketumbim drutay nuµitiketumbim 44; meldojam mes meld iam 47. Ypaè daþnai giesmës þodþiai stiliaus, rimo sumetimais sukeièiami vietomis (tokiø keitimø pasitaiko ir naujesniuosiuose lankuose): Dußai yra gera Dußei gér yra 88; kad wis ißmëginc iau kad ißmëginc iau wiµµ 88; d¾k man c ia wiernay d¾k man wiernay c e 91; paßelpe mus mus paßelpe 9; Apµaugok mums Mums apµaugok 43; Kas, kiek nuµideµt, gal inoti? Kas, gal kiek nuµideµt, inoti? 93. Be to, 1838 metø leidime stengiamasi kruopðèiai taisyti ankstesniø leidimø korektûros klaidas: Tamµ³ Tamµà 25; eit eit 30; priµioti priµtoti 93; ßißon ßic on 6; gaißtatæ gaißtate 2; Dwaµé nom. Dwaµd 9; Garbæ nom. Garbe 26; µu Ißminc æ µu Ißminc e 28; Malonybæ nom. sg. Malonybe 90; Kun³ acc. sg. Kunà 90. Specifiðka tai, jog kai kurie 1838-øjø treèiojoje dalyje daryti atitaisymai tarsi gràþina pirminá, 1832 metø treèiosios dalies variantà: nu d iaugkis (1832, 722) 38 Gali bûti, jog viename Keberio giesmës þodyje atsispindi ir strukiðkai suvienbalsintas tvirtapradis dvibalsis, kuris vëliau pakeistas norminiu baltsermëgiðku: Weikac ius (1832, 816; 1836, 104) Waikaic ius (1838, 104). Vis dëlto dël retumo veikiausiai tai tik korektûros klaida. 33 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

35 nud iaugkis (1836, 29) nu d iaugkis (1838, 29); c on 694 c on 6 c on 6; tießijo 747 tieµijo 51 tießijo 51; kaip 749 taip 87 kaip 87; eiµtu 724 i eiµtu 32 eiµtu 32; brangiåuµa 797 brangiauµa 90 brangiåuµa 90; åugc iau 801 augc iau 93 åugc iau 93; Meilês gen. sg. 704 Meilés 15 Meilês 15; Kela instr. sg. 801 Kelû 93 Kela 93. Be to, atrodytø, jog ðio leidimo rengëjas atsiþvelgë ne tik á 1832 metø leidimà, bet ir á jo ðaltiná Milkaus giesmynà: iðtaisytos kai kurios abiejø Keberio leidimø sunkokai pastebimos klaidos, plg. Wininge, kad Dußei wis pakanka (MiG 654) Winige 39, kad Dußia wis pakanka (1832, 739 ir 1836, 43) Wininge, kad Dußei wiµµ pakanka (1838, 43); Jo Meilæ numanyt gali, kad µauc ia ir Orai (MiG 655) Jo Meilæ numanyt gali, kad jåuc ia ir Ürai (1832, 739 ir 1836, 44) Jo Meilæ numanyt gali, kad µåuc ia ir Ürai (1838, 44) 40. Vis dëlto 1838 metø leidime taip pat neiðvengta iðkraipymø, pvz., parµikùaujame (MiG ir 1832, 1836) nutaisyta á parµiklaupjame metø treèiosios giesmyno dalies ir naujesniøjø lankø taisymai skiriasi daugiausia kiekybiniu pasiskirstymu, pvz., naujesniame lanke ypaè daþnai atsisakoma geminatø, o treèiojoje dalyje tokiø keitimø labai nedaug. Bet tai suprantama: juk oficialusis giesmynas turëjo atsikratyti nemaþos dalies savo pirmtakø raðybos, fonologijos ir kt. paveldo. Vadinasi, pamatuotai galima teigti, jog bûtent 1838 metø treèiosios dalies leidimo rengëjo taisymai atsispindi oficialiojo giesmyno naujesniuosiuose lankuose, t. y. naujesnieji lankai ið tiesø yra 1838 metø. Tad bent ið dalies pagrásta laikytina LB nuostata giesmyno leidimus su minëtø metø treèiàja dalimi vadinti 1838 metø leidimais. Tegalima pridurti, kad tuomet 1838 metø leidimais dar sàlygiðkai vadintini ir kiti naujesniøjø lankø turintys ÈG, NG I, II ir PG METØ TREÈIOSIOS DALIES IR SENESNIØJØ LANKØ PA- NAÐUMAS. Senesniøjø ir naujesniøjø lankø analizë neatskleidë bûdingø senesniøjø lankø, tiksliau tariant, viso senesniojo oficialiojo giesmyno (juk nemaþa giesmyno egzemplioriø turi visus senesniuosius lankus) bruoþø, darytø keitimø. Ðiuos bruoþus turëtø atspindëti senesniojo leidimo lyginimas su plaèiuoju 1832 metø leidimu. Tik atlikus toká gretinimà galima iðsiaiðkinti, ar kalbamas leidimas rengtas kartu su 1836 metø Keberio treèiàja dalimi, t. y. ar jis ið tiesø datuotinas 1836 metais METØ TREÈIOJI DALIS. Pati 1836 metø Keberio treèioji dalis maþai kuo skiriasi nuo pirmojo (1832 metø) treèiosios dalies leidimo 41, ryðkiø 39 Wininge yra 1836 metø giesmyne. 40 Pastaràjà klaidà, matyt, nulëmë nesupratimas: Milkus norëjo pasakyti, kad ir orams siauèiant galima numanyti Dievo meilæ, o Keberis pamanë, jog kalbama apie vorus, jauèianèius Dievo meilæ, ir atitinkamai pagerino giesmës eilutæ. 41 Neaiðku, kokia buvo siauro formato 1832 metø treèioji giesmyno dalis ir ar ji skyrësi nuo plataus formato varianto. Taigi ðiuo atveju lyginimas negali bûti visiðkai preciziðkas. 34 Archivum Lithuanicum 3

36 specifiniø raðybos, fonologijos ir kt. keitimø neatspindi. Èia stengiamasi atsikratyti kai kuriø ankstesniø raðybos, fonologijos nevienodumø Ðtai raðybos poþiûriu daþniausiai, nors ir nenuosekliai, koreguojamos pirmajame leidime nepaþymëtos vardaþodþiø acc. sg. nosinës balsës: Mokµla 724 Mokµlà 51, Sunu 687 Sun³ 1, C eµti 747 C eµt 52, miela 797 mielà 90, kenc ianti 696 kenc iant 8, ta 716 tà 25, tawe 694, 696, 702, 704 tawæ 6, 9, 12, 15. Panaðiai taisomas ir prieðdëlis á-: iteik 697 teik 9, ikelts 709 kelts 18. Þodþio viduryje nosinës nededamos. Kartais jos netgi numetamos: kæµti 789 keµti 83. Ðiaip jau 1832 ir 1836 metø leidimams bûdinga buvusius nosinius garsus þodþio viduryje þymëti balsëmis su akûto arba stogelio þenklais (paßwéµti 1832, 734; 1836, 40) metø leidime ðitos tendencijos laikomasi netgi stropiau: keµdams 693 kéµdams 6, µutekæs 695 µutékæs 7. Tik labai retai tokios raidës keièiamos nosinëmis: paµißwéµu 694 paµißwæµu 6. Panaðûs ir kiti uþfiksuoti raðybos keitimai, pvz., minkðtumo þenklo áterpimas daþniausiai vien po afrikatø (d augµma 721 D iaugµma 28, Krikßc onißkà 697 krikßc ionißkà 9, µlu ic au 798 µlu ic iau 91); -s -µ (meld i¾s 696 meld i¾µ 8, paµielgtis 697 paµielgtiµ 9). Jie taip pat tæsia pirmojo treèiosios dalies leidimo raðybos tradicijas, taèiau pasitaiko gana retai. O kiti (taip pat nenuosekliai pasitaikantys) keitimø tipai yra bûdingi visiems Keberio leidimams (ir naujesniesiems lankams), tad negali bûti traktuojami kaip tipiðki 1836 metø dalies ypatumai, plg. daþnus pastarosios dalies keitimus < > < > ir < > < > (ypaè þodþio pradþioje) (pvz., odis 724 odis 31, odis 723 odis 29, mones 716 mones 24, mones 687 mones 1, Lie uwj¾µe 716 Lie uwj¾µe 24), [e] ar [ë] þymëjimo nevienodumus (pvz., ißejæ 721 ißdjæ 29, tikédams 794 tikddams 87, µutdk 696 µutek 8, bet dél 700 del 11, Nés 696 Nes 9), taip pat ir retesná geminatø atsisakymà 42 (pvz., mannæ 703 manæ 14, mokinni 718 mokini 26, raginn 703 ragin 14, Mettus 695 Métus 7, wiµµkà 687 wiµkà 1) ar <i>, < > <y> (pvz., ßtai 740 ßtay 45, tai 700 tay 11, ne pa iµta 795 ne pa yµta 88, pamankßt ti 741 pamankßtyti 45). Specifiðkesnis 1836 metø treèiosios dalies keitimas yra pirmajam Keberio leidimui bûdingø raðmenø <µ >, kartais <µ > ir <c > taisymas þodþio viduryje áprastesniais <ß> ir <c > (þodþio pradþioje pasitaikantis <S > á <S > keièiamas daug reèiau), plg. aµ 698 aß 11, Wieµ paties 722 Wießpaties 30, tewiµ kà 717 tewißkà 25, c ia 797 c ia 90, µakyc iau 795 µakyc iau 88, S loweje 703 S loweje 14. Nors pasitaiko ir atvirkðtiniø keitimø: c on 694 c on 6, S ird 801 S ird Atvirkðtiniai atvejai ypaè reti ir sporadiðki: turu 696 turru 9, ßiµai 698 ßiµµai Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

37 Be to, 1836 metø treèiojoje dalyje gana tipiðkai numetami kirèio þenklai. Bûtent tokius atvejus pagal pirminá variantà stengtasi atitaisyti 1838 metø leidime (þr. anksèiau, p. 33t.). Kitaip daroma su morfologiniais kilmininko ir ánagininko rodikliais: 1836 metø leidime juos linkstama vartoti tiksliau ir nuosekliau: muµu 717, 718, 722, 725 muµû 25, 26, 30, 32, Sylos 724 Sylôs 31, tawæs 700, 718, 720 tawês 11, 26, 28, Ranka 719 Rankà 27, Burna 725 Burnà 32. Deja, tikslinama gana daþnai klaidingai: ánagininko rodiklis gravis instr. formose keièiamas kilmininko rodikliu stogeliu ir t. t., o kartais vietoj diakritikø dedamos nosinës (linkµmå S ird é instr. sg. 690 linkµmà S ird æ 4). Be to, neretai vietoj gravio ar stogelio imama vartoti akûtà (ðitaip daþnai daroma ir 1832 metø leidime, ypaè instr.): Garbês 799 Garbés 91. Ðias ir kitas korektûros klaidas, atsiþvelgdami á 1832 metø treèiàjà dalá, taip pat bandë atitaisyti 1838 metø leidimo rengëjai Ið keitimø, susijusiø su fonologinëmis ypatybëmis, paminëtinas tik daþnesnis nei 1832 metø dalyje strukiðko [uo] vietoj [o] vartojimas: dowanok 716 d¾wanok 25, dowanotà 734 d¾wanotà 40 (nors wart¾tumbim 738 wartotumbim 43). Keli kiti taisymai, kurie lyg ir atspindëtø galûninio (cirkumfleksinio) -ai, -ei ávairavimà ar neskyrimà (dawei 744 dawai 48, bet mielay 751 mieley 54), veikiausiai yra korektûros klaidos (o wierney 725 wiernay 32 yra klaidos atitaisymas). Treèiojoje dalyje ðiaip jau vyrauja áprastos formos (mielay 741 [1832] ir 45 [1836], toliau atitinkamai 745 ir 49, 800 ir 92, 814 ir 103; dawei 716 ir 24, 718 ir 26, 755 ir 57; wiernay 752 ir 55, 799 ir 92). Beje, dawai 1838 metø leidime vël taisytas á dawei Stiliaus koregavimø kalbamajame leidime labai maþa, jie patys gana smulkûs: Aß j jeßkoµu 699 Aß ß jeßkoµu 10; Bå nyc ia tawo ji 747 Bå nyc ia tawoji 51; liekt ir anname Am e 800 paµilikt ir anname Am e 92 (plg metø leidimo ji tur likt ir Am e aname 92). Beje, atitaisytos ir kai kurios pirmojo leidimo korektûros klaidos: Allelnja 719 Alleluja 27, [ od ] ateiµi 720 [ od ] atteµi 28, jetb 699 jeib 11, Pakuje 699 Pakajuje 10, Dußiui 812 Dußiai 101. Vis dëlto neiðvengta naujø klaidø (dar plg.: klauµyµ 724 klauµyù 47, tikt 743 ùikt 47). Vienintelë ryðki 1836 metø treèiosios dalies naujovë rinkinio gale naujai pridëtos dvi giesmës, kurios, beje, á giesmiø rodyklæ dar neátrauktos rodyklë buvo papildyta tik 1838-øjø leidime. Pirmoji pridëta giesmë ið tiesø yra Kristupo Polio giesmës Kas mielà Diewà d¾µt waldyti (oficialiojo giesmyno Nr. 214, p. 205) perdirbinys. Pìrmosios eilutës beveik þodis þodin sutampa su savo prototipu. Kita giesmë Am ias mans prabegt skubrey yra Gellerto giesmës vertimas. Ðias dvi giesmes dar galëjo spëti parengti ir pats Keberis Keberis treèiajai daliai kai kurias giesmes vertë ið Gellerto vokiðkø originalø, plg. Pas Diewà, o ne per µawæ (Nr. 99); Su Dekawone pabudau (Nr. 119). Pridëtosios giesmës neámantrumu, ribota leksika gana panaðios á Keberio vertimus, kuriuos skeptiðkai vertino ir Kurðaitis (1864 b, 186), Schwede (1891, 403). 36 Archivum Lithuanicum 3

38 Taigi esminiø pakeitimø 1836 metø treèiojoje dalyje nedaryta. Labiausiai mëginta (nors ne visada sëkmingai) iðtaisyti pirmojo leidimo netikslumus, klaidas ~1836 METØ (SENESNIØJØ LANKØ) OFICIALUSIS GIESMY- NAS. Remiantis treèiosios dalies lyginimo duomenimis, atrodytø, jog ir kalbamasis leidimas nuo 1832 metø varianto turëtø maþai kuo skirtis, taèiau analizë rodo kà kita Pagal 1832 metø giesmynà nustatyti ~1836 metø oficialiojo giesmyno taisymai atrodo gana prieðtaringi, jais daþnai tarsi gráþtama prie konservatyvesnës raðybos ir fonologijos, pvz., nemaþa atvejø, kai priebalsiai dvigubinami: Gerybes 27 Gerrybes 34, manæ 487 mannæ 417, nuµigaµt 192 nuµµigaµt 171, Nuµitikime 317 Nuµitikkime 276, µotini 27 µotinni 34, tarykim 201 tarrykim 178, ißganytingai 501 ißgannytingai 428 (nors èia pat yra atvejø, kai, prieðingai, geminatos naikinamos); baltsermëgiø [o] [a]: tawo 195 tawa 173 ir kt. Ið tiesø prieðtaringø taisymø ~1836 metø leidime nedaryta. Tais atvejais, kai 1832 ir ~1836 metø varianto gretinimas neva atspindi anomalø keitimà, RG duomenys jokio keitimo nerodo, t. y. tarsi tiesiogiai (ne per 1832 metø leidimà) perimamos ar pertaisomos buvusios ðaltinio 1810 (?) metø giesmyno formos, daþniausiai tiktai raðyba ir fonologija: dalyviø ir kitos formos su -je-: paµtojenti (RG 414) paµtojanti (1832, 485) paµtojenti (~1836, 414); kelåujenc us 33 kelåujianc ius 26 kelåujenc ius 33; formos su <i> arba <y>: µennina 33 µenyna 26 µénina 33; rodyk 2 rod k 2 rodyk 2; formos su nosinëmis arba be jø: Påkaj³ 33 Pakaju 27 Påkaj³ 33, tik 35 itik 28 tik 35, gailis 35 gail s 28 gailis 35; kartu su prieðdëliu ne- raðomos veiksmaþodþiø formos: nepraßai 175 ne praßai 198 nepraßai 175; neraµtu 3 ne raµtu 4 neraµtu 3; formos su dvigubais priebalsiais mannæ 417 manæ 489 mannæ 417; formos su strukiø [o] ir [a]: Wargôµe 4 Warg¾µe 4 Wargôµe 4, manà 174 mano 196 mana 174; baltsermëgiø formos su [uo]: meld i¾s 619 meld ioµ 817 meld i¾µ 619; Keberiui nebûdinga prieveiksmio forma µennîy 34 µenay 28 µéney 34; ypaè retai kitoks vardaþodþiø kamienas: Newåliôs gen. sg. 275 Newålês 317 Newåliôs 275. Net ir tariamas kirèio bei linksnio rodiklio numetimas ar uþdëjimas daþnai yra tiesiog RG formos perëmimas: Sdklôs 2 Sdklos 3 Sdklôs 2; Métû 32 Mét³ 25 Métû 32; wienu (RG 2) wiena (1832, 2) wienu (~1836, 2); opoµtingu 1 opoµtinga 2 opoµtingu 1; Apµåugok 32 Apµaugok 24 Apµåugok 32. Taigi ~1836 metø leidime tiesiog daugiau ið senojo ðaltinio perimtø ir ne iki galo pertvarkytø formø. Lyginimas su RG kartais leidþia paaiðkinti neáprastø formø atsiradimà 1836 metø leidime: keista forma Blu ndjimus acc. pl. 272, esanti greta Perµekindjimus (plg metø Perµekinëjimus ir Blu nijimus 312), kilo nevisiðkai taisyklingai pertvarkius 37 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

39 XVIII amþiaus leidimuose ir RG vartojamas archajiðkas formas Pérµekkinnëjam s ir Blu nëjam s Vadinasi, atrodytø, jog siaurojo formato ~1836 metø giesmynas artimesnis Keberio naudotam pirmtakui nei platusis 1832 metø leidimas. Net perðasi mintis, jog jis buvo parengtas dar prieð platøjá 1832 metø leidimà, t. y. siaurasis 1836 metø variantas ið tiesø yra pirmasis 1832 metø giesmyno leidimas. Taèiau nuo plaèiojo leidimo ~1836 metø giesmynas skiriasi ne tik didesniu Keberio naudoto senojo ðaltinio formø skaièiumi jam bûdingi ir taisymai, kurie tarsi pratæsia plaèiojo 1832 metø leidimo darytus raðybos ar fonologijos keitimus (apie 1832-øjø leidimo keitimus þr. toliau, p ). 1. ~1836 metø giesmyne (kaip ir treèiojoje 1836 metø dalyje) daþniau nei ankstesniame leidime þymimos nosinës vardaþodþiø acc. sg., dalyviø nom. sg. formose, plg. Ißminti (RG 414) Ißminti (1832, 486) Ißmint (~1836, 414), Wale 489 Wale 571 Walæ 489, gailis 35 gailis 28 gail s Daþniau dedamas, koreguojamas kirtis, plg. Mette (RG 32) Mete (1832, 25) Méte (~1836, 32); Mette 33 Mette 26 Méte 33; µenni 34 µeni 27 µéni 34; Malonés gen. sg. 3 M 44 Malonæs 867 Malonês 619; prigaun 488 prigaun 569 prigåun Po afrikatø daþniau áterpiamas minkðtumo þenklas (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje), plg. c yµc åuµôs (RG 2) c yµc åuµôs (1832, 3) c yµc iauµôs (~1836, 2); geid a 33 geid a 26 geid ia Nenuosekliai koreguojamas [e] ir [ë] þymëjimas (neretai tiksliau nurodomas [ë]), plg. tikkekime (RG 5) tikekime (1832, 6) tikdkime (~1836, 5); atéjo 33 atéjo 26 atdjo 33, Angëlus 33 Angëlus 26 Angelus 33, Jd au 4 Jë au 4 Je au < >, <i> <y> (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje): roditis (RG 427) roditis (1832, 500) rodytis (~1836, 427), tildyk 489 tildik 571 tyld k 489; Puµtåuc ine 309 Puµtåuc ine 357 Puµtåuc yne s -µ (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje): låutus (RG 276) låutus (1832, 317) låutuµ (~1836, 276). 7. Labai retai <æ> þodþio gale keièiamas á <ià> kurræ (RG 35) kuræ (1832, 28) kurià (~1836, 35) metø oficialiajame giesmyne ypaè retas raðmuo <c > (pridëtoje 1832 metø treèiojoje dalyje, prieðingai, jis labai daþnas) keièiamas áprastu <c > (tai vienas ið specifiðkiausiø 1836 metø treèiosios dalies keitimø): C éµt (RG 178) C éµt (1832, 201) C éµt (1836, 178), µmutnyc aus 428 µmutnic iauµ 502 µmutnyc iauµ 428 (ðiuo atveju èia nëra perimtos RG formos tà netiesiogiai rodo á ~1836 metø 44 Skaièius su ðalia esanèia raide M þymi maldyno puslapá. 38 Archivum Lithuanicum 3

40 giesmynà prasprûdusi forma su ypaè retu <s >: S ird 269, kuri perimta ið 1832 metø leidimo: S ird 310) Fonologijos poþiûriu daþniau (kaip ir 1836 metø treèiojoje dalyje) vartojamas strukiø [uo] vietoj [o], plg. dowanok 36 dowanok 29 d¾wanok 36; Dowanas 36, 37 Dowanas 29, 31 d¾wanas 36, 37; apraudoµu 309 apraudoµu 375 apraud¾µu 309. Beje, ~1836 metø giesmyne ávelta naujø korektûros klaidø: atlankai 200 atlanka 177; mus 199 mns 176; N¾g 2 N¾n 2; Maißt¾µe 316 Maißr¾µe 274, pastaràjà perëmë ir naujesnieji (1838) lankai Taigi teigtina, jog 1836 metais kartu su treèiàja giesmyno dalimi veikiausiai buvo iðspausdintas ir naujas oficialiojo giesmyno leidimas. Ar jis buvo tik ankstesniojo siauruko identiðkas perspaudas, ar, kaip ir treèioji dalis, neþymiai koreguotas, pasakyti kol kas negalima ankstëliau iðvardytus keitimus galima interpretuoti ávairiai METØ GIESMYNO RYÐYS SU RG. Plataus formato 1832 metø giesmyno keitimus parodo lyginimas su RG (ið dalies ir 1791 metø leidimu). Tai paties Keberio ir dviejø jo pagalbininkø daryti taisymai. Ið esmës tokius pat keitimus atspindi ir tiesioginis siaurojo formato 1836 metø leidimo lyginimas su RG, skiriasi tik jø intensyvumas Nemaþai redaguota giesmyno raðyba. 1. Daþniausiai ir gana nuosekliai 1832 metø leidime atsisakoma priebalsiø geminatø, plg. þodþio kamiene: Kellus (RG 175) Kelus (1832, 198), tikkray 1, 3M tikray 1, 867; mannæ 32, 174 manæ 24, 194; reggi 413 regi 484; dabbar 33, 174, 413 dabar 26, 196, 484; sangràþiniuose veiksmaþodþiuose (tik kartais): neµµid¾µu 4 neµid¾µu 4, beµµikëµanti 413 beµikëµanti 484. Daþnokai paliekamos ar net kartais naujai kuriamos tik geminatos veiksmaþodþiø ir bûdvardþiø abstraktuose su priesagomis -imas, -umas: Priµiwertimà 3 Priµiwertimmà 4, Prap¾limo 176 Prap¾limmo 199, Pagotume patogume [korektûros klaida] 117 Pagotumme metø leidime, kuris veikiausiai labai artimas siaurajam 1832 metø giesmynui, minëtas keitimas yra kiek retesnis. Èia ir toliau plg. perimtas ið ðaltinio 1836 metø leidimo formas (p. 37). 45 Kaip ir daugeliui kitø leidimø (tarp jø ir 1836 metø treèiajai daliai), ~1836 metø giesmynui dar bûdingas nenuoseklus < > ir < > þymëjimas, plg. mogau (RG 431) mogau (1832, 505) mogau (~1836, 431), waig de 415 waig de 487 waig de 415; retkarèiais naikinamos geminatos drebbët (RG 433) drebbët (1832, 507) drebët (~1836, 433). 39 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

41 2. Naujai áterpiamas minkðtumo þenklas. Neretai jis dedamas po afrikatø, [ð]; retkarèiais po [k] prieð [e] tipo vokalizmà: Paukßc û 5 Paukßc iû 5, Krikßc onim s 175 Krikßc ionim s 198; did ôs 2 did iôs 2; meld aµi 3M meld iaµi 868; Dußû 3 Dußiû 3; ßas 36 ßias 29; kdlaµ 177 kielaµ 200; ißlaikei 33 ißlaikiei 26. Po [s] minkðtumo þenklas daþniausiai nededamas, todël kartkartëmis suvienodinant raðybà jis ðioje pozicijoje numetamas: µiûµt s 413 µuµt s 484; µiunte 414 µunte metø leidime minkðtumo þenklas áterpiamas kiek daþniau. 3. Gana nuosekliai, bet ne visada, þodþio viduryje ir gale (ypaè po afrikatø ir [ð]) <e> taisoma á <ia>: kenc enc am 1 kenc ianc iam 1; c e 3, 5 c ia 3, 5, ats ent 1 ats iant 1; Dußæ 175, 176 Dußià 198, 199; meld enti 3M méld iant 867; kurreme 3M kurriame 868, metø leidime taisoma panaðiai. 4. Dalyviø, padalyviø praes. act. priesagose po [j] daþniausiai einantis <e> keièiamas á <ia> arba <a>: kelåujenc us 33 kelåujianc ius 26; wad ojenti 311 wad ojant 359; wanijent 111 wanijant 120. Vis dëlto 1832 metø leidime yra likusiø ir formø su -je-. RG formos su -ja- tolesniuose oficialiojo giesmyno leidimuose iðlaikomos, pvz., daggojant 558 dagojaut dagojant 651; ponawojanc us 123 ponawojanc ius metø leidime dalyviø formos keièiamos reèiau. 5. Tik retkarèiais þymimos nosinës, ypaè acc. sg.: Dangu 415 Dang³ 486; Naßta 5 Naßtà 5, ßi 1 ß 1; nom. sg. gailis 35 gail s 28; priesaginiuose -inti, -yti > - ti bendraties kamienuose: ßlu iµu 417 ßlu µu Labai retai nosinëmis keièiamos balsës su akûtu: Malonés gen. sg. 3M Malonæs 867, Atléidimmà 101M Atlæidimmà 942. Daug daugiau atvejø, kai nosinës nebededamos, pvz., þodþio ðaknyje: nugræ æs 108M nugrë æs 948; N¾gàµti 177 N¾gaµt 200; tràßus 177 Traißus 200; acc. sg. galûnëje wiµµà 175 wiµµa 195; ir kitais atvejais: myl s 175 mylis 197; gyti 488 igyti 569; tawæs 32 tawes 24. Neretai nosinës keièiamos balsëmis su akûtu: nekæµti 176 ne kéµti 198; n apkæµtu 264 n apkéµtu 303; ßwæµti 110 ßwéµti 120; gywæs 585 gywéµ 683; graudæµu 176 graudéµu metø leidime nosinës apskritai þymimos daþniau. Daugeliu atvejø nosinës neraðomos tik þodþio ðaknyje, sekama 1832 metø leidimu. 6. Daþnokai <y> keièiama á < > arba <i> (ypaè veiksmaþodþiø priesaginës bendraties -yti, -inti kamienuose): gaißytas 417 gaiß tas 489; apgynei 33 apg nei 26; Pyktybæ 175 Piktybæ 197; ißwalnytu 414 ißwalnitu 485; c yµtyk 3 c yµtik 4; ißpa yµta 100M ißpa iµta Kaip jau minëta, RG daug maþiau þymëti nosiniø diakritikai ir ðiuo poþiûriu 1832 metø leidimas daug artimesnis 1791 metø leidimui, plg. Dwaµæ (1791, 176 / 1832, 198) ir Dwaµe (RG 176); sawà 175 / 197 ir sawa 175; Swietel 1 ir Swieteli 1; tawæ 3M / 867 ir tawe 3M. Tad straipsnyje pateikiami tik tokie RG pavyzdþiai, kurie sutampa su 1791 metø leidimu. Tokiu pat principu pavyzdþiai pateikiami ir kai kuriais kitais atvejais: kai aptariami akûto, gravio, cirkumflekso þenklai, taip pat <i> <y>, < > < > bei <é> <ë>. 40 Archivum Lithuanicum 3

42 Gana retai <i> taisoma á <y> (ypaè þodþiø ðaknyse): ißgis 4 ißgys 5, S eiminà 108M S eimynà 948, µilingaµµis 37M µylingaµis 883, prarijai 37M praryjei 883. Daugeliu atvejø tiesiog suvienodinamos ávairiai raðomos formos metø leidimui bûdingesnis <i> <y> keitimas. 7. Þodþiø pradþioje neretai < > < >, pvz.: ione 175 ione 198; waig de 415 waig de 487; mogus 3M mogus 867; kartais ir þodþio viduryje: gelle ine 100M gelé ine 941. Atvirkðtinis keitimas < > < > labai retas, daþniau jis pastebimas þodþiø viduryje: Prad ia 33 Prad ia 25; did us 104M did us 944; grå u 104M gra u metø leidime [þ] þymëjimas keièiamas retokai ir labai nenuosekliai. 8. Koreguojamas [e], [ ] bei [ë] þymëjimas (nors daþnai ir supainiojama): bednajæ 175 bddnajæ 198; nes 3M nds 867; pamëµc au 3M pameµc iau 867 (bet gallëµim 36 galeµim 29; Déßine 36 Ddßine 29; ilgéµne 106M ilgëµne 947) metø leidime raðmenys <e>, <é>, <d> vartojami kiek tiksliau. 9. Prieðdëlis ne gana nuosekliai atskiriamas nuo veiksmaþodþiø (RG ne su veiksmaþodþiais daþnokai raðomas kartu): newengiau 175 ne wengiau 198; nepraµtok 34 ne praµtok 27; nerokokim 34 ne rokokim metø leidime prieðdëlis ne atskiriamas reèiau. 10. Akûtas, kuris daþniausiai rodo tik kirèio vietà, dedamas retokai: melµtiµi 3M mélµtiµi 867; werti 100M wérti 942. Atsisakius geminatø, Keberio giesmyne akûtu kartais þymimas trumpasis balsis [e]: µenni 102M, 108M µéni 943, 948; µennay 112M µénay 951; reggëdami 103M régëdami 944; pakellam 100M pakélam 942; tennay 112M ténay 951 (kai kuriais atvejais kirtis raðomas net ir prieð geminatas: geµµyti 100M géµµyti 942). Daug daþniau akûtas numetamas: Wéido 175 Weido 197; Méilês 176 Meilês 198; åugtu 113M augtu 952; Pakåjuje 110M Pakajuje 950. Kilmininko ir ánagininko morfologiniai rodikliai stogelis ir gravis daþnokai þymimi ar taisomi klaidingai, plg. muµû 413 muµa 484; Smertiês 488 Smertiés 569; Dëkawojimu 113M Dëkawojims 952. Yra ir vykusiø keitimø: wienu 2 wiena metø leidime kirèiai bei morfologiniai rodikliai dedami daþniau ir tiksliau. 11. Kai kurie atvejai rodo, jog kartais svyruojama tarp morfologinio ir fonetinio raðybos principo, plg.: atleid 35 adleid 28; trëkßk 276 treµk 318; apµc ey 107M apßc ey 946. Daþniausiai vis dëlto renkamasi morfologiná principà: Newok 119 Newogk 131; d aukµis 276 d augµiµ 318; ißdykµime 106M ißdygµime metø leidime morfologinis raðybos principas renkamasis dar daþniau Ið fonologiniø keitimø daþniausias (bet nenuoseklus) yra strukiø [o] baltsermëgiø [uo]: beµikëµanc oµus 417 beµikdµanc i¾µus 489; to 260 t¾j 298; 41 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

43 µerganc oµus 30 µerganc i¾µus 22; µmutnoµus 30 µmutn¾µus 22; µtebjoµu 50 µtébj¾µu 46. Vis dëlto dovanoti, dovana daþnai keièiami nenorminëmis strukiðkomis formomis: Dowana 183, 110M D¾wana 107, 950; dowanok 111, 116, 124 d¾wanok 121, 127, 136. Kai kuriuos þodþius su strukiø [uo] retkarèiais stengiamasi keisti [o]: Namm¾n 311 Nammon 359; nemaþa ir hiperkorekciniø taisymø: meld i¾s 3M meld ioµ 867; Kl¾nà 310 Klonà 358; durn¾k 264 durnok metø leidime strukiðkas [uo] vartojamas dar daþniau; yra ir hiperkorekciniø formø su [o]. Daþnas strukiø [ë] keièiamas norminiu [ie]: këtà 100M kietà 941; ßwëc ia 197 ßwiec ia 224; Lejimà 116 Liejimà 128; Gëdra 584 Giedra 681; Alëjaus 35M Aliejaus 881. Pasitaiko ir atvirkðtiniø, hiperkorekciniø atvejø Wieµulû 308 Weµulû 356; artës 309 arties 356; elgtumbimes 112M elgtumbimieµ 951. Yra viena ypaè ádomi hiperkorekcija: Penas 416, t. y. pdnas, palaikytas strukiðka forma pënas ir iðtaisyta á Piénas 487. Taip pat stengiamasi sunorminti strukiðkà prielinksná (ir kartais hiperkorekciðkai prieðdëlá) pri: pri 33 prie 26; priwalu 417 priewalu 489; prinokti 98M prienokti 940; Priµåkimus 101M Prieµakimus metø leidime taisoma labai panaðiai, bet hiperkorekciðkai nekeièiamas prieðdëlis pri- ir nedaromos kai kurios kitos hiperkorekcijos (pvz., minëta pienas vietoj penas). Tarminis þodþio galo [a] daþnai taisomas baltsermëgiams bûdingu [o]: (savybiniuose ávardþiuose) µawa instr. sg. 174 sawo 197; tawa instr. sg. 36 tawo 29; manà nom. sg. 174 mano 196. Atvirkðtinis keitimas labai retas, sporadiðkas ar dël klaidø atitaisymo: rodo 174 roda 197; sawoje instr. sg. f. 4 sawajê 4. Kartais taisomos ir vardaþodþiø formos be judriojo [a]: Wyr s 276 Wyras 318; Diew s 109M Diewas metø leidime strukiø [a] taisomas reèiau. Dël Keberio kalbai bûdingo prieveiksmio pakarney (plg. III dalies 737 ir kt.) suvienodintos RG formos su -ai: pakarnay 3M, 103M pakarney 867, 944. Panaði prieþastis paskatino taisyti µenney 415 á µénay metø leidime daþniau pasitaiko nebûdinga Keberiui prieveiksmio forma µéney Morfologijos keitimai (jie ir 1836 metø leidime tokie pat) atspindi mëginimà atsisakyti archajiðkø formø: ilgøjø ávardþiuotiniø bûdvardþiø, ávardþiø, dalyviø formø (ypaè nom. sg.) baiµiejie 581 baiµieji 678; [ge]riejie 586 gérieji 684; mannidjie 581 manidji 678; karraujentiejie 431 karåujantieji 505; kaltamujam 3M kaltamjam 868; archajiðkesnio bûdvardþiø super. ir (strukiðko, ið þemaièiø tarmës atëjusio?) veiksmaþodþiø imp. kamiengalio µad åuµis 16 µald iåuµas 16b; paµid augkem 6 paµid augkim 7; retais atvejais ir sudëtingesniø, netaisyklingø (?) postpoziciniø vietininkø Griekesum 175 (turëtø bûti Griek¾sump adesyvas) Griek¾µe 197. Ðiaip jau postpoziciniai vietininkai ir paties Keberio giesmëse vartojami dar gana daþnai, plg. III dalies Tewop 708, Dangun 708, Diewopi Archivum Lithuanicum 3

44 Daugiskaitos inesyvai retkarèiais mëginami koreguoti pagal Kleino gramatikø rekomendacijas: -osa teikiama moteriðkajai giminei, o -ose vyriðkajai, pvz., Namm¾µa 110M Namm¾µe 950; Båimëµe 272 Baimdµa 312. Turbût kaip korektûros klaidà derëtø vertinti keitimà Wargoµe 260 Wargoµa 298. Stengiamasi iðvengti vardaþodþiø kamiengaliø varijavimo (1836 metø leidime ðie vardaþodþiai daþniausiai taip pat koreguojami): Sargybôs 112M Sargybæs 951; po Sargybôs 132M po Sargybes 969; Sargyboje 119M Sargybëje 958 (plg. abiejur pasitaikanèias formas Sargybej 321/371; Sargybëje 53M/899; Sarbybe 119/957); Sud o 35M Sud iôs 881; Newåliôs gen. sg. 275 Newålês 317. Taisoma neáprasta kai kuriø daiktavardþiø giminë: Wasaras nom. sg. 106M Wasara 946; Wåµaro gen. sg. 98M Wåµarôs 939; Wåµàre ines. sg. 98M Waµarà , daiktavardþiø giminës koregavimà atspindi ir bûdvardþiø giminës keitimas, plg. jokià Kårà 111M jok Karà 951 (daþniausiai karas yra vyriðkosios giminës). Koreguojamos liepiamosios nuosakos formos su bûk: Pagarbint s buk 111M Pagarbint s t eµµie 951; buk paßlowinta 111M t eµµie paßlowinta 951 (dar plg. p. 15). Dalelytë në retkarèiais taisoma á ney: newienas tarp muµû 35M neywienas tarp muµû 882; n ißleidei ne wieno Lytaus, ne wienôs gerrôs Raµµôs 100M n ißleidei ney wieno Lytass, ney wienôs gérós Raµµós 941; ne wienôs olélês ne d¾tumbei [...] iß elti 101M ney wienôs olélês ne d¾tumbei [...] iß elti 941. Kartais atsisakoma ir senoviðkesniø jungtukø: jeng 111 jeib 121; jeib 11 Jei 12. Gana specifiðkas morfologijos taisymas yra maldyne 48 : áprasta forma Dangus nom. sg. (100, 104) daug kur netaisyklingai keièiama á Dangaus (941, 945), matyt, supainiojus ðio daiktavardþio nom. ir gen. sg. formas. Beje, 1836 metø ir vëlesni leidimai (plg. 716, 720) perëmë taisyklingas XVIII amþiaus giesmynø ir RG formas Pastebëta ir ðiek tiek stiliaus, sintaksës keitimø (ypaè maldyne; tokie pat keitimai daryti ir 1836 metø leidime). Geriau derinami veiksmaþodþiø laikai: dabbar jauc au tikkray 4 dabar jauc iu tikray 4; Kurrie µu Kriµtumi yra, eit D augµmà 415 Kurie µu Kriµtumi yra, eis D augµmà 486; ißkelei ir ißardai 37M ißkelei ir ißardei 883; keièiamas prielinksniø valdymas: po Sargybôs 121M po Sargybé 959; objektiniai kai kuriø sakinio daliø ryðiai: perléiµtumbei ney Jawams ißdygti, [...] ney 47 Þodþio vasara (ir kai kuriø kitø þodþiø) giminë buvo iðkraipyta XVIII amþiaus viduryje Berento rengtame leidime; ankstesniuose Kleino, Rikovijaus, Ðusterio leidimuose tuose paèiuose sakiniuose vartojama áprasta vasara giminë, plg. WASAROS, wåµaroj KlM metais Keberio parengtame plataus formato giesmyne Kleino maldynas buvo gerokai sutrumpintas. Jis neteko antraðtinio lapo, visuotiniø maldø, kai kuriø Spåwedês bei Diewo Stålo ateinanc iujû maldø, kolektø ir pasijos. Yra ir neþymiø praleidimø, praðokimø, kylanèiø perraðant tekstà. Beje, dar daugiau tokiø praðokimø padaryta RG. Èia lyginamos sutampanèios 1832 ir 1810 (?) metø leidimø maldyno vietos. 43 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

45 Waiµaus neßti 100M perléiµtumbei ney Jawams ißdygti, [...] ney Waiµus néßti 942; koreguojamos skolintos konstrukcijos: Ißlaikyk mums pagal tà åukµinà Pakaju 110M Ißlaikyk mums tà aukµinà Pakaju 950. Keièiama þodþiø tvarka: yra jis géras 113M jis yra géras 953; atitaisomos klaidos: kas jo jo od io 414 Kas jojo od io 486; ßaukiu ßaukiu 4 Kaukiu, ßaukiu 4 (plg. XVIII amþiaus leidimø S aukiu, kaukiu 4); Råudà D augµmas padawe 277 Råuda D augµmà padawe 319. Parenkami áprastesni þodþiai: Bëdullei 277 bddnei 319; nec neðk ðen 276 d¾k 318; Nëßc oms [...] Patarpimmà 272 Ndßc ioms [...] Patapimà 312, Patriarku 106M Séntewja 946. Be to, 1832 metø leidimui bûdingi visi tie ÈG taisymai, kurie aptarti analizuojant ÈG stiliaus redagavimà (þr. p. 15t.). 8. FORMATO ÁTAKA 1832 METØ LEIDIMAMS. Kaip minëta anksèiau, pirmasis Keberio giesmynas 1832 metais buvo iðleistas siauro ir plataus formato knygomis. Iðlikæs yra tik platusis leidimas metø siaurasis variantas kalba, sandara veikiausiai buvo labai artimas tirtajam 1836-øjø leidimui. Ðitai árodo ne tik ankstesni (þr. p ) tyrimai, bet ir pati 1836 metø giesmyno struktûra metø treèiosios dalies rodyklë liudija, jog ankstesnioji treèioji dalis buvo ádëta po giesmyno ir maldyno su atskira rodykle (kitaip nei plaèiajame 1832 metø leidime) mat á 1836 metø varianto rodyklæ nëra átrauktos dvi ðiame leidime pridëtos naujos giesmës, taigi tarsi automatiðkai pakartota ankstesnio leidimo rodyklë. Be to, ir 1836 metø maldyno dalies, kuri dël vietos stokos buvo atmesta 1832 metø plaèiajame variante, palyginimas su RG rodo, jog ji atspindi labai keberiðkus taisymus, plg.: RG Atkreipimus 4 ~1836 Atkreipimmus 620; tarnaujenc oms 11 tarnåujianc ioms 627; inna 178 ino 789; µenney 173 µénay 789; buk Laupµe 8 t eµµie Laupµe 624. Tiesa, nemaþai redaguota praleistos pasenusios frazës apie Marggrowus ir Marggrawenus (þr. 5[=621]; 10[=626]); taisytos ir archajiðkos morfologijos formos: Wießpats nom. pl. 5 Wießpac ei 621. Vadinasi, 1832 metø siaurasis variantas (kaip ir 1836-øjø variantas) turëjo nesutrumpintà maldynà. Kadangi leidëjas Hartungas teigë 1832 metø siaurojo leidimo spaustuviniø rinkiniø neiðardæs, galima spëti, jog 1836 metø variantas buvo netgi visiðkai identiðkas nerastajam 1832 metø leidimui. Tuomet kyla klausimas, kodël abiejuose tø paèiø 1832 metø leidimuose nevienodai intensyviai taisyta raðyba ir fonologija. Atrodo, svarbiausià átakà tam turëjo leidiniø formatas. Siaurojo varianto formatas sutampa su ankstesniø XVIII XIX amþiaus giesmynø formatu sutampa puslapiai, net ir eiluèiø lauþymas. Galima daryti prielaidà, jog ðio formato leidimas buvo perdirbamas tiesiogiai naudojantis neiðardytais prieð tai iðëjusio 1810 (?) metø giesmyno spaudmenø rinkiniais ir èia liko nemaþa praþiûrëtø senøjø formø. Platusis variantas turëjo bûti renkamas ið naujo, taigi labiau atspindëjo Keberio darytuosius keitimus metø leidimas 44 Archivum Lithuanicum 3

46 turbût tik pakartojo pirmàjá variantà arba vien neþymiai mëgino atitaisyti praþiûrëjimus (plg metø treèiosios dalies keitimus). O 1838 metø (naujesniøjø) lankø ir treèiosios dalies perdirbëjas, kuris apskritai labiau kiðosi á pertvarkomà tekstà, ne vienu atveju kai kà stengësi atitaisyti bûtent pagal platøjá 1832 metø leidimà, plg.: karåujantieji (1832, 505) karåujentieji (~1836, 431; panaðiai ir RG) karåujantieji (1838, 431); µunkæjæ 314 µunkdjæ 273 µunkæjæ 273; Newålês gen. sg. 317 Newåliôs 275 Newålês 275; Kar igys 507 Kar ygys 433 Kar igys 433; Kytryµtês 311 Kytriµtês 270 Kytryµtês 270; nuweµtu 485 nuwéµtu 414 nuweµtu 414. Ypaè stengtasi laikytis Keberio taisymo, daryto praes. dalyviø priesagose: -jent- -jant-, vis dëlto dar liko nepakeistø formø, plg. paµtojenti 414 (paµtojanti m.). 9. KEBERIO GIESMYNØ KALBA. Jau leidimø taisymø analizë parodë, kad XIX amþiaus giesmynø kalba gana nevienalytë. Greta pakeistosios formos daþnai vartojami ið XVIII amþiaus leidimø likæ ávairiø sluoksniø reliktai. Ðitaip ávairuoja ne tik raðyba, bet ir fonologija, kiek maþiau morfologija ir sintaksë Ypaè tai pasakytina apie pirmàsias dvi oficialiojo giesmyno dalis ir maldynà. Keberio dëka èia buvo þymiai sumoderninta raðyba (panaikinta daugelis geminatø; minkðtumo þenklas ásivestas po minkðtojo [è], [dþ], [ð], [þ] 49 ). Abstraktø -immas, -ummas pasitaikantis raðymas su dvigubomis priebalsëmis tarsi rodytø, jog atsiþvelgta á Ostermejerio gramatikos nurodymà 50 taip þymëti paroksitoninius (kuriø kirtis priesagoje, o ne ðaknyje) abstraktus; toká principà geminatø þymëjimà derinti su kirèiavimu atspindi ir kai kurie tirti metø ásakai 51. Taèiau Keberio giesmyne ðalia yra ir daug netaisyklingø formø, plg. Nupélnimmà 625; Waldimme 621. Daþnas nosiniø keitimas balsëmis su kirèio þenklais rodytø, jog iðnykus nosiniams garsams, Keberis nebematë prasmës laikytis tradicinio þymëjimo metø lankuose raðybos poþiûriu kai kuriais aspektais bandyta gráþti prie ankstesniø kleiniðkø normø (dar þr. Palionis 1996, 39, 40, 49): balsis [a] po minkðtøjø [è], [ð] þodþio gale imtas raðyti <e>; buvæ nosiniai garsai þymëti tradiciðkai nosinëmis raidëmis; ne su veiksmaþodþiais daþniau imtas raðyti kartu. Kita vertus, minkðtumo þenklas imtas þymëti ir po minkðtøjø [r], [s], [l]. Beje, Keberis netaisë paplitusios kai kuriø veiksmaþodþiø praet. 2 sg. galûnës neadekvaèios raðybos 49 XVIII amþiaus raðtuose minkðtumo þenklas èia nedëtas, o balsis [a] po minkðtojo priebalsio daþniausiai raðytas fonetiðkai, t. y. <e>, plg. Jonas Palionis, XVIII a. lietuviø raðyba, LKK 36, 1996, 39, 46t. 50 Þr. Gotfried Ostermeyer, Neue Littauische Grammatik, 1791, 191t. 51 Plaèiau þr. Gertrud Bense, Sprachliche Untersuchungen zu neugefundenen litauischen Dokumenten aus dem XVIII. Jahrhundert, Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg 7(3), 1958, Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

47 (-ei vietoj lauktinos -ai). Veikiausiai jam toks paraðymas atrodë pakankamai áprastas; ðiø galûniø raðyba nuosekliai pakeista 1838 metais Fonologinë sistema keista tik ið dalies. Nors, pasak Jono Palionio, XVIII amþiaus leidimø kalba buvusi gana vienoda ir atitiko kleiniðkàjà, vakarietiðkàjà pietietiðkàjà raðomosios kalbos tradicijà 52, vis dëlto atidesnis þvilgsnis rodo, jog èia dar pasitaikydavo nemaþa ir strukiðkø elementø. Keberio pertvarkytas oficialusis giesmynas fonologijos poþiûriu ágijo daugiau kai kuriø baltsermëgiðkø, norminiø formø: nekirèiuotame þodþio (ypaè savybiniø ávardþiø) gale beveik nebevartotas strukiø [a]; atsirado daugiau norminiø [ie] vietoj suvienbalsinto daþnoko strukiø [ë]. Retkarèiais vis dëlto pasitaikydavo ir formø su strukiðku [ie] vietoj baltsermëgiø [ë] (pvz., niera). Hiperkorekcija laikytinas 1832 metø leidimui bûdingas prieðdëlio pri- keitimas prie-. Kita vertus, dël keberiðko [o] ir [uo] painiojimo giesmyne atsirado nemaþa tam tikrø sustrukintø þodþiø su [uo] vietoj [o] ir atvirkðèiai. Ðitaip ðalia ið XVIII amþiaus leidimø perimtø dovana, dovanoti ir jø bendraðakniø þodþiø vartojama geroka dalis pakeistøjø duovana, duovanoti ir kt., o kai kuriø veiksmaþodþiø norminë priesaga -uo(ti), -uoj- ëmë konkuruoti su -o(ti), -oj- ir kt. Sporadiðkai buvo supainiota nemaþai ir kitø pavieniø formø. Vëlesni leidimai Keberio darytø fonologiniø keitimø netaisë, o kartais netgi juos mëgino pratæsti, taikyti likusioms senosioms formoms: 1836 metø leidime atsirado dar daugiau duovana tipo þodþiø. Tad sakyti, kad XVIII amþiaus oficialieji giesmynai tæsë uþkonservuotà ankstesniàjà (kleiniðkàjà) baþnytinës poezijos kalbos tradicijà, iðlaikytà Rytø Prûsijoje ir vëlesniais laikais (þr. Palionis 1997, 51), nëra visiðkai tikslu. Juolab kad po Keberio oficialøjá giesmynà ëmësi tvarkyti strukiø ðnektos atstovas Frydrichas Kurðaitis. Pats strukiðkas keitimas [o] [uo] ir [uo] [o] yra ádomus kiek kitu aspektu. Vokietis Keberis lietuviø kalbos mokësi ir didesnæ brandaus gyvenimo dalá praleido baltsermëgiðkuose kraðtuose (Koðûbø dvaras, Mielkiemis, Gumbinë), vadinasi, turëjo neblogai skirti [o] ir [uo], kaip ir [ë], [ie]. Jo strukiðkumà galima bûtø interpretuoti dvejopai: ðiø garsø svetimtauèio ausis kartais tiesiog negalëjo diferencijuoti arba kai kuriø þodþiø varijavimas kalbamuoju poþiûriu paplito Rytø Prûsijos raðomojoje kalboje. Mat ir RG, kur vyrauja dovana variantai su [o], pasitaiko pavieniø atvejø su [uo] 53. Dar viena máslë Keberio giesmyno (ir plaèiojo, ir siaurojo leidimo) antraðtinio lapo dvi formos µuraßytus ~ suraðytos ir randamus ~ randamos. Toks paraðymas 52 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos ir tarmiø santykis XVIII a. Rytø Prûsijoje, LKK 38, 1997, Mykolo Birþiðkos aiðkinimas, jog forma duovana Prûsijos giesmynuose, matyt, kilusi dël veiksmaþodþio duoti átakos (þr. Mykolas Birþiðka, Rinktiniai mûsø senovës raðtai, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisijos leidinys, 1927, 145), vargu ar yra pagrástas. 46 Archivum Lithuanicum 3

48 veikiausiai yra korektûros klaida. Kitur Keberio visur vartojamos áprastos formos su -os: perµtatytos, µutaiµytos (antros giesmyno dalies pavadinimas); perwei detos, pagerintos (treèiosios dalies antraðtinis lapas). Neaiðku, kodël vëlesniuose leidimuose klaidos nebuvo pataisytos. Kita interpretacija ðias formas galima laikyti tarminëmis, veliuoniðkiø ðnektos (esanèios Lietuvos ir Rytø Prûsijos pasieny [Rytø Prûsijos ðiaurës rytø kampelis]), kuri nekirèiuotas galûnes -o, -ë; -os, -ës siaurina iki -u, -i; -us, -is. Vis dëlto Keberis gyveno tolokai nuo minëto ploto ir kitø veliuoniðkiø ypatybiø jo giesmëse nepavyko rasti. Tad patikimesnis yra pirmasis aiðkinimas Giesmiø morfologija ir sintaksë, lyginant su XVIII amþiaus leidimais, pakito maþai. Daþniau ðie pertvarkymai buvo daryti maldyne, kuris yra neatsiejama giesmyno dalis. Ir tai suprantama: juk keisti neeiliuotà ir visuotinai negiedamà tekstà yra daug paprasèiau. Keberio giesmyno ir maldyno morfologijos sistema nebeteko archajiðkø ávardþiuotiniø bûdvardþiø, dalyviø nom. pl. su ilgaisiais dëmenimis; maþiau archajiðkø jungtukø jeng, jeib; atsisakyta archajiðkø kai kuriø linksniø formø, koreguota daiktavardþiø giminë, kamienai. Geriau suderinti sakinio tariniø laikai; pakeisti kai kuriø sintaksiniø junginiø objektiniai ryðiai. Máslinga vien 1832 metø maldyne daþnai vartota forma Dangaus (nom. sg.) matyt, supainiota su gen. sg. forma metais taisytame maldyne taip pat iðlaikyta morfologijos ir ypaè sintaksës modernizavimo tendencija: èia maþiau verstiniø sudëtiniø veiksmaþodþiø laikø formø; modernesnis kai kuriø prielinksniniø junginiø linksnio valdymas (iki+dat. iki+gen.); maþiau verstiniø ant+gen. tipo junginiø. Visø leidimø leksika, nepaisant retsykiais redaguoto stiliaus, beveik nekoreguota: pakeistas vienas kitas retesnis þodis arba aiðkus skolinys Treèioji giesmyno dalis, kurios rengëjas ir kûrëjas yra Keberis, daug vienodesnës kalbõs ir raðybos, ir fonologijos, ir morfologijos bei sintaksës poþiûriu. Matyti pastangos þymëti pastovià kai kuriø þodþiø kirèio vietà: akûtas dedamas veiksmaþodþiø su -auti formose. Tai jau XIX amþiaus Rytø Prûsijos kalba su vyraujanèiomis baltsermëgiø formomis. Vis dëlto èia taip pat pasitaiko tam tikrø fonologijos sistemos svyravimø. Vienas ið pagrindiniø savitumø bûdingas ir kitoms oficialiojo giesmyno dalims dovana, vartoti ir kai kuriø kitø þodþiø dubletø su [uo] ir áprastesniu [o] koegzistencija (ir atvirkðèiai, pvz., n¾latay 744 ir nolatay 778; Sawoµus 822 ir Saw¾µus 734, 751; su [o] nuosekliai vartojami gyvolis ir veiksmaþodis dejoti). Taip pat minëtina, jog strukiðkø formø su [ie] vietoj baltsermëgiø [ë] pasitaiko labai retai ir daþniausiai jos kaitaliojasi su norminëmis formomis (nuldmæs 708, 735; liemes 745), daþniau pasitaiko tik forma niera. Labiau ávairuoja veiksmaþodþiø (ávairiø laikø, nuosakø) 1 pl. refleksinës galûnës d iaugiamds 734, d iaugµimieµ 824, d iaugkimeµ Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

49 Be to, ðiek tiek skiriasi paties Keberio ir ið Milkaus giesmyno atëjusiø giesmiø kalba. Milkaus giesmyno giesmëse, kurias Keberis smarkokai redagavo, kiek daugiau strukiðkø formø su [ie], [uo] vietoj [ë], [o], plg. nulëmei (MiG 101) ir nuliemei (1832, 807); Gëdà 26 ir Giedà 694; Lëto 26 ir Lieto 694; apgiedoµu 605 ir apgied¾µu 747; Orai 654, 655 ir Ürai 739, 738. Tokie Keberio hipernormalizmai rodytø netvirtà [o], [uo], [ë], [ie] skyrimà. Be to, didesnis ðiø garsø varijavimas atsispindi ir dël turtingesnio Milkaus giesmiø þodyno. Paties Keberio kurtos giesmës leksikos, stiliaus poþiûriu yra gana vienodos ir skurdokos. Keberio ir Milkaus giesmiø lyginimas atskleidë dar keletà Keberio kalbos bûdingumø forma atlaidus ir kiti to paties kamieno þodþiai vartojami tik su -ei-, plg. Atleidà 803; Atleidôs 738; Milkaus giesmyno atlaidus 585 Keberio atleidus 689; prieveiksmis seniai vartojamas tik kaip µenay, o macnai, pakarnai kaip macney ir pakarney; matyt, dël analogijos su daiktavardþiu bëda visur yra tik bëdnas, -a. Ið Keberio giesmiø morfologijos savitesniø bruoþø minëtinos daþnai vartojamos, Rytø Prûsijoje paplitusios prieveiksmiø formos su -ai wiµµaday, n¾latay, niekaday; ið sintaksës tam tikruose bibliniuose posakiuose nuosekliai iðlaikomos prielinksninës konstrukcijos po+gen.: po Diewo Deßinês 708, 782; po Akiû 798, 803 (bet po Tawim 710); be to, èia daugoka verstiniø junginiø ant+gen.: Ant gero ragini 716; Ant Wieµ patiês tikekimeµ 795; ant manês did ius Daiktus darei 744; µutek ant to Stiprybæ 700; Ant Garbês 717. Giesmiø leksikai bûdinga nemaþa slavizmø, daþniausiai susijusiø su religijos sàvokomis. Vëlesni treèiosios dalies leidimai, ypaè 1838 metø, daugiausia stilistiðkai redagavo giesmiø kalbà, paliko Keberio kalbai bûdingus strukinimo atvejus ir taisë tik kai kuriuos fonologijos, morfologijos bei sintaksës netikslumus. 10. IÐVADOS. 1. Nors neseniai Èikagos bibliotekoje rasto giesmyno pratarmë pasiraðyta 1751 metais, egzemplioriaus sandaros, raðybos, stiliaus redagavimo ypatybës rodo, jog tai vienas ið XIX amþiaus vidurio Keberio giesmynø leidimø. 2. Rygos bibliotekos egzemplioriaus lyginimas su XVIII amþiaus (ypaè 1791 metø) ir XIX amþiaus Keberio oficialiojo giesmyno leidimais liudija, jog rygiðkis giesmynas yra labai artimas 1791 metø leidimui ir turi kai kuriø bruoþø, sutampanèiø su Keberio giesmynais. Teigtina, jog tai veikiausiai XIX amþiaus pradþios (1810 metø [?]) leidimas, kuriuo daugiausia rëmësi vëlesnieji Keberio giesmynai. 3. Remiantis atskirø siaurojo formato Keberio giesmynø lankø analize, darytina iðvada, jog po Keberio mirties tik 1836 metais buvo pakartotinai iðleistas visas oficialusis giesmynas, maldynas ir treèioji giesmyno dalis. Visi tirti leidimai, priskiriami 1838 metams, ið tiesø yra suformuoti ið skirtingø metø leidimø lankø. Dalis pradþios lankø ir kai kurie atsitiktiniai tolesni lankai yra 1836 metø; likusi giesmyno dalis sudaryta ið 1838 metø ir kartais dar ásimaiðiusiø Frydricho Kurðaièio 48 Archivum Lithuanicum 3

50 parengtø lankø (pastarøjø nedaug ir jie ádëti vietoj 1836 metø lankø); maldynas ir treèioji giesmyno dalis turi visus 1838 metø lankus. Vadinasi, 1838 metais labiausiai rûpintasi pertvarkyti treèiàjà dalá bei maldynà, o giesmyno perdirbti turbût tik tie lankai, kuriø spaudmenø rinkiniai spaustuvëje buvo labiausiai susidëvëjæ. Tokius giesmynus (dël aiðkiai neidentifikuotø Kurðaièio lankø) tik sàlygiðkai galima vadinti 1838 metø leidimais. Spëjamas jø publikavimo laikas metai. Toks leidimas yra ir Èikagoje rastasis egzempliorius. 4. Savo parengtame 1832 metø plataus formato giesmyne, kaip teisingai nurodë ir Schwede (1891, 402), Keberis visø pirma sumodernino raðybà. Atsisakë priebalsiø geminatø; iðlaikë jas (bet nenuosekliai) tik abstraktø priesagose -immas, -ummas; nosines þodþio ðaknyje keitë balsëmis su akûto ar cirkumflekso þenklais; daþniau po afrikatø ir <ß> vartojo minkðtumo þenklà; po [ð], [þ] ir afrikatø gana nuosekliai <e> keitë <ia>; dalyviø praes. priesagose vartotà -je- taisë á -jia-, -ja-; ypaè daþnai vartojo <µ > ir <c > vietoj áprastesniø <ß> ir <c >; ne atskyrë nuo veiksmaþodþiø. Fonologijos poþiûriu labiau paisë baltsermëgiðko -o nekirèiuotoje galûnëje; taisë strukiðkas formas su [ë]; taèiau kai kur ásivedë strukiðkas formas duovana, duovanoti, vartuoti, kurios iðliko ir tolimesniuose leidimuose. Morfologija ir sintaksë keista nedaug: atsisakyta kai kuriø archajiðkø nebebûdingø formø (pvz., ávardþiuotiniø formø ilgøjø dëmenø). Treèiojoje giesmyno dalyje, be minëtø duovana tipo dubletø, vartota ir kiek daugiau nenorminiø formø su [ie] vietoj [ë] metø leidimas nuo pirmojo Keberio plataus formato giesmyno skiriasi tik ankstesniø klaidø pakoregavimu (tikslesniu nosiniø þymëjimu acc. sg. ir pan. atvejais, < >, < >, <é>, <d>, <i>, <y> raidþiø koregavimu, daþnesniu kirèio þymëjimu, specifinio raðmens <µ >, <c > atsisakymu, intensyvesniu strukiðkø formø su [uo] vietoj [o] ávedimu) ir didesniu senojo oficialiojo giesmyno leidimo (Keberio giesmyno ðaltinio) formø sluoksniu. Pastarosios formos yra daug konservatyvesnqs nei pirmajame Keberio leidime raðybos (ypaè daug geminatø, nededamas minkðtumo þenklas ir kt.) ir fonologijos. Veikiausiai jos buvo perimtos ið siaurojo 1832 metø leidimo. O pastarasis senàsias formas galëjo ágyti dël siauro formato leidimo rengimo specifikos: tokio pat formato 1791, 1810 (?) metø leidimo tekstas (ar spaustuviniai rinkiniai) buvo nevisiðkai tiksliai pertaisomas pagal platøjá 1832 metø variantà. Platusis variantas, kurio puslapiai, eiluèiø lauþymas nesutapo su ðaltinio, matyt, buvo rengiamas daug kruopðèiau, be to, èia spaustuvininkai negalëjo tiesiogiai panaudoti likusiø ankstesnio leidimo rinkiniø. 6. Rimèiau Keberio giesmynas taisytas 1838 metais. Nemaþai stilistiðkai redaguota kalba. Savaip pertvarkyti kai kurie raðybos dalykai: þodþio ðaknyje gana nuosekliai imtos dëti nosinës, o minkðtumo þenklas ir po [r], [s], [l]; po [ð], [è], [dþ] þodþio gale bei vienskiemeniuose þodþiuose Keberio ásivestà -ia, -ià daug kur pakeista á -e, -æ; dalyviø praes. priesagø -je-, -jia- á -ja-. Fonologijos poþiûriu nuosekliau 49 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

51 taisyta pasitaikanti strukiðka nekirèiuoto þodþio galo -a ( -o). Kai kuriø ávairavusio kamieno (ç ar â) veiksmaþodþiø praet. 2 sg. galûnë -ei beveik visais atvejais taisyta á -ai. Pakeistas kai kuriø archajiðkø prielinksniniø junginiø valdymas, nelietuviðkos konstrukcijos. Be to, stengtasi atitaisyti ir ankstesnio leidimo padarytas klaidas; ypaè atsiþvelgiama á pirminá variantà. 7. Kurðaièio pertvarkyti lankai á 1838 metø Keberio giesmyno leidimà pateko arba kaip bandomieji lankai, arba ið numanomo pirmojo Frydricho Kurðaièio giesmyno leidimo. Pagrindinis jø skiriamasis bruoþas daugelio þodþiø kirèio vietos ir kokybës þymëjimas pagal tam tikrà susikurtà kirèiø sistemà. Nuo vëlesnës Kurðaièio giesmyno leidimø kirèiavimo sistemos ði ypaè skiriasi nekirèiuotais tvirtagaliais dvibalsiais su antruoju sandu -i bei nekirèiuotais [i] ir [y]. 8. Keberio giesmynø kalba susideda ið keliø sluoksniø: oficialiojo giesmyno pirmosiose dviejose dalyse ir maldyne koegzistuoja sdnosios, dar ið XVIII amþiaus atëjusios, ir naujosios, Keberio pertvarkytos, (hiper)priderintos prie baltsermëgiðkø normø, formos. Treèiojoje giesmyno dalyje kiek daugiau strukiðkø formø atsiradæ dël kai kada nevykusio panaudotø Milkaus, Ostermejerio ir kt. giesmiø perredagavimo. Be to, specifiðkas Hartungo leidyklos spausdinimo ir áriðimo bûdas naudotis neiðardytais ankstesnio leidimo rinkiniais bei ne vienø metø spausdintais knygos lankais giesmyno kalbà, ypaè raðybos poþiûriu, padarë dar heterogeniðkesnæ. Literatûra ir ðaltiniai B ALTRAMAITIS, SILVESTRAS = Ñ[ÈËÂECÒÐÚ] ÁAËÒÐÀÌÀÉÒÈÑÚ, 1904: Ñïèñîêú ëèòîâñêèõú è äðåâíå-ïðóññêèõú êíèãú [...], Ñ.-Ïåòåðáóðãú: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è Êîìï. B ENSE, GERTRUD, 1958: Sprachliche Untersuchungen zu neugefundenen litauischen Dokumenten aus dem XVIII. Jahrhundert, Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther- Universität Halle-Wittenberg 7(3), B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1927: Rinktiniai mûsø senovës raðtai, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisijos leidinys. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1926: Lietuviø bibliografija 2, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisijos leidinys. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, a : Aleksandrynas 2, Vilnius: Sietynas. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, b : Aleksandrynas 3, Vilnius: Sietynas. B UCH, TAMARA, 1998: Zur Akzentuierung des Christian Donelaitis, Opuscula lithuanica, Warszawa: Katedra Jæzykoznawstwa Ogólnego i Baltystyki Uniwersytetu Warszawskiego, ÈG Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwnin- 50 Archivum Lithuanicum 3

52 kams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû=Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: Mf (originalas: Newberry Library, Chicago, sign.: Bon ). F UEHRER, RUTH, 1927: Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommision für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann. H ARTUNG, GEORG FRIEDRICH, 1838: Entgegnung und Berechtigung des Aufsaães im December=Heft der Prov.=BlÕtter: Wie lõßt µich die Einf hrung eines neuen Geµangbuches am weckmõßigµten befærdern?, VaterlÕndiµches Archiv [...] oder Preuß. Provin- ial=blätter 19, J AÐINSKAITË, IRENA, 1971: Veiksmaþodþiø struktûriniai tipai ir daryba, LKG 2, K AUNAS, DOMAS, 1987: Maþosios Lietuvos spaustuvës metais, Vilnius: VU leidykla. K AUNAS, DOMAS, 1999: Knygos dalia, Vilnius: Pradai. [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1832]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos, kurroµa brangiåuµos µénos ir naujos Gieµmes µuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruµû Karalyµtëje ëµantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgånimo podraug µu Maldû= Knygomis, kurroµa ne tiktai µénos, bet ir naujos Maldos randamus yra [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 949. [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1836]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 926; BKC, sign.: C , C , C [KEBERIS, KAROLIS G OTARDAS,] [1838]: Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. VUB, sign.: L R 11911/12, L R 12029/30. [KLEINAS, DANIELIUS,] 1957: Pirmoji lietuviø kalbos gramatika, parengë Lietuviø kalbos ir literatûros institutas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla. KlM [Kleinas, Danielius,] NAUJOS [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] Met¾µe Kristaus [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1843: BeitrÕge ur Kunde der littauiµchen Sprache, von Friedrich Kurµchat 1, Kænigsberg: Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerei. [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1864 a : Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Keleiwis iß Karaliauc iaus 46, 182t. [KURÐAITIS, FRYDRICHAS,] 1864 b : Atµiliepimai (Del muµû giedamujû Knygû), Kele[i]wis iß Karaliauc iaus 47, 185t. LB Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

53 Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuviø kalba Papildymai, Vilnius: Mintis, MiG [Milkus, Kristijonas,] 1806: Sénos ir naujos Gieµmës [...] Karalåuc uje [...] Mette NG I; II Iß naujo pérwei dëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. BKC, sign.: C /6; C /9. O STERMEYER, GOTFRIED, 1791: Neue Littauische Grammatik, Kænigsberg: gedruckt bey G. E. Hartung. O STERMEJERIS, GOTFRYDAS, 1996: Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. P ALIONIS, JONAS, 1996: XVIII a. lietuviø raðyba, LKK 36, P ALIONIS, JONAS, 1997: Lietuviø raðomosios kalbos ir tarmiø santykis XVIII a. Rytø Prûsijoje, LKK 38, PG Iß naujo pérweizdëtos ir pagérintos Giesmjû=Knygos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo, [1838]. LMAB, sign.: Mf. 711 (originalas Sankt Peterburgo universiteto bibliotekoje, sign.: E. II. 2556). RG Ißnaujo pérwei dëtos ir pagérintos Gieµmû Knygos, kurr¾µe brangiåuµos µénos ir naujos Giesmes µuraßytos [...] Karalåuc uje, Ißµpåuµtas karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo. Baltijas Centrâlâ bibliotçka: inv. Nr. 6169; sign.: 50; 52. RiM [Rikovijus, Jonas,] Naujos [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] S ALYS, ANTANAS, 1992: Raðtai 4. Lietuviø kalbos tarmës, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija. S CHWEDE, R[UDOLF], 1891: Zur Geschichte der litauischen Gesangbücher, Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, S UBAÈIENË, GIEDRA, GIEDRIUS SUBAÈIUS, 1999: Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø, Chicago: Draugas. ÐuM [Ðusteris, Frydrichas,] Naujos [...] Maldu knygeles [...] Karalauczuje [...] Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas. Birutë Kabaðinskaitë ZUR ENTSTEHUNGSGESCHICHTE UND SPRACHE DER GESANGBÜCHER VON KARL GOTTHARD KEBER: 1. HÄLFTE DES 19. JHS. Zusammenfassung Anlaß zur vorliegenden Untersuchung bilden die kürzlich in der Newberry Library zu Chicago (Sign. Bon ) sowie in der Baltischen Zentralbibliothek zu Riga (Inventar- 52 Archivum Lithuanicum 3

54 nummer 6169, Sign. 50; 52) aufgedeckten Exemplare des offiziellen Lutherischen Gesangbuchs. Die vorgenommene Analyse hat erwiesen, daß es sich im ersteren Fall um eine in der Mitte des 19. Jhs. (um 1838) von Keber überarbeitete Ausgabe dieses Gesangbuches, im letzteren um eine etwas frühere, zu Beginn des 19. Jhs. (möglicherweise 1810) entstandene und in vielerlei Hinsicht an die Ausgaben des 18. Jhs. (insbesondere an diejenige vom Jahre 1791) anknüpfende Fassung handelt. Am ehesten hat die letztgenannte Fassung die Grundlage der Keberschen Neubearbeitung vom Jahre 1832 gebildet. Anhand eines Vergleichs der sprachlichen Merkmale mit denjenigen der übrigen von Keber besorgten Fassungen des Gesangbuchs läßt sich feststellen, daß nach Kebers Tod das offizielle Gesangbuch als Ganzes, zusammen mit dem Gebetbuch und dem dritten Teil des Gesangbuchs, erst 1836 neu verlegt worden ist. Die Ausgaben, die dem Jahre 1836 zugeschrieben werden, sind bei näherem Zusehen nicht alle in diesem Jahr erschienen, sondern sie setzen sich aus Druckbogen zusammen, die zu verschiedener Zeit entstandenen Drucken entstammen. Ein Teil der Bogen am Anfang des Bandes sowie einzelne Bogen im weiteren Teil sind der Ausgabe vom Jahre 1836 entnommen; der übrige Teil des Gesangbuchs setzt sich aus Bogen aus der Ausgabe vom Jahre 1838 sowie aus zufällig dazwischen geratenen von Friedrich Kurschat redigierten (und von ihm mit Akzentzeichen versehenen) Bogen zusammen. Das Gebetbuch und der dritte Teil des Gesangbuchs enthalten nur Bogen aus der Ausgabe vom Jahre Offensichtlich hat man sich 1838 am meisten um die überarbeitung des Gebetbuchs und des dritten Teils des Gesangbuchs bemüht, vom übrigen Gesangbuch aber sind wohl diejenigen Teile neu bearbeitet worden, deren Satz in der Druckerei am stärksten abgenutzt war. Die betreffenden Gesangbücher sind demnach nur mit Vorbehalt als Ausgaben des Jahres 1838 zu bezeichnen. Dies gilt auch für das in Chicago aufgedeckte Exemplar. Im Hinblick auf die sprachliche Bearbeitung läßt sich feststellen, daß in der ersten Keberschen Ausgabe vom Jahre 1832 versucht worden ist, die Schreibung zu modernisieren. Die nach deutscher Art verwendeten Doppelkonsonanten wurden aufgegeben, das Erweichungszeichen wurde folgerichtiger gesetzt, in gewissen Fällen wurde <ia> statt <e> geschrieben, und zur Bezeichnung ehemaliger Nasalvokale werden nur zelten Nasalzeichen verwendet. Phonologische, morphologische und syntaktische Änderungen wurden nicht viele vorgenommen. Es wurde eine folgerichtigere Handhabung der westlichen Variante der Schriftsprache angestrebt (besonders in der Schreibung von -o im unbetonten Auslaut). Trotzdem wurden auch neue hyperkorrekte oder auch mundartliche nordostpreußisch-litauische Formen eingeführt. Gewisse veraltete Flexionsformen wurden aufgegeben, z. B. im Bereich der pronominalen Adjektivformen und des Dativs Singular der Nomina, Genus und Stammbildung der Substantive wurden korrigiert. Die Tempusformen des Verbs in den einzelnen Satzteilen wurden besser aufeinander abgestellt; hier und dort wurde ein seltenes Wort oder ein offensichtliches Lehnwort ersetzt. Stil- und sinnwidrige Fehler wurden verbessert. 53 Karolio Gotardo Keberio giesmynø genezë ir kalba: XIX amþiaus pirmoji pusë

55 Von den späteren Neudrucken der Keberschen Fassung weist nur der als Ausgabe vom Jahre 1838 bekannt Druck wesentliche Änderungen auf. Stilistisch wurde der Text ziemlich gründlich überarbeitet, und die Modernisierungstendenz wird auf allen Sprachebenen fortgesetzt. Nur in Einzelheiten der Schreibung (Bezeichnung der Nasalität, Schreibung von <e>) wird auf die Kleinsche Tradition zurückgegriffen. Des weitern sind Verbesserungen vorgenommen worden im Bereich des Genus der Nomina, der Stammbildung und der Rektion der Präpositionalgefüge, unlitauische syntaktische Konstruktionen sind beseitigt worden. Trotz den oben erwähnten Eingriffen in die Sprache des Denkmals ist andererseits auch hier die für alle Fassungen des Keberschen offiziellen Gesangbuchs charakteristische Mehrschichtigkeit zu beobachten, und zwar das Nebeneinander von älteren, aus dem 18. Jh. ererbten und neueren, von Keber modernisierten und der preußisch-litauischen Sprachnorm angeglichenen (zum Teil hyperkorrekten) Sprachformen in den ersten zwei Teilen sowie im Gebetbuch. B IRUTË KABAÐINSKAITË Gauta 2000 m. lapkrièio 11 d. Baltø filologijos katedra Priimta 2001 m. sausio 15 d. Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 LT-2734, Vilnius, Lietuva e. p.: birute.kabasinskaite@flf.vu.lt 0 54 Archivum Lithuanicum 3

56 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Paul F. Gehl The Newberry Library, Chicago Military Courtesy in Sixteenth-Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora 1 When a few years ago the Lithuanian-American community of Chicago published Newberry Lituanica 2 (1999), a guide to the Lithuanian books at their city s Newberry Library, some readers of the checklist were surprised to discover that one of the oldest Lithuanian books in the Newberry collection is not in Latin, German, or Lithuanian, but in Italian. Our surprise was uncalled for, however, in that Italian was an international language of war, diplomacy, and courtesy for much of the sixteenth century, and the prolific presses of Vilnius not infrequently published in Italian. As the title page of the Newberry volume informs us (Plate 1 3 ), the author Domenico Mora was a Bolognese military man in the service of Sigismund (Zigmantas) III Wasa, Grand Duke of Lithuania and King of Poland ( ). 4 Mora was one of many Italians who came to seek their fortunes on what seemed to them the expanding frontier of Catholic Europe. His book is entitled Il Cavaliere (The Knight), and was written while Mora was commander of the fortified capital of the Duchy 1 I would like to thank Pier Angelo Bellettini, Alma Braziûnienë, Maria Brynda, Rob Carlson, John Patrick Donnelly, S.J., Susan Fagan, Michael Grace, S.J., Tomasz Makowski, Lubomir Miz, Maria Úliwiñska, Giedrius Subaèius, Gabriella Zarri, and Janet Zmorcek, for help in the preparation of this essay. 2 Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø / Books of Lithuanian and Old Prussian Interest at the Newberry Library, Chicago. To 1904, Chicago: Lithuanian American Community Inc., All photographs in this article are courtesy of The Newberry Library, Chicago. 4 On Sigismund see: Aleksander Gieysztor et al., Historie de Pologne, Warsaw: Éditions scientifique de Pologne, 1971, On Italian writers in Lithuania, Jan Úlàski, La letteratura italiana nella Polonia fra il Rinascimento ed il Barocco, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, 1986, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

57 Plate 1. Title page of Il Cavaliere (1589) by Domenico Mora; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Archivum Lithuanicum 3

58 of Polozgo in White Russia. This town is modern Polotsk (Polockas, Poùock) in northeastern Belarus; in the 1580 s it lay on the recently pacified border between Lithuania and Muscovy. Since this book is relatively little known, it seems fitting to give an account of it and its author in Archivum Lithuanicum. Domenico Mora s known works all concern military affairs. 5 Interestingly, Il Cavaliere, written and printed on a militarized frontier, is the least technically military and most broadly literary of Mora s essays. A rapid, chronological review of the Bolognese author s output will give us a sense of Mora s career as a writer. We will return below to Il Cavaliere, his northern sojourn, and their implications for literary and religious culture in Lithuania. Mora s first published work was Tre quesiti in dialogo sopra il fare batterie, fortificare una città, et ordinare battaglie quadrate (Three Questions in Dialogue Form: Concerning Batteries, Fortifying a City, and Arranging Battle Formations, Venice, 1567). Each of three topics is presented succinctly and technically in the form of an answer to a specific problem posed, we are told, in courtly conversation by a Tuscan gentleman. It is dedicated to Cosimo de Medici ( ), Grand Duke of Tuscany, and to the aristocratic Academia degli Storditi at Bologna. The preface announces the imminent publication of Il Soldato, a work Mora tells us was already in preparation when the request for the Tre quesiti was made. Il Soldato actually appeared in 1569 at Venice from the press of Giovanni Griffio, and is known in three versions. The original with Griffio s title page is dedicated to Ottavio Farnese, Duke of Parma and to the Bolognese nobleman Marc Antonio Fiubbi, member with Mora of the Academia degli Storditi (Betti 1989, 70, n 11). Unsold sheets of this edition were acquired by Gabriele Giolitti in the following year and provided with a new title page and front matter. Some copies of this 1570 issue also appeared with the imprint and device of Vincenzo Valgrisio. Mora s dedication to the Duke of Parma was reprinted in 1570, but a second preface addressed to Marchese Ludovico 5 The literature on Mora is scattered. Most important are two articles by Gian Luigi Betti, Domenico Mora, un uomo d armi del Cinquecento (note biografiche), Strenna storica bolognese 39, 1989, 61-73, and idem, Il machiavellismo di Domenico Mora, uomo d armi del Cinquecento, Il Carobbio 17, 1991, 47-55; and Mieczysùaw Hartleb, Domenico Mora, na marginesie wileñsko-wùoskiego Rycerza z 1589 r., Pamiætnik trzeciego zjazdu bibljofilów polskich we Lwowie w zielone úwiàtki 26/5-29/ roku, Lwów: Towarzystwo Miùoúników Ksiàýki, 1929, Shorter notices with useful bibliography include Gian Luigi Betti, Giuliana Zannoni, Opere politiche a stampe di autori bolognesi conservate nella Biblioteca dell Archiginnasio di Bologna ( ), L Archiginnasio 92, 1997, ; Carlo Promis, Domenico Mora, Gl ingegneri e gli scrittori militari Bolognesi del XV e XVI secolo. Miscellanea di storia italiana 4, Torino: Stamperia reale, 1893, , repr. Italica gens, repertori di biobibliografia italiana 70, Bologna: Forni, 1975, ; Claudio Donati, L Idea di nobiltà in Italia, secoli XIV-XVIII, Bari: Laterza, 1988, On the military affairs of Poland-Lithuania in this period, Gieysztor et al. 1971, , Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

59 Malaspina was added by Tommaso Porcacchi, the editor of an historical series for Giolitti. 6 Il soldato is a work of courtesy for military men, describing the qualifications and virtues of the vero Soldato, & nobil Cavalliere. In 1572, when all Italy was discussing the significance of the Hapsburg/Venetian naval victory over the Turks at Lepanto (6 October 1571), Mora published in pamphlet-form an open letter to the papal commander-in-chief on the best strategy for opposing Turkish power. Parere del Capitano Domenico Mora da Bologna sopra l ordine di guerreggiare la potenza del Turco (Opinion of Captain Domenico Mora of Bologna on the Manner of Making War Against the Turk), which appeared at Bologna, is the smallest of Mora s works. In a few short pages, Mora reviews the options of land and sea attacks against the Grand Turk, dismisses the high hopes raised by Lepanto that the Turks could be contained by naval power, and advises a wellplanned and well-funded campaign in the Balkans. Mora returned to the dialogue form for his next book, a collection of short conversations between military men set in the war zone near Avignon during the repression of the Huguenots there by papal armies in the 1570 s. Entitled Riacquisto di Camereto, e Bauma (The Recapture of Cameret and Beaumes, Avignon, 1576), the five dialogues include numerous named and unnamed protagonists of the religious wars, both French and Italian. This work principally concerns tactics and fortifications in the war zone (in the Vaucluse near Avignon), but the interlocutors also express some interest in the heresy of the Huguenots as well. 7 Like all of Mora s works, it is scrupulously and vigorously anti-protestant. Il Cavaliere, the work published in Vilnius in 1589, is the most ambitious of Mora s books. It returns to a theme he seems to have been interested in all along, the rivalry between writers and soldiers; it is also the least well known of his major works. 8 Il Cavaliere is one of the most extensive expositions of the dignity of soldiers 6 The first issue is very rare, and almost all surviving copies bear the 1570 Giolitti title page and front matter; for the printing history see Betti 1989, 70, n 10. On the historical series of Porcacchi, Paul F. Grendler, Francesco Sansovino and Italian Popular History, Studies in the Renaissance 16, 1969, , repr. in Culture and Censorship in Late Renaissance Italy and France, London: Variorum, The full title of this work is: Riacquisto di Camereto, e Bauma, & come si deve fare una batteria, & guardare le picciol ville del Contato d Avignone, con una disputa fra il Trombeta, & Ugonoti intorno la loro Religione in Dialogo; the fortresses are at the modern towns of Cameret-sur-Aigues and Beaumes-de-Venise. 8 The only modern scholars to discuss it thoroughly are Betti 1989 and 1991, Hartleb 1929, and Stefano Prandi, Il capitano sapiente: la precedenza tra le armi e le lettere e la crisi della funzione sociale del letterato nel Cinquecento, Sapere e/é potere, Discipline, dispute e professioni nell Università medievale e moderna, il caso bolognese a confronto 3. Dalle discipline ai ruoli sociali, Bologna: Istituto per la storia di Bologna, 1990, I have been able to study only two copies, that at the Newberry and a fragmentary one at the biblioteca dell Archiginnasio, Bologna. Perhaps predictably, most of the other surviving copies are in Poland. I have located the following: Florence, Biblioteca Nazionale Centrale; Kórnik, Biblioteka Kórnicka; Kraków, Bib- 58 Archivum Lithuanicum 3

60 to survive from the long, largely Italian sixteenth-century debate over the precedence of letters or arms, in which the intellectuals, accomplished penmen, clearly had the upper hand over the less literary swordsmen. 9 Shortly, Mora notes in his preface, he will publish yet another book on military courtesy, entitled Imperatore. 10 On the basis of one passage in Il Cavaliere where he mounts a spirited defense of Niccolo Machiavelli, Gian Luigi Betti considers Mora a thoughtful Machiavellian (Betti 1991, 48-50). Stefano Prandi, by contrast, lumps this work with others on the subject penned in Spain in the period as products of a violent anti-intellectualism of a neo-feudalizing sort (Prandi 1990, 71; cf. Donati 1988, 229). In fact Il Cavaliere is derivative of many classical and contemporary political authors, mostly illdigested, and represents at best a kind of diluted, common-sense Machiavellism. We will discuss it further below. A sixth work on military affairs, also a Vilnius imprint, is in Latin, clearly intended for a Lithuanian public. It takes up the question of the Turkish wars again. Iudicium Columnelli Dominici Morae Bononiensis, Praefecti Militum Polonicae, sit necne Turcae bellum inferendum (Opinion of Colonel Domenico Mora of Bologna, Officer in the Polish Army, Whether or Not War Should Be Waged Against the Turks) was dedicated to Jerzy Cardinal Radziwiùù (Jurgis Radvila, ), and published in I have been unable to examine a copy of this rare work, but published excerpts and facsimiles make clear that it is a topical update of Mora s 1572 Parere, taking into consideration the waning power of the Turkish military after the death of Suleiman the Magnificent in 1566 and the rapid expansion of Poland-Lithuania in the 1570 s and 1580 s. Mora fervently invites the noble clerics and military men of Lithuania to assume the leadership of Europe in opposing the Turks (Betti 1991, 51). Towards the end of his life, Mora published another military book, concerning fortifications along the river Tiber at Rome (Betti 1991, 72, n 28). The poet, erudite, and book collector Apostolo Zeno ( ) reported still another work by Mora, a manuscript Discorso degli antichi istrumenti di Guerra (Discourse on Ancient Weapons). No copy is known (Promis 1893, 688). Most of what we know about the biography of Mora derives from his published works, chiefly their chatty prefaces, and from a few letters written by papal lioteka Jagielloñska; Kraków, Biblioteka Czartoryskich; London, British Library; Paris, Biblioteka Polska; St. Petersburg, Academy of Sciences; Wrocùaw, Biblioteka Ossoliñskich. Two additional copies, from the Poniñski and Zamoyski libraries, were once in Warsaw but are now lost. 9 On the dispute over precedence, see Donati 1988, , who correctly emphasizes the several local literary traditions involved. See also: Prandi 1990, 65-72; Hartleb 1929, ; Betti 1991, Apparently never printed, though he occasionally cites it in the text of Il Cavaliere and implies that it is already completed at the date of the preface, fol. A4r: in short I will give you my Imperator, in which you will find everything necessary to the profession of arms used in war, whether offensive or defensive; this work is already complete. Cf. Promis 1893, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

61 diplomats in Poland and Muscovy. We have already seen that his published works describe a career that took him from Venice to France to Lithuania and White Russia. He was born around 1536 in Bologna, but vaunted his family s noble origins in the Swiss canton of Grisons (Graubunden) by styling himself Gentiluomo Grisone for all his life. He chose a career as a soldier when still a boy, and seems to have been valued by his military superiors chiefly for his excellent knowledge of artillery and of the fortifications necessary to resist bombardment (Betti 1989, 63-65). At Bologna he belonged to the obscure Accademia degli Storditi, a short-lived gentlemen s club apparently born of the literary controversy over the dignity of arms. 11 He served in the military forces of Venice and the papal armies in France in the 1570 s before arriving in Poland in 1579, recommended to King Stefan Batory (Steponas Batoras, ) by Alberto Bolognetti ( ), papal nuncio in Poland, and Antonio Possevino ( ), the Jesuit philosopher who served as diplomat under several popes and who traveled to Muscovy to broker the peace of Iam Zapol skii in During his stays in France and in Poland-Lithuania, Mora observed the progress of the Protestant reformation with considerable alarm. A devout Roman Catholic and professional soldier, he felt it was his Christian duty to fight against all the enemies of Catholicism, and he at least once proposed colonizing the Socinian and Orthodox areas of the Duchy of Lithuania with good Catholic families. 12 We do not know why he returned to Italy sometime after 1595, but he seems to have died there shortly after Betti 1989, 66-67, 72, n 33. Michele Maylender, the great historian of the Italian academies, knew only a single reference to the Storditi, Storia delle accademie 5, Bologna: Capelli, 1930, Betti 1989, 63-65, 71, nn 22-23; Hartleb 1929, 105. Since Mora was definitely of the party and clientage of Antonio Possevino, it is unclear which of his opinions on matters theological were independently arrived at and which were simply part of Jesuit and émigré Italian community feelings of antipathy for Lutherans and other Protestants. The violence of Mora s anti-protestant expressions bears comparison with comparable but judicious opinions of Possevino, published at Vilnius in these same years in his Moscovia, Vilnius: J. Velicensis, 1586; see the English translation by Hugh F. Graham, The Moscovia of Antonio Possevino, S.J., Pittsburgh: University of Pittsburgh, 1977, esp. 16, That Mora did have some idiosyncratic opinions of his own we may judge from his doubting the project of founding seminaries so dear to the Jesuit missionary effort; compare Cav to Possevino 1977, 63 and to Possevino s other remarks on Livonia published in these years, Lettera alla Ducessa di Mantova, ed. Vello Helk, Rome: Maarjamma, 1973, 6-12, Further on the Jesuits in the region, John Patrick Donnelly, Jesuit Strategies in East Central Europe, , Politics, Religion and Diplomacy in Early Modern Europe. Essays in Honor of DeLamar Jensen, ed. Malcolm R. Thorp, Arthur J. Slavin, Sixteenth Century Essays and Studies 16, Kirksville, Missouri: Sixteenth Century Journal Publishers, 1994, 83-94; Stanisùaw Obirek, The Jesuits and Polish Sarmatianism, The Jesuits: Culture, Sciences and Arts , ed. John W. O Malley et al., Toronto: University of Toronto Press, 1999, Archivum Lithuanicum 3

62 The Cavaliere published at Vilnius in 1589 is the richest single source of autobiographical information by Mora. Though its principal subject is the dignity of arms, it also gives us Mora s first-hand observations on the state of Poland, Lithuania, and Muscovy in the period. The book is dedicated to Jan Zamoyski (Jonas Zamoiskis, ), the powerful chancellor under King Stefan Batory and during the first part of the reign of Sigismund III. 13 Mora declares Zamoyski the man most able to judge the relative merits of arms and letters most qualified, that is, of all the men whom Mora has met in his travels, after having wandered the largest part of France, of the Levant, of all Italy, of Imperial Germany, as well as the whole extent of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, where I presently find myself in the part of White Russia called the Duchy of Polozgo. The résumé of Zamoyski s qualifications and exploits includes his service in the recent war in Muscovy, where, Mora says, he himself also served and witnessed many valiant feats of arms (Cav., fol. A2v). This dedication is signed as from Vilnius on June 10, We may speculate that it was composed while Mora was in that city overseeing the work of printer Daniel Lancicius (Danielius Lenèickis or Daniel Ùæczycki), since Mora indicates that most of the writing had been done during the fierce winters at Polotsk, where he was forced to remain indoors at rather greater length than he would have liked to protect himself from the dangerous weather. Scholars have puzzled over the choice of Lancicius as printer, since he was associated with the Reform party in Lithuania, while Mora was a fervent and truculent Catholic (Betti 1989, 64, 71, n 21). Recent scholarship on Lancicius, however, shows that his commitment to the Reformation was intermittent. During the 1580 s, he printed for clients of all religious parties, and by the end of the decade was working more and more for Catholic clients. 14 From 1591 onward, he worked exclusively for the Catholic party (Vla- 13 Mora s dedication is to Giovanni Zamoyski, Azamosche, Capitano, Gienerale, et Gran Canceliere, del Regno di Polonia, Capitano di Derpt, Marieburgo, Chnissina, Zamech, etc. etc. On Zamoyski, see Hartleb 1929, ; Artur Úliwiñski, Jan Zamoyski kanclerz i hetman wielki koronny, Warsaw: Trzaska, Evert i Michalski, 1947; Gieysztor et al. 1971, 211, ; Danuta Wójcik-Góralska, W sùuýbie czterech monarchów: opowieúã o Janie Zamoyskim, Warsaw: Ludowa Spóldzielnia Wydawnicza, 1978; Stanislaw Grzybowski, Jan Zamoyski, Warsaw: Pañstwowy Instytut Wydawniczy, On Lancicius: Johannes Hoffmann, De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae, Danzig: Knoch, 1740, 42; Adam Lackmann, Annalium Typographicorum selecta quaedam capita, Hamburg: Felginer, 1740, ; Ludwik Abramowicz, Cztery wieki drukarstwa w Wilnie. Zarys historyczny ( ), Vilnius: Lux, 1925, 43; Alodia Kawecka-Gryczowa et al., Drukarze dawnej Polski od XV do XVIII wieku 5. Wielkie Ksiæstwo Litewskie, Wrocùaw: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich, 1959, 70-86; Àëåêñàíäð Àíóøêèí, Íà çàðå êíèãîïå- àòàíèÿ â Ëèòâå, Âèëüíþñ: Ìèíòèñ, 1970, 8-9, 16, 31-32, , 143; Irena Petrauskienë, Vilniaus akademijos spaustuvë, , Vilnius: Mokslas, 1976, 30-35; Levas Vladimirovas, Knygos istorija. Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI XVII amþius, Vilnius: Mokslas, 1979, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

63 dimirovas 1979, ). From Mora s perspective in Polotsk in 1589, moreover, the presses at Vilnius were simply the closest to hand. 15 Mora s original intention in writing Il Cavaliere was merely to pen a brief defense of soldiers against the calumnies of Girolamo Muzio ( ). This well-known poet and philologist included a diatribe against military men in the third book of his highly successful Il Gentilhuomo. At one point he even called soldiers dogs and animals, and it was this specific charge that stimulated Mora to write. 16 But the long nights of the northern winter induced Mora to compose a more extensive defense of arms as nobler than letters altogether. He implies that Muzio s popular Gentilhuomo had seemed a good winter s read, but that the more he read the angrier he got. Throughout Il Cavaliere, Mora addresses Muzio by name and most of the authorities he cites are in specific response to comparable citations by Muzio. This habit of point-by-point rebuttal makes for difficult reading, a task made harder still by the fact that Mora was not a systematic thinker. Mora s basic stance throughout Il Cavaliere is that learning and literature are the pursuits of idle men, and that soldiering and statecraft are best left to men of action with practical knowledge of war-making and peacekeeping. Far more interesting to the modern reader than Mora s disjointed arguments about the honor of soldiers, however, are his many asides on the geography, politics, and society of Europe, and especially of Poland-Lithuania, an expansionist state which Mora greatly admired. His political theory, if we may call it such, consists in the thoroughly militarizing notion that great states are ruled by force of arms, that their armies preserve the peace that produces wealth, and that the military must therefore be supported lavishly in order to ensure the continued expansion of the principality (cf. Betti 1991, 52). Stefan Batory s Poland-Lithuania was a model of this sort of state, organized and mobilized for battle on the eastern front, financially able to field large armies with adequate artillery (always a consideration for Mora), and populated by valiant noblemen with a strong military tradition. 17 Mora also approved of the elective Polish monarchy, so much admired 15 The only nearby alternative press to those at Vilnius would have been in Lutheran Rîga, on which see O. Zanders, Tipografs Mollîns un viòa laiks, Rîga: Zinâtne, 1988, esp The offending passage would seem to have been this one, Gentilhuomo, Venice: Valvassore, 1571, 221: Gli uni vi stanno come rettori, & gli altri come guardiani. Et quella differenza é (secondo Platone) che é in una casa dal padre di famiglia al cane, al quale é tenuto per far la guardia. (The first of these [the learned men] are like governors and the others [soldiers] like guards. The comparison is exactly that made by Plato between the father of the family and the dog that is kept to guard the household.) 17 On the fiscal and military reforms of Batory, not incidentally organized by the dedicatee of Il Cavaliere, Jan Zamoyski, see Jean Natanson-Leski, La frontiére orientale de la république polonaise, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, 1935, ; Otto Laskowski, Les campagnes de Batory contre la Moscovie, ibid., ; Gieysztor et al. 1971, 211. For Batory s personality and political style, John Patrick Donnelly, S.J., Antonio Possevino, S.J. as Papal Media- 62 Archivum Lithuanicum 3

64 by other sixteenth-century Italians. 18 It seems likely, given the timing of the publication of Il Cavaliere and the fact that it is dedicated so lavishly to Zamoyski, that Mora was taking the part of Zamoyski s party at the court of Sigismund III, in the hope of keeping the new king s attention concentrated on the eastern front, where Batory had had such great success, and where Mora, like other Italians, hoped for future victories against the Muscovites and Turks. 19 Mora is specific in his praises for the Polish-Lithuanian state, which he portrays as the first defense of Christendom against the Turks and Tatars (Cav ). He gives an admiring portrait of the command structure of the Lithuanian army and compares it to Italian practice, entirely in favor of the northerners (Cav ). He summarizes Batory s campaigns in the last part of the Livonian War, from 1579 to 1582 (Cav ), and he adds his own eyewitness testimony to the personal valor and political savvy of the king (Cav , 255). Soldier and Italian that he is, however, Mora does not say much about the literary or artistic affairs of Lithuania in his day. He admired Jan Zamoyski as both soldier and man of culture, but does not seem to know or care about specifics. 20 The closest he comes to praising the cultural programs of Stefan Batory or Sigismund III (both were patrons of art) is to note with approval their solicitude for the Catholic religion and their patronage of the Jesuits. These rulers had cultural credentials validated by their military prowess. Mora notes, also approvingly, that the noble Polish-Lithuanian electors never took learning into account in choosing a monarch, only proven military ability (Cav. 48). Mora was violently anti-protestant, and supported his opinions with horror stories about non-catholic places he had seen. He gives a vivid and disparaging description of Rîga, for example, a rich and noble city that was so long under the control of the Lutherans that only a few nonagenarian nuns could remember the old religion (Cav ). Mora witnessed the first Catholic Mass to have been said tor between Emperor Rudolf II and King Stephan Båthory, Archivum Historicum Societatis Iesu 69, 2000, On the politics of Sigismund s court, Úliwiñski 1947, ; Gieysztor et al. 1971, ; Grzybowski 1994, Pietro Marchesani, L immagine della Polonia e dei polacchi in Italia tra Cinquecento e Seicento: due popoli a confronto, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, 1986, , esp On Zamoyski s policies and the frontier mentality in Poland-Lithuania, Josef Mac¾rek, Dozvuky polského bezkråloví z roku 1587, Prague: Nåkladem Filosofické fakulty University Karlovy, 1929, 53-58; Gieysztor et al. 1971, 221, ; Grzybowski 1994, , ; Donnelly 2000, 41-42, On Italian thinking about the region more generally, Angelo Tamborra, Problema turco e avamposto polacco fra Quattrocento e Cinquecento, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, 1980, , and in the same volume, Angiolo Danti, L aspetto utopico della letteratura antiturca e in Polonia alla metà del XVI secolo, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, For Zamoyski s patronage see Jerzy Kowalczyk, W krægu kultury dworu Jana Zamoyskiego, Lublin: Wydawnictwo Lubelskie, 1980; Grzybowski 1994, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

65 in the city in over forty years, after Stefan Batory made it possible for the Jesuits to return there in This portrait of Rîga has moral meaning but completely lacks geographical specifics. The passage is entirely typical of Mora, who sometimes described fortifications in detail but rarely included other physical information about nature or the built environment. We know that he traveled the Dvina (Dauguva, Daugava) River from Polotsk to the sea at Rîga, but he nowhere describes the Livonian landscape, which he must surely have scrutinized from a military point of view even if he did not enjoy the scenery (Betti 1989, 72, n 28). His description of the rigors of the Russian winter, too, is offered as a moral parenthesis on the salutary hardships suffered by soldiers on frontier duty (Cav. 2). With equally clear moralizing intent and perhaps under the influence of the Catholic martyrological literature of his day, Mora lumps Lutherans, Calvinists, Huguenots, Anabaptists, and Hussites into one undifferentiated mass of social misfits, persecutors of the true faith, and murderers of Jesuit missionaries (Cav , , , ). 22 These heretics have reduced Flanders, France, Hungary, Bohemia, and other great nations to misery (Cav. 58). Although Mora does not include Lithuania in this list, the highly mixed and heterodox society of Poland- Lithuania in this period must have been on his mind. 23 He may have been thinking of non-catholic printing at Rîga and Vilnius, for example, when he observes that police powers over the press are much less effective morally than the self-regulating discipline of good soldiers well paid by good rulers (Cav. 44). On one occasion, Mora does refer his dissatisfaction with Muzio s gentlemanly opinions to the Lithuanian situation, implying that his Italian opponent had lived too much in the courtly society of Italy and had not seen the harsh realities of the wider European world. In a digression of several pages (Cav ), Mora ascribes Protestant rejection of papal authority to the same kind of intellectual pride that leads to overly refined literature. Muzio s prideful intellectualism provokes Mora to speak out, he says, all the more because of the aggravation I suffer here [in Lithuania], always hearing the pope and his commandments described in such scabrous terms (Cav. 65). This remark is followed closely by a condemnation of the many Italians who fled their homeland on pretext of religion (Cav. 67), and by a claim that if there are indeed many mansions and many thrones in God s heaven, then certainly none of them are reserved for Lutherans (Cav. 68; plate 2) Compare the account of Batory s policies penned by the Jesuit diplomat Antonio Possevino, Il Soldato Christiano con nuove aggiunte et la forma di un vero principe, et principessa, espressi nelle vite di Stefano Batori, Venice: Domenico Imberti, 1604, On martyrologies, Brad S. Gregory, Salvation at Stake, Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1999, esp , It was a source of scandal to other Italian visitors in the region too, cf. Possevino 1977, Mora sometimes has Germans in mind when he says Lutherans (both Luterani and Luteri are used), but elsewhere he clearly means Italian Protestants, e.g. Cav Archivum Lithuanicum 3

66 Plate 2. Cavaliere 68: some of Mora s anti-lutheran marginalia; the note at the bottom left reads, No thrones in heaven for Lutherans; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

67 Also striking is Mora s repeated expression of disdain for classes and individuals whom he considered social parasites. Because of the polemical nature of his argument with Girolamo Muzio, scholars (especially theologians) and lawyers (especially jurists) come in for heavy criticism on the grounds that they do little useful work and pretend to a nobility they have not earned. Exception is made for soldiers with opinions, however. Mora generally disparaged Muzio s hero Cicero on the punning grounds that Cicerone was a chiachiarone, a windbag politician (Cav ); but Mora defended his own citations of Cicero s useful political opinions on the grounds that the Roman orator had also commanded troops (Cav ). At another point Mora suggests that law books and theological tomes should be burned, and that each city should substitute for all this useless learning a simple statute book in the vernacular, easily understood and easily enforced (Cav. 91). Mora is more careful about criticizing clerics in print, no doubt because of the intolerant atmosphere of Counter-Reformation Italy in which he matured, but also out of genuine reverence for founders of true religion like Saints Dominic and Francis, a reverence he seems to have taken over at least in part from reading Machiavelli (Betti 1991, 48, 54, nn 21-22). The closest he comes to criticizing the institutional church is in the military field, where he considered himself an expert. So he remarks that prelates unqualified for military command are sometimes put in charge of troops (Cav ); and he complains that his own services to the papal armies over the years have gone underpaid through the fault of clerics who fail to understand the value of military force against the enemies of the Church (Cav. 66). He defends the Catholic clergy against laymen who (like Protestants) presume to speak on matters of religion (Cav. 250). However, we may discern a carefully circumscribed anti-clericalism behind his repeated attacks against intellectuals in general and in his surprising dismissal of the Jesuit colleges newly founded in Lithuania and elsewhere as weak medicine against the plague of heresy (Cav. 196). Urban aristocrats, especially merchants, are also targets for Mora. These men are good and useful to the state insofar as they produce wealth and promote prosperity. Thus, Mora expresses clear preference for productive merchants over impoverished but idle aristocrats, and even more over philosophers who impoverish their families for the sake of philosophizing (Cav. 128). But when merchants and tradesmen seek political power, pretend to learning, or look for military honors without military service, they are parasitical and worse, ignorant and arrogant (Cav , , ). One of the evil effects of the Protestant heresy, moreover, is that every shopkeeper, artisan, and innkeeper keeps a Bible on his worktable, and reads it promiscuously as if it were a romance, inevitably falling into error and aspiring to learning above his proper station (Cav. 78). Obviously, Mora did not make this last observation in Italy but in Protestant Germany or heterodox Lithuania. Still, in his social criticism, Mora usually seems to have the ills of urbanized Italy in mind, 66 Archivum Lithuanicum 3

68 Plate 3. Cavaliere 250: detail of the marginalia, showing one of the rare typographical errors, in this case the upside-down setting of the double <l> in Scala della vita [ the measure of a life ]; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F and he rarely refers such matters to the situation of Lithuania. The whole controversy over the precedence of letters or arms was largely a Mediterranean phenomenon. Perhaps he was offering these observations to his Lithuanian audience as an example to be avoided, but Mora does not really betray any clear sense of audience. To a large degree, he is writing for soldiers like himself, that is, for those who already share his truculent opinions. The highly digressive and conversational style of Il Cavaliere makes it difficult for the modern reader. The great eighteenth-century bibliographer of Bologna, Giovanni Fantuzzi, though he never saw a copy, nonetheless declares it the work that most accurately displays Mora s poor Italian, on the grounds that in Vilnius he would not have had the benefit of native Italian editors and typesetters. 25 Fantuzzi was probably correct in this guess, since the language and punctuation of Il Cavaliere are less standardized than in any other work of Mora. It should be said in defense of the printer Lancicius, however, that his typesetters apparently copied Mora s difficult text with care and faithfully represented the Bolognese soldier s rough, idiosyncratic style and peculiar punctuation. There are very few outright typographical errors until the final pages of the book, where some haste and impatience may be assumed on Mora s own part. (One of the rare uncorrected mistakes is shown in plate 3.) 25 Giovanni Fantuzzi, Notizie degli scrittori bolognesi 6, Bologna: Stamperia di San Tommaso d Aquino, 1788, Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

69 Lancicius also seems to have worked hard to produce an Italianate book, one that casts Mora s text in the international style popularized by Venetian printing houses of the mid-sixteenth century (and used for works by Mora printed in Italy or France). In this Lancicius followed the practice of other Northern European printers, who used distinctive native styles for works in German, Lithuanian, Russian, or Polish but aped Venetian styles for Latin, Italian or French texts. Like other printers in Poland-Lithuania, moreover, Lancicius was encouraged in this practice by the ecclesiastical and civic authorities who patronized much of the printing done in the region (Kawecka-Gryczowa 1959, 81-83). Thus, on the title page and the opening pages of the three books of Il Cavaliere, Lancicius used a variety of sizes and styles of Roman and italic types in the strict, hierarchical fashion set by Venetian taste of the period (Plates 1 and 4). He was in fact capable of very sophisticated handling of such hierarchical elements, as his title pages in Latin (in Roman and italic types) and Polish (mixing Roman, italic and black letter) attest. 26 In Il Cavaliere these efforts are particularly effective on the section openings where a few elegant ornaments and initials are also employed to good effect. The Mora title page is somewhat less successful, at least by the standards set by Lancicius earlier Latin title pages. There is some evidence that type and ornaments available to him in the service of his Calvinist patrons in the early 1580 s were no longer in his shop at the end of the decade (Kawecka-Gryczowa 1959, 81-85; Vladimirovas 1979, 456). The use of a broad border composed of small printer s flowers implies that Lancicius did not have cuts for Italian-style architectural borders in his shop in Nor did he have a central medallion or distinctive printer s mark to use on the title, as was the practice in the more thoroughly Italianizing printing houses of Rîga and Vilnius in this period. 28 In several volumes of the mid-1580 s, Lancicius had used a triangular, metal-cut tailpiece to good effect in this position on the title page, with or without a narrow border. Perhaps not coincidentally, the most elegant of these title pages were on anti-jesuit tracts Lancicius printed for the Calvinist controversialist Andreas Volanus (Andrius Volanas, Andrzej Woùan, ) between 1584 and If Mora knew of these controversial works (as his Jesuit patrons certainly did), he 26 Abramowicz 1925, 41-42, gives two handsome examples in facsimile of Polish title pages; a particularly fine Latin title page is that of Francisco Gradovio, Hodoeporicon Moschicum of 1582, reproduced by Sigitas Narbutas, Lietuvos Renesanso literatûra, Vilnius: Baltos lankos, 1997, For an example by another printer at Vilnius in this period, Aíóøêèí 1970, 42; Petrauskienë 1976, plate Compare, for example, the title pages reproduced in Àíóøêèí 1970, 20; Petrauskienë 1976, plate 14; Zanders 1988, 74, Andreas Volanus, Oratio gratulatoria and Libri quinque contra scargae Iesuitae Vilniensis septem, both of 1584, and idem, Apologia, Archivum Lithuanicum 3

70 Plate 4. Cavaliere 87: opening of the second book, showing the decorative ornaments and initials available in Lancicius shop, and the author s printed, moralizing marginalia. Both text and marginal notes on this page emphasize Mora s disagreement with Girolamo Muzio; The Newberry Library, Chicago, Call number: Case F Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

71 may have specifically requested a different look for his strenuously Catholic Cavaliere. Or perhaps Lancicius wanted to distance Mora s popularizing work from that of the learned Volanus. Lancicius used italic types sparingly in all his Latinate books, probably because he had only a small supply. In Il Cavaliere there are in all about thirty five lines of small italics (roughly equivalent to modern 12-point type) and a few lines of a larger all-capitals italic (also on a 12-point body). These italics are very handsome, in the latest international style, and distinctive in the form of the capital <D>, <R> and <S> (Plate 1). Perhaps they were imported from Germany, Austria, or even France. I have not found an exact match anywhere, but this somewhat florid style of italics was used by Antoine Gryphius at Lyon from 1556 to 1600 and, much closer to Vilnius, by Michael Zimmerman at Vienna in the 1560 s. 30 Lancicius distinctive italic types passed to the Vilnius Academy after his death and were still in use as late as 1633 (Petrauskienë 1976, plates 7, 13). By contrast to his fine italics, no one would mistake Lancicius workmanlike Roman text type for the elegant Italian ones it imitates. It is the same type he used for most of his Latin works in the 1580 s, and the mixture of crisp new sorts with somewhat worn ones in Il Cavaliere means that he was continually refreshing his cases with newly cast type from his own matrices. This was a standard practice in the period, especially for routine work. It affects the quality of the overall product only slightly. So Lancicius served the temperamental Mora well. Like the typesetting, the presswork in Il Cavaliere is generally good, though again, the Newberry copy shows some evidence of haste in the work, with minor offset from insufficiently dry sheets, especially toward the end of the book. There is every reason to ascribe this to the impatience of the author and not to the printer. An interesting feature of the book is the series of marginal notes calling attention to significant facts or opinions in the text, a common formatting device in Latin and Italian books of the period, sometimes undertaken by an editor to ease the work of the reader confronted with a dense or highly digressive text. In this book, the notes are so true to the vivid, oddball thoughts of the author that we may be sure Mora penned them himself, perhaps in the final revision of the text, during the printing. Many notes express his hatred of Luther and Lutherans. At one point he emphasizes the intellectual dangers of heresy, worse than anything mere soldiers can 30 The closest match I have found to date is the font of small-cap italics used in the colophon to the Syriac New Testament printed at Vienna by Michael Zimmerman in We know that Lancicius owned matrices and founded his own type during much of his career (Kawecka- Gryczowa 1959, 84), but since he used italics so rarely it is possible that he did not have italic matrices and relied on imported type to fill the needs of ecclesiastical patrons who wanted to publish in Latin. The earliest use of Lancicius characteristic italic I have found is in 1582 (Narbutas 1997); in 1595 he used it for the important Ledesma Catechism (Petrauskienë 1976, plate 15). 70 Archivum Lithuanicum 3

72 inflict; he writes in the margin Calvin and Melancthon. The damage done by war is brief, that done by learning is eternal (Cav. 196). These marginal notes served as the basis for a lengthy index at the end of the book. The index occupies fully twenty nine double column pages and makes for amusing reading, since it presents a list of Mora s strident opinions, ranging from commonplace to bizarre. Under L, for example, we can find these entries: Law books, to be burned ; Laws, useless ; Lorenzo de Medici assassinated ; Lardaiolo [pork-butcher] raised to knighthood ; Luther, speaker of many lies ; and Lucrezia the Roman and Penthesilea (Cav. [301]). One last, curious digression on Lithuania deserves our attention. Toward the end of his book, Mora indulges in a highly miscellaneous barrage of opinions about the wars of his own day, especially the bitter wars of religion (Cav ). He justifies the Catholic side in every conflict of the century, usually by condemning the Protestants as anti-papalist heretics, or as rebels against their just rulers, or both (Cav. 202, 204, ). Stefan Batory s part in the Livonian War is justified both by his Catholic missionary zeal and by his desire to vindicate the territorial rights of the Polish-Lithuanian crown (Cav. 204). Soldiers, not surprisingly, are remarkably long-suffering in all this, enduring not only the rigors of war but also the extremes of climate and the hardships of the frontier (Cav ). This last observation leads to a further digression on the unique climate of the far north, and to the telling of two ghost stories (Cav ). One occurs in the impressively dark forests of western Muscovy and the other on the road from Polotsk to Vilnius, in the improbable twilight that passes for night in the Lithuanian summer. In both cases Mora claims to have met witnesses to the spectral events. He ascribes the presence of ghosts to the fact that Muscovy and Lithuania, like certain volcanic regions of Italy, are lands situated by God s providence where the fire and ice of purgatory and hell rise close to the land of the living. The harsh winters and weird summers are premonitions of the torments of hell, intended, like ghostly apparitions, as warnings to the living to repent of their sins. Oddly, Mora ascribes his curious opinions on the geography of his temporary home to the authoritative Jesuit writer, Antonio Possevino: In a small volume he sent to the Duchess of Mantua, the Most Reverend Father Possevino reports that in Livonia many miraculous events are seen and heard that are clearly the work of devils, because these northern parts lie close to the realm of a great prince of devils (Cav. 265). It may be that Mora is simply trying to make his weird stories more authoritative with this citation of a highly popular account of the far North. But his wording is highly misleading, for in the letter in question, a report on the Jesuit missions in Estonia and Transylvania printed at Vilnius in 1585, Possevino is considerably more circumspect than Mora. The Jesuit does remark the general superstitiousness of Estonians, and says there are frequent requests for exorcisms by Jesuit missionary priests there. And he tells a few stories of demonic possession which may 71 Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

73 have suggested ghost stories to an uncritical Mora. 31 Mora s strategy in this citation, however, is not that of a careful scholar but merely that of an enthusiastic teller of tales. In a similar way, he adds to the realism of his extreme climate reports (and his ghost stories too) by giving the exact angle of the summer sun at Polotsk and other details of travelling in the North. The moral import of the landscape was far more interesting to Mora than mere facts of nature; and feeling himself part of Possevino s circle was probably more urgent than citing his would-be source accurately. We might conclude by asking why Domenico Mora ever found himself in this extreme landscape, or, for that matter, in the politically admirable Lithuania of Stefan Batory and Sigismund III? Over and above the commonplace of Italian professionals in the lucrative service of Polish kings and other princes of the East, was there something about Mora himself that would have drawn him to this battleground? There is little doubt that he did see it as a battleground, morally and militarily. Professional soldier that he was, he could hardly have done otherwise, even though half or more of his years there were formally peacetime service. On one level, it may simply have been the opportunism of a good, workmanlike soldier keeping busy at his chosen profession. But this author of seven books was no ordinary soldier; we have seen that he was also a moral rhetorician. Mora s outlook is so consistently Italian and Roman Catholic that we must look beyond professional opportunism to religious conviction for motives. Indeed, Mora consistently portrays soldiers as builders of states, and he portrays himself as a gentleman defender of the faith. These notions, pompous but practical and untheoretical, certainly entered into his choice of Lithuania as a personal battleground. The military opportunities for Catholic soldiers in the late sixteenth century were numerous. Enemies of the faith could be found on frontiers with Ottoman Turkey, to the east and northeast of Europe, as well as internally, in newly Protestantized parts of Germany, France, England, Scandinavia, and the Netherlands. The Spanish imperial adventure in the New World was also at its height in Mora s day, though it does not seem to have been much on his mind. 32 If we assemble all of his opinions and prejudices and look at sixteenth-century Europe with Mora s eyes, however, Poland-Lithuania seems the perfect theater for him. His stay of fifteen to twenty years there seems a natural, even thoughtful choice. Above all, alone of the European states in his day, Poland-Lithuania was expanding overland. Artillery-minded and land-bound Mora counseled against using even the proven naval power of Venice against the Turk; we may deduce that he would never have personally campaigned across the broad Atlantic for the Spanish crown, Europe s other expansionist Catholic power. The evident distaste with which he describes Lutherans and Huguenots, moreover, suggests that his 31 Posssevino 1973, esp ; on the specific matter of superstitions see Donnelly 1994, The only reference to the Spanish wars in the Cavaliere concern Flanders, 202, and Portugal, Archivum Lithuanicum 3

74 limited but bloody experience in the French Wars of Religion had left him with little desire to campaign against the internal enemies of Roman Catholicism, no matter how just he felt that cause was. 33 His own religious convictions were unshakable, but they were also political, worldly, and uncomprehending of the evangelical zeal he observed among Protestants. In such a turbulent world, the Lithuanian frontier had distinct advantages for a common-sense artilleryman like Mora. The borders were drawn clearly. Enemies could be identified without difficulty both militarily and in terms of religious confession. There were plenty of fortifications to build or bombard as the need for defense or offense arose in the normal strategic course of state-building. Poland- Lithuania, then, was the perfect career opportunity for Mora, a kingdom on the rise and militarily engaged, with monarchs of impeccable Catholic credentials. Only incidentally, there were also other émigré Italians to make it seem a little bit like home, however far the Dvina at Polotsk was from the Reno at Bologna. Sources Cited: A BRAMOWICZ, LUDWIK, 1925: Cztery wieki drukarstwa w Wilnie. Zarys istoryczny ( ), Vilnius: Lux. A NUSHKIN, ALEKSANDR, 1970, see: Àíóøêèí, Àëåêñàíäð, B ETTI, GIAN LUIGI, 1989: Domenico Mora, un uomo d armi del Cinquecento (note biografiche), Strenna storica bolognese 39, B ETTI, GIAN LUIGI, 1991: Il machiavellismo di Domenico Mora, uomo d armi del Cinquecento, Il Carobbio 17, B ETTI, GIAN LUIGI, GIULIANA ZANNONI, 1997: Opere politiche a stampe di autori bolognesi conservate nella Biblioteca dell Archiginnasio di Bologna ( ), L Archiginnasio 92, D ANTI, ANGIOLO, 1980: L aspetto utopico della letteratura antiturca e in Polonia alla metà del XVI secolo, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti, Florence: Olschki, D ONATI, CLAUDIO, 1988: L Idea di nobiltà in Italia, secoli XIV-XVIII, Bari: Laterza. D ONNELLY, JOHN P ATRICK, S.J., 1994: Jesuit Strategies in East Central Europe, , Politics, Religion and Diplomacy in Early Modern Europe, Essays in Honor of DeLamar Jensen, ed. Malcolm R. Thorp, Arthur J. Slavin, Sixteenth Century Essays and Studies 16, Kirksville, Missouri: Sixteenth Century Journal Publishers, D ONNELLY, JOHN P ATRICK, S.J., 2000: Antonio Possevino, S.J. as Papal Mediator between Emperor Rudolf II and King Stephan Båthory, Archivum Historicum Societatis Iesu 69, For his opinions on these wars, see Cav., , , Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

75 F ANTUZZI, GIOVANNI, 1788: Notizie degli scrittori bolognesi, Bologna: Stamperia di San Tommaso d Aquino. G IEYSZTOR, ALEKSANDER ET AL., 1971: Historie de Pologne, Warsaw: Editions scientifique de Pologne. G REGORY, BRAD S., 1999: Salvation at Stake, Cambridge, Mass.: Harvard University Press. G RENDLER, PAUL F., 1969: Francesco Sansovino and Italian Popular History, Studies in the Renaissance 16, Repr. in Culture and Censorship in Late Renaissance Italy and France, London: Variorum, G RZYBOWSKI, STANISÙAW, 1994: Jan Zamoyski. Warsaw: Pañstwowy Instytut Wydawniczy. H ARTLEB, MIECZYSÙAW, 1929: Domenico Mora, na marginesie wileñsko-wùoskiego Rycerza z 1589 r., Pamiætnik trzeciego zjazdu bibljofilów polskich we Lwowie w zielone úwiàtki 26/5-29/ roku, Lwów: Towarzystwo Miùoúników Ksiàýki, H OFFMANN, JOHANNES, 1740: De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae, Danzig: Knoch. K AWECKA-GRYCZOWA, ALODIA, ET AL., 1959: Drukarze dawnej Polski od XV do XVIII wieku 5. Wielkie Ksiæstwo Litewskie, Wrocùaw: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich. K OWALCZYK, JERZY, 1980: W krægu kultury dworu Jana Zamoyskiego, Lublin: Wydawnictwo Lubelskie. L ACKMANN, ADAM, 1740: Annalium Typographicorum selecta quaedam capita, Hamburg: Felginer, L ASKOWSKI, OTTO, 1935: Les campagnes de Batory contre la Moscovie, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, Liber sacrosancti Evangelii de Iesu Christo [...] characteribus & lingua Syra, Iesu Christo vernacula [...] expressa, ed. Johann Albrecht Widmanstetter, Vienna: Michael Zimmermann, M ACÜREK, JOSEF, 1929: Dozvuky polského bezkråloví z roku 1587, Prague: Nåkladem Filosofické fakulty University Karlovy. M ARCHESANI, PIETRO, 1986: L immagine della Polonia e dei polacchi in Italia tra Cinquecento e Seicento: due popoli a confronto, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, M AYLENDER, MICHELE, 1930: Storia delle accademie, Bologna: Capelli. M ORA, DOMENICO, 1589: Il Cavaliere del Colonello Domenico Mora Bolognese in risposta del Gentilhuomo del S. Mutio Iustinopolitano, In Vilna appresso Danielle Lanciense. N ARBUTAS, SIGITAS, 1997: Lietuvos Renesanso literatûra, Vilnius: Baltos lankos. N ATANSON-LESKI, JEAN, 1935: La frontiére orientale de la république polonaise, Etienne Batory, roi de Pologne, Prince de Transylvanie, Kraków: Imprimerie de l Université des Jagellons, Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø / Books of Lithuanian and Old Prussian Interest at the Newberry Library, Chicago. To 1904, Chicago: Lithuanian American Community Inc., Archivum Lithuanicum 3

76 OBIREK, STANISÙAW, 1999: The Jesuits and Polish Sarmatianism, The Jesuits: Culture, Sciences and Arts , ed. John W. O Malley et al., Toronto: University of Toronto Press, P ETRAUSKIENË, IRENA, 1976: Vilniaus akademijos spaustuvë, , Vilnius: Mokslas. P OSSEVINO, ANTONIO, 1604: Il Soldato Christiano con nuove aggiunte et la forma di un vero principe, et principessa, espressi nelle vite di Stefano Batori, Venice: Domenico Imberti. P OSSEVINO, ANTONIO, 1973: Lettera alla Ducessa di Mantova, ed. Vello Helk, Rome: Maarjamma. P OSSEVINO, ANTONIO, 1977: The Moscovia of Antonio Possevino, S.J., trans. Hugh F. Graham, Pittsburgh: University of Pittsburgh. P RANDI, STEFANO, 1990: Il capitano sapiente: la precedenza tra le armi e le lettere e la crisi della funzione sociale del letterato nel Cinquecento, Sapere e/é potere, Discipline, dispute e professioni nell Università medievale e moderna, il caso bolognese a confronto 3. Dalle discipline ai ruoli sociali, Bologna: Istituto per la storia di Bologna, P ROMIS, CARLO, 1893: Domenico Mora, Gl ingegneri e gli scrittori militari Bolognesi del XV e XVI secolo. Miscellanea di storia italiana 4, Torino: Stamperia reale, Repr. in Italica gens, repertori di biobibliografia italiana 70, Bologna: Forni, 1975, Ú LÀSKI, JAN, 1986: La letteratura italiana nella Polonia fra il Rinascimento ed il Barocco, Cultura e nazione in Italia e Polonia dal Rinascimento all Illuminismo, Florence: Olschki, Ú LIWIÑSKI, ARTUR, 1947: Jan Zamoyski kanclerz i hetman wielki koronny, Warsaw: Trzaska, Evert i Michalski. T AMBORRA, ANGELO, 1980: Problema turco e avamposto polacco fra Quattrocento e Cinquecento, Italia Venezia e Polonia tra medio evo e età moderna, ed. Vittore Branca, Sante Graciotti. Florence: Olschki, V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija. Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI XVII amþius, Vilnius: Mokslas. W ÓJCIK-GÓRALSKA, DANUTA, 1978: W sùuýbie czterech monarchów: opowieúã o Janie Zamoyskim, Warsaw: Ludowa Spóldzielnia Wydawnicza. Z ANDERS, O., 1988: Tipografs Mollîns un viòa laiks. Rîga: Zinâtne. À ÍÓØÊÈÍ, ÀËÅÊÑÀÍÄÐ, 1970: Íà çàðå êíèãîïå àòàíèÿ â Ëèòâå, Âèëüíþñ: Ìèíòèñ. Paul F. Gehl XVI AMÞIAUS KARO ETIKETAS LIETUVOJE: DOMENICO MORA OS IL CAVALIERE Santrauka Straipsnyje aptariama 1589 metais Vilniuje iðspausdinta italo Domenico Mora os (apie 1536 po 1600) knyga Il Cavaliere (Riteris). Ðis traktatas apie karo etiketà dabar retai jau kur iðlikæs èia naudojamasi Newberry bibliotekos Èikagoje egzemplioriumi. 75 Military Courtesy in Sixteenth- Century Lithuania: Il Cavaliere of Domenico Mora

77 Po trumpos Mora os literatûrinës karjeros apþvalgos nusakomas Il Cavaliere turinys. Knyga paraðyta kaip atsakymas á kità italø kalba paraðytà veikalà apie etiketà Girolamo Muzio Il Gentilhuomo (Dþentelmenas). Mora os knygos originalumas susijæs su specifine Livonijos aplinka autorius ilgai gyveno Lenkijos-Lietuvos pasienyje (Polocke). Tai lëmë ir jo visuomenines paþiûras, antipatijà nekatalikams, karingus pasisakymus apie katalikiðkos Europos gynimà nuo iðorës prieðø (Rusijos ir Turkijos). Mora save laikë profesionaliu Italijos kariø klasës atstovu, paèiu save iðtrëmusiu á katalikybës pakraðèius ieðkoti vietos ir pamaldumo. Straipsnyje taip pat kalbama apie Vilniuje italø kalba iðëjusiø spaudiniø kokybæ, Mora os santykius su raðytoju jëzuitu ir diplomatu Antonijumi Possevino u, gyvenusiu Lenkijoje-Lietuvoje. Taip pat apibûdinamos Mora os knygoje papasakotos dvi Lietuvoje sukurtos istorijos apie vaiduoklius. Paul F. Gehl MILITARY COURTESY IN SIXTEENTH-CENTURY LITHUANIA: IL CAVALIERE OF DOMENICO MORA Abstract This article discusses the rare military courtesy treatise, Il Cavaliere (The Knight), by Domenico Mora, published at Vilnius by Daniel Lancicius (Lenèickis or Ùæczycki) in After a brief summary of the literary career of the author (ca after 1600), an account is given of the contents of Il Cavaliere. The book is in the form of a reply to Il Gentilhuomo, a courtesy book by Girolamo Muzio, but its greatest originality lies in its specifically Livonian content, since Il Cavaliere is clearly the work of an Italian far from home. Mora s social attitudes, his profound dislike of non-catholics, and his truculent opinions on the defense of Catholic Europe against external enemies in Muscovy and Turkey were all conditioned by his long stay on the frontier of Poland-Lithuania. The quality of Italian printing at Vilnius, Mora s relations with the Jesuit writer Antonio Possevino, and Mora s telling of two ghost stories set in Lithuania are also discussed. Mora emerges as a representative of the Italian professional soldiering class, self-exiled to the frontiers of Catholicism in search of patronage and piety. P AUL F. GEHL Gauta 2000 m. lapkrièio 11 d. The Newberry Library Priimta 2001 m. vasario 19 d. 60 West Walton Street Chicago, IL , U.S.A. e. p.: gehlp@newberry.org 0 76 Archivum Lithuanicum 3

78 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Eglë Patiejûnienë Vilniaus pedagoginis universitetas Senøjø Lietuvos knygø antraðtës 1. TRAKTAVIMO, INTERPRETACIJOS PROBLEMOS. Nors literatûrologija ir pasaulio, ir Lietuvos mastu yra tikrai sena, garbingas tradicijas turinti, smarkiai iðplëtota mokslo ðaka, vis dar tebesama literatûros reiðkiniø, kuriuos net specialistai suvokia greièiau intuityviai, remdamiesi patirtimi, ágyta dirbant visai kitos tematikos darbus 1. Vienas ið tokiø reiðkiniø yra literatûros kûrinio ar knygos antraðtë. Antraðtës terminas net literatûros mokslininkø paprastai vartojamas aksiomiðkai, tarsi savaime suprantamas dalykas. Ðis terminas neaiðkinamas lietuviðkuose literatûros terminø þodynuose 2, neaptariamas ir Literatûros teorijos apybraiþoje 3. Tai nëra vien lietuviø mokslininkø neapsiþiûrëjimas: straipsnio antraðtë (angl. title) nerasime ir iðsamiame Johno Anthony o Cuddono literatûros terminø ir literatûros teorijos þodyne 4. Lenkø kultûrologas Mieczysùawas Wallis, ëmæsis ðios temos, buvo tiesiog apstulbæs, kad beveik nëra moksliniø darbø apie groþinës literatûros kûriniø pavadinimus 5. Lietuviðkame enciklopediniame knygotyros þodyne randame toká antraðtës apibrëþimà: knygos, jos skyriaus, period[inio], tæst[inio] leidinio ar jø straipsniø pa- 1 Andrzej Stoff, Funkcja tytuùu w dziele literackim, Acta Universitatis Nicolai Copernici 66, 1975, 3. 2 L[eonidas] Timofejevas, N[atanas] Vengrovas, Literatûros mokslo terminø þodynëlis, vertë ir pavyzdþius parinko Jonas Vildþiûnas, Kaunas: Valstybinë pedagoginës literatûros leidykla, 1961; Literatûros terminø þodynas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, Antraðtës terminas neátrauktas ir á Lietuviø literatûros enciklopedijà, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Vytautas Galinis, Juozas Girdzijauskas ir kt., Literatûros teorijos apybraiþa, Vilnius: Vaga, J[ohn] A[nthony] Cuddon, Dictionary of literary terms and literary theory, London etc.: Penguin Books, Mieczysùaw Wallis, O tytuùach dzieù sztuki, Rocznik Historii Sztuki, 1974, Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

79 vadinimas. Skiriama bendroji, dalinë, gretutinë, originalo, pridëtinë, puslapinë, serijos [antraðtë] 6. Kitaip tariant, èia konstatuojama, kad antraðtë tai pavadinimas, ir pateikiama klasifikacija pagal antraðtës vietà leidinio ar leidiniø serijos struktûroje 7. Suprantama, kad knygotyros specialistams skirtame leidinyje spausdinama jiems aktualiausia informacija, taèiau cituotoji definicija aiðkiai rodo per ðimtmeèius susiklosèiusá bibliografø, bibliotekininkø poþiûrá á antraðtæ kaip tam tikrà skiriamàjá þenklà, padedantá identifikuoti leidiná. Labai daþnai antraðtë suvokiama tiesiog kaip konkretaus leidinio simbolis, beveik jo atitikmuo. Ðià tendencijà aiðkiai rodo paraðai po iliustracijomis knygø antraðtiniø lapø faksimilëmis Levo Vladimirovo Knygos istorijoje: M. Maþvydo Giesmes Chrikðèioniðkas, J. Rëzos Psalteras Dovida 8 ir t. t. Taigi knygos antraðtë, tiksliau, antraðtinis lapas tarsi atstoja paèià knygà. Paþymëtina, kad maþdaug tuo pat metu iðëjusioje Jurgio Lebedþio Senojoje lietuviø literatûroje 9 po faksimilëmis visur nurodyta antraðtinis lapas. Knygotyrininkams, þinoma, svarbiausi antraðtiniame lape suraðyti duomenys, o ne literatûrinë antraðtës teksto raiðka. Literatûrologai pastebi visai kitus ðios problemos aspektus. Dauguma tokiø aspektø (aiðku, su bibliografiniais ) glaustai suminëti naujausiame lenkø Literatûros terminø þodyne, straipsnyje tytuù : Antraðtë [...] pavadinimas, autoriaus suteiktas savo kûriniui, integrali kûrinio teksto dalis, pirmoji iðskirta jo pastraipa. Antraðtë yra vienas ið pagrindiniø veiksniø, leidþianèiø identifikuoti kûriná; antraðtës forma ávairiai susijusi su kûrinio, kurio pavadinimas ir simbolis ji yra, turiniu, taip pat su veikalo uþraðymo bûdais ir su jo perteikimo materialiu pavidalu. Antraðtës atsirado pradëjus uþraðinëti literatûros kûrinius; senoviniuose ritiniuose antraðtinis áraðas bûdavo pabaigoje, po kûrinio tekstu, viduramþiø rankraðèiuose knygos bloko apaèioje. Spausdinto veikalo antraðtiniame lape esanti antraðtë yra svarbiausias bibliografiniø vienetø atskirumo rodiklis ir esminë bibliografinio apraðo dalis. Literatûros veikalø antraðèiø komponavimo bûdas ir jø struktûra priklauso nuo tø veikalø bendrøjø poetikos dësniø ir, kaip istoriðkai kintantis reiðkinys, yra veikiami literatûrinës konvencijos drauge su kitais veikalo sandais 10. Kai kurie ið cituotøjø teiginiø vis dar tebëra diskusijø objektas. Ar antraðtë tikrai yra integrali kûrinio dalis? Kaip tada vertintina ne autoriaus, o, tarkim, leidëjo ar perraðinëtojo suteikta antraðtë? Kurià antraðtæ laikyti tikràja, jei knygoje jø keletas? Skirtingi moksliniai interesai lemia ir ávairias tyrimø kryptis. Vienus (pavyz- 6 Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius: Alma littera, 1997, Tokio tipo klasifikacija gali bûti ir dar labiau detalizuota, plg.: Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, pod red. Aleksandra Birkenmajera i in., Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, 1971, Levas Vladimirovas, Knygos istorija, Vilnius: Mokslas, 1979, 354, Jurgis Lebedys, Senoji lietuviø literatûra, Vilnius: Mokslas, Michaù Gùowiñski, Teresa Kostkiewiczowa i in., Sùownik terminów literackich, pod red. Janusza Sùawiñskiego, Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, 21989, Archivum Lithuanicum 3

80 dþiui, minëtàjá Wallisà) labiausiai domina antraðtës kaip kultûros reiðkinio istorinë raida, kitus gramatinë antraðèiø analizë ir klasifikacija pagal gramatines konstrukcijas 11, treèius antraðtës santykis su kûrinio turiniu, esminës jos funkcijos 12. Dabar mums áprastas lakoniðkas antraðèiø þymëjimas autoriaus vardas, pavardë, kûrinio pavadinimas, leidimo vieta, leidyklos pavadinimas (viskas, iðskyrus nebent pavadinimo gramatinæ konstrukcijà, vardininko linksniu) ir data Europos raðtijos ir knygø leidybos istorijoje yra palyginti naujas reiðkinys. Jo tradicija siekia tik XVIII amþiaus antrà pusæ. Ankstesniø laikø leidiniuose antraðtës komponuotos kitaip, jos daug ilgesnës ir sudëtingesnës. Mums aktualiausia bus problema, ar antraðtë ir pavadinimas yra tapatûs dalykai, ar senøjø leidiniø pavadinimai laikytini tik antraðèiø sudëtine dalimi. Tyrimui èia pasirinkti senieji Lietuvos leidiniai, iðëjæ nuo 1574 metø, kai pradëjo veikti pirmoji Vilniaus spaustuvë, iki 1773 metø, kai nutrûkus jëzuitø leidybinei veiklai gana sparèiai ásigalëjo naujos tendencijos, t. y. ið esmës vëlyvojo renesanso ir baroko laikai. Aiðkumo dëlei ðiame straipsnyje neminimi iðskirtiniai Pranciðkaus Skorinos ir Radvilø Lietuvos Brastos spaustuviø fenomenai bei specifinë DLK pravoslavø spaustuviø produkcija. Lietuvoje apie senøjø leidiniø antraðtes raðyta maþai: iðskyrus vienà Eugenijos Ulèinaitës teksto pastraipà 13, nepavyko rasti nieko. Daug ádomiø su antraðtëmis susijusiø klausimø savo monografijoje nagrinëja lenkø literatûrologë Danuta Danek 14. Jos studijø objektas XVIII amþiaus antros pusës romanø, visø pirma prancûziðkø, antraðtës, prakalbos ir turiniai, taigi tema, lyg ir menkai susijusi su senàja Lietuvos literatûra. Taèiau tyrëja aptaria gana platø literatûros ir kultûros istorijos bei literatûros teorijos kontekstà, todël kai kurios jos mintys ir apibendrinimai aktualûs ir mums (beveik visi kiti anksèiau minëtieji mokslininkai domisi tik ðiuolaikine literatûra). XVI amþiaus paskutinio ketvirèio XVIII amþiaus antros pusës knygø antraðèiø komponavimo bûdas ir jø struktûra ið tikrøjø priklausë nuo bendrøjø poetikos dësniø ir buvo labai stipriai veikiama literatûrinës konvencijos. Ne tik paèiuose vëlyvojo renesanso ir baroko tekstuose, bet ir jø antraðtëse esama tam tikrø povandeniniø uolø, galinèiø sukelti nemaþø keblumø tas antraðtes cituojant ar verèiant. Visø pirma derëtø aptarti ið pirmo þvilgsnio paradoksalø klausimà: ar autoriaus pavardë laikytina integralia antraðtës teksto dalimi, ar ne? Jeigu kalbëtume apie ðiuolaikines antraðtes ir traktuotume jas, anot cituotojo knygotyros þodyno, tiesiog 11 Anna Martuszewska, Tytuùy powieúciowe, Ruch literacki 18, 2(101), 1977, Þr. Stoff Eugenija Ulèinaitë, Renesanso ir baroko poezija, Dainos pasauliui, saulei ir sau. Lietuvos XVI XVII amþiaus poezijos antologija, sudarë Eugenija Ulèinaitë, Vilnius: Vaga, 1993, Danuta Danek, Dzieùo literackie jako ksiàýka. O tytuùach i spisach rzeczy w powieúci, Warszawa: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

81 kaip pavadinimus, atsakymas á ðá klausimà bûtø aiðkus. Taèiau senøjø knygø antraðtiniuose lapuose buvo spausdinami ne vienas po kitu sudëlioti bibliografiniai duomenys, o riðlus vientisas tekstas. Kitaip tariant, reikiami duomenys juose ne iðvardijami, bet nupasakojami, t. y. sukomponuojami á gramatiðkai taisyklingà sakiná. 2. A UTORIUS. Daugybë XVI XVIII amþiaus pavyzdþiø rodo, kad autoriaus pavardë paprastai organiðkai ápinama á antraðtës tekstà, á jo sintaksinæ struktûrà. Nesunku skirti keletà pagrindiniø antraðtës komponavimo schemø. Ið visø bûdø ákomponuoti autoriaus vardà á antraðtës tekstà turbût archajiðkiausia yra konstrukcija, vadinama leidybine istorine konvencija. Ji kildinama ið sutrumpintø antraðtiniø áraðø, patogumo dëlei daromø tam tikrose senoviniø ritiniø ir viduramþiø rankraðèiø vietose 15. Sintaksë ir leksika èia labai paprasta: pirmiausia kilmininko linksniu pateikiamas autoriaus vardas, toliau irgi kilmininku kûrinio pavadinimas, po kurio nurodomas kûrinio knygø (t. y. daliø) skaièius, pvz.: Heliodori Aetiopicae historiae libri decem (paþodþiui: Heliodoro Etiopijos istorijos deðimt knygø ). Rankraðtinëmis knygomis paprastai bûdavo áamþinami tik pripaþintø autoritetø veikalai, taèiau vëliau ðià konvencijà rinkosi ir spausdintø knygø leidëjai, norëdami pabrëþti universalià leidinio vertæ. Puikus pavyzdys Jono Karcano spaustuvës Vilniuje 1593 metais iðleista knyga Marka Tulliusa Cicerona O powinnoúãiach wszech stanow ludêi Kúiægi troie (paþodþiui: Marko Tulijaus Cicerono apie visø luomø þmoniø pareigas trejetas knygø ) 16. Tradicijos amþinumà tarytum patvirtina beveik ðimtmeèiu vëliau (1679-aisiais) iðëjæs Vilniaus akademijos leidinys tokia antraðte: M[arci] Tullii Ciceronis epistolarum a doctis viris ad usum studiosae iuventutis selectarum libri IV ( Marko Tulijaus Cicerono laiðkø, mokytø vyrø studijuojanèiam jaunimui naudotis parinktø, 4 knygos ). Regis, visai sàmoningai XVI amþiaus pabaigoje ðià konvencijà rinkdavosi religiniø poleminiø veikalø leidëjai 17 : ðitaip tarsi pakylëjamas raðytojo autoritetas ir pabrëþiama iðliekamoji knygos vertë. Ádomu, kad tà paèià konvencijà pasirinko ir Bazelio leidëjas Johanas Jacobas Grasseris publikuodamas Mykolo Lietuvio rankraðtá 18. Tiesa, jo motyvacija galëjo 15 Plaèiau þr. Danek 1980, 60 61, Originalûs antraðèiø tekstai cituojami paraidþiui. Straipsnio autorës nuomonë dël ðio principo tikslingumo nesutampa su redakcijos nuomone. 17 Plg.: Andreae Volani libri quinque contra Scargae Iesuitae Vilnensis septem [...] ( Andriaus Volano penkios knygos prieð Skargos, Vilniaus jëzuito, septynias, Vilnius, 1584); Christophori Varsevicii paradoxa ad Stephanum I regem Poloniae ( Kristoforo Varðevickio paradoksai [skirti, dedikuoti] Steponui I, Lenkijos karaliui, Vilnius, 1579). 18 Michalonis Lituani de moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum, fragmina X [...] ( Mykolo Lietuvio apie totoriø, lietuviø ir maskvënø paproèius deðimt fragmentø, Bazelis, 1615). 80 Archivum Lithuanicum 3

82 bûti kiek kitokia: greièiausiai norëta pabrëþti kûrinio senumà, istorinæ ir galbût mokslinæ veikalo vertæ. Pagal ðià leidybinæ konvencijà sudaryta Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lyrikos 1628 metø leidimo (Vilnius) antraðtë 19 taip pat neabejotinai rodo, kad tarptautinis poeto autoritetas buvo pripaþintas ir Lietuvoje. Kitas labai populiarus autoriaus vardo áraðymo bûdas trumpai vadinamas konvencija per+acc. Antraðtë komponuojama pagal tokià schemà: pirmiausia uþraðoma tai, kà galëtume ávardyti pavadinimu prasminis þodis ar jø junginys, gramatiðkai traktuotinas kaip vardininkas. Jis iðplëtojamas viena ar keliomis dalyvinëmis konstrukcijomis. Autoriaus vardas ir kiti duomenys apie já átraukiami á paskutiniàjà. Pvz.: LVX // LVN // TYSZKIEVICIAN // SICVT LVX SOLIS // VILNEN- SI // EPISCOPATVI // Feliciµsime exorta // Grätulatoria Panegyri // [...] PER // Constantinum Drucki Horski // Dapiferiden Poloc[ensem] Philos[ophiae] I[n] V[niversitate] Audit[ore] // repr sentata ( Ðviesa Tiðkevièiø mënulio tarytum ðviesa saulës, Vilniaus vyskupystei laimingiausiai uþtekëjusi, sveikinamàja panegirika [...] per Konstantinà Drucká Horská, Polocko stalininkaitá, filosofijos [kurso] Universitete klausytojà, pavaizduota [Vilnius, 1649]). Aptariamoji konvencija puikiai þinoma visiems, susipaþinusiems su senàja lietuviø literatûra. Tiesa, pirmøjø lietuviðkø knygø antraðtëse daþniau áraðyti ne autoriø, bet vertëjø, parengëjø vardai, taèiau principas lieka tas pats: Iµgulditas per M[artina] Moµµuida Waitkuna ; pergulditas ant Lietuwiµchka S od ia / per Baltramieju Willenta ; Per Jana Bretkuna. Arba ðtai pavyzdys, kur pagal tà paèià konvencijà áraðytos ir autoriaus, ir vertëjo pavardës: KATHE//CHISMAS // ARBA MOKSLAS // KIEKWIENAM // KRIKSZCZI//ONII PRI//WALUS. // PARASZITAS PER // D. IAKVBA LEDES//MA Theologa Socie//tatis IESV. I gulditas i Li² u//wio L±nkiáko ing Lietu//wiáka per Kuniga Mi//kaùoiu Daugáa, Kå//nonika emai//c iu. Prie minëtøjø ðliejasi ir lenkiðka Konstantino Sirvydo Punktø sakymø pirmosios dalies antraðtë: PVNKTY // KAZAN // od Adwentu å do Poµtu // Litewskim i²zykiem, z wytùumå//czeniem nå Polskie // PRZEZ // Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA // Theologå Societatis IESV // Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. Greta konvencijos per+acc. labai daþnai pasitaiko ir kita konvencija subjekto kilmininkas. Lotyniðkasis jos variantas a/ab+abl., lenkiðkasis od+gen. Lotyniðkø pavyzdþiø itin daug, gramatinë antraðèiø sandara paprastai visur tokia pati. Pvz.: PANEGYRICVS // [...] D. GEORGIO TYSZ//KIEWICZ CVSTODI VILNEN[SI] // [...] A // Conµtantino I²drzeiewski in Alma Aca//dem[ia] Vilnenµi S. J. Poeµeos Studioµo, // totius Academi nomine // Dedicatus ( Panegirika, [...] Jurgiui Tiðkevièiui, Vilniaus kustodui, [...] Konstantino Jendþejevskio, Vilniaus jëzuitø akademijos poezijos studento, visos Akademijos vardu dedikuota [Vilnius, 1628]). Subjekto kilmininko konstrukcija taip pat vartotina á lietuviø kalbà verèiant antraðtes, paremtas konvencija per+acc. 19 Matthiae Sarbiewski e Societate Iesu. Lyricorum Libri III. Epigrammatum Liber I ( Motiejaus Sarbievijaus ið Jëzaus bendrijos lyrikos 3 knygos, epigramø 1 knyga ). 81 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

83 Palyginti daþnai pasitaiko antraðèiø, kurias sudaro sintaksiðkai taisyklingi baigtiniai sakiniai su veiksniu ir tariniu, pvz.: Carmen parentale in exequiis [...] Alberti Radziwil [...] Stanislaus Mogilnicki [...] moerens occinit & dicat [...] Cardinali Radivilo ( Gedulingà giesmæ Alberto Radvilos [...] egzekvijoms [...] Stanislovas Mogilnickis liûdëdamas gieda ir skiria [...] kardinolui [Jurgiui] Radvilai [Vilnius, 1593]). Kelios tokio tipo antraðtës bus cituojamos antroje ðio straipsnio dalyje. Dabar mums áprastu bûdu autoriaus pavardë vardininku, pavadinimas ir t. t. antraðtës XVI XVII amþiuje apskritai nebuvo komponuojamos. Tad iðskirti autoriaus pavardæ ið kûrinio antraðtës sintaksinës struktûros vargu ar galime, nors tai neretai daro ðiuolaikiniai tyrëjai 20. Kita vertus, autoriaus pavardë, ið paþiûros grynai informacinës paskirties antraðtës elementas, aptariamosios epochos leidiniuose gali bûti apgaulinga. Literatûros istorikams nemaþa ginèø sukëlë Laurencijaus Bojerio Karolomachijos (Vilnius, 1606) antraðtëje nurodyta Kristupo Zaviðos pavardë, taip pat Saliamono Mozerkos Slavoèinskio pavardë 1646 metø lietuviðko giesmyno antraðtëje (jo autoryste buvo smarkiai abejojama). Ðituos galvosûkius dabar jau galima laikyti iðspræstais 21. Taèiau neabejotinai Sarbievijaus plunksnai priklausàs panegirinës poezijos rinkinys, iðleistas tëvo ir sûnaus Rudaminø Dusetiðkiø laidotuviø proga 22, á mûsø bibliografijas nuolat patenka kaip Mykolo Barkauskio (lenk. Michaù Borkowski) knyga, nors pastarasis paraðë tik dedikacinæ dalá. Tai aiðkiai pasakyta antraðtëje: dedicabat ( dedikavo ) 23. Tokiø formuluoèiø niuansø ir fikcijø aptariamosios epochos leidiniø antraðtëse gausu, o bibliografas, ápratæs prie ðiuolaikiniø standartø, daugelá dalykø suvokia formaliai ( ðioje vietoje paprastai bûna autoriaus pavardë, maþesniu ðriftu paprastai spausdinama ne tokia svarbi informacija ir pan.). Aiðkiausiai kûrinio autorystæ nurodo konvencija auctore+abl. Beje, kaip tik ði formulë yra minëto 1646 metø giesmyno antraðtiniame lape. Tai galëtø bûti argu- 20 Pavyzdþiui, vartojamos tokios formuluotës: antraðtë atlieka ðià funkcijà drauge su autoriaus pavarde (Stoff 1980, 7) taigi antraðtë ir autoriaus pavardë suprantamos tarsi autonomiðki, tarpusavyje nesusijæ dalykai. 21 Plaèiau apie tai: Sigitas Narbutas, Karolomachijos akiraèiai, Laurencijus Bojeris, Karolomachija, Vilnius: Vaga, 1992, ; Jurgis Lebedys, 1646 metø giesmynas, Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Studijos ir straipsniai, Vilnius: Vaga, 1972, ; Regina Koþeniauskienë, Prakalbø ir dedikacijø apþvalgos metmenys (XVI XVIII a.), XVI XVIII amþiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, 1990, Memoriae aeternae [...] Ioannis Rudomina Dusiatski [...] et filii eiusdem [...] Georgii in funere eorundem [...] dedicabat [...] Michael Borkowski [...] [Vilnae, 1622]. 23 Ðiuo atveju bibliografus klaidino tai, kad Sarbievijus á rinkiná sudëtus eilëraðèius pasiraðë svetimomis pavardëmis. Pirmà syká lietuviø bibliografijoje jø autorystë iðaiðkinta ir nurodyta knygoje: Daiva Narbutienë, Sigitas Narbutas, XVII a. Lietuvos lotyniðkø knygø sàraðas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998, Tiesa, ir èia aptariamasis leidinys minimas kaip Barkauskio veikalas, taèiau toks yra sàmoningas sudarytojø sprendimas, o ne neapsiþiûrëjimas. 82 Archivum Lithuanicum 3

84 mentas, patvirtinantis, jog Slavoèinskis galëjæs vadovauti ðio leidinio rengimui. Junginys auctore+abl. sintaksiðkai yra absoliutinë konstrukcija. Ji sintaksiðkai beveik nesusijusi su antraðtës tekstu, tëra tam tikras áterpinys, todël galima sakyti, kad ji ne antraðtës kaip integralaus teksto sandas, o tik vienas ið antraðtinio lapo duomenø. Á lietuviø kalbà jà visada tenka versti atskiru sakiniu. Gerai þinomas pavyzdys: DICTIONARIVM // TRIVM LINGVARVM, // Jn vµum Studioµ Iuuentutis, // AVCTO- RE // CONSTANTINO SZYRWID // é SOCIETATE JESV ( Trijø kalbø þodynas, [skirtas] naudotis studijuojanèiam jaunimui. Autorius Konstantinas Sirvydas ið Jëzaus bendrijos ) 24. Aptariamøjø klausimø nekyla kalbant apie XVII amþiaus viduryje ir vëliau iðëjusius leidinius. Tuo metu ásigalëjo tendencija ir sintaksiðkai, ir grafiðkai atskirti pagrindinius antraðtës informacinius elementus. Minëtoji konvencija per+acc. pamaþu supanaðëjo su konvencija auctore+abl., t. y. ið dalyvinës paþyminio konstrukcijos virto savarankiðku sakiniu (ar autonomiðku þodþiø junginiu, intarpu). Leidimo data ir vieta spausdinama pabrëþtinai maþesniu ðriftu, neretai ðie duomenys nuo antraðtës teksto vizualiai atskiriami horizontaliu brûkðniu, vinjete ar bordiûru. Taèiau gali bûti, jog taip stengtasi palikti daugiau vietos nepaprastai sudëtingoms, retorikos ámantrybiø perkrautoms barokinëms antraðtëms. Antraðtës teksto (paprastumo dëlei toliau já vadinsime sakiniu, nors jis vertintinas kaip kvazisakinys ar iðplëstinë nominalinë konstrukcija ) sintaksiniu sandu tampa ne tik autoriaus pavardë, bet ir spaustuvës pavadinimas, ir net leidimo vieta bei data. Kaip pavyzdá pateiksime visà XVI amþiaus pabaigos Lietuvos poeto Andriaus Rimðos kûrinio antraðtës 25 vertimà: εκ#τηρος àκρ^αµα 26, tai yra pasakojimas apie ðviesiausiojo kunigaikðèio ir pono, pono Kristupo Radvilos, Birþø ir Dubingiø kunigaikðèio, Trakø kaðteliono, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos pakanclerio ir lauko etmono, Borisovo, Soleco ir kt. seniûno, deðimties metø karo þygius, kuriame, be to, kai kuriø rotmistrø bei riteriø luomo þmoniø, jo malonybës þinioje buvusiø, paslaugos yra paminëtos ir vardai uþraðyti, kuris prasideda 1572 metais nuo Vieðpaties Kristaus gimimo ir tæsiasi iki pat metø, kai buvo raðoma 1582, jo kunigaikðtiðkosios malonybës tarno 24 Èia nenagrinësime pavardþiø raðybos, antraðtës keliomis kalbomis variantø ir pan. 25 εκετηρος ακροαµα, to iest, dziesiæcioroczna powieúã woiennych spraw oúwieconego kxiàýæcia y pana, pana Krysztofa Radziwila, kxiàýæcia na Bierýach y z Dubinek, pana Trockiego, podkanclerzego Wielkiego Kxiæstwa Litewskiego y hetmana polnego, Borysowskiego, Soleckiego etc. starosty; ku temu posùugi niektórych rotmistrów y ludzi rycerskich, pod sprawà Jego Mãi bædàcych, sà przypomnione y imiona napisane; która siæ poczyna od roku po narodzeniu Pana Chrystusowym 1572 aý do roku, który pisano 1582, przez sùugæ iego X. M. Andrzeia Rymszæ prawdziwie napisana y iego wùasnym nakùadem wydrukowana w Wilnie przez Daniela Lenczyckiego roku od narodzenia Syna Boýego Ðá graikiðkà þodþiø junginá, nusiþengiant dabartinei lietuviø kalbos normai, bûtø galima versti deðimtmetis pasakojimas. 83 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

85 Andriaus Rimðos teisingai paraðytas ir jo paties lëðomis iðspausdintas Vilniuje Danieliaus Lenèickio 1585 metais nuo Dievo Sûnaus gimimo. Ðiuo ir kitais panaðiais atvejais galimi ir kiek kitokie vertimo variantai, taèiau problema lieka ta pati: antraðtës tekstas yra riðlus ir sintaksiðkai vientisas, todël já dirbtinai skaidyti á kokius nors informacijos vienetus ar blokus reikðtø nepaisyti autoriaus pasirinkimo. Antraðtæ trumpinti, þinoma, galima, taèiau bendrà sintaksinæ struktûrà derëtø iðlaikyti. 3. ANTRAÐTËS, KAIP LITERATÛROS FORMOS, RAIDA. Intensyvi knygø leidyba Didþiojoje Lietuvos Kunigaikðtijoje prasidëjo tik paskutiniame XVI amþiaus ketvirtyje. Antraðtës buvo kuriamos ir pirmame knygos lape grafiðkai komponuojamos taip, kaip buvo áprasta to meto Vakarø Europoje, t. y. eilutës dëliojamos ant vertikalios simetrijos aðies. Leidimo vieta, spaustuvë ir data nurodoma paèioje apaèioje, paprastai maþesniu ðriftu. Kolofonai tam laikotarpiui jau nebûdingi, nors ðis faktas gali ir klaidinti. Ne vienas literatûros istorikas yra nurodæs, kad Elijo Piligrimovijaus (Pielgþimovskio) poemëlë Teisingas lietuviø bajoro dialogas apie Livonijos karà 27 iðleista Krokuvoje arba kad leidimo vieta neþinoma, taèiau ið tikrøjø ðie duomenys, matyt, paprasèiausiai netilpo á antraðtiná lapà dël ten ádëtos iliustracijos 28 ir buvo nukelti á paskutiná puslapá: W Wilnie / Z drukarniey Jakuba Markowic a / Roku Pañskiego / 1594 ( Vilniuje, Jokûbo Morkûno spaustuvëje, 1594 Vieðpaties metais ). Literatûrinë ankstyvøjø DLK leidiniø antraðèiø raiðka kiek archajiðkesnë, labiau primena Vakarø Europos inkunabulus ar XVI amþiaus pradþios konvencijas ir ið principo nesiskiria nuo XVI amþiaus pabaigos lenkø ar èekø modelio. Daþniausiai pateikiama glausta informacija apie tai, kokio turinio ar pobûdþio veikalas, kas jo autorius ar autoriai, pvz.: Puikusis pranaðo Zacharijo liudijimas apie Kristaus dieviðkumà, nukreiptas prieð anabaptisto Fausto Socino tauðkalus. Autorius [...] Jëzaus bendrijos narys Martynas Ðmigleckis, teologijos daktaras ir Vilniaus akademijos profesorius 29. Neretai antraðtës raðomos pagal tradiciná modelá Apie... (lot. De..., lenk. O... ). Ryðkus, kone skiriamasis XVI amþiaus pabaigos antraðèiø poþymis jau paèiu pirmuoju þodþiu nurodyti pagrindinio leidinyje iðspausdinto teksto pobûdá ar tiesiog retoriná þanrà. Didelæ Vilniaus akademijos spaustuvës produkcijos dalá sudarë 27 DIALOG // Slachcica Litewskiego // prawd iwy / woyny Iflantskiey [sic!] / Krola // Jego M[iùoúci] Stephana / úwi²tey y dro//giey pami²ci Pana naáego / Kúiµ// d em [sic!] Moµkiewµkim / od poc ±tku // do koñca krótko ebrany. 28 Beje, ði knygelë greièiausiai yra pirmasis iliustruotas Vilniaus leidinys. 29 Zachariae prophetae pro Christi divinitate illustre testimonium adversus Fausti Socini, anabaptistae cavillationes propugnatum. Auct[ore] [...] Martino Úmiglecio S[ocietatis] I[esu], theologiae doctore et prof[essore] in Acad[emia] Vilnensi. Vilnae, offic. Acad. S. I., Christophorus Patro, Archivum Lithuanicum 3

86 studentø moksliniai darbai bakalauro ar magistro laipsniui gauti. Jø antraðtës sausos, akademiðkos, pradedamos þodþiais: Assertiones ex, Assertiones philosophicae de, Assertiones theologicae, Conclusiones ex, Theses ex ( Teiginiai ið, Filosofijos teiginiai apie, Teologijos teiginiai, Iðvados ið, Tezës ið ). Ðio tipo antraðtës ir vëliau ne kà tepakito, nors XVII amþiaus antroje pusëje jos iðplëtojamos ávairiomis padëkomis, epitetais bei papildomomis detalëmis. Tokios pat lakoniðkos antraðtës buvo kuriamos ir XVI amþiaus pabaigoje bei XVII amþiaus pirmaisiais metais proginiams panegiriniams leidiniams. Jose paprastai vienu aiðkiu terminu nurodoma, kokios paskirties arba tiesiog kokio þanro yra kûrinys ar rinkinys, toliau suraðoma, kam jis skiriamas ir kas jo autorius ar autoriai, pvz.: EPITHALAMIA // IN NUPTIAS ILLV//STRIS ET MAGNIFICI // DOMINI D[omini] GEORGII // CHODKIEVICII GENERALIS CA//PITANEI SAMOGITI. &c. &c. // ET // ILLVSTRISSIMAE // VIRGINIS DOMIN D[ominae] // SOPHI RADIVILI, DV //CIS IN DVBINGIS ET BIRZIS, PA//LATINIDIS NOVOGRODEN[sis] &c. &c. // A PARTHENICIS SODALIBVS, ACADE//mi Vilnen[sis] SOCIETATIS IESV conµcripta. ( Epitalamijai ðviesiojo ir kilmingojo pono, pono Jurgio Chodkevièiaus, vyriausiojo Þemaièiø seniûno ir kt., ir kt. ir ðviesiausiosios mergelës, panelës, panelës Sofijos Radvilaitës, Dubingiø ir Birþø kunigaikðtytës, Naugarduko vaivadaitës, vestuvëms, suraðyti Vilniaus jëzuitø akademijos Mergelës [Marijos] sodalicijos nariø, Vilnius, 1594). Nesvarbu, dþiaugsminga ar liûdna proga knygelë iðleista, jos antraðtëje beveik kaip svarbiausias dalykas bûtinai paþymëtas retorinis þanras: EPICEDIA in funebres exequias [...] Valeriani Episcopi Vilnensis ( Epicedijai [...] Vilniaus vyskupo Valerijono [Protasevièiaus] gedulingoms egzekvijoms, Vilnius, 1580); FUNEB- RIS LAUDATIO, ET THRENODIAE, in exequias [...] Ioannis Barscii ( Laidotuvinis paðlovinimas ir trënodijos [...] Jono Barscijaus egzekvijoms, Vilnius, 1595); GRA- TULATIO [...] Benedicto Woynae episcopo Vilnensi ( Sveikinimas [...] Benediktui Vainai, Vilniaus vyskupui, Vilnius, 1600); PANEGYRICUS ad Stephanum I ( Panegirika Steponui I, Vilnius, 1580); THRENI IN OBITUM [...] Nicolai Szymanowski ( Trënai mirus [...] Mikalojui Ðimanovskiui, Vilnius, 1596) ir netgi: EPOS de s[ancto] Casimiro Iagellonide Poloniae ac Lituaniae principe & patrono: quo tempore sacrum eius labarum [...] Vilna triumphali pompa excepit; scriptum Per Ioannem Kraykowski ( Epas apie ðventàjá Kazimierà Jogailaitá, Lenkijos bei Lietuvos karalaitá ir globëjà, tuo metu, kai jo ðventà vëliavà [...] Vilnius triumfo iðkilmëmis sutiko, paraðytas Jono Kraikovskio, Vilnius, 1604). Regis, vienintelis tuo laikotarpiu áprastas nukrypimas nuo normos buvo tam tikras elementø perstumdymas, taèiau ið esmës pagrindinë schema nepaþeidþiama á antraðtës pradþià atkeliamas dedikato vardas arba nuoroda apie leidinio rengëjus, pvz.: Illustri ac magnifico domino d[omino] Ioanni Carolo Chodkiewicz [...] faeliciter auspicanti Generalem capitaneatum Samogitiae [...] POEMA 85 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

87 GRATULATORIUM. Albertus Skorawiec [...] offert ( Ðviesiajam ir kilmingajam ponui, ponui Jonui Karoliui Chodkevièiui [...], laimingai priimanèiam vyriausiojo Þemaièiø seniûno pareigas [...], sveikinamàjà poemà Albertas Skoraviecas [...] áteikia, Vilnius, 1599). Panaðiu principu buvo remiamasi ir kuriant groþiniø kûriniø antraðtes: jau minëtas Elijo Piligrimovijaus veikalëlis pavadintas Dialogu (ðiuo atveju pavadinimas traktuotinas kaip þanrinis terminas); Andriaus Rimðos poema graikiðkai pavadinta εκ#τηρος àκρ^αµα (pavadinimo antrasis þodis irgi laikytinas terminu) 30. Ið XVI amþiaus pabaigos Lietuvos leidiniø, regis, tik teologiniø poleminiø veikalø antraðtëse gausu emociðkai nuspalvintø epitetø ir retoriniø tropø. Antraðtëse (kaip ir paèiuose veikaluose) jau þymus naujasis baroko stilius. Stiliø kaita ypaè aiðkiai matyti lyginant Petro Skargos ir jo mokinio, jaunosios kartos jëzuito Andriaus Jurgevièiaus darbø antraðtes. Pirmojo darbas, iðspausdintas Vilniuje 1576 metais, pavadintas taip: Pro sacratissima eucharistia contra haeresim Zvinglianam [...] Petri Scargae. Libri 3 ( Trys Petro Skargos knygos [...] uþ ðvenèiausiàjà eucharistijà, prieð Cvinglio erezijà ). Antrojo veikalëlis iðëjo po 18 metø, jo antraðtë tokia: Bellum quinti Evangelii, in quo contra larvatam harmoniam Genevensium, et fucatum consensum Sendomiriensem clarissime ostenditur, nullam esse apud evangelicos nostri temporis, fidei unitatem vel certitudinem. Per Andream Iurgiewicium [...] gestum ( Andriaus Jurgevièiaus [...] kariaujamas penktosios Evangelijos karas, kuriame, prieðingai [nei stengiasi átikinti] pamëkliðka þenevieèiø [santykiø] darna ir apsimetëliðka Sandomiro santarvë, akivaizdþiausiai árodoma, kad tarp mûsø laikø evangelikø nëra nei tikëjimo vienybës, nei [to tikëjimo] tikrumo, Vilnius, 1594). Apskritai antraðtës, kaip literatûros þanro, raidà geriausia sekti analizuojant proginës panegirinës paskirties leidinius: tokios kûrybos DLK buvo spausdinama daugiausia ir ji ano meto supratimu buvo artimiausia groþinei literatûrai. XVI amþiaus pabaigai bûdingos akademiðkos, lakoniðkos antraðtës, kuriose pabrëþiamas retorinis kûriniø þanras, galutinai neiðnyko ir vëlesniais laikais. Jø pasitaiko XVII ir net XVIII amþiuje, taèiau vis reèiau. Jau pirmaisiais XVII amþiaus metais greta akademiðkøjø ima rastis vaizdingesniø, labiau iðplëtotø, paremtø ávairiais tropais. Antai studentø kûrybos rinkinys, iðleistas Vilniaus Ðv. Kazimiero baþnyèios statybø pradþiai paþymëti, turi tokià antraðtæ: Lapis angularis aedis s[ancto] Casimiro duci Lithuaniae totiusque Sarmatiae tutelari divo sacrae, in percelebri urbe Vilnensi [...] erigi coeptae, a cultrice bonarum artium iuventute in Academia Vilnensi [...] lithotelesticis eulogiis adornatus et [...] Benedicto Woynae Episcopo Vilnensi s[ancti] Lapidis iniciatori, Iussu Divi, nuncupatus ( Ðvento pastato [skirto] ðventajam kunigaikðèiui Kazimierui, Lietuvos ir visos Sarmatijos 30 Gr. àκρ^αµα pasakojimas, beletrizuota ataskaita (pirminë reikðmë viskas, ko malonu klausytis: pasakojimas, deklamacija, dainavimas, muzikavimas ). 86 Archivum Lithuanicum 3

88 dangiðkajam globëjui, [...] pradëto statyti garsiausiajame Vilniaus mieste, kertinis akmuo, jaunimo, laisvuosius menus Vilniaus akademijoje [...] studijuojanèio, litotelestinëmis 31 eulogijomis 32 papuoðtas ir [...] Benediktui Vainai, Vilniaus vyskupui, dangiðkajam globëjui nurodþius, ðvento akmens [dëjimo] iniciatoriui, dedikuotas, Vilnius, 1604). Kaip matome, net ir informacinë antraðtës dalis (nurodanti, kas, kam, kokia proga, kur ir pan.) puoðni, praturtinta epitetais ir aplinkybëmis, bet svarbiausia, knygai suteiktas tikras (ðiuolaikine prasme), unikalus pavadinimas Kertinis akmuo. Toks pavadinimas skiria knygà nuo visø kitø: iðryðkina nebe teksto þanrà, o pagrindinæ idëjà ir perteikia jà átaigiu simboliniu vaizdiniu. Nuo ðios knygos dràsiai galime skirti antraðtës ir pavadinimo sàvokas: pavadinimu laikysime kaip tik ðià esminæ, skiriamàjà antraðtës dalá, kurios pakanka knygai identifikuoti 33. Beveik visi antrame XVII amþiaus deðimtmetyje iðëjæ sveikinimø leidiniai daþniausiai pavadinti jau nebe Sveikinimais ( Gratulationes ), o vaizdingiau, pvz.: Auspicatissimus [...] Eustachii Wolowicz, D[ei] G[ratia] Episcopi Vilnensis, [...] enthronismus ( Gera lemiantis [...] Eustachijaus Valavièiaus, ið Dievo malonës Vilniaus vyskupo, [...] sostan þengimas, Vilnius, 1616), arba: Applausus Academiae Soc[ietatis] Iesu in solenni [...] Leonis Sapieha Palatini Vilnensis [...] Ad sui Palatinatus Metropolim Ingressu Auditus ( Jëzaus draugijos akademijos plojimai, [...] Leonui Sapiegai, Vilniaus vaivadai, iðkilmingai áþengiant á savo vaivadijos sostinæ, iðgirsti, Vilnius, 1623). Gedulingosios poezijos rinkiniai irgi vadinami nebe Trënodijomis ar Parentalijais, bet, pavyzdþiui: Solamen moeroris a [...] Iuventute Poeticae Facultatis in Alma Academia [...] Vilnensi studiosa conscriptum In gratiam [...] Casimiri & Hieronymi fratrum [...] Samuelis Sanguszko [...] et Annae Zawiszynae liberorum Obitum Matris suae Charissimae Complorantium ( Sielvarto palengvinimas, [...] jaunimo, studijuojanèio Vilniaus [...] akademijos Poetikos fakultete, suraðytas [...] broliams Kazimierui ir Jeronimui, [...] Samuelio Sanguðkos [...] ir Onos Zaviðaitës sûnums, brangiausiosios savo motinos mirtá apraudantiems, Vilnius, 1619). Þanrinë terminologija ið antraðèiø beveik visiðkai iðnyksta apie XVII amþiaus vidurá. Nuo pat treèio deðimtmeèio pradþios ima ryðkëti naujas specifinis poþymis: proginiø panegiriniø leidiniø antraðtëse vis daþniau minima herbinë simbolika, jau anksèiau spëjusi ásigalëti ávairiausiø þanrø poezijoje bei retorinëje prozoje. Vis daþniau leidinio pavadinimas kuriamas kaip daugiau ar maþiau tiesmuka aliuzija 31 Gr. λ%θος akmuo, τελεστικ^ς susijæs su paðventinimu. 32 Eulogijos èia giriamojo, ðlovinamojo pobûdþio kûriniai. 33 Paþymëtina, kad lotyniðkuose, lenkiðkuose ir net lietuviðkuose DLK leidiniuose pavadinimà sudarantis þodis ar þodþiø junginys visada raðomas paèioje antraðtës pradþioje, paprastai didesniu ðriftu. Todël leidiná nesunku atpaþinti vos uþmetus aká. Deja, verèiant senovines antraðtes á norminæ lietuviø kalbà toks pavadinimas daþnai atsiduria sakinio viduryje ar net pabaigoje. 87 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

89 á dedikato herbà ar vienà ið to herbo figûrø. Daugybës knygø antraðtës pradedamos padidintomis raidëmis iðspausdintu dedikato giminës herbo ávardijimu: Pacø lelija, Kunigaikðtiðkøjø Oginskiø namø vartai, Palapinë, Strëlë ir pan. Pasitaiko ir ádomesniø sprendimø. Ðtai Vilniaus akademijos studentas Jeronimas Vinteris 1621 metais sukûrë literatûriniø emblemø rinkiná, kurá skyrë savo globëjui Petrui Triznai. Vietoj emblemø paveikslëliø (piktogramø) jis áraðë iðtraukas ið Biblijos arba apraðë bibline simbolika pagrástas sceneles. Pagrindinis visø tø emblemø motyvas yra lelija vienas ið populiariausiø krikðèioniðkøjø simboliø. Taèiau autorius lelijà pasirinko ne poetinio ákvëpimo pagautas, o dël labai konkreèios prieþasties: dviguba ( burboniðkoji ) lelija vaizduojama Triznø giminës herbe. Idëjinis viso rinkinio leitmotyvas virðutinis lelijos þiedas priklauso dangui (arba yra dangiðkos kilmës), o apatinis puoðia þemæ. Taigi natûralu, kad ðios knygelës pavadinimas yra Dovana, supinta ið dvigubø Nazarieèio ir Triznø darþelio lelijø 34. Heraldiniø figûrø pavadinimai á antraðtës tekstà ákomponuojami ávairiais bûdais. Neretai labiau akcentuojama kokia nors su herbe pavaizduotu objektu susijusi metafora ar vaizdinys, o pati figûra paminima vëliau, ji tarsi paslepiama, pvz.: Lyrinis aidas tarp kalnø, giraièiø, ðaltiniø, [...] Abraomui Vainai, Vilniaus vyskupui, laimingai á savo katedrà áþengiant, jo paveldimøjø trimitø skardþiausiàjá skambesá atkartojàs 35 (Vainø herbe vaizduojami trys trimitai-ragai). Vestuviniuose leidiniuose jaunavedþiø herbø pavadinimai gana daþnai áraðomi paèioje antraðtës pradþioje, pvz.: Grifas su strële, susibëgant didþiausiesiems Lenkijos ir Lietuvos ðviesuliams ðviesiausiesiems jaunavedþiams [...] Steponui Mikalojui [...] Branickiui [...] ir [...] Kotrynai Sapiegaitei [...] ðlovæ ir sëkmæ pranaðaujantis 36 (grifas Branickiø giminës herbas, strëlë Sapiegø). Beje, kartais, ypaè XVII amþiaus pabaigoje, dël per didelio ámantravimo vestuviniø (ir ne tik) leidiniø antraðtës su ápintais herbø pavadinimais ágyja gana dviprasmiðkà skambesá, pvz.: Auksinë dorybës, ðlovës, sëkmës [arba: turto] ganykla, prakilniojoje jø malonybiø ponø Fronckevièiø Radziminskiø ðeimoje [...] Tyzenhauzø buivolo surasta 37. Apie XVII amþiaus vidurá herbinë simbolika taip ásigali literatûriniø ávaizdþiø sistemoje, jog panegiriniø leidiniø antraðtës be jos tampa iðimtimi. Tokiais atvejais at- 34 Strena E duplici contexta lilio Nazarei et Triznani viridarii [...] Petro Triznae Capitaneo Bobroiscensi etc. ab Hieronymo Winter In Alma Academia Vilnen[si] Philosophiae Auditore oblata. [Vilnae], Echo lyrica inter Montes Lucos Fontes [...] in felici [...] Abrahami Woyna Episcopi Vilnensis In suam Cathedram ingressu ad Gentilitiorum eiusdem Lituorum clarissimum clangorem excitata Eidem [...] ab [...] Studiosa Iuventute [...] repraesentata. Vilnae, Gryphus cum Sagitta inter concursus maximorum Poloniae et Lituaniae siderum illustrissimis neosponsis [...] Stephano Nicolao [...] Branicki [...] et [...] Catharinae Sapiezanka [...] gloriam et faustitatem portendens, [...] per [...] Constantinum Felicianum Szeniawski [...] praesentatus. [Vilnae,] ZÙOTA PASZA // CNOTY, SÙAWY, FORTVNY // w IASNIE WIELMOZNEY ICHMOSCIOW PANOW // FR½CKIE- WICZÓW RA//DZYMINSKICH // FAMI- LIEY. // Od [...] // TYZENHAWZOW // 88 Archivum Lithuanicum 3

90 spirties taðku pasirenkamas koks nors poetiðkas vaizdinys ( Graudulinga melodija, Didþios uolos didis griuvimas ) arba, pavyzdþiui, vardas: Þuvusio Liûto antkapis, [...] Mykolui Polubinskiui, [...] savo sûnø Leonà 38, narsiai Maskvos kare prie Bialos kritusá, apraudanèiam, pastatomas ir paðventinamas Mykolo Gierkevièiaus 39. Antraðèiø komponavimo bûdø ir stiliaus kaita ypaè aiðkiai matyti lyginant ávairiø Lietuvos spaustuviø XVII amþiuje iðleistus laidotuviø pamokslus. Tokius pamokslus dël specifinës progos daugiau panegirinio nei teologinio pobûdþio Lietuvoje pradëta spausdinti antrame XVII amþiaus deðimtmetyje. Ið pradþiø jø antraðtës buvo grynai informacinës. Pagal senà tradicijà antraðtës pradedamos retorinio þanro nuoroda laidotuviø pamokslas, o toliau suraðomi konkretûs duomenys, pvz.: Pamokslas, per [...] Sofijos ið Mieleco [t. y. Mieleckytës] Chodkevièienës, Vilniaus vaivadienës, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos vyriausiosios etmonienës, laidotuves [...] sakytas kunigo Andriaus Gradzkio ið Ðv. Pranciðkaus vienuolijos, [...] tos pat vienuolijos baþnyèioje Kretingoje 1619 Vieðpaties metø liepos 4 [dienà] (Vilnius, Akademijos spaustuvë, 1619) 40. Laidotuviø pamokslus XVII amþiaus pradþioje leido daugiausia Mamonièiø spaustuvë Vilniuje. Leidiniø, ëjusiø metais, antraðtës visos kaip viena sukomponuotos pagal tà paèià schemà: pradedamos þanriniu terminu Kazanie na pogrzebie, toliau nurodoma, kieno laidotuvës ir kas pamokslo autorius. Mamonièiø spaustuvë liovësi veikusi 1624 metais. Vëliau tokio pobûdþio uþsakymus ëmësi vykdyti kitos leidyklos, kurá laikà tæsusios ankstesnæ tradicijà. Taèiau XVII amþiaus ketvirto deðimtmeèio pamokslø antraðtëse jau aiðkiai atsispindi vertybiniai ir estetiniai pokyèiai, paveikæ visà literatûros raidà. Visø pirma ir á tokiø leidiniø antraðtes skverbiasi herbinë simbolika. Puikus pavyzdys pamokslas, sakytas Zigmanto III Vazos laidotuviø proga. Jo antraðtës paþodinis vertimas toks: Pëdelis ðviesiausiojo Zigmanto III, Lenkijos ir Ðvedijos karaliaus, didþiojo Lietuvos kunigaikðèio, [...] pas Dievà gyvenimo ðventumu, Respublikoje laimingu valdymu, Baþnyèioje valdoviðka globa átvirtintas, 30 kovo ak! mirties nupjautas, kunigo Jokûbo Olðevskio, teologijos daktaro ir Teolo- BAWOÙA // ZNALEZIONA. // A // PRZY WESELNYM AKCIE, // [...] MICHAÙA TYZENHAW//za // [...] Y [...] ALEKSAN- DRY FR½CKIEWICZOWNEY // RADZY- MINSKIEY // [...] Prezentowånå, // Przez // KASPRA THEODORA ROWINSKIEGO, // [...] W Wilnie [...] M. DC. XCI. 38 Lot. leo, leonis liûtas. 39 TVMVLVS C SI LEONIS // [...] D. MI- CHAELI // POLVBINSKI // [...] Filium µuum LEONEM, fortiter in // bello Moµchouitico µub Biaùa a//miµµum, deploranti, erigitur // ac sacratur. // A // MI- CHAELE GIERKIEWICZ Auditore // Philoµophi in alma Academia Vilnen[si] // Societat[is] JESV. // ANNO DOMINI // VILN // Typis Academicis Soc. IESV. Plg. taip pat: Victor et victus Vincentius Corvinus Gosiewski, [...] repraesentatus [...] a Samuele Wæsùawski [...]. [Vilnae], KAZANIE // NA POGRZEBIE // [...] ZO- PHIEY // Mielcå Chodkiewic owey/ // Woiewod iney Wileñµkiey/ Het//manowey Nawy áey Wiel//kiego X[iæstwa] Lith[ewskiego] [...] miåne. // Pr e. // X. AN- DRZEIA GRADZKIEGO, // ZAKONV FRANCISZKA S. // w Kosãiele tegoê // Zakonu W Kretyndêe 4. Iulij // Roku Panµkiego/ Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

91 gijos fakulteto dekano, [...] surinktas, suriðtas ir trijose Vilniaus baþnyèiose [...] trimis pamokslais parodytas 41. Pavadinimas tikrai atrodytø didþiai máslingas, jei neþinotume, kad Vazø giminës herbe buvo vaizduojamas nendriø pëdas. Gedulingø pamokslø su herbinëmis antraðtëmis XVII amþiuje iðëjo daugybë. Kai kurie dalykai tapo tradiciðki: tarkim, jei mirusiojo asmens herbe yra strëlë, ji bûtinai bus paminëta laidotuviø pamokslo antraðtëje kaip pasiekusi amþinosios laimës taikiná ar laimingai uþbaigusi skrydá. Ðio ðimtmeèio viduryje ryðkëja ir kita tendencija: pirmaisiais antraðtës þodþiais (paprastai spausdinamais didesniu, ryðkesniu ðriftu) akcentuojamas autoriaus pasirinktas motyvas, vaizdinys, kuriuo pagrásta visa pamokslo kompozicija, pvz.: Kriðtolas ið pelenø, Amþinybës tiara, Dangiðkojo tribunolo ginèas ir pan. Pamokslus tuo metu kûrë tikri barokinës retorikos virtuozai, sugebantys grakðèiai varijuoti net, regis, labiausiai nuvalkiotus ávaizdþius, pvz.: Jûra, nuo mirtingumo kranto link [amþino] atilsio uosto [...] Onà Kandzieþavskytæ Tiðkevièienæ [...] plukdanti, ið [...] Petro Tiðkevièiaus, Slonimo marðalo, [velionës] sutuoktinio, aðarø pritekëjusi, puikiøjø palikuoniø atodûsiais áaudrinta, kilmingosios giminës dþiaugsmus nugramzdinti grasinanti, kurià [t. y. jûrà] kunigas Raimundas Zajanèkovskis [...] krantais apribojo ir per laidotuviø pamokslà, [...] [jos] platybes iðmatavæs, audrà numalðino 42. Gana daþnai XVII amþiaus vidurio antraðtës kuriamos remiantis to meto stiliui labai bûdingais paradoksais ar oksimoronais, pvz., Dþiaugsmingas kapas, Saulëlydis saulëtekyje, Sëkmingas palaimingos amþinybës vidudienis. Retkarèiais panaudojami ávaizdþiai, kurie, neiðstudijavus paties pamokslo, atrodo visiðkai nesuprantami ir todël intriguojantys, pvz.: Ðvento atminimo [...] pono Kristupo Odachovskio, [...] savo motinos sûnø nuþudyto, karas su saule 43. Kartais gudraujama tikrai subtiliai: antai vieno Vilniaus akademijos leidinio antraðtë grafiðkai lape iðdëstyta taip, kad ið paþiûros niekuo nesiskiria nuo amþiaus pradþios sauso informatyvaus standarto: pirmiausia dideliu ðriftu atspausta KAZANIE, o toliau 41 SNOPEK // Naiåúnieyáego // ZYGMVNTA // III. KROLA POLSKIE//GO Y SZWEDZ- KIEGO, W[ielkiego] KSI½Z //CIA LITEW- SKIEGO, [...] W Bogu pr e ywotå úwi±tobliwoúã/ // W R ec ypoµpolit pr e ác ²úliwe pånowånie/ // W Koúciele pr e Påñµk± opiek² // vfundowåny // 30 Kwietnia ach, od úmierãi poý²ty, // Przez X[iædza] IAKVBA OLSZEWSKIEGO, S[wiætey] Theo//logiey Doktorå, y Dziekanå Theologic facultatis, [..] zebräny, zwi±zåny. // A we trzech Koúãiolåch w Wilnie, [...] przez trzy Kåzånia wyµtawiony. [W Wilnie] Roku Påñskiego, MORZE // Od br egu úmiertelnoúãi do Portu // odpoã nienia // [...] ANN KAN// DZIERZAVVSK½ TYSZKIEVVICOVV½ // [...] prowåd ±ce. // ùe [...] PIOTRA TYSZ- KIEWI//CA Måráaùka Sùonimµkiego Maù onkå // wµpùawione. // W dychåñiem pr eúwietnego Potomµtwå // w bur one. // Pogrå eniem poãiech domowµtwå acnego µrogie // Ktoremu X[iàdz] RAYMVND ZA- IACZKOWSKI // [...] br egi y grånice vã yniù / y nå // Ka åniu pogr ebowym [...] áerokoúã // pr emier ywáy / nåwålnoúã vúmier yù. // Roku Dníå 30. Octobra. 43 WOYNA // Z SÙOÑCEM, // SWI TEY PA- MI ÃI, [...] PANA, // KRZYSZTOFA ODACHO//WSKIEGO, // [...] Od Synow Måtki µwey zåbitego. // NA // KAZANIV POGRZEBOWYM, // [...] pr e // O[yca] ELEWTHEREGO ZIELEIEWICZA, [...] PRODUKOWANA [Nesvyþius?, 1663] Archivum Lithuanicum 3

92 vardijami áprastiniai duomenys. Taèiau barokinis paprastumas apgaulingas ðtai koks ið tikrøjø yra tos antraðtës turinys (vertimas paþodinis): Pamokslas mirusiøjø gyviesiems, kurá pasakë kaulai mirusiøjø Kristuje [...] Onos [...] Tovianskienës ir [...] Rejinos Tovianskytës, [...] motinos ir dukters, drauge [...] laidojamø, tëvo Eleuterijaus Zielejevièiaus [...] ið mirusiøjø [kalbos] gyviesiems iðverstas 44. Ámantriausiø epitetø, sudëtingø asociacijø, retoriniø figûrø pagausëja XVII amþiaus pabaigos leidiniø antraðtëse (kaip ir apskritai to meto panegirinëje kûryboje). XVIII amþiuje ði tendencija dar sustiprëja ir tæsiasi beveik iki ðio amþiaus treèio ketvirèio pabaigos. Ðvieèiamajame amþiuje antraðtes pradëta komponuoti pagal schemà, tebegaliojanèià ir mûsø laikais. Nors daugumos XVIII amþiaus knygø antraðtës ið esmës nelabai skiriasi nuo ankstesniojo ðimtmeèio (gal tik dar ilgesnës ir labiau apkrautos ávairiais duomenimis bei epitetais), bet randasi ir tokiø, kurias tikrai sunku suprasti, juo labiau iðversti. Ypaè tai pasakytina apie antraðtes, paraðytas vadinamuoju makaroniniu stiliumi á lenkiðkà tekstà ámaiðant daugybæ lotyniðkø þodþiø arba prie lotyniðkø ðaknø sagstant lenkiðkas galûnes. Toliau pateikiamoje Bazilijaus Denisevièiaus (Bazyli Denisewicz) panegirinio veikalëlio, iðëjusio Vilniuje (?) 1729 metais, antraðtëje lotyniðkus þodþius iðskyrëme kursyvu: Fontanna na Gorze Helikon nazwaney Drogiemi wod perùowych pùynàca zdroiami, Kopytem Litewskiego Goñca przez Oyczystà od wieku staroýytnych Domow Podkowæ, Zmocnionym na Swiat wytùoczona obszernym staie siæ Oceanem, tamýe Ferale w Wielkim X[iæstwie] L[itewskiem] incendium Skarbow ugaszaiàce siæ, z paszczæki Ziemskich Plutonow eliberuiàc siæ, do Neptuna ejusdem Oceani refugium czyni, Ktory optabilia ad hauriendum sitientibus podaiàc remedia, naleýàcemi dwoma teyýe Podkowy Krzyýami eosdem fontes coronando in ultima siti Skarbowi Litewskiemu praecipuum confert refrigerium, Za co eiusdem patricii Stemmatis Tenutarium [...] Bogusùawa Niezabytowskiego [...] za Dyrektora Skarbowego w tym X[iæstwie] L[itewskiem] Naiaúnieyszy Sàdow Gùownych Trybunalnych Parlament elegit Ktoremu dla niewygasùego aeternae memoriae wieku przezemnie niýey wyraýonego in lucem publicae popularitatis Polskie te Rythmy kommunikuià siæ. Vertime lotyniðkus originalo þodþius ar jø ðaknis taip pat paþymëjome kursyvu: Fontanas ant kalno, Helikonu vadinamo, brangiomis perliniø vandenø èiurkðlëmis srûvantis, lietuviðkojo Vyèio kanopa, sustiprinta pasagos, paveldëtos ið amþiø senumo giminës, á pasaulá iðskeltas, plaèiausiu tampa okeanu ir èia pat, pragaiðtingà Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtijoje [ásiplieskusá] gaisrà gesindamas, ið þemiðkøjø Plutonø nasrø iðsilaisvindamas, pas to paties okeano Neptûnà pabëga; kuris [t. y. fontanas], iðsvajotus vaistus trokðtantiesiems pagirdyti tiekdamas, priklausanèiais tai 44 KAZANIE // Vmarùych do ywych // Ktore // Miaùy koúãi zmårùych w CHRYSTVSIE // [...] ANNY [...] TOWIANSKIEY // [...] y [...] REINY TOWIANSKIEY [...] Måtki y Corki // Oraz [...] grzebionych // Pr e O[yca] Eleutherego Zieleiewic å [...] od Vmårùych ywym // tùumac one [Vilnae, 1651]. 91 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

93 paèiai pasagai dviem kryþiais tuos paèius ðaltinius vainikuodamas, kraðtutiniame troðkulyje Lietuvos iþdui neapsakomà atgaivà suteikia, uþ tai minëtojo protëviø herbo savininkà [...] Boguslovà Nezabitauská [...] iþdo direktoriumi toje Didþiojoje Kunigaikðtijoje ðviesiausiasis tribunoliniø teismø susirinkimas iðrinko; kuriam [t. y. Nezabitauskiui] neblëstanèio atminimo amþiø vardan að, þemiau prisistatæs, á vieðumos ðviesà ðias lenkiðkas eiles paskleidþiu. Ðiuo atveju tekstà suprasti kaþin ar labai palengvins informacija, kad dedikato herbe vaizduojama pasaga su dviem kryþiais. Atrodytø, labiau antraðtës komplikuoti ir iðpuoðti nebeámanoma. Aptariamosios epochos autoriai manë kitaip. Egzistavo dar bent dvi tokiõs puoðybos tradicijos, kurias èia derëtø aptarti. Jos abi susijusios su leidimo datos uþraðymu ir abi dabar visiðkai uþmirðtos. Pirmiausia minëtinas chronostichas 45. Tai eiliuotas tekstas (paprastai viena hegzametro eilutë arba eleginis dvieilis), kuriame paslëpta data. Chronosticho literatûrinë tradicija siekia, kaip manoma, viduramþius, o gal dar ankstesnius laikus. Ði artificiozinë literatûros forma yra iðsirutuliojusi ið specifinio datos raðymo bûdo, vadinamo chronograma. Tai tam tikras þaidimas dviem þenklø sistemomis, pagrástas faktu, kad kai kurios lotyniðkos raidës reiðkia ir skaitmenis: I=1, V 46 =5, X=10, L=50, C=100, D=500, M=1000. Norint suþinoti datà, reikia aritmetiðkai sudëti visas tame tekste esanèias raides-skaièius. Chronostichais buvo puoðiami jau ankstyvieji DLK leidiniai. Ypaè daþnai jø pasitaiko Vilniaus akademijos autoriø knygose, iðleistose XVI amþiaus pabaigoje ir XVII amþiaus pirmaisiais metais. Sukurti prasmingà eiliuotà tekstà, kuriame kiekviena pasitaikiusi <i>, <v>, <x>, <l>, <c>, <d>, <m> dar reikðtø ir reikiamos sumos dëmená (atliekamø raidþiø negalëjo bûti), tikrai nelengvas uþdavinys, juolab kad toks tekstas dar turëjo aiðkiai atspindëti leidinio pasirodymo progà ar prieþastá. Todël chronostichais buvo akivaizdþiai puikuojamasi: jie paprastai spausdinami antraðtiniame lape (tada ten nebereikia tradicinio datos uþraðo) arba paskutiniame puslapyje (tarsi darbo apvainikavimas). Tiesa, daþniausiai stengtasi akcentuoti ne leidimo, bet minimo ávykio datà (nors metai paprastai sutapdavo), pvz., kunigaikðèio Alberto Radvilos mirties data (1592-ieji) uþraðyta taip: PrInCeps ALbertVs RaDIVILVs, InanIa LInqVens, TertIo IDVs IVLI CoeLICa regna petit 47. XVII amþiaus viduryje chronostichai primirðtami, bet ðimtmeèio pabaigoje ir XVIII amþiuje jie vël iðpopuliarëja. Renesanso pabaigai bûdingo chronografinio 45 Daugiau apie ðià literatûros formà raðoma knygoje: Eglë Patiejûnienë, Brevitas ornata. Möþosios literatûros formos XVI XVII amþiaus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës spaudiniuose, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998, <I> tapatinama su <J>, <V> su <U>. 47 Kunigaikðtis Albertas Radvila, tuðtybës vieðpatijà apleisdamas, treèià liepos idø dienà [t. y. liepos 18] þengia á Dangaus karalystæ. 92 Archivum Lithuanicum 3

94 tikslumo nebesiekiama, stengiamasi atspindëti paèià leidinio pasirodymo progà. Antai naujojo Þemaièiø seniûno Juozapo Tiðkevièiaus garbei 1743 metais iðëjusio leidinio 48 antraðtë uþbaigiama tokiu chronostichu: ProVenIt DeVeXo LVX favstissima CoeLo 49 (=1743). Panegirinës knygelës, skirtos naujajam Vilniaus vaivadai Liudvikui Konstantinui Pociejui 50 pagerbti, autoriams labai parankus pasirodë dedikato vardas; juo remdamiesi jie sukûrë chronogramà: LUDoVICUs Intrat VILnaM 51 (=1723). Apie XVII amþiaus vidurá chronogramas bei chronostichus, nors neretai su klaidomis, pradëta kurti ir lenkiðkai. XVIII amþius mums paliko, regis, vienintelá lietuviðkà pavyzdá. Anoniminio maldyno Pëdelis miros, kurá iðleido Vilniaus akademijos spaustuvë 1750 metais, antraðtiniame lape nurodyta, kad ði knyga skirta vyskupui Antanui Dominykui Tiðkevièiui: MetU, kuriosia IezVs ant kriziavs kienteio KarCIeI Ir krauia savo DeL svieta pralieio (= ). Antroji ið minëtø antraðèiø puoðybos tradicijø, susijusiø su data, yra iðskirtinis brandþiojo ir vëlyvojo baroko epochos (maþdaug nuo XVII amþiaus vidurio iki XVIII amþiaus antros pusës) fenomenas. To meto autoriams, matyt, per asketiðka atrodë paprastais skaitmenimis uþraðyta data; jie jautë poreiká paámantrinti ir prie datos tradiciðkai raðomà þodá Anno metais. Nesant atskiro termino ðiam reiðkiniui ávardyti, trumpumo dëlei pavadinsime já Anno plëtote. Krikðèioniðkasis pasaulis turëjo dvi laiko skaièiavimo tradicijas: senàjà nuo pasaulio sukûrimo (taip datos raðomos Lietuvos metraðèiuose) ir naujesniàjà nuo Kristaus gimimo. Lietuvos knygø leidëjai rëmësi pastaràja. Ji Vakarø Europoje buvo jau senokai ásigalëjusi. Tokios tradicijos laikytasi ir Prûsijoje jau Maþvydo Katekizmo antraðtiniame lape paþymëta: Metu uszgimima Diewa M. D. XLVII. Senuosiuose leidiniuose daþnai neapsiribojama lakoniðku Anno, ðià aplinkybæ stengiamasi konkretizuoti, iðplësti. Lotyniðkuose antraðtiniuose lapuose daþniausiai pasitaiko formulë Anno Domini ( Vieðpaties metais ) arba jo santrumpa A. D., kartais dar Anno a Christo nato ( Metais nuo Kristaus gimimo ), lenkiðkuose Roku Pañskiego. Ádomu, kad didþiausia ávairove iðsiskiria lietuviðki leidiniai: èia rasime 48 CLARITAS // Avit TYSZKIEVICIORUM Cynthi // [...] Nunc [...] Penes auµpicatiµµimum Ingreµµum // ad Capitaneatû Generalç Ducatûs Samogiti // [...] D. JOSEPHI // TYSZKIEWICZ // [...] vectigali carmine // [...] Provinci Lithvan Scholarum Piarum // CELEBRATA. // [...] VILN [1743]. 49 Ið gaubto dangaus iðtryðko palaimingiausia ðviesa. 50 SEPTICOLLIS // LITVANI, // Caput Pal moniarum Urbium // VILNA, // Septem Portis triumphaliter adornatis, // [...] ad triumphalem cum Palatinis faµcibus ingreµµum // [...] D. LUDOVICI // CONS- TANTINI // [...] POCIEY // PALATINI VILNENSIS // [...] Lapidario µtylo // INA- RATA // Ab [...] Collegio & Uni//verµitate Academica Vilnenµi Societatis IESU [...] [Vilnae, 1723]. 51 Liudvikas áþengia á Vilniø. 52 Ðiuo atveju chronostichu tikriausiai áraðyta ne leidimo, bet knygos pabaigimo data. 93 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

95 Metu Diewa, Metuose Diewa, Meatu Pona, Metu(o)se uýgimimo wieszpaties, Maetossa Christaus ir net Metuose nuog uýgimimo Chrystuso Pono. Nuo XVI amþiaus pabaigos ði formulë kartais paávairinama. Greta tradiciniø Anno, Anno Domini vis daþniau pasitaiko Anno Salutis ( Iðganymo metais ), o kartais ir ypatingesniø, pvz.: Anno a partu Virginis ( Metais nuo Mergelës gimdymo ), Anno quo verbum carofactum est ( Metais [nuo tø], kai þodis tapo kûnu ). Bet ðtai turime vienà iðimtá XVII amþiaus pirmos pusës leidiná, kuriame panaudota Anno plëtotë tarsi pranaðauja ateities madà. Knygelëje apraðomos iðkilmës, kurias savo globëjui Leonui Kazimierui Sapiegai surengë Vilniaus pranciðkonai ta proga, kad karalius Vladislovas IV gràþino ðiai vienuolijai Ðv. Mykolo baþnyèià, kurá laikà priklausiusià kalvinistams 53. Ðtai kaip uþraðyta ir paties ávykio, ir knygos leidimo data: Anno a Proµcripto Vilna Caluiniano Delubro immediate µequenti ( Metais, einanèiais tuoj po tø, kai ið Vilniaus buvo iðtremta pagoniðka Kalvino ðventykla ). Mums þinomas tik ðis vienas atvejis, kada data nusakoma neminint paties Kristaus. XVII amþiaus antroje pusëje ir XVIII amþiuje autoriai ámantravo, stengdamiesi ne tiesiogiai minëti Iðganytojo vardà, o kaip kitaip já apibûdinti. Pavyzdþiui, 1722 metais iðspausdintame pamoksle, sakytame per Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bþostovskio laidotuves, data uþraðyta taip: Roku od przyúcia na úwiat zwyciæýcy úmierci ( Metais nuo tø, kai á pasaulá atëjo mirties nugalëtojas ). Taèiau ryðkiausia aptariamojo laikotarpio Anno plëtoèiø ypatybë tai pastangos derinti jas su veikalø pavadinimais. Puslapio apaèioje tarsi aidu atkartojami tie patys þodþiai ar jø junginiai, kuriais pradedama antraðtë. Viskas ir pavadinimas, ir data, ir pats knygos tekstas (ar tekstai; ypaè aiðkiai ðià tendencijà rodo eilëraðèiai prie herbø) kuriama remiantis tuo paèiu pagrindiniu ávaizdþiu, ta paèia pirmine idëja. Pavyzdþiui, mirusiam didikui Viktorui Jelenskiui paminëti sukurta panegirika pavadinta Persikëlimas ið þemës á dangø 54 ; data apibûdinta ðitaip: Roku ktorego Chryµtus z Nieba na Ziemie uczynil przeprawæ ( Metais, kuriais Kristus persikëlë ið dangaus á þemæ ). Dar rafinuotesnë panegirikos, skirtos Þemaièiø seniûnui Petrui Mykolui Pacui, idëja. Knygos pavadinimas toks: Nemirtingos ðlovës Pieno kelias, Þemaitijos danguje baltuojantis paveldimomis Pacø giminës lelijomis 55 (kaip pamename, lelija Pacø herbas; Pieno keliu daugelis Europos tautø vadina Paukðèiø takà). Kito- 53 FESTAM // TRIVMPHANTIS COELI // POMPAM. // Ob Proµcriptum // In Comitiis Generalibus // A [...] VLADISLAO IV. // POLONIARVM ET SVECI REGE, // Ex Principe Lithuani Vrbe Delubrum Caluiniµtarum. // [...] D. LEONI CASIMIRO SAPIEHA // [...] TANQVAM SINGVLARI PATRONO // Monaµterij S. MICHAELIS Ordinis S. FRANCISCI nuper // per H reticos Caluiniµtas Viln violati. // APPA- RATAM // Cyllennides Catholicus enarrat [Vilnae, 1641]. 54 PRZEPRAWA // Z ZIEMI do NIEBA, // [...] Pana WIKTORA // IELENSKIEGO, // Podµtaroúciego Sàdowego Mozyrµkiego: // [...] Iuý przez Herbowne IELENSKICH RZEKI, [...] VCZYNIONA. // A [...] przez X[iædza] Bernardyna [...] REPORTOWA- NA. // [...] w NIESWIZU: [1752]. 55 VIA LACTEA // GLORI Immortalis in Polo // SAMOGITI // Gentilitijs // DO- MUS PACIAN candens // LILIIS // [...] SVB [...] CAPITANEATVS SAMOGI//TI INGRESSVM // [...] D. PETRO // MICHA- 94 Archivum Lithuanicum 3

96 je antraðtinio lapo pusëje, eilëraðtyje po Pacø herbo atvaizdu, pabrëþiama, kad Pieno kelias yra sukurtas ið lelijø 56. Data antraðtiniame lape apibûdinta ðitaip: Anno Lactentis Viatoris Dei MDCLXXXV ( Metais nuo tø, kai buvo pienu maitinamas keliautojas Dievas, 1685 ). Keliais þodþiais numanomas pagoniðkojo Heraklio vaizdinys pakeièiamas Kristaus vaizdiniu, o ðis savo ruoþtu susiejamas su pavadinime minimu keliu. Èia tinka prisiminti ir vienà ið senøjø lietuviðkø gramatikø metais iðleistos Universitas linguarum Lituaniae, [...] grammaticis legibus circumscripta ( Lietuvos kalbø visuma, [...] gramatikos taisyklëmis apibrëþta ) antraðtëje Anno plëtotë irgi priderinta prie pavadinimo: Anno a descriptione universi orbis ( Metais nuo tø, kuriais buvo sutvarkytas visas pasaulis ). Apskritai visokiausiø Anno plëtoèiø pavyzdþiø yra daug ypaè XVIII amþiaus spaudiniuose. Þinoma, nesiliauta vartoti lakoniðkàjá Anno ar Anno Domini. Abi tradicijos gyvavo lygia greta. Aptariamojo laikotarpio, kartais vadinamo pernokusiu baroku, antraðtëse pasitaiko dar vienas iðskirtinis reiðkinys iðnaðos! Daþniausiai jos naudojamos tada, kai leidinio pavadinimas suformuluotas remiantis Ðventojo Raðto citata. Pavyzdþiui, vienos knygelës antraðtë prasideda þodþiais: Dviguba strëlë, strëlë Vieðpaties pergalës ir strëlë Vieðpaties pergalës prieð schizmatikus 57. Tarp þodþiø prieð ir schizmatikus raidele paþymëta iðnaða, o antraðtinio lapo apaèioje pateikiamas Biblijos fragmentas: Strëlë Vieðpaties pergalës, strëlë pergalës prieð Aramà! (2 Kar 13,17). Vargu ar bereikia sakyti, kad dedikato herbe vaizduojamos dvi skirtingø konfigûracijø strëlës. Turime pavyzdá ir su dviem iðnaðomis bei Anno plëtote, pritaikyta prie iðnaðose nurodomos Biblijos citatos. Tai panegirinis leidinys, dedikuotas Juozapui Puzynai, tapusiam Livonijos vyskupu 58 : Geras piemuo, pro atvertus protëviø vartus [...] áþengiantis, [...] Juozapas [...] Puzina, [...] Livonijos vyskupas, [...] ne tiek evangeliðka, kiek panegiriðka Jono Akademiko [t. y. Akademijos studento] plunksna pagarbintas. Po þodþio piemuo paþymëta viena iðnaða, po þodþio evangeliðka antra. Paèioje puslapio apaèioje abi nuorodos pateiktos vienoje eilutëje: (a) Qui ELI // PAC // [...] Oblata Roµienis // A // [...] Carolo Michäéle Mægolin [...] Viln [...] Ðitaip á vienà sujungiami du antikinës mitologijos siuþetai: manyta, kad baltoji lelija iðdygusi ið Heros pieno laðo; taip pat manyta, kad Pieno kelias atsiradæs, kai Hera krûtimi maitino kûdiká Heraklá: ðis þindæs taip smarkiai, jog Hera ið skausmo já atstûmë nuo krûties, ir iðtryðkæs deivës pienas aptaðkë dangaus skliautà. 57 GEMINA SAGITTA // SAGITTA SALVTIS DNI. [=Domini] // ET // SAGITTA SALV- TIS DNI. [=Domini] // Contra(a) Schiµmaticos; // Ab // [...] Archiepiµcopo Polocenµi Me// tropolita Kiouienµi [...] ANTONIO SIELA- WA // é Gentilitio µtemmate deprompta; [...] A // DANIELE KORSAK [...] Repr µentata. // VILN, [1642]. 58 BONUS // PASTOR(a) // Per apertum Pro- Avit Port [...] // INTRANS // D. JOSE- PHUS // [...] PUZYNA, // EPISCOPUS Livoni [...] Non tam Evangelico, (b) quäm Panegy//rico JOANNIS ACADEMICI calamo // CELEBRATUS [...] [Viln, 1741]. 95 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

97 autem intrat per Oµtium, PASTOR eµt ovium ( O kas pro vartus ateina, tas aviø ganytojas ), (b) Joan: 10 v. 2 (Jn 10,2). Data raðoma iðplëtojant tà patá ávaizdá: Anno boni pastoris ponentis pro ovibus animam suam ( Metais gerojo piemens, paaukojusio uþ aveles savàjà gyvybæ ). Derëtø èia dar pridurti, kad tie protëviø vartai dedikato herbo figûra. Apskritai galima numanyti, kad iðnaðos antraðtëse atsirado dël vis maþëjanèio autoriø pasitikëjimo skaitytojø erudicija. Tas pats pasakytina ir apie chronostichus: kai kuriuose (tiesa, ne Lietuvos) XVI amþiaus pirmos pusës leidiniuose net jø reikðmingosios raidës neparyðkintos manyta, kad skaitytojai viskà pastebës ir atsirinks patys, o XVIII amþiuje vis daþniau ðalia chronosticho ar po juo arabiðkais skaitmenimis spausdinama raidþiø suma, kartais raidës-skaièiai netgi iðrikiuojami atskiroje eilutëje maþëjimo tvarka, kad data kiekvienam bûtø aiðki. Tai matyti ir toliau pateikiamoje antraðtëje, puikiame pernokusio baroko pavyzdyje. Joje esama dviejø iðnaðø, chronosticho (antroji iðnaða chronostiche) ir chronogramos, kurie kartu yra ir Anno plëtotës. Ði antraðtë liudija, kad barokiniø antraðèiø ámantrumas nëra vien jëzuitø leidiniø specifika, knygelæ su iðkilmiø apraðymu iðleido bazilijonø spaustuvë Supraslyje (plg. 1 pav.): Karûna, ið prakilniøjø Sapiegø [herbiniø] strëliø sudëta (1) ir spaustuvininkø inotescencija [t. y. iniciatyva] apie stebuklingà Ðvenèiausiosios Mergelës paveikslà Vilniuje, garbiøjø mergeliø bernardiniø, ðv. Mykolo vardu besivadinanèiø, baþnyèioje, ir apie iðkilmingà to paties paveikslo vainikavimà, pagerbtà didþiu vardu prakilniojo jo malonybës pono, pono Aleksandro, grafo Sapiegos, Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos dvaro paiþdininkio, Punsko ir kt., ir kt. seniûno, lenkiðkajam ir palemoniðkajam pasauliui apskelbta metais Vieðpaties, kuriais Dovanø Motinà, Dorybiø Mergelæ, aukðtybiø pulkas ðlovina, Narsus karvedys (2) josios garbingumà savo svarstyklëmis sveria, arba kuriais Prakilnusis Aleksandras Sapiega, d[varo] p[aiþdininkis], Punsko seniûnas, ið palemoniðkøjø valdovø ir kunigaikðèiø [paveldëtà] savo asmenybës esmæ ir prigimtá aiðkiai parodo. M, D, C, LL, XXX, VV, IIIIIIIIIII [=1751]. Supraslyje, garbiøjø tëvø bazilijonø spaustuvëje. (1) Imperatorius Domicianas buvo taip águdæs ðaudyti ið lanko, kad ðakotus elnio ragus ratu strëlëmis apvainikavo, galvos në trupuèio nepaþeidæs. Apie tai raðo istorikas Lauredanas. (2) Ðv. Mykolas. Tiesa, tokios apimties ir painumo antraðèiø net XVIII amþiuje pasitaiko ne taip jau daþnai. Taèiau ir dvigubai ar trigubai trumpesnes ne tik ðiuolaikinis, bet ir ano meto skaitytojas vargu ar bûtø galëjæs ið karto suvokti, jei nebûtø tam tikrø vizualiniø nuorodø, apie kurias jau uþsiminëme anksèiau. Vakarø Europoje apie XVI amþiaus vidurá buvo atsisakyta ið viduramþiø perimtos tradicijos antraðtes spausdinti lygiu, vienodu ðriftu, nesiskirianèiu nuo neretai 96 Archivum Lithuanicum 3

98 1 pav. Bazilijonø spaustuvëje Supraslyje 1751 metais iðleistos knygelës antraðtinis lapas su chronostichu, dviem iðnaðomis ir chronograma; VUB, sign.: IV Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

99 tame paèiame puslapyje prasidedanèio pagrindinio teksto. XVI amþiaus paskutinio ketvirèio DLK leidiniø antraðtës jau buvo grafiðkai komponuojamos pagal naujàjà europinæ tendencijà: eilutës tarsi suveriamos ant vertikalios simetrijos aðies; pirmoje daþniausiai raðomas pavadinimas, t. y. retoriná kûrinio þanrà nurodantis terminas (EPITHALAMIA, GRATULATIONES, THRENI ir pan.), antra eilutë spausdinama didþiausiu ðriftu, tolesnës vis maþesniu (plg. 2 pav.); jei tekstas ilgesnis arba, pavyzdþiui, dedikuojamas dviem asmenims, jis gali bûti padalytas á kelis tokius blokus. Paskutinës eilutës vis trumpesnës, tekstas vizualiai siaurëja á apaèià. Taip net ir ilga antraðtë tarytum suskaidoma, á akis pirmiausia krinta, autoriø ir leidëjø manymu, reikðmingiausi þodþiai (jie ir ðiaip daþniausiai bûdavo raðomi pradþioje). XVII amþiuje, kai antraðtës tapo itin ámantrios, o jø sintaksinë struktûra ávairi, imta grafiðkai iðskirti nebe eilutes, bet reikðmingiausius þodþius ar jø junginius, nesvarbu kurioje teksto vietoje jie bûtø. Eilutës nebespausdinamos kaip áprastinë proza nuo vieno puslapio kraðto iki kito, vengiama kelti þodþius. Antraðtë tarsi suskaidoma á frazes, þodþiø junginius ar pavienius þodþius, ir ðie elementai, atspausdinti ávairaus dydþio (kartais ir skirtingø tipø) ðriftais, suveriami ant vertikalios simetrijos aðies (plg. 3 pav.). Taip grafiðkai iðdëstytas ir vizualiai suskaidytas tekstas suvokiamas daug greièiau ir lengviau negu iðspausdintas áprastu bûdu. XVIII amþiaus pabaigoje ávyko didysis persilauþimas : paskutiniame ðimtmeèio ketvirtyje barokines antraðtes staiga iðstûmë lakoniðkos, panaðios á ðiuolaikines. Ádomiausia tai, kad ir renesansinës, ir barokinës antraðtës grafine iðvaizda labai primena atitinkamø laikotarpiø antkapiø áraðus: taip pat iðdëstytas tekstas, panaði ðrifto dydþiø ávairovë. Ið tiesø ir antkapiø áraðus, ir knygø antraðtes veikë tos pöèios raðtijos ir apskritai kultûros tendencijos. Tam átakos galëjo turëti anuomet egzistavæs tarsi tarpinis literatûros þanras elogijas. Jis buvo suvokiamas kaip uþraðas ant ásivaizduojamo, simbolinio paminklo (nebûtinai antkapinio), skirtas paðlovinti kokio nors asmens kilmei, dorybëms, þygiams, nuveiktiems darbams. Barokiniai elogijai buvo raðomi savotiðka ritmine proza. Manyta, kad ðis þanras teikia neribotø galimybiø autoriams, trokðtantiems pademonstruoti savo erudicijà, proto ðmaikðtumà, vaizduotæ, asociatyvøjá màstymà ir pan. Tokie tekstai buvo spausdinami ypatingu bûdu: semantinës þodþiø grupës ar pavieniai þodþiai netgi trumpuèiai jungtukai, dalelytës, jaustukai, prielinksniai pagal autoriaus norà iðkeliami á atskiras eilutes. Tokie skirtingo ilgio fragmentai dëliojami vienas po kitu pagal vertikalià simetrijos aðá. Svarbesnieji þodþiai spausdinami didesniu ðriftu; apskritai naudojama daug ir ávairiø ðriftø, tam tikros teksto atkarpos raðomos kursyvu (plg. 4 pav.). Pagrindinis tokios vizualinës kompozicijos tikslas nebuvo estetinis: taip skaitytojui perteikiama informacija, kaip reikëtø tà tekstà deklamuoti kur daryti pauzes, kur pakelti balsà, o kur nuleisti. Neteisinga bûtø teigti, kad elogijo þanro raida tiesiogiai veikë antraðèiø turiná ar iðoriná jø pavidalà. Veikiau abi ðias literatûros formas reikëtø laikyti to paties 98 Archivum Lithuanicum 3

100 2 pav. Mikalojaus Kristupo Radvilos spaustuvëje XVI amþiaus pabaigoje iðleistos knygos antraðtinis lapas; VUB, sign.: II Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

101 3 pav. Vilniaus akademijos spaustuvës XVII amþiaus antros pusës leidinio antraðtinis lapas; VUB, sign.: III Archivum Lithuanicum 3

102 4 pav. Vilniaus akademijos spaustuvës XVII amþiaus vidurio leidinio puslapis su elogijo pradþia, p. [4]; VUB, sign.: III Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

103 medþio vaisiais, to paties retorinio màstymo iðdavomis. Juk knyga, ypaè panegirinë, aptariamojoje epochoje buvo suvokiama visø pirma kaip paminklas konkreèiam asmeniui ar visai jo giminei, tad kodël gi uþraðas ant knygos turëtø esmingai skirtis nuo áraðo ant tikro ar ásivaizduojamo obelisko? Ðiame straipsnyje iðdëstyta tik dalis to, kà galima pasakyti apie senøjø leidiniø antraðtes. Taèiau akivaizdu, kad antraðtë tikrai yra (ar bent jau buvo) savarankiðka literatûros forma, turinti savus kanonus, pasiþyminti savitais raidos dësningumais ir drauge atspindinti bendràjá epochos skoná bei stiliø. Cituoti, kupiûruoti, versti renesansines ir barokines antraðtes derëtø atsargiai ir pagarbiai nors jø pagrindinë funkcija yra praktinë reprezentacinë, vis dëlto jos yra literatûros tekstai tikràja to þodþio prasme. Literatûra: C UDDON, J[OHN] A[NTHONY], : Dictionary of literary terms and literary theory, London etc.: Penguin Books. D ANEK, DANUTA, 1980: Dzieùo literackie jako ksiàýka. O tytuùach i spisach rzeczy w powieúci, Warszawa: Pañstwowe wydawnictwo naukowe. Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, pod red. Aleksandra Birkenmajera i in., Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, G ALINIS, VYTAUTAS, JUOZAS GIRDZIJAUSKAS ir kt., 1982: Literatûros teorijos apybraiþa, Vilnius: Vaga. G ÙOWIÑSKI, MICHAÙ, TERESA KOSTKIEWICZOWA i in., : Sùownik terminów literackich, pod red. Janusza Sùawiñskiego, Wrocùaw etc.: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich. Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius: Alma littera, K OÞENIAUSKIENË, REGINA, 1990: Prakalbø ir dedikacijø apþvalgos metmenys (XVI XVIII a.), XVI XVIII amþiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, L EBEDYS, JURGIS, 1972: 1646 metø giesmynas, Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Studijos ir straipsniai, Vilnius: Vaga, L EBEDYS, JURGIS, 1977: Senoji lietuviø literatûra, Vilnius: Mokslas. Lietuviø literatûros enciklopedija, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Literatûros terminø þodynas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, M ARTUSZEWSKA, ANNA, 1977: Tytuùy powieúciowe, Ruch literacki 18, 2(101), N ARBUTAS, SIGITAS, 1992: Karolomachijos akiraèiai, Laurencijus Bojeris, Karolomachija, Vilnius: Vaga, N ARBUTIENË, DAIVA, SIGITAS NARBUTAS, 1998: XVII a. Lietuvos lotyniðkø knygø sàraðas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. P ATIEJÛNIENË, EGLË, 1998: Brevitas ornata. Möþosios literatûros formos XVI XVII amþiaus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës spaudiniuose, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. 102 Archivum Lithuanicum 3

104 STOFF, ANDRZEJ, 1975: Funkcja tytuùu w dziele literackim, Acta Universitatis Nicolai Copernici 66, T IMOFEJEVAS, L[EONIDAS], N[ATANAS] VENGROVAS, 1961: Literatûros mokslo terminø þodynëlis, vertë ir pavyzdþius parinko Jonas Vildþiûnas, Kaunas: Valstybinë pedagoginës literatûros leidykla. U LÈINAITË, EUGENIJA, 1993: Renesanso ir baroko poezija, Dainos pasauliui, saulei ir sau. Lietuvos XVI XVII amþiaus poezijos antologija, sudarë Eugenija Ulèinaitë, Vilnius: Vaga, V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Vilnius: Mokslas. W ALLIS, MIECZYSÙAW, 1974: O tytuùach dzieù sztuki, Rocznik Historii Sztuki, Eglë Patiejûnienë ALTLITAUISCHE BUCHTITEL 0 Zusammenfassung Der Begriff Titel wird sogar von Literaturtheoretikern häufig axiomatisch verwendet; in den zugänglichsten litauischen, polnischen und englischen Lexiken sind keine entsprechenden Definitionen zu finden. Fachleute der Bücherkunde und Bibliographen widmen dem Buchtitel mehr Aufmerksamkeit, der Titel wird von ihnen jedoch oft mit dem Titelblatt identifiziert oder als ein bestimmtes Kennzeichen verstanden, das bei der Identifizierung eines Schritftstückes helfen soll. Die in unseren Zeiten gewöhnliche Zusammenstellungsweise der Titel, wobei der Name des Autors, Titel des Schriftstücks, Ort der Ausgabe, Verlag und Datum der Ausgabe nacheinander aufgeführt werden, gibt keinen Anlaß zur wissenschaftlichen Analyse. Diese Tradition ist jedoch verhältnißmäßig neu: Sie ist im 3. Viertel des 18. Jh. entstanden. Gegenstand dieses Artikels sind die Titel litauischer, lateinischer und polnischer Bücher, die im Großfürstentum Litauen (GFL) vom Jahr 1574 (Beginn intensiver verlegerischer Tätigkeit) bis zum Jahr 1773 (Reorganisation des Bildungswesens und somit schnelle Etablierung neuer Tendenzen) erschienen sind. Bei der Betrachtung der grammatischen Struktur der Titel werden einige Beispiele der litauischen Schriftstücke des 16. Jh. aus dem ostpreußischen Raum benutzt. Die Titel der o.g. Periode unterscheiden sich von den heutigen dadurch, daß die Namen des Autors, des Verlegers oder des Druckers und nicht selten der Ort und das Datum der Ausgabe in die syntaxisch bündige Textstruktur eingegliedert werden. Es werden einige in ganz Europa verbreitete Konventionen unterschieden: Der Name des Autors wird im Genitiv angegeben, der Titel des Schriftstückes und andere Angaben werden darauffolgend aufgeführt; der Name des Autors wird nach dem Titel im Ablativ (mit oder ohne Präposition) angegeben; der Name des Autors wird nach dem Titel mit der lateinischen Konstruktion per+akkusativ angegeben. Die letzte Konvention wurde mechanisch in die Titel der ersten litauischen Bücher übertragen, wurde sehr schnell zur Tradition und herrschte bis zum Ende der o.g. Periode. 103 Senøjø Lietuvos knygø antraðtës

105 Obwohl dieses gramatische Gerüst einige Jahrhunderte unverändert geblieben ist, wird es beim Vergleich der Schriftstücke unterschiedlicher Perioden offenbar, daß die Zusammensetzungsweise (Komposition) der Titel sich sehr stark geändert hat. Vom Ende des 16. Jh. bis zu den ersten Jahren des 17. Jh. waren die Titel der Schriftstücke Litauens sehr trocken und lakonisch: Sie enthielten kurze Angaben über den Inhalt und Art des Werkes angegeben sowie über den Autor oder die Autoren. Hervorstechendes, fast auszeichnendes Merkmal der Titel dieser Periode ist der Hinweis auf die rhetorische Gattung des Textes schon mit dem allerersten Wort: Begrüßungen, Belobigung, Kondolenz, Panegyrika u.ä. Zu Beginn des 17. Jh. kann man schon bildlichere, verschiedene Tropen erweiterte Titel finden, Epitheta kommen häufiger vor. Die Hinweise auf die rhetorische Gattung werden durch originelle Bezeichnungen ersetzt: einmalige, für ein einziges Schriftstück geschaffene Wortverbindungen, mit denen das Thema des Werkes metaphorisch oder metonymisch beschrieben wird. Im dritten Jahrzehnt des 17. Jh. wird die Tendenz deutlich, die für die gesamte Gelegenheits- und panegyrische Literatur Polens und Litauens charakteristisch war: Man fängt an, Titel zu schaffen, in denen Andeutungen auf das Wappen der Person gemacht werden, die die Herausgabe des Schriftstückes finanziert hat. Aufmerksamkeit kann in den Titeln auch den Personen gewidmet werden, denen die Autoren oder Verleger gefällig sein wollten. Für die Titel der Mitte des 17. Jh. sind die Paradoxe oder Oxymora charakteristisch ( Fröhliches Grab, Sonnenaufgang im Sonnenuntergang u.ä.) also der barocken Ästhetik. Im 18. Jh., das auch als dasjenige des überreifen Barocks bezeichnet wird, werden die Titel noch raffinierter, komplizierter geschaffen. Die Titeltexte werden mit Nebensätzen und Adverbialien überladen. Die sog. maccaronischen Titel treten immer häufiger auf in den polnischen oder litauischen Text wird eine Vielzahl lateinischer Wörter oder Wortgruppen eingefügt. Die Andeutungen auf seltene Informationsquellen oder auf die Bibel werden in den Fußnoten erklärt. Es werden raffinierte Methoden zur Angabe des Ausgabedatums verwendet. Während der betrachteten Periode ändert sich auch die Art und Weise der graphischen Komposition des Titels. Das im Artikel analysierte Material ermöglicht es festzustellen, daß die Titel der alten Schriftstücke tatsächlich als eine eigenständige Literaturform (oder sogar Gattung) betrachtet werden können, die ihre eigenen Gesetzmäßigkeiten der Entwicklung aufweist sowie Geschmack und Stil der Epoche widerspiegelt. E GLË PATIEJÛNIENË Gauta 2000 m. balandþio 7 d. Vilniaus pedagoginis universitetas Priimta 2001 m. kovo 29 d. T. Ðevèenkos g. 31 LT-2009, Vilnius, Lietuva 104 Archivum Lithuanicum 3

106 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Gertrud Bense Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds In den folgenden Ausführungen soll gezeigt werden, wie sich zu einem biblischem Motiv zwei deutsche Liedfassungen als Vorlagen für Texte in litauischen evangelischen Gesangbüchern anbieten, je nach Umfeld und Intention einerlei oder zweierlei Gestalt annehmen und im Verlauf einer mehr oder weniger aufwendigen Interpretation sowohl verglichen als auch auseinandergehalten werden müssen. Im ersten Teil der Handschrift von Fabian Ulrich Glaser ( ) Hauß= Schul= und Kirchen= ucht / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas 1, datiert aus dem Jahr 1729, findet man auf den Seiten 210, 211 ff. als 15. Stück seiner Andacht Am So^=Abend des Morgens / Subbattôs Ryt± folgenden Text: [S. 210] 15. weyerley bitte ich von Dir, das wolleµtu mir nicht wegern, ehe [S. 212] denn ich µterbe: Abgötterey und Lügen laß ferne von mir µeyn, Armuth und Reichthumb gib mir nicht, laß mich aber mein be= µcheiden Theil Speiµe dahin nehmen. Ich möchte µonµt, wo ich u µatt würde, Verleugnen, und µagen: Wer iµt der Herr? Oder, wo ich u arm würde, möchte ich µtehlen, [S. 211] 15. Dwiejû Daiktû praßau, DIEwe! t¾s róc yk món ne ginti, [S. 213] kôl eµµu gywas: Baùwónû Tarnawim± ir Mellawim± toli warryk n¾ mann²s; ne d¾k món, nei per= labbay pawargti, nei per=labbay per 2 pralôbti, bet Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³. Nëµa ßeip jéy per=diddey pralôbc au, raµµi Taww²s uµµigyc au, ir µakkyc au: Kas DIEws? Ar, jéy per=mie- 1 [Fabian Ulrich Glaser,] Hauß= Schul= und Kirchen= ucht [...] von Fabian Ullrich Glaµer / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas [...] n¾g Fobiono Ulrikkio Glo ërio [...], ; Handschrift, Standort: Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C Im Original durchgestrichen. 105 Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

107 Abb. 1. Seite 212 der Handschrift des Glaserschen Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas: Fragment des deutschen Textes weyerley bitte ich von Dir, wo die Stelle mein beµcheiden Theil Speise von der damaligen Fassungen des Lutherschen Bibeltextes (Die Sprüche Salomos 30,7 9) abweicht; Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59 und mich an dem Nahmen mei= nes GOTTes vergreiffen. (Prov: XXX ) r± pawargkc au, raµµi wôgkc au, ir taip prieß Ward± DIEwo mano µuµigrießic au. (Proverb: XXX ) Der deutsche Text stimmt mit dem Wortlaut der Luther-Bibel (Die Sprüche Salomos 30,7 9) überein, wie man sich leicht bei einem Blick in hinsichtlich Glaser zeitgenössische Bibelausgaben überzeugen kann. Schwankungen gibt es bei der Wiedergabe von bescheiden: gemeint ist wohl mein beschieden Teil Speise, d.h. der (An-)Teil, der mir beschieden ist, mit dem ich mich bescheide (vgl. Abb. 1). Schwieriger ist die Zuordnung des litauischen Textes: in der erstmals vollständigen litauischen Bibelausgabe von , die Glaser zum Zeitpunkt 3 BIBLIA, Tai eµti: Wiµµas S wentas Råßtas, Seno ir Naujo Teµtamento [...] Karalåuc uje, Archivum Lithuanicum 3

108 Abb. 2. Seite 213 der Handschrift des Glaserschen Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas: Fragment des litauischen Textes Dwiejû Daiktû praßau, wo die Stelle Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³ weder mit dem daneben abgedruckten deutschen Text, noch mit dem Lutherschen Bibeltext übereinstimmen; Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59 der Abfassung seiner Handschrift (1729) nicht zur Verfügung stehen konnte, lautet die entsprechende Stelle: Dwëjû dåiktû aß iß taw²s praßau, tû ne noretumbei tu man u ginti, pirm neng aß mirc au. Bålwonû= gårbinnim± ir mellus d¾k toli n¾ mann²s buti, ubbagyµt² ir bagotyµt² man ne d¾k; bet d¾k man priµkirt± walgio daùyk± atimti. Aß kittaip per daug paµo= tintas, uµµiginc au ir sakyc au: kas yra Pon s Diew s? arba jey per labbay buc au pawarg²s, wógc au, ir prieß ward± µawo Diewo µuµµigrießic au. (Salomono Pamokµlo=êodêei 30,7.8.9.; S. 873) Um die Frage zu entscheiden, ob der litauische Text in Glasers Handschrift eine Übersetzung von ihm selbst ist oder ob Glaser eine ihm zugängliche (hand- 107 Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

109 schriftliche) Version eines anderen wiedergibt, brauchte man aufwendige Recherchen. Darauf wird an dieser Stelle verzichtet, obwohl diese Fragestellung an sich in das Bild gehört, das man sich von der Arbeitsweise Glasers zu machen hat. Hingewiesen sei hier nur auf die Wiedergabe der oben erwähnten deutschen Va- [...], Kænigsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Johann Crüger, Praxis pietatis melica, Berlin: Runge, Siehe Literaturverzeichnis unter New Preussisches vollständiges Gesangbuch. 8 Albert Friedrich Wilhelm Fischer, Kirchenlieder-Lexikon 2, Gotha: Perthes, , Ruth Fuehrer, Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführiation mein beschieden vs. bescheiden Teil: in Glasers Handschrift lautet die Stelle Syk d¾k món Ißlaikim± mandag³, wörtlich rückübersetzt nach Maß gib mir ein artiges / manierliches Auskommen ( Erhaltung) (vgl. Abb. 2). In der 1735er Bibel heißt es d¾k man priµkirt± walgio daùyk± atimti laß mich ( gib) den mir bestimmten Teil der Speise hinwegnehmen, was im Gegensatz zu Glasers Version ohne litauisches Wort für Speise ziemlich genau der deutschen Vorlage entspricht. In der 1740er Ausgabe des Glaserschen Gesangbuchs Kélos Noba nos Gieµmes 4 findet sich als Nr. 2 das sechsstrophige Lied Dwdjû aß Dåiktû praßau mit der deutschen Titelangabe weyerley bitt ich von dir, zugeordnet als Lied nach dem Essen (lit. Po Walgimmo), laut verbale Melodieangabe zu singen wie S lowinkim S ird e, d.i. Singen wir aus Herzensgrund. Es handelt sich um eine höchst wahrscheinlich von Glaser stammende litauische Übersetzung (vgl. Vers 1): Dwdjû aß Dåiktû praßau, taw dwdjus aß apµakau, miel s Diewe! kurs tu d¾µnus ir penni Ißålkuµus. Ko pra= ßau, d¾k, kol eµµu gywas c ôn, ir dar krut= tu, ikk ß Swiet± palikµu. weyerley bitt ich von dir, weyerley trag ich dir f r, dir, der alles reichlich giebt, was uns dient und dir beliebt: Gib mein Bitten, das du weiµt, eh ich µterb und µich mein Geiµt aus des Leben Banden reißt. Der deutsche Text, hier zitiert aus dem Königsberger Gesangbuch Der Singende Chriµt 5 (Nr. 911), stammt von Paul Gerhardt ( ), gedichtet in 6 Versen nach derselben oben genannten Schriftstelle (Sprüche 30,7 9) und zu singen nach der Melodie Singen wir aus Herzensgrund. Erschienen sei das Lied erstmals in Johann Crügers Praxis pietatis melica , unter anderem sei es 1675 in das Reußnersche Gesangbuch 7 aufgenommen worden 8, Ruth Fuehrer 9 weist es in der 4 [Fabian Ulrich Glaser,] Kélos Noba nos Gieµmes, Lietuwninkams Ant Dußiôs Ißgånimo ißd¾tos. Karalåuc uje, Raßtais ißµpåuµtos o pard¾damos pas Jon± Endrik Artung±, Méte 1740; 3. Auflage; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2. 5 Der Singende Chriµt, wie er µich Jn mehr denn Eilff hundert Heiligen Liedern [...] lieblich hæren lõµµet, Nebµt [...] Einem kurãen Lebens=Lauf der ber hmteµten Lieder=Dichter 108 Archivum Lithuanicum 3

110 Abb. 3. Seite 8 des Glaserschen Gesangbuchs Kélos Noba nos Gieµmes: die 5. Strophe des Liedes Dwdjû aß Dåiktû praßau, deren letzte drei Zeilen sich von der deutschen Vorlage entfernen und später von Schimmelpfennig bearbeitet worden sind; Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2 Ausgabe von 1702 nach. Während es dann in Rogalls Gesangbuch 10 (Nr. 586) als Lied in gemeiner Noth zugeordnet ist, steht es in Der Singende Chriµt (siehe oben) bei Heilige Lieder nach dem Essen. Auf jeden Fall wird ersichtlich, daß dieser Paul-Gerhardt-Text in Ostpreußen große Beachtung gefunden hatte. Der Text der Glaserschen Übersetzung hat sich mit der Aufnahme der Kélos Noba nos Gieµmes in das litauische offizielle Gesangbuch 11 auch bis in dessen letzte Auflage 12 gehalten. Bis auf bestimmte meist orthographische Änderungen ist der Wortlaut der gleiche geblieben; eine Ausnahme bilden allerdings seit die zwei letzten Zeilen des 5. Verses (vgl. Abb. 3): Wdl µtokódam s perlabbay, ir pa= Wël µtokodam s perlabbay, ir pa= warg²s abelnay, wogti paµ gund = wargæs abelnay, wogti paµigundic iaus, c iaus, ra bajåut ne gdddc iaus, daug dar= ra bajåt ne gëdëc iaus, daug darryc au ryc iau, kas ne wert, bille Kruw± tikt newertay, ne atbodam s butinay, kas µu ert, o Måßn± daug ert. weikta krikßc onißkay. (Kélos Noba nos Gieµmes) (Iß naujo pérwei ddtos [...] Gieµmjû=Knygos, 1752, Nr. 524, S. 565; vgl. Pagerintos Giesmiø Knygos, 1936, Nr. 524) rung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommission für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann, [Georg Friedrich Rogall,] Kern alter und neuer Lieder [...] Kænigsberg: Hartung, Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmû=Knygos [...] Karalåuc uje, Méte Raßtais Reuµneraus; siehe 3. Teil Kittos Nr. 43, S Pagerintos Giesmiø Knygos [...] Naujai ißleido Klaipëdos Kraßto Ewangelißkoji Konsistorija, Klaipëda, [Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmjû=Knygos], 1752; Standort: Bibliothek des Instituts für litauische Literatur und Volkskunde, Sign.: Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

111 Wiederum wanns µtehet bloß, und die Armuth wird u groß, wird es untreu, µtiehlt und µtellt nach des Nechµten Gut und Geld, thut Gewalt, braucht RÕnck und Liµt, iµt mit Unrecht auµger µt, fragt gar nicht was Chriµtlich iµt. (Der Singende Chriµt) Die sicher von Adam Friedrich Schimmelpfennig vorgenommene Änderung orientiert sich genauer an der deutschen Vorlage. Glaser bedient sich des öfteren solcher einfachen, fast vulgären Ausdrucksweise, die bildhaft leicht verständlich das Gemeinte zu pointieren vermag. Ein schönes Beispiel dafür bietet zum Beispiel ein Vers aus dem Weihnachtslied von Paul Gerhard Fröhlich soll mein Herze springen ( Linkµmay turim atµitieµti, ßim C dµe ), als dessen Übersetzer namentlich (bzw. durch Kryptonym) Glaser ausgewiesen ist: Eikßte ßén, kurrie µtokojat dangiß= kû ak! Skårbû, ir dël to ddjojat ; imkit, imkit, kiek jum s reikia, c e Apµtum s ir Daugum s, neßk kiek kas weikia. (Iß naujo pérwei ddtos [...] Gieµmû=Knygos, 1745, Nr. 22,11; S. 20) Die ihr arm seyd und elende, kommt herbey, füllet frey eures Glaubens Hände. Hie sind alle gute Gaben und das Gold, da ihr solt euer Hertz mit laben. (Des Singens vernünftiger Gottesdienst 14, Nr. 19,11) An dieser Stelle soll nun nicht, wie zu erwarten, auf die Übersetzung von Paul-Gerhardt-Liedern im litauischen Gesangbuch und deren Akzeptanz eingegangen werden. Interessiert doch zunächst im Zusammenhang mit dem Lied weyerley bitt ich von dir die Fragestellung, warum es, obwohl es in Königsberg seit 1675 zugänglich gewesen sein soll (siehe oben), erst nach von Glaser übersetzt wurde. Und warum hat Glaser in seiner Handschrift lediglich den betreffenden biblischen Spruchtext als solchen aufgenommen und nicht etwa einen Entwurf zu seiner Liedübersetzung versucht 16, wenn ihm an Inhalt und Aussage der Bibelstelle so viel gelegen war? Es ist in diesem Zusammenhang sinnvoll darauf hinzuweisen, daß es einen anderen, älteren deutschen Liedtext zu derselben oben genannten Bibelstelle gibt, der folgendermaßen anfängt wey Ding, o Herr, bitt ich von dir (siehe unten). Davon ist die litauische Übersetzung Dwieiû Daiktû Diewe praßau seit dem Kleinschen Gesangbuch von 1666 in 6 vierzeiligen Versen überliefert 17. Da nachgewiesen werden kann, daß Glaser mehrmals in seiner Handschrift gebetsweise 14 Des Singens Vernünftiger Gottesdienst [...] ausgefertiget von M. Michael Lilienthal [...] Königsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Gottfried Ostermeyer, Erµte Littauiµche Liedergeµchichte, Kænigsberg: gedruckt mit Drieµtiµchen Schriften, 1793, Derartige Versuche bzw. Übersetzungsproben findet man mehrmals in Glasers Handschrift, z.b. S , S Dainora Pociûtë, XVI XVII a. protestantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pradai, 1995, Archivum Lithuanicum 3

112 Texte aus dem Kleinschen Gesangbuch bzw. aus dessen Auflagen durch Richovius 1685 und Schuster 1705 zitiert, dürfte er auch diesen Text gekannt haben. Damit erweitert sich die obige Fragestellung: aus welchem Grund hat Glaser im thematischen Kontext seiner Andacht Am So^=Abend des Morgens. / Subbattôs Ryt±. diesen Kleinschen Liedtext als ungeeignet empfunden? Gab er vielleicht schon 1729 bei der Abfassung des ersten Teil seiner Handschrift der deutschen Version von Paul Gerhardt den Vorzug, um diese dann später zu übersetzen? Versehentlich ordnet Pociûtë (1995, 157, 185) den deutschen Text von wey Ding, o Herr, bitt ich von dir Paul Gerhardt zu. Verfolgt man die Geschichte dieses deutschen Lieds, so ergeben sich tatsächlich unterschiedliche Auffassungen bezüglich Autorschaft, Textgestalt und Melodiegebung, die jedoch die Gerhardtsche Dichtung als solche nicht tangieren. Für Albert Friedrich Wilhelm Fischer (2, , 423) scheint festzustehen, daß es sich bei wey Ding, o Herr, bitt ich von dir um ein Lied vom christlichen Leben über Sprüche Salomo 30,7 9 in 6 (auch 7) Strophen handelt, das zuerst 1582 anonym erschien und als dessen Autor Paul Eber ( ) anzusehen ist. Das Lied habe weite Verbreitung gefunden (unter anderem 1648 in Johann Crügers Praxis pietatis melica, 1650 im Reußnerschen Gesangbuch) und sei verschiedenen Variationen unterworfen gewesen. So sei ein 7. Vers Und wenn fürhanden ist mein End/ Nim meine Seel in deine hend, Gib jr und allen Christen gleich Das ewig leben in deinem Reich. und schließlich 1648 noch ein 8. doxologischer Vers Gott Vater Sohn und heilger Geist, Von dem uns alle Gnad herfleußt: Wir loben dich, wir danken dir für deine Wohltat für und für. anonym hinzugekommen. Es ist anzunehmen, daß die Übersetzung im Kleinschen Gesangbuch 18 Dwieiû Daiktû Diewe praßau aus einer der zeitlich in Frage kommenden Auflagen des Reußnerschen Gesangbuchs erfolgt ist (vgl. die Erläuterung im Literaturverzeichnis zu New Preussisches vollständiges Gesangbuch). Als eine direkte Übersetzung aus dem deutschen Text dieses Lieds ist auch die litauische Fassung in der Kniga Noba niµtes von anzusehen, wobei es sich eindeutig um eine von der im Kleinschen Gesangbuch unabhängige Übersetzung von wey Ding, o Herr, bitt ich von dir handelt, nicht etwa von dem Paul-Gerhardt-Text (siehe oben). Zum Vergleich: 18 [Daniel Klein,] Neu Littauµches [...] Geµangbuch [...] NAUJOS GIESMJU KNYGOS, [...] KARALAUCZUJE [...] Mét¾µe M. DC. LXVI [1666]; Standort: Westdeutsche Bibliothek zu Marburg am Lahn, Sign.: En 9810; Mikrofilm Bibliothek der litauischen Akademie der Wissenschaften (Mf. 434). 19 KNIGA Noba niµtes Krikúãionißkos [...] Ant wartoimå Bå niãioms dides Kunigiµtes Lietuwos ißduotå [...] KIEDAY- NISE [...] 1653 [1684], 266; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 190 G Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

113 GIESME. (I wokißka perguldita) Noba na. wey Ding O HErr bitt ich von Dir / ec. DWieiu dàyktu tàw² Pone / PrÀßau duokim màno µtone / Koùay eµmi µwiete tàme / Cion iwate wargµtanãiame. [S. 267] Saugokim nuog bediewiµtes / Meaùa ir weydamayniµtes: O ne duok pràùobt per did iay / Ney nuwàrgti perabid iay. Mierna tikt duok ißùåykima / Peåna bey åpµidengimå / Bey kad per ubags ne tapãia / Ney daµtotkie kad nißùapãia. Bo µotus budams notminãi± / Tåw² poñ ir v µiginãia / Ir tau ne nusµitikieãia / Turtuy tikt µawo dukµeãia. O wel ki± dams ubagist² / Påµiùayúãia ing dikiµt²: Tikodams µwetimo gieyúãia / Grießidåms duµia pa eyúãia. Diewo pats påßùåwinimàs / Ir io ßwentÀs padeimås: Bågotays mones padaro / Ir priµiunãià wiµo giàro. Kad tikt µawo pàßaukimå / Ir io ßwenta priµakimå: PiùnÀwoie µu io gårbe. Toks bus ùåymus µawo dårbe / (Kniga Noba niµtes) wey Ding / O HERR / bitt ich von Dir / ec. iß 30. pag. prie od iu Salomono. 1. Dwieiu daiktû Diewe praßau / Jeib n¾g taw²s aß ingyãiau / Koley eµmi ßeme µwiete / Tam wargµtanc ame ywate :/: 2. Saugôk n¾g mokµlo netikkro / Taipag ir n¾g méùåwimo / Ne d¾k man diddey pralobti / Neigi per miera nuwargti :/: 3. Miern± iúlaikim± d¾ki Mot² / waikus iúpennêti / Ne d¾k man n¾dëm priµtokti / Nei åpµto didd io turrêti :/: 4. Nes kad apµtay wiµs turrëãiau / Taw²s Pone uµµiginãiau / Tardams; n atboju aß Diewa / Kadang daug turriu wiµµada :/: 5. Argu priµpåud em s n¾g wargo Paµiléiµc au ant wogimma / Su griekais jeúkoãiau lobio Nëµibijódamas Diewo :/: 6. Per egnojim s Pono Diewo mones bagotais wiens daro / Tiktai kad ko nas tai pilda / K± jam pats Pon s Diew s priµåka :/: (NAUJOS GIESMJU KNYGOS, S. 282f.) Auf den ersten Blick scheinen diese beiden Versionen erheblich zu differieren. Das ist bis zu einem gewissen Grad auf die Tatsache zurückzuführen, daß es sich um Textgestaltungen in Gebieten mit unterschiedlichen Dialekten und Schrifttraditionen handelt. Zusammen mit inhaltlich abweichenden Realisierungsformen bestätigt sich wohl doch die Behauptung, daß es sich um Übersetzungen derselben Vorlage handelt. Auffallend ist der zusätzliche letzte, also der obige 7. Vers von Kniga Noba niµtes: man kann ihn auf keinen der beiden oben erwähnten deutschen 112 Archivum Lithuanicum 3

114 Zusatzverse zurückführen. Solange keine brauchbare Vorlage nachgewiesen werden kann, steht es frei, eine litauische Eigenproduktion anzunehmen, zumal man zu dem Schluß kommen kann, daß Vers 6 und 7 zusammen die Wiedergabe des deutschen 6. Verses darstellen, der folgendermaßen lautet: Des HErren Seegen machet reich ohn alle Sorg, wenn du zugleich in dein m Stand treu und fleißig bist, und thust, was dir befohlen ist 20. Die Aussageweise dieses ursprünglichen 6. deutschen Verses, wenn man so will eine Art Verheißung, wird offensichtlich gewahrt. Mit anderen Worten: die beiden letzten Verse in Kniga Noba niµtes wären im Sinne einer freien Übersetzung zu werten. Der Text aus dem Kleinschen Gesangbuch ist, mit geringen orthographischen Änderungen, als Nr. 315 in Pagerintos Giesmiø Knygos von 1936 bewahrt. Es finden sich hier weder Melodieangabe noch Nennung des Autors des litauischen Textes, dagegen wird Oehlert als deutscher Textautor bezeichnet. Daraus ist freilich nicht ersichtlich, wann diese Autorenzuordnung eingesetzt worden ist, in den litauischen Gesangbuchausgaben von 1745 bis 1791 ist sie jedenfalls nicht anzutreffen. Das dürfte also erst in späteren Redaktionen erfolgt sein, etwa im 19. Jahrhundert, als sich im deutschen Bereich für wey Ding, o Herr, bitt ich von dir die Auffassung von einer Autorschaft Oehlert noch gehalten zu haben scheint, bis sie von Fischer widerlegt und auf Paul Eber festgelegt wurde (siehe oben). So heißt es beispielsweise im Register der Autorum des Gesangbuchs von Lilienthal (Des Singens Vernünftiger Gottesdienst, 1736) zu der dortigen Nr. 515: Ein unbekannter Poet, so im 16. Seculo gelebet. Dagegen findet man in Der Singende Chriµt zu der dortigen Nr. 910 wey Ding, o Herr, bitt ich von dir (6 Verse; unter Heilige Lieder nach dem Essen ) die Angabe: Ludwig Oehlert. Aus Prov. XXX,7 9. In bekandter Melodey. In diesen Belegen spiegelt sich die damalige Unsicherheit betreffs des Liedautors wider, einschließlich der unterschiedlichen Schreibung des Namens: Oelers oder Oe(h)lert. Es ist bis heute unklar, wie es zu dieser Autoren- Zuordnung gekommen ist. Ludwig Öler (Oeler, Oler) ist ca als Priester in Freiburg Br(eisgau) nachweisbar 21, er lebte um 1530 als Canonicus am St. Thomasstift in Straßburg (Fischer 2, , 423). Weitere Lebensdaten sind von ihm nicht bekannt. Als gesichert kann gelten, daß er versucht hat, die Psalmen in Liedform zu bringen, es aber nur für die ersten acht Psalmen geschafft hat. Sein 7. Psalm Auf dich Herr ist mein Trauen steif wurde in den 2. Teil des Babstschen Gesangbuchs (Leipzig, 1545) aufgenommen (Koch 1, , 255; 2, , 105 f.). Dafür, daß im 18. Jahrhundert der Name Ludwig Oehlert als der eines älteren Kirchenliedautors eine ernstzunehmende Rolle in der (deutschen) Gesangbuch- 20 Der Singende Chriµt, Nr. 910 = erfahrungsgemäß gegenüber 1650 ff. nur orthographisch veränderte Textversion. 21 Eduard Emil Koch, Geschichte des Kirchenlieds und Kirchen-gesangs der christlichen insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 1, Stuttgart: Belser, , 278 und Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

115 tradition spielte, gibt es sogar einen Beleg im preußisch-litauischen Schrifttum. In der Erµten Littauiµchen Liedergeµchichte von Gottfried Ostermeyer ( ) steht zu lesen, daß ein Ludwich Oehlert 22 zu den deutschen Autoren der neuaufgenommenen Lieder des sog. Sengstockschen Gesangbuchs von 1612 gehört habe (Ostermeyer 1793, 34). Aus Ostermeyers Beschreibung geht nicht hervor, welches Lied er diesem Autor zugeschrieben haben möchte. Dwieiû Daiktû Diewe praßau als Übersetzung des Lieds wey Ding, o Herr, bitt ich von dir findet sich offensichtlich im Sengstockschen Gesangbuch nicht, erwiesenermaßen (siehe oben) erst 1666 im Kleinschen Gesangbuch. Vielleicht hat sich Ostermeyer an dieser Stelle seiner Liedergeµchichte geirrt. Indirekt wird aber deutlich, daß er zu denjenigen gehörte, die Ende des 18. Jahrhunderts glaubten, einen Ludwig Oehlert als namhaften deutschen Liedautor berücksichtigen zu müssen. Aus derartigen Überlegungen wird deutlich, daß Untersuchungen zur Geschichte von Gesangbuchtexten ziemlich weit weg führen können von deren Inhalt und sprachlicher Form, sogar von deren geistlicher Bestimmung. Um Motivation und Intention, Akzeptanz und Tradition von Gesangbuchtexten zu verstehen und zu beschreiben, kommt man schließlich wohl nicht ohne Kenntnis historischer Zusammenhänge aus. Quellen und Literatur: Die Bibel oder die ganze Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments nach der deutschen Übersetzung D. Martin Luthers. Neu durchgesehen [...] Stuttgart: Privileg. Württenberg. Bibelanst., o.j. BIBLIA, Tai eµti: Wiµµas S wentas Råßtas, Seno ir Naujo Teµtamento [...] Karalåuc uje, C RÜGER, JOHANN, 1653: Praxis pietatis melica, Berlin: Runge. Evangelisches Gesangbuch, Berlin: Evangelische Haupt-Bibelgesellschaft, F ISCHER, ALBERT FRIEDRICH WILHELM, : Kirchenlieder-Lexikon 1 2, Gotha: Perthes. F ISCHER, ALBERT FRIEDRICH WILHELM, 1902 ff.: Das deutsche evangelische Kirchenlied des 17. Jahrhunderts 1 6, Gütersloh: Bertelsmann. F UEHRER, RUTH, 1927: Die Gesangbücher der Stadt Königsberg von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen. Schriften der Synodalkommission für ostpreußische Kirchengeschichte 26, Königsberg: Thomas & Opermann. [GLASER, FABIAN ULRICH, ] Hauß= Schul= und Kirchen= ucht [...] von Fabian Ullrich Glaµer / Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas [...] n¾g Fobiono Ulrikkio Glo ërio [...], 22 Die Namensform Ochlert (Gotfrydas Ostermejeris, Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, S. 320 und S. 476 Anm. 111) ist ein Lesefehler. 114 Archivum Lithuanicum 3

116 ; Handschrift, Standort: Handschriftenabteilung der Universitätsbibliothek Vilnius, Sign.: F 1 C 59. [GLASER, FABIAN U LRICH, ] Kélos Noba nos Gieµmes, Lietuwninkams Ant Dußiôs Ißgånimo ißd¾tos. Karalåuc uje, Raßtais ißµpåuµtos o pard¾damos pas Jon± Endrik Artung±, Méte 1740; 3. Auflage; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 41 I 2. Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmû=Knygos [...] Karalåuc uje, Méte Raßtais Reuµneraus. [Iß naujo pérwei ddtos ir pagérintos Gieµmjû=Knygos], 1752; Standort: Bibliothek des Instituts für litauische Literatur und Volkskunde, Sign.: [KLEIN, DANIEL, ] Neu Littauµches [...] Geµangbuch [...] NAUJOS GIESMJU KNYGOS, [...] KARALAUCZUJE [...] Mét¾µe M. DC. LXVI. [1666]; Standort: Westdeutsche Bibliothek zu Marburg am Lahn, Sign.: En 9810; Mikrofilm Bibliothek der litauischen Akademie der Wissenschaften (Mf. 434). KNIGA Noba niµtes Krikúãionißkos [...] Ant wartoimå Bå niãioms dides Kunigiµtes Lietuwos ißduotå [...] KIEDAYNISE [...] 1653 [1684]; Standort: Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen zu Halle, Sign.: 190 G 27. K OCH, EDUARD E MIL, : Geschichte des Kirchenlieds und Kirchen-gesangs der christlichen insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 1, 2, Stuttgart: Belser. New Preussisches vollständiges Gesangbuch Lutheri vnd anderer Geistreicher Männer [...], Mit einer Vorrede H.D. Johan Behmen [...] Zu Königsberg druckts vnd verlegts Johann Reusner Anno 1650; ( , , , , , , , , ; in der Sekundärliteratur meistens als Reußnersche Gesangbücher angeführt; nach Fuehrer [siehe oben] waren Exemplare der Auflagen von 1650, 1655 und 1684 bereits 1927 nicht mehr auffindbar). O STERMEJERIS, GOTFRYDAS (GOTTFRIED OSTERMEYER), 1996: Rinktiniai raðtai, parengë ir iðvertë Liucija Citavièiûtë, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. O STERMEYER, GOTTFRIED, 1793: Erµte Littauiµche Liedergeµchichte [...] Kænigsberg: gedruckt mit Drieµtiµchen Schriften. Pagerintos Giesmiø Knygos [...] Naujai ißleido Klaipëdos Kraßto Ewangelißkoji Konsistorija, Klaipëda, P OCIÛTË, DAINORA, 1995: XVI XVII a. protestantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pradai. [ROGALL, GEORG FRIEDRICH, ] Kern alter und neuer Lieder [...] Kænigsberg: Hartung, S CHAMELIUS, JOHANN M ARTIN, : Evangelischer Lieder-Commentarius, Leipzig: F. Lankische Erben. Der Singende Chriµt, wie er µich Jn mehr denn Eilff hundert Heiligen Liedern [...] lieblich hæren lõµµet, Nebµt [...] Einem kurãen Lebens=Lauf der ber hmteµten Lieder= Dichter[...], Kænigsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb 562. Des Singens Vernünftiger Gottesdienst [...] ausgefertiget von M. Michael Lilienthal [...] Königsberg: Reußner, ; Standort: Marienbibliothek zu Halle, Sign.: Gb Das Bibelmotiv Sprüche 30,7 9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds

117 Gertrud Bense BIBLIJOS PATARLIØ KNYGOS 30,7 9 MOTYVAS LIETUVIÐKØ GIESMIØ ISTORIJOJE Santrauka Nepublikuoto Fabijono Ulricho Glazerio rankraðèio Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas (1729) pirmoje dalyje ( p.) kaip malda yra pateiktas Senojo Testamento Patarliø knygos fragmentas (Pat 30,7 9), kuris skiriasi nuo 1735 metø lietuviðko Biblijos vertimo. Glazerio giesmyne Kélos Noba nos Gieµmes (1740) iðspausdinta panaði giesmë Dwdjû aß Dåiktû praßau (Nr. 2), kuri versta jau ið Paulio Gerhardo vokiðko teksto weyerley bitt ich von dir, átraukto á vokiðkus Rytø Prûsijos giesmynus nuo 1675 metø. Pastarasis tekstas nepainiotinas su Paulio Eberio giesme (ne Liudviko Ölerio, kaip klaidingai nurodyta kai kuriuose vëlesniuose giesmynuose) wey Ding, o Herr, bitt ich von dir, kuri pirmà kartà publikuota 1582 metais, o á Rytø Prûsijos giesmynus átraukta nuo 1650-øjø. Ðios giesmës lietuviðkas vertimas Dwieiû Daiktû Diewe praßau pasirodë dar Danieliaus Kleino giesmyne 1666 metais. To paties vokiðko originalo kitas vertimas DWieiu dàyktu tàw² Pone/ PrÀßau duokim màno µtone 1653-iaisiais pateiktas ir kalvinistø leidinyje Kniga Noba niµtes. Gertrud Bense BIBLE MOTIVE SPRÜCHE 30,7 9 IN THE HISTORY OF LITHUANIAN RELIGIOUS HYMNS Summary In the first part of the hitherto unpublished manuscript Nahû, S uilês ir Ba nyc ês Pamôkµlas, written in 1729 by Fabian Ulrich Glaser ( ), the Lithuanian translation of the Book of Proverbs 30,7 9, can be found on pp , which is different from the version of the first Lithuanian Bible translation of The 1740 edition of Glaser s hymnbook Kélos Noba nos Gieµmes contains as No.2 the hymn Dwdjû aß Dåiktû praßau, translated from the German weyerley bitt ich von dir by Paul Gerhardt ( ) and included in the East Prussian hymn-books since This text should not be confused with the hymn wey Ding, o Herr, bitt ich von dir, first published in 1582 and printed in East Prussian hymn-books since The Lithuanian translation Dwieiû Daiktû Diewe praßau appeared in Daniel Klein s hymnbook in A different translation from the same German original, DWieiu dàyktu tàw² Pone/ PrÀßau duokim màno µtone appeared in 1653 in the Kniga Noba niµtes. G ERTRUD BENSE Gauta 2000 m. kovo 9 d. Jägerplatz 17 Priimta 2001 m. vasario 12 d. D Halle, Deutschland 116 Archivum Lithuanicum 3

118 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Milda Luèinskienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didþiojo universitetas, Kaunas Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime 1647 metais Vilniuje iðëjusios Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie laikomos seniausiu iki ðiø dienø iðlikusiu leidimu 1. Bibliografai mini ir ankstesná leidimà. Philippas Alegambe Antverpene iðleistoje knygoje Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu pirmasis pateikia trumpà Jaknavièiaus biografijà ir tarp keturiø lietuviðkø knygø nurodo Euangelia aucta in vµum Concionatorum bei 1637 metus 2. Kiek vëliau Romoje pasirodþiusiame Nathanaele o Sotvello þodyne Alegambe s þinios pakartojamos; èia tik kiek plaèiau apraðoma Jaknavièiaus biografija, taèiau jam priskiriamø knygø lenkø ir lietuviø kalbomis sàraðas lieka toks pat 3. Taigi ir þodyne minimas tik tas neiðlikæs 1637 metø leidimas, nors bûtent per ðá 30 metø laikotarpá tarp Alegambe s knygos ir ðio þodyno iðëjo 1647 metø Evangelijos. Vëliau panaðiõs informacijos apie 1637 metø leidimà pateikdavo ir kiti bibliografijø sudarytojai: Janas Poðakovskis, Efraimas Olofas, Stanislovas Rostovskis 4. Vaclovas Birþiðka neabejoja, kad jø minima 1637 metø knyga, nors ir pateiktos skirtingos lotyniðkos antraðtës, yra tos pöèios Ewangelie polskie y litewskie; jø dalá Jaknavièius ádëjæs á Sirvydo Punktus Sakymø (1629), o dabar tik padidinæs jø skaièiø 5. Taèiau ðiø 1 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEdêielne iåko y wµzytkich Swi±t, ktore w Koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy rok czytåi±. Wydåne za dozwoleniem µtåráych [...] w WILNIE. W Drukåniey Akademiey SOC. IESV Roku / Dabar ðis egzempliorius saugomas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje; sign.: C (toliau JE47). 2 Philippe Alegambe, Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Antverpiae, 1643, Nathanaele Sotvello, Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Romae, 1676, Plaèiau apie tai þr. Leonas Gineitis, Lietuviø literatûros istoriografija. Ligi 1940 m., Vilnius: Vaga, 1982, 23, 25, 33, 35tt. 5 Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 1. XVI XVII amþiai, Èikaga: JAV LB kultûros fondas, 1960, Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

119 metø Evangelijø bibliografai nëra matæ 6. Jurgis Lebedys yra nurodæs ir dar ankstesnæ datà: Þemaièiø vyskupui Jurgiui Tiðkevièiui 1635 metais vizituojant Krakiø baþnyèià, buvo suraðytas inventorius, kuriame buvusi knyga Euangelia Polskie y Litewskie maùe. Taèiau jos sudarytojas ir leidimo data neminima 7. Tad nesant patikimø árodymø dël ankstesniø leidimø, pirmuoju iðlikusiu Jaknavièiaus verstø Evangelijø leidimu turime laikyti 1647 metø knygà. Vëliau Jaknavièiaus Evangelijos buvo daug kartø perleistos. XVII amþiuje pasirodë keli leidimai: , 1679 ir 1690 metais. Jie taip pat, kaip ir 1647 metø leidimas, remiasi rytø aukðtaièiø tarme. Iki ðiol manyta, kad 1674, 1679 ir 1690 metø Evangelijos beveik nesiskiria nuo pirmojo iðlikusio leidimo ir kad ryðkus posûkis á vidurio aukðtaièiø tarmæ prasideda tik 1705 metais. Jono Palionio nuomone, kalbos atþvilgiu antrasis leidimas JE74 maþai tesiskiria nuo JE47: po 27 metø perleistoje knygoje taip pat gana nuosekliai iðlaikytos pagrindinës puntininkø tarmës fonologinës ir morfologinës ypatybës 9. Zinkevièius (1988, 269) nurodo, kad po Jaknavièiaus mirties pasirodæs JE74 buvo kiek paredaguotas: trumposios instr. pl. formos su -ms pakeistos á -mis, padaugëjo formø su sveikais -an tipo junginiais, aptvarkytas didþiøjø raidþiø raðymas bei vietoj Jaknavièiaus dubletø neretai pasirinktas vienas kuris variantas. Palyginus JE47 ir JE74 tekstus, paaiðkëjo, kad nors JE74 rytø aukðtaièiø tarmës ypatybës iðlaikytos, taèiau vis dëlto ðio leidimo tekstas gana daug ir sàmoningai redaguotas. Nemaþai keista leksika 10. Pirmiausia JE74 ið tiesø nuosekliai atsisakoma leksikos gretimybiø, bûdingø JE47. Rasta apie 150 tokiø atvejø 11. Be to, pastebëta tendencija JE74 atsisakyti kai kuriø JE47 buvusiø leksikos rytietybiø, t. y. retø tarminiø þodþiø, þinomø ið senøjø rytiniu raðtø variantu paraðytø tekstø bei rytø aukð- 6 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas, 1988, Gali bûti, kad ðis evangelijø rinkinys buvo sudarytas ne Jaknavièiaus (Jurgis Lebedys, Mikalojus Daukða, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1963, ). 8 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Tåk NIEDZIELNE Iåko y WSZYTKICH ÚWI½T, Ktore w koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy Rok czytai±. VILN. Typis Academicis Soc: IESV (toliau JE74). 9 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, Atlikti lyginamàjà Evangelijø tekstø analizæ padëjo kompiuterinës Ewangelie polskie y litewskie (1647 ir 1674) þodþiø formø konkordancijos. Ðias konkordancijas parengë Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: Milda Luèinskienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo metø programà metø leidime papildomai pridëta ir viena perikopë: Vnt dienos Iozufuo S. Ewang. Matt: I (p ). Ji yra antroje knygos dalyje, kurià sudaro evangelijos, skirtos ávairiø ðventøjø ir maþesniø ðvenèiø dienoms. Iki ðiol nenustatyta, ið kokio ðaltinio JE74 redaktorius ëmë ðià iðtraukà. Sirvydo SP jos nëra. 118 Archivum Lithuanicum 3

120 taièiø tarmiø 12. Ðiame straipsnyje ir bus aptariamas rytietybiø keitimas plaèiau vartojamais þodþiais, taip pat ir keli þodþiai (pasavintinë ir iðkuopti), kurie XVII amþiuje buvo paplitæ rytiniame raðtø kalbos variante, bet randami ir Daukðos Postilëje 13. Prieð aptariant JE47 ir JE74 santyká, reikia atkreipti dëmesá dar á tai, kad septynios paskutinës evangelijos JE47 (p ) verstos ar stipriai redaguotos kito asmens, èia yra nemaþa Jaknavièiaus tarmei nebûdingø ypatybiø 14. Jos straipsnyje nebus analizuojamos. Antra, tiriant bet kurá vertimà, aktualios kelios problemos: originalo kalbos santykis su vertimo kalba ir vertimo kalbos santykis su to meto raðomosios kalbos normomis. Senõsios verstinës literatûros redaktoriaus darbas dar sudëtingesnis: jis turi sekti originalà, vertimo tekstà ir gerai jausti bendrinës kalbos normas, kurios kartais bûna nenusistovëjusios, neryðkios arba visai nenustatytos 15. Jau minëta, kad tiek JE47, tiek JE74 paraðytos rytiniu raðtø kalbos variantu 16, arba tiesiog rytietiðka bendrine raðtø kalba. Atsiradæ JE47 ir JE74 leksikos skirtumai ðiame straipsnyje bus aptariami atsiþvelgiant ir á originalo, t. y. lenkø kalbà ir á XVII amþiaus lietuviø raðomosios kalbos normà PATEISIAI UÞ TIESÀ; PATEISIAI TUO ÈËSU. Prieveiksmis pateisiai reikðme tikrai, ið tikrøjø, ið tiesø yra SP I (8x) ir SP II (10x ið jø 4x perikopëse), SP raðomas dar ir þodis poteisiai (SP I pavartotas tik vienà kartà, taèiau SP II net 11x, ið jø 2x perikopëse) 18, taip pat SPr 19 bei JE47 20 ; 1x poteisiai uþraðytas 12 Ðiai redaguojamø dialektizmø grupei priskirti ir keli þodþiai, kurie yra ir viduriniu raðtø kalbos variantu paraðytuose tekstuose. Rytietybiø buvo paplitæ ir ðiame variante. Aptardamas Slavoèinskio giesmyno kalbà ir rytietybiø atsiradimà jame, Zinkevièius nurodo, kad nemaþà reikðmæ turëjo Sirvydo þodynas, kurio iki pasirodant Slavoèinskio giesmynui buvo iðëjæ net trys leidimai (Zigmas Zinkevièius, S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, 1974, 150). Rytietybiø nevengë ir kalvinistai (A[ntanas] Jakulis, Dël dviejø lietuviø raðtø kalbos variantø XVI XVII a., Sintaksës ir semantikos klausimai, Ðiauliai: Ðiauliø K. Preikðo pedagoginis institutas, 1982, 84 85). 13 Galima manyti, kad tam tikrà laikà jie buvo vartojami abiejuose raðtø kalbos variantuose. 14 Zigmas Zinkevièius, Dël K. Sirvydo Punktø Sakymø genezës ir kalbos, Blt 7(2), 1971, K[azimieras] Ambrasas-Sasnava, Vertimo mokslas, Vilnius: Mokslas, 1978, 32, Apie ðá raðtø kalbos variantà iðsamiai raðë Zigmas Zinkevièius, Rytietiðkoji XVII a. lietuviø raðtø kalba, jos kilmë ir iðnykimas, Blt 8(1), 1972, Tokios normos egzistavimà yra pagrindæs Zinkevièius, Dël lietuviø raðtø kalbos kilmës, Blt 13(1), 1977, 241; Dar kartà dël lietuviø XVI XVII a. raðtø kalbos kilmës, Blt 24(2), 1988, Duomenys imti ið kompiuterinës SP þodþiø formø konkordancijos, kurià parengë Virginija Vasiliauskienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo metø programà. 19 Senasis Konstantino Sirvydo þodynas, parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, Martyno Maþvydo raðtuose (Dominykas Urbas, Martyno Maþvydo raðtø þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, 276) yra leksema ne pateisiai (1x). 119 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

121 Belarmino katekizme (1677, 22) 21. JE47 prieveiksmis pateisiai rastas 12 kartø (ið jø 8x su veiksmaþodþiu byloti, po 1x su veiksmaþodþiais ateiti, bûti, þinoti, jausti). JE74 12 kartø jis pakeistas prielinksnine konstrukcija uþ tiesà, o 1 kartà tuo èësu. JE47 JE74 pateisiai pateyµey ataio º vnt iuµu kara- v tieµo åtaio vnt º iuµu kåråliµte uþ tiesà liµte º åiµteã º pr yáùo do was kro=º zaiµteã przyµzùo º do was leµtwo kroleµtwo pateisiai Iog taµai ira pa-ºteyµey pranaáas Iog taµay irå v tie=ºµa prånåáas uþ tiesà I ten ieµt º prawd iwie on pro-º Iý ten ieµt º prawdziwie on rok pro=ºrok pateisiai (2x) Pateyµey pateyµey º biùau iums V =ºtieµa v tieµa biùau º iums uþ tiesà (2x) apra=ºwd² aprawd² mo-ºwi² Zåpråw=ºd² zaprawd² mowi² º wam wam pateisiai (2x) Patey.ºµey pateyµey biùau º iums V tieµa º v tieµa biùau iums uþ tiesà (2x) ,13 14 aprawd² / º aprawd² Zaprawd², º Zaprawd² powiadam powie-ºdam wam º wam pateisiai (2x) Paºteyµey / pateyµey bi-ºùau iums V =ºtieµo / v tieµo biùau º iums uþ tiesà (2x) åpra-ºwd² åprawd² po=ºwiadam Zaprawd² º zaprawd² powiadam wam º wam pateisiai Pateyµey º biùau iumus V tieµu biùau iumus uþ tiesà a=ºprawd² powiedam º Za=ºprawd² powiådam wâ wam pateisiai Pateyµey º biùau iumus V tieµu º biùau iumus uþ tiesà aprawd² mowi² º wam Zå=ºpråwd² mowie wam pateisiai inotu pateyµey / ku=ºri ir koki inotu v tieµå / º kuri / yr koki uþ tiesà ira mona irå tå w dyãby º wied iaù / ktora / º y wýdyãby wiedziaù, º k{r}ora, y iaka to ieµt nie º wiaµta iaka to ieµt nie º wiåµtå pateisiai iauµtu º pateyµey / a ne per- iauµtu tuo ãieµu º å neperùeyµtu tuo èësu ºùeyµtu perkaµt na-ºmu µawo perkaµt º nåmu µåwo c uùby w dy / a nie º dopuúãiùby czuùby w dy º å nie dopuúãiùby podko=ºpåã domu µwego pod=ºkopaã domu µwego TRUMPAS MOKSÙO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellårmino Kårdynoùo påråsitas. VILN Typis Acad: Societatis IESU, Anno Archivum Lithuanicum 3

122 Konstrukcijà uþ tiesà ið tikrøjø randame viduriniu raðtø kalbos variantu iðverstame SE 22 bei Mikalojaus Daukðos raðtuose 23. JE47 (83 25, 84 1, ir kt.) ji vartojama beveik du kartus daþniau (20x) nei pateisiai ir tik su kalbëjimà reiðkianèiais veiksmaþodþiais byloti, sakyti. Taigi jau JE47 pateisiai buvo gerokai retesnis negu konstrukcija uþ tiesà, o JE74 prieveiksmio pateisiai iðvis nebelieka. Tad visai suprantama, kodël JE74 redaktorius, sàmoningai vienodindamas tekstà, tuo metu retà prieveiksmá pateisiai daþniausiai keièia normine konstrukcija uþ tiesà. JE47 konstrukcija iauµtu pateyµey ( ), JE47 ir JE74 atitinkanti originalo konstrukcijà c uùby w dy 24 jaustø juk (JE ), JE74 pakeista iauµtu tuo ãieµu (JE ). Ádomu tai, kad SD 3 greta þodþio w dy pateikiami atitikmenys ben, kadungi (PLKÞ 609), taèiau Jaknavièius w dyãby verèia bûtent leksema pateyµey, kuri ðiuo atveju savo reikðme atitinka dabartinës lietuviø kalbos dalelytæ juk 25, vartojamà sustiprinimui reikðti. Greièiausiai redaktorius èia rëmësi lenkiðku tekstu A TAÞALA ÐAKELË. Leksema ataþala ðakelë ðiuo metu paplitusi tik rytø aukðtaièiø (uteniðkiø ir vilniðkiø) tarmës plote (LKÞ 363). Randamas ðis þodis ir senuosiuose raðtuose: SP II 65, SPr (Pakalka 1997, 475). Kaip matyti ið pateiktø pavyzdþiø, ataþala JE47 dviejose vietose raðoma skliausteliuose kaip þodþio ðakelë gretiminis variantas (plg. 1 pav.). JE74 redaktorius, radæs du sinonimus, atsisakë bûtent rytietiðko varianto jis paliko leksemà ðakelë (plg. 2 pav.). Ði ið tiesø buvo paplitusi viduriniu raðtø kalbos variantu raðiusiø autoriø raðtuose: DP (KI 276), SE (Jakulis 1995, 210), o ChB 26 ir MP 27 vartojamas þodis ðaka. JE47 JE74 ðakelë Kiekwienu áakieli º (aba ata aùu) Kiek+ºwienu áakieùy kuri (ataþala) ku=ºri manimp ne at-ºneáa º manimp ne åtneáå º wayµiaus / ðakelë wayµiaus / at-ºkirs iu åtkirs iu (plg. 2 pav.) (plg. 1 pav.) Wµzelk± º latoroúl, ktora we-ºmnie Wáelk± º latoroúl / ktora we nie rodêi owocu, º odetnie i± º mnie nie rod i owo=ºcu / (plg. 2 pav.) odetnie i± (plg. 1 pav.) 22 Antanas Jakulis, Knygos nobaþnystës leksika 1, sudarytoja ir redaktorë Dalia Jakulytë, Klaipëda: S. Jokuþio leidyklaspaustuvë, 1995, Czesùaw Kudzinowski, Index-sùownik do Daukðos Postilë 1(A N); 2(O Þ), Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1977, Juozapo Skvirecko ið lotynø kalbos verstame Naujajame Testamente èia (Lk 12,39) pateiktas þodis juk (plg. Naujasis mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Testamentas 1. Evangelijos, vertë Juozapas Skvireckas, Kaunas: Ðviesos spaustuvë, 1939, Skvirecko verstame NT (1939, 229) èia (Lk 7,39) pateiktas þodis juk. 26 Czesùaw Kudzinowski, Biblia Litewska Chyliñskiego, Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, 1964, Jonas Kruopas, 1598 m. Merkelio Petkevièiaus katekizmo leksika, LKK 12, 1970, Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

123 1 pav. JE47 165: tekstas su þodþiais ataþala ir ðakelë; KTUB, sign.: C JE47 JE74 ðakelë Kaip º áakieùe (aba ata a=ºùå Kayp áåkie-ºùe ne gali åtneát (ataþala) (ne gali atneát º wayµiaus way-ºµiaus (plg. 2 pav.) 0 ðakelë (plg. 1 pav.) Iako latoroúl nie º mo e rod iã Iåko latoroúl º nie moýe rodêiã owocu (plg. 1 pav.) owo-ºcu (plg. 2 pav.) 0 ðakelë Aá eµmi wino º medelis: a ius Aá eµmi wino me=ºdelis: (ataþala) áa-ºkieùes (aba ata a=ºùos.) å ius áåkieùes ðakelë (plg. 1 pav.) (plg. 2 pav.) Iamãi º ieµt winna maãicå: º wyúãie Iamãi ieµt winnå ma=ºãicå: wyúãie latoroúli (plg. 1 pav.) latoroúli (plg. 2 pav.) 122 Archivum Lithuanicum 3

124 2 pav. JE74 171: tekstas su þodþiu ðakelë; VUB, sign.: L R 108 Taèiau JE74 vis dëlto vienoje vietoje iðlikusi ir ataþala ( ). Ðis þodis JE47 buvo paraðytas be greta pateikto sinonimo. Taigi taisytojas atsisakë rytietiðko varianto tik ten, kur greta buvo pateiktas sinonimas ðakelë. Originale visais atvejais vertimo vienetas stabilus: lenk. latoroúl SUVERSTI ATADUOTI. LKÞ XVIII 858 þodis suversti atlyginti, atsimokëti, atsiteisti iliustruotas pavyzdþiais ið SP, WP 28, SPr (Pakalka 1997, 554) ir rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës 29. SP þodis suversti vartojamas tik paèiuose 28 Vadinamojoje Wolfenbüttelio postilëje randama ávairiø tarmiø elementø (tarp jø ir rytø bei pietø aukðtaièiø, þr. Zinkevièius 1988, 56, 58). 29 Þodis suversti atlyginti, atsimokëti, atsiteisti vartojamas taip pat Ruigio, Neselmano, Kurðaièio, Sutkevièiaus þodynuose (LKÞ XVIII 858). 123 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

125 pamoksluose, o ne perikopëse (PS I ; SP II ), vadinasi, tai Sirvydui ið tiesø bûdingas þodis. JE47 JE74 suversti Pami=ºkintek / a wiµµa µu- Påmikintek / å º wiµµa åtaduoµiu ataduoti ºwerµiu taw tau Miey ãierpliwoúã º nademn±: Miey ãierpliwoúã nå=ºdemn±: å oddam º wáyko å oddam ãi º wµzytko JE47 suversti pavartotas tik 1 kartà, o jo sinonimas ataduoti 7 kartus. Bûtent ðiuo daþnesniuoju þodþiu JE74 ir pakeièiamas rytietiðkasis suversti jo JE74 visiðkai nebëra. Taigi rytietiðkuose raðtuose siauresnës reikðmës þodis suversti ima nykti jis iðstumiamas plaèiau vartojamo ataduoti, iðlaikiusio tik sveikà rytø aukðtaièiø prieðdëlá ata D ANGTIS STOGAS. LKA dangtis stogas uþraðytas Molëtø, Utenos, Ignalinos, Zarasø (reèiau Ðalèininkø) rajonuose 30. LKÞ II 260 duomenimis, leksema dangtis stogas, lubos yra paliudyta SD 5, SP, MP ir SlG. Manoma, kad á viduriniuoju variantu raðiusiø autoriø raðtus ji pateko ið Sirvydo Þodyno 31 (Pakalka 1962, 222). JE47 JE74 dangtis a kas º vnt dungãio / te-ºgul åkas vnt º µtogo / tegul ne stogas ne nulipa nuli=ºpå å ktoby º byù nå domie / å ktoby byù nå do=ºmie, niechay nie-ºchay nie sµt²puie nie sµt²-ºpuie Matyt, ir þodá dangtis JE74 redaktorius bus suvokæs kaip periferiná ir dël to pakeitæs daþnesniu stogas. Juo labiau kad jau ir SPr lenk. Dåch verèiamas ne tik leksema dunktis, bet plaèiau þinomu sinoniminiu variantu µtogas (Pakalka 1997, 66). Abiejø Jaknavièiaus leidimø lenkiðkame tekste yra dom(a). SD 3 lenk. dom(a) verèiamas tik vienu þodþiu namay (PLKÞ 48). Taèiau senosios lenkø kalbos þodyne Sùownik staropolski nurodyta tokia þodþio Doma reikðmë: dach pùaski 32. Taigi lenkiðkame Evangelijø tekste taip pat pavartota archajiðka forma PJÛMENIS (PJÛKLË) PJÛTIS. Þodis pjûmenis 33 JE47 pavartotas 2 kartus (29 21, ) ir abu kartus JE74 pakeistas sinoniminiu variantu pjûtis ( 32 18, ). Po kartà JE47 uþraðyti variantai pjûtis (JE ) ir pjûklë (JE ). 30 Lietuviø kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977, 34, þemël Dar ðis þodis uþraðytas Armoniðkëse (Varënavo r., Gudija). 32 Michaù Arct, Sùownik staropolski 1, Warszawa: Wydawnictwo M. Arcta, 1914, Dat. sg. piumeni (JE ) ir gen. sg. piumenies (JE ) veikiausiai rodo vediná pjûmenis, kuris (kaip ir jo variantai pjûmenë, pjûmë) kilæs ið senesnio pjûmuo. Jis kartu su savo variantais retkarèiais pasitaiko viename kitame rytø ir vidurio 124 Archivum Lithuanicum 3

126 JE47 JE74 pjûmenis Perùeyµkite abeiems º augt ik Perùeyµkite åbeiems º augt ik piu- (pjûklë, pjûtis) piumeni piuºkley / piuti a ti / å metu º piuties kaùbeµiu pjûtis metu º piumenies kalbeµiu º pia=ºweiams piaweiams Dopuúã=ºãie oboygu µpoùu º roúã / Do-ºpuúãie oboygu µpoùç º roúã, a do niwa: º A c åµu niwa aý do ýniwa: º A czaµu ýniwa: r ek{²} º eñcom rzek² º êeñcom LKÞ X 43 pateikta daiktavardþio sf. forma piûmenë (kaip ir piûmenis) yra uþraðyta SD 3 (yra jau SPr [Pakalka 1997, 537], SP ir MP 34 ). Tik rytieèiams þinoma leksema pjûklë pjûtis. Ðià formà vartojo Sirvydas ir Jaknavièius (PS ir JE47), dabar ji taip pat randama rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës plote (LKÞ X 42). Tuo tarpu JE74 paliktas variantas pjûtis vartotas daug plaèiau jis uþraðytas SD 3 (PLKÞ 550) bei kituose senuosiuose raðtuose: BB, ChB (LKÞ X 44), DP (KI 123), SE (Jakulis 1995, 170). Tarmiø duomenys liudija, kad ðá þodá vartoja ne tik rytø aukðtaièiai uteniðkiai, bet ir vakarø aukðtaièiai ðiauliðkiai. Taigi ðie leksiniai sinonimai leidþia manyti, kad rengiant rytietiðkàjá JE47 vertimà dël normos nestabilumo pateikiamas didesnis leksikos inventorius, nei reikalauja vertimas ið lenkø kalbos. Jaknavièius JE47, versdamas lenk. ýniwo net trimis þodþiais, stengësi skaitytojui pateikti kuo daugiau sinonimø. Tai gana áprastas reiðkinys, bûdingas lietuviø raðtijos pradþiai (plg. DP, BB, WP). Tuo tarpu JE74 rengëjas ima norminti kalbà, atsisako archaizmo pjûmenis bei rytietybës pjûklë ir pasirenka tik vienà plaèiau vartojamà variantà PASAVINTINË (SUKALBËTOJI PANA) SUKALBËTOJI PA- NA. Þodis pasavintinis, (-ë) iðrinktasis, mylimasis, suþadëtinis labiau bûdingas rytø aukðtaièiams (Pn) (LKÞ IX 459). Uþraðytas dar SP I (4x pamokslø tekste) ir DP (1x), SPr (1997, 226), SD 3 (PLKÞ 330). JE47 JE74 pasavintinë iáeio º prieá iauniki ir pa=ºµawintiny iá-ºeio prieá iauniki ir µu=º (sukalbëtoji (åba µu-ºkaùbetuiu ponnu) º kåùbetuiu pånnu pana) wyáùy pr e-ºãiw oblubieñcowi º wyµzùy przeãiw º oblubieñcowi sukalbëtoji pana y oblubienicy y oblu-ºbienicy aukðtaièiø tarmëmis pagrástame XVI XVII amþiaus tekste ir yra aiðkus archaizmas (plg. Jonas Kazlauskas, Lietuviø kalbos istorinë gramatika, Vilnius: Mintis, 1968, 277; Saulius Ambrazas, Daiktavardþiø darybos raida. Lietuviø kalbos veiksmaþodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993, 55). 34 Þodis pjûmenë yra Neselmano bei Kurðaièio þodynuose, taèiau manoma, kad ðiø þodynø autoriai naudojosi Sirvydo Þodynu. 125 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

127 Þodþiø junginys sukalbëtoji pana, JE47 pavartotas su greta pateiktu variantu pasavintinë, kituose senuosiuose tekstuose nebevartojamas. SPr (Pakalka 1997, 101), SD 3 (PLKÞ 330) lenk. oblubienica verèiamas tik vienu lietuviðku atitikmeniu pasavintinë. SPr prie lenk. o e^iam randame liet. moteri duomi / µukaùbu (Pakalka 1997, 118), o SD 3 lenk. zr²kowåã cork² / mowiã å kogo verèiamas liet. Sukaùbet dukteri a u ko (PLKÞ 651). Be to, veiksmaþodis sukalbëti suderëti, sulygti bûdingas ne tik rytø, bet ir vidurio aukðtaièiams (plg. LKÞ V 121). Dël ðiø prieþasèiø ir JE74 redaktorius, iðbraukæs daugiausia rytø aukðtaièiams bûdingà þodá pasavintinë, paliko variantà sukalbëtoji pana IÐKUOPTI IÐKANDAÞYTI. Veiksmaþodþio iðkuopti iðvalyti vartosena LKÞ VI 917 iliustruojama pavyzdþiais ið SD 3, SP, DP ir rytø aukðtaièiø tarmës (Ktk, Bgs, Rm, Ðvnè). JE47 JE74 iðkuopti ir º atais runda iuos º áùuotomis åtais runda iuos º áùuotomis iðkandaþyti iáùuotus º ir iákuoptus iáùuotus º ir iákandå itus A pr yáedáy naydu=ºie go A przyµzedµzy naydu-ºie go vmnieãiony y v-ºch²do ony vmieãiony y v-ºch²doýony JE74 taisytojo intencija atsirado veiksmaþodis iðkandaþyti iðmazgoti, iðvalyti. LKÞ V 201 jis uþraðytas tik vakarø aukðtaièiø plote ðiauliðkiø ðnektoje (Ðakyna) ties þemaièiø tarmës riba. JE74 redaktoriui irgi buvo artimesnis vakarietiðkas þodis iðkandaþyti negu rytietybë iðkuopti. Ið atliktos leksikos skirtumø analizës ryðkëja tendencija JE74 keisti kai kurias JE47 rytietybes plaèiau vartojamomis leksemomis: pateisiai uþ tiesà, suversti ataduoti, dangtis stogas, iðkuopti iðkandaþyti, o ið pateiktø keliø sinoniminiø variantø palikti vakarietiðkà leksemà: ðakelë (ataþala) ðakelë, pjûmenis (pjûklë, pjûtis) pjûtis, pasavintinë (sukalbëtoji pana) sukalbëtoji pana. Keièiamø þodþiø prasmës artimumà patvirtina lenkiðki (originalo) atitikmenys. XVII amþiuje visi ðie þodþiai dar buvo vartojami, tik kai kurie jø jau traukësi á pasyvià þodyninæ atsargà, uþleisdami vietà gajesniems þodþiams, visai iðnykdami ar iðlikdami tik kurioje nors ðnektoje. JE74 redagavimas atspindi XVII amþiaus raðtø kalbos vienodinimo pastangas. Sàmoninga kalbos faktø atranka iliustruoja tam tikrà rytietiðkojo raðtø kalbos varianto keitimàsi, taikymàsi prie to meto raðomosios kalbos normø. Ðaltiniai ir literatûra: A LEGAMBE, PHILIPPE, 1643: Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Antverpiae. A MBRASAS-SASNAVA, K[AZIMIERAS], 1978: Vertimo mokslas, Vilnius: Mokslas. A RCT, MICHAÙ, 1914: Sùownik staropolski 1, Warszawa: Wydawnictwo M. Arcta. 126 Archivum Lithuanicum 3

128 [BELLARMINAS,] TRUMPAS MOKSÙO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellårmino Kårdynoùo påråsitas. VILN Typis Acad: Societatis IESU, Anno B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1960: Aleksandrynas. Senøjø lietuviø raðytojø, raðiusiø prieð 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 1. XVI XVII amþiai, Èikaga: JAV LB kultûros fondas. D ROTVINAS, L[EONARDAS], 1968: Laiko aplinkybës ðalutiniø sakiniø prijungimo priemonës senuosiuose lietuviø kalbos raðtuose, Klb 19, JE47 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEdêielne iåko y wµzytkich Swi±t, ktore w Koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy rok czytåi±. Wydåne za dozwoleniem µtåráych [...] w WILNIE. W Drukåniey Akademiey SOC. IESV Roku / JE74 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Tåk NIEDZIELNE Iåko y WSZYTKICH ÚWI½T, Ktore w koúãiele Katholickim, wedùug Rzymskiego porz±dku przez caùy Rok czytai±. VILN. Typis Academicis soc: IESV J AKULIS, A[NTANAS], 1982: Dël dviejø lietuviø raðtø kalbos variantø XVI XVII a., Sintaksës ir semantikos klausimai. Respublikinës mokslinës konferencijos, skirtos TSRS ákûrimo 60-meèiui, praneðimø tezës, Ðiauliai: Ðiauliø K. Preikðo pedagoginis institutas, J AKULIS, A[NTANAS], 1995: Knygos nobaþnystës leksika 1, sudarytoja ir redaktorë Dalia Jakulytë, Klaipëda: S. Jokuþio leidykla-spaustuvë. KI Kudzinowski, Czesùaw, Index sùownik do Daukðos Postilë 1(A N); 2(O Þ), Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, K RUOPAS, JONAS, 1970: 1598 m. Merkelio Petkevièiaus katekizmo leksika, LKK 12, K UDZINOWSKI, CZESÙAW, Biblia Litewska Chyliñskiego. Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ: Pañstwowe wydawnictwo naukowe, L EBEDYS, JURGIS, 1963: Mikalojus Daukða, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla. Naujasis Mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Testamentas 1. Evangelijos, vertë Juozapas Skvireckas, Kaunas: Ðviesos spaustuvë, P AKALKA, KAZYS, 1962: K. Ðirvydo þodyno Dictionarium trium linguarum leksiniai dialektizmai, LKK 5, P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. PLKÞ Pirmasis lietuviø kalbos þodynas. Konstantinas Ðirvydas: Dictionarium trium linguarum (fotografuotinis leidimas), parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslas, SD 3 [Konstantinas Sirvydas,] DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM, In vµum Studioµ Iuuentutis, AVCTORE CONSTANTINO SZYRWID é SOCIETATE JESV; Cum Superiorum permiµµu editum. Tertia editio recognita & aucta, VILN, Typis Academicis Societatis JESV. Anno Domini M.DC.XLII [1642]. (Naudotasi fotografuotiniu PLKÞ leidimu.) S OTVELLO, NATHANAELE, 1676: Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu, Romae. SP [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu, Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV ROKU M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu SP leidimu: Franz Specht, Ðyrwids Punktay sakimu, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.) 127 Rytietybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metø leidime

129 SPr Senasis Konstantino Sirvydo þodynas (fotografuotinis leidimas), parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, U RBAS, DOMINYKAS, 1996: Martyno Maþvydo raðtø þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1971: Dël K. Sirvydo Punktø Sakymø genezës ir kalbos, Blt 7(2), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1972: Rytietiðkoji XVII a. lietuviø raðtø kalba, jos kilmë ir iðnykimas, Blt 8(1), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1974: S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1977: Dël lietuviø raðtø kalbos kilmës, Blt 13(1), Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Dar kartà dël lietuviø XVI XVII a. raðtø kalbos kilmës, Blt 24(2), Milda Luèinskienë DIE AUSMERZUNG OSTLITAUISCHER SPRACHMERKMALE IN DER 1674 VERLEGTEN AUSGABE VON JONAS JAKNAVIÈIUS EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE Zusammenfassung Die 1647 in Vilnius verlegten Ewangelie polskie y litewskie von Jonas Jaknavièius gelten als die älteste bis jetzt erhaltene Ausgabe dieser Evangelien. Die Ausgabe vom Jahre 1674 (JE74), so wie diejenige vom Jahre 1647 (JE47), stützt sich auf eine ostlitauische Mundart. Aus einem Vergleich der beiden Ausgaben geht hervor, daß der Text der Ausgabe JE74 gründlich und zielbewußt bearbeitet worden ist. Man beobachtet das Bestreben, die in JE47 verwendeten ostlitauischen Wörter durch allgemein übliche zu ersetzen (vgl. etwa pateisiai uþ tiesà, suversti ataduoti, dangtis stogas, iðkuopti iðkandaþyti), von einigen nebeneinander auftretenden Synonymen nur die westliche Variante stehenzulassen (vgl. ðakelë (aba ataþala) ðakelë, pjûmenis (pjûklë, pjûtis) pjûtis, pasavintinë (aba sukalbëtoji pana) sukalbëtoji pana. Die Bearbeitung der Ausgabe JE74 spiegelt die Bemühungen um die Vereinheitlichung der Schriftsprache im 17. Jh. wider. Die zielbewußte Wahl gewisser Sprachformen zeigt, wie sich die ostlitauische Sprachvariante allmählich änderte und der damaligen schriftsprachlichen Norm annäherte. M ILDA LUÈINSKIENË Gauta 2001 m. birþelio 20 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. birþelio 25 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p.: mildaluc@ktl.mii.lt Archivum Lithuanicum 3

130 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, University of Illinois at Chicago Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams Lietuviø kalba Didþiojoje Lietuvoje (toliau DL) iki pat XIX amþiaus pabaigos buvo dominuojama kitø kalbø. Europos kontekste jà laikyèiau vëlyvojo susiformavimo bendrine kalba. Þinoma, kad kalbos rungësi tam tikroje kalbos visuomenëje dël kalbëtojø. Dominuojanèios kalbos paprastai buvo prestiþinës, o dominuojamosios prestiþo neturëjo (nebuvo vertinamos). Prestiþinës kalbos atliko pagrindines kultûros funkcijas ir turëjo aukðtà statusà visuomenëje (toliau A; angl. High=H). Dominuojamøjø statusas buvo þemas (toliau Þ; angl. Low=L). Kitakalbiai spaustuvininkai, gerai mokëjæ A statuso kalbas, spausdindami Þ kalbos tekstus paprastai neskirdavo lëðø lieti papildomiems þenklams, kurie nebuvo vartojami A kalbø tekstuose. Kaip A kalba Maþojoje Lietuvoje (toliau ML) dominavo vokieèiø kalba, DL lenkø (ir ið dalies lotynø). Lietuviø kalba tiek DL, tiek ML turëjo Þ statusà. Tikriausiai todël Karaliauèiaus spaustuvininkas Johannas Weinreichas, leisdamas Martyno Maþvydo tekstus, vartojo lenkiðkas raides ir nesirûpino uþsakyti ar gaminti kitokiø raðmenø, kad ir kokius rankraðtyje buvo suraitæs Maþvydas. 1. SPAUSTUVININKØ POVEIKIS LIETUVIÐKIEMS SPAUDINIAMS. Lietuviø raðomosios kalbos istorijos darbuose neáprasta kelti klausimo apie spaustuvininkø vaidmená raðybai norminti. Kalbos istorikai, rinkdamiesi vienà ar kità kalbos lytá ið spausdinto teksto ir nekomentuodami, tarsi sutinka, jog ji iðspausdinta taip, kaip buvo paraðæs autorius. Tik tam tikrais atvejais paþymima, kad neturint raðmenø raðyba tiesiog paprastinta. Antai chrestomatiniu tapæs pavyzdys, kad Maþvydas spausdino nosines raides <±> ir <²>, bet ne *<³> ir *< >. XVI amþiaus Wolfenbüttelio postilës (toliau WP) ir 129 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

131 Jono Bretkûno Biblijos rankraðèiai turi visas keturias nosines, þymimas taðkais po balse: <¼>, <¼>, <Ó>, <»>, taèiau iðëjusiose ML knygose jø nëra. Kaip sako Jonas Palionis, spausdintuose ðio raðytojo [Jono Bretkûno] tekstuose vartoti arba dviþenkliai an, en, in, un, arba paprastieji vienþenkliai raðmenys a, e, i, u (ðitaip turbût buvo elgiamasi dël spaudmenø su taðkais apaèioje nebuvimo) 1. Taigi tikëtina, kad ML rankraðèiuose buvo áprasta raðyti <¼>, <¼>, <Ó>, <»>, bet dël spaustuvininkø kaltës (raidþiø stokos) taðkai prapuldavo, todël ilgainiui turbût iðnyko ir ið rankraðèiø, nes autoriai turëjo liautis taip raðæ. Jau èia susiduriame su prieðtaravimu: raðytojai norëjo raðyti vienaip, taèiau spaustuvininkai spausdino kitaip. Ar nebûtø galima teigti, kad ML spaustuvininkai uþkirto kelià plisti lietuviðkuose rankraðèiuose áprastiems raðmenims <¼>, <¼>, <Ó>, <»>? Onos Aleknavièienës tyrimai rodo, kad Bretkûno Postilës 2 perikopëse þenklas <¾> nevartotas, jis pasitaiko tik maþesniame nei perikopiø ðrifte. Didesniajame ðrifte jo turbût nebuvæ, todël perikopës ir likusios be tokio þenklo, vietoj jo atspausdintos raidës <o>, <u> ir < >: gali bûti, kad Jurgio Osterbergerio spaustuvë neturëjo ðio aukðtesniojo ðrifto þenklo <¾> 3. Ar nebûtø galima spëti, kad ML bent XVI amþiuje dël panaðiø prieþasèiø ribotai plito ne tik minëtosios nosinës raidës, bet ir <¾>? Didþiojoje Lietuvoje raðmuo <¾> net ir XIX amþiuje buvo problema. Kajetono Nezabitauskio 1824 metø Elementoriuje 4 taip pat aiðkiai matyti autoriø norëjus vartoti dviþenklá <¾>, taèiau Vilniaus Misionieriø spaustuvë nepajëgë jo iðspausdinti. Vienà kartà áterpusi atskirà eilutæ raidytei <o> virð þemesnëje eilutëje esanèios <u> pakabinti, spaustuvë daugiau to nedarë. Taèiau knygos vario raiþiniai su lietuviðkais áraðais keliose vietose turi aiðkiai iðraiþytà raðmená <¾> 5. Didþiojoje Lietuvoje XVI amþiuje Mikalojui Daukðai pasisekë, kad jo Postilei (toliau DP) buvo padaryta daug ávairiø þenklø, kuriais jis galëjo spausdinti. Pavyzdþiui, ypaè unikalus dviaukðtis Ù, kurá Daukða sukûrë savo gimtosios tarmës plaèiajam [e] su [a] atspalviu þymëti (Palionis 1995, 26). Taip pat nosiniams [á] ir [ø] jis pirmasis ëmë nuosekliai vartoti, ³ (greta ±, ²) (Palionis 1995, 26 27). Irena Petrauskienë raðë, kad pagerëjusi DP iðvaizda gali bûti spaustuvininko 1 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA Tatai eµti Trumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu [...] 1 2. Iµµpaude Karaliauc iuie Iurgis Oµterbergeras. M ta Pono 1591 (BP I, II). 3 Plg. Ona Aleknavièienë, Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro disertacija, rankraðtis), Vilnius, 1999, 69; Ona Aleknavièienë, Ar Jono Bretkûno Biblija buvo jo Postilës redagavimo ðaltinis?, ALt 2, 2000, Kajetonas Nezabitauskis, Naujas moksùas skaytima diel maþû waykû Ýemaycziu yr Lietuwos, Vilnius: Drukarnioy Dyecezalno Kunigu Missionoriu, Plg. Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, Archivum Lithuanicum 3

132 Dominyko Lenèickio nuopelnas 6. Taèiau po kiek laiko Konstantinas Sirvydas skundësi, kad spaustuvininkai neturá reikalingø þenklø, tad jis raðàs be jokiø diakritikø, tiesiog lenkiðkomis raidëmis: Lietuviø kalbai reikëtø tam tikrø diakritiniø þenklø, lotyniðkai vadinamø accentus, kad ið prigimties nemokantis lietuviðkai pagal juos pajëgtø gerai kalbëti ir skaityti, taèiau þenklams reikëtø ir atskirø spaudmenø, ir iðlaidø, kuriø dabar negalëèiau pakelti 7. Sirvydas, skirtingai nei Bretkûnas ir WP rankraðèio autorius, ið anksto numatë, kad reikiamø spaudmenø nebus, ir raðydamas á tai atsiþvelgë. Taigi pradëtas suprasti poreikis atsiþvelgti á ribotas spaustuvininkø galimybes. Daukðos tekstai ðiuo atveju buvo iðimtis, rodanti ypatingas jëzuitø pastangas prieðintis Reformacijai tautine, t. y. lietuviø, kalba. Taèiau tai netruko ilgai. Reformacijà nugalëjus, pinigø neprestiþinës lietuviø kalbos raðmenims ásigyti ar gaminti skiriama nebebuvo. Iðskirtinio dëmesio susilaukë ir Danieliaus Kleino gramatikos (1653 ir 1654). Rytø Prûsijoje lietuviðkø raðtø leidimà nuo Reformacijos pradþios daþniausiai skatino ir finansavo kunigaikðtis. Kleino gramatikø leidëjas Johannas Reüsneris skundësi Prûsijos kunigaikðèiui turëjæs labai daug iðlaidø specialiems lietuviðkiems spaudmenims gaminti. Todël jeigu kunigaikðtis leistø Tilþëje ásteigti lietuviðkø knygø spaustuvæ, Reüsnerio per daugelá metø á spaustuvæ ádëtos lëðos nueitø vëjais 8. ML kunigaikðèiai ir toliau rëmë lietuviðkà spaudà, tad spaustuvininkai ið dalies galëjo laikytis Kleino siûlytø raðmenø standarto. Kitaip sakant, nors, pavyzdþiui, raidæ <ë> turbût sumanë Kleinas, bet tik Prûsijos kunigaikðèiø liuteroniðka politika remti religijos mokymà tautinëmis kalbomis lëmë, kad Reüsneris pasirûpino tokià raidæ iðraiþyti ir iðlieti (Kaunas 1998, 456). Naujuoju ðriftu Reüsneriø spaustuvë daugelá metø spausdino lietuviðkas knygas, dël to ir raidë <ë> nenuëjo uþmarðtin kaip XVI amþiaus <¼>, <¼>, <Ó>, <»>. XVII XVIII amþiuje tam tikruose Prûsijos visuomenës sluoksniuose lietuviø raðomoji kalba perëmë kai kurias A kalbos funkcijas, t. y. tapo religijos kalba (ne tik maldynø ar tikëjimo mokymo knygø kaip katalikiðkoje DL, bet ir Biblijos). Dar keli faktai akivaizdþiai rodo, kad spaustuvininkai darë átakos lietuviø kalbos raðybai. Ðtai DP turëjo anoniminá korektoriø, kuris kritikavo autoriø dël kai 6 Irena Petrauskienë, Vilniaus akademijos spaustuvë , Vilnius: Mokslas, 1976, [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu / Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie / PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYR- WIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV. Roku M. DC. XXIX, p. [VIII]: Potrzebåãby nå Litewski i²zyk kreµek nieiåkich, ktore úi² zowi± po Ùåãinie Accentus, aby, z przyrodzenia po Litewsku nieumiei±cy, potrafiù z nich dobrze mowiã, y czytaã, åleby teý potrzebå do nich y oµobliwego druku, y koßtu, ktoregom ia teraz nie mogù mieã (kursyvas K. S.). 8 Domas Kaunas, Archyviniai dokumentai apie Maþosios Lietuvos senosios raðtijos ir spaudos darbuotojus, Knygotyra 25(32), 1998, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

133 kuriø raðybos atvejø 9. Zigmas Zinkevièius nustatë, kad XVII amþiaus Saliamono Mozerkos Slavoèinskio giesmyno rankraðtis prieð spausdinant taip pat turëjo bûti gerokai perdarytas: Giesmyno teksto analizë rodo, kad þemaitiðkieji elementai yra kilæ ið vieno ðaltinio paties vertëjo gimtosios ðnektos. Taèiau aukðtaitiðkieji elementai heterogeniðki. Juos sudaro aukðtaièiø tarmës patarmiø ypatybës, kuriø dalá bus ávedæs pats giesmyno vertëjas, kitus, matyt, asmenys, ruoðæ giesmynà spaudai, ðá tà gal ir spaustuvininkai 10. Spaustuvininkø taisymai ar korektûros èia galëjo bûti lemtingi. Dar vienas pavyzdys 1677 metø rytietiðkas Bellarmino katekizmas (plg. Palionis 1995, 43), kuris buvo iðverstas rytø aukðtaièio ir iðspausdintas Karaliauèiuje. Kadangi jis veikiausiai buvo rengtas Lietuvoje, tai ML tradicijos nesilaikyta, taèiau raidës [...] kai kur sudvejinamos: praet. 3 eême ëmë, inf. kiîµti kæsti, praet. 3 µtoiôos, n. pl. iuûs jûs (sporadiðkai tokio dvejinimo pasitaiko jau Maþvydo, Vaiðnoro, Sirvydo ir kt. raðtuose) (Palionis 1995, 28). Ar tie stogeliai, bûdingi lietuviðkiems ML raðtams, nebuvo ir èia prikurti paèiø spaustuvininkø? Tiksliai nustatyti spaustuvininkø poveiká lietuviðkø leidiniø raðybai sunku dar ir dël to, kad beveik nëra iðlikusiø XVI XVII amþiuje spausdintø knygø rankraðèiø. Kitas kliuvinys tirti ðià temà tai, kad lietuviø kalba teturëjo Þ statusà visuomenëje. Spaustuvininkai, be abejo, mokëjo dominuojanèias A kalbas, taèiau neaiðku, ar ir kiek jie mokëjo lietuviðkai, ar ir kiek turëjo lietuviðkai mokanèiø rinkëjø, korektoriø, pagalbininkø, kaip buvo skaitomos korektûros, kokiø principø laikomasi. 2. A NGLØ SPAUSTUVININKØ RAÐYBA. Tipologiðkai svarbu pasiþiûrëti, koks buvo spaustuviø vaidmuo formuojantis kitø kalbø raðybos standartams. Anglø kalbos specialistø nuomonës dël to skiriasi. Anglistas Noelis E. Osseltonas 1963 metais paskelbë straipsná 11, kur árodë buvus ryðkø spaustuvininkø poveiká XVIII amþiaus anglø raðybai. Jis atkreipë dëmesá, kad þymusis anglø þodynininkas Samuelis Johnsonas, laikomas anglø kalbos kodifikatoriumi (jo norminamasis þodynas iðleistas 1755-aisiais), kai kuriais atvejais savo asmeniniuose laiðkuose raðydavo kitaip, nei iðspausdinta jo þodyne. Iðtyræs þodþiø, besibaigianèiø -or ar -our (pvz., author ar authour), raðybà, Osseltonas teigë: When it came to opting for one form or the other for insertion in the Dictionary he often chose a form in conflict with his own preferred practice [...], but his choice, when he did this, was determined by the printers usage of forty years before (Osselton 1963, 271). 9 Plg. Jonas Palionis, Lietuviø literatûrinë kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, Zigmas Zinkevièius, S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, 1974, N[oel] E. Osselton, Formal and Informal Spelling in the 18th Century. Errour, Honor, and Related Words, English Studies 44(4), 1963, Archivum Lithuanicum 3

134 Kitaip sakant, ankstesniø savo raðomosios kalbos ágûdþiø Johnsonas atsisakë dël tada nusistovëjusio anglø spaustuvininkø standarto. Osseltonas apibendrino: If we are to judge from the evidence afforded by these words, then, the dictionaries of the 18th century followed the printers with a certain time-lag and exercised no influence on printers practice (Osselton 1963, 274). Vadinasi, spausdinto þodþio ortografijà reguliavo spaustuvininkai, o ne þodynininkai. Lord Chesterfield speaks (in The World, 1754) of two very different orthographies, the pedantic, and the polite, which were current at the time, and it seems to me that the history of English spelling in that period must take account of this double standard which both existed and was recognized to exist (Osselton 1963, 274). Tad teigiama XVIII amþiuje anglø kalbà turëjus dvejopà raðybà, arba du raðybos standartus: pedantiðkàjá ir mandagøjá. Panaðias mintis Osseltonas skelbë ir vëliau metø straipsnyje 12 apie neformalias raðymo sistemas ankstyvojoje moderniojoje Anglijoje ( ) jis raðë, kad epistolinë sistema skyrësi nuo vieðosios: Epistolary English in this period (and perhaps in other periods) is characterized by the retention of a wide variety of spellings which have dropped out of the printed language (Osselton 1984, 132). Osseltonas taip pat atkreipë dëmesá á tai, kaip spaustuvininkai manipuliavo didþiøjø raidþiø raðyba. Jis net kalbëjo apie the iron grip which the printers had by then evidently established on public spelling (Osselton 1984, 129). XVIII amþiuje ásigalëjusià tradicijà spaudiniuose visus daiktavardþius pradëti didþiàja raide Osseltonas ávertino kaip spaustuvininkø nuopelnà 13. Vëliau ji buvo atmesta. Osseltono iðvadoms pritarë Ingrid Tieken-Boon van Ostade 14. Ji iðtyrë dar trijø XVIII amþiaus pradþioje gimusiø anglø autoriø (Sarah os Fielding, Roberto Lowtho ir Laurence o Sterne o) raðybà: didþiøjø raidþiø raðymà, bûtojo laiko su - d ar -ed 12 N[oel] E. Osselton, Informal Spelling Systems in Early Modern English: , English Historical Linguistics: Studies in Development, ed. N. F. Blake, Charles Jones, Sheffield: The Centre for English Cultural Tradition and Language, University of Sheffield, 1984, N[oel] E. Osselton, Spelling-Book Rules and the Capitalization of Nouns in the Seventeenth and Eighteenth centuries, Historical & Editorial Studies in Medieval & Early Modern English, ed. Mary-Jo Arn, Hanneke Wirtjes, Groningen: Wolters- Noorrdhoff, 1985, Ingrid Tieken-Boon van Ostade, Standardization of English spelling: The eighteenth-century printers contribution, Advances in English Historical Linguistics (1996), eds. Jacek Fisiak, Marcin Krygier, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 1998, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

135 formantø þymëjimà ir kt. Jos tyrimai aiðkiai patvirtino kelis dalykus: a) skirtinos dvi raðybos sistemos; b) patys amþininkai suvokë jas esant dar XVIII amþiuje (1711); c) jie patys tas raðybos sistemas vadino dþentelmenø ir mokslininkø: The spelling of Sarah Fielding, Robert Lowth, and Laurence Sterne shows a number of characteristics which are similar to such an extent as to confirm that we are justified in distinguishing an epistolary spelling system from that of the printers of the period. This epistolary spelling system is characterized by a greater amount of variation than the printers system (van Ostade 1998, 464). The existence of a dual spelling system was recognized as such in the early eighteenth century, as the following quotation from The Spectator (1711) shows: [...] he never liked Pedantry in Spelling, and that he spelt like a gentleman, and not like a Scholar (van Ostade 1998, 464). As this was written around the time when the three authors analyzed were born, it seems like that the spelling they acquired in their early youth was the spelling of gentlemen, too, not that of scholars (van Ostade 1998, 465). Be van Ostade s (1998, 467) klausimo, kada tokia XVIII amþiaus dviguba raðyba iðnyko, galima kelti ir kità: kada toks privaèiõs (dþentelmeniðkosios) raðybos nesutapimas su spaustuvininkø (moksline) raðyba atsirado. Osseltono (1984, 135) þodþiais, tai problemiðka: kai kurie tø raðybos sistemø bruoþai yra visiðkai nepriklausomi vieni nuo kitø, kai kurie skirtumai iðgyvavo apie ðimtmetá ar ir daugiau, o kai kurie tiesiog rodo autoriaus jaunystës raðybos ágûdþius. Fredas H. Brengelmanas, prieðingai, anglø raðybos tvarkymà ir norminimà priskiria XVII amþiaus ortoepininkams ir þodynininkams, o ne spaustuvininkams: I know of no positive evidence that the printers of this period had the learning, interest, or ability to bring about the important changes that took place in English spelling during the seventeenth century 15. Pasak Brengelmano (1980, 339), spaustuvininkai raðybai tegalëjæ daryti tik nereikðmingà poveiká: The whole thesis that printers established English spelling presupposes the existence of a class of well-trained professionals within the printing industry whose task it was to see that standard spellings were used. Dvejopa XVIII amþiaus raðyba Brengelmanui turbût nebuvo þinoma, todël jo apibendrinimai taikytini tik XVI XVII amþiaus tekstams. 15 F[red] H. Brengelman, Orthoepists, Printers, and the Rationalization of English Spelling, Journal of English and Germanic Philology 79(3), 1980, 335. Dar plg. van Ostade 1998, 457: [Brengelman] attributes the standardization and regularization of English spelling during the seventheenth century at any rate to the orthoepists and lexicographers. 134 Archivum Lithuanicum 3

136 Taèiau Osseltono ir van Ostade iðvadomis vargu ar galima abejoti. Kalbant apie XVIII amþiaus dvejopà anglø kalbos raðybà (du raðybos variantus) galima manyti, kad tokiam dvejopumui atsirasti átakos turëjo spaustuvininkai, kasdien susidurdavæ su raðybos skirtybëmis ir greièiau ápratæ vartoti tik tam tikras (vienodas!) formas. Despite the changes which the printers spelling underwent, a number of writers persisted in their original spelling habits as they had acquired them in their youth or in their early writing career (van Ostade 1998, 466). Taigi svarbiausi dalykai, lëmæ raðybos norminimà, turëjo bûti patirtis, áproèiai ir ágûdþiai, o ne specialûs profesiniai mokslai, kaip teigë Brengelmanas. Panaðiø tendencijø yra áþvelgæ ir kitø kalbø tyrëjai. Nors daþnai manoma, kad Martynas Liuteris padëjo pagrindà bendrinei vokieèiø kalbai, taèiau Christophe o J. Wellso tyrimai rodo, jog Liuteris nesukûrë raðomosios vokieèiø kalbos normø 16, jog to meto spaustuvininkai Liuterio raðybà keitë labai ávairiai, kiekvienas pagal savo áproèius (Wells 1985, ). Since discrepancies between Luther s manuscript and the spelling of the prints remain until the end of his life, he may have adapted his spelling for public as opposed to private purposes (Wells 1985, 192). Marijke J. van der Wal asmeniniame pokalbyje (2000 metø rugsëjo 22 dienà) tvirtino, kad spaustuvininkai olandø raðybà labai kraipë, keitë autoriø variantus. 3. SPAUSTUVËS ÁTAKA KAZIMIERO SKRODZKIO IR MOTIEJAUS VALANÈIAUS RAÐYBAI. Apie XVIII amþiaus Anglijà van Ostade raðë: For authors not to read their own proofs was common practice at the time. The spelling of a text was the responsibility of the printer, not the author (van Ostade 1998, 465). Pabandþiau pasiþiûrëti, kà apie autoriaus ir spaustuvininko raðybà rodo kai kurie XIX amþiaus lietuviðki tekstai. Tokiam tyrimui tinka rinktis tekstus, kuriø iðlikæs ir autoriaus rankraðtis, ir pagal já iðleista knyga K AZIMIERO SKRODZKIO TRUMPAS KATEKIZMAS (~1855). Yra iðlikæs Kazimiero Skrodzkio rankraðtis Trumpas Katekizmas, turbût paraðytas apie 1855 metus (religinës aprobatos data yra 1855 metø spalio 6 diena) 17, ir pagal já 1856 metais Juozapo Zavadskio spaustuvëje iðleista knygelë tuo paèiu pavadinimu 18. Sulyginus abu tekstus paaiðkëjo keletas dalykø. 16 C[hristophe] J. Wells, German: a Linguistic History to 1945, Oxford at the Clarendon Press, 1985, [Kazimieras Skrodzkis,] Trumps Katekizmas arba pamuokims dieù prigudinima jaunumenes emajtiu Kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima Szwæcziause Sakramæta. Par kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau SkTKR). 18 [Kazimieras Skrodzkis,] TRUMPS KATE- KIZMAS ARBA PAMUOKIMS DIEÙ PRI- GUDINIMA JAUNUMENES ÝEMAJTIU KATALIKU, PRI NAUDINGA ATPILDI- MA SPAWIEDNES IR WERTA PRIJEMI- MA SZWÆCZIAUSE SAKRAMÆTA. par Kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas. WILNIUJE. SPAUSTUWI JO- ZAPAS ZAWADZKI (toliau SkTKS). 135 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

137 A TSITIKTINIAI PAKEITIMAI (KLAIDOS). Esama ávairiø neatitikimø. Jie nëra daþni, spaustuvëje tekstas surinktas gana tiksliai, taèiau ir retus neatitikimus galima bûtø skirti bent á kelias grupes. Visø pirma yra atvejø, kuriuos derëtø laikyti tik korektûros klaidomis. Pavyzdþiui, darbus SkTKR 75 garbus SkTKS 46; drabuêius 64 drabuúius 40; iszgialbietajs 79 iszgiaibietajs 48 [?]; kuokiun 61 kookiun 39; mes 109 mee 66; noriejau 11 ~ norëjau noriejaz 10; pawszednas 13 ~ pavðednas pawszednak 11; uýmuokesni 49 uýmpokesni 32. Tokie ir panaðûs neatitikimai, pasitaikantys tik po vienà kartà, gali bûti vertinami kaip atsitiktinumas. Net ir kai kurios pasikartojanèios klaidos, pavyzdþiui, <u> <n>: piùnu SkTKR 13 ~ pilnu piùnn SkTKS 12, jusa 28 jnsa 21, neduod 54 nednod 35, kitun 62 kitnn 39, nug 75 nng 46, ipuù 5 ipnù 57 tëra akivaizdûs riktai, kai rinkëjas, paëmæs tinkamà raidæ, ádëjo jà á eilutæ atvirkðèiai. Á visas ðias (ir panaðias) klaidas neturëtume atsiþvelgti mëgindami nustatyti spaustuvininkø intencijas kaip nors keisti spaudai parengtà rankraðtá SPAUSTUVININKØ (RINKËJØ) MOKËJIMAS LIETUVIÐKAI. Maþai þinome apie tai, kaip spaustuvës dirbo su rankraðèiais, kaip buvo skaitomos korektûros, kiek korektûrø buvo, ar jas skaitë autorius ir pan. Todël kai kurios atsitiktinës klaidos, pakeitimai leidþia nustatyti, kaip gerai (resp. blogai) raidþiø rinkëjas (rinkëjai), korektorius (korektoriai) mokëjo lietuviðkai, t. y. tà kalbà, kuria paraðytas tekstas Pirmiausia galima skirti grupæ klaidø ar pakeitimø, kurie, atrodytø, turëjo bûti padaryti lietuviðkai mokanèio asmens. Pavyzdþiui, akali-licznasté SkTKR akalicznasté SkTKS 27 (iðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); dieù suszielpima artima 94 dieù szielpima artima 56 (numestas prieðdëlis); Kurie nusimana jog prigierusis daug papildis grieku, o wienuok ger, nebijes 97 Kurie nusimana jog prigierusis daug papildis grieku, o wienuok gert, nebijes 58 (pridëjus þodþio galo <t> pakito sakinio prasmë); nekùausa gimdituoju 54 nekùausa gimdituoi 34 (pl. forma pakeista á sg.); þodis nieks taisytas ir rankraðtyje tarsi iðeitø niekkos 94 niekoks 57 (spaudinyje tiksliau nei rankraðtyje); pawsze-szednas ~ pavðednas pawsze-dnas 10 (iðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); Puona 73 Pona 45(2x) (þemaitiðka forma taisyta á aukðtaitiðkà) Daugiau yra tokiø klaidø, kurios turëjo bûti padarytos nemokanèio lietuviðkai (nesupratusio atitinkamos teksto vietos) þmogaus. Èia svarbu pabrëþti, kad netiksliai iðspausdinti þodþiai ar teksto atkarpos rankraðtyje daþniausiai vizualiai atrodo labai panaðiai á surinktàjá spaudinyje variantà. Tik mokëdamas kalbà rinkëjas bûtø galëjæs suprasti ir pasirinkti autoriaus norëtà lytá, plg.: 136 Archivum Lithuanicum 3

138 atlejdima 133 atlejelima 82 (nesuprastas þodis); begu ten kà kalbiedams [...] pikta nier padares 40 begu tenkà kalbiedams [...] pikta nier padares 28 (nesuprasti du þodþiai); didesis 89, 95 dideris 54, 57 (nesuprastas þodis); gajles waùanduos, bijes truota 81 gajles waùanduos, bijes truotu 49 (nesuprasta galûnë); giwolu 105 giwalu 63 (nesuprastas þodis); grieka 19 ~ griekà griekas 16 (nesuprasta galûnë); isidiek sau anà ing gaùwà 42 isidiek sau anà ing gatwà 29 (nesuprastas þodis); isz slinkia, ar taj ligu apsimetusis stuow namie 82 isz slinkia, ar taj ligu apsinietusis stuon namie 49 (nesuprastas þodis ir galûnë); jog ir is pradieja tejpat dariti, tuomet sakom jog papiktina 21 jog ir is pradieja tejp at dariti, tuomet sakom jog papiktina 17 (rankraðtyje áterpta <at> rinkëjas nesuprato, kur jas priðlieti); Kurie amatninkaj patur sau materiuoùa 69 Kurie amatninkaj patur sau materiuoùos 43 (nesuprasta galûnë); Kurie kaùtajs ira tuo grieka 101 Kurie kaùtajs ira tua grieka 60 (nesuprastas þodis); Kurie kitus prikalbinie àt netejsia prisiegawima 49 Kurie kitus prikalbime àt netejsia prisiegawima 32 (nesuprastas þodis); Kurie pùaukidamuos, ar pereniéj budamis neskromnastis dara 63 Kurie pùaukidamuos, ar pereméj budamis neskromnastis dara 39 (nesuprastas þodis); pakielejwiu 81 ~ pakeleiviø pokielejwiu 49 (nesuprastas þodis); piewas iszmin, nugana 67 piewas iszmin, nuganu 42 (nesuprasta galûnë); pritarda-damis pritardadamis 18 (neiðtaisyta Skrodzkio këlimo klaida); stowiùu 105 ~ stovylø [Motiejaus Valanèiaus ranka áraðytas þodis] stowitu 63 (nesuprastas þodis); suligusis ýuodiej nestuow duotami 73 suligusis ýuodiej nestuon duotami 44 (nesuprasta galûnë); Tuolinties nug tawarczistes bùuogos 24 Tuolinties nug tawa rczistes bùuogos 18 (nesuprastas þodis); ýuwi iszmarin 67 ýuwi iszmazin 42 (nesuprastas þodis). Nors negalima bûti visiðkai tikriems, kad visai visos ðios klaidos padarytos lietuviðkai nemokanèio asmens, taèiau aiðku, kad didþioji jø dalis yra bûtent tokios. Duomenys gana prieðtaringi. Yra klaidø (keitimø), kurias (kuriuos) galëjo padaryti tik lietuviðkai mokantis þmogus, ir yra klaidø, kurios rodo lietuviø kalbos nemokëjimà. Neþinant, koks buvo knygos rengimo spaudai procesas, nëra kaip tiksliai interpretuoti toká nenuoseklumà. Galima tik spëti, kad tekstà rinko ir korektûras skaitë ne vienas asmuo. 137 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

139 SÀMONINGI SPAUSTUVININKØ KEITIMAI. Sàmoningà spaustuvininkø intervencijà á tekstà liudija tam tikrø keitimø daþnumas. Kai ne vienas ar du, o gerokai daugiau analogiðkø atvejø redaguota, apie atsitiktinumus kalbëti nederëtø D IDÞIOSIOS IR MAÞOSIOS RAIDËS. <I> : <J>. Spaustuvininkai labai aiðkiai skyrë didþiàjà <I> nuo didþiosios <J>, nors rankraðtyje jos dar nebuvo skiriamos, raðytos vienodai, visais atvejais panaðiau á <I>. Plg. iðlaikytà <I>: Isz SkTKR 8 SkTKS 8, 9 9, Ir 26 20, 34(2x) 24(2x), Ing Taip pat plg. SkTKR <I> pakeistà á <J>: Iezusa SkTKR 4, 5, 29 Jezusa SkTKS 4, 5, 22, Iewos 8 Jewos 8, Iacob. 15 Jacob. 13, Iej 17, 123 Jej 15, 75, Iéj 22 Jéj 17, Ions 30 Jons 22, Iuomilestas 121 Juomilestas 74. Akivaizdu, kad spaustuvininkas manë esant bûtina skirti didþiàsias <I> ir <J>, ir tai padarë uþ autoriø. Taip pat aiðku, kad spaudëjai, daræ ðá pakeitimà, suprato lietuviðkai, nes tik lietuviø fonetikos pagrindu tegalëjo atskirti, kur taisytina á <J>, o kur paliktina <I>. Skrodzkis, kaip ir daugelis jo kartos þmoniø, rankraðtyje dar rietë vienà raidæ, kurios ankstesniais laikais pakakdavo ir spaustuvininkams: <I>. Vadinasi, èia matyti spaustuvininkø raðybos bruoþas, jø intervencija á tekstà: jie primetë savo áproèius, ágûdþius. <Szwæt->. Matyti aiðki spaustuvës tendencija keisti þodþio <Szwæt-> didþiàjà raidæ maþàja: <szwæt->. Pavyzdþiui, daþnai junginys Baþninèia Ðventa (ar baþninèia Ðventa) keistas á Baþninèia ðventa (ar baþninèia ðventa): baêninczes Szwætos SkTKR 39 baêninczes szwætos SkTKS 28; Baênincze Szwæta 43, 134(2x) Baýnincze szwæta 30, 83(2x); Baêninczes Szwætos 81, 82(3x), 84(6x), 85, 87, 159 Baýninczes szwætos 49(4x), 50(4x), 51(3x), 52, 100. Neabejotinas spaustuvës pasirinkimas raðyti maþàjà <s> vietoj autoriaus didþiosios <S>. Tiesa, kartais, ypaè nuo p. 51 vidurio, SkTKS daþniausiai iðlaikyta rankraðtyje buvusi didþioji <S>, plg. Baýninczes Szwætos 51(4x), 52, 53(5x). Galbût neapsiþiûrëta ir liautasi taisyti. Kitame junginyje taip pat, regis, sàmoningai norëta spausdinti maþàjà raidæ vietoj Skrodzkio didþiosios: Pakûta Ðventa keista á Pakûta ðventa: Pakutas Szwætos SkTKR 27(2x), 28(2x), 29, 134, Pakutas szwætos SkTKS 20(2x), 21(3x), 83, 98. Keitimas daþnas, todël negali bûti atsitiktinis. Taigi spaustuvë, atrodo, turëjo savo nuomonæ dël didþiosios raidës raðymo þodyje ðventas, -a. Gali bûti, kad toks apsisprendimas buvo nulemtas lenkø raðybos: didþiøjø raidþiø raðymas ar vengimas labai lengvai perkeliamas ið vienos kalbos raðybos á kità. Antraðèiø maþàsias raides spaustuvininkai keitë didþiosiomis, plg.: Parskirims àtras SkTKR 26 PARSKIRIMS ÀTRAS SkTKS 19; Parskirims trets 31 PARSKIRIMS TRETS 23 ir t. t. Toks keitimas laikytinas labiau teksto ornamentikos, puoðybos, o ne ortografijos elementu. 138 Archivum Lithuanicum 3

140 <uo> <o>. Spaudinio pradþioje netaisyta, taèiau nuo p. 82 iki pat SkTKS knygos galo (p. 111) þemaitiðkos Skrodzkio formos su <uo> (þem. [uo] = vak. aukðt. [o]) imtos atkakliai keisti aukðtaitiðkomis su <o>, pavyzdþiui, Apasztuoùaj SkTKR 133 Apasztoùaj SkTKS 82, kuokiu 133 kokiu 82, muokie 133 mokie 83, wartuoimu 155 wartoimu 97 (plg. 1, 2 pav.), êinuoti 133 ýinoti 82, ýmuoguj 155 ýmoguj 97 (plg. 1, 2 pav.) ir daugybë kitø. Neabejotina, kad nuo to p. 82 spaustuvëje norëta keisti raðybà (net aukðtaitinti fonetikà). Tai daryta gana nuosekliai iki pabaigos, nors esama nemaþa neapsiþiûrëjimø, nepataisytø vietø. Taigi ðiuo atveju ásiterpta sàmoningai norint keisti raðybà. Neþinia, kodël taip taisyta tik vienoje knygos atkarpoje. Galbût kaip tik tuo metu pasikeitë rinkëjas (korektorius?), geriau mokëjæs lietuviðkai ir norëjæs pagerinti tekstà pagal savo áproèius, nuostatas? Vis dëlto akivaizdu, kad tai tik epizodinis ir tik dalies knygos, tad nenuoseklus taisymas. Jis nepavirsta dësningu spaustuvës tvarkos primetimu rankraðèiui <é> <e>. Spausdinant tekstà <é> keièiamas á <e>, t. y. nededamas akûto formos diakritikas, pvz.: Apéj SkTKR 6 Apej SkTKS 7, atkaklibé 24 atkaklibe 18, atýwélgia 16 atýwelgia 14, bezbaýnastés 20 bezbaýnastes 16, daristé 4(5) dariste 5, gaspaduoristés 4 gaspaduoristes 4, mislé 23 misle 18, neisztejsén 14 neisztejsen 12, nekùausé 11 nekùause 10, prideràtemé 155 prideràteme 97 (plg. 1, 2 pav.) priýastés 3, 17 priýastes 3, 14, sunkibé 24 sunkibe 18, sunkiéj 17 sunkiej 14, Szwæcziausé 14 Szwæcziause 12, zùastés 18(2x) zùastes 15(2x), ýalté 20 ýalte 16, ýmonés 18 ýmones 15 ir t. t. Sunku pasakyti, ar toks keitimas sàmoningas, ar rankraðtis tiesiog buvo neatidþiai skaitytas. Galima pateikti daug pavyzdþiø, kur spaustuvë Skrodzkio diakritikà iðlaikë, pvz.: akiesé SkTKR 11 SkTKS 10, apéj 3 4, 4(2x) 4(2x), augén 3 4, dajktusé 12 11, didéj 12 11, dràséj 12 11, jéj 4 5, 10 9, maýusé 12 11, metusé 5 5, nedarité 10 9, nemaùuonéjs 12 11, nenoriejéj 11 10, netruotité 24 18, paraszité 4 4, piùnusé 5 5, prideràté 24 18, prideràtiusé ùajkusé 25 19, sunkiesnéj 9 9, tikieté 5 5, wejkiesné 12 11, ýinoté 5(2x) 5(2x) ir t. t. Kaip matyti, spaustuvë stengësi iðlaikyti Skrodzkio raðmená <é>, be to, toji raidë dar tebebuvo vartojama ir lenkø raðyboje. Vis dëlto renkant (ar koreguojant) tekstà, atrodo, daugiau dëmesio á tai nekreipta, net ir pastebëjus, kad diakritikas praleistas. Taigi ðiuo atveju spaustuvë grieþèiau standartizuoti nesiëmë S KYRYBOS ÞENKLAI. Spaustuvë keitë ir kai kuriuos skyrybos þenklus. Pavyzdþiui, gana nuosekliai vietoj seniau rankraðèiuose ir spaudiniuose áprasto sutrumpinimo þenklo dvitaðkio <:> imtas vartoti taðkas <.>: Eccles: SkTKR 19 Eccl. SkTKS 16; Math: 20 Math. 16; Szwæt: 20 Szwæt. 16; Luc: 28 Luc Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

141 1 pav. SkTKR 155: Skrodzkis þodþius wartuoimu, ýmuoguj ir pan., raðë su <uo>, o prideràtemé ir pan. su <é>. Spaustuvininkai juose sàmoningai rinko raides <o> ir <e> (plg. 2 pav.); LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë 140 Archivum Lithuanicum 3

142 2 pav. SkTKS 97: vieta, maþdaug atitinkanti SkTKR 155, kur iðspausdintos skirtingos nei rankraðtyje formos wartoimu, ýmoguj, prideràteme ir pan. (plg. 1 pav.); VUB, sign.: L R Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

143 Tai liudija, kad skyrybà spaustuvininkai bent ið dalies irgi jautësi galá patvarkyti savo nuoþiûra. (Kableliø ir kt. skyrybos þenklø keitimo tendencijos èia neanalizuojamos.) Daugiau jokiø sàmoningø spaustuvës keitimø SkTKS nematyti. Spaustuvë ribojosi tokiais sàmoningais raðybos keitimais: a) <I> <I>, <J>; b) <Szwæt-> <szwæt-> (tam tikrais atvejais); c) <uo> <o> (paskutiniuose 29 knygos puslapiuose); d) <é> <e> (nedësningai); e) <:> <.> (po santrumpø). Ið ðiø keitimø tik <uo> <o> (dalyje teksto) pritaikytas prie lietuviø kalbos, ortografijos ir fonetikos. Kiti keitimai gali bûti aiðkinami ir kaip kitø nusistovëjusios raðybos kalbø (pavyzdþiui, lenkø) tekstams bûdingø ypatybiø këlimas á lietuviðkas knygas. T. y. beveik viskà, kà buvo apsisprendæ keisti ir sàmoningai keitë spaustuvininkai, greièiausiai lëmë Lietuvoje dominavusios lenkø kalbos tekstø spausdinimo ágûdþiai. Lietuviø kalba visuomenëje turëjo Þ statusà, bendrinë kalba nebuvo susiformavusi, tad analogiðkø savarankiðkø ágûdþiø spaustuvininkai dar nebuvo susiformavæ. Turbût dar ne visi rinkëjai mokëjo gerai kalbëti ir raðyti lietuviðkai. Galimas daiktas, nesutapimai spausdintame tekste atsirado dël to, kad tekstà rinko keletas rinkëjø (ar skaitë keletas korektoriø). Antra vertus, skirtybës rodo, kad Juozapo Zavadskio spaustuvë neturëjo aiðkaus lietuviø kalbos raðybos norminimo modelio. Galima matyti, kaip vëlyvojo tarmës pasirinkimo bendrinë kalba (lietuviø), dominuojama kitos ankstyvojo tarmës pasirinkimo bendrinës kalbos (lenkø), negalëjo bûti veikiama spaustuvininkø tokiu mastu, kaip lenkø (ar kaip minëtoji taip pat ankstyvojo tarmës pasirinkimo anglø kalba XVIII amþiuje). Juk dominuojanèia kalba spausdinti ápratæ spaustuvininkai nebuvo pakankamai águdæ spausdinti dominuojamosios (lietuviø) ortografija. Jie galëjo pritaikyti tik dalá savo ágûdþiø. Antra vertus, tuos norminimo ágûdþius spaustuvininkai tam tikru mastu stengësi ðiek tiek pritaikyti, adaptuoti ir lietuviø kalbai. Bûti tik spausdinimo árankiais jie nenorëjo M OTIEJAUS VALANÈIAUS ÞYVATAS JËZAUS KRISTAUS (1853). Sulyginau Motiejaus Valanèiaus Þyvato Jëzaus Kristaus (1853) rankraðtá 19 su spausdintu knygos tekstu 20. Knyga iðleista trejais metais anksèiau uþ Skrodzkio ir kitoje 19 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau VaÝR). 20 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZ- SPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWORCZIAUS, 1853 (toliau VaÝS). 142 Archivum Lithuanicum 3

144 Abraomo Dvorèiaus spaustuvëje. Rankraðtis VaÝR yra raðytas ne paties Valanèiaus: didþioji dalis Simono Daukanto ranka (p , ), maþoji neþinomo nuraðytojo (p ) ATSITIKTINIAI PAKEITIMAI (KLAIDOS). VaÝS, regis, palikta kiek maþiau korektûros klaidø negu SkTKS. Pavyzdþiui: argi tokiu esi swecziu VaÝR 261 argi tokiu esi szwecziu VaÝS 253; atsikieùusiu 262 atsakieùusiu 255; esancziu 29 ~ esanèiu esanczius 25; jems 265 ~ jiems jens 256; juokaj wieni 261 juoka wieni 253; pasikùonioje 28 pasikùoioje 24 ir pan. Atrodo, kad Dvorèiaus spaustuvës rinkëjai lietuviø kalbà mokëjo geriau negu Zavadskio spaustuvininkai. Jø mokëjimà gali rodyti tokie pavyzdþiai: Elz-taj VaÝR 18 Elzbietaj VaÝS 16 (iðtaisyta Daukanto këlimo klaida); gradus 104 ~ grûdus grudus 86 (iðtaisyta Daukanto klaida); Ir tejp dalej mita 37 Ir tejp dajlej mita 32 (iðtaisyta Daukanto klaida); kas atsilika sziomis dienomis 261 kas atsitika sziomis dienomis 253 (iðtaisyta Daukanto klaida); lilieti 39 tilieti 33 (iðtaisyta Daukanto klaida); Magdelena 106 Magdalena 88 (iðtaisyta Daukanto klaida; plg. 3, 4 pav.); motin 233 voc. sg. motina 227 (pavartota kitokia voc. sg. forma); motriszkies wieù wieù sakos 260 motriszkies wieù sakos 252 (iðtaisyta Daukanto klaida); nukriêiawotiesæms 245 nukriêiawotiems 235 (redaguotas þodis); paswejkininimà 14 paswejkinimà 13 (iðtaisyta Daukanto klaida); pasikik 112 pasakik 93 (iðtaisyta neþinomo nuraðytojo klaida); pats pritare sakidama 234 pats pritare sakidamas 228 (iðtaisyta Daukanto klaida); pauli 24 ~ pasaulá pasauli 21 (iðtaisyta Daukanto klaida); regieiusis 34 regiejusis 29 (pasirinkta kitokia raðyba); sznekiejat 107 sznekiejot 89 (iðtaisyta neþinomo nuraðytojo klaida); tikancziuju 271 tikincziuju 261 (pakeista þemaitiðka Daukanto forma á aukðtaitiðkà); treczoi dalis 241 treczioi dalis 233 (iðtaisyta Daukanto klaida). Toks rankraðèio koregavimas rodo gerà rinkëjo (resp. korektoriaus) lietuviø kalbos iðmanymà ir atidumà. Vis dëlto ðie taisymai, koregavimai yra atsitiktiniai ir nerodo nuostatos nuosekliai keisti raðybà. Tiesa, pasitaiko ir tokiø atvejø, kuriuos galima aiðkinti kaip lietuviðkai nemokanèiojo padarytas klaidas, pvz.: dienoj VaÝR 109 dunoj VaÝS 91 (VaÝR vizu- 21 Apie VaÝR rankraðèio pobûdá þr. Giedrius Subaèius, Simonas Daukantas Motiejaus Valanèiaus raðtininkas, ALt 1, 1999, Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

145 aliai paraðyta panaðiai á dunoj); nusidiejimu ju 23 ~ nusidëjimø jø nusidiejimuju 20; pameùawa 32 pametawa 28, taèiau jø palyginti nedaug. Be to, þinant, kad gerokai daugiau pavyzdþiø liudija rinkëjà (resp. korektoriø) gerai mokëjus lietuviðkai, juos bûtø tiksliau laikyti tiesiog korektûros klaidomis S ÀMONINGI SPAUSTUVININKØ KEITIMAI. Yra ir tokiø nuosekliau pasitaikanèiø keitimø, skirtumø nuo originalaus rankraðèio, kuriuos derëtø laikyti ne atsitiktiniais, o sàmoningais DIDÞIOSIOS IR MAÞOSIOS RAIDËS. <I> : <J>. Kaip ir Zavadskio spaustuvës, taip ir Dvorèiaus rinkëjai skyrë rankraðtyje vienodai raðomà didþiàjà <I> á dvi didþiàsias raides: <I> ir <J>. Nei Daukantas, nei neþinomas nuraðytojas rankraðtyje ðiø raidþiø neskyrë. Iðlaikyta <I>: Ir VaÝR 14 VaÝS 13; Is , , , 160 (2x) 145 (2x), , , , ~ jis; Isaj , ~ jisai; Isakaras 7 7; Iszgirdusi 14 13; Iszwidusi 14 13; Izraelaus 21 19; Izraelitu 5 5. Rankraðtyje Is jis ir Isaj jisai tikrai norëta raðyti su raide <I>, nes kartais toje paèioje pozicijoje pavartojama ir maþoji raidë <i>: is 18 16, 49 42, , , , ~ jis; isaj 48 41, 50 42, , , ~ jisai. Tiesa, bent vienà kartà rinkëjas turbût apsiriko ir surinko ne <I>, o <J>: Is 57 Js 48. <I> pakeista á <J>: Iam 29 Jam 25; Ieruzolimoj 6 Jeruzolimoj 6; Ierozolimà 106 Jerozolimà 88 (plg. 3, 4 pav.); Ii 195 Ji 169; Io 19, 106, 195 Jo 17, 88 (plg. 3, 4 pav.), 169; Iog 19 Jog 17; Iudas 5 Judas 5. Ðie keitimai visai sutampa su Zavadskio spaustuvës (ten taip pat derinantis prie garsø [i] ir [j] ásivestos dvi didþiosios raidës <I> ir <J> vietoj rankraðtyje buvusios vienos <I>). Sàmoningas noras ádiegti naujesnæ, tikslesnæ dviejø didþiøjø raidþiø <I> ir <J> sistemà (du garsai [i] ir [j], dvi maþosios <i> ir <j>, dvi didþiosios <I> ir <J>). <szwencz->. Ir VaÝS, kaip SkTKS, retkarèiais kaitaliotas kai kuriø þodþiø didþiøjø raidþiø vartojimas. Rankraðèio maþoji <sz> þodyje ðvenèë ðventë spaudinyje kartais keista didþiàja, ypaè knygos pradþioje (p ), pvz.: szwencze Diewa Tiewa VaÝR 16 Szwencze Diewa Tiewa VaÝS 14; szwencze Dwases Szwencziauses 16 Szwencze Dwases Szwencziauses 14; szwencze Marios Panos 16 Szwencze Marios Panos 14; szwencze sunaus Diewa 16 Szwencze Sunaus Diewa 14. <sun->. Kelis kartus didþiàja <S> pakeista þodþio sûnus pirmoji <s>: sunaus Diewa VaÝR 16(2x) Sunaus Diewa VaÝS 14(2x); sunus Diewa 16, 17 Sunus Diewa 15(2x); [nors VaÝS pasitaikë ir su <s>: sunaus Diewa 20]. <szwencziaus->. Taip pat kelis kartus rinkëjas didþiàjà raidæ vietoj maþosios raðë þodyje ðvenèiausia: Motinaj szwencziausej VaÝR 42 Motinaj Szwencziausej VaÝS 36; szwencziause Panele 17 Szwencziause Panele Archivum Lithuanicum 3

146 <Jezus->. Daukantas Jëzaus vardà ið pradþiø stengësi nuraðyti vien didþiosiomis raidëmis, taèiau rankraðèio antroje pusëje to nebesilaikë. To taip pat nedarë neþinomasis p nuraðytojas, taèiau spaustuvë visais atvejais Jëzaus vardà rinko didþiosiomis, plg.: Iezus VaÝR 107, 108, 109, 110, 112 JEZUS VaÝS 89, 90, 91, 92, 93; Iezusà 107 JEZUSÀ 89; Iezusuj 34, 107, 111, 236 JEZUSUJ 29, 89, 92, 229 ir pan. Nors Dvorèiaus rinkëjas (resp. korektorius) kai kuriø VaÝS religiniø terminø pirmàsias raides linko didinti, o ne maþinti, kaip darë Zavadskio rinkëjas SkTKS, abiem atvejais aiðku, kad spaustuvininkai jautësi turá sprendimo teisæ. Neatrodo, kad jie èia bûtø atsiþvelgæ á autoriø ar net cenzûros nuomonæ ÞODÞIAI IÐGANYTOJAS, ÞODIS, MOTERS. Keletas þodþiø, regis, taip pat gana daþnai redaguoti spausdinant knygà, matyti sàmoningas (dësningas) raðybos reguliavimas. <Iýganitoj-> <Iszganitoj->. Dvorèiaus spaustuvë gana atkakliai þodá Iðganytojas spausdino su prieðdëliu <Isz->, nors rankraðtyje jis daþnai raðytas su prieðdëliu <Iý->: Iýganitojas 16, 27, 45, 55, 56, 58, 59, 104, 106, 107, 233, 237 Iszganitojas 14, 23, 38, 46, 47, 49(2x), 86, 88 (plg. 3, 4 pav.), 89, 227, 229; Iýganitojaus 16, 46, 234 Iszganitojaus 14, 39, 227; Iýganitoi 59, 230 ~ iðganytojá Iszganitoi 50, 224. Neþinomasis teksto p nuraðytojas ir pats, matyt, buvo ápratæs raðyti <Iszganitoj->, bet kai kur paraðæs <sz> skuto ir taisë á <ý>: <Iýganitoj-> VaÝR p. 107(2x), 112, 115. Turbût Valanèius buvo vartojæs formà su <ý>, bet abu nuraðytojai neretai paraðydavo ir <sz>, t. y. nukrypdavo nuo buvusio Valanèiaus rankraðèio, plg.: Iszganitojas VaÝR 32; Iszganitojaus 14; Iszganitoje 19 ~ iðganytojo; Iszganitoju 31 ~ iðganytoju. Taèiau Dvorèiaus spaustuvë apibendrino bûtent nukrypimus nuo Valanèiaus originalo su <sz> ir variantà su <ý> visai eliminavo. <ýodz-> <ýodý->. VaÝS pradþioje (kartais toliau) iðlaikytas þodþio þodis formø raðymas be taðko virð raidës <z>, plg.: ýodzej VaÝR 12 VaÝS 11, 77 64; ýodzio 15 14; ýodziu gen. pl , 48 40; ýodziu instr. sg ; ýodzius 31 27, 45 39, 57 47, 65 54, Ten, kur ðitos formos rankraðtyje buvo paraðytos su diakritikais (<ýodý->, <ýodê->), spaustuvë paprastai diakritikus iðlaikë, plg.: ýodêe VaÝR 201 ýodýe VaÝS 173; ýodýej ; ýodýiu gen. pl , ; êodêiu instr. sg ; ýodýius 64 53, Tad nuoseklumo nebuvo jau paèiame rankraðtyje. Vis dëlto matyti, kad Daukantas ðiame þodyje bene daþniau raidæ <z> raðë be diakritiko. Rinkëjas (resp. korektorius) sàmoningai ir daþnai keitë nediakritines formas diakritinëmis, plg.: ýodzej VaÝR 154, 197, 208, 230, 233, 239, 246 ýodýej VaÝS 141, 151, 170, (ýodêej) 178, 225, 226, 231, 236; ýodzejs 156, 176, ýodýejs 142, 155; ýodziu 106 ýodýiu 88 (plg. 3, 4 pav.); ýodzius 93, 95, 106, 158(2x), 167, 172, 181, 256 ýodýius 77, 79, 145 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

147 3 pav. VaÝR 106: Daukanto ranka raðytos formos Iýganitojas, ýodziu, ýodzius spausdinant buvo sàmoningai pakeistos formomis Iszganitojas, ýodýiu, ýodýius (plg. 4 pav.). Daukantas þodþio pradþioje visada raðë didþiàjà <I> (Iýganitojas, Ierozolimà, Io), taèiau spaudinyje ji diferencijuota á <I> ir <J> (Iszganitojas, bet Jerozolimà, Jo) (plg. 4 pav.); LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë 146 Archivum Lithuanicum 3

148 4 pav. VaÝS 88: vieta, atitinkanti VaÝR 106, kur iðspausdintos skirtingos nei rankraðtyje formos Iszganitojas, ýodýiu, ýodýius, taip pat atskirtas <I> ir <J> raðymas (Iszganitojas, bet Jerozolimà, Jo) (plg. 3 pav.); VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckienë 147 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

149 88, 144(2x), 149, 152, 159, 249. Tiesa, taip keisti pradedama tik nuo treèdalio (VaÝR nuo p. 93 iki pabaigos) knygos. Taigi pradþioje stengtasi laikytis Daukanto raðymo modelio. Taip pat akivaizdu, kad rinkëjo (resp. korektoriaus) buvo apsispræsta taðko formos diakritikà vëliau imti þymëti neatsiþvelgiant á tai, ar jis vartotas rankraðtyje. <moters> <moteris>. Daukanto raðytose teksto vietose kartais vartojamas þodis moters nom. sg. þmona. Pradþioje jis iðspausdintas toks, koks buvo rankraðtyje: moters nom. sg. VaÝR 12 VaÝS 11. Taèiau kelis kartus tokia forma keista á aukðtaièiams áprastesnæ su galûne <-is>: moters nom. sg. 205, 232, 249 moteris 176, 226, 241. Be abejo, tai sàmoningas spaustuvës keitimas. Galima daryti iðvadà, kad leidiná rinkæ Dvorèiaus rinkëjai ir korektoriai neblogai mokëjo lietuviðkai ir dël to spaustuvë sugebëjo iðleisti geresnës kalbos knygà. Raðybà jie taisë kiek daugiau negu Zavadskio spaustuvininkai: tai rodo ðiø trijø þodþiø (Iðganytojas, þodis, moters) taisymo pavyzdþiai S KYRYBOS ÞENKLAI. Rinkëjas (resp. korektorius) gana laisvai taisë rankraðèio skyrybà. Pavyzdþiui, labai daþnai priraðydavo dvigubas tiesioginës kalbos kabutes, nors jø rankraðtyje nebuvo: VaÝS p. 170, 225, 230, 232, 233, 236, 257, 262, 264, 265 ir kt Dvorèiaus spaustuvës sàmoningus VaÝS teksto raðybos ir kalbos taisymus galima taip apibendrinti: a) <I> <J>; b) <szwencz-> <Szwencz->; c) <sun-> <Sun->; d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->; e) <Jezus-> <JEZUS->; f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->; g) <ýodz-> <ýodý->; i) <moters> <moteris>; j) <> < >. Be didþiøjø raidþiø koregavimo, skyrybos keitimo (kaip daryta ir Zavadskio SkTKS leidinyje), t. y. taisymø, kurie galëjo bûti paveikti dominuojanèios lenkø kalbos raðybos, VaÝS dar keièiama ir þodþiø Iðganytojas, þodis, moters raðyba. Ðiuo atveju matyti aiðkesnë nuostata dalyvauti kuriant raðybos standartus (kitaip nei Zavadskio spaustuvëje). Kita vertus, nors spaustuvininkai ir neblogai mokëjo lietuviø kalbà, taèiau sistemingø pakeitimø dar nedarë. 4. Akivaizdu, kad abi spaustuvës (Juozapo Zavadskio ir Abraomo Dvorèiaus) kai kur raðybà redagavo savo nuoþiûra ir dësningai. Zavadskio (SkTKS) sàmoningi keitimai: a) <I> <I>, <J>; b) <Szwæt-> <szwæt-> (tam tikrais atvejais); c) <uo> <o> (paskutiniuose 29 knygos puslapiuose); d) <é> <e> (nedësningai); e) <:> <.> (po santrumpø). Taigi dësningai redaguotos kai kurios didþiosios raidës, ne visai nuosekliai vienas fonetikos atvejis, diakritikai, skyrybos þenklai. Dvorèiaus (VaÝS) keitimai: a) <I> <I>, <J>; b) <szwencz-> <Szwencz->; c) <sun-> <Sun->; d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->; e) <Jezus-> <JEZUS->; f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->; g) <ýodz-> <ýodý->; i) <moters> <moteris>; j) <> 148 Archivum Lithuanicum 3

150 < >. Kaip ir Zavadskis, jis sàmoningai keitë rankraðèiuose raðytà vienà <I> dviem raidëmis <I> ir <J>, taip pat nenuosekliai keitë kai kurias maþàsias didþiosiomis raidëmis (Zavadskis daþniau didþiàsias maþosiomis), skyrybà, kai kuriuos þodþius. Didþiuma sàmoningø Zavadskio ir Dvorèiaus spaustuviø keitimø yra skirtingi. Todël negalima kalbëti apie sàmoningai nuo vartotøjø rankraðèiuose besiskirianèià (dvejopà) lietuviø spaustuvininkø raðybà (kaip yra anglø kalbos raðybos istorijoje). Antra vertus, tokia dvejopa raðyba galëjo nesusiformuoti todël, kad spaustuvininkai buvo labiau ápratæ spausdinti lenkiðkas knygas, be to, lietuviø kalbà veikiausiai mokëjo nepakankamai ir neturëjo raðymo lietuviðkai ágûdþiø (Þ kalba). Vienodas abiejø spaustuviø vienõs rankraðèiø raidës <I> keitimas dviem raidëmis (iðskaidymas) <I> ir <J> gali liudyti, jog èia spaustuvininkai perkëlë lenkø kalboje (A kalba) áprastà ir tapusià normine ypatybæ. Galima kelti hipotezæ, kad tókios dvejopos spaustuvininkø formuotos raðybos normos tikëtinos tik tø bendriniø kalbø istorijoje, kurios toje teritorijoje buvo dominuojanèios (A). Bûtent dël to spaustuvininkai galëjo iðsiugdyti ágûdþius, leidþianèius vienodinti ávairiø autoriø raðybà. Taip pat aiðku, kad leisdami net ir neprestiþinëmis kalbomis paraðytus tekstus spaustuvininkai siekë keisti ir ðiek tiek keitë raðybà bei skyrybà. Bûtø netikslu manyti, kad rengdami spaudinius jie tik tiksliai kopijuodavo rankraðèius. Literatûra ir ðaltiniai: A LEKNAVIÈIENË, ONA, 1999: Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro disertacija, rankraðtis), Vilnius. A LEKNAVIÈIENË, ONA, 2000: Ar Jono Bretkûno Biblija buvo jo Postilës redagavimo ðaltinis?, ALt 2, BP I, II [Bretkûnas, Jonas,] POSTILLA Tatai eµti Trumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu [...] 1 2. Iµµpaude Karaliauc iuie Iurgis Oµterbergeras. M ta Pono B RENGELMAN, F[RED] H., 1980: Orthoepists, Printers, and the Rationalization of English Spelling, Journal of English and Germanic Philology 79(3), K AUNAS, DOMAS, 1998: Archyviniai dokumentai apie Maþosios Lietuvos senosios raðtijos ir spaudos darbuotojus, Knygotyra 25(32), N EZABITAUSKIS, KAJETONAS, 1824: Naujas moksùas skaytima diel maþû waykû Ýemaycziu yr Lietuwos, Vilnius: Drukarnioy Dyecezalno Kunigu Missionoriu. O SSELTON, N[OEL] E., 1963: Formal and Informal Spelling in the 18th Century. Errour, Honor, and Related Words, English Studies 44(4), O SSELTON, N[OEL] E., 1984: Informal Spelling Systems in Early Modern English: , English Historical Linguistics: Studies in Development, ed. N. F. Blake, Charles 149 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

151 Jones, Sheffield: The Centre for English Cultural Tradition and Language, University of Sheffield, O SSELTON, N[OEL] E., 1985: Spelling-Book Rules and the Capitalization of Nouns in the Seventeenth and Eighteenth centuries, Historical & Editorial Studies in Medieval & Early Modern English, ed. Mary-Jo Arn, Hanneke Wirtjes, Groningen: Wolters-Noorrdhoff, P ALIONIS, JONAS, 1967: Lietuviø literatûrinë kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis. P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. P ETRAUSKIENË, IRENA, 1976: Vilniaus akademijos spaustuvë , Vilnius: Mokslas. [SIRVYDAS, KONSTANTINAS, ] PVNKTY KAZAN od Adwentu å do Poµtu / Litewskim i²zykiem, z wytùumåczeniem nå Polskie / PRZEZ Kúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE W Drukårni Akådemiey Societatis IESV. Roku M. DC. XXIX. SkTKR [K AZIMIERAS SKRODZKIS,] Trumps Katekizmas arba pamuokims dieù prigudinima jaunumenes emajtiu Kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima Szwæcziause Sakramæta. Par kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ). SkTKS [K AZIMIERAS SKRODZKIS,] TRUMPS KATEKIZMAS ARBA PAMUOKIMS DIEÙ PRIGUDINIMA JAUNUMENES ÝEMAJTIU KATALIKU, PRI NAUDINGA ATPILDIMA SPAWIEDNES IR WERTA PRIJEMIMA SZWÆCZIAUSE SAKRAMÆTA. par Kunega Kazimiera Skrodµki Klebona Kulu paraszitas. WILNIUJE. SPAUSTUWI JOZAPAS ZA- WADZKI S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1999: Simonas Daukantas Motiejaus Valanèiaus raðtininkas, ALt 1, T IEKEN-BOON VAN OSTADE, INGRID, 1998: Standardization of English spelling: The eighteenth-century printers contribution, Advances in English Historical Linguistics (1996), eds. Jacek Fisiak, Marcin Krygier, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, VaÝR [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ). VaÝS [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWOR- CZIAUS, W ELLS, C[HRISTOPHE] J., 1985: German: a Linguistic History to 1945, Oxford at the Clarendon Press. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1974: S. M. Slavoèinskio giesmyno (1646 m.) kalba, LKK 15, Archivum Lithuanicum 3

152 Giedrius Subaèius THE INFLUENCE OF PRINTERS ON TEXTUAL ORTHOGRAPHY AND ORTHOGRAPHIC STANDARDS Summary Noel E. Osselton (1963, 1984, 1985) and Ingrid Tieken-Boon van Ostade (1988) have described the double standard in eighteenth century English orthography consisting of private and public, or manuscript and printers. In contemporary terms, this would be polite and pedantic, or gentlemen s and scholarly. It is important to emphasize that both standards were prestigious in certain social strata, and that there is an evident time lag in the development between gentlemen s (private, polite) and scholarly (public, printers ) spelling conventions. Printers used to standardize orthography according to their own convenience. For instance, Osselton has written about orthographic variation in -or or -our (e.g. author or authour) in Samuel Johnson s texts: When it came to opting for one form or the other for insertion in the Dictionary he often chose a form in conflict with his own preferred practice [...], but his choice, when he did this, was determined by the printers usage of forty years before (Osselton 1963, 271). In this article I compare the orthography of two Lithuanian books (Kazimieras Skrodzkis Trumps Katekizmas, 1856, the printer Józef Zawadzki; and Motiejus Valanèius Ýiwatas Jezaus Kristaus, 1853, printer Abraham Dworczius) to their manuscript originals. It is evident, that both printers consistently changed certain orthographic features. Zawadzki changed: a) <I> <I> and <J>, b) <Szwæt-> <szwæt-> (in some places), c) <uo> <o> (at the end of the book), d) <é> <e> (not very consistently), e) <:> <.> (after abbreviations). Dworczius substitutions are mostly different: a) <I> <I> and <J>, b) <szwencz> <Szwencz->, c) <sun-> <Sun->, d) <szwencziaus-> <Szwencziaus->, e) <Jezus-> <JEZUS->, f) <Iýganitoj-> <Iszganitoj->, g) <ýodz-> <ýodý->, i) <moters> <moteris>, j) <> < >. Similarly to Zawadzki, however, Dworczius consistently changed a single letter <I> used in manuscripts to two: <I> and <J>. Most of the changes made by Zawadzki and Dworczius are dissimilar. Therefore, one cannot speak about any consciously constructed special orthography by Lithuanian printers which would result in Lithuanian spelling having a double standard in the nineteenth century. Most likely a double Lithuanian orthography did not come to be used because the printers developed their skills and habits working with Polish texts (H language), while their skills in the Lithuanian (L language) were weak. However, both printers have substituted two letters <I> and <J> for the single letter <I> in manuscripts. This suggests that printers only adjusted (transferred) this feature (which they were used to using in Polish books, and which could have become a norm by that time) to Lithuanian orthography. 151 Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams

153 The hypothesis may be posited that a double orthographic standard is expected only in the history of those languages which were dominant (H) in their territories and therefore their printers could develop skills and habits which enabled them to achieve a higher degree of uniformity in spelling than their authors could reach. It is also evident that printers of many languages tried to change certain particularities in orthography. Therefore, it would be inaccurate to believe that they were mere copyists of the manuscripts they worked with. G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2001 m. sausio 11 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. vasario 19 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p.: subacius@ktl.mii.lt; subacius@uic.edu 152 Archivum Lithuanicum 3

154 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Dalia Cidzikaitë University of Illinois at Chicago Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba 1. D OMINYKAS BUDRIKAS IR JO KNYGELË NAMØ KRYÞIUS. Kunigas Dominykas Budrikas ( ) 1859 metais iðleido ið lenkø kalbos verstà blaivybei skirtà knygelæ Namø kryþius, arba kaip reikia sûdyti ir mislyti apei gërimà arielkos 1. Bibliografijoje jis minimas kaip raðtø apie blaivybæ vertëjas ir autorius 2. Vaclovo Birþiðkos duomenimis 3, iki 1856 metø Budrikas buvo paraðæs keturias lietuviðkas knygeles, taèiau tik viena ið jø BuNK iðspausdinta. Birþiðka ðiuos duomenis ëmë ið Budriko laiðko leidëjui Adomui Zavadskiui, kur raðoma: Man praneðta, kad keturi mano veikalëliai þemaièiø lietuviø kalba, kuriuos Jums áteikiau, o Jûs persiuntëte susipaþinti gerbiamajam profesoriui J[eronimui] K[iprijonui] Raèkauskiui, Jums buvo parsiøsti [atgal] su tokiu sprendimu: jie esà labiau moralizuojantys ir pamokantys nei religiniai. Jau vien dël to yra tinkami publikuoti 4. Tiesa, ne visai aiðku, ar BuNK tikrai buvusi tarp tø keturiø veikalëliø, nors Birþiðka ir linkæs taip manyti. Kaip matyti, laiðke Zavadskiui Budrikas jø pavadinimø ne- 1 [Dominykas Budrikas,] NAMU KRIÊIUS ARBA KAJP REJKIE SUDITI YR MISLITI APEJ GIERIMA ARIEÙKAS? [...] PAR Z. N. Lenkiszkaj paraszitas. O DABAR- CZIO ANT LIEÝUWI LIETUWISZKA PARDIETAS. WILNIUJE. KASZTU MAU- RYCA ORGELBRANDA (toliau BuNK). Tà patá veikalà buvo iðvertæs ir Gabrielius Berþanskis, taèiau jo vertimas nebuvo iðspausdintas. 2 Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, 1969, Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas 3, Èikaga: JAV LB Kultûros fondas, 1965, Dominykas Budrikas, Laiðkas Adomui Zavadskiui ið Labanoro á Vilniø, (rankraðtis saugomas LMAB, sign.: f ), p. 1: Cztery dzieùka w Zmujdzko Litewskim jæzyku przeze mnie wræczone W u Panu, a przez niego do rozpoznania Sznownemu Professorowi J K. Raczkowskiemu przesùane, jak mnie doniesiono; iý W u Panu odesùane zostaùy z takà decyzyà. /ýe one sà moralne i pouczajàce niêeli nabozne./ juý tem samem godne sà druku. 153 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

155 nurodë. Jeigu BuNK bûtø paraðyta vëliau nei tos keturios, Budrikas bûtø ne keturiø, bet penkiø knygø autorius. Taip pat nëra þinoma BuNK chronologija tø likusiø keturiø arba trijø (jeigu pastaroji yra viena ið jø) knygø atþvilgiu. Lietuviø enciklopedijoje paþymima, jog BuNK buvusi paskleista Þemaitijoje per Valanèiaus blaivybës akcijas 5. Taèiau nelabai aiðku, kodël ji iðspausdinta ne Zavadskio spaustuvëje, á kurià Raèkauskis ið Varniø buvo nusiuntæs visas keturias prieð 1856 metus paraðytas Budriko knygas, o Vilniaus leidëjo Maurico Orgelbrando pastangomis Sirkino spaustuvëje (Lietuviø enciklopedija 3, 317). Tam átakos galëjo turëti tai, kad Zavadskis gavo Varniø seminarijos profesoriaus Raèkauskio atsiliepimà, jog tai esanèios labiau moralinio ir pamokomo turinio knygelës nei tikybinës ir kad jas iðspausdinusi spaustuvë turësianti maþai naudos (Birþiðka 1965, 50). Tiesa, paèiam Budrikui toks Raèkauskio ávertinimas neatrodë pamatuotas: Jau vien dël to [veikalëliai] yra tinkami publikuoti, o gal lietuviams ir þemaièiams, be religiniø knygø, kuriø turi net per daug, nereikia moraliðkai ðviesti proto? 6 Taigi Varniai svarbiausias to meto dvasininkø centras kunigo Budriko knygas atmetë. Ðis faktas leidþia dar kartà suabejoti, ar BuNK buvo tarp tø keturiø knyguèiø, nes, kaip jau minëta, ji buvo iðleista ir platinama Valanèiaus inicijuoto blaivybës sàjûdþio laikais, todël, rodos, turëjusi bûti Varniø remta ir pageidauta. Galbût nusivylæs ir uþsigavæs dël tokios nepalankios Varniø pozicijos savo keturiø knygeliø atþvilgiu, Budrikas kitos savo knygos bûtent BuNK net nebandë siûlyti Zavadskiui, o kreipësi á Orgelbrandà. Jeigu ði hipotezë kada nors pasitvirtintø, tada BuNK bûtø penktoji Budriko knyga. Budriko knygø tematika neabejotinai susijusi su vyskupo Motiejaus Valanèiaus aplinka ir blaivybës sàjûdþiu, nors mokslus, Birþiðkos duomenimis, jis, matyt, buvo baigæs Vilniuje ir visà gyvenimà pradirbæs Vilniaus vyskupijoje. Ðá Budriko pasirinkimà versti blaivybei skirtas knygas Birþiðka interpretuoja taip: greièiausiai, kaip ir daugelis ano laiko plunksna besiverèianèiø lietuviø kunigø, jis buvo per daug linkæs prie alkoholiniø gërimø, dël to raðto darbams ir pasirinko kovos su alkoholizmu temà; tai galëjo teigiamai paveikti jo dvasinæ vyriausybæ [Valanèiø D. C.], taèiau nepaveikë (Birþiðka 1956, 50). Savo spëjimà Birþiðka remia tuo, kad per 44 kunigavimo metus Budrikas esà aukðèiau vikaro nepakilæs, ir vyskupijoje, rodos, neturëjæs gero vardo ir net, matyt, kelis kartus buvæs baustas bei uþdarytas á vienuolynà. Dar galima atkreipti dëmesá, kad 58-eriø metø Budrikas laiðkà Zavadskiui 1856 metais raðë ne savo ranka jis laiðkà tik pasiraðë: Ks Budryk (Budrikas 1856, 2; 5 Lietuviø enciklopedija 3, Bostonas: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1954, juý tem samem godne sà druku alboý Litwini i Zmudzini procz naboýnych Ksiæg ktorych aý nadto majà nie potrzebujà moralnej oswiaty umysùu? (Budrikas 1856, 1). 154 Archivum Lithuanicum 3

156 1 pav. Dominyko Budriko paraðas drebanèia ranka 1856 metø vasario 29 dienos laiðko Adomui Zavadskiui pabaigoje; LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckienë plg. 1 pav.). Paraðas rodo, kad Budriko ranka labai smarkiai drebëjo. Atrodo átikinama manyti, kad bûtent dël rankø drebëjimo jis praðë kaþko kito paraðyti uþ já laiðkà. Tokio amþiaus þmonëms rankos nuo senatvës daþniausiai dar nedreba. Budrikas nepriklausë ano meto aktyviausiø raðomosios bendrinës lietuviø (tuo metu daþnai sinonimiðkai vartotas ir terminas þemaièiø) kalbos kûrëjø gretoms, tad Birþiðkos pasiûlyta hipotezë gal ir ámanoma (nors ir kiek netikëta). Pats Budrikas BuNK prakalboje daugiau taip pat nieko nepaaiðkina. Taèiau, skirtingai nuo kai kuriø kitø to meto autoriø, ðià knygà jis dedikuoja ne vienai kuriai nors áþymiai asmenybei, bet þemaièiams ir aukðtaièiams, kitaip tariant visiems Didþiosios Lietuvos lietuviams: Raszitoje kningu, ar taj anas isz sawa gaùwos, arba isz kokia kita lieýuwi i sawa kaùba pardieje; ture papratima, sawa proce paszwenste asaboms nuog swieta pawoýotoms, prietelems, yr kitoms nuog kuriu kokiu ùosku daswieczije. O asz kajpo uýgimis Ýemajtiusi yr tynaj iszaugies; dabarczio par iùga cziesa esans Lietuwoi; diel [sic!] abeju tu giminiu, tan maêa kningiala apierawoju (Budrikas 1859, [III]; plg. 2 pav.) 155 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

157 2 pav. Namø kryþius [III]: Prakalbëjime nusakomas knygelës adresatas þemaièiai ir lietuviai (aukðtaièiai); LMAB, sign.: LK 19/484. Fot. Virginija Valuckienë Vis dëlto tikëtina, jog knyga apie gërimà bei jo þalà buvo pasirinkta versti ne savarankiðkai, bet kaþkieno kito valia. Tuo metu Valanèiaus bûta didelio autoriteto visai visuomenei ir ypaè dvasininkijai. Tad BuNK tematika norom nenorom sieja 156 Archivum Lithuanicum 3

158 já su Valanèiumi. Dël to svarbu nustatyti, ar temø panaðumà lydi ir jø raðtø kalbos panaðumas. Ðio straipsnio tikslas: 1) iðanalizuoti BuNK kalbà ir nustatyti sàmoningas Budriko intencijas pasirinkti tarmæ bendrinei kalbai; 2) palyginti jo knygelës kalbà su vieno Valanèiaus teksto kalba (Tamoðiaus ið Kempis) 7 ; 3) patikslinti Budriko tarmæ ir jo gimimo vietà; 4) nustatyti Budriko poþiûrá á jo raðomosios kalbos vartojimo teritorijà. 2. BuNK KALBA. Iki ðiol niekas iðsamiau Budriko verstos BuNK kalbos nëra tyræs. Tik vienu sakiniu jo kalbà yra nusakæs Zigmas Zinkevièius: ðios knygelës kalba tipiðka þemaièiø su tradiciniais elementais 8. Patikimø ir iðsamiø þiniø apie Budriko gyvenimà nedaug. Nëra þinoma jo gimimo vieta, vadinasi, nëra aiðki ir tarmë. Pasak Vytauto Vanago, Budrikas gimë Þemaitijoje 1798 metais 9. Zinkevièiaus (1990, 131) þodþiais, vertëjas gimë 1798 m. kaþkur þemaièiø tarmës plote. Pats Budrikas cituotoje iðtraukoje kaip savo gimimo vietà nurodæs Þemaitijà, bet labiau jos nesukonkretinæs. Taikant þemaitybiø pastebimumo þemaièiams modelá 10, toliau bus nustatomos Budriko intencijos rinktis tam tikras raðomosios kalbos lytis Þ EMAIÈIAMS LENGVIAUSIAI PASTEBIMOS YPATYBËS. Ið lengviausiai þemaièiams pastebimø þemaitiðkø ypatybiø nevartojama vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitos naudininko galûnë, taèiau dësningai raðoma aukðtaitiðka [uj]: dajktuj 4 daiktui, Diewuj 4 Dievui, noruj 10 norui, pijokuj 46 girtuokliui, smokuj 10 slibinui, walszcziuj 50 valsèiui. Kiek kitaip elgiamasi su diftongais þodþio gale, kuriuos þemaièiai daþniausiai vienbalsina, o aukðtaièiai iðlaiko. Èia Budrikas nenuoseklus tekste yra tiek aukðtaitiðkø, tiek þemaitiðkø lyèiø. Aukðtaitiðkos: anajs 5 anais, gieraj 17 gerai, lenkiszkaj X lenkiðkai, nemaýaj 12 nemaþai, pijokajs 5 pijokais, tiktaj 1 tiktai ; þemaitiðkos: ajszkie 23 aiðkiai, dide 22 didþiai, galwije 15 galvijai, szwiese 22 ðviesiai, tikta 39 tiktai, wajka 5 vaikai. Kaip ir dauguma XIX amþiaus þemaièiø, Budrikas raðo nuosekliai aukðtaitiðkà dvibalsá [ie], plg. daþniausiai knygoje vartojamus þodþius: diena 2, lieýuwi [III] 7 [Motiejus Valanèius,] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRIS- TAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDY- TOS PAR JOMILESTÀ KUNIGÀ WISKU- PÀ ÝEMAJCZIU MOTIEJA-KAZIMIERÀ WOÙONCZEWSKI [...]. WILNIUJE DRU- KARNIOJ A. DWORCZIAUS Metuose (toliau VaTK). 8 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, Vytautas Vanagas, Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga, 1987, Þemaitybiø pastebimumo þemaièiams modelis perimtas ið: Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

159 lieþuvio, tiesa 5, wienas 1 vienas, taip pat ir retesnius: pjuties 11 pjûties, swiestu 27 sviestu, szieni 27 ðiene, ýiemos 7 þiemos. Dar aiðkiau vertëjo aukðtaitinimo pastangas rodo dvibalsio [uo] raðyba: duona 5, juodesnis 22, juokies 4 juokës, uostitu 41 uostytø, puodus 45. Randame ir keletà netiksliø aukðtaitybiø: iszjoktu 6 iðjuoktø (atkreiptinas dëmesys, jog kitur tame paèiame tekste raðomos ir tikslios aukðtaitiðkos lytys: juokies 4 juokës, iszjuoktas 6 iðjuoktas ), pabuczioti 1 pabuèiuoti, saugosios 49 saugosiuos, seso 49 sesuo. Kaip matyti ið ðiø pavyzdþiø, þemaièiams lengviausiai pastebimos þemaitybës beveik visur pakeistos aukðtaitiðkomis lytimis (iðskyrus negausius þemaitiðkus þodþio galo monoftongus [â], [ç]) arba sàmoningai stengtasi aukðtaitinti. Tai rodo Budriko orientavimàsi á aukðtaitiðkà raðymo tradicijà: èia dominuoja aukðtaitiðkos formos ir tik viena minëta ypatybë leistø ðiek tiek kalbëti apie tipiðkà Budriko þemaièiø kalbà ÞEMAIÈIAMS VIDUTINIÐKAI PASTEBIMOS ÞEMAITIÐKOS YPA- TYBËS. Kiek kitaip atrodo vidutiniðkai pastebimø þemaitybiø lygmuo. Èia aukðtaitybiø pasitaiko, bet jau sporadiðkai, visa kita labai þemaitiðka. Kaip dauguma to meto þemaièiø, Budrikas skiria þemaitiðkà [¼] ir [i]. Pakankamai nuosekliai [¼] þymi <y>: gadyna 20 gadina, neatydengie 3 neatidengë, padydinsete 38 padidinsite, pykta 3 pikta, tyktaj 2 tiktai, ýynoma 22 þinoma. Tiesa, pasitaiko ir aukðtaitiðkø formø: didêiu 1 didþiu, netikru 13 netikru, wisu 2 visu. Taèiau jos ðiame tekste vartojamos pramaiðiui su atitinkamomis þemaitiðkomis formomis, plg.: netikru 13 netikru ir tykru 13 tikru, wisokie 59 visokio ir wysokiu 32 visokiø. Taigi Budrikas ne visai nuosekliai laikosi þemaitiðkos <y> raðymo tradicijos. Galbût dvejota, kurios tarmës lytá raðyti. Vis dëlto didþioji vidutiniðkai pastebimø þemaitybiø dalis iðlaikyta þemaitiðka. Autoriaus intencijas þymëti þemaitiðkà garsà [¼] rodo ir sangràþiniø veiksmaþodþiø bûsimojo laiko 3 asmens bei esamojo laiko 3 asmens raðyba. Ten, kur esamojo laiko sangràþinëse formose, sekant vidurio aukðtaièiø raðomosios kalbos tradicija, bûtø raðoma <i>, o þemaièiø <y>, Budrikas þymi dar kitaip <e>: gaunase 3 gaunasi, meùdase 18 meldþiasi, penase 26 penisi, turese 9 turisi. Visai neáprastai jis elgiasi su bûsimojo laiko 3 asmens veiksmaþodþiais: èia, taip pat kaip sangràþinëse esamojo laiko formose, galûnëje raðo <e>: buse 16 bus, giwense 29 gyvens, neimse 4 neims, nusmukse 5 nusmuks (bet randame ir paraleliø aukðtaitiðkø formø: iszwaris 22 iðvarys, najkins 29 naikins, pasididins 16). Todël Budriko tekste ðios dvi formos daþnai nesiskiria. Toks esamojo laiko 3 asmens sangràþiniø formø galo <e> laikytinas ne visai tiksliai atstatyta aukðtaitybe (þemaièiai neturi galinio balsio, plg. LKA III, þemël. 95). Budrikas tokias formas galëjo pasidaryti kaip ir nesangràþiniø veiksmaþodþiø neva 158 Archivum Lithuanicum 3

160 aukðtaitiðkà galûnæ -e (plg. ture 5 turi [þem. bûtø *tur], uêsiture 5 uþsituri [þem. bûtø *uêsitur], þr. toliau). Tad ðios formos greièiausiai dirbtinës (tiesa, sangràþos dalelytë -se vartojama maþame plote maþdaug tarp Raseiniø, Jurbarko ir Èekiðkës, plg. LKA III, þemël. 95, taèiau vargu ar Budrikas apie jas þinojo ir á jas orientavosi). Bûsimojo laiko 3 asmens formos galëtø bûti interpretuojamos bent dvejopai: 1) hiperaukðtaitybës (kaip ir minëti esamojo laiko veiksmaþodþiai, plg. ture turi ); 2) dabar jau iðnykæs þemaièiø bûsimasis laikas. Pasak Alekso Girdenio 11, 3-iàjá bûsimojo laiko asmená su galûne -e [ç] ið savo Kvëdarnos ðnektos yra minëjæs Kazimieras Jaunius 12. O ið sangràþinio veiksmaþodþio formos neszes, Girdenio manymu, lengva abstrahuoti veiksmaþodá buse bus ir kt. Taip pat jis priduria, jog galiná -ai (ne -e [ç]) dar taria Kretingos, Darbënø, Grûðlaukio ir Laukþemio kampas, bet seniau galëjæs bûti ir labiau paplitæs (pavyzdþiui, net Þagarës apylinkëse 13 ). Kol kas neaiðku, katra interpretacija patikimesnë. Þemaitiðkai raðomos ir daugiskaitos liepiamosios nuosakos formos: imkiem 11 imkime, kùauskiete 33 klauskite, pasakikiete 29 pasakykite, priminkiete 29 priminkite, susikaùbekiem 4 susikalbëkime. Þemaitiðkai (su keliomis aukðtaitiðkomis iðimtimis) raðomas ir daugiskaitos vietininkas: grabuse 50 karstuose, peùuse 27 peluose, pùaucziuse 19 plauèiuose, rubuse 10 drabuþiuose, tokiuse 14 tokiuose. Puikus þemaitiðkø daugiskaitos vietininkø pavyzdys galëtø bûti ðis sakinys: O sziusi cziesusi koýnusi namusi arieùka, aùu dariti suwisu uýmirsza 42 O ðiuose laikuose kiekvienuose namuose degtinæ, alø daryti visai uþmirðo. Tik forma namuose Budriko tekste raðoma nevienodai, plg. namose 4, 5, 32 ir namuse 2, 34, 40, 42 (greta minëto namusi). Bûdvardþiø, dalyviø, ávardþiø daugiskaitos naudininkas irgi iðtisai þemaitiðkas. Pastebëta, jog vienskiemenës ir dviskiemenës formos yra þemaitiðkos: anyms 4 aniems, kurims 2 kuriems, penkims 15 penkiems, senims 45 seniems, tims 28 tiems. Tuo tarpu daugiaskiemenës formos bandomos aukðtaitinti (tiesa, jø vos keletas): namiszkiems 45 namiðkiams, sùabnesniems 36 slabnesniems, tukstantiems 29 tûkstanèiams. Kodël darytas toks skirtumas, kol kas taip pat neaiðku. Autorius akivaizdþiai aukðtaitina veiksmaþodþiø esamojo laiko treèiojo asmens galûnes: atweda 20 atveda, gauna 2, nebegere 2 nebegeria, nesza 11 neða, pyùa 20 pila. Pridaro net minëtøjø hiperaukðtaitiðkø formø, plg.: gale 43, 44 gali, negale 43, 44 negali, ture 5, 42, 43 turi, uêsiture 5 uþsituri. Nors prasprûsta ir keletas þemaitiðkø formø: atnesz 19 atneða, neparweý 12 neparveþa. Ði ypatybë ir vël kalba apie vertëjo polinká aukðtaitinti. 11 Aèiû prof. Aleksui Girdeniui uþ vertingus patarimus. 12 Ê[azimieras] ßâíèñ, ßçûêú. Äiàëåêòîëîãè åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçûêà âú Ðîññiåíñêîìú óºçäº, Ïàìÿòíàÿ êíèæêà êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, ñîñòàâèëú Ê. Ãóêîâñêié, Êîâíà: Âú Òèïîãðàôiè Êîâåíñêàãî Ãóáåðíñêàãî Ïðàâëåíiÿ, 1892, 139: êàñ òóðíºñýý ñèëêóyí òèííêëà, òàñ ìóís ñóãåóñýý; êàñ òóðìºñýý åóãñà ãèííêëà, òàñ ìóís íóóøàóñý[ý]. 13 Aleksas Girdenis, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Vilniaus á Èikagà, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

161 Labai nenuosekliai Budrikas vietoj vakarø aukðtaièiø [ë] vartoja þemaitiðkà <ie> [ie]. Vienur jis raðo <ie>: didesnie 1 didesnë, kalbieje 4 kalbëjo, pradieje 3 pradëjo, tiewas 7 tëvas, turiedamy 4 turëdami, taèiau kitur <e>: galetu 3 galëtø, pradeje 4 pradëjo, susikaùbekiem 4 susikalbëkim, uýdeta 18 uþdëtà. Èia þemaitiðkø ir aukðtaitiðkø formø santykis pasiskirsto apylygiai. Paþymëtina, jog tuos paèius þodþius Budrikas vienà kartà raðo vienaip, kitàkart kitaip. Kaip ir raðydamas þemaitiðkus <e> ir <i>, èia jis arba nebuvo nusistatæs, kurià tarmæ rinktis, arba nesugebëjo iki galo suaukðtaitinti. Apibendrinus vidutiniðkai þemaièiams pastebimø þemaitybiø lygmená matyti, jog èia daugiau iðlikæ þemaitybiø. Aukðtaitybë pasitaiko tik viena kita, nors ir nenuosekliai, bet sàmoningai ÞEMAIÈIAMS SUNKIAUSIAI PASTEBIMOS ÞEMAITIÐKOS YPA- TYBËS. Budrikas dësningai vartoja sunkiausiai pastebimas þemaitybes ir tai ið tiesø já rodo buvus þemaitá. Nuosekliai iðlaikomos þemaitiðkos tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens formos: buczio 28 bûèiau, galeczio 12 galëèiau, nebuczio 3 nebûèiau, neipulczio 49 neápulèiau. Ir tik padaricziau 38 padaryèiau paraðyta aukðtaitiðkai. Vartojamos þemaitiðkos ávardþiø daugiskaitos galininko formos: anus 5 anuos, kurius 1 kuriuos, tus 5 tuos Taigi Budriko knygelës kalbos analizë rodo sàmoningas jo pastangas aukðtaitinti. Ir nors jam to iki galo padaryti nepavyko (nuosekliai aukðtaitintos lengviausiai ir kai kur vidutiniðkai þemaièiø pastebimos ypatybës, tuo tarpu sunkiausiai pastebimos ypatybës pasiliko þemaitiðkos), matyti aiðkus Budriko kryptingumas aukðtaièiø raðomosios tradicijos link. Tokia iðvada, atrodo, turëtø bûti pakankama norint patikslinti ðio straipsnio pradþioje cituotà Zinkevièiaus nuomonæ apie Budriko kalbà, kuri apibûdinta kaip tipiðka þemaièiø su tradiciniais elementais. Èia atlikta analizë leidþia preciziðkiau paþvelgti á Budriko intencijas pasirenkant tarmæ savo knygai. Autoriaus bûta sàmoningai apsisprendusio raðyti ne þemaitiðkai (tik vienur kitur áterpiant aukðtaitiðkà elementà), bet, atvirkðèiai, aukðtaitiðkai. Taigi BuNK kalba tipiðka aukðtaièiø su þemaièiø elementais. Tiesa, apibûdinimas tipiðka Budriko atveju reikalauja papildomø komentarø: jis raðë veikiausiai spontaniðkai, nesivadovaudamas jokiomis iðankstinëmis savo ar kitø sukurtomis gramatikos taisyklëmis. Todël neretai jo tekste galima rasti nevykusiai aukðtaitintø þodþiø hiperaukðtaitybiø (kuosne 7 kàsnio, uoýoùa 36 àþuolà, uoýoùa 36 àþuolo ) ir dvejopai aukðtaitiðkai ir þemaitiðkai raðomø tø paèiø formø (ajszkiej 24 ir ajszkie 25 aiðkiai, wajka 5 ir wajkaj 11 vaikai, wandiniu 67 ir undiniu 67 vandeniu [plg. 3 pav.]). Tokiø nevienodumø gausà ðioje knygelëje vargu ar bûtø galima pavadinti vien tik spaustuvës korektûromis. Labiau tikëtina, jog didþiuma tø hiperaukðtaitiðkø ir nevienodø formø yra paties Budriko teksto ypatybë. 160 Archivum Lithuanicum 3

162 3 pav. Namø kryþius 67: lytys pùauczius, undiniu, undo, wandiniu; LMAB, sign.: LK 19/484. Fot. Virginija Valuckienë 161 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

163 3. B UDRIKO IR VALANÈIAUS INTENCIJOS RINKTIS AUKÐTAI- ÈIØ TARMËS FORMAS. Palyginæ BuNK su Valanèiaus tekstu Tamoðiaus ið Kempis pastebime, jog ðio straipsnio pradþioje iðkelta darbinë ðiø dviejø autoriø raðtø kalbos panaðumo hipotezë pasitvirtina 14. Þemaitið- VaTK VaTK BuNK BuNK kumas Aukðt. Þem. Aukðt. Þem. pastebimas Ypatybës Lengviausiai: a) [¼i], [î], [î ] + + b) [¹u],[û],[û ] + + c) [â], [ç] d) dat. sg. + + Vidutiniðkai: a) [ie] + + b) 3 praes. + + (+) c) dat. pl. + + d) loc. pl. + + e) imper. pl. + + f) [¼], [i] + + Sunkiausiai: a) acc. pl. + + b) 1 cond. sg. + + Ið lentelës matyti, jog abiejø autoriø raðtø kalba bei raðyba labai panaði. Tiek VaTK, tiek BuNK autorius aukðtaièiø kalbà mokëjo gana vienodai, o jø intencijos rinktis aukðtaièiø tarmæ savo raðtams taip pat ið esmës panaðios. Tëra keletas kiek ryðkesniø skirtumø: kitaip nei Budrikas, Valanèius atsisakæs þymëti þemaitiðkàjá garsà [¼] ir pasirinkæs aukðtaitiðkà tradicijà, o Budrikas, skirtingai nei Valanèius, daþniau vartoja aukðtaitiðkas esamojo laiko 3 asmens formas. Visos kitos intencijos yra analogiðkos. Taigi Budrikà su Valanèiumi sieja ne tik blaivybës tema, bet ir kalbos ypatybës. 4. G ALIMA GIMTOJI BUDRIKO TARMË. Siekiant nustatyti bent apytikræ Budriko gimimo vietà ir tarmæ, tokios analizës neuþtenka. Konkretesniø þiniø apie Budriko tarmæ teikia BuNK þodis tejp 1, 3, 10, 14, 23 taip, kuris, Girdenio duomenimis, tradiciðkai turimas tik dalies vakariniø dounininkø, t. y. rytinë [tçp] riba 14 Ðis Valanèiaus tekstas buvo analizuotas per prof. Giedriaus Subaèiaus vedamà seminarà Lietuviø kalbos istorija (Ilinojaus universitetas Èikagoje, 2000 metø rudens semestras). 162 Archivum Lithuanicum 3

164 baigësi maþdaug uþ juostos Pikeliai, Þemalë, Ketûnai, Plinkðës, Lieplaukë, Medingënai, Rietavas, Judrënai (Subaèius 1998, 62 64). Ðioji ypatybë leidþia Budriko kalbà skirti ðiaurvakarinei Þemaitijos daliai, dounininkø patarmei. Papildomos informacijos teikia ir Budriko kaitmeniniø afrikatø raðymas. Visos BuNK daiktavardþiø daugiskaitos galûnës beafrikatës, iðskyrus pl. loc. (nors kai kuriuose linksniuose jis vartoja tiek aukðtaitiðkas, tiek þemaitiðkas to paties þodþio formas): nom. pl. ýode 5 þodþiai (bet yra ir ýodzej 58), mede 36 medþiai gen. pl. pùautiu 2 plauèiø, diewajtiu 5 dievaièiø dat. pl. pùautems 20 plauèiams acc. pl. pùautius 20 plauèius (yra ir pùauczius 23, 67 bei ýodzius 25) instr. pl. ýodejs 77 þodþiais loc. pl. pùaucziuse 19, 22, 23 plauèiuose Ði ypatybë verèia Budrikà skirti vadinamiesiems pajûrio þemaièiams, taigi dounininkams. Pajûrio þemaièiø teritorija dar labiau susiaurina galimà jo dounininkiðkos tarmës plotà 15. Dounininkiðkà Budriko patarmæ rodo ir tekste rastos pavienës formos. Hiperaukðtaitybës kuosne 7, 49 kàsnio (su variantais: kansne 37, 55 kàsnio, kansni 28 kàsná, kasne 38 kàsnio ), uoýoùa 36 àþuolà, uoýoùa 36 àþuolo liudija Budrikà buvus Daukanto ir Pabrëþos tarmës atstovu ir kilus ið ðiaurës vakarø Þemaitijos dounininkø ploto (ðioje pozicijoje <uo> galëjo atsirasti tik ið noro þemaitiðkà [¹u] suaukðtaitinti). Tokia ypatybë (kirèiuotø þodþio kamieno [à], [æ] virtimas dvibalsiais [¹u], [¼i]) turima ðiaurës vakarø ir ðiaurës rytø Þemaitijos kampuose (Zinkevièius 1966, 79; LKA II, þemël. 45). O kadangi prieð tai aptartos ypatybës kreipë á ðiaurës vakarø Þemaitijos dalá, tai Budrikas turëjo bûti iðmokæs ðnekëti bûtent ten, plote apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus (Zinkevièius 1966, þemël. 49). Ir pagaliau þodis undo 36, 66, 67 (plg. 3 pav.) vanduo be pradinio v- priklauso visai ðiaurinei Þemaitijos daliai. LKA ðio þodþio pietinë ir rytinë vartojimo riba brëþiama ties Pryðmanèiais, Kretinga, Kalniðkiais, Þlibinais, Puoke, Seda, Eigirdþiais, toliau ji nutásta á pietus iki Luokës bei Urkuvënø ir vël pakyla á ðiauræ iki Naujosios Akmenës (LKA III, 35, þemël. 28). Panaðiai teigia ir Vytautas Vitkauskas 16. Taigi pirminæ prielaidà, leidusià teigti, jog Budriko bûta þemaièio, po iðsamesnës analizës galima sukonkretinti: Budrikas gimë ðiaurvakarinëje Þemaitijos dalyje ir buvo dounininkiðkos pajûrio þemaièiø patarmës atstovas. Þodþiø kuosne (ið þem. [k¹usn¼]), uoýoùa (ið þem. [¹uþ¹ula]) ir undo izoglosos yra siauriausios. Jos leidþia nusakyti 15 Plg. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966, , þemël. 73; LKA II, þemël Âèòàóòàñ Âèòêàóñêàñ, Åñòü ëè òàêàÿ ôîðìà: unduo âîäà?, Áàëòî-ñëàâÿíñêèå èññëåäîâàíèÿ 1984, Ìîñêâà: Íàóêà, 1986, Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

165 dar tikslesnæ Budriko gimimo teritorijà tai ðiaurës vakarø Þemaitijos kampas maþdaug apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus. 5. T ARMËS PASIRINKIMAS IR RBK FUNKCIONAVIMO TERITO- RIJA. Ðio straipsnio pradþioje cituota iðtrauka ið Budriko prakalbos yra naudinga dar vienam aspektui iðryðkinti ji leidþia rekonstruoti kai kurias Budriko màstymo kategorijas apie lietuviø raðomàjà bendrinæ kalbà (rbk), bûtent tarmës pasirinkimà ir rbk funkcionavimo teritorijà, plg.: O asz kajpo uýgimis Ýemajtiusi yr tynaj iszaugies; dabarczio par iùga cziesa esans Lietuwoi; diel [sic!] abeju tu giminiu, tan maêa kningiala apierawoju (Budrikas 1859, [III]). Budrikas sàmoningai rinkosi aukðtaièiø tarmæ, nors pats buvo þemaitis ir nesugebëjo iðvengti sunkiai þemaièiams pastebimø þemaitiðkø kalbos ypatybiø. Tad tarmës pasirinkimo teritorija yra Vidurio Lietuva Aukðtaitija, o ne jo paties gimtoji tarmë. Raðomosios kalbos funkcionavimo teritorija yra daug platesnë, jà labai aiðkiai nusako þodþiai dieù abeju, tan maza kningiala apierawoju (t. y. Þemaitijai ir Lietuvai [Aukðtaitijai]). Minëtame laiðke Zavadskiui Budrikas savo knygeliø kalbà taip pat pavadina þemaièiø lietuviø kalba ( w Zmujdzko Litewskim jæzyku ; Budrikas 1856, 1). Vadinasi, Budrikas savo knygelæ (tiek jos idëjas, tiek kalbà) skyrë ne tik aukðtaièiams, bet ir þemaièiams, t. y. visai Didþiajai Lietuvai. 6. IÐVADOS. 1. Budriko verstõs knygos Namø kryþius (1859; BuNK) kalbos analizë aiðkiai rodo sàmoningas autoriaus pastangas raðyti ne þemaitiðkai, bet aukðtaitiðkai, stengiantis savo gimtàjà þemaièiø tarmæ keisti á aukðtaièiø. Remiantis ðia iðvada, galima patikslinti kalbininko Zinkevièiaus nuomonæ apie BuNK kalbà. Jà derëtø vadinti tipiðka aukðtaièiø su þemaièiø elementais. 2. Lyginant Budriko knygelës kalbà su Valanèiaus Tamoðiaus ið Kempis (1852) matyti, jog tiek Budrikas, tiek Valanèius savo raðtams rinkosi aukðtaièiø tarmæ. Abu autoriai aukðtaitiðkai mokëjo gana vienodai. Tad Budrikà galima laikyti Valanèiaus sekëju ne tik renkantis savo knygeliø temas, bet ir tarmæ. 3. BuNK kalbos analizë leidþia tiksliau nusakyti Budriko tarmæ bei jo gimimo vietà. Autoriaus bûta þemaièio, kilusio ið ðiaurvakarinës Þemaitijos, t. y. pajûrio dounininko. Budriko tekste randami þodþiai kuosne, uoýoùa ir undo leidþia bent apytiksliai apibrëþti jo gimimo teritorijà tai ðiaurvakarinë Þemaitijos dalis, apimanti Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlaukæ, Darbënus. 4. Budrikas rinkosi Vidurio Lietuvos, o ne savo paties gimtàjà tarmæ. Raðomosios kalbos funkcionavimo teritorija yra daug platesnë Þemaitija ir Lietuva (Aukðtaitija). Savo knygeliø kalbà jis vadina þemaièiø lietuviø kalba. Vadinasi, Budrikas savo BuNK knygelæ (tiek jos idëjas, tiek kalbà) skyrë ne tik aukðtaièiams, kuriø tarme bandë raðyti, bet ir þemaièiams, t. y. visai Didþiajai Lietuvai. 164 Archivum Lithuanicum 3

166 Literatûra ir ðaltiniai: BUNK [Dominykas Budrikas,] NAMU KRIÊIUS ARBA KAJP REJKIE SUDITI YR MISLITI APEJ GIERIMA ARIEÙKAS? [...] PAR Z. N. Lenkiszkaj paraszitas. O DABARCZIO ANT LIEÝUWI LIETUWISZKA PARDIETAS. WILNIUJE. KASZTU MAURYCA ORGELBRAN- DA G IRDENIS, ALEKSAS, : Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Vilniaus á Èikagà. Lietuviø enciklopedija 3, Bostonas: Lietuviø Enciklopedijos leidykla, Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba , Vilnius: Mintis, S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. V ANAGAS, VYTAUTAS, 1987: Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Vaga. VaTK [MOTIEJUS VALANÈIUS, ] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRISTAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDYTOS PAR JOMILESTÀ KUNIGÀ WISKU- PÀ ÝEMAJCZIU MOTIEJA-KAZIMIERÀ WOÙONCZEWSKI [...]. WILNIUJE DRUKAR- NIOJ A. DWORCZIAUS Metuose. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas.  ÈÒÊÀÓÑÊÀÑ, ÂÈÒÀÓÒÀÑ, 1986: Åñòü ëè òàêàÿ ôîðìà: unduo âîäà?, Áàëòî-ñëàâÿíñêèå èññëåäîâàíèÿ 1984, Ìîñêâà: Íàóêà, ß ÂÍÈÑ, Ê[AZIMIERAS], 1892: ßçûêú. Äiàëåêòîëîãè åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçûêà âú Ðîññiåíñêîìú óºçäº, Ïàìÿòíàÿ êíèæêà êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, ñîñòàâèëú Ê. Ãóêîâñêié, Êîâíà: Âú Òèïîãðàôiè Êîâåíñêàãî Ãóáåðíñêàãî Ïðàâëåíiÿ, Dalia Cidzikaitë THE LANGUAGE OF DOMINYKAS BUDRIKAS THE LITHUANIAN TEETOTALISM BOOK NAMU KRIÊIUS (1859) Summary Dominykas Budrikas ( ) is the translator of Namu kriêius, a book that supports the teetotalism movement organized by the Lithuanian bishop Motiejus Valanèius. The language of the translation is traditional Highland Lithuanian with some elements of the Lowland Lithuanian dialect. Despite the translator s conscious intentions and efforts to write in the Highland Lithuanian dialect, he maintains many original Lowland forms, thereby showing his Lowland Lithuanian origin. So far linguists have agreed that Budrikas was born in the Lowlands of Lithuania, but my detailed analysis of his language allows me to 165 Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba

167 claim that Budrikas native dialect was that of the northwestern Lowlands (Dounininkai) area. Moreover, in my article I demonstrate that the approximate territory of his birthplace is somewhere around Mosëdis, Skuodas, Palanga, Lenkimai, Grûðlaukë, Darbënai. D ALIA CIDZIKAITË Gauta 2001 m. sausio 11 d. Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures Priimta 2001 m. kovo 1 d. University of Illinois at Chicago 601 South Morgan St., 1620 UH Chicago, IL , U.S.A. e. p.: dalci@hotmail.com Archivum Lithuanicum 3

168 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, University of Illinois at Chicago Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos Jau keletà metø domiuosi Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos tekstais. Ðiuo straipsniu norëèiau pateikti svarbios informacijos apie dabar neberandamus du storus lietuviðkus (þemaitiðkus) Pabrëþos rankraðèius: 1) pamokslø rinkiná Kninga turinti savëj kozonius (1822; 1244 p.; toliau PaKTSK) ir 2) Rekolekcijos dvasiðkos (1846; 139 p.; toliau PaRD). Ðiuo metu tø rankraðèiø originalai neþinomi, taèiau yra prieinamos tekstø kopijos. Jos saugomos Amerikos lietuviø kultûros archyve (ALKA) Putname (JAV, Connecticuto valstija) 1, kur yra laikomas Viktoro Gidþiûno archyvas. Todël ðá straipsná bûtø galima pavadinti ir dviejø Pabrëþos rankraðèiø pradingimo bei iðlikimo istorija (plg. 1 pav.). 1. Ðiø rankraðèiø antraðtiniai puslapiai yra tokie: (1) Kninga turinti savëj kozonius 2 : Kninga. Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. Teypogi: Nekóriusy Prisytropyiymusy kokiu Atpósku. yr Apszyrni Pamoksùa apey 1 ALKA oje dirbau 1999 metø gruodþio 7 12 dienà. Noriu padëkoti visiems, kurie man padëjo ir sudarë puikias sàlygas ten darbuotis: dr. Juozui Kriauèiûnui, dr. Juozui Rygeliui, kun. Rapolui Krasauskui, Nekalto mergelës Marijos prasidëjimo vienuolyno vyresniajai seseriai Paulei ir kitoms seserims. 2 Ðio puslapio fotografija skelbta: Viktoras Gidþiûnas, Jurgis Ambraziejus Pabrëþa ( ), Roma: Lietuviø Katalikø Mokslo Akademija, 1993, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

169 1 pav. Taip atrodë dabar dingæs PaKTSK originalas; ALKA os archyvo negatyvas Pabàga Swieta. Ónt gaùa Kozonius tad pri Jsywedynyma Aùtaristas pri sawa Aùtoriaus: tad pri Apjmyma Administracyiys kokios Baýniczys. Pri to dar kozonius pri Nabasztyku: tad priymàt Nabasztyka ónt Paùaydoiyma: tad ùaykó paùaydoiyma: tad ùaykó Metu Só kaktówiu Nabasztyka. Sakitus roýniusy ùaykusy, yr ónt roýniu wyitu par kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa pyr= miaus kónyga Swiecka, paskiaus Tercyjorió Zokana Szwæta Prónczyszkaus Serafickojy. A= piprowity i wyina Kninga Metusy Kretingoy 168 Archivum Lithuanicum 3

170 (2) Rekolekcijos dvasiðkos 3 : REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADALITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka WIERNUJU KRETINGYNIU. Ysz Zaliecyjyma Jomilestas Kónyga Gwardyjona Par Kónyga Ambroziejó Pabreýa Tercyorió Z. S. T. Franciszkaus koznadyjy yr Mokitoji Kretingynys Mokslyniãêys bówósiji Paraúêitas. Metusy Kretingoy. Tëvas pranciðkonas dr. Viktoras Gidþiûnas ( ) Jungtinëse Amerikos Valstijose daug metø raðë monografijà apie Pabrëþà. Irena Vaiðvilaitë spëjo, kad pirmoji idëja raðyti Pabrëþos biografijà jam galëjo bûti atëjusi dar 1949 metais, minint Pabrëþos mirties ðimtàsias metines. Gidþiûnas buvo surinkæs daug medþiagos, taèiau darbo baigti nespëjo. Jo rankraðtis paskelbtas 1993 metais Romoje Antano Liuimos redaguotoje Lietuviø katalikø mokslo akademijos darbø serijoje 4. Rankraðtá spausdinti parengë Irena Vaiðvilaitë. Ðioje monografijoje Gidþiûnas ypaè daug rëmësi PaKTSK tekstu, ðiek tiek naudojosi ir PaRD. Gidþiûnas yra sudaræs þinomø buvusiø deðimties Pabrëþos pamokslø rinkiniø sàraðà (Gidþiûnas 1993, ). Dabar ið jø Lietuvos bibliotekose teþinomi du: 1) Kninga pyrma Apey Sakramentus ógóùnay yr Apey Nekórius Sakramentus ipatingay ( ) 5 ir 2) Pamoksùay Wayringosy Materyjosy àt roýniu wyitu, iwayriusy ùaykusy sakity par Kónyga Ambroêiejó Pabreýa Tercyjorió zokana Szwæta Tiewa Pràãêyszkaus ( ) 6. Jeigu atsirastø treèiasis rinkinys PaKTSK, tai bûtø labai svarbus ávykis Pabrëþos gyvenimo ir kûrybos bei apskritai XIX amþiaus Lietuvos kultûros tyrëjams. Tad jei ðis straipsnis padëtø surasti bent vienà ið dviejø apraðytøjø (dingusiø ar tik pasislëpusiø) Pabrëþos rankraðèiø manyèiau, kad straipsnio tikslas bûtø pasiektas su kaupu. 3 Puslapis skelbiamas ið ALKA oje saugomø PaRD nuotraukø. 4 Gidþiûnas 1993, 295 p. 5 Ðis 711 p. rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 D Ðis 868 p. rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

171 2. Gerai þinoma, kad PaKTSK ir PaRD rankraðèiai dar tarpukariu buvo saugomi Kretingos pranciðkonø vienuolyne. Juos ten matë Pabrëþos biografijà apie 1938 metus raðæs kunigas Petras Ruðkys 7. Taèiau 1940-aisiais bolðevikai Kretingos vienuolyno bibliotekà naikino. Kitas Pabrëþos biografas Juozas Povilonis tø ávykiø liudytojo pranciðkono brolio Mykolo Tamoðiûno þodþius persakë taip: Su palyda prisistatæs komisaras pareikalavo dviejø ilgø lentø, atrëmë á antro aukðto langà ir vertë tomis lentomis á kiemà knygas. Visa tai matë brolis Mykolas su kitu broliuku. Ásidëmëjome, á kurá kraðtà krito brangiausios knygos. Buvo pavakarys, sunkveþimis neatvaþiavo. Tuomet komisaras ásakë laikinai knygas sukrauti á sandëliukà. Naktá pritaikëme raktà, atrinkome Pabrëþos raðtus ir kitas brangesnes knygas, iðneðëme ir paslëpëme 8. M. Mozûraitis 1943-iaisiais rankraðèiø gelbëtoju pavadino ne Tamoðiûnà, o minëtàjá kunigà Ruðká: Bolðevikø invazijos metu kun. Ruðkys atgavo savo rankraðtá ir dar iðgelbëjo dalá Pabrëþos rankraðèiø bei kitø dokumentø 9. Galbût nuopelnø dalá galima skirti abiem ir broliui Mykolui, ir kunigui Ruðkiui. Matyt, jie ir iðgelbëjo tiek PaKTSK, tiek PaRD originalus. Ið Mozûraièio straipsnio tæsinio aiðku, jog abu rankraðèiai 1943 metais dar buvo vienuolyne: Ðia proga paminësiu tik du Pabrëþos rankraðèius, kurie dar ðiandien uþsiliko Kretingos vienuolyne 10. Minimi kaip tik PaKTSK bei PaRD. Ilgos citatos ið ðiø rankraðèiø, iðtisai nuraðyti pavadinimai (kad ir su klaidomis) rodo, jog Mozûraitis tikrai vartë jø autografus ALKA oje saugoma daug minëtojo Tamoðiûno laiðkø Gidþiûnui ( metai) aisiais Tamoðiûnas raðë: Dviejø knygø titulus turite foto nuotraukose. Kitø knygø titulai neþinomi ir nëra galimybiø jø suþinoti. Ðiø abiejø knygø titulus pakartoju: a) Rekólekcyjys Dwasyszkas [...] b) Kninga. Tóræti sawiey Kozonius [...] 12. Didþiuma Tamoðiûno laiðkø tai iðtisi Ruðkio monografijos rankraðèio apie Pabrëþà perraðai. Ið Tamoðiûno korespondencijos su Vilniaus universiteto profesoriumi Jurgiu Lebedþiu taip pat matyti, jog jis ir Lebedþiui buvo nuraðæs ilgus Ruðkio monografijos fragmentus metø gruodþio 16 dienos laiðke Tamoðiûnas Lebedþiui aiðkino: Autorius [Ruðkys] jà [savo monografijà] saugo. Jis ma- 7 Petras Ruðkys, Kunigas Jurgis (Tëvas Ambrozijus) Pabrëþa (1771.I X.30.) Jo gyvenimas, darbuotë ir pomirtinë garbë, [Kretinga, 1938] (rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. J. M , 178 p.), 98 99, Juozas Povilonis, Vienas iðkiliausiø þemaièiø, Naujasis þidinys 1, 1990, M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 36(117), , M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 37(118), , Dar plg. Mozûraitis , 2; M. Mozûraitis, Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 38(119), , Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Viktorui Gidþiûnui ið Kretingos á Brooklynà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 13 Jie yra iðlikæ VUB RS, sign.: f Archivum Lithuanicum 3

172 nimi pasitiki ir paskolinæs rankraðtá padarysiu iðraðus (visø ádomesniø vietø) ir Tamstai pasiøsiu 14. Taèiau kitame laiðke jis patikslino: Trumpam tepaskolino rankraðtá. Labai skubotai raðiau sunku bus perskaityti 15. Tad 1966 metais Tamoðiûnas jau bent antrà kartà perraðinëjo tà patá Ruðkio rankraðtá (pirmà kartà apie 1960-uosius buvo perraðinëjæs Gidþiûnui). Gal autorius nebenorëjo taip daþnai skolinti savo monografijos, nors Tamoðiûnu ir pasitikëjo. Po gero mënesio Tamoðiûnas raðë Lebedþiui, kad Ruðkys jau nieko nebeprisimena, nes perþengë 90 metø slenkstá 16. Taigi galima manyti, kad 1960-aisiais Tamoðiûnas arba Ruðkys dar turëjo tø PaKTSK bei PaRD rankraðèiø originalus Kretingoje (vienas kitam galëjo leisti jais naudotis). Juk Tamoðiûnas nurodë tikslius jø pavadinimus Gidþiûnui pacitavo iðtisus antraðtinius puslapius, tik su smulkiais riktais. Ruðkio (1938, 98 99) monografijoje bent PaKTSK pavadinimas ið viso nebuvo nurodytas (tik formatas, puslapiø ir pamokslø skaièius). O Mozûraièio 1943 metais cituoti tie patys pavadinimai turi daugiau klaidø negu Tamoðiûno. Tad Tamoðiûnas negalëjo nuraðyti pavadinimø nuo Ruðkio ar Mozûraièio tekstø. Jis turëjo naudotis autografais. Taip pat Tamoðiûnas nurodë Gidþiûnà turëjus abiejø rankraðèiø fotokopijas. Gidþiûnas 1973 metø rankraðtinëje monografijos versijoje taip ir sakë: Be to, nuotraukose turiu: 1) Pamoksùay Wayringósy Materyjosy [...]; 2) Rekólek[c]yjys DWA- SYSZKAS [...] metø monografijos variante Gidþiûnas taip pat teigë turás PaRD fotokopijø 18. Tai patvirtina ir nedatuotas Gidþiûno kartotekos lapelis: Titulà nuraðiau tiesiog ið originalo fotokopijos, kurià pats turiu. Kartotekoje Gidþiûnas pasiþymëjæs, kad bûtent Tamoðiûnas jam siuntæs Pabrëþos rankraðèiø kopijø: Pastanawyiymay Apey Szpytolys Óbagus (Kartynas) Raðyta Kar[t]enoj Ðio rankraðèio niekas nemini. Að turiu jo foto kopijà atsiøstà Br. Mykolo Tamoðiûno kartu su kitomis Tëv. Pabrëþos raðtø foto kopijomis. Matyt, Tamoðiûnas (Ruðkys?) turëjo tà Pastanavijimø rankraðtëlá, iðgelbëtà per Kretingos bibliotekos naikinimà. Kartu su juo viename filme (tiesiog sulipintame ið gabalø dabar trûkinëjanèia lipnia juosta) nufotografuota ir daugiau smulkiø Pabrëþos tekstø: 14 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 15 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 16 Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 17 Victoras Gidþiûnas, Tëvo Jurgio Ambroziejaus Pabrëþos gyvenimas ir darbai ( ). Brooklyn N.Y., 1973 (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 18 Viktoras Gidþiûnas, Jurgis Ambroziejus Pabrëþa. I-as sàsiuvinys, Brooklyn N.Y., reassumtum (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 171 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

173 1. Kayp ýoly kokiy padarity bóynesny, ýyida jos óýauginty dydesni, yr kódrieta. ónt gaùa kayp kóloriu ýyida atmaynity, 3 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Materyiys Lekarstwu, kayp ira taysomas, 7 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Apraszims Augimiu sógadliwu ónt gidimos, só yszgóldimó, kóri augimy kam ira pamaczliwa, yr kayp dydelo miero óziwoti gaù anu gidimy, 6 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Apey Daygynyma Siekùu, 1 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. J. M Giidiisyna Dróógy, 2 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Pridotaùs pri Kùausyma korios ira tokios [?] okazyiys artyi i grieka wedàtys, 8 p. Rankraðtis saugomas Telðiø etnografijos muziejuje, inventoriaus Nr. JM Ðie ðeði ir minëtieji Pastanawyiymay Apey Szpytolys Óbagus turëjo bûti fotografuojami kartu. Tad veikiausiai kartu Tamoðiûnas (ar Ruðkys) Kretingoje juos ir saugojo. Kitaip jie vargiai bûtø patekæ á tà paèià fotojuostà. Matyt, ne vieno, bet visø jø negatyvinius filmus bus padaræs Tamoðiûnas ir nusiuntæs Gidþiûnui. Kad tie rankraðtëliai pokaryje buvo saugomi kartu, gali liudyti vëlesnis bendras jø likimas. Dabar visi jie yra Telðiø etnografijos muziejuje. Kaip ir Ruðkio monografija, ten jie pateko kaip kraðtotyrininko, Kretingos muziejaus direktoriaus Juozapo Mickevièiaus palikimas. Tamoðiûnas (Ruðkys?) nuo sunaikinimo Kretingoje iðgelbëjo dar vienà pamokslø rinkiná Apei septynis sakramentus metais minëtasis Povilonis Gidþiûnui raðë: Pabrëþos knyga Apey septinis Sakramentus yra visiðkai kita knyga. Apie 1958 metus að svajojau bent kai kuriuos savo darbo skyrius pakartoti. Buvo pas mane tuo metu atvaþiavæs B. Mykolas. Jis globojo tà knygà ir þadëjo man paskolinti. Nesulaukæs ilgesná laikà, nuvaþiavau jo ieðkoti ir didþiausiam liûdesiui Antaninas man pasakë, kad Mykolas jau miræs ir kas paveldëjæs jo turtà, jis neþinojo 19. Vadinasi, Tamoðiûnas apie 1958 (1957) metus turëjo dar ir Pabrëþos rankraðtá Apei septynis sakramentus (~1820). Taèiau ið minëto 1960-øjø laiðko matyti, kad praëjus maþdaug dvejiems metams Tamoðiûnas nebegalëjo suþinoti tikslaus to rinkinio pavadinimo. Tikriausiai tada rankraðtá jau buvo kaþkaip praradæs. Jo tolesnis liki- 19 Juozas Povilonis, Laiðkas Viktorui Gidþiûnui ið Kauno á Brooklynà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). Panaðiai susitikimà su broliu Mykolu Povilonis apraðë ir savo straipsnyje: Gráþusá ið lagerio, apie 1957 m. mane aplankë pranciðkonas brolis Mykolas [...]. Labiausiai man rûpëjo Pamoksùay apej septinis Sakramentus. Jie iðliko sveiki ir neliesti, patvirtino brolis Mykolas. Kai tik gráðiàs gyventi á Kretingà (tada dirbo zakristijonu Þarënø- Latveliø baþnyèioje) ir susitvarkysiàs, pats man jà atveðiàs (Povilonis 1991, 23). 172 Archivum Lithuanicum 3

174 mas iki ðiol neþinomas. Ir Gidþiûnas jo kopijø ið niekur negavo. Jam rankraðtis Apei septynis sakramentus buvo þinomas kaip paliudytas 1939 metais: Ðá pamokslø rinkiná J. Povilonis savo raðiniuose dar citavo 1939 m. (Gidþiûnas 1993, 96). Matyt, Gidþiûnas nebespëjo panaudoti Povilonio laiðko duomenø. Tad, atrodo, Tamoðiûnas (Ruðkys?) tam tikrà laikà turëjo ðiuos Pabrëþos rankraðèius: 1) PaKTSK, 2) PaRD, 3) Apei septynis sakramentus, 4) minëtus septynis smulkius Pabrëþos tekstelius. Gidþiûnas buvo gavæs visø jø, iðskyrus Apei septynis sakramentus, kopijas. 4. Ir ðtai 1973 metø rankraðtyje apie Pabrëþà Gidþiûnas nurodë pats turás PaKTSK originalà: ðios studijos autorius [...] turi paties J. A. Pabrëþos vienà pamokslø rinkiná originale, kuris vadinasi: Kninga tóræti sawiey Kozonius (Gidþiûnas 1973). Nedatuotas Gidþiûno kartotekos lapelis tai patvirtina: Pats turiu originalà. Èia dar galima pridëti treèià þodiná prof. Kazio Varnelio, meno kûriniø ir senøjø lietuviðkø knygø bei rankraðèiø kolekcionieriaus, liudijimà metø pavasará jis man sakë pats kaþkada regëjæs tà storà Gidþiûno turëtà Pabrëþos rankraðtá Amerikoje ir net praðæs Gidþiûno já parduoti. Taèiau Gidþiûnas jokiu bûdu nepardavæs, ir Varnelis tolesnio rankraðèio likimo neþinàs. Vadinasi, greta PaKTSK rankraðèio kopijø vëliau Gidþiûnas buvo gavæs ir originalà! Kaþkokiu bûdu Tamoðiûno turëtas rankraðtis pateko á Gidþiûno rankas Jungtinëse Amerikos Valstijose. Tai turëjo atsitikti tarp 1960 ir 1973 metø (þinoma, kad dar 1971 metais Tamoðiûnas nebuvo miræs). Taèiau Gidþiûnas, regis, tik kurá laikà turëjo PaKTSK. Paredaguotame vëlesniame maðinraðtyje (ið kurio paskelbta ir jo monografija apie Pabrëþà) Gidþiûnas teigë kitaip: Vëliau jis [PaKTSK] pateko á JAV ir yra Lietuvos pranciðkonø saugojamas (Gidþiûnas 1993, 99). Taip pat Poviloniui á Kaunà 1979 metais raðë: Að per daug metø rinkau apie ðá asmená medþiagà [,] nuotraukose turiu tris jo pamokslø knygas: Pamokslay Way[...]ngosy Materyjosy, Koinka [sic!] Torinti sawiey Kozonius ir Trijø dienuo [sic!] Rekolekcijas [...] 20. Vadinasi, 1979-aisiais Gidþiûnas jau vël prisipaþásta teturás PaKTSK kopijà, nebe originalà. Visai tai liudija Gidþiûnà bent apie 1973 metus patá turëjus originalà, o vëliau, 1979 metais jau tik kopijas. Originalà tada jau saugojo JAV pranciðkonai. Galima spëti, kad Gidþiûnas já bus padovanojæs savo ordinui. 5. Dar 1993 metais, raðydamas studijà apie Pabrëþos þemaièiø kalbà 21, pradëjau domëtis ir PaKTSK originalo likimu JAV. Pirmiausia teiravausi kunigo Ra- 20 Viktoras Gidþiûnas, Laiðkas Juozui Poviloniui ið Brooklyno á Kaunà, (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). 21 Giedrius Subaèius, Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

175 polo Krasausko. Jis man raðë: Perþiûrëjæs Pabrëþos archyvà ALKOJ radau tos knygos-rankraðèio xerox kopijà. Bet Xerox kopija labai neaiðki 22. Tad Krasauskas PaKTSK originalo nerado. Jis 1993 metais atsiuntë man ðio rankraðèio atðvietø, padarytø ne ið originalo, o ið ALKA oje saugomø Gidþiûno turëtø prastokos kokybës kopijø. Apie rankraðèius esu klausæs ir pranciðkonø kunigo tëvo Leonardo Andriekaus. Jis atsakë: Á Jûsø laiðkà, lieèiantá Pabrëþos pamokslø rankraðèius, negalëjau tuojau suteikti atsakymo norëjau tuo reikalu pasikalbëti su saviðkiais. Padëtis tokia: mirus Viktorui Gidþiûnui, visi jo raðtai buvo perþiûrëti ir laikinai padëti Alkos muziejuje Putname. Raðtus, tarp kuriø gal buvo ir Pabrëþos rankraðèiø, patikrino istorikas kun. Rapolas Krasauskas ir tuometinis pranciðkonø provinciolas, dabar vyskupas Paulius Baltakis 23. Taigi PaKTSK originalo niekas ið JAV pranciðkonø nerado. Nuvykæs á ALKA os archyvà 1999-øjø pabaigoje ir pats ásitikinau, kad Pabrëþos autografo ten nëra. Juozo Rygelio padedamas vël susisiekiau telefonu su Kennebunkporto pranciðkonais. Tëvas Placitas Barius sakë, kad nei Kennebunkporto, nei Brooklyno pranciðkonai (ieðkojæs tëvas Pranciðkus) jokio Pabrëþos rankraðèio neradæ ir kad jie neseniai iðsiuntæ nemaþai pranciðkonø turëtø knygø á Lietuvà, á Kretingos pranciðkonø vienuolynà, tad esà dar reikëtø patikrinti, ar tas rankraðtis ten nepatekæs. Lietuviø literatûros istorijos tyrëja Þavinta Sidabraitë teiravosi apie PaKTSK originalà kunigo Raymundo Lauzono, kuris Jungtinëse Amerikos Valstijose supakavo visas pranciðkonø á Kretingà siøstas knygas. Jis pats Kretingoje 2000-aisiais ëmësi ir jas iðpakuoti. Lauzonas patvirtino tokios knygos nematæs Esu Lietuvoje ieðkojæs ir PaRD rankraðèio, taèiau jo neradau nei bibliotekose, nei Kretingos muziejuje, nei Kretingos vienuolyno archyve. Gidþiûnas PaRD originalo jau negavo (naudojosi kopijomis). Jo knygoje raðoma: Ðios knygos rankraðtis iki 1940 m. buvo Kretingos pranciðkonø bibliotekoje. Komunistams bibliotekà konfiskavus, jo likimas neþinomas. Bet jis neþuvæs, nes man jo mikrofilmus padarë ir atsiuntë, dabar jau miræs, prof. dr. Jurgis Lebedys, dël to rankraðtis turi bûti vienoje ið didþiøjø Vilniaus bibliotekø (Gidþiûnas 1993, 82). Taigi Gidþiûnas sako kopijas gavæs ne ið Tamoðiûno, bet ið Lebedþio. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra iðlikæ septyni Tamoðiûno laiðkai Lebedþiui metais Tamoðiûnas raðë: Bûkite malonus, progai pasitaikius perduo- 22 Rapolas Krasauskas, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Putnamo á Vilniø, Leonas Andriekus, Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Brooklyno á Vilniø, Ðia proga nuoðirdþiai dëkoju Þavintai Sidabraitei, noriai padëjusiai man ieðkoti PaKTSK originalo pëdsakø Kretingoje, ir jai talkinusiam kunigui Raymundui Lauzonui. 174 Archivum Lithuanicum 3

176 kite negatyvus, kad áteiktø Vladimirovui. Ir tuojau naujoje pastraipoje: Turiu J. A. Pabrëþos vienos knygos rankraðèio nuoraðà seniai darytà. Já savo laiku naudojo Kretingoje, saugodami originalà nuo susidëvëjimo. Ádëjau pora pozityvø ir negatyvø originalo, kad ásitikintumëte nuoraðo teisingumu. V. Milius originalo negatyvus áteiks (Tamoðiûnas ). Vacys Milius 2000 metø sausio 30 dienà man sakë, kad jis tikrai buvo tarpininkas tarp brolio Mykolo (Tamoðiûno) ir prof. Lebedþio. Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevièius dar raðæs Miliui raðtà, kad tarpininkautø Lebedþiui. Milius liudija, kad pats Lebedys nedarë Pabrëþos rankraðèiø kopijø, o tik buvo átrauktas kaip ekspertas á ðià rankraðèiø kopijavimo veiklà. Matyt, Tamoðiûno laiðko pradþioje ir minimi Pabrëþos rankraðèiø negatyvai, kuriuos jis perdavë Lebedþiui, o Lebedys Levui Vladimirovui. Pastarasis tada ( ) dirbo Jungtiniø Tautø bibliotekos direktoriumi Niujorke, JAV 25. Toliau laiðke kalbama apie kaþkurio Pabrëþos rankraðèio originalà, kurio kelias kopijas Tamoðiûnas per Miliø siuntë Lebedþiui. Vadinasi, ne tik Milius, bet ir Lebedys buvo tarpininkas tarp Tamoðiûno ir Vladimirovo. Be to, ið iðlikusios Lebedþio korespondencijos su Vladimirovu matyti, jog Lebedys jau kiek anksèiau, 1966 metø vasarà yra uþsakinëjæs ir Vladimirovui siuntæs keliø kitø rankraðèiø mikrofilmus (Vladimirovo praðymu) 26. Toks negatyvø perdavimo kelias buvo iðbandytas. Taigi nebereikëtø abejoti, kad Pabrëþos rankraðèiø negatyvus (mikrofilmus), tarpininkaujant Lebedþiui, á JAV nugabenti padëjo bûtent Vladimirovas. Todël èia reikia kiek patikslinti Gidþiûnà: ne Lebedys Vilniuje turëjo PaRD rankraðèio originalà ir kopijas, o Tamoðiûnas Kretingoje. Ir PaRD nëra vienoje ið didþiøjø Vilniaus bibliotekø, nes ant PaRD kopijø nematyti jokio antspaudo, jokio nuosavybës áraðo, o biblioteka tikrai bûtø juos padariusi. Na o Vladimirovas, perduodamas Gidþiûnui negatyvus, galëjo pasakyti, kad tai nuo Lebedþio, jis Tamoðiûno turbût në nepaþinojo. Todël Gidþiûnui ir bus pasirodæ, kad Lebedys jam siuntæs kopijas. 7. Graþø Lebedþio bendravimà su Tamoðiûnu liudija ir Lebedþiui dovanotas lapelis su originaliu Pabrëþos ranka raðytu receptu. Jis ir dabar tebeguli bibliotekoje Tamoðiûno voke kartu su laiðku 27. Tad tai dar vienas iki ðiol neþinotas Tamoðiûno turëtas Pabrëþos rankraðtëlis (plg. 2 pav.). 8. Galø gale manytina, jog PaKTSK originalas bus paklydæs JAV, o PaRD Lietuvoje. Galbût jie kur nors saugomi privaèiai. 25 Vladas Þukas, Levas Vladimirovas, Tarybø Lietuvos enciklopedija 4, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijø redakcija, 1988, Plg. VUB RS, sign.: f , f Mykolas Tamoðiûnas, Laiðkas Jurgiui Lebedþiui, (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 175 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

177 2 pav. Neþinotas Pabrëþos recepto rankraðtëlis; VUB RS, sign.: f ALKA oje Putname, Gidþiûno archyve, yra iðlikusios PaKTSK kopijos: 1) keliasdeðimties negatyviniø filmø rinkinys ir 2) prastos kokybës atðvietas ið originalo (daugelyje vietø negalima áskaityti iðtiso teksto). Norint naudotis iðtisiniu PaKTSK tekstu, reikëtø pasidaryti kopijas ið mikrofilmø rinkinio ALKA oje. Ið dalies tekstus skaityti ámanoma ir ið atðvietø. Treèia kopija dar prastesni tø atðvietø atðvietai, kuriuos esu parsiveþæs á Vilniø. Ið kopijø matyti, kad originalas neturëjo jokios bibliotekos antspaudø. PaRD kopijos ALKA oje taip pat dvejopos: 1) PaRD negatyvai ir 2) PaRD nuotraukos (ið tø negatyvø). Nuotraukø tekstas labai smulkus (~5x12 cm), taèiau neblogai áskaitomas. Treèioji kopija yra tø fotografijø nekokybiðki atðvietai, kuriuos taip pat parsigabenau á Vilniø. ALKA oje saugomos PaKTSK ir PaRD kopijos leidþia laikyti tekstus nepraþuvusiais net ir nesant originalø. 9. PaRD yra vëlyvojo Pabrëþos kûrybos periodo rankraðtis, raðytas treji metai prieð mirtá. Dabar, atsiradus kopijoms, galima sakyti, kad tai seniausias iðlikæs didesnis originalus jo tekstas. Ið Ruðkio monografijos rankraðèio þinojau, kad Pa- 176 Archivum Lithuanicum 3

178 brëþa PaRD rankraðtyje buvo iðdëstæs mintis apie raðybà (tai penktasis þinomas jo þemaièiø raðybos apibûdinimas 28 ): Ðio veikalo [PaRD] pradþioje yra pratartis, kurioje nurodoma veikalo tikslas, ðaltiniai, padalinimas, bûdas naudotis veikalu, skiriamøjø þenklø reikðmë, net kai-kurios raidës, kaip jos turi ávairiuose þodþiuose tartis, kaip tai: k, l, e ir kitos (Ruðkys 1938, 137). Buvo aiðku, kad toji pratartis (Pabrëþos þodþiais, prabylimas) galëtø padëti nustatyti kai kuriuos vëlesniuosius jo poþiûrio á savo raðybà pokyèius. Taèiau tada neþinojau, kad rankraðèio kopijos iðlikusios. Dabar galima patikslinti vëliausiàjá Pabrëþos kurtos bendrinës þemaièiø kalbos raðybos periodà. Pirmiausia èia iðtisai pateiksiu PaRD Prabylimà : PRABYLYMS. Atrasi toy kningoy, Skaytitojau miùas, Medytacyjes: ysz roýniu kningu, o ùabiausey yr kóu daugiausey ysz ùotinyszka Weykaùa, kório Paraszós: Meditationes de praecipuis Fidei Mysteriis. etc. - Auctore Joan. Mich. Kroust. i Kaùba êemaytyszka yszgólditas: kóres ysz Isakima Jomilestas Kónyga Gwardyjona Kretingyny Klosztoriaus stórojaus [sic!] paraszity dieù nekóriu Kretingos Parakwyjonu troksztàãêiu karta àt metu Rekólekcyjes Szwætas atprowity par tris dyinas. Tos Medytacyjys maýny wysas ira gana yùgas. Nes: pyrmiaus, kad bówa trumpas, newysyms tebówa po úúyrdyis. Ãêionay tad paraúêitosys, ne tyktay [sic!] adinay, ale yr dwyym [sic!] gaù buty sóderàtys. Wyinok: par wyina adina medytawojós: kas pasylyks neparskaytitó: tas szmots, po atbutos Medytacyjos, galies sósygadity àt skaytisynos nobaýnos. O: jey <kas> kas norietu atprowyniety Rekólekcyjes par pækes, arba asztóunes dyinas; tad: tokemy atsyejymy: koýnos Medytacyjos kyikwyins arba dó Spóugó, galies àt cieùos adinos pabaýna parmyslyjyma sósygadity. Êækùay rasztyney tamy Raszty diejos gana tàkey: o tay dieù to; kad skaytitos: ysz lægwa, neskóbiedams, eyszkey, sópràtamay, parmanomay, nobaýnay, yr pri koýna êækùa dawynietu partruki, o pri kyikwyina spóugely znocznesni partruki Medytawojætyms àt ósystanawyjyma, yr paýitka dwasyszka aptóriejyma. Kas wieù prigóù pri to: kokiomis lyteromis ýodey tos kningos raúêies: parspiejó skaytitoji: tegóù pyrmiaus geray parweyzas; kóri lytera kayp tór sakityis. Nes: jey to nepylniawos; nemie- 28 Keturi ankstesni yra paskelbti; vienas: Jurgis Ambraziejus Pabrëþa, Laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai ið Kretingos á Peterburgà, , paskelbë K. Sendzikas, Mûsø senovë 2(3[8]), 1938, 495; dar trys Subaèius 1996, Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

179 3 pav. Dabar pradingusio PaRD rankraðèio Prabylimas, kur Pabrëþa nusako savo ortografijos bruoþus; ALKA os archyvo fotografija 178 Archivum Lithuanicum 3

180 róutay rases nesópràtams. Tadgi te-isyded: jog: lytera k. tóræti po sawys tujau padieta lytera e. ràdas minksztay brunsgàti: o nereykaùau kad tarp k. yr e. raúêitumes i.: teyp sêytay: neraszos: kieùó ale keùó. Wieleysgi lytera L. jey kaùbojy brunsg par lie; tadgi raszàt, po L. tujaus dedas i; o po i, tad e. teyp sz. Pliesza. o ne Plesza: o jey brunsg par le.; tad teyp yr raszity: t. sz. Ledwa. o ne Liedwa. Lyteras: ã. ó. ú. ê. ý. êækùus rasztynius tórætys àt sawymi, teyp brunsg; kayp lækyszkoy kaùboy. Kór wieù paraszity ira dwy lytery nóu kàmpa: kayp tay: aa. ee. ii. oo. uu. yy. tæn wyina tyktay tesakos lytera; bet dóbóùtay ylgesney prasytyis. Tas apreyszkymas zodziusy trumpusy padawys: cieùa móna procy nóumoney Wiresnibys paliecawojó, meùsdams pakarniausey: bùudus: jey kokyi but nesyjuntàt isymayúêy; szalæn yszmesty: o apsyrykymus partaysity. (plg. 3 pav.) Pabrëþos raðybos raidà bendrais bruoþais esu taip nusakæs: m. apsisprendæs kurti bendrinæ kalbà ja raðë visokius, iðskyrus religinius, tekstus (Subaèius 1996, 51). Skyriau du pagrindinius þemaièiø bendrinës kalbos raðybos bruoþus, Pabrëþos tekstuose atsiradusius kaþkada prieð 1834 metus. Tai (1) raðmenø <ãê> ir <úê> ásivedimas minkðtiesiems [è ] bei [ð ] þymëti (vietoj kiek ankstesnio 1831 metø þymëjimo <ã>, <ú>, o dar ankstesnio <cz>, <sz>) ir (2) ilgøjø, pailgintø ar kirèiuotø balsiø dvigubinimas <aa>, <ee>, <ii>, <yy>, <oo>, <óó> bei kt. Plg.: óýweràãêio ~ uþveranèiu; sóplieeúêitasis ~ suplëðytasis ir ùaapaas ~ lapais, pyrsztneerwee ~ pirðtnerviai, yszraúêiita ~ iðraðytà, pawasaryynis ~ pavasarinis, bajooraa ~ bajorai (p ). Buvau bandæs ið likusiø uþuominø apie kelis vëlyvesnius Pabrëþos rankraðèius rekonstruoti vëlyvàjá jo bendrinës þemaièiø kalbos raðybos etapà: didesnë nuotrupø dalis rodytø, kad dvasiniø tekstø iki pat savo gyvenimo galo Pabrëþa turbût nuosekliau neëmë raðyti su raðmenimis ãê, úê, bet teberaðë cz, sz. Tvirtesnæ iðvadà ið tø nuotrupø galima padaryti apie dvigubø ilgøjø balsiø þymëjimà, nes ði ypatybë, jeigu vartojama, tekste bûna daug daþnesnë negu [è ] ir [ð ]. Taèiau tuose vëlesniuosiuose dvasiniø tekstø pavadinimuose balsës niekur nedvigubinamos. Vadinasi, jø Pabrëþa nebuvo linkæs vartoti religiniuose raðtuose (p ). PaRD yra, aiðku, religinis tekstas, ir pagal mano buvusias hipotetines iðvadas, jame turëjo bûti vartojama raðyba be dvigubø balsiø ir be <ãê>, <úê> raðmenø. Kaip matyti ið Prabylimo, Pabrëþa uþsiminë apie dvigubas raides: Kór wieù paraszity ira dwy lytery nóu kàmpa: kayp tay: aa. ee. ii. oo. uu. yy. tæn wyina tyktay tesakos lytera; bet dóbóùtay ylgesney prasytyis. Taèiau visas PaRD tekstas rodo kà kita: dvigubos raidës niekur nevartojamos. Tai akivaizdþiai matyti jau ir ið Prabylimo. Galima tik spëlioti, kodël Pabrëþa apibûdino tø dvigubø balsiø vartojimà, 179 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

181 nors jø neraðë. Jis turbût arba automatiðkai nuraðë raðybos apibûdinimà ið kokio kito dabar neþinomo savo rankraðèio, arba norëjo apskritai propaguoti savo pasaulietiniams tekstams taikomos raðybos ypatybes, kad ir religinio teksto pratarmëje. Ðiaip ar taip, buvusi hipotezë dël dvigubø balsiø visiðkai pasitvirtino 1846 metais Pabrëþa nebuvo pakeitæs nuostatos: religiniuose raðtuose neraðyti dvigubø balsiø. Taèiau hipotezë dël antrosios bendrinës kalbos ypatybës <ãê>, <úê> vartojimo beveik nepasitvirtino. Prabylime tesakoma, kad Lyteras: ã. ó. ú. ê. ý. êækùus rasztynius tórætys àt sawymi, teyp brunsg; kayp lækyszkoy kaùboy. Tai galima ávairiai suprasti, nors aiðku, kad tiesiai apie digrafø <ãê>, <úê> vartojimà Pabrëþa nieko nepasako. Taèiau jau ir ið Prabylimo teksto matyti, kad Pabrëþa praktiðkai paraðydavo ir vienaip (paraszity ~ paraðyti, raszity ~ raðyti), ir kitaip (isymayúêy ~ ásimaiðë, paraúêitosys ~ paraðytosios, raúêitumes ~ raðytumës, úêyrdyis ~ ðirdies, sêytay ~ ðitai, troksztàãêiu ~ trokðtanèiø). Tolesniame tekste taip pat yra ávairovës, plg. <cz>: aukszcziausi 33 ~ aukðèiausá, Dabarczióu 98 ~ dabarèiuo, neticziomis 33 ~ netyèiomis, prigólæczios 34 ~ prigulinèios, Szwæcziausy 139 ~ ðvenèiausá, Szwæcziausys 1, 139 ~ ðvenèiausios, ticziomis 139 ~ tyèiomis, ticzys 33 ~ tyèios. Plg. ir <ãê>: apaãêios 46 ~ apaèios, aukszãêiausesis 46 ~ aukðèiausiasis, bagoãêiós 99 ~ bagoèius, ãêe 46, 98 ~ èia, ãêistay 33 ~ èystay, daràãêius 2 ~ daranèius, karaliszãêiu 46 ~ karalysèiø, muãêeny 98 ~ mûèenë, muãêenys 98 ~ mûèenës, nedegãêio 99 ~ nedegèio, paãêió ~ paèiu, paãêiu 1 ~ paèiø, padariãêio 139 ~ padaryèio, praboãêitómi 46 ~ praboèytumi, Szwæãêiauses 139 ~ ðvenèiausios, tiãêys 33(4x) ~ tyèios. Matyti, kad nors vartojama formø ir su diakritikais, ir be jø, taèiau paraðymas <ãê> daþnesnis. Panaðus santykis ir <sz> <úê> atveju. Plg. <sz>: grieszidams 139(2x) ~ grieðydams, nepraszitum 1 ~ nepraðytø, pauszednay 33 ~ pauðednai, Szytay 98, 99 ~ ðitai. Plg. <úê>: duúêy 98 ~ dûðæ, duúêys 99 ~ duðës, grieúêity 139 ~ grieðyti, grieúêitu 99 ~ grieðytø, iszgayúêynyms 46 ~ iðgaiðinimas, paúêynawonys 34 ~ paðinavonës, pauúêednós 33 ~ pauðednas, praúêidams 1 ~ praðydams, praúêis 1 ~ praðys, praúêity 1 ~ praðyti, riúêeys 99 ~ ryðiais, úêetonay 2 ~ ðetonai, úêimtóu 98 ~ ðimtui, úêyrdi 139 ~ ðirdá, úêyrdyis 2, 99 (Úêyrdyis 139) ~ ðirdies, úêyrdingay 99 ~ ðirdingai, Úêytay 99 ~ ðitai, úêio 99, 139 ~ ðio. Èia taip pat daugiau atvejø su diakritikais <úê>. Taigi ið tiesø PaRD vyrauja ne tos formos, kurias buvau hipotetiðkai spëjæs, o diakritinës: <ãê>, <úê>. Aiðku, kad tai nëra atsitiktinis prasprûdimas. Matyt, Pabrëþa, laikui bëgant, áprato dëlioti diakritikus virð <cz>, <sz> ir vëliau juos ëmë ásileisti net á religinius tekstus. Ðiaip jau Pabrëþos raðyba buvo labai nuosekli, jà galima laikyti viena ið nuosekliausiø to meto Didþiojoje Lietuvoje. Tad <ãê>, <úê> ir <cz>, <sz> vartosena gali liudyti, jog jis svyravo, nebuvo apsisprendæs, ar diakritiniø <ãê>, <úê> bûtinai reikia religiniams tekstams. Visai prieðingai jis þiûrëjo á dvigubinamas balses: jø religiniuose raðtuose neraðë ir vëlyvuoju periodu. 180 Archivum Lithuanicum 3

182 Dabar ankstesnës savo studijos iðvadas galiu patikslinti: Pabrëþa ir vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu manë, kad reikia skirti religiniø tekstø raðybà nuo bendrinës þemaièiø kalbos raðybos (tai liudija nevartojamos sudvejintos balsës PaRD), taèiau raðmenys <ãê> ir <úê> buvo liovæsi bûti skiriamuoju bendrinës raðybos bruoþu. Greièiausiai jis ilgainiui bus ëmæs manyti, jog <ãê>, <úê> galintys tikti bet kokiems raðtams. Vadinasi, gyvenimo pabaigoje Pabrëþos þemaièiø bendrinës kalbos ortografija ir religiniø tekstø raðyba skyrësi tik dvigubø balsiø þymëjimu. 10. IÐVADOS. Manytina, kad Pabrëþos rankraðèio PaKTSK pokarinë istorija buvo tokia. Ið komisarø nagø iðgelbëtà rankraðtá brolis Mykolas Tamoðiûnas (ar kun. Petras Ruðkys) dar turëjo 1960 metais iaisiais jis jau buvo Gidþiûno nuosavybë Amerikoje metais originalas turbût buvo pas JAV pranciðkonus. Daugiau apie já nieko neþinoma. ALKA oje dabar saugomi Gidþiûno turëti PaKTSK rankraðèio mikrofilmai ir prastos kokybës atðviesta kopija. PaRD originalas dabar taip pat neþinomas. Já irgi turëjo Tamoðiûnas (ar Ruðkys) dar 1960-aisiais (gal ir vëliau). Turbût Vladimirovas, Lebedþio tarpininkaujamas, perdavë Tamoðiûno parûpintus negatyvus Gidþiûnui. Kur PaRD atsidûrë ið Tamoðiûno rankø, neþinoma. ALKA oje tëra PaRD mikrofilmai ir maþo formato nuotraukos. Atsiradus PaRD kopijoms, galima kiek patikslinti vëlyvàjá Pabrëþos poþiûrá á dvejopà savo raðybà. Pabrëþa ir tais 1846 metais dar manë, kad turinèios bûti dvi kiek skirtingos þemaièiø raðybos: þemaièiø bendrinës kalbos, kurios skiriamasis bruoþas yra dvigubø balsiø <aa>, <ee>, <ii>, <yy>, <oo>, <óó> bei kt. vartojimas, ir religiniø raðtø raðybos, kur tie balsiai nedvigubinami. Taèiau ankstesnis spëjimas, kad Pabrëþa taip pat elgësi ir su diakritikais virð raidþiø <ãê>, <úê>, beveik nepasitvirtino: paaiðkëjo, kad jis diakritikus jau buvo ásileidæs, nors ir nenuosekliai, ir á religinius tekstus. Galima manyti Pabrëþà vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu maþinus skirtumà tarp dviejø savo þemaitiðkø raðybos tipø. Jie skyrësi tik dvigubø balsiø raðymu. Vis dëlto tas balsiø dvejinimas buvo labai á akis krintanti, beveik kas antrame þodyje esanti ypatybë. Todël ir toliau neturime pagrindo manyti, kad gyvenimo pabaigoje Pabrëþa bûtø visai sulyginæs du savo raðybos tipus. Literatûros sàraðas ir ðaltiniai: A NDRIEKUS, LEONAS, : Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Brooklyno á Vilniø. G IDÞIÛNAS, VIKTORAS, : Laiðkas Juozui Poviloniui ið Brooklyno á Kaunà (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). G IDÞIÛNAS, VIKTORAS, 1993: Jurgis Ambraziejus Pabrëþa ( ), Roma: Lietuviø Katalikø Mokslo Akademija, 295 p. 181 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

183 G IDÞIÛNAS, VIKTORAS, : Jurgis Ambroziejus Pabrëþa. I-as sàsiuvinys, Brooklyn N.Y., reassumtum (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). G IDÞIÛNAS, VICTORAS, 1973: Tëvo Jurgio Ambroziejaus Pabrëþos gyvenimas ir darbai ( ), Brooklyn N.Y. (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). K RASAUSKAS, RAPOLAS, : Laiðkas Giedriui Subaèiui ið Putnamo á Vilniø. L EBEDYS, JURGIS, 1966: Korespondencija su Levu Vladimirovu (rankraðèiai saugomi VUB RS, sign.: f , f ). M OZÛRAITIS, M., : Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 36(117), 2. M OZÛRAITIS, M., : Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 37(118), 2. M OZÛRAITIS, M., : Jurgis-Ambroziejus Pabrëþa, Þemaièiø þemë 38(119), 2. P ABRËÞA, JURGIS A MBRAZIEJUS, ~1820: Pamoksùay apey septinis Sakramentus (rankraðtis nerandamas). P ABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, : Kninga pyrma Apey Sakramentus ógóùnay yr Apey Nekórius Sakramentus ipatingay, 711 p. (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 D 57). P ABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, : Laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai ið Kretingos á Peterburgà, paskelbë K. Sendzikas, Mûsø senovë 2 [3(8)], 1938, 495. P ABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, : Pamoksùay Wayringosy Materyjosy àt roýniu wyitu, iwayriusy ùaykusy sakity par Kónyga Ambroêiejó Pabreýa Tercyjorió zokana Szwæta Tiewa Pràãêyszkaus, 868 p. (rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f ). PaKTSK PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, Kninga. Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu, 1822 (rankraðèio kopijos saugomos Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). PaRD PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADALITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka, 1846 (rankraðèio kopijos saugomos Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). P OVILONIS, JUOZAS, : Laiðkas Viktorui Gidþiûnui ið Kauno á Brooklynà (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). P OVILONIS, JUOZAS, 1990: Vienas iðkiliausiø þemaièiø, Naujasis þidinys 1, 23. R UÐKYS, PETRAS, [1938]: Kunigas Jurgis (Tëvas Ambrozijus) Pabrëþa (1771.I X.30.) Jo gyvenimas, darbuotë ir pomirtinë garbë, [Kretinga] (rankraðtis saugomas Telðiø etnografiniame muziejuje, inventoriaus Nr. J. M , 178 p.). R UÐKYS, PETRAS, Monografijos apie Pabrëþà fragmentai, Tamoðiûno nuoraðas (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, T AMOÐIÛNAS, MYKOLAS, : Laiðkas Gidþiûnui ið Kretingos á Brooklynà (rankraðtis saugomas Gidþiûno archyve ALKA oje, Putname, Connecticute). T AMOÐIÛNAS, MYKOLAS, : Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). 182 Archivum Lithuanicum 3

184 T AMOÐIÛNAS, MYKOLAS, : Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). T AMOÐIÛNAS, MYKOLAS, : Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). T AMOÐIÛNAS, MYKOLAS, : Laiðkas Jurgiui Lebedþiui ið Kretingos á Vilniø (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f ). Þ UKAS, VLADAS, 1988: Levas Vladimirovas, Tarybø Lietuvos enciklopedija 4, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijø redakcija, 594. Giedrius Subaèius TWO MANUSCRIPTS OF JURGIS AMBRAZIEJUS PABRËÞA: KNINGA TÓRÆTI SAWIEY KOZONIUS (1822) AND REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS (1846) Summary This article is about the history of two manuscripts by the Lithuanian Franciscan Father Jurgis Ambraziejus Pabrëþa ( ): (1) Kninga Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu, 1822 [PaKTSK] (The Book Containing Sermons for Certain Weekdays and for Numerous Holidays) and (2) REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADALITAS, 1846 [PaRD] (Religious Retreats Divided into Three Days). Both manuscripts have recently dropped out of view. In 1940 the Soviet government attempted to destroy the library of the Kretinga (Lithuania) Franciscan monastery where numerous manuscripts of Pabrëþa were kept. The Franciscan Brother Mykolas Tamoðiûnas (and the priest Petras Ruðkys?) secretly saved some books and documents. Among them were the PaKTSK and PaRD manuscripts. In 1960 PaKTSK was still in the possession of Tamoðiûnas in Kretinga. But by 1973 this manuscript had become the property of the American-Lithuanian historian, Franciscan Father Viktoras Gidþiûnas, the author of a monograph on Pabrëþa s biography (1993). Most probably Tamoðiûnas managed to donate PaKTSK to Gidþiûnas in a certain way, though it was not legal to carry manuscripts out of the Soviet Union. By 1979 the original PaKTSK manuscript could have been the property of the Franciscan Fathers in the U.S.A. Since then this manuscript has not been seen by any scholar or librarian. Nevertheless microfilms and Xerox copies of PaKTSK manuscript still survive in the ALKA archive (Amerikos lietuviø kultûros archyvas Archive of American Lithuanian Culture), Putnam, Connecticut. The fate of the original of the PaRD manuscript is also unknown today. It was also in Tamoðiûnas (Ruðkys?) possession in He managed to send a microfilm of PaRD to Gidþiûnas with the help of the Vilnius University professor Jurgis Lebedys and the director of the United Nations library in New York Levas Vladimirovas. However, nobody knows 183 Du Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèiai: Kninga turinti savëj kozonius ir Rekolekcijos dvasiðkos

185 the further fate of the original manuscript. A microfilm and pictures of PaRD still are in the same ALKA archive. The discovery of the PaRD text has permitted me to make more precise conclusions about Pabrëþa s developing attitude to his double orthography (which was created before 1834). In the year 1846 Pabrëþa still was maintaining two Lowland Lithuanian orthographies: (1) one for the standard Lowland Lithuanian (its distinctive feature was double vowels <aa>, <ee>, <ii>, <yy>, <oo>, <óó> etc.: ùaapaas [with] leaves, pyrsztneerwee the nerves of fingers ), and (2) the other for religious texts (containing no double vowels). PaRD, a religious text, does not have any double vowels. However, my previous hypothesis was wrong. Pabrëþa did use the digraphs <ãê> and <úê> (óýweràãêio in one which contains ; sóplieeúêitasis the one which was torn down ) with diacritics also in religious texts. The PaRD text made it evident. This permits me to claim that in his late creative period Pabrëþa tried eliminating certain differences between his two orthographies. However, he probably never unified them and always used double vowels only for standard secular Lowland texts. G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2000 m. vasario 3 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. vasario 19 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p. : subacius@ktl.mii.lt; subacius@uic.edu

186 Publikacijos

187 186 Archivum Lithuanicum 3

188 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i Èia publikuojamas Karaliauèiaus universiteto profesoriaus Henricho Lyzijaus (Henrich Lysius, ) laiðkas Hallës universiteto profesoriui Augustui Hermannui Francke i ( ). Laiðkas ðiuo metu saugomas Valstybinëje Prûsijos kultûros paveldo bibliotekoje Berlyne (Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz); jo signatûra: Francke-Nachlaß, Kapsel 14: Heinrich und Johannes Lysius, Mappe 15, Bl Francke s epistoliniame palikime Berlyne yra dvideðimt ðeði Henricho Lyzijaus laiðkai. Dar vienas laiðkas, raðytas 1704 metø spalio 16 dienà Philippui Jakobui Speneriui, saugomas Francke s ástaigø archyve Hallëje (Archiv der Franckeschen Stiftungen in Halle) 2. Laiðkas Francke i nedatuotas, siøstas á Hallæ veikiausiai ið Karaliauèiaus. Jis neilgas, tik 3 puslapiø (17,5 21 cm), raðytas vokiðkai gotikiniu greitraðèiu, tamsiai rudu raðalu ant perpus sulenkto lapo; adresas uþraðytas ketvirtajame puslapyje prancûziðkai. 1 Ði publikacija pradëta rengti Hallëje, metø þiemà staþuojant Francke s ástaigose (Franckesche Stiftungen in Halle). Esu labai dëkinga Francke s ástaigoms ir jø direktoriui prof. dr. Janui Hendrikui Olbertzui uþ man paskirtà Fritzo Thysseno stipendijà, kurios dëka galëjau tris mënesius dirbti pagal projektà Lietuviðki XVI XVIII amþiaus evangelikø liuteronø raðtai: jø santykiai su vokiðkais ðaltiniais ir redagavimo principai. Nuoðirdþiai dëkoju Francke s ástaigø archyvo vadovui dr. Thomui Müller-Bahlke i, Centrinës Francke s ástaigø bibliotekos direktorei dr. Brittai Klosterberg, Hallës Wittenbergo Martyno Liuterio universiteto Interdisciplininio pietizmo tyrimø centro direktoriui prof. dr. Udo Sträteriui, mokslinei bendradarbei dr. Christiane i Schiller ir visiems archyvo bei bibliotekos darbuotojams uþ sudarytas geras darbo sàlygas. Aèiû dr. Thomui Müller-Bahlke i ir dr. Jürgenui Gröschlui uþ pagalbà ieðkant Lyzijaus laiðkø, o dr. Gertrudai Bense i uþ konsultacijas ðifruojant ir verèiant á lietuviø kalbà. 0 2 Laiðko sign.: AFrSt, D 88: Bl Èia yra keletas laiðkø, raðytø Speneriui kartu su Theodoru Gehru, taèiau Lyzijus juos tik pasiraðæs. 187 Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

189 Lyzijus ir jo veikla Prûsø Lietuvoje vertinama labai prieðtaringai. Lietuviø istoriografijoje jo vardas paprastai siejamas su XVIII amþiaus germanizacijos politika, o jis pats laikomas aktyviu tos politikos ðalininku ir vykdytoju 3. Vokieèiø literatûroje stengiamasi tokius priekaiðtus atmesti ar bent jau suðvelninti jis daþniausiai vadinamas tiesiog veikliu ir pragmatiðku þmogumi, o jo mintys apie tai, kad lietuviø jaunimas turi mokytis suprasti ir kalbëti vokiðkai, laikomos asmeniðka jo pozicija, paremta grynai praktiniais sumetimais 4. Savo autobiografijoje Lyzijus ið tiesø raðë, kad tokioje maþoje ðalyje kaip evangeliðkoji Lietuva neapsimoka leisti lietuviðkø knygø, èia esà nebûtø galima pelningai parduoti netgi Biblijos, o tai bûtø kliuvinys spaustuvëms 5. Todël Berlyne rasti laiðkai davë akstinà gilintis á XVIII amþiaus pradþioje susiklosèiusià Prûsijos kultûros situacijà ir remiantis ðiais dokumentais mëginti dar kartà atkreipti dëmesá á Lyzijaus veiklà ðvietimo srityje. Ið pluoðto ðiuo metu þinomø Lyzijaus laiðkø skélbti pasirinktas bûtent ðitas dël keliø prieþasèiø: 1) jame pateikiama duomenø apie XVIII amþiaus antrojo deðimtmeèio mokyklø bûklæ ir ðvietimo sistemos perspektyvas; 2) jis liudija intensyvø Karaliauèiaus ir Hallës pietistø bendradarbiavimà vykdant Prûsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I potvarkius; 3) rodo Lyzijaus poþiûrá á ðvietimo sistemos Prûsø Lietuvoje kûrimà ir pastangas jai ágyvendinti; 4) laiðke yra informacijos apie naujai rengiamà dvikalbá (vokieèiø lietuviø) Liuterio Maþàjá katekizmà (1719). 1. Pirmojoje XVIII pusëje Vokietijoje pradëta eiti prie visuotinio pradinio mokslo ir kartu mokyklø gimtàja kalba steigimo. Prûsijos karalystëje ðis procesas prasidëjo metais 6. Karalius Frydrichas Vilhelmas I, lankydamasis 1718 metø vasarà lietuviø gyvenamose Prûsijos apskrityse ir matydamas itin prastà ðvietimo bûklæ, liepos 2 dienà Tilþës reskriptu ásakë paskirti Lyzijø baþnyèiø ir mokyklø inspektoriumi. Karalius pavedë jam Prûsø Lietuvoje atlikti ðvietimo reformà 7. 3 Plg.: Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas. Senøjø lietuviø raðytojø raðiusiø prieð 1865 m. biografijos bibliografijos ir biobibliografijos 2. XVIII XIX amþiai, Èikaga: JAV LB kultûros fondas, 1963, 7; Algirdas Matulevièius, Maþoji Lietuva XVIII amþiuje, Vilnius: Mokslas, 1989, 22, ; Leonas Gineitis, Kristijono Donelaièio aplinka, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 1998, Nuomoniø apþvalgà þr. Matulevièius (1989, , 104); plg. dar Christiane Schiller, Die Litauischen Seminare in Königsberg und Halle. Eine Bilanz, Nordost-Archiv. Zeitschrift für Religionalgeschichte 3(2), 1994, Lyzijaus autobiografijos fragmentø pateikia Adolf Rogge, D. Heinrich Lysius in Litauen und Masuren, Altpreussische Monatsschrift 18, Königsberg in Pr.: Verlag von Ferd. Beyer s Buchhandlung, 1881, Gerhart Wolff, Deutsche Sprachgeschichte, Tübingen und Basel: A. Franke Verlag, , Fritz Terveen, Gesamtstaat und Retablissement. Der Wiederaufbau des nördlichen Ostpreußen unter Friedrich Wilhelm I , Göttingen etc.: Musterschmidt, 1954, Archivum Lithuanicum 3

190 Ið daugelio Karaliauèiaus teologø Lyzijus tokiam darbui buvo numatytas neatsitiktinai. Skiriant já á ðias pareigas, be abejo, atsiþvelgta á pedagoginæ ir teologinæ veiklà. Lyzijus, gimæs 1670 metais Flensburge, studijavæs filosofijà ir teologijà Jenoje (1687), Leipzige (1688), Karaliauèiuje (1690), Kopenhagoje (1692), Hallëje (1694), 1702 metais Hallëje ágijo daktaro laipsná ir tapo pietistinio judëjimo ðalininku 8. Tais paèiais metais jis buvo paskirtas karaliðkosios Frydricho kolegijos (Collegium Fridericianum) direktoriumi, 1709 metais tapo Karaliauèiaus universiteto profesoriumi, 1715 treèiuoju rûmø pamokslininku ir konsistorijos tarëju. Bûtent ðiai veikliai ir reikliai asmenybei buvo pavesta mokyklø bei baþnyèiø reforma iki tol visi karaliaus bandymai (1714, 1715 ir 1717 metais) atkurti po metø maro vis dar neatsigaunantá kraðtà ir ávesti privalomàjá pradiná mokymà buvo nesëkmingi. Karalius tikëjosi, kad sudëtingus ðvietimo uþdavinius Lyzijus bei jo padëjëjai galës iðspræsti padedami garsaus Hallës pietisto Augusto Hermanno Francke s ir sekdami jo ástaigø pavyzdþiu 9. Tà paèià 1718 metø liepos 2-àjà, kai ið Tilþës buvo duotas nurodymas paskirti inspektoriumi Lyzijø, karalius paraðë laiðkà ir Francke i á Hallæ jis pageidavo, kad ðis tartøsi su Lyzijumi ir teiktø pasiûlymus, kaip bûtø geriausia ðitø darbø imtis (Terveen 1954, 87). Jiems abiem buvo pavesta rûpintis ir mokytojø bûsimoms lietuviðkoms mokykloms rengimu 10. Dël to Lyzijus ir ðiame, ir kituose inspektoriavimo metais ( ) raðytuose laiðkuose detaliai praneðinëja Francke i apie padëtá Prûsø Lietuvoje. Dviejuose 1718 metais raðytuose laiðkuose aptariamos galimybës rengti lietuviðkoms mokykloms reikalingus mokytojus Hallës universitete 11, o ðiame laiðke, beje, primenama, kad Dievas per karaliðkàjà didenybæ nurodë man griebtis reikalo junctis viribus su mieluoju Broliu (p. [2]). 2. Jau minëta, jog èia publikuojamas laiðkas nedatuotas. Theodoras Wotschke 1928 metais yra citavæs ðio laiðko fragmentà ir nurodæs, kad Lyzijus apie mokyklø padëtá Francke i raðë 1717-øjø vasarà 12. Tiksliau bûtø sakyti, kad Wotschke citavo 8 Lebens=Beµchreibung D. HENRICI LYSII, ACTA BORUSSICA [...] Des III Bandes, Erµtes St ck. Kænigsberg und Leip ig, bey Chriµtoph Gottfried Eckart. Anno 1732; Altpreussische Biographie 1, hrsg. von Christian Krollmann, Marburg: N. G. Elwert Verlag, 1974, 414; Neue Deutsche Biographie 15, Berlin: Duncker & Humblot, 1987, Eduard Winter, Die Pflege der west- und südslawischen Sprachen in Halle im 18. Jahrhundert. Beiträge zur Geschichte des bürgerlichen Nationwerdens der west- und südslawischen Völker, Berlin: Akademie Verlag, 1954, Francke savo dienoraðtyje 1718 metø rugpjûèio 4 dienà raðë, kad karalius atsiuntæs raðtà ir jam nurodæs Hallëje rengti studentus, kurie galëtø dirbti Prûsø Lietuvoje ið pradþiø mokytojais, o vëliau taptø ir kunigais (Winter 1954, 44). 11 Ðitie laiðkai ðiuo metu rengiami spaudai. 12 Theodor Wotschke, Georg Friedrich Rogalls Lebensarbeit nach seinen Briefen, Königsberg i. Pr.: Kommissionsverlag Ferd. Beyers Buchhandlung Thomas & Oppermann, 1928, Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

191 tik laiðko mintá ir netgi kyla ðiokiø tokiø abejoniø, ar jis pateikë bûtent ðito laiðko iðtraukà, plg. jos pradþià: In Litauen habe ich neun Wochen ugebracht, daß eine einhellige Überµet ung des kleinen Katechismi Lutheri hergeµtellt werde, dann daß, da noch acht neun, ja wan ig Dörfer u einer Schule geµchlagen µind, weihundert [!] Schuldörfer erwählt würden, worin vorerµt Schulen gebaut würden. (Wotschke 1928, 9) Ich bin eben aus Littauen gekommen, woµelbµt 9: Wochen º ugebracht damit, daß erµtlich eine einhellige Verµion des º Kleinen Catechismi Lutheri mit vieler Mühe u Wege ge=ºbracht; hernach, daß, da noch 8: 9: biß 20: dörffer u º einer Schulen geµchlagen µind, 280: Schuldörffer erwehlet º würden, worinnen vor erµt Schulen gebaut werden µollen. (Lyzijus [1] 3 8 ) Vis dëlto ðitos ir tolesnës mintys (apie mokyklø statybos sàmatà, karaliaus paþadà duoti þemës, medienos ir plytø, alegorija apie gerà sëklà) ið esmës atitinka Lyzijaus laiðko turiná. Nustatyti datà bent jau metø ir metø laiko tikslumu padeda du laiðke minimi faktai: paèioje pradþioje Lyzijus kalba apie Lietuvoje 13 praleistas devynias savaites, per kurias jis, pirma, su dideliu vargu palydëjo á kelià Liuterio Maþàjá katekizmà, antra, iðrinko 280 kaimø, kur pirmiausia turi bûti pastatytos mokyklos Naujai parengto dvikalbio Maþojo katekizmo 14 gale pridëtame kreipimesi á kunigus (LK P ) Lyzijus praðo, kad visø penkiø lietuviðkø apskrièiø kunigai savo paraðais patvirtintø, jog pritaria ðiai katekizmo versijai. Jis teigia, kad rankraðtá jau svarstæ ir gerai ávertinæ dekanai (Erzpriester) bei ið visø parapijø deleguoti kunigai pasitarimuose, vykusiuose 1719 metø sausio 11 dienà Ásrutyje, sausio 16 Nemirskiemyje, sausio 18 Enciûnuose, sausio 19 Stalupënuose, sausio 20 Pilkalnyje, sausio 23 Ragainëje, sausio 24 Tilþëje, sausio 25 Kaukënuose, sausio 13 Turima galvoje Prûsø Lietuva. Nuo 1618 metø Prûsijos kunigaikðtijos, o nuo 1701 metø Prûsijos karalystës teisiniuose dokumentuose lietuviø gyvenamos þemës vadintos Lietuvos provincija, lietuviðkais valsèiais, lietuviðka apygarda, Prûsø Lietuva arba tiesiog Lietuva, o raðtijoje labiau Maþàja Lietuva. Lietuviðkø þemiø branduolys (apie km 2 ) apëmë keturias apskritis: Klaipëdos, Tilþës, Ragainës ir Ásruties, taèiau nemaþai lietuviø gyveno dar ir uþ jø ribø (Matulevièius 1989, 6 8). 14 Ðiuo metu katekizmo rankraðtis Der Kleine Catechiµmus D. M. Lutheri [...] º Må as Katgiµmas D. Mértino Lutteraus [...] saugomas Jogailos bibliotekoje Krokuvoje; sign.: MS. Slav. Quart 4. Ilgà laikà lietuviø mokslininkams jis buvo beveik neþinomas. Tiktai metais èia já rado Pietro U. Dini iaisiais pasirodë dvi ðio rankraðèio publikacijos: Heinrich Johann Lysius, Maþasis katekizmas, pagal Berlyno rankraðtá parengë Pietro U. Dini, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993 ir Baldur Panzer, Der Kleine Catechismus D. M. Lutheri Måêas Katgismas D. Mertino Lutteraus. Besorgt von D. Henrich Lysius Tillsitt 1719, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang, Toliau bus remiamasi Panzerio iððifruotu tekstu ir vartojama santrumpa LK P. 190 Archivum Lithuanicum 3

192 30 Klaipëdoje, vasario 13 dienà Gilgëje ir galiausiai Tilþëje. Pats Lyzijus vokiðko antraðtinio lapo frazëje in Littauen auffs neue º in Tillµitt überµehen po þodþio Tillµitt padëjæs korektûros þenklà < > ir kairëje paraðtëje áraðæs: A[nn]o 1719: m: Febr:. Taigi konferencijos rankraðèiui svarstyti vyko 1719-øjø sausio ir vasario mënesiais, o kunigai pritarimà savo paraðais pradëjo tvirtinti 1719 metø geguþës 2 dienà 15. Pagal ðiuos duomenis laiðkas turëjo bûti raðytas baigiantis 1719-øjø þiemai arba pavasará tarp vasario ir geguþës mënesio Manyti já buvus raðytà 1717 metais, kaip nurodo Wotschke, netikslu dar ir dël to, kad karalius ásakë paskirti Lyzijø Prûsø Lietuvos baþnyèiø ir mokyklø inspektoriumi 1718 metø liepos 2 dienà. Kiek vëliau 1718 metø rugsëjo 9 dienà 16 ið Berlyno jam ir rûmø tarëjui (Cammerrath) Wolfui Gretschui buvo atsiøstas specialus ásakymas (instrukcija), kur nurodyta, kad kiekviename didesniame kaime turi bûti pastatyta po mokyklà, o kiekvienam mokytojui duodama po pusæ ûbo laisvos þemës (Keil 1886, 112; plg. Rogge 1881, 119). Tad tik gavæs toká ágaliojimà, Lyzijus galëjo leistis á Prûsø Lietuvà ir þiûrëti, kiek mokyklø èia reikia ir kur jos turi bûti statomos pirmiausia. Yra þinoma, kad vizituoti lietuviø gyvenamas apskritis jis pradëjo 1718 metø pabaigoje (Terveen 1954, 87) kovo 23 dienà jis jau raðë Prûsijos vyriausybei ataskaità apie savo kelionæ (kurioje, beje, pabrëþë, kad kunigai ðiose parapijose dirba labai aplaidþiai, nerûpestingai rengiasi pamokslams, dauguma jø prastai moka lietuviðkai ir dël to negali tinkamai eiti savo pareigø; uþ tai jis jautæs pareigà juos nubausti) Ðitie du faktai konferencijø dötos ir apskrièiø vizitacijos laikas leidþia daryti iðvadà, kad laiðkas raðytas 1719-øjø pavasará, veikiausiai kovo mënesá. Laiðko gavëjo Francke s dienoraðtyje yra áraðas, kad 1719 metø kovo 30 dienà jis gavæs ið Lyzijaus laiðkà, kuriame ðis primena lietuviðkø mokyklø klausimà ir kartu prideda laiðkà Böhme i á Londonà 18. Lyzijaus laiðko post scriptum ið tiesø minimas 15 Katekizmas baigtas pasiraðinëti 1719 metø lapkrièio 5-àjà. Jo pradþioje pridëtà kreipimàsi á karaliø Lyzijus pasiraðë 1719 metø gruodþio 30 dienà praðydamas katekizmà iðspausdinti, o abu rankraðtinius egzempliorius atiduoti saugoti á Berlyno ir Karaliauèiaus bibliotekas. 16 Lyzijus 1718 metø spalio 27 dienos raðte Karaliauèiaus universiteto rektoriui ir alumnato senatui nurodo, kad steigti mokyklas ir kurti Lietuviø kalbos seminarà karalius jam pavedæs 1718 metø rugsëjo 19 dienà (o ne 9). Ðio raðto nuoraðas, darytas veikiausiai 1797 metais ir pridëtas prie seminarà tikrinusiø vizitatoriø ataskaitos, saugomas Slaptajame valstybiniame Prûsijos kultûros paveldo archyve Berlyne (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz); sign.: GeStA, Alt I, Rep. 76. Nr Bl Ataskaitos fragmentø pateikia Terveen 1954, welcher das negotium der litauischen Schulen rekommandiert, auch zu solchem Behuf an Herrn Böhm in London mit eingelegt (Winter 1954, 45). 191 Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

193 Böhme (Lyzijus raðo Behm; apie já þr. 4.), tad ne tik dël metø, bet ir dël mënesio abejoniø beveik nebelieka 1719-øjø kovas. 3. Pirmasis laiðko sakinys liudija, kad kunigø pasitarimuose svarstant rankraðtá dalyvavo ir pats Lyzijus. Antraðtëje nëra vertëjo ar rengëjo pavardës, bet lietuviø literatûros istoriografijoje jis paprastai vadinamas Lyzijaus katekizmu. Taèiau Lyzijaus vaidmuo rengiant ðá katekizmà dar nëra pakankamai iðryðkëjæs. Aiðku viena, kad laikyti já katekizmo vertëju netikslu 19 : mat ávade, t. y. kreipimesi á karaliø, jis pats sakosi lietuviðkai nemokàs, todël liepæs precentoriui Lietuvoje tekstà perraðyti dviem egzemplioriais ir duoti kunigams tikrinti; be to, jis apgailestauja, kad verèiant viskas vykæ ne taip tvarkingai, kaip norëta, o jis, nemokëdamas kalbos, nekà tegalëjæs pakeisti (LK P 4). Taigi naujasis katekizmas rengtas ne vieno þmogaus, o didelës grupës lietuviðkose parapijose dirbusiø kunigø. Lyzijus buvo jo organizatorius bei darbø koordinatorius: jis uþsakë perraðyti, dalyvavo konferencijose, klausësi kunigø siûlymø, vertino jø pastabas ir galiausiai praðë karaliø iðspausdinti. Matyt, ne be pagrindo laiðke pasakyta frazë, kad katekizmas palydëtas á kelià su dideliu vargu. Lyzijus savo autobiografijoje yra skundæsis, kad rengti katekizmà jam buvæ labai sunku mat kunigai nesutaræ dël lietuviø kalbos principø 20. Minëtoje 1719 metø kovo 23 dienos ataskaitoje jis raðo konferencijose girdëjæs, kaip nelengva net águdusiems bei iðsilavinusiems kunigams, kad ir puikiai mokantiems lietuviðkai, iðversti kai kuriuos katekizmo ir Biblijos þodþius bei posakius (Terveen 1954, 215). Katekizmo ávade Lyzijus apraðo, dël ko buvo ypaè ginèijamasi svarstant naujàjà versijà. Kunigai, pasirodo, nesutaræ netgi dël poteriø vertimo, o kai kurie lietuviø kalbos grynumo ðalininkai reikalavæ visai nevartoti svetimybiø net ir tokiø þodþiø kaip katekizmas, Altoriaus sakramentas, Testamentas, aleliuja ir kt. (LK P 6). Ðitie ginèai laikytini XVIII amþiaus pradþioje kilusios diskusijos dël lietuviø kalbos vartojimo tàsa. Juos paskatino 1701 metais iðëjæs lietuviðkas Naujasis Testamentas, rengtas Didþiosios ir Maþosios Lietuvos tarmiø derinimo principu. Svarbiausias ginèo klausimas: kaip reikia lietuviðkai su liaudimi kalbëti ( wie man littauisch cum vulgo reden solle ) metais Mykolas Merlinas (Michael Mörlin; ) Karaliauèiuje iðleido traktatà Principium primarium in Lingua Lithvanica, kuriame reikalavo reformuoti religiniø raðtø kalbà: jø pagrindu imti gyvàjà kalbà, ðalinti germanizmus ir polonizmus, nekurti naujadarø, nevartoti daugiareikðmiø þodþiø ar siaurø dialektizmø 21. Á ðià lingvistinæ diskusijà buvo ásitraukæ nemaþa 19 Lietuvos bibliografija. Knygos lietuviø kalba Papildymai. Vilnius: Mintis, 1990; Leonas Gineitis, Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, Vilnius: Vaga, 1990, Hiemit habe die allerverdriesslichste Arbeit gehabt, weil die Prediger in denen Principiis der litauischen Sprache nicht einig waren (Rogge 1881, 126). 21 Merlino traktatas (24 p. in 8 o ) saugomas Lenkijos mokslø akademijos bibliotekoje 192 Archivum Lithuanicum 3

194 lietuviðkai raðtijai neabejingø kunigø. Deja, daug diskusijos dalyviø nusineðë didysis maras: 1710 metais mirë poleminá leidiná taip pat iðleidæs Jonas Keimelis ið Nemirkiemio, o 1711 metais Jokûbas Perkûnas ið Valtarkiemio 22. Akivaizdu, kad ðios diskusijos atgarsiai pasiekë ir 1719 metus. Katekizmo pradþioje pridëtame kreipimesi á karaliø Lyzijus mini, kad ieðkodamas pagrindo naujajam katekizmui, Ragainës apskrityje radæs plaèiai vartojamà katekizmà, bet kunigai ir já reikalauja taisyti, o keturkalbá katekizmà dauguma laiko apskritai netinkamu ir retas kuris tevartoja. Kunigai sutartinai praðo tokio vertimo, kuris bûtø visuotinai pripaþintas ir tik vienas tevartojamas (LK P 1 2). Lyzijus, apraðydamas ginèø esmæ, faktiðkai pamini kone visus teiginius, kuriuos savo traktate buvo iðdëstæs Merlinas. Atkreiptinas dëmesys dar ir á tai, kad bent du ið rankraðèio tikrintojø Valtarkiemio kunigas Pilypas Ruigys ir Ásruties kunigas Johannas Friedrichas Fockas aname ginèe palaikë Merlinà. Jie abu teigiamai vertino jo pastangas gryninti lietuviø kalbà 23. Merlino idëjø paskatintas Ruigys ir pats ëmë raðyti lietuviðkai bei domëtis lietuviø kalba: 1708 metais paraðë, bet neiðspausdino 112 puslapiø Meletema, é re ipsa, Autoribus variis, atque experientia, sistens Lingvam Lituanicam [...] metais Fockas laiðke Karaliauèiaus magistrato sekretoriui Heinrichui Bartschui teigë, kad jei Merlinas bûtø ilgiau gyvenæs, lietuviø kalba bûtø tapusi daug grynesnë. Maþa to, Fockas ðiame laiðke nuðvieèia dar vienà XVIII amþiaus pradþios ginèo aspektà intensyviai vykusias diskusijas ir dël Prûsijos lietuviø tarmiø 25 : Gdanske, jo fragmentø ið Karaliauèiaus universiteto bibliotekoje iki II Pasaulinio karo saugoto egzemplioriaus yra pateikæs Petras Jonikas Maþ. Lietuvos baþnytinës kalbos reformos projektas 18 a. pradþioje, Archivum Philologicum 6, 1937, 75 83). Plaèiau apie tai Vincentas Drotvinas, Principium primarium in Lingua Lithvanica. Surastas M. Merlino 1706 m. traktatas, Gimtasis þodis 12, 1991, Keimelis siûlë ákurti lietuviø filologinæ draugijà, kuri moksliniais pagrindais normintø kalbos medþiagà. Panöðios draugijos XVII XVIII amþiuje steigësi ir Vokietijoje, jos irgi skelbë kovà á vokieèiø kalbà besibraunanèioms svetimybëms ir kalbos darkymui (Wolff , ). 23 Ðis ginèas kalbos klausimus padarë vieðos polemikos objektu (apie tai plaèiau þr. Lebedys 1972, 163; Gineitis 1990, 100). Galima spëti, kad ginèe veikiausiai dalyvavo ir dar vienas katekizmo tikrintojas Frydrichas Zigmantas Ðusteris. Bûtent jis 1701 metø NT skliaustuose áraðinëjo Prûsijos lietuviø vartojamus þodþius, be to, paraðë ir lietuviðkà pratarmæ (Gineitis 1990, 73 76) Plaèiau apie Pilypà Ruigá ir Merlino idëjas propaguojanèius jo lietuviø kalbos tyrimus þr. Vytautas Maþiulis, Pilypas Ruigys, Pilypas Ruigys. Lietuviø kalbos kilmës, bûdo ir savybiø tyrinëjimas, Vilnius: Vaga, 1986, Damals fieng man recht an sich umb die Littauischen Wörter und Phrases zu zanken, sintemal Tilsiter, Ragnit, Insterburg, Gumbinnen, und schier ein jeglicher Gut das beste Littauisch reden, wissen und dem andern vorschreiben wollte. Laiðko iðtraukà pateikë Georg Pisanski, Commentatio historico-critica [...] Regiomonti, 1767, Cit. ið: Lietuviø literatûros istoriografijos chrestomatija (iki 1940 m.), parengë Leonas Gineitis, Vilnius: Vaga, 1988, Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

195 Tuomet kaip reikiant pradëta ginèytis dël lietuviðkø þodþiø ir posakiø, nes Tilþë, Ragainë, Ásrutis, Gumbinë ir kone kiekvienas ûkis norëjo geriausiai lietuviðkai kalbëti, iðmanyti ir kitiems primetinëti. Tad kunigams akivaizdþiai nesutariant dël lietuviø kalbos principø, katekizmo rengimas ið tiesø nebuvo lengvas dalykas. Vis dëlto Lyzijus, nors ir nemokëjo (ar galbût gerai nemokëjo) lietuviðkai, nepaliko ðio reikalo savieigai. Laiðkas rodo, kad jis pats buvo tø svarstymø dalyvis ir stengësi atsiþvelgti á protingus kunigø siûlymus. Taigi katekizmas rengtas labai atsakingai, siekta sukurti visiems kunigams priimtinà variantà. Ir tai laikytina ne vien teksto tikrintojø, bet ir pagrindinio organizatoriaus Lyzijaus nuopelnu 26. Betgi taip rûpestingai rengtas katekizmas 1719 metais nebuvo iðleistas, nors sausá ir vasará jau buvo apsvarstytas, o nuo geguþës iki gruodþio keliavo per parapijas, kad kunigai dar kartà perþiûrëtø ir pasiraðytø. Lyzijus mokyklø ir baþnyèiø inspektoriumi dirbo iki 1721 metø rugsëjo 22 dienos, taèiau ir per ðiuos dvejus metus jau parengtas rankraðtis spausdinta knyga netapo. Lyzijus ir jo ðvietimo reforma Prûsø Lietuvoje turëjo daug prieðininkø. Bûtent jie 1722 metais, dar kartà patikrinæ, ðá katekizmà iðspausdino 27. Laikotarpis nuo galutinio rankraðèio parengimo iki iðspausdinimo kol kas yra tamsus apie katekizmo buvimo vietà nuo 1719 iki 1722 metø ir su spausdinimu susijusius dalykus patikimø duomenø rasti nepavyko. Taèiau pagrindinë prieþastis, dël kurios parengtas ir kunigø jau aprobuotas tekstas per trejus metus neiðleistas, veikiausiai buvo, kad ir kaip banaliai tai skambëtø, pinigai. Bûtent dël jø stokos strigo mokyklø statyba. Nors tuo rûpinosi pats karalius, buvo nuðalinami vieni reformos vykdytojai, á jø vietà skiriami kiti, taèiau faktiðkai jø veikla vis tiek buvo bevaisë. Tik 1736-aisiais, kai Frydrichas Vilhelmas I ákûrë paramos fondà (Mons pietatis) ir paskyrë taleriø, Prûsø Lietuvoje buvo pastatyta beveik tiek mokyklø, kiek 1719 metais buvo numatæs Lyzijus: jo laiðke nurodyta 280, o iki 1740 metø 26 Lyzijus parengë ir projektà, kaip katekizmà aiðkinti þmonëms. Autobiografijoje jis raðë, kad katekizmo medþiagà padalijo á 26 skyrius, kuriuos vaikai turëjo iðmokti per 26 þiemos savaites, o pakartoti per 26 vasaros savaites. Ðá projektà jis iðsiuntinëjo visiems dekanams ir jie projektui pritarë (Rogge 1881, 127). 27 Der kleine Catechiµmus D. Martin Luthers / Deutµch und Litthauiµch [...] Aufs neue in Tilµit Anno berµehen. Gedruckt in Kænigsberg. Mit Reuáneriµchem Verlag und Schrifften. º Ma as Katgiµmas D. Mertino Luteraus / Lietuwiákai ir Wokiákay [...] Iá naujo Til eje Mete Pérwei dëtas. Ir Karalåuc uje Iµpåuµtas. Paradoksalu, bet jis lietuviø literatûros istoriografijoje paprastai vadinamas vieno ið pagrindiniø Lyzijaus oponentø Gabrielio Engelio katekizmu. Jis iðspausdintas 4000 egzemplioriø tiraþu, buvo pardavinëjamas po 6 pfenigius (Erich Riedesel, Pietismus und Orthodoxie in Ostpreußen. Auf Grund des Briefwechsels G. F. Rogalls und F. A. Schultz mit den Halleschen Pietisten, Königsberg (Pr.) und Berlin: Ost-Europa-Verlag, 1937, Archivum Lithuanicum 3

196 keturiose lietuviø gyvenamose Klaipëdos, Tilþës, Ragainës ir Ásruties apskrityse pastatyta 275 (Matulevièius 1989, 108) 28. Dël to labiausiai tikëtina, kad bûtent lëðø stoka sutrukdë net ir nemaþus ágaliojimus turinèiam pareigûnui iki savo kadencijos pabaigos 1721 metø rugsëjo 22 dienos iðleisti jau visiðkai spaudai parengtà rankraðtá. Bet ar tø lëðø nebuvo ir ieðkota? 4. Tokiø paieðkø vis dëlto bûta. Ðiame Lyzijaus laiðke reikëtø atkreipti dëmesá á du ið pirmo þvilgsnio tarsi ir nesusijusius dalykus: uþuominà apie malabarus ir laiðko gale pridëtà post scriptum: Dievas mielàjá Brolá paðaukë atversti malabarus. Lietuva mums arèiau, taip pat labiau gimininga, ir dël to ið geros sëklos galima tikëtis daugiau vaisiø. (Lyzijus [2]) P. S.: Kadangi þinau, kad mielasis Brolis taip pat daug susiraðinëja su Anglija, o að uþmirðau pono Behmo adresà, tai praðau pridëtàjá [laiðkà] perskaityti, uþantspauduoti ir iðsiøsti, nes jame yra ðis tas daugiau apie padëtá Lietuvoje. (Lyzijus [3]) Kas yra tie malabarai ir kodël praðoma dar vienà pridëtà laiðkà perskaièius nusiøsti ponui Behmui á Londonà? Atsakymo reikia ieðkoti Hallës pietistø misionieriðkoje veikloje, susidëjusioje ið daugybës patraukliø akcijø ávairiose ðalyse pradedant Rusija ir baigiant Ðiaurës Amerika. Malabarais to meto Europoje buvo vadinami tamilai, gyvenæ Rytø Indijoje, á Indijos vandenynà átekanèios Kaweri upës deltoje metais Koromandelio krante Danija ásigijo nedidelæ (apie km 2 ) kolonijà Tranquebarà su Dansborgo uostu ir apylinkëmis, kur buvo apie kaimø ir gyveno apie tamilø 29. Dalis Tranquebaro gyventojø kalbëjo portugaliðkai ir buvo katalikai, o èiabuviai kalbëjo dravidø kalbø grupei priklausanèia tamilø kalba ir iðpaþino senàjá tikëjimà. 28 Plg. Ignas Skrupskelis, Lietuviai XVIII amþiaus vokieèiø literatûroje, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1967, 18; èia nurodoma, kad Prûsø Lietuvoje buvo ásteigta 340 mokyklø. Frydrichas Vilhelmas I dëjo daug pastangø atkurti ûká dël maro iðtuðtëjusiuose lietuviðkuose valsèiuose, siekë ávesti privalomàjá pradiná mokymà (grasino net piniginëmis baudomis), rûpinosi parengti lietuviðkai mokanèiø mokytojø ir kunigø, iðleisti knygø, taèiau Lietuvos istoriografijoje jo veikla paprastai vertinama kaip germanizacinë. Vizituodamas Prûsø Lietuvà ir matydamas, kaip aplaidþiai ðiuose valsèiuose dirba pamokslininkai, jis buvo ásakæs: kad kiekvienas kunigas, ypaè tie, kurie prieð pradëdami tarnybà, gavo menkà ir nepakankamà iðsilavinimà, imtøsi su nepavargstanèiu uolumu studijø ir iðmoktø tobulai lietuviø kalbà (Skrupskelis 1967, 14; autorius remiasi rankraðtiniu dokumentu: Mskr. Etats Minist. 91 e 3. Geheimes Preussisches Staatsarchiv, Karaliauèius). Lyzijus 1719-øjø kovo 23 dienos ataskaitoje Prûsijos vyriausybei viena ið aplaidumo prieþasèiø taip pat laikë lietuviø kalbos nemokëjimà (Terveen 1954, 215). 29 Wilhelm Oehler, Geschichte der deutschen evangelischen Mission 1. Frühzeit und Blüte der deutschen evangelischen Mission , Baden-Baden: Verlag Wilhelm Fehrholz, 1949, Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

197 Danijos karaliui Frederikui IV savo ðalyje nepavyko rasti misionieriø, norinèiø vykti á ðià tropinio klimato ðalá, kur pynësi daugybë nekrikðèioniðkø religijø, o santykius visuomenëje reguliavo kastos. Skleisti evangelikø liuteronø tikëjimo á Tranquebarà 1706 metais atplaukë du jauni vokieèiai, buvæ Francke s mokiniai: Bartholomäus Ziegenbalgas ir Heinrichas Plütschau. Taip 1706 metais èia prasidëjo bendra Danijos Hallës misija (Dänisch-Hallesche Mission; ji dar vadinama ir Tranquebaro misija [Tranquebar-Mission]) 30, o garsas apie jà ëmë plisti po Europà. Sprendþiant ið Lyzijaus laiðko, ðios þinios buvo pasiekusios ir Karaliauèiø jis jau buvo girdëjæs apie malabarus. Beje, literatûros istorijos profesorius Georgas Christophoras Pisanskis nurodo, kad 1745 metais aukcione parduodamoje Lyzijaus bibliotekoje, be vertingø Biblijos rinkiniø, orientalistinës ir egzegetinës literatûros, tarp hebrajiðkø, persiðkø, siriðkø, arabiðkø, turkiðkø rankraðèiø buvo ir malabariðkø 31. Lyzijus, be abejo, taip pat þinojo, kad ði misija remiama Vokietijos, Anglijos ir Danijos visuomenës. Mat jo minimas Behmas tai Antonas Wilhelmas Böhme ( ), Francke s mokinys, 1701 metais atvykæs á Londonà, 1705 metais tapæs rûmø pamokslininku ir uþmezgæs ryðá tarp Hallës pietistø ir anglikonø 1698 metais ákurtos Krikðèioniðkojo paþinimo skleidimo draugijos (Society for Promoting Christian Knowledge). Ið esmës Böhme s iniciatyva per ðià draugijà Anglijoje buvo organizuojama parama Danijos Hallës misijai 32. Kad sudomintø visuomenæ, jis vertë á anglø kalbà ir spausdino Ziegenbalgo laiðkus (1709, 1710 metais ir vëliau). Bûdamas gerai þinomas ir gerbiamas þmogus, Böhme beldësi á daugybæ durø ir ieðkojo rëmëjø. Ir kà gi jau 1709 metais á Tranquebarà ëmë plaukti knygos, pinigai, medikamentai. Draugija ypaè aktyviai ëmësi remti mokyklø kûrimà ir krikðèioniðkos literatûros leidybà 1711 metais ið Londono ji pasiuntë portugaliðkà spaustuvæ ir spaustuvininkà 33. Vokietijoje paramà misijai organizavo pats Francke: 1708-aisiais savo leidþiamame laikraðtyje jis ádëjo keletà þinuèiø apie misionieriø veiklà Indijoje ir tuoj pat 30 Tranquebaras tuomet buvo Tanjorës valstybës teritorijoje, dab. Tamilnado valstija. Plaèiau apie ðià misijà þr. Daniel Jeyaraj, Die Wechselwirkung zwischen Kirche und Kultur in der Frühen Tranquebar-Mission, Es begann in Halle... Missionswissenschaft von Gustav Warneck bis heute, hrsg. von Dieter Becker, Andreas Feldkeller, Erlangen: Verlag der Ev.-Luth. Mission, 1997, ; Horst R. Flachsmeier, Geschichte der evangelischen Weltmission, Gießen und Basel: Brunnen-Verlag, 1963, Hallëje saugomas didþiulis misijø archyvas (Missionsarchiv der Franckeschen Stiftungen). 31 Da u kamen verµchiede Manuµcripte in hebräiµcher, perµiµcher, arabiµcher, µyriµcher, türkiµcher und malabariµcher Sprache (G[eorg] C[hristophor] Pisanski s, Entwurf einer preußiµchen Literärge- µchichte [...], hrsg. von Rudolf Philippi [...], Königsberg: Verlag der Hartungschen Druckerei, 1886, 511). 32 Udo Sträter, Böhme, Religion in Geschichte und Gegenwart. Handwörterbuch für Theologie und Religionswissenschaft 1, Tübingen: Mohr Siebeck, , Erich Beyrenther, Bartholomäus Ziegenbalg. Aus dem Leben des ersten deutschen Missionars in Indien 1682 bis 1719, Berlin: Evangelische Verlagsanstalt, 1957, Archivum Lithuanicum 3

198 sulaukë skaitytojø atsako. Vokietijoje irgi buvo spausdinami Ziegenbalgo laiðkai, o 1710 metais Francke pradëjo leisti þurnalà Berichte der Königlichen Dänischen Mission aus Ostindien (Oehler 1949, 41; Flachsmeier 1963, 131) metais ið Hallës á Tranquebarà nusiunèiami Leipzige iðraiþyti ir iðlieti tamiliðki spaudmenys, o 1713-aisiais jais jau spausdinamas Ziegenbalgo á tamilø kalbà verstas Liuterio Maþasis katekizmas ir induizmà neigianti knyga Pasmerktoji pagonybë; metais tamilø kalba dviem dalimis iðleidþiamas ir Naujasis Testamentas; 1716-aisiais paèioje Hallëje iðeina Ziegenbalgo paraðyta pirmoji tamilø kalbos gramatika (Grammatica Damulica) 34. Misionieriai jau 1707 metais ásteigë pirmàjà krikðèioniðkà mokyklà, nuo 1715 metø jà privalëjo lankyti ir nekrikðèionys metais buvo ákurtas teologijos seminaras, kuriame ganytojiðkam darbui pradëta rengti tamilus (Jeyaraj 1997, 144) 35. Ziegenbalgas, tikëdamasis savo misijai paramos (jo bendraþygis Plütschau 1711 metais paliko Indijà), ið pat pradþiø laiðkus raðë tokia forma, kad tiktø vieðinti plaèiuosiuose gyventojø sluoksniuose. Jis apraðinëjo savo darbà su tamilais, santykius su kitø religijø iðpaþinëjais, perpasakojo pokalbius su brahmanais, vertë ir pats raðë knygas apie tamilø tikëjimà bei medicinà. Visa tai siuntë á Anglijà, Vokietijà bei Danijà, o jo rëmëjai platino ir aktyvino visuomenæ (Oehler 1949, 33 37) 36. Argi ne to paties savo laiðku siekia ir Lyzijus? Jo laiðkas taip pat primena atvirà laiðkà. Jame kalbama apie itin prastà ðvietimo bûklæ Prûsø Lietuvoje ( iki ðiol prie vienos mokyklos priplakta nuo aðtuoniø devyniø iki dvideðimties kaimø ), pateikiamos mokyklø statybos sàmatos pabrëþiant, kiek daug vis dëlto tai kainuos ir kad èia uþtvenktas vanduo. Lyzijus galiausiai meta dar vienà argumentà: Mûsø sienas supantys popieþininkai dël stygiaus mokyklø, á kurias vaikai turi keliauti iki 3 myliø, vilioja þmones savo pusën; taigi kad mûsø pasieniai uþimti tiek pat popieþininkø kiek evangelikø. (Lyzijus [2]) Labai tikëtina, kad tai aliuzija á Ziegenbalgo nesutarimus su katalikø kunigais, laikiusiais ðiø misionieriø veiklà kiðimusi á jø interesø sritá ir nesivarþiusiais 34 Gerald Duverdier, Über die Bedeutung unbedeutender Drucke: die ersten tamilischen Drucke zu Halle ( ), Wissenschaftliche Zeitschrift Universität Halle 24(5), 1975, Sulaukdamas nuolatinës paramos, Ziegenbalgas Tranquebare ne tik pastatë baþnyèià ir spaustuvæ, bet ákûrë ir vilnø verpyklà, kojiniø mezgyklà, kartûno audimo fabrikà ir popieriaus malûnà, taip aprûpindamas darbu vargingai gyvenusius tamilus (Flachsmeier 1963, 133). Èia vertëtø prisiminti, kad Tranquebaras nebuvo nei Vokietijos, nei Anglijos kolonija. Pati Danija ðià misijà rëmë, atrodo, maþiausiai. 36 Plg. Ziegenbalgo laiðkus Francke i: Alte Briefe aus Indien. Unveröffentlichte Briefe von Bartholomäus Ziegenbalg , hrsg. von Arno Lehmann, Berlin: Evangelische Verlaganstalt, 1957, , Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

199 regzti intrigas 37. Lyzijus irgi akcentuoja, jog Prûsø Lietuvoje evangeliðkajam tikëjimui skleisti esama rimtø kliûèiø. Katalikai ið tiesø savo pozicijoms stiprinti Rytø Prûsijoje, ypaè Lietuvos pasienyje (Tilþëje, Ðilgaliuose, Klaipëdoje, Robkojuose ir kt.) statë baþnyèias, kûrë prie jø mokyklas ir kilnojamàsias mokyklëles bei vaikø globos ástaigas metais netoli Tilþës, Þentainiø dvare, ásikûrë Lietuvos jëzuitai. Tilþëje ir dar keliose vietose jie ásteigë mokyklø, kur mokë lietuviø, lenkø ir lotynø kalbomis 38. Taigi neabejotina, kad ðiø Lyzijaus laiðkø tikslas kelti Vokietijos ir Anglijos visuomenës susidomëjimà Prûsø Lietuvos reikalais ir iðjudinti rinkliavas metais jis jau buvo apvaþiavæs lietuviø gyvenamus Prûsijos valsèius ir ásitikinæs padëties sudëtingumu. Laiðkas aiðkiai rodo pastangas ieðkoti iðeities. Ir 1718 metais Francke i raðyti laiðkai liudija, kad karaliaus planai ásteigti tiek daug lietuviðkø mokyklø, parengti tiek mokytojø, aprûpinti juos laisva þeme, be to, dar iðleisti baþnyèioms ir mokykloms reikiamø knygø, Lyzijui atrodë sunkiai ágyvendinami. Galbût todël sumanyta ðauktis pagalbos ið ðalies. Winterio (1954, 45) duomenimis, ir Francke per Böhme æ Londone ieðkojo lëðø lietuviðkoms mokykloms organizuoti, mokytojams bei kunigams rengti. Francke labai sumaniai rëmësi tais siekiais, kuriuos Anglijos Aukðtoji baþnyèia (Hochkirche) buvo parodþiusi Lietuvos protestantams XVII amþiuje Anglijos karaliaus ásaku buvo paskelbta rinkliava, skirta nuo karo nukentëjusioms Lietuvos reformatø baþnyèioms atkurti ir Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijai spausdinti 39. Taèiau kad ir kaip stengtasi, Hallës universitete Lietuviø kalbos seminarà pavyko ákurti tik 1727 metais (Karaliauèiuje toks seminaras ákurtas 1718-aisiais, pirmuoju jo kuratoriumi tapo Lyzijus). Tad karaliaus sumanymams ágyvendinti Lyzijaus inspektoriavimo laikais dar nebuvo subrendusios sàlygos. Atkreiptinas dëmesys ir á tai, kad ir ðiame, ir minëtuose 1718 metø laiðkuose nëra jokios uþuominos, jog lietuvius mokyklose reikia mokyti vokiðkai ar kad neapsimoka leisti lietuviðkø knygø. Manytina, kad tokiø minèiø jam galëjo kilti visiðkai ásitikinus, jog sukurti karaliaus sumanytà ðvietimo sistemà Prûsø Lietuvoje dar nëra galimybiø. Jau minëta, kad apie nepelningà knygø leidimà ir apie tai, jog lietuviø jaunimas turás mokytis ir vokieèiø kalbos, Lyzijus yra kalbëjæs savo autobiografijoje, taèiau nëra þinoma, kada ji buvo raðyta 37 Labai negeranoriðkai apie Ziegenbalgo verstà NT atsiliepë italø jëzuitas Beschi, savo tamiliðkai raðomuose kûriniuose ðiuos misionierius vadino á Tranquebarà numestu Liuterio spieèiumi (Oehler 1949, 33). Katalikø kunigas Guevara darbà su tamilais laikë savo veiklos sfera ir stengësi jà ginti bet kokiomis priemonëmis (Allgemeine Deutsche Biographie 45, Berlin: Duncker & Humblot, , 157). 38 A[rnoldas] Endzinas, Maþosios Lietuvos mokykla ir pedagoginë mintis XVIII a. XIX a. viduryje. Pradinës mokyklos, Lietuvos mokyklos ir pedagoginës minties istorijos bruoþai, Vilnius: Mokslas, 1983, 167; Skrupskelis 1967, Apie rinkliavà ir Biblijos spausdinimo aplinkybes þr. Ingë Lukðaitë, Lietuviðkos S. B. Chilinskio biblijos spausdinimo aplinkybës, Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, 1(35), 1971, Archivum Lithuanicum 3

200 (plg. Rogge 1881, 121, 116). Bet prisimintina ir tai, kad Lyzijus yra raginæs iðleisti lietuviðkà Biblijà. Rûmø pamokslininkas D. E. Jablonski 1729 metø rugsëjo 10 dienà laiðke Gotthilfui Augustui Francke i 40 raðë, kad 1719 metais laikraðtyje Neuen Zeitungen für gelehrte Sachen (p. 560) buvo praneðta, jog Lyzijus liepiàs imtis versti á lietuviø kalbà Biblijà, nes iki ðiol teiðspausdintas tik Naujasis Testamentas ir Psalmynas, nors yra iðlikæs rankraðtinis Jono Bretkûno vertimas 41. Winterio (1954, 51 52) teigimu, 1728 metais Frydrichui Vilhelmui I pareiðkus kritiniø pastabø dël lietuviø kalbos Prûsijoje ir dël vis neiðleidþiamos lietuviðkos Biblijos, Lyzijus vël pradëjo domëtis Bretkûno Biblijos rankraðèiu. Francke, ið Jablonski o suþinojæs, kad Karaliauèiaus bibliotekoje toks rankraðtis yra, praðë já jo lëðomis nuraðyti metais Hallëje jau buvo iðspausdintas ið vokieèiø á lietuviø kalbà iðverstas Johanno Anastazijaus Freilinghauseno Dawådnas Mókµlas apie Duáiôs Iágånima [...] 42 ir Francke, kaip rodo jo laiðkai, galvojo ir apie lietuviðkos Biblijos leidimà (Wotschke 1928, 135). Prûsijos karalius liepë paimti ðá rankraðtá ið bibliotekos, bet pasirodë, kad já jau pasiskolinæs Johanas Jokûbas Kvantas ir kad bûtent jis ketina iðleisti visà Biblijà (Winter 1954, 50 52). 5. Tad jeigu vertintume Lyzijaus veiklà ðvietimo srityje vadovaudamiesi nuostata neþiûrëk, kà sakiau, bet þiûrëk, kà dariau, tai ðiuokart rastume argumentø jo, kaip mokyklø ir baþnyèiø inspektoriaus, teigiamam vaidmeniui apibûdinti. Lyzijø galëtume charakterizuoti kaip dalykiðkà, atsakingà ir veiklø pareigûnà, vykdþiusá Frydricho Vilhelmo I potvarkius: jo pavestas tyrë mokyklø bûklæ, organizavo naujà Liuterio Maþojo katekizmo vertimà, ieðkojo lëðø karaliaus sumanymams ágyvendinti, savo darbus koordinavo su Hallës universiteto profesoriumi pietistu Francke. Betgi norint visapusiðkai ávertinti Lyzijaus átakà Prûsø Lietuvos kultûriniam gyvenimui, reikia surinkti ir iðnagrinëti kiek ámanoma daugiau to laikotarpio dokumentø. Ðito laiðko publikacija tegali nuðviesti tik vienà kità Lyzijaus veiklos aspektà ir iðryðkinti tik vienà kità jo asmens bruoþà bei intencijà. 40 Gotthilfas Augustas Francke ( ) Augusto Hermanno Francke s sûnus ir jo darbø tæsëjas, Lietuviø kalbos seminaro, ásteigto 1727 metais Hallës universitete, globëjas. Jis pasirûpino, kad universitetas ásigytø lietuviðkus raðmenis, sudarë lietuviðkø knygø leidimo programà, rûpinosi jø leidyba (Albertas Juðka, Maþosios Lietuvos baþnyèia XVI XX amþiuje, Klaipëda: Maþosios Lietuvos fondas; Klaipëdos universiteto leidykla, 1997, 82 83; Wotschke 1928, 135). 41 H[err] D. Lyµius º läßt an Uberµet ung der Biebel (ins Littauµche) arbeiten, º davon µonµt nicht mehr als das NT und der Psalter º ehemahls allhie gedruckt worden. Wiewol man hier º eine geschriebene Uber- µet ung der gant en Biebel º von Jano Bretkio hat, die an[no] 1590 in 8 Bänden, º nehml[ich] 5. in folio, und 3. in 4 ge- µchrieben iµt. Jablonski o laiðkas saugomas Francke s ástaigø archyve; sign.: AFrSt, C 214/ Dawådnas Mókµlas apie Duáiôs Iágånima [...] n¾g I. A. Freylinhauµen [...] iád¾tas n¾g Draugû lietuwiákôs Iákalos. Iá- µpauµtas Aùoje pas Stepon± Orban±, Méte Vienas egzempliorius yra VUB; sign.: LK Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

201 AMonµieur Monµieur A: H: Franck Profesµeur Ordinair en Theologie et Ministre de la Parole de Dieu a Halle [1] Immanuel! In demµelben hert lichgeliebter Herr Bruder. Ich bin eben aus Littauen gekommen, woµelbµt 9: Wochen ugebracht damit, daß erµtlich eine einhellige Verµion 43 des Kleinen Catechismi Lutheri mit vieler Mühe u Wege ge= bracht; hernach, daß, da noch 8: 9: biß 20: dörffer u einer Schulen geµchlagen µind, 280: Schuldörffer erwehlet würden, worinnen vor erµt Schulen gebaut werden µollen, 44 Die Littauische Ampts Cammer hat mir auch verµprochen, daß das Bauholt u 120: derµelben noch dieµen Win= ter µolle ausgeführet werden. Nach dem ungefehrlichen Uberµchlag aber wird ein jegliches Haus auf u bauen, aufs 43 Lotyniðkàja antikva paraðyti þodþiai èia ir toliau pateikiami kursyvu. 44 Kablelis pataisytas á taðkà. 200 Archivum Lithuanicum 3

202 wenigµte und elendeµte Koµten hieµige 50: fl oder 16: tll 16: Ggr. Hic haeret aqva. Mir hat die Commisµion ein red= liches µchon gekoµtet, und faµt mehr als meine Umbµtän[=] de tragen können, wird auch jährlich mehr koµten. Da der König das Land, das Holt und hoffentlich auch die iegel gibt, muß man Sorge tragen, daß man das nicht [verliehre,] 201 Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

203 [2] verliehre, was mann ur Ehre Gottes µchon in µeiner Dis= poµition hat, wo mann mehr verlanget, als man uge= ben willig iµt. Gott hat durch Ihre Königl. Majest: mich an den l: Br: 45 gewieµen, die Sache junctis viribus u= treiben. Gott hat den l: Br: 46 gebraucht, u Bekehrung 45 (Vok.) den lieben Bruder. 46 (Vok.) den lieben Bruder. 202 Archivum Lithuanicum 3

204 der Malabaren. Littauen iµt uns näher, auch näher verwandt, auch daraus mehrere Frucht von einer guten Saat u hoffen. Die unßere Gränt en umb= gebende Päbµtler iehen aus Mangel der Schulen, wohin jet t die Kinder bis 3: Meilen reyßen müßen, die Men= µchen an µich, µo, daß unßere Grent en mit µo viel Päbµtler als Evangeliµche beµet t µind. Durch an die 203 Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

205 Gränt e geµet te gute Schulen, könten auch µelbµt die Pabµtler ur Wahrheit geloket werden. Die elende Prediger könten ermundert, die gute encouragiret werden, Anne qvid tentandum, in fide et timore Domini? Lo=[gvere] [3] qvere cum Deo, et fac, qva jubet iste. Plura non addam. Aber alle meine Vätter und Brüder in Christo bitte hert lich ugrüßen und um Gebeht für mich und dieµes heylµahme Werck u ermahnen T. 47 HLyµiusD. P: S: Da Ich weiß, daß der l: Br: 48 viel nach Engeland correspon= diret, und Ich die Addresµe von H[err] Behm vergeßen, bitte einliegen= des, weill es etwas mehr vom Littauiµchen uµtandt in µich hat, durch u= leµen, u verµiegeln, und ubefordern. 47 (Lot.) Tuus (Vok.) der liebe Bruder. 204 Archivum Lithuanicum 3

206 Ponui Ponui A[ugustui] H[ermannui] Franck ei, ordinariniam teologijos profesoriui ir Dievo þodþio tarnui, á Hallæ [1] Immanuel 49! Nuoðirdþiai mylimam ponui Broliui [Kristuje]. Tik kà gráþau ið Lietuvos 50, kur praleidau devynias savaites tam, kad, pirma, su dideliu vargu palydëèiau á kelià visiems priimtinà Liuterio Maþojo katekizmo 51 versijà; paskiau, kad bûtø parinkta 280 kaimø, kuriuose pirmiausia turi bûti pastatytos mokyklos 52, kadangi iki ðiol prie vienos mokyklos priplakta nuo aðtuoniø devyniø iki dvideðimties kaimø. Lietuvos apskrièiø ástaigos man taip pat paþadëjo, kad dar ðià þiemà turi bûti duota 120 [mokyklø] statybinës medienos. Taèiau pagal apytikræ sàmatà kiekvienam namui pastatyti maþiausiomis ir ðykðèiausiomis kainomis reikës èionykðèiø 50 florintø arba 16 taleriø 16 graðiø. Hic haeret aqva 53. Ðita uþduotis man jau nemaþai kainavo ir beveik daugiau, nei mano aplinkybës galëjo leisti, ir kasmet dar daugiau kainuos. Kadangi karalius duoda þemës, medienos ir, tikëtina, plytø, tai reikia rûpintis, kad nebûtø [2] prarasta, kas Dievo garbei savo dispozicijoje turima, kai daugiau praðoma, negu ketinama duoti. Dievas per karaliðkàjà didenybæ nurodë man griebtis reikalo junctis viribus 54 su mieluoju Broliu 55. Dievas mielàjá Brolá paðaukë atversti malabarus 56. Lietuva mums arèiau, taip pat labiau gimininga, ir dël to ið geros sëklos 49 (Hebr.) immânû ~çl Dievas su mumis. 50 Turima galvoje Prûsø Lietuva; þr. 13 iðnaðà. 51 Minimas 1719 metais parengtas dvikalbis (vokieèiø lietuviø) Liuterio Maþasis katekizmas metø sausio vasario mënesiais kunigai já svarstë konferencijose, o nuo geguþës iki gruodþio dar kartà tikrino ir savo pritarimà tvirtino paraðais, taèiau tais metais jis nebuvo iðspausdintas (plaèiau apie tai þr. p ). 52 Prûsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1718 metø rugsëjo 9 dienà mokyklø ir baþnyèiø inspektoriui Lyzijui ir rûmø tarëjui (Cammerrath) Wolfui Gretschui atsiuntë ið Berlyno specialø ásakymà (instrukcijà), kur nurodyta, kad kiekviename didesniame kaime turi bûti pastatyta po mokyklà, o kiekvienam mokytojui duodama po pusæ ûbo laisvos þemës (Keil 1886, 112; plg. Rogge 1881, 119). 53 (Lot.) Èia uþtvenktas vanduo. 54 (Lot.) bendromis jëgomis metø liepos 2 dienà Prûsijos karalius paraðë laiðkà Francke i ir pageidavo, kad ðis tartøsi su Lyzijumi ir teiktø pasiûlymus, kaip bûtø geriausia kurti ðvietimo sistemà (Terveen 1954, 87). Jiems abiem buvo pavesta rûpintis ir mokytojø lietuviðkoms mokykloms rengimu (Winter 1954, 44). 56 Malabarais XVIII amþiaus Europoje buvo vadinami tamilai, gyvenæ Rytø Indijoje, á Indijos vandenynà átekanèios Kaweri upës deltoje metais Indijoje Danija ásigijo nedidelæ (apie km 2 ) kolonijà Tranquebarà (dabar Tamilnado valstija) metais èia prasidëjo bendra Danijos Hallës misija (Dänisch-Hallesche Mission), kitaip ji dar vadinama Tranquebaro misija (Tranquebar-Mission). Skleisti evangelikø liuteronø tikëjimo 1706 metais èia atplaukë du jauni vokieèiai, buvæ Francke s mokiniai: Bartholomäus Ziegenbalgas ir Heinrichas Plütschau. 205 Henricho Lyzijaus laiðkas Augustui Hermannui Francke i

207 galima tikëtis daugiau vaisiø. Mûsø sienas supantys popieþininkai dël stygiaus mokyklø, á kurias vaikai turi keliauti iki 3 myliø, vilioja þmones savo pusën; taigi kad mûsø pasieniai uþimti tiek pat popieþininkø kiek evangelikø. Pasienyje ákûrus gerø mokyklø ir popieþininkai galëtø bûti prie tiesos patraukti. Nevykæ pamokslininkai galëtø bûti paskatinti geru padràsinimu. Anne qvid tentandum, in fide et timore Domini? Lo- [3] qvere cum Deo, et fac, qva jubet iste. Plura non addam 57. Betgi praðau nuoðirdþiai pasveikinti visus mano Tëvus ir Brolius Kristuje ir paraginti juos maldai uþ mane ir ðità ðventà darbà. T[avo] H. Lysius D. P. S.: Kadangi þinau, kad mielasis Brolis taip pat daug susiraðinëja su Anglija, o að uþmirðau pono Behmo 58 adresà, tai praðau pridëtàjá [laiðkà] perskaityti, uþantspauduoti ir iðsiøsti, nes jame yra ðis tas daugiau apie padëtá Lietuvoje. O NA ALEKNAVIÈIENË Gauta 2001 m. balandþio 4 d. Lietuviø kalbos institutas Priimta 2001 m. balandþio 17 d. Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva e. p.: onalekn@ktl.mii.lt 0 57 (Lot.) Ar nereikia to su tikëjimu ir Dievo baime iðmëginti? Kalbëk su Dievu ir daryk, kà jisai liepia. Daugiau [nieko] nepridursiu. 58 Antonas Wilhelmas Böhme ( ) Francke s mokinys metais jis atvyko á Londonà, 1705 metais tapo rûmø pamokslininku. Böhme palaikë ryðá tarp Hallës pietistø ir 1698 metais anglikonø ákurtos Krikðèioniðkojo paþinimo skleidimo draugijos (Society for Promoting Christian Knowledge). Daugiausia jo iniciatyva per ðià draugijà Anglijoje buvo organizuojama parama Danijos Hallës misijai. 206 Archivum Lithuanicum 3

208 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Domas Kaunas Vilniaus universitetas Lietuviðkas Liudviko Rëzos eilëraðtis Prasta giesmele (1816) Karaliauèiaus universiteto profesoriaus ir Lietuviø kalbos seminaro vedëjo Martyno Liudviko Rëzos (Martin Ludwig Rhesa, ) lietuviðka poetinë kûryba negausi, veikiausiai dël to ir gana gerai þinoma. Á jà atkreipë dëmesá jau autoriaus amþininkai: Karaliauèiaus istorikas Ludwigas von Baczko 1, neþinomas Leipcigo literatûrinio laikraðèio bendradarbis 2, Vilniaus lietuviðkø knygø cenzorius Juozapas Volodzka 3 ir kiti istoriografai. Ðiais laikais gilesnës analizës bei vertinimø Rëzos kûryba susilaukë prieð keletà deðimtmeèiø pasirodþiusioje Albino Jovaiðo monografijoje Liudvikas Rëza 4. Deja, tyrëjas tuo metu dar negalëjo aptarti dviejø vieno proginio eilëraðèio publikacijø, pasirodþiusiø 1816 ir 1818 metais. Jas tik neseniai pavyko rasti ir dël to glaustai pakomentavus dabar paskelbti Ðis eilëraðtis iðspausdintas senoviniame poliglote 6 Pacis [...] monumentum [...], skirtame Napoleono karø nugalëtojams: Prûsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III, Rusijos imperatoriui Aleksandrui I ir Austrijos imperatoriui Pranciðkui I. Pirmasis ðio poligloto leidimas iðëjo 1816, o antrasis 1818 metais. Vienas antrojo leidimo egzempliorius ðiuo metu saugomas Tartu universiteto bibliotekos retenybiø kolek- 1 Ludwig von Baczko, Versuch einer Geschichte der Dichtkunst in Preussen, Beiträge zur Kunde Preussens 6, Königsberg, 1823, Aus Königsberg, Leipziger Literaturzeitung 75 (März), 1824, [Juozapas Volodzka,] J. J. W. Lituwys, Prakalba, SZESZES PASAKAS SYMO- NA STANEWICZES ÝEMAYCZE. YR ANTRAS SZESZES KRYÝÝA DO- NAÙAYCZIA LITUWYNYNKA PRUSA, WYLNIUJE. SPAUSTUWOJ B. NEUMA- NA. Metuse 1829, VII. 4 Albinas Jovaiðas, Liudvikas Rëza, Vilnius: Vaga, 1969, Domas Kaunas, Knygos dalia. Maþosios Lietuvos knygos istorijos tyrinëjimai, Vilnius: Pradai, 1999, Poliglotais vadinamos ádomybiø mëgëjams skirtos daugiakalbës knygos. 207 Lietuviðkas Liudviko Rëzos eilëraðtis Prasta giesmele (1816)

209 cijoje 7. Radus ðá leidiná ir pradëjus rengti eilëraðtá spaudai, dar neþinota, ar yra iðlikusiø pirmojo leidimo egzemplioriø. Apskritai nebuvo aiðku, ar jame irgi iðspausdintas Rëzos eilëraðtis, o jeigu iðspausdintas, tai ar jo tekstas visiðkai toks pat kaip antrajame. Gráþti prie ðios temos paskatino iðvyka á poligloto rengimo ir leidimo miestà Vroclavà. Valdant vokieèiams (iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos) jis priklausë Þemutinei Silezijai ir jø buvo vadinamas Breslau. Kolegoms ið Vroclavo universiteto talkininkaujant pavyko iðsiaiðkinti, kad miesto senojoje bibliotekoje anksèiau buvo net trys poligloto Pacis monumentum egzemplioriai, bet per Antràjá pasauliná karà jie dingo be þinios. Taèiau 1953 metais vienà pirmojo leidimo egzemplioriø ásigijo Vroclavo universiteto biblioteka (sign.: IV C) 8. Já ir teko vartyti ðiø eiluèiø autoriui. Egzempliorius gana gerai iðsilaikæs. Knyga áriðta á kartono virðelius, aptrauktus ðilku. Abu virðeliai su áspaudais. Virðutiniame virðelyje yra apskritimo formos nuosavybës þenklas superekslibrisas su áraðu Soc: Lusatiae Sup: ( Societas Lusatiae Superioris Aukðtutinës Luþicos draugija ) ir moto,,in Uno ( Vienybëje ). Apatinio virðelio paèiame centre áspaustas vietovardis ir data: Görliz. º am III. Decembr. º Taigi knyga kurá laikà priklausë Aukðtutinës Luþicos draugijai ir buvo áriðta Silezijos mieste Görlitze (lenk. Zgorzelec), dabar padalytame istorijos ir Neisës upës: didesnioji dalis priklauso Vokietijai, maþesnioji Lenkijai. Kas ir kur ðá egzemplioriø surado ir 1953 metais pasiûlë bibliotekai, dabar neþinoma. Budyðino Sorbistikos instituto bendradarbiai teigë, kad Aukðtutinës Luþicos draugija, ákurta 1779 metais Görlitze, veikë iki Antrojo pasaulinio karo aisiais jos veikla buvo vël atnaujinta. Poligloto iðëjimo metais (1816) draugijai vadovavo Karlas Gottlobas von Antonas ( ), jos nariai daugiausia vokieèiø aukðtesniosios visuomenës atstovai, bet buvo ir sorbø, ið kuriø þymiausi H. B. Ыrachas ir J. Hóréanskis. Ðie intelektualai sukaupë turtingà bibliotekà jà jau 1811 metais sudarë tomø. Per Antràjá pasauliná karà knygos buvo iðslapstytos saugiose vietose. Taip viena fondo dalis pateko á Vroclavà, kita liko Görlitze ar jo apylinkëse ir dabar yra èia atkurtos Aukðtutinës Luþicos mokslo draugijos nuosavybë. 7 Pacis annis MDCCCXIV et MDCCCXV foederatis armis restitutae monumentum orbis terrarum de fortuna reduce gaudia gentium linguis interpretans principibus piis felicibus augustis populisque victoribus liberatoribus liberatis dicatum. Vratislaviae, Typis Grasii Barthii et comp. ( Sàjungininkø kariuomenës 1814 ir 1815 metais atkurtos taikos paminklas, tautø kalbomis perteikiantis pasaulio dþiaugsmà dël sugráþusios laimës, skirtas doriems, maloningiems ir garbingiems valdovams ir nugalëtojø iðlaisvintoms tautoms. Vroclave, Grasijaus Bartho ir bendrovës spaustuvëje ); toliau Pacis monumentum. 8 Pacis annis MDCCCXIV et MDCCCXV foederatis armis restitutae monumentum orbis terrarum de fortuna reduce gaudia gentium linguis interpretans principibus piis felicibus augustis populisque victoribus liberatoribus liberatis dicatum. Curante Johanne Augusto Barth Jahre Oberlausitzischer Gesellschaft der Wissenschaften: , Görlitz, 1929, Archivum Lithuanicum 3

210 2. Ðis poliglotas didelio formato (in folio) proginis leidinys. Lotyniðkas pirmojo leidimo pavadinimas nesiskiria nuo antrojo. Kiek kitokie yra tik lapo apaèioje nurodyti leidimo duomenys: pirmajame leidime yra Curante Johanne Augusto Barth ( Johanno Augusto Bartho rûpesèiu ), o antrajame Vratislaviae, Typis Grasii Barthii et comp. ( Vroclave, Grasijaus Bartho ir bendrovës spaustuvëje ). Abiejø leidimø antraðtëse leidimo metai nenurodyti. Pirmajame leidime nëra ir pratarmës. Antrajame ji ádëta dviem kalbomis: lygiagreèiai lotynø ir vokieèiø. Tik ið ðios pratarmës paaiðkëja leidinio istorija ir tai, kad pirmasis leidimas iðëjo 1816 metais. Pirmajame poligloto leidime 43 kalbomis iðspausdintais eiliuotais tekstais ðlovinami karà laimëjæ monarchai. Kiekvienam eilëraðèiui skirta po atskirà lapà, deja, jie nenumeruoti. Eilëraðèiai sugrupuoti pagal to meto kalbø klasifikacijos sampratà. Mums svarbiausias skyrius Linguae Slavonicae et Mixtae ( Slavø ir maiðytosios kalbos ). Jame sudëti tekstai rusø, lenkø, èekø, sorbø, lietuviø, latviø, estø ir vengrø kalbomis. Lietuviðkasis iðspausdintas 30-ajame lape (plg. jo publikacijà p. 211). Leidinyje kai kurie tekstai árëminti, paspalvinti, taèiau lietuviðkojo eilëraðèio (kaip ir latviðko bei estiðko) lapas puoðnumu nepasiþymi. Po visais eilëraðèiais lapo apaèioje smulkiu ðriftu nurodytas autorius. Lietuviðkas ir latviðkas eilëraðtis iðspausdintas lotyniðkais, estiðkas gotikiniais spaudmenimis. 3. Atidþiai palyginus leidimus matyti, kad visiðkai toks pat lietuviðkas tekstas ádëtas ir 1818 metø leidime, tik kitaip apipavidalintas antgalvis ir jame ákomponuotas kiek kitoks kalbos pavadinimas: 1816 metø leidime Littauice, o 1818-øjø Lithuanice. Yra ir dar vienas skirtumas: pirmajame leidime lapo apaèioje paraðyta, kad eilëraðèio autorius Brose. Jo pavardë yra ir po latviðku eilëraðèiu. Po estiðku tekstu nurodyta: Chr. Quandt 10. Tuo tarpu antrajame leidime lietuviðko eilëraðèio autoriumi vadinamas Rëza: Rhesa. Kodël atsirado toks nesutapimas ir kas yra Brose? Friedrichas Christophas Brose (raðoma ir Brosse) buvo Livonijos kunigas. Jis gimë 1773 metais garsaus Rygos vokieèiø prekybininko ðeimoje. Mokësi vietiniame licëjuje, studijavo Leipcige ir Jenoje aisiais gráþo á Rygà ir, kiek padirbëjæs namø mokytoju, buvo áðventintas evangelikø liuteronø kunigu. Kunigavo Daugavgrivoje (vokieèiø ðaltiniuose raðoma an der Kirche zu Dünamünde ) ir Carnikavo- 10 Tai Christliebas Quandtas. Savo knygoje Knygos dalia (p. 180) klaidingai nurodþiau jo vardà Christianas. Quandtas gimë 1740 metais ið Saksonijos á Livonijà atsikrausèiusios hernhutieèiø (,,Dievo gynëjø ) pietistinës bendruomenës nario ðeimoje. Vaikystëje likæs naðlaitis, lavinosi mokytojø seminarijose Vokietijoje, misionieriavo Pietø Amerikos kolonijoje Suriname. Gráþæs ið misijø, gyveno Hernhute ir vertësi knygø prekyba. Èia 1824 metais ir mirë. Quandto bibliografijoje uþregistruoti tik du jo kûriniai: didoka vokiðka knyga apie Surinamà (1807) ir eilëraðtis ðios olandø kolonijos gyventojø aravakø kalba abiejuose ðio poligloto leidimuose. Estiðkas jo eilëraðtis bibliografijoje nëra paminëtas (Johann Friedrich von Recke, Karl Eduard Napiersky, Allgemeines Schriftsteller- und Gelehrten- Lexikon der Provinzen Livland, Esthland und Kurland 3, Mitau: Steffenhagen, 1831, ; Die evangelischen Prediger Livlands bis 1918, unter Mitarbeit von Erik Amburger und Helmut Speer, Köln, Wien: Böhlau, 1977, 602). 209 Lietuviðkas Liudviko Rëzos eilëraðtis Prasta giesmele (1816)

211 je (vok. Zarnikau). Buvo apdovanotas 1812 metø karo atminimo kryþiumi, mirë 1827 metais. Brose s raðytinis palikimas gana didelis ir ávairus: groþiniai kûriniai, teatro ir literatûros kritika, pamokslai, kraðtotyros darbai 11. Beveik viskas paraðyta vokiðkai, taèiau jis domëjosi ir baltø kalbomis: paraðë lyginamàjá traktatà apie latviø ir prûsø onomastikà, á latviø kalbà iðvertë daug Livonijos administracijos ásakø. Brose s bibliografijoje nurodytas ir latviðkasis eilëraðtis, ádëtas á abu Pacis monumentum leidimus. Taèiau jo lietuviðka kûryba nei amþininkams, nei vëlesniems tyrëjams nebuvo þinoma. Tad gali bûti, kad Brose s pavardë po lietuviðkàja panegirika 1816 metø poligloto leidime yra arba sudarytojo Bartho, arba Vroclavo spaustuvininkø klaida. Antrajame leidime ði klaida atitaisyta. Eilëraðèio autorystæ në kiek nesvyruodami galime skirti patyrusiam eiliuotojui Karaliauèiaus universiteto ordinariniam profesoriui ir Lietuviø kalbos seminaro vedëjui Martynui Liudvikui Rëzai. 4. Lietuviðkoji panegirika paraðyta proginës poezijos stiliumi. Eilëdara eleginis dvieilis. Ðiame eilëraðtyje nei turinio, nei meniniø privalumø neáþvelgtume. Èia nevertëtø jø në ieðkoti, nes eiliuota liaupsë monarchams áprastinis proginës poezijos kûrinys. Poliglote iðspausdintas lietuviðkas eilëraðtis yra pirmas þinomas Rëzos eilëraðtis lietuviø kalba. Taèiau ðiuo metu dar neaiðku, ar tai apskritai pirmasis jo lietuviðkas eilëraðtis. Rëzos amþininkas Volodzka (1829, VII) raðë, kad Karaliauèiaus profesoriaus eilëraðtis buvo ádëtas ir á 1807 metø Tilþës taikos sutarties paðlovinimui skirtà knygà Monumentum pacis. Ði knyga kol kas nëra rasta, tad dar lieka neatsakyta á klausimà, kada Rëza ið tiesø paskelbë pirmà lietuviðkà eilëraðtá 12. D OMAS KAUNAS Gauta 2000 m. birþelio 1 d. Vilniaus universitetas Priimta 2001 m. geguþës 11 d. Knygotyros katedra Saulëtekio al. 9 LT-2054, Vilnius, Lietuva e. p.: domas.kaunas@kf.vu.lt 0 11 Johann Friedrich von Recke, Karl Eduard Napiersky, Allgemeines Schriftsteller- und Gelehrten- Lexikon der Provinzen Livland, Esthland und Kurland 1, Mitau: Steffenhagen, 1827, ; Johann Friedrich von Recke, Karl Eduard Napiersky, Allgemeines Schriftsteller- und Gelehrten- Lexikon der Provinzen Livland, Esthland und Kurland. Nachträge und Fortsetzungen 1, Mitau: Steffenhagen, 1859, Autorius ðirdingai dëkoja rengiant ðá raðiná talkinusiems kolegoms. Vroclavo universiteto profesorius Krzysztofas Migonis padëjo susipaþinti su unikaliu Pacis monumentum (1816) egzemplioriumi ir parûpino tekstø kopijas, Talino pedagoginio universiteto profesorë Liivi Aarma ir Latvijos nacionalinës bibliotekos Retø knygø ir rankraðèiø skyriaus vedëja Inara Klekerë suteikë þiniø apie Livonijos kunigus bei jø kûrybà. Duomenø apie Aukðtutinës Luþicos draugijà bei jos bibliotekos likimà pateikë Sorbistikos instituto bendradarbis dr. Francas Ыnas. 210 Archivum Lithuanicum 3

212 211 Lietuviðkas Liudviko Rëzos eilëraðtis Prasta giesmele (1816)

213 LITTAUICE Prasta Giesméle pabusk! ir Wardà laupsink nesmertelnà, Kurr Waikû Waikai Garbeje dar laikys; Nësa j Diewas pat s amêinas Knygas raszæs, Rasztais ney déganczeis Szirdis mylinczias: PRICZK WILL! Ponà, Walnytoj, Tëwà Sawsjû! Estreikei j taipojau Karêygiu tikru pagirr. ALEKSANDRAS, auksztas Mazkólû Waldonas isztråuke Kardu pergalinczu, Angelu but Wokietiems! ESTREIKIÛ Êémês Pons, Walnytojis, Tëwas Sawsjû, Prancas, Naudà Êmonû uê sawo Naudà jëszkàs, Duszia buwo Pulkû, kurrie kaip Diewo Perkunas, Üles kad ritt Ummara, ritto taip Neprietel, (Kurs apj¾sts Maremis Êmones jau m te ne mindêos.) Duszia buwo Pulkû, bus dabar Tëwu wissiems! Su Pakajumi wël atwés Apstummà bey Prowà; Su Walnybe Êmoniems nauja Palaima tekkës! Tëwiszke! kasgi galës, kaip pareitis, jam dekawóti? Ak neygi wiens, togidël prasta Giesméle tylek! Brose. 212 Archivum Lithuanicum 3

214 Archivum Lithuanicum 3, 2001 ISSN X, ISBN Vidas Garliauskas Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriuje yra saugomas Ðiaulënø baþnyèios (Radviliðkio r.) archyvas (f. 107). Seniausioje ðios baþnyèios metrikø knygoje ( , f ; toliau ÐlnKJ 1 ) atsitiktinai pastebëjau lietuviðkø áraðø 2. Paaiðkëjo, jog tai metø jungtuviø áraðai. Lietuviðkø áraðø esama net keliolikoje lapø ( ir ) 3. Tokie áraðai ÐlnKJ (kol nerasta daugiau panaðiø atvejø) yra iðskirtinis reiðkinys visoje DLK. Maþojoje Lietuvoje lietuviðkai raðytø metrikø knygø XVII XVIII amþiuje, regis, bûta ir ne vienoje baþnyèioje 4. Kai kuriose Kurðo baþnyèiose XVIII amþiuje metrikai raðyti ir latviðkai 5. Tiesa, tos metrikø knygos buvo protestantø, o ne katalikø. Jos plaèiau netirtos, taèiau kai kuriø knygø vardyno medþiaga tyrëjai jau yra ðiek tiek pasinaudojæ 6. 1 Parapijø centrø (miesteliø) sutrumpinimai tokie pat kaip LKÞ. K krikðto áraðai, J jungtuviø áraðai. 2 Nuoðirdþiai dëkoju Giedriui Subaèiui, paskatinusiam raðyti ðá straipsná ir davusiam vertingø pastabø, bei paleografei Rûtai Èapaitei, labai pagelbëjusiai nustatyti asmenis, raðiusius lietuviðkus Ðiaulënø baþnyèios metrikus. Taip pat uþ patarimus esu didþiai dëkingas prof. Eugenijai Ulèinaitei. 3 Þr. Vidas Garliauskas, Lietuviðki XVIII a. Ðiaulënø baþnyèios metrikø áraðai Lietuvos baþnyèiø metrikø áraðø kontekste, Gimtoji kalba 9(387), 1998, Prof. Vincentas Drotvinas teigia, kad Maþosios Lietuvos lietuviðkø parapijø baþnyèiø registracijos knygos krikðto, komunikantø, uþsakø, santuokos, konfirmacijos, mirimo registracijos sàraðai, nuo XVII a. iki 1944 m. raðyti lietuviø (paryðkinta mano V. G.) (kartais pramaiðiui su vokieèiø), lotynø, vëliau vokieèiø kalbomis. Vincentas Drotvinas, Maþosios Lietuvos vardyno ðaltiniai Vokietijos archyvuose, LKK 38, 1997, Benita Laumane, Zeme, jûra, zvejvietas, Rîga: Zinâtne, 1996, 7, 73tt. 6 Walter Fenzlau, Die deutschen Formen der litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets, Halle/Salle: Niemeyer, 1936, 122, 124; Vilius Pëteraitis, Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai. Jø kilmë ir reikðmë, Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

215 Pöèios metrikø knygos Lietuvoje, atrodo, pradëtos raðyti nuo XVI amþiaus antrosios pusës po Tridento susirinkimo nutarimø 7. Metrikø knygø bûta trijø rûðiø: krikðto, jungtuviø ir mirties áraðø. Tokios knygos raðytos kiekvienos parapijos baþnyèioje ir kai kuriose filijose. XVI amþiuje, atrodo, raðyti tik krikðto ir jungtuviø metrikai (plg metø Þemaièiø vyskupijos vizitacijos duomenis, þr. 7 iðnaðà). Seniausias dabar þinomas tokios rûðies ðaltinis Joniðkio baþnyèios krikðto áraðø knyga ( , toliau JnðK). XVI XVIII amþiuje daugelis Lietuvos metrikø knygø raðytos lotynø kalba, nors pasitaiko knygø, kurios ið dalies raðytos lenkiðkai arba jose esama pavieniø lenkiðkø metrikø. Lenkø kalba Lietuvos baþnyèiø metrikø knygos raðytos tik pirmoje XIX amþiaus pusëje, o antrajame XIX amþiaus ketvirtyje, ásikiðus caro administracijai, pereita prie rusø kalbos. Baþnyèios knygø áraðai (metrikai) tai trumpi tekstai, kuriuose glaustai apraðyta kokia nors baþnytinë ceremonija (krikðtynos, jungtuvës, laidotuvës). Visos ceremonijos, atliekamos baþnyèioje, suraðytos tam tikruose apeigynuose, kurie iki 1633 metø vadinti agendomis (lot. Agenda), vëliau ritualais (lot. Rituale Sacramentorum toliau RSc) 8. Ten yra apeigø tekstø keliomis kalbomis, metrikø formø pavyzdþiø. XVII XVIII amþiaus lotyniðki katalikø apeigynai kai kuriose religinëse ceremonijose áteisino vietos kalbø vartojimà þodþiu. Tad krikðto, jungtuviø apeigose kunigas ir þmonës pagal nustatytà tvarkà galëjo bendrauti ir lietuviø kalba. Apeigynuose lietuviðkai suraðyta tai, kà turi sakyti dalyvaujantys ceremonijoje þmonës: kunigo þodþiai, atsakymai kunigui, formulës, tikëjimo iðpaþinimas ir pan. Daugelis apeigynø ceremonijø tekstus pateikia keturiomis penkiomis kalbomis: lotynø (ja raðomas visas RSc tekstas, iðskyrus tekstus vietos kalbomis), lenkø, lietuviø, vokieèiø, latviø. Pagal iðdëstymo eiliðkumà labai aiðki kalbø hierarchija: pirmoji yra lotynø, antroji lenkø kalba, ne tik Lenkijos Karalystës, bet visos Respublikos pagrindinë kalba, nuo 1697 metø oficialiai seimo áteisinta DLK. Jos pozicijos Lietuvoje buvo tvirtos ir dël to, kad Lietuvos katalikø baþnyèia buvo Lenkijos baþnytinës provincijos dalis. Lietuviø kalbai RSc skirta treèioji vieta: baþnyèioje ji vartota svarbiausiais þmogaus gyvenimo momentais (krikðto, jungtuviø). Dar pateikiama tekstø vokieèiø kalba, kurià vartojo vokieèiai, gyvenantys DLK miestuose bei Livonijoje, ir latviø kalba, kuria kalbëjo Latgalos katalikai. Seniausi spausdinti DLK lietuviðki baþnytiniø ceremonijø tekstai, kuriuos pavyko aptikti, yra 1616 metø katalikø agendoje 9 (galimas dalykas, patys agendos teks- 7 Þemaièiø vyskupijos vizitacija (1579), Vilnius: Aidai, Dël Tridento susirinkimo nutarimø þr. p metais metrikai buvo raðomi ðiose Þemaièiø vyskupijos baþnyèiose: Vilkijõs (p. 15, 17), Veliuonõs (p. 37, 41), Batkiðkës (p. 67), Ariógalos (p. 71), Krökiø (p. 99, 107), Kröþiø (p. 179), Vainiø (p. 261, 267). 8 Lietuviø enciklopedija 1, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1953, AGENDA PARVA. In commodiorem vµum Sacerdotum Prouinci Poloni conµcripta, VILN, Cum permiµµu Superiorum, LMAB, sign.: mf Knygos originalas yra Upsaloje, þr. Lietuvos TSR bibliografija 1, Vilnius: Mintis, 1969, 469. Apie jà uþsimena Jurgis Lebedys, Lietuviø kalba XVII XVIII a. vieðajame gyvenime, Vilnius: Mokslas, 1976, Archivum Lithuanicum 3

216 tai yra senesni). Jie skiriasi nuo kitø apeigynø analogiðkø tekstø, nes kitaip versti metø agendos 10 ir RSc lietuviðki tekstai yra kiek taisyklingesni: juose matyti kalbos gerëjimas (iðmetamos svetimybës, ávedami ávardþiuotiniai bûdvardþiai) (Lebedys 1976, 14). Ðios agendos ir RSc tekstai yra tie patys, tik metø ir vëlesniuose RSc leidimuose kiek koreguota tø tekstø raðyba (þr. toliau). Bet seniausiose (1616 ir 1630 metø) agendose pateikta daugiau lietuviðkø tekstø negu vëlesniuose RSc leidimuose. Tai, matyt, lëmë praktinës aplinkybës. Lietuviðki apeigynø tekstai galëjo paskatinti XVIII amþiaus pirmosios pusës lietuviðkø ÐlnKJ áraðø atsiradimà, nes atlikdamas ceremonijas ir raðydamas metrikø knygas kiekvienas kunigas, be abejo, naudojosi tais apeigynais. Dël tø paèiø kanceliarizmø vartojimo jungtuviø formulëse ÐlnKJ lietuviðkus áraðus galima lyginti ir sieti su tokiu apeigynø tekstu: Jus/ kurie tay girdite/ bukite swiedkays/ kad to reykaùas bus/ iog tuodu/ i giero ir luoµo noro/ ir priderunãiey/ pågal budo ba niãicú [t. y. ba niãioú]/ moteriµten inµtoio (paryðkinta mano V. G.; Agenda 1630, 39). Toks pat tekstas, besiskiriantis kai kuriø þodþiø raðyba, yra RSc 1640, 1647, , 1671 (iðleista Krokuvoje), 1674, 1675, 1688, 1691 (iðleista Torûnëje), 1700 (iðleista Krokuvoje), 1701, 1715 (iðleista Krokuvoje), 1717, 1719, 1732 (iðleista Kaliðe), metø ir galbût kituose (mano neperþiûrëtuose) kalbamojo laikotarpio leidimuose. Plg. Ðiaulënø lietuviðkø áraðø kanceliarizmus þodá Swietkas, frazæ Ieyt y Stona Moteriµtes arba [I]eyna Stonan Moteristes (ÐlnKJ 206, 214v ir kt.; þr. toliau). Atkreiptinas dëmesys, jog Sirvydo pirmojo þodyno Promptuarium (~1620) þodþiai áeiti, ástoti tame paèiame straipsnyje pateikiami sinonimiðkai: podµtæmpuiæ/ µuccedo, kito wieton ieymi/ iµtoiu 13. Tad atrodo, jog Ðiaulënø raðtininkai galëjo bûti paveikti lietuviðko RSc teksto. Seniausios (1616 metø) agendos tekstas iðverstas kitaip, todël nelaikytinas pavyzdþiu Ðiaulënø metrikø raðtininkams, plg.: Jus/ kurie cia dabar eµte/ ir regite ts [t. y. is] daiktu swiecikite kad tam reykalas bus/ iog tuo du nu kaip preguli/ moten tÿ [t. y. moteri tÿ] padare (paryðkinta mano V. G.; Agenda 1616, 39). Ðio teksto kanceliarizmai swiecikite liudykite ir moteri tÿ padare moterystæ padarë nevartojami Ðiaulënø lietuviðkuose metrikuose metø Ðiaulënø baþnyèios inventoriuje nurodytos keturios apeigynø knygos (Agienda wielka stara, Agie da mala nowa, Agiendki stare dwie) 14. Dël tokio pavirðutiniðko apibûdinimo negalima pasakyti, kokie tai buvo apeigynai ir kada iðleisti. Pagal nevienodà þodþio swiedkays / swietkays raðybà galima bandyti nustatyti, ku- 10 AGENDA PARVA. In commodiorem vµum Sacerdotum Prouinci Poloni conµcripta. Superi[o]rum permiµµu, VILN : Typis Academi : SOC: IESV, LNMMB, sign.: B. lot. 1/630. Galima spëti, kad vienas ið ðios agendos rengëjø buvæs Konstantinas Sirvydas, nes jos lietuviðkuose tekstuose ir Sirvydo SD, PS pastebëta daug sutapimø (grafiniø, fonetiniø, leksiniø). Tai atskirai aptartinas dalykas. 11 Dël ðio RSc leidimo þr. Lebedys 1976, Kiti RSc leidimai, kuriø vietos nenurodþiau, iðëjo Vilniuje. 13 Senasis Konstantino Sirvydo þodynas, parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, Ðiaulënø baþnyèios 1854 metø inventorius, 4. VUB RS, sign.: f Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

217 riais apeigynais galëjo bûti naudotasi lietuviðkuose metrikuose. Swiedkays / swiedkays ar pan. raðoma agendoje (1630) ir RSc (1647, 1671, 1691, 1700, 1715, 1732 ir kt.), Swietkays / swietkays ar pan. RSc (1674, 1675, 1688, 1701, 1717, 1719 ir kt.) leidimuose. Taèiau ið vieno þodþio raðybos negalima daryti iðvadø. Apeigynai oficialiuose baþnyèios dokumentuose, ðiuo atveju metrikø knygose, áteisino lotynø kalbos vartojimà raðtu. Juose ypaè smulkmeniðkai reglamentuota jungtuviø áraðo forma 15 : Forma µcribendi Coniugatos in libro/ Anno: die: menµe denuntiationibus pr miµsis tribus continuis diebus Feµtivis quarum primâ die. [p. 42] Secundâ die tertiâ die inter Miµµ Parochialis Solemnia, habita eµt; nulloq ; legitimo impedimento detecto. ego N. Rector hujus Eccleµi Parochialis N. civitatis vel loci N. filium N. Parochi S. N. & N. Filiam N. µeu relictam N. (µi vidua fuerit) hujus Parochi S. N. in Eccleµia N. interrogavi, eorumq ; mutuo conµenµu habito, µolenniter per verba de pr µenti, Matrimonio conjunxi, pr µentibus teµtibus notis N. Filio N. &c. & N. filio &c. Poµtea ex ritu Sanct Matris Ecclesi (Si tamen nuptias Benedixerit) in Miµµ celebratione, benedixi. (RSc 1719, 41t.) 16. Ávairiuose RSc leidimuose esama nedideliø jungtuviø áraðo formos skirtumø. Su tokia apeigynø forma buvo susipaþinæ visi metrikø raðtininkai (klebonai, vikarai, vienuoliai ir kt.), bet daþnai jos nesilaikydavo. Neretai lotyniðko áraðo tekstà kunigai trumpindavo, pasitenkindavo tik bûtiniausiø duomenø áraðymu. Neteko matyti në vienos jungtuviø áraðø knygos, kurioje tiksliai pagal RSc pavyzdá bûtø suraðytas visas áraðas (t. y. nurodytos visos trijø uþsakø dienos ir kiti reikalingi duomenys). Uþsakø dienos lotyniðkuose jungtuviø metrikuose nenurodomos, tik paminima, nors ir ne visada, kad jie buvo ið anksto tris kartus skelbti (denuntiationibus pr miµµis tribus continuis, expletis tribus banis ir pan.) ir toliau raðoma maþdaug pagal apeigynø tekstà. Ðtai keletas to paties meto lotyniðkø jungtuviø metrikø pavyzdþiø ið kitø Lietuvos baþnyèiø knygø: metø agendoje nëra lotyniðkos jungtuviø áraðo formos, tik paraðtëje iðspausdintas pridëtinis tekstas, nurodantis, jog jungtuviø ceremonija turi bûti uþraðyta: poµtea in µuo loco reliquötur vbi modo µcriptum eµt res enim spectantes ad idem matrimonium cõiungötur (Agenda 1616, 41). 16 Sutuoktøjø áraðymo á knygà forma: Metais [...] dienà [...] mënesá [...] ðventadieniais paeiliui ið anksto paskelbus tris uþsakus, kuriø pirmasis yra perskaitytas [...] dienà, antrasis [...] dienà, treèiasis [...] parapijos baþnyèioje per miðias; ir neiðkilus jokiai ástatymo numatytai kliûèiai, að, N. ðio N. miesto ar [ðios] vietos parapijos baþnyèios rektorius, N. [t. y. besituokiantájá], N. sûnø, N. parapijos ir N. [besituokianèiàjà], N. dukterá arba N. likusià vieniðà (jei buvo naðlë), ðios N parapijos N baþnyèioje apklausiau; gavæs abipusá sutikimà, esanèius iðkilmingai þodþiu sutuokiau, dalyvaujant uþraðytiems liudininkams N., sûnui N ir t. t., ir N, sûnui N ir t. t. Po to pagal Ðventosios Motinos Baþnyèios tvarkà (jei ji [t. y. baþnyèia] vestuves buvo palaiminusi) miðias laikydamas, palaiminau metø agendoje lotyniðka jungtuviø áraðo forma ið esmës tokia pati kaip ir RSc, þr. Agenda 1630, 43t. 216 Archivum Lithuanicum 3

218 Anno Dn i 1719/ IANUARIVS/ Contraxit matrimonium Petrus Wiszkielis de/ Ùabanary cum Elisabetha Mockieùaycia/ de Vntokscie testis Ioannes Trubas de/ Skiemiany Casimirus Trumpa de lawzadiszki./ Casimirus Burzyùas Casimirus Ligonis 1719 (SkmKJ I 10v). October/ Ego idem qui [t. y. P[ate]r Andreas Benkowski] supra pr miµsis tribus denuntiationibus/ in facie Ecclesi benedixi matrimonium inter Ioannem/ ùabaùowkis de Sungayliszki et Cristinam Wiùkagaylicia/ de lauzadiszki testis Ioannes Gierwe de Azugiru Georgius/ Kiselus de Kliweny 1719 (SkmKJ I 11v). Anno 1727 Ianuary 11 Contraxit Matrimoniu / Mathias Pamaksztis de Ruklis Cu Anna Latwicia/ natu de Drusianis Cum Licentia Admod R ndi Dn i/ Parochi Dusiatenµsis expletis tribus Banis in Ca/pella Dowgielenµsi Astantibus Testibus ex Parte/ Sponµi Martino Rymonis de Antadreis et ex Parte/ Sponµs Laurentio Bekieµz de Ruklis 1727 (AntDglKJ I 140). Ðie jungtuviø áraðø tekstai skiriasi nuo apeigyne pateikto pavyzdþio. Kai kuriuose (èia nepateiktuose) áraðuose esama ir daugiau RSc nereglamentuotø dalykø. Pavyzdþiui, metrikø knygose skrupulingai nurodomi besituokianèiø bajorø titulai. RSc nereglamentuoja asmenvardþiø bei vietovardþiø raðybos, dël to jø raðyba, ypaè XVIII amþiaus metrikuose, labai ávairi 17. Lietuviø asmenvardþiø bei vietovardþiø raðymas priklausë tik nuo paèiø raðtininkø (kunigø ir vienuoliø) sugebëjimø. Kartais dël asmenvardþiø ar vietovardþiø raðybos baþnyèiø knygose vizitatoriai paraðydavo vienà kità pastabà tokiø áraðø esama MltKJ I ( ). ÐlnKJ rasti metø 123 jungtuviø áraðai, kuriuose vartojama ir lietuviø kalba, tarp jø ir keletas tokiø áraðø, kuriuose lietuviðkai paraðyta tik viena frazë. Atrodo, jog metrikø raðymo metu lapai su lietuviðkais ir nelietuviðkais metrikais buvo palaidi ir vëliau dël nestropaus saugojimo supainioti. Apie 1833-iuosius, kai buvo tvarkomi visø baþnyèiø archyvai, tie metrikai buvo áriðti á vienà didokà 239 lapø knygà su metø (daugiausia XVII amþiaus vidurio) lotyniðkais krikðto áraðais, á kuriuos kai kur ásiterpia paskiri lotyniðki jungtuviø ir mirties áraðø lapai. Todël knyga labai netvarkinga ir joje daug painiavos. Lietuviðki jungtuviø áraðai ÐlnKJ iðsidëstæ tokia tvarka: lape metø metrikai eina ið eilës; v lape yra keletas metø lietuviðkø áraðø; 214v lape du lietuviðki 1719 metø áraðai; lape ið eilës tæsiami metø lietuviðki jungtuviø metrikai. Ne visi lietuviðki áraðai yra áskaitomi: ÐlnKJ knygos lapai pajuodæ, vietomis apiblukæ, apipuvæ, o nuo 191 lapo iki galo (t. y. ten, kur rasta lietuviðkø áraðø) apdriskæ, susiraitæ lapø pakraðèiai, ypaè virðuje ir apaèioje. Tie lapai su lietuviðkais metrikais buvo kiek ilgesni (34x9,7 cm) uþ kitus knygos lapus (31x10 cm arba 31x9,5 cm), todël greièiau aptriuðo. 17 Plg. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

219 Lietuviðki metrikai raðyti, atrodo, ðeðiø asmenø, kurie patogumo sumetimais ðiame straipsnyje þymimi skaièiais (I, II, III, IV, V, VI), nes pavyko nustatyti tik dviejø raðtininkø asmenybes. Pagal rastus ÐlnKJ du 1721 ir 1738 metø áraðus su autografu nustatyta, jog tuometiniam Ðiaulënø klebonui Jonui Bonifacijui Rybskiui (Ioannes Bonifacius Rybski) 18 (I) priskirtina 10 lietuviðkø áraðø: 1721 metø du áraðai (l. 213v), 1722 metø aðtuoni áraðai (l v). Antrajam (II) neidentifikuotam raðtininkui priskirtini net 102 lietuviðki áraðai: hipotetiðkai vienas 1722 metø (l. 206), 44 áraðai metø (l. 206v 212v) ir 57 áraðai metø (l v). Treèiajam raðtininkui (III) hipotetiðkai priskiriami 3 lietuviðki áraðai (l. 207v) metø 2 virðutiniø lietuviðkø áraðø (l. 213) raðysena yra stilizuota; tai apsunkina jø identifikavimà (neaiðku, ar jie dar vieno raðtininko, ar priskirtini tiems raðtininkams, kuriø áraðø yra ðaltinyje). Jie sàlygiðkai þymimi IV. Ne visai aiðku, ar kiti 1720 metø 4 apatiniai lietuviðki áraðai (l. 213) priskirtini vienam asmeniui. Kadangi jø braiþas nesutampa në su vieno raðtininko braiþu, jie taip pat sàlygiðkai þymimi V. Labai tikëtina, kad 1719 metø 2 lietuviðki áraðai (l. 214v) yra Kazimiero Jono Staigevièiaus 19 (VI), kuris, pagal dabar turimus áraðø duomenis, metais buvo susijæs su Ðiaulënais (þinoma, kad metais jis buvo Ðiaulënø klebonas). Áraðas Ab A o 1721 [d]iæ 25 Maj/ Connotatio per me Ioanne / Rybski Parochum Szau/lanensem Contrahentiu Ma/trimonium (l. 213v) 20 leistø manyti, jog pats klebonas Rybskis metrikus pradëjæs raðyti tik nuo nurodytos datos, t. y metø geguþës 25 dienos. Tai rodytø, kad lietuviðki metrikai Ðiaulënuose buvo pradëti raðyti Rybskiui dar nesant klebonu. Tad ið spëjamø ðeðiø raðtininkø, raðiusiø Ðiaulënuose lietuviðkus metrikus, þinomos tik dviejø pavardës. Kiti nëra pasiraðæ. Ðiaulënø metrikø lietuviðkø áraðø forma, palyginti su reikalaujamu lotyniðku pavyzdþiu, gerokai sutrumpinta (þr. toliau lietuviðkø metrikø publikacijà). Áraðuose pateikiami tik patys bûtiniausi duomenys: mënuo, diena (ne visur), besituokianèiøjø vardai ir pavardës, gyvenamoji vieta ir liudininkai (daþnai vienas liudininkas), kartais jie visai nepateikiami. Dël to Þemaièiø vyskupas Juozapas Mykolas Karpis 1738 metø vizitacijos áraðe paþymëjo, kad bûtina uþraðyti du liudininkus. Atrodo, kad toká áraðø lakoniðkumà lëmë raðtininkø noras kuo greièiau sutvarkyti formalumus. 18 Kaip rodo Ðiaulënø baþnyèios (Ðiauliø apskrityje) metø klebonø sàraðas, Rybskis metais buvo Ðiaulënø klebonas. Taèiau ðis sàraðas turi spragø. Dvejuose 1760 metø metrikuose nurodyta, jog kûdiká krikðtijo Rybskis, Ðiaulënø klebonas: D 22 Februarij Ego Ioannes Rybski Parochus Szaulanensis (ÐlnK I, 35v); D 9 Aprilis Ego Ioannes Rybski PS [t. y. Parochus Szaulanensis] (ÐlnK I 36). Vëlesniuose áraðuose jo pavardës nepastebëta metø gruodþio 1 dienà Ðiaulënuose jau buvo kitas klebonas Teodoras Straðevièius: D 1ma Xbris Theodorus Straszewicz Parochus Szaulanensis (ÐlnK I 50v). 19 Jis lotyniðkai pasiraðæs kitoje vietoje: per me Caµimirum Ioannem Staygeuicz Parochum Szaulanen 1708 (ÐlnKJ 220). 20 Nuo 1721 metø geguþës 25 dienos að, Jonas Rybskis, Ðiaulënø klebonas, pradëjau besituokianèiøjø sàraðà Archivum Lithuanicum 3

220 Kone visi lietuviðki jungtuviø áraðai pradedami lotyniðkai uþraðyta data, kuri taip pat vartojama ir lotyniðkuose, ir lenkiðkuose áraðuose. Galbût nemokëta lietuviðkai uþraðyti datos, nes neturëta jokiø pavyzdþiø. Grynai lietuviðkuose áraðuose data net nepaþymëta. Kaip galima spræsti ið paèiø lietuviðkø metrikø tekstø, nustatyti ir nenustatyti raðtininkai buvo iðprusæ, mokëjo raðyti bent trimis kalbomis: lietuviø, lotynø, lenkø. Patys lietuviðki áraðai nevienodi, raðtininkai neretai pereina ið vienos kalbos á kità tame paèiame áraðe. Lietuviðkø áraðø skaièius kiekvienais metais buvo skirtingas metais nepadarytas në vienas lietuviðkas áraðas (apskritai tø metø tëra tik vienas lenkiðkas jungtuviø áraðas), 1724 ir 1726 metais áraðyta tik po vienà lietuviðkà áraðà, 1719, 1732 ir 1738 metø rasta tik po du lietuviðkus áraðus, 1721, 1725 ir 1734 metø po tris, 1720, 1723 ir 1728 metø po penkis áraðus, 1735 metais raðyti keturi, 1730 ðeði áraðai metais lietuviðkai raðyta keturiolika áraðø, 1722 ir 1731 metais po deðimt áraðø, 1733 metais dvylika, 1736 metais trylika, 1737 metais net dvideðimt du áraðai. Toká lietuviðkø áraðø netolygumà, matyt, lëmë ekstralingvistinës prieþastys: 1) galimas dalykas, jog iðlikæ ne visi tø metø metrikai; 2) dël katastrofiðkø maro padariniø kai kuriais metais galëjo bûti nedaug jungtuviø; 3) kuria kalba raðomi metrikai, priklausë nuo besituokianèiøjø luomo. Taèiau, atrodo, pamaþu gausëjo lietuviðkø metrikø. Pasitaiko vien lietuviø kalba raðytø áraðø: Mikoùas Urbonaytis yý/ Daukµziu Ywa Andriejay/te yz Symuniµzkiu I 1720 (l. 213). Yra áraðø, kur tekstas pradedamas lotyniðka fraze ir toliau raðomas lietuviðkai: A o. 1722/ [d]iæ 4ta Ianuarij./ Ieyt istona Moteriµtes Mikola/ Dragunaytis isz Biretiµzkiu Su/ Agatha Hryszkayte isz butkayciu/ ateiune. Pirszlis Iurgis Stanku/nas isz Piktoniu (l. 206); Denuntiationis Contrahentium/ Matrimonium./ [I]eyna Stonan Moteristes/ [Ste?]fonas Gnieyêis iµz Warnionu/ [µu] Agathta Martinayte iµz pawar/ [...] Parafios Sziadwos 1 uµakimas 1719 (l. 214v) ir kt. Daugelis lietuviðkø áraðø pradedami lotyniðka fraze, toliau tekstas raðomas lietuviø kalba; paskutinë frazë daugelyje áraðø taip pat raðoma lotyniðkai, lotyniðkos joje ir asmenø vardø formos, taèiau pavardës daþnai paliekamos lietuviðkos, kai kur apslavintos, o vietovardþiø lytys apslavintos beveik visais atvejais. Pvz.: Eodem [d]iæ Ieyt y Stona Moteriµtes Ka/zimieras Puykiewicza id Druùayciu/ Kupizkio Parafios Su Ona Urbay/ticia Klapetiene isz Sideru:/ Pirszlis Ionas Mataytis de sidory 1722 (l. 206). Tokiø áraðø daugiausia ir didþiuma jø raðyti II raðtininko metais: 9ber/ [d]iæ 1ma Alexandras Ma[y]/zeszawiczia Isz Szawlenu/ µu Iudita Mantwiùayte Isz/ Mantwiliszkies, Testis G[e]/orgius Lenkiewicz Org[a]/narius Szawlanensis 1735 (l. 223); APRI- LIS/ [d]iæ 21 Bartùamieius Kry/kuzaytis Isz Zàsayciu µu/ Magdalena Adomayte Isz/ Notyniszkiu, Testis Gabri/el Karpiekaytis de Zàsaycie 1736 (l. 223v) ir kt. 219 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

221 Keli áraðai raðyti net trimis kalbomis lotynø, lietuviø ir lenkø: Anno 1719 Mense/ Iunij [d]ie 18/ Denuntiationis Contrahen/tium Matrimonium/ Iæit Kozimieras Twer/auµkas ysz naupasodz[iu?]/ Naµzliµz µu Agata Bal/czaycienia Naszùa ysz Czi/utelu vµ 1/ Testis Staniµùaw Koµcieie/wµki Z palek 1719 (l. 214v); A o 1722 [d]iæ 12 Ianuar[i]j/ Iµtoy Y stona Moteriµtes An/dr ey Federowic z Sakciow/ alias Wornianec z Pann[à] D[o]/rotà Radziszownæ z tamtæ [...] / Obudwa Parafiey Szaulanµkiey/ Testis Infra Scriptis./ Nizey na podpisie wyraz [...] / wyswiadc am podlega iego [sic!] / wµ elki pilny [...] / ze niema Ãadney przeµ kody [n]/ad Contrahendum matrimo[nium]/ In Fid[e]m Podpisuiæ/ [paraðai] (l. 206); Roku 1720 Ionas Prÿko/da isz Butkayciow GuDaµ/ µu Iuµtÿna Szwapown[a]/ Gudie [...] µ pod druij 1/ [...] Parafiios Szarkienu 1/ testis Casimirus Szulmis. (l. 213) ir kt. Kai kurie metrikai, ypaè besituokianèiø bajorø, raðyti vien lenkø kalba (data raðoma lotyniðkai): die 1 Octobris denu [...] / Wawr yniec Kisieliewski [z Parafij]/ Eyragolskiey z Okolicy Weradow/ z Elzbiet± Tykuyszow± wdow±/ z miasteczka Szawlan 1720 (l. 213); [d]iæ 6ta Ian Iwaszkieuicz/ z màtwiùayciow z Annà/ Breykszowà wdowà z Sz[ed]/ bar Parafij Citowians[kiey]/ Testis Ioannes Ambraz[ay?]/tis de montwiùaycie 1737 (l. 225) ir t. t. Gana daug lenkiðkø metrikø áraðë klebonas Rybskis (I), II raðtininkas. Jas, atrodo, raðë visi. Atkreiptinas dëmesys á tai, jog ypaè ávairuoja metø áraðai. Klebono Rybskio áraðai iðsamesni, turi net lietuviðkà jungtuviø formulæ, kai kuriuose lietuviðkai ávardijami ir liudininkai. Keista, kad nuo 1719 metø iki vyskupo Karpio vizitacijos áraðo 1738 vasario 11 dienà ÐlnKJ nëra në vieno visiðkai lotyniðko jungtuviø metrikø áraðo, nors oficiali Baþnyèios kalba tada buvo lotynø, ir bûtent ja buvo (ar turëjo bûti) raðomi visi metrikai. Áraðo kalba grieþtai skyrë kilminguosius nuo paprastø þmoniø: vien lenkiðkai (tiesa, ámaiðant ir lotyniðkø fraziø ar þodþiø) raðyti bajorø metrikai, lietuviðkai tik valstieèiø. Tai liudija ne tik tam tikras luomines nuostatas, bet ir lietuviø kalbos vietà visuomenëje tai neprestiþinë, þemo statuso kalba. Kalba parodo ir nevienodà socialiná baþnyèios tarnø statusà: lietuviðkai raðoma Swietkas Mikolas Rudis Zakriµtionas Szaulenu 1723 (l. 207v), bet vargonininkas uþraðytas lotyniðkai: Testis Georgius Lenkiewicz Organarius Szavlanensis 1727 (l. 210). Pats Ðiaulënø klebonas lietuviðkø áraðø lapuose irgi pasiraðo lotyniðkai: Ab A o 1721 [d]iæ 25 Maj Connotatio per me Ioannem Rybski Parochum Szaulanensem Contrahentiu Matrimonium (l. 213v). Lietuviðkø metrikø tekstai svarbus XVIII amþiaus pirmosios pusës lietuviø kalbos kanceliarinio stiliaus pavyzdys. Jø tekstas specifinis, tad didþiàjà leksikos dalá sudaro vardai (asmenø vardai, pavardës, gyvenamøjø vietø pavadinimai). Lietuviðkuose áraðuose uþfiksuota apie 350 lietuviø kalbos þodþiø. Bendriniø þodþiø tëra 17: Abu, abudu, ateiune ~ atëjûne, uµakimas ~ uþsakymas (azusakmas ~ aþusakmas), GuDas ~ gudas (Gudie ~ gudë), Ieyt ~ áeit (ient ~ áent), isz ~ ið, Moteristes ~ moterystës, naszlis ~ naðlys (naszle ~ naðle), paraphios ~ parapijos (Parafiei ~ 220 Archivum Lithuanicum 3

222 parapijoj), pirmas, Pirszlis ~ pirðlys, Stono, Swietkas ~ svietkas, Y ~ á, Ystoj ~ ástoj, Zakriµtionas ~ zakristijonas; vardø 47, pavardþiø apie 200 (uþfiksuota daugiau negu 100 moterø pavardþiø lyèiø) 21, gyvenamøjø vietø vardø apie 90. Kai kuriø pavardþiø neámanoma atstatyti dël apnykusio popieriaus, pavyzdþiui, neaiðku, ar Andr[...]tis ir Andriejayte ta pati pavardë, ar ne. Kai kuriø pavardþiø ir vietovardþiø iðlikusios tik prödþios (pirmas skiemuo) ar pöbaigos (paskutinis skiemuo). Lietuviðki metrikø áraðai patikimai atspindi XVIII amþiuje vartotas nevienodas kai kuriø, atrodo, tø paèiø gyvenamøjø vietø vardø lytis: Baranauszczyznas gen. sg. f. (l. 227) ir Baroniµzkiu gen. sg. f. (l. 227v) dab. BarÂniðkiai, Mantwiliszkies (l. 223) ir Mantwiùayciu (l. 211) dab. Mantvilìðkiai. Kai kuriø oikonimø dabar vartojamos kitokios lytys, plg. Parafios Radviliszkies ~ *Radviliðkës gen. sg. f. (l. 208v), dabar Radvìliðkis, Radvìliðkio gen. sg. m.; Norkiszkies ~ *Norkiðkës gen. sg. f. (l. 209v), dabar Nórkiðkiai, Nórkiðkiø gen. pl. m., Awantos ~ *Avantos gen. sg. (l. 207v), dabar Alantä 22 ir pan. Taigi Ðiaulënø lietuviðkø metrikø vardyno duomenys labai vertingi ir ypaè dël to, kad iki ðiol nerasta iðsamesniø lietuviðkø DLK vardyno ðaltiniø metø áraðuose kiek gausiau vartota bendriniø þodþiø, nes 23 kartus uþraðyta jungtuviø formulë (vëlesniø metø áraðuose ji neraðoma): Ieyt Y stona Moteristes (l. 206), Ieyt istona Moteriµtes (l. 206), Ieyt y Stona Moteriµtes (l. 206), Ieyt y Stono Moteriµtes (l. 206), Yµtoy Y stona Moteriµtes (l. 206), IEyt i Stona M[o]teriµtes (l. 206v), Yeytt y stono Moteriµtes (l. 206v), Ieyt Y stana Moteriµtes (l. 206v), Ieyt Y stona Moteriµtes (l. 206v), Iæyt y µtona Moteryµtes (l. 206v), Iæyt y µtona [Mo]teriµtes (l. 207), Ieyt y Stona moteriµtes (l. 207v), Iæyt y µtona moteriµtes (l. 207v), IEyt ystona M[o]terystes (l. 208), Iæyt ystona moterystes (l. 208v, 209), IEyt ystona moteryµtes (l. 208v), Iæyt ystona moteristes (l. 209), Ieyt i stona Moterist[is] Ieyt i stona Mosteristis (l. 213), Ient in µtona Moteriµtes (l. 213v), Ieyn Y stona Moteristes (l. 213v), [I]eyna Stonan Moteristes (l. 214v), Iæyt (l. 214v). Atematinë lytis Ieyt pavartota 20 kartø, tematinë Ieyn(a) 2 kartus, Yµtoy 1 kartà, Ient 1 kartà (dël jos þr. toliau). Áraðuose taip pat yra tam tikrø terminø, nusakanèiø ceremonijoje dalyvaujanèiø þmoniø pareigas, socialinæ padëtá, tautybæ: ateiune ~ atëjûne instr. sg. (l. 206), GuDaµ ~ gudas, Gudie ~ gudë (l. 213), naszlis ~ naðlys (l. 207, 211v, 212, 212v, 221, 221v, 222, 222v, 224, 225, 225v [3 kartus]), Naszlis ~ naðlys (l. 209, 211v, 212v [2 kartus], 213, 221v, 223v, 225v), Naµzliµz ~ naðlys (214v), Naszle ~ naðle instr. sg. (l. 212v, 224), naszle ~ naðle instr. sg. (l. 206, 206v, 208v, 209v, 211v, 212v, 221v [2 kartus], 222v, 223v, 224v, 225, 225v, 227), nas[z]le ~ naðle instr. sg. (l. 212), naµzle ~ naðle instr. sg. (l. 207v), [naµz]le ~ naðle instr. sg. (l. 225v), Naµzle ~ naðle instr. sg. (l. 206v), Naszla ~ naðla instr. sg. (tarm., l. 207v), Naszùa ~ naðla instr. sg. (tarm., l. 214v), n[a]szli ~ naðli instr. sg. f. (tarm., l. 206), Nasli ~ naðli instr. sg. f. (tarm., l. 213), 21 Ádomu, jog dauguma Ðiaulënø parapijos mergaièiø pavardþiø yra sudaromos su priesaga -aitë (78 pavardës) ir tik kelios su priesagomis -yèia (2), -uèia (1), -aièia (1). 22 Pastarasis uþraðymas svarbus hidronimo ir oikonimo Alantä Mlt etimologijai. Tai paremia Bûgos spëjimà, kad seniausia ðio vardo (upës, vëliau dvaro ir miestelio) lytis *Avanta (Bûga 3, 1961, 423). 221 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

223 Pirszlis ~ pirðlys (l. 206 [3 kartus]), Swietkas ~ svietkas (l. 206, 207v [3 kartus]), Swietka[s?] ~ svietka[s?] (l. 207), Swietka ~ svietka (l. 207v), Zakriµtionas ~ zakristijonas (l. 207v). Kai kurie metø metrikai turi prieraðà: 1 uµakimas ~ uþsakymas (l. 214v), Pi[r]mas azuµakmas 23 ~ pirmas aþusakymas (l. 206), usz[sa]kimas I. ~ uþsakymas pirmas (l. 213v). Tokie jungtuviø metrikai galëtø bûti juodraðtiniai, nes lotyniðkai raðytuose metrikuose tokiø prieraðø nëra 24. Kartais metrikuose pasitaiko ir kitokios informacijos 25, atspindinèios tam tikras gyvenimo realijas, pavyzdþiui: apie pirðlá liudytojà vestuviø baþnytinëje ceremonijoje: Anno 1722 [d]iæ 4ta Ianua[...]/ Ieyt Y stona Moteristes Kasp[...]/ Rymeyka isz Metkayciu Su [...]/ Iozapayte naszle Isz Bire/tyszkiu Abu paraphios Szaulenu./ Pirszlis Ir Swietkas Mathiosius/ Iudeykis isz Batkunu. (l. 206); apie tautybæ (gudus) Roku 1720 Ionas Prÿko/da isz Butkayciow GuDaµ/ µu Iuµtÿna Szwapown[a]/ Gudie [...] µ pod druij 1/ [...] Parafiios Szarkienu 1/ testis Casimirus Szulmis. (l. 213) Lietuviðkuose áraðuose uþraðyta þmoniø ið teritorijos maþdaug km spinduliu apie Ðiaulënus: ið Kelmës, Ðìluvos, Survìliðkio, Ramygalos, Ðeduvõs, Radvìliðkio, Ðiaulin, Tytuvënø parapijø. Tad metrikuose galima tikëtis vieno kito vakarø aukðtaièiø ðiauliðkiø, pietø þemaièiø raseiniðkiø, rytø aukðtaièiø panevëþiðkiø tarmiø fakto. ÐlnKJ chronologiðkai sutampa su Universitu (1737), taèiau ðio raðtijos paminklo tarmë lokalizuojama kiek á pietryèius nuo Ðiaulënø maþdaug ten, kur maiðosi vakarø aukðtaièiø ðiauliðkiø ir rytø aukðtaièiø pietiniø panevëþiðkiø tarmiø ypatybës 26. Ðiaulënø lietuviðkø metrikø raðtininkai (Rybskis [I], ir II) gana nuosekliai kamieno kirèiuotà /uo/ þymi <o>: Isz Iùg-o-cziu 1724 (l. 208) ~ Ilguoèiø, I-o-zapas Paszkauskas isz Skiriocziu Parafios Radwiliszkies 1724 (l. 208) ~ Juozapas, Isz I-o-dupiu Parafios Beysogaùas 1733 (l. 221v) ~ Juodupiø ir kt. Taip pat raide <o> þymimas ir nekirèiuotas /uo/: Su [...] I-o-zapayte 1722 (l. 206) ~ Juozapaite. Bet Ðiaulënø ðnektoje kamieno kirèiuotas /uo/ iðlaikomas, /uo/ ir /u/ riba sutampa su vakarine Ðiaulënø parapijos riba (LKA II, þemël. 66); dar plg. Ðiaulënø ðnektos faktus nedsod, vaþ sos u, vaþ soj 27. Kad Ðiaulënuose buvo iðlaikomas kirèiuotas ir nekirèiuotas kamieno /uo/, rodo XVII amþiaus lotyniðkø metrikø pavyzdþiai su kirèiuotu /uo/ ex pago P-uo-dzie 1667 (ÐlnK II 108v) ~ *Puodþiai; su nekirèiuotu /uo/ Gabriel 23 Ðiame þodyje po raidës <k> vietoje raidës <i> yra taðkas. 24 Plg. Inturkës (Molëtø rajonas) juodraðtinæ jaunøjø uþraðymo knygà (Z[apo]wiedna Ksiàzka Inturskiego Kosciola ), kurioje nuo 1900 metø prieðvedybinis jaunøjø uþraðymas tvarkytas lietuviø kalba: Kazimieraµ Brazis jaun. isz. Reiterados su µu Katarina Miczonis isz Trundiszkiu abu parap. szitoµ, uê I 21 II 28. III (1900 metai, l. 33). Èia skaitmenimis paþymëti uþsakai, panaðiai kaip ir kalbamojoje Ðiaulënø knygoje. 25 Plg. Zinkevièius 1977, Universitas Linguarum Litvani, ið lotynø kalbos vertë ir ávadà paraðë K[azimieras] Eigminas, Vilnius: Mokslas, 1981, Lietuviø kalbos tarmës. Chrestomatija, Vilnius: Mintis, 1970, Archivum Lithuanicum 3

224 I-uo-daÿtis [...] de Lawikoÿnie 1662 (ÐlnKJ 2) ~ Juodaitis; Cum Cristina I-uo-zapaÿte [...] de Dwolis ki 1662 (ÐlnKJ 3) ~ Juozapaitë; Agnetis Ma -uo-laÿte de µ awùaÿcie 1663 (ÐlnKJ 4) ~ Maþuolaitë; Georgius I-uo-zapaÿc de Spicie 1662 (ÐlnKJ 6) ~ Juozapait[i]s ir kt. Neaiðku, ar /uo/ buvo kirèiuotas ex D-uo-bie 1663 (ÐlnKJ 3) ~ *Duobiai 28. Tie pavyzdþiai rodo, kad XVII amþiaus raðtininkas aiðkiai skyrë þmoniø tariamà /uo/ ir kirèiuotoje, ir nekirèiuotoje pozicijoje, nors XVIII amþiaus Ðiaulënø lietuviðkø metrikø raðtininkai nei kirèiuoto, nei nekirèiuoto /uo/ raidëmis <uo> neþymi. Asmenys (IV, V), raðæ 1720 metø metrikus, ne tik kiek kitaip uþraðo kai kuriø þodþiø formas, bet ir kiek kitaip þymi kai kuriuos garsus. Pavyzdþiui, daugeliu atvejø instr. sg. f. galûnë /e/ þymima raidëmis <i>, <y>, plg.: µu Iudytà Kaµparayt-y yz Daujociu 1720 (l. 213); Su Kotrina Ambrazayt-y isz Iurbork 1720 (l. 213); µu Ona Poùuwonayt-y Isz Biretiszkiu 1720 (l. 213); µu Onà Gaylen-y Nasl-i 1721 (l. 213). Pastarøjø lyèiø raðyba labai iðsiskiria ið konteksto. Toks atviros galûnës instr. sg. /e/ þymëjimas raidëmis <i>, <y> sutampa su analogiðkø Þyvato (1759) lyèiø raðyba, plg.: dawgib-y, Deywiµt-y, Deywiµt-i (p. 106), galib-y (p. 124), kàntrib-y, karalien-y (p. 174), µauwl-y (p. 286) ir kt. 29. Moters vardo lytis Y-wa ~ Iva áraðe Y-wa Andriejayte yz Symuniµzkiu 1720 (l. 213), kaimo vardo lytis Sym-u-niµzkiu ~ Simuniðkiø gen. pl. (dab. Simanìðkiai Tytuvënai) turbût atsirado dël þemaièiø dûnininkø átakos. Þemaitybë gali bûti lytis Ient ~ áent áeina (l. 213v). Aptarti dalykai (/uo/ neskyrimas, kai kuriais atvejais po kietø priebalsiø neraðoma galûnës nekirèiuota /a/ [pavyzdþiui, Ions l. 209v, 222v, 223v], vienaskaitos ánagininko galûnës /e/ þymëjimas raidëmis <i>, <y> ir pan.) tarsi rodytø, kad ðiø áraðø autorius (ar autoriai) galëjo bûti þemaièiai, nors ir stengësi raðyti aukðtaitiðkai. Frazë su ill. sg. [I]eyna Stonan Moteristes (l. 214v) á Ðiaulënø metrikus gali bûti patekusi ið RSc ar kitø religiniø raðtø arba buvusi kunigo gimtojoje tarmëje (raðyta Kazimiero Staigevièiaus, VI), nes iliatyvo vartojimo plotas yra tolokai nuo Ðiaulënø parapijos (plg. LKA III, þemël. 48). Ne visai aiðku, nuo kuriø metø lietuviø kalba buvo pradëti raðyti jungtuviø áraðai. Mat Ðiaulënuose bûta gaisro, sunaikinusio klebonijà ir knygas, kaip nurodo klebonas Rybskis ÐlnK ( ) antraðtiniame puslapyje 30. Neparaðyta, kada tas gaisras ávyko, bet galima spëti, jog tai atsitiko apie 1720 metus, nes trûksta metø metrikø (jø iðlikæs tik vienas kitas lapas). Neaiðku, ar lietuviðki metrikai pradëti raðyti po gaisro, ar jø bûta dar prieð gaisrà. Taèiau neabejotina, kad po 1738 metø Þemaièiø vyskupo Karpio vizitacijos lietuviðkai Ðiaulënuose niekas 28 Dauguma èia pateiktø pavyzdþiø raðyti Danieliaus Norvaiðo, Ðiaulënø klebono metais, kuris 1658 metais yra pasiraðæs: a me Daniele Narwoÿµ Parocho S aulanense (ÐlnK II 87). 29 Aleksas Girdenis, Danutë Girdenienë, 1759 metø Ziwato indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, ÐlnK antraðtinis puslapis: LIBER/ Baptisatorum/ Collectus per me/ Joannem Bonifacium Rybski/ Parochum Szaulanensem/ Anno Dni 1721/ Mense Novembri/ Die 15 etiam Conscriptus/ Ex Connotata Charta post Confla=/ grationem Parochi et Librorum. Pakrikðtytøjø knyga, sudaryta mano, Jono Bonifacijaus Rybskio, Ðiaulënø klebono, 1721 Vieðpaties metais lapkrièio 15 dienà, taip pat suraðyta ið sutikrintø lapø po klebonijos ir knygø sudegimo. 223 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

225 metrikø neberaðë. Vyskupas ásakë metrikø knygas raðyti lotynø kalba (non alio idiomate nisi latine). Ðis ir kiti nurodymai áraðyti vizitatoriaus pastaboje 31. Klebonas Rybskis atsiþvelgë á vyskupo pastabas. Tai rodo toks lotyniðkas áraðas po 1738 metø vizitacijos: Ego Ioannes Rybski Paro[chus]/ Szaulanensis Anno post [Visi]/tationem Illuµtriµsimi Dni Io[sephat]/ Michaelis Karp 1738 Februa[r]ij aµtiti Matrimo [in]/ter Aeliam Uirbukas de Villa/ Iogieùaycie Parochianum Radz[wi]/liscensem cum Marcianna Ba[lt?]/rayte de Bernocie Par ciane Szau/lane[n]si post tres bannas Singula[ribus]/ diebus festivis p[r] dicatis µine/ nullo impedimento. Attestentib[us]/ Franciµco Balciunas & Casimiro/ Vrbaytis de Bernocie. (ÐlnKJ 228v) 32 Galbût ðis klebono áraðas buvo pavyzdys, kaip reikia raðyti lotyniðkus metrikus. Tai patvirtintø kiti ÐlnKJ lotynø kalba raðyti metø krikðto (l ), 1740 metø jungtuviø (l. 197), metø krikðto (l. 197), metø jungtuviø (l ) áraðai tokio pat formato lapuose, kokiuose raðyti ir lietuviðki. Vienas kitas tø lapø áraðas, atrodo, galëjo bûti raðytas Ðiaulënø parapijos klebono Rybskio, likusieji asmens, kurio braiþas nesutampa su lietuviðkø metrikø braiþu, galbût Ðiaulënø kamendoriaus Jono Balkevièiaus (Joannes Balkiewicz), nes daugelyje vietø nurodyta, jog jis sutuokæs poras. To paties laikotarpio ÐlnK ( ) krikðto metrikai raðomi tik lotynø kalba pagal apeigynø nustatytà formà. Kadangi krikðto ir jungtuviø metrikus raðydavo tas pats asmuo (ar asmenys) 33, tie áraðai neturëtø skirtis. Nevienodumas atsirado dël to, kad kalbamoji krikðto metrikø knyga po vizitacijos buvo perraðyta ið ankstesniø numeruotø lapø, kaip paþymëta jos antraðtiniame puslapyje, laikantis nurodymø. Senuosiuose lapuose, kurie neiðliko, galimas dalykas, bûta ir lietuviø 31 Vizitatoriaus pastaba: Hic Liber Copulatorum m[atrimonium]/ Visitatione Ns tra Generali/ Coram Nobis est productus/ et quia formâ non debitâ/ inscribitur ideo injungitur/ ut secundam formam in/ agenda expreµsam inscri/ batur et non ab alio quâm/ ab ipso Sacerdote aµsistente/ Matrimonio. A o Dn i 1738/ D 11. Februarij./ Item ad minimum duo Testes/ [a]dhibeant et in hoc libro de-/scribantur; Idq debet fieri n[on/ a]lio idiomate nisi latine. dat[./ u]t µupra/ [Jose]phat Michàél Karp / [Episco]pus Samogitensis [paraðas] (ÐlnKJ 227v). Ði jungtuviø knyga pateikta mums per mûsø generalinæ vizitacijà. Kadangi raðoma netinkama forma, tai pridedama, kad bûtø raðoma pagal formà, iðspausdintà agendoje, ne kieno nors kito, o paties santuokoje dalyvaujanèio kunigo Vieðpaties metais, vasario 11 dienà. Taip pat tebûna pakviesti maþiausiai du liudininkai ir toje knygoje uþraðomi. Tai turi bûti daroma ne kokia kita kalba, o lotynø. Kaip anksèiau, Juozapas Mykolas Karpis, Þemaièiø vyskupas. 32 Að, Jonas Rybskis, Ðiaulënø klebonas, po Ðviesiausiojo Pono Juozapo Mykolo Karpio vizitacijos 1738 metais vasario [mënesá] dalyvavau Elijo Virbuko ið Jaugëlaièiø kaimo, Radviliðkio [parapijos] parapijieèio, ir Marcijonos Baltraitës ið Bernoèiø, Ðiaulënø [parapijos] parapijietës, jungtuvëse. Uþsakai paskelbti tris ðventadienius; jokiø kliûèiø neatsirado; dalyvavo liudininkai Pranciðkus Balèiûnas ir Kazimieras Urbaitis ið Bernoèiø. Atkreiptinas dëmesys á tai, jog ðis Rybskio lotynø kalba raðytas áraðas skiriasi nuo apeigynø pavyzdþio. 33 Kad raðyta tø paèiø asmenø, rodo tokie patys asmenvardþiø (pavardþiø) raðybos principai. 224 Archivum Lithuanicum 3

226 kalba raðytø metrikø. Jungtuviø metrikai nebuvo perraðyti, dël to lapai su lietuviðkais áraðais iðsaugoti. ÐlnK pirmojo lapo lotyniðkas áraðas nurodo, jog Ðiaulënø krikðto metrikus sutikrino Urinavièius: I.M.I./ Liber Baptisatorum/ Anni 1720 Connotatus per R. Dn [...]/ Urynawicz 34 (ÐlnK 1). Perraðius metø krikðto metrikus, vieno ið perraðinëtojø, atrodo, paties klebono Rybskio, áraðyta tokia pastaba: Cathalogus Baptisator / A o 1738 [d]iæ 4 ta Martij Post Visitationem Illuµtriµsimi/ Excellentiµsimi ac R[evere]ndiµsimi Dn i Dni Iosaphatt/ Michaelis Karp Episcopi S[a]- m[ogi]ti Custodis/ Pr lati Vilnensis Pr positi Trocensis jux/ta pr scriptum Ritualis Romani Connotatus/ A o Dni [d]iæ 4ta Martij (ÐlnK 37v) 35 Tad praëjus maþiau negu mënesiui nuo vizitacijos krikðto metrikø knygos sutvarkytos pagal apeigynø reikalavimus. Esama tam tikrø duomenø, jog kai kuriose kitose Lietuvos katalikø baþnyèiose metrikai raðyti á juodraðtinius lapus, ið kuriø vëliau lotyniðkai pagal agendø ir RSc nurodymus buvo perraðinëjama á knygas 36. Perþiûrëjus kelias deðimtis daugiausia XVII amþiaus baþnyèiø metrikø knygø, susidarë áspûdis, jog vienoje kitoje DLK baþnyèioje kunigai juodraðtinius metrikus taip pat galëjo raðyti ir lietuviðkai. Tai tarsi patvirtintø JnðK ( ) 1599 metø lotyniðkø áraðø lietuviðkos frazës: Nuo µenos Konar ewskienes (JnðK, 3v) ~ nuo senos Konarþevskienës; Onus ayciu iµ walsciaus vpites (JnðK, 3v) ~ Onuðaièiø ið valsèiaus Upytës; Kuisaÿciu Kuniga Klebona (JnðK, 4) ~ Kuisaièiø kunigà klebonà. Visos ðios frazës yra áraðø pradþioje. Tai galëtø rodyti, jog ir Joniðkyje bûta (juodraðtiniø) lietuviðkø metrikø, kurie perraðinëti, matyt, pradëti lietuviðkai, o toliau lotyniðkai. Tokiø lietuviðkø metrikø tikimybæ netiesiogiai rodytø gausios lietuviðkos ðio ðaltinio asmenvardþiø ir vietovardþiø lytys. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad ir ankstesniuose lotyniðkuose ÐlnKJ metrikuose uþfiksuota ádomiø lietuviø vardyno faktø, kuriuos galima palyginti su atitinkamais lietuviðkø metrikø duomenimis. Pavyzdþiui, metais uþraðyta gana daug gyvenamøjø vietø vardø lietuviðkø lyèiø 37 (èia jos paryðkintos): iz polekos, iz sideru, iz bobruiu, de zudausiu, de Pietroszaÿciu, de Eymuntayciu, de Anuszu, de Gieleziu, de Szeymentayciu, iz Lidewienos, iz karciemu, de szpiciu ir t. t (l. 37v). Ðios 34 I.M.I. Pakrikðtytøjø knyga, 1720 metais sutikrinta garbingojo pono [...] Urinavièiaus. Vardas dël apnykusio puslapio neáskaitomas. 35 Pakrikðtytøjø sàraðas sudarytas 1738 metø kovo 4 dienà po Ðviesiausiojo, Iðkiliausiojo ir Garbingiausiojo Pono Juozapo Mykolo Karpio, Þemaièiø vyskupo, Vilniaus kustodo ir prelato, Trakø prepozito, vizitacijos pagal Romos apeigø nuostatus Vieðpaties metais kovo 4 dienà. 36 Plg. Zinkevièius 1977, Dar plg. Kröþiø vikaro atsakymà vizitatoriui Tarkvinijui Pekului dël metrikø knygø pildymo: Knygos neturiu, bet raðau á lapus; vëliau juos suriðu á knygà (Þemaièiø vyskupijos vizitacija 1998, 179). Á (numeruotus) lapus XVII amþiaus pabaigoje metrikai buvo raðomi Alantõs, Antölieptës, Dafgailiø, Dotnuvõs ir kitose baþnyèiose. 37 Daugelá jø uþraðë Albertas Buðevièius (Albert Buszewicz), kuris bent metais buvo Ðiaulënø klebonas. Kai kurias lietuviðkas lytis uþraðë kiti (nenustatyti) asmenys (kunigai). Dar þr. vietovardþiø sàraðà. 225 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

227 lytys iðrinkos tik ið vieno lapo. Kelios deðimtys panaðiai uþraðytø oikonimø yra 30, 31v, 38 39, , lapuose. Viename áraðe pavartota moters asmenvardþio lietuviðka lytis (paryðkinta): Die Vltima Maij Bapt [isatus] est Bartholome[us] Jacobi Baùtromieiaytis et Marte Iuszkaytes de Ùatyniszk (l. 104) 38 ~ Juðkaitës (gen. sg. f.). Ádomus á tà paèià knygà áriðtas Kazimiero Staigevièiaus sudarytas Ðiaulënø parapijos 1706 metø gyventojø sàraðas (l ir ), kuriame taip pat daug tiksliai uþraðytø lietuviø asmenvardþiø: Ùaurinas Kurmelis, Sabelis Mikoùoiaytis, Adomas Ùukoszaytis, Ionas Noraytis, Abromas Baciuùaytis, Kasparas Miµiulis, Grigalus Wabaùas, Ierutis Atsokas, Waytekus Stephonaytis, Gabris Daukszas, Mikaùojus Kieypszasz ir kiti. Du þmonës sàraðe ávardyti vardu ir prievardþiu: Iurgis ateiunas, Andrzey ateiunas (l. 204v). Viena moteris uþraðyta Baltrameieny Naszle (l. 198v). Uþraðytos ir trijø gyvenamøjø vietø vardø lietuviðkos lytys (paryðkintos): Sioùo Notiniszki vel Abreskay (l. 198v), Sioùo Atsokay (l. 200v), Sioùo Nausodis alias [...] (l. 201). Ir kituose su Ðiaulënais susijusiuose ðaltiniuose galima rasti svarbios lituanistinës medþiagos. Ðiaulënø Roþinio brolijos knygoje ( ; toliau ÐlnRKn) yra trys puslapiai (l ) lietuviðko teksto: brolijos taisyklës, nuostatai (Pavinastis Broctwos Rozàncziaus SS Marios Panos) ir malda (Szwæncziawsi Maria Panna). Ðie tekstai á knygà áraðyti apie 1820 metus, nes jø braiþas toks pats kaip ir metais á ðià knygà áraðytø asmenvardþiø. Asmens, áraðiusio ðá lietuviðkà tekstà, nepavyko nustatyti. Kadangi ÐlnRKn pradëta raðyti klebono Kazimiero Staigevièiaus, kai kuriø metø brolijos nariø ir vardai, ir pavardës raðytos lietuviðkai, kaip ir 1706 metø Ðiaulënø parapijos sàraðe, plg.: Petras Steponaytis, Thamosius Andreiaytis, Andreius Bùoszkaytis, Matthiosius Stanaytis, Martinas Douidaytis 1710 (l. 6), Magdalena Adomayte, Kotryna Masiuùayte, Gendruuta Wayciuùayte 1710 (l. 6v), Ùaurius Baùtromiaytis 1709 (l. 7v), Iurgis Podzaytis, Iokubas Augustinaytis, Andrius Gudaytis 1709 (l. 8) ir kt. Taèiau beveik visos XVIII amþiaus paskutinio ketvirèio ir pirmos XIX amþiaus pusës moterø pavardës suslavintos. Tik nuo 1866 metø vël pradedama lietuviðkai (þemaièiø tarmës pagrindu) raðyti vardus ir pavardes, plg.: Zygmuntas Mikoùaiunas, Kazimieras Kurklinskis, Ionas Makreckis, Topilius Bakanowskis, Marcyjona Milkike, Konstancyja Dulinskajte, Mikols Kereêis, Liudwiks Norejka (l. 130v), Mikoùs Stankunas, Antans Sawickis, Iozapas Sawickis, Ona Sawickike, Ions Tautkus, Tekle Tautkajcze (l. 131), Iozapac Tikuyszis (l. 131v). Taip lietuviø asmenvardþiai raðyti 130v 140 ir v 39 lapuose. Prie tø asmenvardþiø du kartus lietuviðkai uþraðyta data: 1866 Metose Menese Lepo 28 (l. 143), 1867 Mienesie Iulius 26 (l. 142). Tad praëjus daugiau negu ðimtui metø Ðiaulënø kunigai iðmoko lietuviðkai raðyti ir datà. Kai kuriø valstieèiø asmenvardþiø lietuviðkos lytys uþraðytos ir 1729 metø Ðiaulënø dvaro inventoriuje: Iurgis kucharz (l. 4), Iozas Kaµparaytys (l. 4), Petras Podzaytys (l. 4), Gabrys Ùukoµzaytys (l. 4v), Gabrys Ranszys (l. 4v), Gabrys Baniulis (l. 5) Paskutinæ geguþës dienà pakrikðtytas Baltramiejus, Jokûbo Baltramiejaièio ir Mortos Juðkaitës ið Lotyniðkës [sûnus]. 39 Pradëta raðyti nuo knygos pabaigos. 40 Inwentarz maientnosci Szaulan drewnianych, 1729; LMAB RS, sign.: f Archivum Lithuanicum 3

228 Ðie faktai rodo, kad Ðiaulënø baþnyèios lietuviðki metrikai atsirado neatsitiktinai: jie turëjo tam tikrà aplinkà, kurioje jau funkcionavo kai kurie lietuviø raðomosios kalbos elementai. Lietuviðkø metrikø atsiradimà kalbamuoju laikotarpiu galima paaiðkinti tokiais Lebedþio þodþiais: XVI XVIII a. Lietuvoje nebuvo literatûrinio gyvenimo, bent kiek tai lieèia lietuviø literatûrà bei raðtijà. Nebuvo organizuojamojo nei katalikø baþnyèios, nei mokyklø vaidmens. Raðtai lietuviø kalba radosi daugiau spontaniðkai ir sporadiðkai! Dël to ir átakø ryðiø klausimas pas mus gana sudëtingas (Lebedys 1976, 19 20). Bent dabar atrodo, kad XVIII amþiaus pradþios Ðiaulënuose kasdienei komunikacijai pradëjo nebepakakti RSc áteisintos ðnekamosios lietuviø kalbos: atsirado lietuviðko raðto poreikis. Lietuviðkos lytys nelietuviðkuose XVII XVIII amþiaus tekstuose, pagaliau patys XVIII amþiaus lietuviðki tekstai rodo, kad Ðiaulënuose lietuviø kalba pradëta vartoti raðtu praktikos reikalams dël iðaugusiø vietos þmoniø poreikiø. IÐVADOS. Lietuviðki Ðiaulënø metrikai ( ) yra vertingas XVIII amþiaus pirmos pusës lietuviø kalbos paminklas. Manytina, kad lietuviðki metrikai atsirado spontaniðkai ir sporadiðkai. Jie rodo, kad lietuviø kalbos vartojimo sfera XVIII amþiuje plëtësi, atsirado kasdienis lietuviø kalbos raðtu vartojimo poreikis. Lietuviø kalba buvo pradëta vartoti praktikos tikslams, nes ja, matyt, greièiausiai buvo galima tvarkyti reikalus. Formavosi nuostata, jog dokumentus galima tvarkyti þmoniø ðnekamàja kalba, neiðskiriant ir lietuviø kalbos. Lietuviðki Ðiaulënø metrikai vienas ryðkiausiø to laiko kanceliarinio lietuviø kalbos stiliaus pavyzdþiø. Palyginti su lotyniðkais, lietuviðki metrikai trumpesni, juose uþraðyti tik bûtiniausi duomenys. Lietuviðkuose metrikuose dar trûko kai kuriø bûtinø elementø, pavyzdþiui, lietuviðkai raðomos datos. Lietuviðkus metrikus raðë veikiausiai ðeði asmenys. Taip pradëjo formuotis lietuviðkø metrikø raðymo tradicija: vieni raðtininkai ið kitø perëmë tam tikrà metrikø raðymo bûdà. Metrikø raðtininkai, matyt, buvo kunigai, t. y. asmenys, priklausæ privilegijuotam luomui. ÐlnKJ áraðø kalba aiðkiai suskirsto þmones pagal luominá principà: bajorø metrikai raðyti lenkiðkai, nebajorø (valstieèiø ir miestelio gyventojø) lietuviðkai; iðsilavinæ baþnyèios tarnai (kunigai, vargonininkas) pasiraðo ar uþraðomi lotynø kalba. ÐlnKJ lietuviðki metrikai turi platø lituanistiná kontekstà: lietuviðkas tekstas (datuotinas maþdaug 1820 metais) yra ÐlnRKn, asmenvardþiø lietuviðkø lyèiø gausu net keliuose su Ðiaulënø baþnyèia ir dvaru susijusiuose ðaltiniuose. ÐlnKJ kol kas vienintelë þinoma DLK Katalikø baþnyèios metrikø knyga, kurioje metrikai raðyti ir lietuviø kalba. Galimas dalykas, jog tokiø lietuviðkai raðytø metrikø bûta ir kitø Lietuvos baþnyèiø knygose. Kalbamojoje metrikø knygoje esantys lietuviø kalbos faktai (þodþiai ir tekstai) pirmieji Ðiaulënø apylinkiø raðto paminklai, atspindintys vienà kità tø vietø ðnektø tarminæ ypatybæ. 227 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

229 Ypaè vertinga ðiø áraðø vardyno medþiaga lietuviø kalba uþraðyti asmenvardþiai ir vietovardþiai. Remiantis jø uþraðymu galima tiksliau ávertinti ir geriau paaiðkinti kai kuriuos lietuviø vardyno reiðkinius. Literatûra ir ðaltiniai: AGENDA PARVA. In commodiorem vµum Sacerdotum Prouinci Poloni Conµcripta, VILN, Cum permiµµu Superiorum, AGENDA PARVA. In commodiorem vµum Sacerdotum Prouinci Poloni conµcripta. Superi[o]rum permiµµu, VILN : Typis Academi : SOC: IESV, AntDglKJ I Antalieptës (Daugailiø) krikðto ir jungtuviø metrikø knyga 1 ( ); laikoma Daugailiø baþnyèios archyve (pramaiðiui áriðti abiejø baþnyèiø áraðai). B ÛGA, KAZIMIERAS, 1961: Rinktiniai raðtai 3, Vilnius: Valstybinës ir mokslinës literatûros leidykla. D ROTVINAS, VINCENTAS, 1997: Maþosios Lietuvos vardyno ðaltiniai Vokietijos archyvuose, LKK 38, G ARLIAUSKAS, VIDAS, 1999: Lietuviðki XVIII a. Ðiaulënø baþnyèios metrikø áraðai lietuvos baþnyèiø metrikø knygø kontekste, Gimtoji kalba 9(387), G IRDENIS, ALEKSAS, DANUTË GIRDENIENË, 1997: 1759 metø Ziwato indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. Inwentarz maientnosci Szaulan drewnianych, 1729; LMAB RS, sign.: f JnðK Joniðkio baþnyèios krikðto áraðø knyga ( ); LVIA, sign.: f ap. 1 b. 76. K UZAVINIS, KAZYS, BRONYS SAVUKYNAS, : Lietuviø vardø kilmës þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. L AUMANE, BENITA, 1996: Zeme, jûra, zvejvietas. Zvejniecîbas leksika Latvijas piekrastç, Rîga: Zinâtne. LAV Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojø 1923 m. suraðymo duomenys, Kaunas: Finansø ministerija Centralinis statistikos biûras, L EBEDYS, JURGIS, 1976: Lietuviø kalba XVII XVIII a. vieðajame gyvenime, Vilnius: Mokslas. Lietuviø enciklopedija 1, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, Lietuviø kalbos tarmës. Chrestomatija, Vilnius: Mintis, Lietuvos TSR bibliografija 1, Vilnius: Mintis, MltKJ I Molëtø baþnyèios krikðto metrikø knyga ( ); laikoma Molëtø baþnyèios archyve (krikðto ir jungtuviø metrikai áriðti á vienà knygà). P ËTERAITIS, VILIUS, 1997: Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai. Jø kilmë ir reikðmë, Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. RSc Ritvale Sacramentorum, Viln, 1640 (ir tolesniø metø leidimai). Senasis Konstantino Sirvydo þodynas, fotografuotinis leidimas, parengë Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, SkmKJ I Skiemoniø krikðto ir jungtuviø áraðø knyga 1 ( ); laikoma Skiemoniø baþnyèios archyve (krikðto ir jungtuviø áraðai áriðti á vienà knygà). 228 Archivum Lithuanicum 3

230 Ðiaulënø baþnyèios 1854 metø inventorius; VUB RS, sign.: f Ðiaulënø baþnyèios (Ðiauliø a.) metø klebonø sàraðas. VUB RS, sign.: f ÐlnK Ðiaulënø baþnyèios krikðto metrikø knyga ( ); VUB RS, sign.: f ÐlnK I Ðiaulënø baþnyèios krikðto metrikø knyga ( ); VUB RS, sign.: f ÐlnK II Ðiaulënø baþnyèios krikðto metrikø knyga ( ); VUB RS, sign.: f ÐlnKJ Ðiaulënø baþnyèios metrikø knyga ( ); VUB RS, sign.: f ÐlnRKn Ksiæga Arcybractwa Roêancza Swiætego w Roku 1708 dla Koscioùa Parafialniego Szawlanskiego Sporzàdzona ( ) (Ðiaulënø roþanèiaus brolijos knyga); VUB RS, sign.: f UkmI Ukmergës apskrities seniûnijø 1765 metø inventoriai, parengë Algirdas Baliulis, Vilnius: Academia, Universitas Linguarum Litvani, ið lotynø kalbos vertë ir ávadà paraðë K[azimieras] Eigminas, Vilnius: Mokslas, V IDUGIRIS, ALOYZAS, 1998: Zietelos ðnektos þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø institutas. VK vietovardþiø kartoteka; laikoma Lietuviø kalbos instituto Vardyno skyriuje. Z[apo]wiedna Ksiàzka Inturskiego Kosciola (Inturkës baþnyèios prieðvedybiniø uþraðø knyga; laikoma Inturkës baþnyèios archyve). Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1977: Lietuviø antroponimika. Vilniaus lietuviø asmenvardþiai XVII pradþioje, Vilnius: Mokslas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas. Þemaièiø vyskupijos vizitacija (1579), tekstà parengë, ið lotynø kalbos vertë ir rodykles sudarë Liudas Jovaiða, Vilnius: Aidai, Vidas Garliauskas LITAUISCHE EINTRAGUNGEN AUS DEN JAHREN IN DEN KIRCHLICHEN TRAUREGISTERN VON ÐIAULËNAI Zusammenfassung Gegenstand des vorliegenden Aufsatzes sind neugefundene litauische Eintragungen aus den Jahren im Kirchenbuch Nr. 1 der Gemeinde Ðiaulënai im heutigen Kreis Radviliðkis (Handschriftenabteilung der Wilnaer Universitätsbibliothek, F , S , ). Man findet dort etwa 123 teils oder vollständig litauisch geschriebene, auf Trauungen bezügliche Eintragungen aus den Jahren Es liegen Eintragungen von sechs verschiedenen Schreibern vor. Einer von ihnen konnte als Ioannes Bonifacius Rybski, Pfarrer zu Ðaulënai in den Jahren (?), identifiziert werden. Von seiner Hand gibt es insgesamt 10 Eintragungen. Zwei Eintragun- 229 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

231 gen sind von der Hand des Pfarrers Casimirus Ioannes Staygewicz. Beide Namen waren in der Geschichte des litauischen Schrifttums bisher unbekannt. Nach einer Visitation des samogitischen (niederlitauischen) Bischofs Josephat Michael Karp in Ðiaulënai im Jahre 1738 wurde die Tradition litauischer Eintragungen von den Pfarrern aufgegeben. Die litauischen Eintragungen sind im Vergleich zum lateinischen Muster im Rituale Sacramentorum ziemlich kurz gefaßt. Man findet nur die wichtigsten Angaben über die Verheirateten, und zwar Namen und Wohnort, sowie die Namen der Zeugen. Das Datum wird immer lateinisch, nach dem Muster lateinischer Kirchenbücher, eingetragen. Einige kurze Eintragungen, die sich auf Namen und Wohnort der Verheirateten beschränken und weder das Datum noch die Namen der Zeugen enthalten, sind rein litauisch geschrieben. Es gibt einige dreisprachige Eintragungen (lateinisch, litauisch, polnisch). In vielen Eintragungen aus den Jahren gibt es solche kanzleisprachliche Ausdrücke wie: Ieyt Y stona Moteristes, Ieyt y Stono Moteriµtes, Yµtoy I stona Moteriµtes, Ient in µtona Moteriµtes, Ieyn Y stona Moteristes, [I]eyna Stonan Moteristes sind in den Ehestand getreten, 1 uµakimas, P[ir]mas azuµakmas erstes Aufgebot usw. Weitere, zum Teil der Kanzleisprache angehörende litauische Ausdrücke sind etwa: ateiune Fremde, Pirszlis Brautwerber, Swietkas Zeuge, Zakriµtionas Sakristan, naszlis Wittwer, su Naszle mit der Wittwe ; GuDaµ Russe, Gudie Russin. Diese Termini beziehen sich auf Beruf, Familienstand, Nationalität usw. derjenigen, die an der Trauung beteiligt waren. Die erwähnten litauischen Eintragungen lassen sich mit einer im Rituale Sacramentorum belegten Trauformel vergleichen. In beiden Fällen treten, als Elemente der Kanzleisprache, der Terminus Swietkas Zeuge und der Ausdruck moteriµten inµtoie sind in die Ehe getreten auf. Besonders wertvoll ist das onomastische Material (Orts-, Tauf- und Familiennamen), das in litauischer Gestalt erscheint. Die besprochenen litauischen Kirchenbücher sind ein wichtiges Denkmal der litauischen Sprache des 18. Jh., da im katholischen Großlitauen bisher keine Quellen dieser Art in litauischer Sprache vorlagen (im protestantischen Preußisch-Litauen sind viele Kirchenbücher aus dem 17. und 18. Jh. litauisch geschrieben). V IDAS GARLIAUSKAS Gauta 2000 m. sausio 20 d. Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija Priimta 2001 m. geguþës 21 d. Auðros Vartø g. 23 LT-2030, Vilnius, Lietuva e. p.: garvidas@takas.lt Archivum Lithuanicum 3

232 OIKONIMØ LIETUVIÐKØ LYÈIØ SÀRAÐAS. Ðiame sàraðe pateiktos lietuviðkø metrikø oikonimø lietuviðkos lytys ir dabartiniai jø atitikmenys. Be to, èia pateikiamos ir ankstesnës (t. y. XVII amþiaus lotyniðkø metrikø) tø paèiø oikonimø lietuviðkos lytys. Dabartinës vietovardþiø lytys imtos ið Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo þinyno 2 (Vilnius: Mintis, 1976). Kiti ðaltiniai nurodyti literatûros sàraðe 41. Abridskai (2) k. Ðiaulbnai Rd isz Abrieµku 1722 (ÐlnKJ 206v), Isz Abresku 1733 (ÐlnKJ 222) ~ Abrieskø (gen. pl.); plg. Sioùo Nakiµzki 42 v[el] Abreskay (ÐlnKJ 198v). Alantä (3b) mstl. Mlt Parafios Awantos 1723 (ÐlnKJ 207v) ~ *Avantos (gen. sg.). Baisógala (1) mstl. Rs Parafios Beysogaùas 1733 (ÐlnKJ 221v) ~ Beisogalas (gen. sg., tarm.). Barõniðkiai (1) k. Ðiaulbnai Rd isz Baroniµzkiu 1723 (ÐlnKJ 207v), Isz Baroniszkiu 1738 (ÐlnKJ 227v) ~ Baroniðkiø (gen. pl.); plg. Iµz Baranauszczyznas 1737 (ÐlnKJ 227) ~ *Baranauðèiznas (gen. sg., tarm.). Batktnai (1) k. Daugëlåièiai Rd isz Batkunu 1722 (ÐlnKJ 206) ~ Batkûnø (gen. pl.); plg. de batkunu 1641 (ÐlnKJ 97v), iê Botkunu 1642 (ÐlnKJ 101v). Belazöriðkis (1) vs. Ramygala Pn Isz Biaùozoryszkies 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ *Belozoriðkës (gen. sg.). Bernõèiai (2) k. Daugëlåièiai Rd [Is]z Bernocziu 1728 (ÐlnKJ 209v) ~ Bernoèiø (gen. pl.). Biridtiðkiai (1) k. Ðiaulbnai Rd Isz Biretyszkiu 1722 (ÐlnKJ 206); isz Biretiµzkiu [...] isz Biretiszkiu 1723 (ÐlnKJ 207) ~ Birietiðkiø (gen. pl.). Burvdliai (2) k. Petrìðkiai Pn Isz Burwielu Parafios Surviliszkies 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ Burveliø (gen. pl.). Butkiaj (2) Ðafkotas Rd Isz Butkiu 1729 (ÐlnKJ 211) ~ Butkiø (gen. pl.); plg. iz Butkielu 1641 (ÐlnKJ 98v) ~ *Butkeliø (gen. pl.). Èiutdliai (2) k. Daugëlåièiai Rd ysz Cziutelu 1719 (ÐlnKJ 214v), Isz Czutelu 1729 (ÐlnKJ 210), Isz Czutialu 1734 (ÐlnKJ 222v) ~ Èiuteliø (gen. pl.). Daugëlåièiai (1) k. Daugëlåièiai Rd Isz Daugieùayci[u] 1733 (ÐlnKJ 222) ~ Daugëlaièiø (gen. pl.); plg. iz daugieùayciu 1642 (ÐlnKJ 101v). Daujõèiai (2) Ðiaulbnai Rd yz Daujociu 1720 (ÐlnKJ 213), Isz Dawiociu 1731 (ÐlnKJ 212v), Isz Dauiociu 1737 (ÐlnKJ 226v) ~ Daujoèiø (gen. pl.); plg. iz dauiociu 1641 (ÐlnKJ 99), i dawiuãiu 1642 (ÐlnKJ 39v), dawiaãiu 1642 (ÐlnKJ 39). Daukðiaj (2) Ðiaulbnai Rd Isz Daukszu 1731 (ÐlnKJ 212v), yý Daukµziu 1720 (ÐlnKJ 213), Isz Dauksziu 1736 (ÐlnKJ 224) ~ Daukðiø (gen. pl.); plg. de Dauxu 1643 (ÐlnKJ 109v). 41 Dëkoju LKI Vardyno skyriaus vyresn. moksliniam bendradarbiui Laimuèiui Bilkiui, padëjusiam identifikuoti iðnykusiø vietø vardus. 42 Taisytas ið Nawinika. 43 Iðbrauktas. 231 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

233 Dauþnagiaj (3b) k. Ðafkotas Rd Is[z] Dauzngiu 44 Parafios Paszuszwia 1737 (ÐlnKJ 227) ~ Dauþnagiø (gen. pl.). Debejkiai (2) k. Ðafkotas Rd Isz Debeykiu 1728 (ÐlnKJ 209) ~ Debeikiø (gen. pl.). Drûlbnai (1) k. Aukðtupbnai Kp id 45 Druùayciu Kupizkio Parafios 1722 (ÐlnKJ 206) ~ *Drûlaièiø (gen. pl.). Dûdóniai (1) k. Ramygala Pn Isz Dudoniu Parafios Remigaùas 1725 (ÐlnKJ 208v) ~ Dûdoniø (gen. pl.). Gavbniðkiai (1) k. Radvìliðkis Rd Isz Gawienayciu Parafios Radwiliszkies 1732 ÐlnKJ 212v) ~ *Gavënaièiø (gen. pl.). Geèåièiai (1) k. Grimziaj Klm Isz Gieczayciu Parafios Kielmies 1723 (ÐlnKJ 207) ~ Geèaièiø (gen. pl.). Gimbógala (1) k. Ðeduvä Rd isz Gimbogaùas 1729 (ÐlnKJ 211) ~ Gimbogalas (gen. sg., tarm.) Ginèaj (4) k. PaðuðvYs Rd Isz Ginczu Parafias Paszuszwia 1737 (ÐlnKJ 227) ~ Ginèø (gen. pl.). Gadesiai (1) k. Daugëlåièiai Rd Isz Gudesiu 1729 (ÐlnKJ 210) ~ Gudesiø (gen. pl.); plg. iz Gudesiu 1641 (ÐlnKJ 97), de Gudesiu 1650 (ÐlnKJ 184). Ilguõèiai (2) k. Sedtnai Rd Isz Iùgocziu Parafios Radwiliszkies 1725 (ÐlnKJ 208v) ~ Ilguoèiø (gen. pl.). Jasåièiai (1) k. Ðiaulbnai Rd iµz Iaµay[c]iu 1723 (ÐlnKJ 207v); Isz Iasayciu 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ Jasaièiø (gen. pl.); plg. iz Iasiuùayciu 1641 (ÐlnKJ 100) ~ *Jasiulaièiø (gen. pl.). Jsodupiai (1) k. Baisógala Rs Iodupiu Parafios Beysogaùas 1733 (ÐlnKJ 221v) ~ Juodupiø (gen. pl.). Kanéivaièiai (1) k. Radvìliðkis Rd Isz Kanaywaycziu Parafios Radwiliszkies 1725 (ÐlnKJ 208v), µu Marcianna Kanaywayte Isz Kanawayciu Parafios Radviliszkies 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ *Kanaivaièiø (?) (gen. pl.). Kelmë (2) mst. Parafios Kielmies 1723 (ÐlnKJ 207) ~ Kelmës (gen. sg.). Kudinaj (3b) k. Ðiaulbnai Rd Iµz Kudynu 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Kudynø (gen. pl.); de kudynu 1641 (ÐlnKJ 98), szkudiniu 1642 (ÐlnKJ 38v), iz kutynu 1641 (ÐlnKJ 96v). Kunigìðkiai (2) k. Ðiaulbnai Rd isz Kunigiszkiu Parafios Szaulenu 1721 (ÐlnKJ 213v), isz Kunigiµzkiu 1723 (ÐlnKJ 207v), Iµz Kunigiszkiu 1734 (ÐlnKJ 222v) ~ Kunigiðkiø (gen. pl.); plg. i kuñigiskiu 1642 (ÐlnKJ 39v). Kapiðkis (1) mst. Kp Kupizkio Parafios 1722 (ÐlnKJ 206) ~ Kupiðkio (gen. sg.). Kartuvënai (1) mstl. Kartuvënai Ðl Parafios Kurtawienu 1737 (ÐlnKJ 225v) ~ Kurtavënø (gen. pl., tarm.). Lafksargis (1) vs. Ðiaulbnai Rd Isz Ùauksargiszkies Parafios Szavlenu 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ *Lauksargiðkës (gen. sg.). Lenårtuva (1) k. Ðiaulbnai Rd Isz Lanartawas 1731 (ÐlnKJ 212v) ~ *Lenartavas (gen. sg., tarm.). 44 Turëtø bûti Dauznagiu. 45 Turëtø bûti isz. 232 Archivum Lithuanicum 3

234 Ldvikainiai (2), dab. Aukðtíeji Ldvikainiai k. Griñkiðkis Rd, Þemíeji Ldvikainiai k. Ðafkotas Rd Isz Lewikayniu Parafi[as Pa]szuszwia 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Levikainiø (gen. pl.) 46. Lidkiai (2) k. Ðafkotas Rd Isz Lekiu 1729 (ÐlnKJ 210v) ~ Liekiø (gen. pl.); plg. iz Leikayciu 1641 (ÐlnKJ 98v) ~ *Leikaièiø (gen. pl.). Líepiðkiai (1) k. Ðiaulbnai Rd isz Liepiµzku Parafiei Szawlenu 1722 (ÐlnKJ 206v) isz lepiszkiu 1728 (ÐlnKJ 209v); Isz Lepiszkiu 1733 (ÐlnKJ 221v) ~ Liepiðkiø (gen. pl.); plg. iz lepiszkiu 1643 (ÐlnKJ 111). Mantvilìðkiai (1) k. Ðiaulbnai Rd Isz Mantwiùayciu 1729 (ÐlnKJ 211), Iµz Mantwiùayciu 1735 (ÐlnKJ 223) ~ Mantvilaièiø (gen. pl.); Isz Mantwiliszkies 1735 (ÐlnKJ 223) ~ *Mantviliðkës (gen. sg. f.). Matkåièiai (1) Daugëlåièiai Rd isz Metkayciu 1722 (ÐlnKJ 206), Isz Metkayciu Parafios [Ra]dwiliszkies 1728 (ÐlnKJ 209v) ~ *Metkaièiø (gen. pl.); plg. iz Miatkayciu 1641 (ÐlnKJ 98). Mikåiliðkiai (1) k. PaðuðvYs Rd Isz Mikayliszkiu 1729 (ÐlnKJ 210v) ~ Mikailiðkiø (gen. pl.). Miknaièiø k. Tytuvënø vls LAV Isz Michnayciu Parafios Sziùa 1737 (ÐlnKJ 225v) ~ Miknaièiø (gen. pl.). *Naupasodþiai (?), *Naupasodis (?), neidentifikuotas 47 ysz naupasodz[iu?] 1719 (ÐlnKJ 214v), Isz Naupasodziu 1724 (ÐlnKJ 208) ~ *Naupasodþia (gen. pl.); Isz naupasodzia 1724 (ÐlnKJ 208v), Isz Naupasodzia 1729 (ÐlnKJ 210) ~ *Naupasodþia (gen. sg., tarm.); plg. Sioùo Nausodis alias Pole[...] 1706 (ÐlnKJ 201) ~ *Nausodis. Nìrtaièiai (1) k. Daugëlåièiai Rd iµz Nyrtayciu 1723 (ÐlnKJ 207v), Isz Nyrtayciu 1731 (ÐlnKJ 212), Isz Nyrtayçiu 1736 (ÐlnKJ 223v) ~ Nirtaièiø (gen. pl.); plg. de Nartayciu 1641 (ÐlnKJ 98) ~ *Nartaièiø (gen. pl.). Nórkiðkiai (1) vs. Ðiaulbnai Rd Isz Norkiszkies 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ *Norkiðkës (gen. sg.). Notinìðkiai (2) k. Ðiaulbnai Rd ysz Notyniszkiu Parafias [S]zawlenu 1722 (ÐlnKJ 206v); Isz Notyniszkiu 1728 (ÐlnKJ 209) ~ Notiniðkiø (gen. pl.); plg. de Notiszku 1641 (ÐlnKJ 97). Pakapq VK dv. Ðafkotas Rd Isz Pakapies Parafi[os Tita]uienu 1737 (ÐlnKJ 225) ~ Pakapës (gen. sg.). Paltynai (1) k. Ðiaulbnai Rd Isz Paltynu Parafios Paszu[sz]via 1733 (ÐlnKJ 221v), Isz Paltynu Parafi[os] Paszuszwia 1737 (ÐlnKJ 225) ~ Paltynø (gen. pl.); plg. de Poltynu 1642 (ÐlnKJ 100v). PaðuðvYs (3b) mstl. Rd Parafies PaSzuszwia 1722 (ÐlnKJ 206v), Parafios Paszu[sz]- via 1733 (ÐlnKJ 221v) ~ *Paðuðvia (gen. sg., tarm.). Pövartyèiai (1) Ðeduvä Rd Isz Pawarticiu Parafios Szadawas 1736 (ÐlnKJ 224v) ~ Pavartyèiø (gen. pl.). 46 Plg. de Lewkaniu 1642 (ÐlnKJ 100v). 47 Plg. Nafkaimis (1) k. Tytuvënai Rs. 233 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

235 Perdkðliai (2) k. Smilgiai Pn Isz Perekszlu Parafios Smilgiu 1731 (ÐlnKJ 212) ~ Perekðliø (gen. pl.). Piktóniai (1) k. Ðafkotas Rd isz Piktoniu 1722 (ÐlnKJ 206) ~ Piktoniø (gen. pl.); plg. de Piktoniu 1642 (ÐlnKJ 38v), 1650 (ÐlnKJ 184v). Pliaðkiai (2) k. Baisógala Rd isz Pluµzkiu Parafies PaSzuszwia 1722 (ÐlnKJ 206v), Isz Pluszkiu [Pa]rafios Paszuszwia 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Pliuðkiø (gen. pl.). Polekqlë (2) Daugëlåièiai Rd Isz Polakas Paraf[ios] Radwiliszkies 1736 (ÐlnKJ 224) ~ *Polekas (gen. sg., tarm.); plg. iz polekos 1641 (ÐlnKJ 37v), iz polekoµ 1641 (ÐlnKJ 99) ~ *Polekos (gen. sg.); y pauùakos 1642 (ÐlnKJ 106v) ~ *Paulakos (?); iz Polekiu 1642 (ÐlnKJ 101v) ~ *Polek[i?]ø (gen. pl.). Proèitnai (1) k. Kairiaj Ðl Iµz Proczunu Parafi[os] Szaulu 1724 (ÐlnKJ 208) ~ Proèiûnø (gen. pl.). Puðinavä (2) k. Daugëlåièiai Rd Iµz Puszyniszkiu Parafios Radwiliszkies 1737 (ÐlnKJ 226v) ~ *Puðyniðkiø (gen. pl.). Radvìliðkis (1) mst. Parafios Radwiliszkies 1725 (ÐlnKJ 208v), Parafios Radviliszkies 1729 (ÐlnKJ 211v) ~ *Radviliðkës (gen. sg.). Ramygala (1) mst. Pn Parafios Remigaùas 1724 (ÐlnKJ 208v) ~ Ramygalos (gen. sg.). Ramõðkiai (2) k. PaðuðvYs Rd Isz Ramoszkiu Parafios [Pa]szuszwia 1732 (ÐlnKJ 212v) ~ Ramoðkiø (gen. pl.). Repðiaj (4) k. Ðiaulbnai Rd Isz Repszu 1730 (ÐlnKJ 211) ~ Repðiø (gen. pl.). *Sagèiai (?), neidentifikuotas Isz Sakciu 1731 (ÐlnKJ 212v) ~ *Sagèiø (?) (gen. pl.). Sìdariai (1) k. Ðiaulbnai Rd isz Sideru 1722 (ÐlnKJ 206) ~ Sider(i)ø (gen. pl.); isz Sidaru 1733 (ÐlnKJ 221), Iµz Sidaru 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Sidar(i)ø (gen. pl.); plg. iz sideru 1641 (ÐlnKJ 37v). Sìmaniðkiai (1) k. Tytuvënai Rs Isz Symuniµzkiu 1720 (ÐlnKJ 213) ~ Simuniðkiø (gen. pl., tarm.). Skirijõèiai (2) k. Radvìliðkis Rd isz Skiriocziu Parafios Radwiliszkies 1728 (ÐlnKJ 209) ~ Skirijoèiø (gen. pl.). Skliõriðkiai (1) k. Ðiaulbnai Rd isz Skloriµzkiu 1721 (ÐlnKJ 213v); Isz Skloryszkiu 1729 (ÐlnKJ 210) ~ Sklioriðkiø (gen. pl.). Smilgiai (2) mstl. Pn Parafios Smilgiu 1731 (ÐlnKJ 212) ~ Smilgiø (gen. pl.). Spièiaj (4) k. Daugëlåièiai Rd Isz Spiciu 1729 (ÐlnKJ 210v), Isz Spicziu 1736 (ÐlnKJ 223v) ~ Spièiø (gen. pl.); plg. de Spiciu 1641 (ÐlnKJ 96). Survìliðkis (1) mstl. Kdn Parafios Surviliszkies 1729 (ÐlnKJ 209v) ~ Surviliðkës (gen. sg.). Ðedbörai (2) k. Tytuvënai Klm Isz Szedbaru Parafios Titawienu 1736 (ÐlnKJ 223v) ~ Ðedbarø (gen. pl.). Ðeduvä (3b) mst. Rd Parafios Sziadwos 1719 (ÐlnKJ 214v); Isz Szadawas 1735 (ÐlnKJ 223), Parafios Szadawas 1736 (ÐlnKJ 224v) ~ Ðedavas (gen. sg., tarm.). 234 Archivum Lithuanicum 3

236 Ðiaulåièiai (1) k. Ðiaulbnai Rd isz Siaulayciu 1721 (ÐlnKJ 213v), isz Szawùayciu 1722 (ÐlnKJ 207v) ~ Ðiaulaièiø (gen. pl.); plg. iz Szauùayciu 1641 (ÐlnKJ 97). Ðiaulbnai (1) mstl. Rd Parafios Szaulenu 1721 (ÐlnKJ 213v), Parafios Siaulenu 1722 (ÐlnKJ 206v), Parafiei Szawlenu 1722 (ÐlnKJ 206v), Isz Szavlenu 1731 (ÐlnKJ 212) ~ Ðiaulënø (gen. pl.); plg. iz Szaulenu 1642 (ÐlnKJ 101v). Ðiauliaj (4) mst. Parafi[os] Szaulu 1724 (ÐlnKJ 208) ~ Ðiauliø (gen. pl.); plg. iz Szauliu 1641 (ÐlnKJ 99). Ðìluva (1) mstl. Rs Parafios Szyùa 1731 (ÐlnKJ 211v) ~ *Ðila (gen. sg., tarm.). Ðniûråièiai (1) k. Radvìliðkis Rd isz Sznuraycziu Parafios Radwiliszkies 1726 (ÐlnKJ 209) ~ Ðniûraièiø (gen. pl.). Ðûdåièiai (1) k. VK, dab. Sodåièiai (1) k. Ðiaulbnai Rd; plg. Ðudaièiø (Sodënø) k. Ðiaulënø vls. Ðl 1925 LAV Isz Szudayciu 1732 (ÐlnKJ 221) ~ Ðûdaièiø (gen. pl.); dar plg. iz sodayciu 1641 (ÐlnKJ 98), de sodayciu 1642 (ÐlnKJ 103v) ~ Sodaièiø (gen. pl.). Ðûdafsiai (2) VK, dab. Pakalnaèiai (2) k. Ðafkotas Rd Isz Szudausiu 1737 (ÐlnKJ 226v) ~ Ðûdausiø (gen. pl.); plg. de Szudauµiu 1638 (ÐlnK 31v), de zudausiu 1641 (ÐlnKJ 37v), de szudausiu 1642 (ÐlnKJ 38). Tytuvënai (1) mst. Klm Parafios Titavienu 1729 (ÐlnKJ 210v); Parafios Titawienu 1736 (ÐlnKJ 223v) ~ Tytavënø (gen. pl.); plg. iz Titowienu 1641 (ÐlnKJ 96v). Tolaèiai (2) k. Tytuvënai Klm Iµz Toùuciu Parafios Titawienu 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Toluèiø (gen. pl.). Trakìniai (2) k. Kurkliaj, Skiemónys An isz Trokiniu Parafios Awantos 1723 (ÐlnKJ 207v) ~ *Trokiniø (gen. pl.). Varnióniai (1) k. Daugëlåièiai Rd iµz Warnioniu 1719 (ÐlnKJ 214v), Isz warnioniu 1738 (ÐlnKJ 227v) ~ Varnioniø (gen. pl.); plg. de Warniu 1641 (ÐlnKJ 97v) ~ *Varniø (gen. pl.); de Wornioniu 1641 (ÐlnKJ 97v), de Warnioniu 1642 (ÐlnKJ 101v). Vilejkiai (2) k. Pakapq Ðl Isz Wiùeykiu Parafios Kurtavienu 1737 (ÐlnKJ 226) ~ Vileikiø (gen. pl.). Vilkiðkiai (1) k. ÞaiginYs Rs yý Wilkiszku Parafias Syùa 1720 (ÐlnKJ 213) ~ Vilkiðkiø (gen. pl.). Virikauskiaj (4) k. Ðiaulbnai Rd Isz Wyrykauskiu 1734 (ÐlnKJ 222v) ~ Virikauskiø (gen. pl.). Vizgiaj (4) k. VK Tytuvënai Klm, Ðìluva Rs Isz Wizgiu 1729 (ÐlnKJ 211) ~ Vizgiø (gen. pl.). Zastaièiai (2) k. Kurðbnai Ðl de Zastarciu 1732 (ÐlnKJ 221) ~ Zastarèiø (gen. pl.). Þarniaj (4) k. Daugëlåièiai Rd Isz Zarniu Parafios Radviliszkies 1730 (ÐlnKJ 211v) ~ Þarniø (gen. pl.). Þàsåièiai (1) k. Ðiaulbnai Rd Iz Zàsayciu 1722 (ÐlnKJ 206); Isz Zàsayciu 1725 (ÐlnKJ 208v); Isz Zàµayciu 1733 (ÐlnKJ 222v) ~ Þàsaièiø (gen. pl.); plg. de ansiayciu 235 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

237 1641 (ÐlnKJ 97v) ~ *Þanseièiø (gen. pl., tarm.); iz àsiayciu 1641 (ÐlnKJ 98) ~ *Þàseièiø (gen. pl.); de àsojciu 1643 (ÐlnKJ 110) 48. Þeimiaj (4) k. Ðiaulbnai Rd Isz Zieymiu 1733 (ÐlnKJ 222) ~ Þeimiø (gen. pl.); plg. de ejmielu 1643 (ÐlnKJ 109v) ~ *Þeimeliø (gen. pl.); de eymiu 1643 (ÐlnKJ 114), de eymiu 1643 (ÐlnKJ 114v). Þilåièiai (1) k. Tytuvënai Klm Isz Zyùayciu Parafios Titavienu 1729 (ÐlnKJ 210v) ~ Þilaièiø (gen. pl.); plg. de yùayciu 1641 (ÐlnKJ 97v). LIETUVIÐKI ÐIAULËNØ BAÞNYÈIOS METRIKØ KNYGOS JUNG- TUVIØ ÁRAÐAI. Publikacijoje pateikiami visi Ðiaulënø baþnyèios metrikø knygos ( ) áraðai, kuriuose visas tekstas ar jo dalis (bent keli þodþiai) raðyta lietuviø kalba. Tose vietose, kur ámanoma patikimai atstatyti smarkiai apgadintà originalo tekstà, dedami lauþtiniai skliaustai, pavyzdþiui: M[o]terystes, Parafias [S]zawlenu ir pan. Lauþtiniuose skliaustuose raðomos atstatomos originale sutrumpintø lotyniðkø, lenkiðkø þodþiø raidës: [d]iæ originale raðoma iæ ir pan. Taip pat lauþtiniai skliaustai su daugtaðkiu [...] raðomi ten, kur neámanoma atstatyti teksto arba tuose straipsnio pavyzdþiuose, kur praleidþiamas tekstas. Kai kurie lotyniðkø tekstø vertimai raðomi taip pat lauþtiniuose skliaustuose. Þenklas / reiðkia, jog originale pradedama raðyti ið naujos eilutës, þenklas rodo, kad tose vietose praleisti nelietuviðki originalo áraðai. Taisymai, braukymai ir pan. nurodyti iðnaðose. Iðnaðose taip pat aptarti ypatingesni raidþiø raðymo atvejai. Atkreiptinas dëmesys á tai, jog originale kai kurios raidës, þyminèios skirtingus garsus, raðomos kone identiðkai. Rybskis ir II raðtininkas kartais identiðkai raðo raides <a> ir <u>, kurios þymi /a/ ir /u/. Dël to kai kuriais atvejais galima skaityti dvejopai: ir µu Marcion-a Morkayte, ir µu Marcion-u Morkayte (l. 211), µu Agot-a Wiloszayte ir µu Agot-u Wiloszayte (l. 222v), Isz Naupasodz-ia ir Isz Naupasodz-iu (l. 210) ir kt. II raðtininkas /v/ þymi <w> ir <v>, taèiau ne vienu atveju sunku nustatyti, kuri raidë paraðyta. Kai kuriais atvejais nelengva nustatyti /s/ þymëjimà, nes labai panaðiai arba nepakankamai aiðkiai raðomos raidës <s>, <S>, <µ>. Tad pateiktoje áraðø publikacijoje neiðvengta tam tikros interpretacijos. Dël galimø klaidø ar netikslumø visà atsakomybæ prisiima publikacijos parengëjas. [206] Anno 1722 [d]iæ 4ta Ianua[...]/ Ieyt Y stona Moteristes Kasp[...]/ Rymeyka isz Metkayciu Su [...]/ Iozapayte 49 naszle Isz 50 Bire/tyszkiu Abu paraphios Szaulenu./ Pirszlis Ir Swietkas Mathiosius/ Iudeykis isz Batkunu. [I, Rybskis] (plg. 1 pav.) 48 Pasitaiko uþraðymø isz Zàseciu 1722 (ÐlnKJ 206v), isz Zàsiaciu 1722 (ÐlnKJ 206v) ir t. t. ~ *Þàseèiø<*Þàseièiø, plg. Zasdèiai Zíetela (Baltarusija) (Vidugiris 1998, 823). Pagal uþraðytas lytis atrodo, jog XVII amþiuje egzistavo variantai: *Þàsaièiai ir *Þàseièiai. 49 Po ðio þodþio yra iðblukæs vardaþodis. 50 Liet. Isz uþraðytas ant lot. de. 236 Archivum Lithuanicum 3

238 A o. 1722/ [d]iæ 4ta Ianuarij./ Ieyt istona Moteriµtes Mikola 51 / Dragunaytis isz Biretiµzkiu Su/ Agatha Hryszkayte isz butkaycu/ ateiune. Pirszlis Iurgis Stanku/nas isz Piktoniu. [I, Rybskis] (plg. 1 pav.) Eodem [d]iæ Ieyt y Stona Moteriµtes Ka/zimieras Puykiewicza id 52 Druùayciu/ Kupizkio Parafios Su Ona Urbay/ticia Klapetiene isz Sideru:/ Pirszlis Ionas Mataytis de sidory [I, Rybskis] (plg. 1 pav.) Ianuarij/ Eodem [d]iæ Ieyt y Stono Mo/teriµtes Gabris Baniulis/ Su Kriµtin[u?] Tikuyszieni 54 n[a]/szli abudu Iz Zàsayciu Pi[r]/mas azuµak.mas 55 [II?] A o 1722 [d]iæ 12 Ianuar[i]j/ Iµtoy Y stona Moteriµtes An/dr ey Federowic z Sakciow/ alias Wornianec z Pann[à] D[o]/rotà Radziszownæ z tamtæ [...]/ Obudwa Parafiey Szaulanµkiey/ Testis Infra Scriptis./ Nizey na podpisie wyraz[...]/ wyswiadc am podlega iego [sic!]/ wµ elki pilny [...]/ ze niema Ãadney przeµ kody [n]/ad Contrahendum matrimo[nium]/ In Fid[e]m Podpisuiæ/ [paraðai] [I, Rybskis] [206v] A o 1722/ [di]æ 25 Ianua/rij IEyt i Stona/ M[o]teriµtes Gabri Baniulis Su Kry/stna Tykuysienie Naµzle abu/ isz Zàseciu Parafios Siaulenu/ Testis Gabriel Mickus de/ Lewikoynie 56. [I, Rybskis] [d]iæ 8a ejusdem 57 Yeytt y stono/ Moteriµtes Baùtramiejus Ba/joras isz Liepiµzku Parafei/ Szawlenu Su Konstancia Kiaw/kùayte isz Pluµzkiu Parafies Pa/Szuszwia. Testis 58 [I, Rybskis] [d]iæ 3tia Maj Ieyt Y stana Mote/riµtes Andrejus Rudaytis isz/ àseciu Su Agata Mockayte/ abu isz Zàsiaciu Parafios Szaw/lenu Testis Ioannes Puczkas [I, Rybskis] [d]iæ 10 Maj Ieyt Y stona Moteri/µtes Baltramiejus Pykczaytis/ isz Abrieµku µu Ona Ziur/[k?]laycia abu iµz abrieµku Para/fios Szaulienu. Testis Abra/hamus Rymeyka de Abreµki. [I, Rybskis] [d]iæ 24 Iunij Iæyt y µtona Moteryµtes/ Kazimieras Szymanowicz ysz P[...]/niszkiu µu Elena Krysztapienie 59 / naszle ysz Notyniszkiu Parafias/ [S]zawlenu Testis Lawrætius Kisie/ [lie]wµki [II] [207] A o 1723/ [d]iæ 24 Januarij [...] 51 Tai autentiðkas gyvosios kalbos faktas, plg. Mikoùa Putna (nom. sg.) 1765 (UkmI 98). Dar plg. Alexa Kiawùenas 1636 Nmè (Lebedys 1976, 80), Indra Juzukenas 1765 (UkmI 97), Juza Mejlus 1765 (UkmI 95), Stapona Kniezius 1736 (ÐlnKJ 223v) ir Ãleksa, Juzä, Mikolä (Kuzavinis, Savukynas , 65, 214, 270) visur ðiais atvejais nom. sg. 52 Turëtø bûti isz. 53 Ðis visas áraðas subraukytas. 54 <T> per vidurá perbraukta brûkðneliu kaip, pvz., <F>. 55 Ðiame þodyje tarp <k> ir <m> vietoj <i> yra taðkas. 56 Plg. ankstesná, t. y metø sausio 20 dienos, áraðà. 57 T. y. Februarij Neáraðytas liudytojas Po ðio þodþio iðbrauktas þodis Iµz. 237 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

239 1 pav. ÐlnKJ: l. 206 fragmentas su I raðysenos (Rybskio) áraðais, prasidedanèiais: Anno 1722 [d]iæ 4ta Ianua[...] Ieyt Y stona Moteristes [...]; A o [d]iæ 4ta Ianuarij. Ieyt istona Moteriµtes [...]; Eodem [d]iæ Ieyt y Stona Moteriµtes [...]; VUB RS, sign.: f Fot. Giedrius Subaèius 238 Archivum Lithuanicum 3

240 Eodem diæ Iæyt y µtona [Mo]/teriµtes Samuylis Andr[...]/tis Isz Gieczayciu Parafios/ Kielmies naszlis µu Konµtan[cia/ Z?]unducia Isz Zejmial[...] Pa[rafios]/ Szawlenu. Swietka 60 / [...]is yµz Giecz[...] [II] [207v] [d]iæ 4ta aprilis Ieyt y Sto/na moteriµtes Martinas/ Blazis isz Baroniµzkiu/ µu Agata Dragunaytenie/ naµzle isz Biretiµzkiu/ Swietka Iurgis Eydukay/tis isz Biretiszkiu [III] Eodem die Kazimieras/ Zwieraùaytis isz Kudyn[u?]/ µu Anna Zwirbùayte isz/ Trokiniu Parafios Awan/tos Swietkas Kazimieras/ Baniulis isz Medynu [III] Eodem die Mikaùoius Ey/[...]iunas isz Szawùayciu Su/ Ewa Kuralenia Naszla/ isz Kunigiµzkiu/ Swietkas Mikolas Rudis Zakriµti/onas Szaulenu [III] [die] 9 maij Iæyt y µtona mo/teristes Kazimieras Macay/tis iµz Batkunu µu Zophia/ Warakunµkayte iµz Iaµay/[c]iu Swietkas Ionas Gal-/[g]ins iµz Nyrtayciu [II] ANNO 1724 [208] IANVARIV[S]/ [d]iæ 8 IEyt ystona M[o]te/rystes Mikoùas Paù[...]/ Iµz Procziunu Parafi[os]/ Szaulu µu Onna Iangi/nayte Isz Naupasodziu/ Testis Ioannes Bodan/ de naupasodzie [II] ANNO 1725/ IANVARIVS [208v] IVLIVS/ [d]iæ 20 Mikoùas Matay/tis Isz Kanaywaycziu Pa/rafios Radwiliszkies µu/ Marianna Ramanauskie/nia naszle Isz naupasodzie/ Testis Franciscus Baùczaytis/ de Czutele [II] AVGVSTVS/ [d]iæ 21 Iæyt ystona/ moterystes Stanisùo[was]/ Mikoùaytis Isz Iùgocziu/ Parafios Radwiliszkies/ µu Elzbieta Rymaùayte/ Isz Batkunu, Testis Pe/trus Giedmin de Batku/ny [II] [d]iæ IEyt ystona mo/terystes Iokubas / Indruùaytis Isz Du/doniu Parafios Remi/gaùas Su Iudyta Czapu/ùayte Isz Zàsayciu/ Testis Stephanus Pucz/kus de Zàµaycie [II] [209] Anno 1726/ [d]iæ 27 Ianuary/ Iæyt ystona moterystes/ Ùawrynas Stanisùowaytis/ isz Sznuraycziu Parafios/ Radwiliszkies Su Onna/ Doweykayte Isz Biretysz/kiu/ Testis Petrus Stryùa ibidem [II] Anno 1728/ [d]iæ 24 8bris/ Iæyt ystona moteristes Io[za]/pas Utakis Naszlis Isz Kan[.../...]u Parafios Kielmies µu I[...]/ta Ionkayte Isz Notyniszkiu [II] 60 Swietkas(?) 239 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

241 Eodem diæ Iozapas Pasz/kauskas isz Skiriocziu/ Parafios Radwiliszkies µu/ Marianna Bakticzia Isz/ Warnioniu./ Testis Iozephus Bacziulis de/ wornianis [II] [d]iæ 7ma Piatras Siutkus/ µu Paraska Ulinskayte a[bu]/ Isz Debeykiu/ Testis Laurentius [...] [II] [209v] 14 9bris Andreius Giaùa/[zu?]s µu Kotryna Urbayte abu/ [Is]z Bernocziu./ Testis Nicolaus Baioras de/ Bernocie [II] Eodem diæ Ions Norwayszas/ Isz Metkayciu Parafios Ra/dwiliszkies µu Magdalena/ Symaytienia naszle isz lepisz/kiu. [II] Anno 1729/ [d]iæ 9na Ianuarij Ions Podzay/tis µu Elzbieta Stasayticzia/ abu Isz Iasayciu/ Testis Michael Sàgaylus ibid [II] Februarius/ [d]iæ 2 Iozapas Bernotay/tis Isz Ùauksargiszkies/ Parafios Szavlenu µu Mar/ cianna Kanaywayte Isz/ Kanawayçu Parafios Ra/dviliszkies./ Testis Casimirus Szulmis/ de Biretyszkiu [II] Eodem diæ Stanisùovas/ Kaùwaytis Isz Burwielu/ Parafios Surviliszkies/ [µu Ko]t[ry]na Gayùayte [210] Isz Gudesiu./ Testes Stephanus Brey[...]/ de Gudesy Elias Dransu[t]is [II] [d]iæ 6 Martinas Staczausis/ Isz Skloryszkiu 61 µu Kotry/na Dyktarayte Isz Nor/kiszkies./ Testis Georgius Lenkiewicz/ Organarius Szavlanensis [II] Eodem diæ Mikoùas Man/drawickas µu Agota Kir/wialucýa abu Isz Biaùozo/ryszkies./ Testis Alexander Kozùov/ski ibidem [II] Eodem diæ Mikoùas Lolis/ Isz Naupasodzia µu Ma/gdalena Kurayte Isz Czute/lu:/ Testis Ioannes Bohdan/ ibidem [II] Eodem diæ Grygalus Kri/µokaytis isz Pakalnisz[...]/ Parafios Radviliszkies µ[u]/ Onna Knieyzayte Isz Gu/desu/ Testis Stephanus/ [...]szas de Gudesy [II] [210v] MAIUS [d]iæ 7ma Baùtramieius/ Stasiuùaytis Isz Zyùayciu/ Parafios Titavienu µu Ko/tryna Dryzayte Isz Lekiu/ Testis Danielus Kiaukszas/ de Koùpaki [II] Iunius 1729/ [d]iæ 5ta Kazimieras Ùatway/tis Isz Spiciu µu Magdale/na Baiorayte Isz Ber[no?]/ciu. Testis Matias Dar/gvaaynis [sic!] de Gudesy [II] Iulius/ [d]iæ 17 Abromas Berno/taytis Isz Mikayliszkiu/ µu Onna Gulbinayte Isz/ Budru, Testis Casimirus/ Bohdan de Michayliszki [II] [d]iæ 31 Iozapas Iudeykis/ Batkunu µu Zophia/ [...]ayte Isz lepiszkiu/ [Testis...]us Szulmis [II] 61 Trys raidës þodþio pradþioje perbrauktos kryþmai. 240 Archivum Lithuanicum 3

242 [211] 8ber 62 / [d]iæ 9 na Wùadysùowas Gru/zaytis µu Marcionna Mor/kayte abu Isz Warnioniu/ Testis Mateus Dobozynski/ ibidem [II] (plg. 2 pav.) [d]iæ: 22 Grygalus Samcza/niuk Isz Butkiu µu He/lena Siemionowna Isz/ Wizgiu, Testis Casimirus/ Sapkowski de Piktoynie [II] (plg. 2 pav.) [d]iæ 23 Symonas Szypulskis/ isz Gimbogaùas µu Elzbieta/ Czasiuùayte Isz Mantwiùay/ciu, Testis Andreas Pliki[u]/nas ibidem [II] (plg. 2 pav.) Anno 1730./ Ianuarius/ [d]iæ 8 [...] Eodem diæ Martinas Kisz/ùaytis Isz Debeykiu µu K[o]/tryna Iankunayte Isz Szu/dausiu, Testis Gabriel Pe/czkus de Warenkiszki [II] Eodem diæ Iozapas Giaùazus/ Isz Giaùaziu µu Onna/ Lulayte Isz Repszu,/ Testis Ioannes Swetik de/ Atsokoviszki [II] [211v] APRILIS/ [d]iæ 23 Stanisùowas Fieda/rawiczia naszlis 63 Isz Zarniu Para/fios Radviliszkies µu El/zbieta Knieyzenia naszle/ Isz Gudesu, Testis Matias/ Dargwaynis ibidem [II] Iunius 64 / [d]iæ 8 Staponas Adomay/tis Naszlis Isz Daugielay/ciu µu [II] Iunius/ [d]iæ 17 Tamoszus Rayszay/tis µu Marianna Girslay/te abu Isz Mantwiùayciu/ Testis Andreas Plikiunas/ ibidem [II] Augustus/ [d]iæ 20 Iozapas Baùczay/tis Isz Naupasodziu µu Eva/ Augustayte Isz Czutelu/ Testis Casimirus Tweraytis 65 / ibidem [II] Anno 1731/ Ianuarius/ [d]iæ 10 Andreius Haùauczay/[tis Isz] Wizgiu Parafios Szyùa/ [µu...] Ka[y]renayte Isz Sz[y/ùa?] [II] [212] APRILIS/ [d]iæ 1ma Martinas Puypa/ Isz Perekszlu Parafios Smil/giu µu Juditha Krysciukay/te isz Czutelu, Testis Ioan/nes Stepuszuytis De Naupa/µodzie [II] MAIUS/ [d]iæ 13 Adomas Tykuy/szaytis µu Eva Milvi/dayte abu Isz Szavlenu/ Testis Stephanus Eydukay/tis de Kunigiszki [II] Eodem diæ Kasparas Ra/meyka naszlis Isz Metkay/ciu Parafios Radviliszki[es]/ µu Elena Adomaytien[...]/ naszle Isz Warnioniu [II] IUnius/ [d]iæ 10 Matyioszus Stap[u?]/szuytis µu Elena Szlep[...]/tayte abu Isz Naupasodzi[u?]/ Testis Ioannes Bohdan ibi[d] [II] Eodem diæ Matyioszus Kiatu/rakis Isz Nyrtayciu µu Ma/gdalena Pikczuwienia/ nas[z]/le Isz Medynu, Testis Ga/briel Ranszys de Wy/rzychow [II] 62 Prieð tai esanèioje eilutëje pradëta raðyti data, kurios dël iðblukusio popieriaus negalima áþiûrëti. 63 Þodis áterptas á tekstà. 64 Bandyta trinti visà ðità nebaigtà áraðà. 65 <T> su brûkðneliu per vidurá. 241 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

243 2 pav. ÐlnKJ: l. 211 fragmentas su II raðysenos áraðais, prasidedanèiais: 8ber [d]iæ 9 na Wùadysùowas Gruzaytis [...]; [d]iæ: 22 Grygalus Samczaniuk [...]; [d]iæ 23 Symonas Szypulskis [...]; VUB RS, sign.: f Fot. Giedrius Subaèius 242 Archivum Lithuanicum 3

244 [212v] Augustus/ [d]iæ 16 Mikaùoius Ùawry/naytis Naszlis Isz Lawi[...]/niu Parafios Paszuszwiu[?] µu/ Magdalena Giaùazenia Nasz/le Isz Szawùayciu/ Testis Elias Gaùazus ibidem [II] 8ber/ [d]iæ 28 Samuylis Szymkia/wiczia Isz Sakciu µu Mar/cionna Augustynayte Isz/ Dawiociu, Testis Casimirus/ Kryùowicz de Sakcie [II] [d]iæ 21 Ionas Krapauskis/ µu Marianna Pawlauskie/nia abu Isz Szawlenu/ Testis Michael Sliski ibidem [II] Eodem diæ Piatras Wit/kauskas Isz Lanartawas µu/ Marianna Ùaureckayte/ Isz Daukszu [II] Anno 1732/ [d]iæ 10 Iokubas Szioszas/ naszlis Isz Gawienayciu Pa/rafios Radwiliszkies µu/ Iudita Styknienia naszle/ Isz Warnioniu, Testis Ia/cobus Skiriiotis de Skiri/iocie [II] Eodem diæ Matyioszus B[al]/trukaytis Naszlis Isz Sklo/ryszkiu µu Onna Kurayte/ Isz Ramoszkiu Parafios/ [Pa]szuszwia, Testis Ste/[......k]aytis de [...] [II] [213] 1720/ die 1 Octobris Kazimieras Purzeckis yý/ Wilkiµzku Parafias Syùa/ µu Iudytà Kaµparayty yz/ Daujociu II 66. [IV] (plg. 3 pav.) Mikoùas Urbonaytis yý/ Daukµziu Ywa Andriejay/te yz Symuniµzkiu I 67 [IV] (plg. 3 pav.) Roku 1720 Ionas Prÿko/da isz Butkayciow GuDaµ/ µu Iuµtÿna Szwapown[a]/ Gudie [...] µ pod druij 1/ [...] Parafiios Szarkienu 68 1/ testis Casimirus Szulmis. [V] Ionas Czwesk. z Isz baronu/ µu Ona Poùuwonayty Isz Bi/retiszkiu. [...]/ Testis Stanislaus Kney[z...]/ z Bieretiµzek. [V] Gabrioùas Bawblis Isz [ley?...]/tu Su Kotrina 69 / Ambrazayty isz Iurbork [...]/ Testis 70 Christopho/rus. Szynkiewicz. [V] Anno 1721/ Ianuarius./ Die vigesimo 6to./ Ieyt istona Moterist[is]/ Ieyt i stona Mosteristis 71 / Gabris Kulnius. Naszlis. 72 z Mon/µciow 73 Parafij Radzwiliµk[.../ µu?] Onà Gayleny Nasli. [Paraf]ij Szawlanskiey z poµzkis [V] [213v] A o na 9bri Ient in µtona Moteriµtes Fran/[c]iµzkus Statausis isz Skloriµzkiu µu Iu/[d]ita augustayte isz Ciulelu 74 Amb szaulan[en/s]i Paroch[i] Testis Nicolaus Szulmi de Baro/nszki 75 [I, Rybskis] 66 II.= antras uþsakymas (uþsakas). 67 I = pirmas uþsakymas (uþsakas). 68 Paskutinë raidë <u> taisyta ið <y>. 69 Prieð ðá þodá pradëta raðyti Ambrazai, bet iðbraukta Po ðio þodþio iðbrauktas neaiðkus, matyt, nebaigtas raðyti keturiø raidþiø þodis. 71 Turëtø bûti: Moteristis. 72 Þodis áterptas á tekstà. 73 Neaiðkiai paraðyta. 74 Turëtø bûti: Ciuteliu. 75 Þodþio galas neaiðkus. 243 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

245 3 pav. ÐlnKJ: l. 213 fragmentas su IV raðysenos áraðais, prasidedanèiais: Kazimieras Purzeckis [...]; Mikoùas Urbonaytis [...]; VUB RS, sign.: f Fot. Giedrius Subaèius 244 Archivum Lithuanicum 3

246 [di]æ 16ta 9bris Ieyn Y sto/na Moteristes Baùtromiei/ [Gre]ycius isz Siaulayciu su/ Ona Kasputuycia isz Kuni/giszkiu Parafios Szaulenu usz/[sa]kimas I./ [T]estis Stephanus Haydukuytis/ [de] Kunigiszki/ [...] zglediem Baùtromieia Greycia ze/ [nie?]ma zadney przeszkody Do poiecia / [ýo]ny Iak swiadomy y znaiàcy oney/ [...] Kilkanaµtu Rzecze y z opiµu/ [...] Dobuzynµki [I, Rybskis] [214] [Lotyniðki ir lenkiðki metø mirties áraðai.] [214v] Anno 1719 Mense/ Iunij [d]ie 18/ Denuntiationis Contrahen/tium Matrimonium/ Iæit Kozimieras Twer/auµkas ysz naupasodz[iu?]/ Naµzliµz µu Agata Bal/czaycienia Naszùa ysz Czi/utelu vµ 1 76 / Testis Staniµùaw Koµcieie/wµki Z palek [VI, Staigevièius] (plg. 4 pav.) Denuntiationis Contrahentium/ Matrimonium./ [I]eyna Stonan Moteristes/ [Ste?]fonas Gnieyêis iµz Warnionu/ [µu] Agatha Martinayte iµz pawar/[...] Parafios Sziadwos 1 77 uµakimas 78 [VI, Staigevièius] (plg. 4 pav.) [ lapuose 1706 metø Ðiaulënø parapijos gyventojø sàraðas; 217v, 218, 219 lapai tuðti; 220 lape nelietuviðki metø mirties metrikai.] [221] [1732 metai] MAIUS/ [d]iæ 18 Gabryelus Bani[u]/lis naszlis Isz Medynu/ µu Onna Tykuyszayte/ Isz Zàsayciu Testis Simon/ Mikaùas de Wyrzychow [II] Eodem diæ Franciszkus/ Balczunaytis Isz Szuday/ciu µu Krystyna Pazarskay/te Isz Zastarciu, Testis / Franciscus Puydok de/ Zastarcie [II] ANNO 1733/ Ianuarius/ [d]iæ 11 Eodem diæ Symonas Skada[y?]/tis µu Zofia Knieyzayte/ Isz Sidaru, Testis Ioan[nes]/ Svetik de Atµokavis[zki?] [II] [221v] [d]iæ 18 Matyioszus Szymkus/ naszlis Isz Lekiu µu Onna/ Masiulenia naszle Isz Io/dupiu Parafios Beysoga/ùas, Testis Michael Swiùa/ de Pluszkie [II] Eodem diæ/ Matyioszus Ùukoszaytis/ Isz Paltynu Parafios Paszu[sz]/via Su Kotryna Baùtray/te Isz Notyniszkiu, Testis/ Iacobus Rameyka de Obreski [II] MAIVS/ diæ 3tia Symonas Iozaytis/ µu Zofia Stapuszuytienia/ naszle abu Isz Naupaso/ dzia, Testis Andreas Kaspu/tis de Czutele [II] 76 T. y. uµakimas Po skaièiumi 1 originale dar paraðytas skaièius Ðis þodis originale pabrauktas. 245 Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai metø santuokø metrikuose

247 4 pav. ÐlnKJ: l. 214v fragmentas su VI raðysenos (Staigevièiaus) áraðais, prasidedanèiais: Anno 1719 Mense Iunij [d]ie 18 Denuntiationis Contrahentium Matrimonium Iæit Kozimieras Twerauµkas [...]; Denuntiationis Contrahentium Matrimonium. [I]eyna Stonan Moteristes [Ste?]fonas Gnieyêis iµz Warnionu [...]; VUB RS, sign.: f Fot. Giedrius Subaèius 246 Archivum Lithuanicum 3