Archivum Lithuanicum 1

Transcription

1

2 I S S N X Archivum Lithuanicum 1 1

3 2 Archivum Lithuanicum 1

4 KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS ÍIAULIË UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 1 PETRO OFSETAS VILNIUS Archivum Lithuanicum

5 Redaktori kolegija: HABIL. DR. Giedrius Subaçius (vyriausiasis redaktorius), LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknaviçien, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS HABIL. DR. Saulius Ambrazas, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS DR. Roma Bonçkut, KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini, UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckait, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, VILNIAUS UNIVERSITETAS DR. Birut Kabaßinskait, VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. R ta Marcinkeviçien, VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD PROF. DR. William R. Schmalstieg, PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Skirmantas Valentas, ÍIAULIË UNIVERSITETAS Lietuvi kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 1

6 Archivum Lithuanicum Naujå metin^ mokslo leidin^ Archivum Lithuanicum simbolißkai siejame su art jançiu Lietuvos vardo t kstantmeçiu. Per pastaråj^ deßimtmet^ suaktyv jo d mesys senesniesiems lietuvißkiems ir Lietuvoje kitomis kalbomis kurtiems tekstams. Jau vien mokslini (kritini ) j leidim kasmet pasirodo po kelis. Rengiamos senojo periodo autori ar atskir j veikal ΩodΩi rodykl s bei Ωodynai. Vilniuje, Lietuvi kalbos institute, jau keleri metai sudarin jamas sen j lietuvißk tekst lingvistini duomen bankas. Senieji lietuvißki raßtai leidωiami bei tiriami ne tik Lietuvoje, bet ir uωsienyje, ypaç Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Kaupiantis ßaltini bazei, formuojasi kokybißkai kitokia sen j tekst paωinimo ir tvarkymo pakopa. Íiek tiek atsilieka teorinis nauj proces ^vertinimas. Tyrim metodika ne visada sp ja su augançia ir ^vair jançia publikuojam ßaltini medωiaga. Vienas iß Archivum Lithuanicum tiksl ir bus ugdyti teorin mint^ apie teksto istorijå. Vis d lto ßiuo etapu, dar nepakankant konkreçi tyrim, Ωurnalas orientuojamas ne vien ^ teorijå, bet ir ^ paçi tekst analiz. Galima sakyti, kad Archivum Lithuanicum yra atsigr Ω s ^ tradicin filologijå: senesni lietuvißk raßt ßaltini, t raßt såsaj ir apskritai genez s studijas. Tad viena iß jo krypçi yra filologin lietuvi kalbos tekst analiz. Íiuo aspektu m s Ωurnalas yra ^vairi lituanistini disciplin susid rimo erdv. Kita vertus, Archivum Lithuanicum skiriamas ir socialinei lietuvi kalbos istorijai. Íi lingvistikos ßaka nuo tradicin s istorin s gramatikos skiriasi pirmiausia tuo, kad jos objektas yra ne kalbos sistema, o kalba kaip visuomeninis reißkinys. Socialin kalbos istorija tiria kalbos vartosenå, ^vairi vartosenos sfer santykius, poωi r^ ^ kalbå, visuomen s poveik^ kalbai, kalbos ^takå ir svarbå visuomenei, kalbos variant (dialekt, raßom j kalb, skirting kalb ) santykius kuriuo nors istorijos pj viu arba ^Ωvelgia bei vertina vis ßi reißkini raidå, procesus. Tad Archivum Lithuanicum orientuotas ir ^ socialinio kalbos konteksto istorijå. Sujungus ßiuodu filologin^ ir sociolingvistin^ aspektus, galima skirti tokias svarbiausias Archivum Lithuanicum tyrim kryptis: 1) lietuvi raßomosios kalbos (ir jos variant ) istorija, 2) lietuvi bendrin s kalbos formavimo id j istorija (preskriptyvinis aspektas, ypaç ikijablonskiniu periodu), 3) lietuvi kalbos tyrimo istorija (deskriptyvinis aspektas, ypaç ikijablonskiniu periodu), 4) senesni j lietuvißk tekst filologin tekstologin analiz, 5) lietuvißk tekst vertimo istorija, 6) lietuvißk tekst redagavimo istorija. 5 Archivum Lithuanicum

7 Bendrin s kalbos formavimo id j istorija (2), kalbos tyrimo istorija (3), ypaç teorinis j aspektas, apskritai bet kokia lingvistin s minties istorija kartais sålygißkai vadinama apibendrintu lingvistin s istoriografijos terminu. Kai kurios kitos kryptys, pavyzdωiui, lietuvißk tekst vertimo (5) bei redagavimo (6) istorija, dar maωai tirtos, ypaç menkai suvokti teoriniai j aspektai. Laikui b gant iß j gal t formuotis naujos savarankißkos lituanistin s disciplinos. Dar vienas Archivum Lithuanicum uωdavinys yra ne vien lituanistinis: tirdami lietuvi kalbos tekstus bei sociolingvistinius procesus, neißvengiamai turime matyti ir platesn^ europin^ bei pasaulin^ kontekstå. Tad naujasis leidinys ießkos j g reaguoti ne tik ^ lietuvi filologijos istorijos reißkinius, bet kartu ßiek tiek sekti, reflektuoti ir vertinti kit kalb senosios filologijos, socialin s istorijos paωinimo ir tyrim b kl. Archivum Lithuanicum bus skelbiami vis min t krypçi moksliniai straipsniai, recenzijos, diskusijos ir kritin s smulkesni lietuvißk tekst publikacijos. Vilnius, UΩupis, 1999 m. balandωio 21 d. 6 Archivum Lithuanicum 1

8 Turinys Archivum Lithuanicum 5 Straipsniai Pietro U. Dini, Giedrius Subaçius Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai 11 Jonas Palionis Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai 57 Ona Aleknaviçien Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se 67 Giedrius Subaçius Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas 85 Jurgita Baltrußaityt Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema 96 Neringa Klumbyt Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba 106 Pietro U. Dini Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika 115 Publikacijos Dainora Poci t Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne 129 Recenzijos Senasis Konstantino Sirvydo Ωodynas, 1997 (VINCAS URBUTIS) 143 Dominykas Urbas, Martyno MaΩvydo raßt Ωodynas, 1996 (SAULIUS AMBRAZAS) Turinys

9 Sap no ir Íulco gramatika, 1997 (GIEDRIUS SUBAÇIUS) 162 Clavis Germanico-Lithvana 1 4, (JUOZAS KARACIEJUS) 171 øemczuga Theologischka, 1997 (JOLANTA GELUMBECKAITÎ) 177 Giesm s dangaus miestui, 1998 (BIRUTÎ KABAÍINSKAITÎ) 183 Aleksas Girdenis, Danut Girdenien, 1759 met Ziwato indeksas, 1997; 1759 met Ziwatas, 1999 (REGINA VENCKUTÎ, GIEDRIUS SUBAÇIUS) 192 Simono Daukanto raßtai, Laißkai Teodorui Narbutui, 1996 (ROMA BONÇKUTÎ) 199 Jonas Kruopas, Rinktiniai raßtai, 1998 (WILLIAM R. SCHMALSTIEG) 208 Vilius Gaigalaitis, Atsiminimai, 1998 (ROMA BONÇKUTÎ) 215 Audron Kaukien, Klaip dos kraßto vakar aukßtaiçi tarm, 1997 (CHRISTIANE SCHILLER) 222 Aloyzas Vidugiris, Zietelos ßnektos Ωodynas, 1998 (ZIGMAS ZINKEVIÇIUS) 229 Egl Patiej nien, Brevitas ornata, 1998 (EUGENIJA ULÇINAITÎ) 236 Pflteris Vanags, Visvec k perioda (XVI gs. XVII gs. s kuma) latvießu raksti, 1998 (SAULIUS AMBRAZAS) 243 John H. Fisher, The Emergence of Standard English, 1996 (GIEDRIUS SUBAÇIUS) 247 Diskusijos, apωvalgos Brigita Speiçyt Kelios pastabos d l Antano Baranausko raßt 261 Birut Kabaßinskait Pirmoji Greifswaldo universiteto jaun j baltist vasaros akademija 264 Archivum Lithuanicum tekst rengimo principai Archivum Lithuanicum 1

10 9 Straipsniai

11 10 Archivum Lithuanicum 1

12 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Pietro U. Dini Università di Pisa Giedrius Subaçius Lietuvi kalbos institutas, University of Illinois at Chicago Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai Vienas iß ßio straipsnio autori Pietro U. Dini 1998 met rugs j^1 Çikagos Newberry bibliotekoje esançioje Christiano Mentzelio knygoje Index nominum plantarum 2 pasteb jo daug lietuvißk ΩodΩi iß Konstantino Sirvydo 1631 met Ωodyno. Botanikams ßis Mentzelio veikalas buvo Ωinomas ir anksçiau, j^ yra citav kai kurie botanikos leidini autoriai, kuriems r p jo ir lietuvi kalbos fitonimai (augal pavadinimai): Erazm Majewski, S ownik nazwisk zoologicznych i botanicznych Polskich [...] 1 2, Warszawa: nak adem autora, ; Lietuvißkas botanikos Ωodynas 1, redagavo Jonas Dagys, Kaunas: Varpas, 1938 (toliau LBÛ). Taçiau apie Christianå Mentzel^ ( ), gydytojå, botanikå, sinologå ir, be kita ko, nusi- 1 Nor çiau pad koti Pasaulio lietuvi bendruomenei, Ilinojaus universiteto Çikagoje (University of Illinois at Chicago) Lituanistikos katedrai ir jos ved jai prof. Violetai Kelertienei uω sudarytas sålygas ßiame universitete m nes^ staωuoti P. U. D. 2 [Christianus Mentzelius,] INDEX NOMI- NUM PLANTARUM MULTILINGUIS, Latinorum, Græcorum Germanorum literis, per Europam u itatis con criptus, ic con tructus [...] Operâ CHRISTIANI MENTZELII, D. Sereni imi Electoris Brandenburgici Con iliarii Archiatri [...] BEROLINI, [...] RUNGIANA, M. DC. LXXXII. [1682] (toliau MInd). 11 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

13 pelnius^ lietuvi kalbos istorijai mokslininkå, lietuvißkose enciklopedijose nerasime nieko. Nors Lietuvos botanikai juo r m si, taçiau kalbininkai kol kas neskyr jam rimtesnio d mesio. Tod l iß pradωi dera nors trumpai apraßyti Mentzelio gyvenimå, kupinå darb ir kelioni CHRISTIANO MENTZELIO GYVENIMO ETAPAI IR DARBAI. Mentzelis gim 1622 m. liepos 15 d. Fürstenwalde, netoli Frankfurto prie Oderio, ir ten praleido vaikyst. Berlyne bei metais lank gimnazijå metais jis prad jo studijuoti medicinå, iß pradωi Frankfurte prie Oderio, o v liau, nuo j Karaliauçiuje. Po met Mentzelis tapo Lenkijos karaliaus pasiuntinio Creitzo palydovu ir nuolat lank si Varßuvoje bei Krokuvoje metais jis apsigyveno Dancige (Gdanske), kur prisid jo prie Johanno Rauhe s prad to ßvietimo reformos projekto. Dancige Mentzelis d st botanikå ir organizavo botanikos ekspedicijas ^ miesto apylinkes. Íios veiklos rezultatas buvo knyga Centuria plantarum circa nobile Gedanum sponte nascentium (1650) metais Mentzelis paliko Dancigå ir kone penkerius metus keliavo po Europå, mok si ^vairiuose universitetuose bei kitose aukßtojo mokslo ^staigose. Taip prasid jo gydytojo ir botaniko kelion s (Peregrinatio academica), kurios v liau tur jo ^takos jo karjerai ir reputacijai mokslo pasaulyje. Pirmiausia Mentzelis apsilank Olandijoje (Amsterdame, Leidene), kur susipa- Ωino su biologu Georgu Eberhardu Rumphu, tarnavusiu oland Ryt Azijos kompanijoje kartu su aukßtu pareig nu iß Ryt Indijos kompanijos Andreasu Cleyeriu. Çia Mentzelis susidom jo Kinija ir Japonija 4. V liau jis daug keliavo po Pranc zijå, Ispanijå, Portugalijå, po VidurΩemio j ros salas (Maljorkå, Korsikå, Sardinijå, Elb, Maltå, Kretå, Korfù) ir ypaç po Italijå (Venecijå, Pizå, Florencijå, Romå, Neapol^). Metus studijavo Bolonijos bei Padujos universitetuose, o 1654 metais gavo medicinos daktaro laipsn^. Po to Mentzelis gr^ωo ^ t vyn. Nuo tada prasid jo jo tarnyba Brandenburgo kunigaikßçio dvare metais Mentzelis buvo paskirtas dvaro bei lauko gydytoju (Hof- und Lagerarzt) 5 ir ne- 3 Autoriai d koja ponui Matthiasui Krachtui iß Göttingeno uω pagalbå ießkant literat ros apie Mentzel^, Onai Aleknaviçienei, Sauliui Ambrazui ir Vincui Urbuçiui uω vertingas pastabas, pad jusias tobulinti ß^ straipsn^. Mentzelio biografijå Ωr. Neue Deutsche Biographie 17, Berlin: Duncker Humblot, 1994, 94 96, çia pateikta ir bibliografija (sudaryta Konrado Fuchso); smulkiau Ωr. Walter Artelt, Christian Mentzel, Leibarzt des Groπen Kurfürsten, Botaniker und Sinologe. III. Monographien Gesch. Med. 1, Leipzig, Plaçiau apie Mentzelio dom jimåsi Tolim j Ryt augalais ir gyv nais bei kin kalba Ωr. Walter Artelt, Medizinische Wissenschaft und ärztlicher Praxis im alten Berlin in Selbstzeugnissen 1. Von Elsholtz und Mentzel bis zum Ausgang des 18. Jh., Berlin: Urban Schwarzenberg, 1948, Apie santykius su kitais mokslininkais Ωr. Rolf Winau, Der Hof des Groπen Kurfürsten als Mittelpunkt wissenschaftlicher Forschung, Werkstattgespräch Berliner Ausgaben, hrsg. von Roloff, Bern-Frankfurt M., Las Vegas: P. Lang, 1981, Apie Berlyno dvaro kult rin^ gyvenimå Ωr. Rolf Winau, Der Hof des Groπen Kurfürsten und die Wissenschaften, Medizin in Berlin, Berlin, New York: de Gruyter, 1987, Archivum Lithuanicum 1

14 trukus dalyvavo Holsteino kare prieß ßvedus metais pakeltas Frydricho Vilhelmo I r m gydytoju (Leibarzt). Tada ved Evå Marijå Falkenhagen ir apsigyveno Karaliauçiuje. Taçiau naujosios pareigos vert vis daωniau keliauti tiek po Vokietijå (Klevå, Aachenå, Elzaså, kur dalyvavo kare prieß Pranc zijå, ir kitur), tiek po uωsien^ (Ispanijå, Olandijå) metai jo gyvenime buvo palyginti ram s. Tada jis tvark dar 1652-aisiais iß Moritzo von Nassau-Siegeno gautå brazil pießini kolekcijå. Íito darbo vaisius veikalas Theatrum rerum naturalium Brasiliae, taçiau jis per Antråj^ pasaulin^ karå Ωuvo. Tais paçiais metais Mentzelis tapo Academia Curiosorum nariu (vardu Apollo) 6 ir nuo to laiko Akademijos leidinyje paskelb nemaωai straipsni. Jis raß apie ^vairius gamtos reißkinius: vietos faunå (daugiausia vabalus), dangaus fenomenus (vaivorykßt ir meteorus), akmenis (pagal kunigaikßçio kolekcijå). Medicinos darbuose Mentzelis daωniausiai pasakojo apie siaubingus ir stebuklingus ^vykius metais Mentzelis tapo turtingos kunigaikßçio Frydricho Vilhelmo kin knyg bibliotekos kuratoriumi 8. Kunigaikßçio paragintas, tur damas per ßeßiasdeßimt met, jis prad jo rimtai mokytis kin kalbos ir raßto. Tuo metu spausdino ir du darbelius apie kin medicinå: Specimen medicinae sinicae, sive opuscula medica ad mentem sinensium ir Clavis medica ad chinarum doctrina de pulsibus; v liau paskelb Lotyn kin kalb Ωodyn l^ (1685) prie Miscellanea Curiosa ir pagaliau Trumpåjå kin chronologijå (1696); kiti Mentzelio sinologiniai darbai liko rankraßçiai 9. Visa tai rodo, kaip ßis Ωmogus buvo ^sigilin s ^ filologijos, ypaç sinologijos, studijas. Jis pasidar garsus ir plaçiai vertinamas kin kalbos mokovas 10. Po kunigaikßçio mirties (1688) Mentzelis praß si atleidωiamas iß r m gydytojo, o po ketveri met savo s naus labui taip pat iß bibliotekos kuratoriaus pareig. Parkinsono ligos kankinamas Mentzelis mir Berlyne 1701 m. sausio 17 d. Iß trumpai nusakyto Mentzelio gyvenimo matyti, kad jis, nors ir su ilgomis pertraukomis, nemaωai laiko gyveno Karaliauçiuje (pirmå kartå nuvyko tikriausiai 1646-aisiais ir iki pat mirties ten vis sugr^ωdavo gyventi). Pagrindiniame savo veikale Index nominum plantarum jis mini Pr sijå: [...] taip pat ^maißiau tam tikr augal li, kadaise jaunyst je mano pasteb t ir surinkt Pr sijoje, Brandenburge, 6 Apie Mentzelio santyk^ su ßia Akademija Ωr. Rolfo Winau disertacijå Christian Mentzel und die Academia Naturae Curiosorum. Aus dem Medizinhistorischen Institut der Johannes Gutenberg-Universität Mainz, Mainz, Detaliau apie Mentzelio raßtus Akademijos Ωurnale Ωr. Rolf Winau, Christian Mentzels wissenschaftliche Interessen im Spiegel seiner Beiträge in der Miscellanea Curiosa, Fachliteratur des Mittelalters. Festschrift für G. Eis, Stuttgart: Metzlersche Verlagsbuchhandlung, 1968, Apie kunigaikßçio dom jimåsi Kinija ir jo sudarytå kin knyg kolekcijå raß Eva Kraft, Die chinesischen Bücherherausgeber des Groπen Kurfürsten und seines Nachfolgers, China und Europa. Chinaverständnis und Chinamode im 17. und 18. Jh., Berlin, 1973, Apie tai Ωr. Winau 1981, Apie tai Ωr. Harald Bräuner, Europäische Chinakenntnis und Berliner Chinastudien im 17. und 18. Jahrhundert, Kuo Heng- Yü, Berlin und China. Dreihundert Jahre wechselvolle Beziehungen, Berlin: Colloquium Verlag, 1987, 5 29, ypaç Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

15 1 pav. MInd: pirmasis antraßtinis lapas; Pizos universiteto biblioteka, sign.: D.c Archivum Lithuanicum 1

16 Italijoje bei kituose Europos regionuose, niekieno, regis, neapraßytus (MInd ^vadas). Tod l visai gali b ti, kad jis yra vaikßçioj s ir lietuvi gyvenamose Ryt Pr sijos vietose. 2. MENTZELIO INDEX NOMINUM PLANTARUM (1682). Savo Ωymiausiå veikalå Mentzelis paskelb Berlyne 1682 metais. Jis pavadintas dvejopai. Ítai pirmajame antraßtiniame lape (su raiωiniu) raßoma: Pºnaj Botan nymoq pol glvttoq, INDEX NOMINUM PLANTARUM MULTILINGUIS [...] (plg. 1 pav. 11 ), o antrajame antraßtiniame lape: PI NAJ Botan nymoq Pol glvttoq KauolikØq, INDEX NOMINUM PLANTARUM UNIVERSALIS [...] (plg. 2 pav.). Atkreiptinas d mesys, kad antrasis graikißkas pavadinimas jungia skirtingus antraßtini lap paωyminius (multilinguis ir universalis): Pol glvttoq daugiakalbis ir KauolikØq universalus. Veikalo spausdinimo istorijå smulkiai ißtyr Walteris Arteltas: knyga iß karto iß jo su priedu Pugillus rariorum plantarum, jame pateikta papildym. Kitas priedas Corollarium ißspausdintas ne anksçiau kaip 1692 metais, jame daugiausia skelbiami rusißki augal pavadinimai 12. Tiesa, MInd antrajame antraßtiniame lape Mentzelis prisistat ne kaip autorius, o kaip galutinis pareng jas (Adornavit perfecit opus CHRISTIANUS MENTZE- LIUS). Taip jis paraß tikriausiai tod l, kad svarbus jo pagalbininkas buvo vidurinysis s nus Johannas Christianas (tai nurodyta pratarm je bei Mentzelio laißkuose Volkameriui 13 ). Veikalas susideda iß 331 didelio formato puslapio. Jame pagal ab c l suraßyti augal pavadinimai daugeliu pasaulio kalb ir tarmi. Mentzelis naudojosi ^vairiomis XV XVII amωiaus botanikos knygomis ir Ωodynais. Formas pateik originalo raßyba, o esant reikalui transliteravo. Íaltinius steng si nurodyti santrumpomis, j aißkinamasis såraßas labai platus. Kalb ^vairov taip pat labai ^sp dinga. Iß Europos kalb çia pamin tos: Latinâ ive vetere Romanâ, Græcâ antiquâ, Italicâ cum uis, Hetruriæ, I triæ, Venetorum, Forojulien ium, nec non In ularum adjacentinm [sic!] Malthæ, Cretæ vel Candiæ, Lesbi. c. Dialectis. Hi panicâ, Lu itanicâ in ea Regnorum Cataloniæ, Valentiæ, c. Gallicâ vetere neotericâ cum uis, Burgundiæ, Narbonæ, Pari ien ium, c. Idiomatibus. Anglicâ, Scoticâ Irlandicâ. it: Danicâ, Germanicâ cum uis, Sile iorum, Marchicorum, Pomeranorum, Boru orum c. ermonum proprietatibus. Belgicâ cum ua Brabanticâ. Bohemicâ, Polonicâ, Lituanicâ, Vinidicâ, Rutenicâ, Wallachicâ olim Dacicâ, Hungaricâ, Sclavonicâ, Croaticâ. c NuoßirdΩiai d kojame Pizos universiteto (Università di Pisa) bibliotekai uω padarytas visas ßio straipsnio iliustracijas. Fotografuota iß ßios bibliotekos MInd egzemplioriaus, sign.: D.c Walter Artelt, Christian Mentzel und sein Index nominum plantarum universalis, Acta Historica Leopoldina 9, 1975, Apie tai Ωr. Artelt 1975, Taip pat ißvardytos Azijos kalbos: Hebræâ, Chaldaicâ, Syriacâ, Arabicâ, Turcicâ cum ua Tripolitana. c., Tartaricâ, Per icâ, Malabaricâ, Bramanicâ olim Brachmanicâ, Prophetarum, Magorúmque veterum, Zeilanicâ ive Cingalicâ, Javanicâ, Bengalicâ, Sinicâ, Japonicâ, Malaicâ, 15 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

17 (plg. 2 pav.). Vadinasi, indekso sudarytojas pats nurod pateik s bent keliasdeßimties kalb ir tarmi medωiagå. Nors Mentzelio veikla ir interesai buvo ^vair s, reikia pabr Ωti, kad pagrindinis mokslas, kuriam jis viså gyvenimå skyr daugiausia laiko, buvo botanika: Botanikos studijas iß jaunyst s [...] tarp pagrindini malonum [...] tur jau ( Botanicum studium a juventute [...] inter delicias [...] praecipuas habui 15 ). Taçiau negalima nepasteb ti, kad rengdamas Index nominum plantarum jis patenkino ne tik botaniko, bet ir filologo aistrå. 3. MENTZELIO INDEX NOMINUM PLANTARUM KONSTANTINO SIRVYDO DICTIONARIUM ANTROJO LEIDIMO PAÛINIMO ÍALTINIS. Tarp kit kalb indekse minima ir Lituanicâ. Net trijose literat ros såraßo vietose apraßomas ßaltinis, iß kurio imti lietuvißki botanikos pavadinimai Konstantino Sirvydo Ωodynas: 1) Diction. Dictionarium trium Linguarum, Polonico-Latino Lituanicum. R. P. Con- tantini Schirvvid. Vilnæ ; 2) Lex. Lit. Lexicon Lituanicum, ive Dictionarium Polonico-Latino-Lituanicum à CONSTANTINO Sƒyrwid. P. Soc. Je. eculo præ ente 16. editum Vilnæ, in 8. ; 3) Sƒyrwid CONSTANTINUS Sƒyrwid. P. Soc. Je u. Scrip it Dictionarium trium Linguar. Polonico Latino-Lituanicum Vilna Ketvirtå kartå Sirvydo Ωodynas pamin tas ^vade: Ex Lituanis, R. P. Con tantini Szyrwid Dictionarium Polonico-Latino-Lituanicum. Kaip Ωinoma, ßio leidimo n ra ißlikusio n vieno egzemplioriaus met Sirvydo Ωodynu yra naudoj sis ir Liudvikas R za. Jis 1825 metais ißleisto dain leidimo komentaruose nurod s tok^ jo pavadinimå: Dictionarium trium linguarum, Wilna Visi keturi Mentzelio pateikti Dictionarium pavadinimo variantai ir penktasis R zos kiek skiriasi. Iß sutampançi element galima sp ti, kad originalo antraßt je tur jo b ti bent du dalykai: 1) Dictionarium trium linguarum (cituoja Mentzelis ir R za); 2) 1631 metai (taip pat Mentzelis ir R za). Indekse net keturis kartus nurodytos Ωodyno kalbos Polonico-Latino-Lituanicum gali b ti tik aißkumo d lei priraßytas paaißkinimas. R za Dainose j nemini. Íiaip ar taip, neabejotina, kad tai yra antrasis Dictionarium leidimas (toliau SD 2 ), iß j s 1631 metais. Taip pat aißku, kad pagrindinis jo pavadinimo Ωodis buvo Dictionarium. Íiuodu faktus patvirtina ir treçiojo Dictionarium leidimo pratarm : Coreicâ, c. ; Afrikos kalbos: Ægyptiacâ, Æthiopicâ, Mauritanicâ ive Barbaricâ Tunen ium, cum Poenorum antiqua, Canaricâ et Madaga caricâ ; iß Amerikos kalb : Bra ilianâ, Virginianâ, Mexicanâ adjacentium populorum aliorúmque in In ulis, continente olo, hinc inde habitantium, quorum Sermonum nomina non omnibus, ed quibusdam tantùm Plantis, quotquot apud Auctores reperta fuerunt, par im adpo ita unt. 15 Cit. iß: Artelt 1975, [Liudvikas R za,] Dainos oder Litthaui che Volkslieder ge ammelt, ber ett und mit gegen ber tehendem Urtext herausgegeben von L. J. Rhe a [...], Künigsberg: Druck und Verlag der Hartung chen Hofbuchdrukkerei, 1825, 310: Das Dictionarium trium linguarum, Wilna S. 20. ett bei Bojarƒyn, Nobilis inferioris ordinis. 16 Archivum Lithuanicum 1

18 2 pav. MInd: antrasis antraßtinis lapas; Pizos universiteto biblioteka, sign.: D.c Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

19 DIctionarium hoc trium linguarum, Vilnæ Typis Academicis Anno in lucem prodierat [...] 17. Konstantinas Sirvydas yra sudar s du visißkai skirtingus Ωodynus. Kadangi t Ωodyn santyk^ anksçiau yra apraß s Vincas Urbutis 18, o ypaç j^ detalizav s ßiame Archivum Lithuanicum tome 19, çia pamin sime tik keletå fakt. Pirmojo Sirvydo Ωodyno, Kazio Pakalkos vadinamo Senuoju Konstantino Sirvydo Ωodynu 20, teißlik s vienas defektuotas egzempliorius, saugomas Maskvoje. Iß Ing s Lukßait s rast dokument matyti, kad Saliamono Risinskio (mirusio apie 1625 metus) knyg såraße nurodytas (apytiksliai?) toks Ωodynas: Prompt[u]arium dictionum Polonicarum Latinarum at Lituanicarum (SKSÛ 12). Tai gali b ti senesniojo Ωodyno pavadinimas. Íis Ωodynas labai skiriasi nuo Dictionarium treçiojo (toliau SD 3 ) leidimo, iß jusio 1642 metais. Jame yra tik apie 6000 ΩodΩi, o SD 3 net Urbutis raß, kad K. Sirvydas, rengdamas v lesn^j^ Dictionarium, viskå yra dar s iß naujo, ^ senesn^j^ Ωodynå bemaω visai neωi r damas (Urbutis 1967, 210). Antrasis Ωodynas, kurio pavadinime vartotas Ωodis Dictionarium, buvo ißleistas penkis kartus. Vinco Urbuçio nuomone, 1631 met Ωodynas gali b ti antrasis Dictionarium leidimas, bet ne pirmojo Ωodyno antrasis leidimas. Pirmasis Dictionarium leidimas gal j s b ti spausdintas, pavyzdωiui, 1629 metais (Urbutis 1999, 146). Íiå datå, nors ir abejodamas, 1867 metais buvo nurod s lenk bibliografas Franciszekas Maksymilianas Sobieszczaˆskis (PLKÛ 22) ieji gal gal t b ti pirmojo Dictionarium leidimo metai, taçiau pirmasis Ωodynas nevadintinas Dictionarium. Tad ißlikus^ seniausiå Sirvydo Ωodynå sålygißkai çia vadinsime Sirvydo Promptuarium (toliau SPr). Apie antråj^ Sirvydo Dictionarium leidimå (1631) daωniausiai spr sta iß netiesiogini ßaltini. Viena konkretesn citata, kuria r m si Pakalka, yra Liudviko R zos Dainose: L. R za ( ) Dain pastabose prie ΩodΩio bajoras cituoja Íirvydo Ωodyno, ißleisto 1631 m. (jei R za neapsiriko, nurodydamas leidimo metus), Ωodynin^ straipsn^ Bojarzyn, Nobilis inferioris ordinis ir paωymi, kad ßis straipsnis esås dvideßimtame puslapyje. Toks pat straipsnis tame paçiame puslapyje yra ir III leidime. Tai leidωia manyti, kad II Dictionarium 1631 m. leidimas buvo toks, kaip III (1642), t. y. parengtas pagal Knapskio Ωodynå (PLKÛ 28). Vadinasi, SD 2 tur j s b ti panaßus ^ treçiåj^ leidimå SD Pirmasis lietuvi kalbos Ωodynas. Konstantinas Íirvydas: Dictionarium trium linguarum, pareng Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslas, 1979, 97: Íis trij kalb Ωodynas Vilniuje, Akademijos spaustuv je, ^ ßvieså iß jo 1631 metais [...] (toliau PLKÛ). 18 Vincas Urbutis, Pirmasis lietuvi kalbos Ωodynas ir keletas jo ret ΩodΩi, Blt 3(2), 1967, Vincas Urbutis, rec.: Senasis Konstantino Sirvydo Ωodynas, ALt 1, 1999, Plg. fotografuotin^ leidin^: Senasis Konstantino Sirvydo Ωodynas, pareng Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1997 (toliau SKSÛ). 18 Archivum Lithuanicum 1

20 Taip pat Ωinoma, kad Sirvydas mir tais metais, kai buvo ißleistas SD 2 (1631). Pats Sirvydas negal jo redaguoti SD 3 (1642), nes ßis ißspausdintas pra jus 11 met po jo mirties. Antraip, jei SD 2 (vadinasi, ir SD 1 ) b t tik menkai pakeistas SPr perleidinys, jau treçiojo Dictionarium leidimo autoriumi negal tume laikyti Sirvydo, nes autoriui gyvam tebesant rengti leidimai b t labai skyr si nuo pomirtini! Sirvydas gal jo parengti spausdinti SPr, SD 1, SD 2, bet ne SD 3. Kaip nurodyta SD 3 pratarm je, tas leidimas buvo redaguotas: O kiek ßis paskutinis leidimas yra geresnis uω ankstesn^j^, gal site spr sti iß daugelio pataisyt ir patikslint pasakym, gausesni sinonim ( Porro quantum priori præ tet hæc editio po trema, cum è pluribus dictionibus emendatis aucti q[ue], tum è Synonimorum conge tu vberiore, indicium capietis, PLKÛ 97). Vadinasi, treçiasis Dictionarium leidimas kaωkiek skiriasi nuo antrojo d l redaktori, leid j ar rink j, bet ne autoriaus padaryt patais ar klaid. Taigi SD 2 yra tikras originalus dar paties Sirvydo pateiktas spausdinti Dictionarium leidimas. Jo p dsak ir randame Mentzelio indekse. Pagal lietuvißkus Mentzelio veikalo duomenis m ginsime rekonstruoti kai kurias jo lytis ir detaliau nustatyti jo santyk^ su kitais Ωodynais bei j leidimais (ißlikusiais SD 3 ir SPr). 4. MENTZELIO LIETUVIË KALBA. Pirmiausia svarbu nustatyti, ar Index nominum plantarum galutinis pareng jas Mentzelis, vokietis, bet ilgokai gyven s Karaliauçiuje, mok jo lietuvißkai. Lietuvißki ΩodΩiai jo knygoje daωnai uωraßyti su klaidomis. Tiesa, bent dalis j gali b ti padarytos ne Mentzelio, o spaustuv s rink jo. Taçiau to atskirti kol kas negalima. Íiaip ar taip, Mentzelis (kaip kuratorius [autorius] ir tik tinas korektorius) kartu su savo s numi vis tiek atsako uω nepasteb tus ir neißtaisytus riktus. Toliau ^vertinsime kai kuriuos MInd pasitaikançius klaid tipus. Esama nemaωa atvej, kur Mentzelis neskyr lietuvißk ΩodΩi rib. Ítai SD 3 straipsnyje Blu cƒ. Hedera. Jonoµiaus ˇo e 19 yra du lietuvißki ΩodΩiai. Mentzelis analogißku atveju ΩodΩius vienå kartå raß kartu: Jono iansrole. Lituan. v. Hedera 162. Tik tiniau, kad SD 2 taip nebuvo sujungta. SD 3 straipsnyje Jáwor cudƒo iem ki. Platanus. Klawas wetimos sálies 86 ΩodΩi ribos labai aißkiai atskirtos. Matyt, panaß SD 2 straipsn^ Mentzelis vienå kartå perdar ^ Klawas wetino alies. Lituan. v. Platanus 168, o kitå ^ PLATANUS. [...] Klawas Swetime alies. Lituan Taigi Mentzelis neatskyr ΩodΩi, tik iß pradωi padar maωiau klaid, o pavyzd^ pakartodamas daugiau (visai ne^tik tina, kad toki klaid gal jo b ti originaliame SD 2 ). Kitos Mentzelio ΩodΩi rib klaidos: Liemo saknis wino SD Limo akins winolit MInd 180 (prie formos wino net prid ta lit matyt, iß pradωi Mentzelio prisiraßyta santrumpa lit. netyçia tapo ΩodΩio dalimi); 19 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

21 Medˇias raudonas ba tas Jndios SD 3 38 Medˇias raudonaibaltas Jndos. MInd 197 (nors kitoje vietoje Mentzelio ΩodΩiai atskirti tiksliau Medƒias raudonas baltas indos MInd 271); auline ˇo e SD Saulineƒale MInd 286; Soros nei isákoij oros kulines SD 3 10 Serasneiƒ i akorii MInd 229; Voga wino d iawinta SD Vogo winodƒia winka MInd 323. Tokios klaidos rodo Mentzel^ neatpaωinus lietuvißk ΩodΩi, tad ir nemok jus kalbos. Yra ir kitokio pob dωio, sakytume, interpretacijos klaid. PavyzdΩiui, MInd paraßyta: PALMA. [...] Plastaka. Lituan SD 3 yra straipsnis D oˆ Palma, P ástaká 46. Ûodis palma lotynißkai reißkia ir delnas, ir palm. Skaitydamas SD 2, Mentzelis rado lotynißkå palma ir nuraß j^ kartu su lietuvißku atitikmeniu Plastaka. Jis tur jo nesuprasti ΩodΩio Plastaka reikßm s, jei pavartojo j^ medωio palm reikßme. Taip pat Mentzelis bus nesuprat s Sirvydo SD 2 straipsnio, kuris SD 3 taip paraßytas: Bylicá. Artemi ia. Kietis gen. io 26. Mentzelis perraß j^ ARTEMISIA. [...] Bilicƒa. Pol. [...] Kietis geneio. Lituan. 34. Vargu ar mokantis lietuvißkai Ωmogus b t padar s toki klaid. Bene didωiausia Mentzelio klaid grup tai smulkesni, raidωi neperskaitymo riktai. Gana daωnai painiojamos tam tikros panaßios raid s. PavyzdΩiui: <a> <o>: Voga wino d iawinta SD Vogo winodƒia winka MInd 323; ie nakas SD 3 42 Ciesnockas MInd 81; Kanape SD Konape MInd 60; <e> <c>: iobray aukiney SD Ciobray laukmicy MInd 83; Ri iey SD Riˇicy MInd 222; Riƒicy MInd 263; iemerey SD 3 34 Ciemerie MInd 81; Gemeric MInd 145; <e> <r>: Apwiniey SD 3 30 Apwiniry MInd 30; <i> <l>: Mie iey SD 3 86 Mieƒley MInd 156, 202; <m> <w>: Sƒáknis med io Antiora wadinamo SD 3 39 Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa MInd 330; Aliwa miskine SD Oliwa wiskine MInd 218; <n> <r>: Apwiniey SD 3 30 Apwiriey MInd 188; <n> <u>: Drigne SD Drigue MInd 106; <o> <a>: Soros nei isákoij SD 3 10 Serasneiƒ i akorii MInd 229; Sƒáknis med io Antiora wadinamo SD 3 39 Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa MInd 330; <o> <e>: Klawas wetimos sálies SD 3 86 Klawas Swetime alies MInd 245; uobas SD Luebas MInd 187, 293; Soros nei isákoij SD 3 10 Serasneiƒ i akorii MInd 229; <u> <n>: Akiu ˇo e SD 3 85 Akin MInd 10, 75; Jonoµiaus ˇo e SD 3 19 Jono ians role MInd 143; Jono iansrole MInd 162. Nemokantis lietuvi kalbos autorius gal jo neatpaωinti kai kuri raßmen ir d l panaßios formos supainioti. Mokantis kalbå tiek tokio pob dωio klaid neb t padar s. Ûinoma, lyginant remiamasi SD 3, o ne SD 2, kuriuo iß tikr j naudojosi 20 Archivum Lithuanicum 1

22 Mentzelis, taçiau net jeigu viena ar kita iß nurodyt klaid ir yra SD 2, o ne Mentzelio riktas, tai absoliuti j dauguma vis tiek verçia manyti klydus Mentzel^. Ir dar viena klaid r ßis kit kalb raßybos ir tarties interferencija, t. y. klaidos, padarytos d l nuraßytojo (Mentzelio) gimtosios (ar ir kokios kitos gerai mok tos) kalbos ^takos. PavyzdΩiui: <a> <o>: Aliwa SD Oliva MInd 218; Aliwa miskine SD Oliwa wiskine MInd 218; çia Mentzelis bus buv s paveiktas kit mok t kalb ir [a] netyçia pakeit s ^ toms kalboms ^prastesn^ [o]; kitur jis ißlaik originaliå Sirvydo lyt^ su a: Aliwa miskine SD Aliwa wi knie MInd 13; <k> <c>, <k> <ck>, <x> <cks>: ridikas SPr 162r; Ridikas SD Ridicas MInd 263; ie nakas SD 3 42 Ciesnockas MInd 81; alixnis SPr 113r; Alikinis SD Alicksnis MInd 15; matyt, d l vokieçi, lotyn ar kt. kalb raßybos ^takos Mentzelis lietuvi <k> ar <x> kartais perraßydavo <c>, <ck> ar <cks>; <s> <s>: Abuolis way ius cytrinis SD 3 39 Abvolis way ius cytrinis MInd 3; Gribas SD 3 79 Gribas MInd 124; klawas SPr 56r, Klawas SD 3 86 Klawas MInd 4; vo is SPr 47r, Wuo is SD 3 88 Vosis MInd 121; tik tina, kad d l vokieçi kalbos raßmens <s> garsui [s] Ωym ti Mentzelis gal jo ir papraståjå <s> retkarçiais paraßyti kaip <s>. Èvairi lietuvi kalbos klaid Mentzelio Index nominum plantarum yra ir daugiau, taçiau ir çia pateikt turb t pakanka parodyti, kad Mentzelis negal jo mok ti lietuvi kalbos. Vadinasi, jis vis pirma dirbo su grafine lietuvißk ΩodΩi ißraißka. 5. SIRVYDO KALBOS DUOMENË POBÔDIS MENTZELIO INDEKSE. Kaip jau uωsiminta, SD 3 tur jo b ti panaßus ^ SD 2. Kalb dami apie Mentzelio klaidas tar me, kad SD 3 su tam tikromis ißlygomis gali reprezentuoti SD 2. Taçiau vis d lto tarp t leidim negal jo neb ti smulki skirtum (kaip min ta, SD 3 pratarm je kalbama apie taisymus). Bandydami juos nustatyti, vis pirma remsim s SPr duomenimis ir rekonstruosime tam tikras tik tinas Sirvydui b dingas SD 2 lytis, kurios skyr si nuo SD 3 (5.1.). V liau m ginsime nustatyti, koki gal jo b ti bendrybi tarp SD 2 ir SD 3 (5.2., 5.3.) SD 2 FORMOS, SUTAMPANÇIOS SU SPr, TAÇIAU SKIRTINGOS NUO SD 3. Yra tam tikr atvej, kurie leidωia sp ti, jog SD 2 Sirvydas vartojo tokiå paçiå ar panaßiå formå kaip ir SPr, taçiau SD 3 toji forma jau kitokia ir, tik tina, galinti b ti ne Sirvydo, o kit j zuit redaktori, leid j ar rink j darbas. PavyzdΩiui, SPr yra olsa alnus. alixnis 113r. Ta pati forma nuraßyta ir Mentzelio nuo SD 2 : Alik nis MInd 13 (skiriasi tik raßyba, t. y. vietoj raid s <x> yra <ks>); Alicksnis MInd 15 (vietoj raid s <x> yra <cks>). Taçiau SD 3 jau vartojama Alikinis 264. Matyt, SD 2 buvo ^ SPr, o ne ^ SD 3 panaßesn forma ir Mentzelis jå uωfiksavo gana tiksliai, su < > ar <s> (Alik nis, Alicksnis), taçiau SD 3 redaktoriai, leid jai ar rink jai padar klaidå ir atspausdino Alikinis. 21 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

23 3 pav. MInd 104: fragmentas su ΩodΩiais Diemedis, Diligine, Dinca; Pizos universiteto biblioteka, sign.: D.c.3.9 Analogißkas atvejis yra su ΩodΩiu diemedis. Tiesa, ßis Ωodis nefiksuotas SPr. Taçiau Mentzelis j^ vartoja: Diemedis MInd 1, 104 (plg. 3 pav.). SD 3 tokio ΩodΩio taip pat n ra, vietoj jo paraßytas bene taip pat klaidingas dieniamedis: Boˇe drƒewko. Abrotonum. Dienemedis SD Labai abejotina, kad Mentzelis, nemok damas lietuvi kalbos, b t gal j s Dienemedis (=Diewemedis) atsitiktinai sutrumpinti ^ Diemedis. Matyt, Ωod^ Diemedis jis nusiraß nuo SD 2, matyt, tai buvo Sirvydui ir jo tarmei b dingas Ωodis, tik SD 3 redaktoriai j^ pakeit. Tokiå hipotez patvirtina LKÛ duomenys: diemedis ypaç Ωinomas Piet ir Ryt Lietuvoje (plg. Brsl, Ds, Kp, Rdm, Slk, Slm), tad tikrai gal jo b ti ryt aukßtaiçio Sirvydo pavartotas. O redaktoriai turb t patais ^ Dienemedis (*Diewiamedis?), nes gal jo b ti kit tarmi atstovai ir to ΩodΩio neωinoti. ÛodΩio *dieniamedis LKÛ iß viso n ra, o dieviamedis fiksuotas vien tik iß Sirvydo Ωodyno. Taip pat kiek netik tai ΩodΩio sviklas skaiçius MInd sutampa su SPr, bet ne su SD 3 : SPr yra daugiskaita wik á. beta, wik ay 16r, o SD 3 vienaskaita Swik as 38; plg. MInd daugiskaitå Swiklay 47; 294. Matyt, tokia pati forma wik ay tur jo b ti paraßyta ir SD 2. Ji bus patekusi ir ^ Mentzelio veikalå. Tai, kad SD 3 vienaskaitinis 22 Archivum Lithuanicum 1

24 variantas Swik as skiriasi ir nuo SPr, ir nuo MInd (SD 2 ), turb t patvirtina, jog SD 3 buvo pakoreguotas jo redaktori, bet ne paties Sirvydo. Su SPr, o ne su SD 3 sutampa ir MInd vartotas Ωodis uosis: vo is SPr 47r, Vo is MInd 323; Vosis MInd 121. O SD 3 jau esama paredaguotos formos vuosis: Wuo is 88. Tik tina, kad ir SD 2 b ta formos uosis, ne vuosis. Panaßiai galima manyti ir apie raidωi <i> ar <y> raßymå Ωodyje cyprisas. Plg. cypri as SPr 16v ir Cypri as MInd 83, 100. Taçiau SD 3 tas pats Ωodis jau paraßytas su dviem <y> raid m Cypry as SD Galb t tai SD 3 redaktori pakeitimas. Dar vienas tik tinas SD 2 skirtumas nuo SD 3 yra Ωodis r gßtyn. SPr paraßyta Scˇaw aceto a. rukstine 163v, t. y. su raide <k>. Mentzelio taip pat pateikta su <k>, nors padaryta kit klaideli : Kukstines. Lituan. v. Aceto a MInd 169. Taçiau SD 3 vietoj <k> raßoma <g> Sƒcƒaw. Oxalis. Rugstine 433. Neißmanydamas lietuvi kalbos, Mentzelis vargu ar gal jo pats pakeisti <g> ^ <k>, matyt, <k> buvo paraßyta jau ir SD 2. Tokiå ißvadå paremt ir lotynißkas atitikmuo: Mentzelis vartoja ir Sirvydo SPr esant^ aceto a, nors SD 3 yra tik Oxalis. Vadinasi, ir antrajame Dictionarium leidime Sirvydas gal jo pakartoti aceto a (kaip ir Promptuarium), pakeitim gal jo atsirasti tik SD 3. Apskritai, kaip matyti iß Jono Palionio tyrim, Sirvydas priebalsius labiau linko raßyti morfologißkai, o ne fonetißkai, taçiau kokio didesnio vienodumo bei d sningumo priebalsi raßyboje nematyti 21. MaΩiau ^rodomosios galios turintis, bet n ra ne^tik tinas dar vienas pavyzdys ΩodΩio pußis raßyba. SPr raßoma su vidurine raide <µ> [ß ]: puµis 12r, 171r. Mentzelis vartoja taip pat vienå raid, tik ilgåjå < >: Pu is MInd 241, Pu ie MInd 254. Tok^ pakitimå b t galima aißkinti tuo, kad nepaω^stama raid <µ> su diakritiku Mentzeliui gal jo pasirodyti panaßi ^ < > 22. Taçiau SD 3 vartojamas dvigubas raßmuo <s> [ß]: pusis 414. Vis d lto visai greta SD 3 ta pati ßaknis raßoma ir su <µ>, plg. puµinas [...] puµinis 414. Apskritai Sirvydui buvo labai ^prasta minkßtåj^ [ß ] Ωym ti Ωenklu <µ> 23. Jonas Palionis raßmen^ <µ> net laiko ryßkiausiu sirvydinio raidyno (DLK raidyno tipas!) skirtumu nuo 1737 met Universitas linguarum Litvaniae 24. Tod l visai gali b ti, kad SD 2 pußies pavadinime nebuvo Ωenklo <s>, o vartota forma su <µ>. Vadinasi, çia v l tik tina redaktori ranka, SD 3 <µ> pakeitusi ^ <s>. Analogißkai interpretuotinas pa ternakay SPr 119v bei Pa ternakay MInd 231. Sirvydo SPr ir Mentzelio formos sutampa, taçiau skiriasi nuo SD 3 : Pa ternokay 286, t. y. çia vietoj <a> (pa ternakay, Pa ternakay) vartojama raid <o> (Pa ternokay). Tik tina, kad pastaråjå formå bus pakoregav v lesni SD 3 leid jai ar korektoriai, o 21 Jonas Palionis, Lietuvi literat rin kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, Plg. kitus analogißkus (<µ> < >) Mentzelio netikslumus: wiµnia SPr 194v, wiµnia SD 3 481, o MInd jau Wi nia 71; yµiey SD 3 414, o MInd Li iey Plg. Palionis 1967, Plg. Jonas Palionis, XVIII a. lietuvi raßyba, LKK 36, 1996, Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

25 paties Sirvydo vartota forma buvusi su raide <a>. Kita vertus, Mentzelis taip pat dar tokio tipo klaid. Tad visi ßie ΩodΩiai (ar bent j dauguma) antrajame Sirvydo Ωodyne (Dictionarium) tur jo b ti raßomi panaßiai kaip ir pirmajame (Promptuarium), taçiau v lesniajame SD 3 redaktoriai, leid jai ar korektoriai juos tikriausiai paredagavo ar perraßydami padar klaid : SD 2 *Alik nis SD 3 Alikinis, SD 2 *Diemedis SD 3 Dienemedis, SD 2 *Swiklay SD 3 Swik as, SD 2 *Vo is SD 3 Wuo is, SD 2 *Cypri as SD 3 Cypry as, SD 2 *Rukstines SD 3 Rugstine, SD 2 *Puµis SD 3 pusis, SD 2 *Pa ternakay SD 3 Pa ternokay SD 2 FORMOS, SUTAMPANÇIOS SU SD 3, TAÇIAU SKIRTINGOS NUO SPr. Tos Mentzelio pavartotos formos, kurios sutampa su SD 3, aißku, liudija, jog ir SD 2 tur jo tokiå pat lyt^, kad SD 3 redaktoriai jos nebuvo pakeit. Skirtinga SPr forma rodo, jog pats Sirvydas, rengdamas antraj^ Ωodynå SD (SD 1, SD 2 ), jau vartojo kitokiå. Íitoje grup je dar galima skirti paties Sirvydo kitonißkai raßyt form pogrup^. SPr jis buvo pavartoj s kai kuri augal pavadinim daugiskaitå, o SD 2 jau raß vienaskaitå. PavyzdΩiui, SPr yra daugiskaitin forma cˇo nek allium, ie nakay 18v, taçiau tiek MInd, tiek SD 3 yra vienaskaita: Ciesnakas MInd 14, Ciesnockas MInd 81; ie nakas SD Vadinasi, SD 2 pats Sirvydas tur jo b ti pateik s vienaskaitos formå. Taip pat piotruskœ petro elinum, vulgo petruskas SPr 123r gali b ti s. f. nom. pl. petrußkos (nors LKÛ nurodoma, jog tai s. m. nom. sg. petrußkas, taçiau tai abejotina). O MInd ir SD 3 yra moterißkosios gimin s vienaskaita: Petruska MInd 235; petruska SD Abu atvejai turb t rodo, jog Sirvydas antrajame Ωodyne, skirtingai nei SPr, rinkosi vienaskaitå, o ne daugiskaitå. Taçiau yra ir prießing pavyzdωi, kur Sirvydas SD 2 raß ne vienaskaitå kaip SPr, o daugiskaitå. Antai, nors SPr yra morkwa 77r, MInd ir SD 3 paraßyta: Morkwos MInd 284; Morkwos SD Panaßiai vietoj SPr buvusios vienaskaitos Sirvydas gal jo vartoti daugiskaitå ir tokiu atveju: pe ynas SPr 123r, o Mentzelio Pelinos Mételey MInd 2 (plg. 4 pav.), 232; Pe inos meteley SD Tai reikßt, kad Sirvydas m vartoti ir kitå linksniavimo paradigmå (SPr pe ynas ~ pelynas s. m. nom. sg., o SD 3 Pelinos ~ pelynos s. f. nom. pl.). Ûinant, kad Ryt Lietuvoje yra abu skoliniai: pelynas (Aps, Dkß, Gdl, Kp, Rud, Sn) ir pelyna (Ant, Ds, Dv, Grv, Ob), tokia versija atrodo visai tik tina. Tikriausiai Sirvydas buvo gird j s abu ir rinkosi çia vienå, çia kitå variantå. DaΩnai ten, kur SPr ßaknyje ar gal n je dar raßyta raid <a>, SD 2 jau turb t buvo <o>; galb t tai rodo tam tikras Sirvydo pastangas norminti kitos tarm s lytis. Ítai nors SPr ßaknis raßyta su <a>, plg. Cƒ br Tymbra, atureia. iabrai SPr 16v, taçiau MInd ir SD 3 jau esama su <o>: Ciobray MInd 83, 272, Ciobray laukmicy MInd 83; iobray SD 3 39, iobray aukiney SD Analogißkai <a> yra SPr ßaknyje fia ka 31r, nors MInd ir SD 3 <o>: Fyo ka MInd 118, Fiiolka MInd 319; Fijo ka SD Taip pat ir SPr amanas 78v s. f. nom. pl. yra gal n -as, o v liau MInd ir 24 Archivum Lithuanicum 1

26 4 pav. MInd 2: fragmentas su ΩodΩiais Pelinos Mételey; Pizos universiteto biblioteka, sign.: D.c.3.9 SD 3 jau -os, plg., Samanos MInd 206, 269; Samanos SD V lgi visai analogißkas neatitikimo tipas: oras SPr 44r, 149v; Soro MInd 202, 289, Suros neiƒ i akoii MInd 289; Soros SD 3 84, 345, Soros nei isákoij oros kulines SD Aißku, kad çia SD 2 buvo nom. pl. gal n -os, o ne -as kaip SPr. Keit si ir minkßtumo Ωenklo <i> po <l> vartosena. Antai SPr yra koralius 60v, v liau Sirvydas m minkßtumo Ωenklo neberaßyti. Tai liudija Koralus MInd 93, 168; Koralus SD Çia pateikti (5.2.) pavyzdωiai rodo, kad Sirvydas SD 2 pats vartojo kitå Ωod^ ar formå, negu buvo SPr: SPr ie nakay SD 2 *Ciesnakas, *Ciesnockas, SPr petruskas SD 2 *Petruska, SPr morkwa SD 2 *Morkwos, SPr pe ynas SD 2 *Pelinos, SPr iabrai SD 2 *Ciobray, SPr fia ka SD 2 *Fyo ka, SPr amanas SD 2 *Samanos, SPr oras SD 2 *Soro, *Soros, *Suros, SPr koralius SD 2 *Koralus SD 2 FORMOS, SUTAMPANÇIOS SU SD 3, TAÇIAU NESAMOS SPr. Kai kuri MInd randam lietuvißk pavadinim SPr n ra, taçiau labai panaßi variant yra SD 3. Gaus s pavyzdωiai prikißamai rodo SD 2 panaßumå su SD 3 ir skirtumå nuo SPr. Toliau pateikiama MInd ir SD 3 ΩodΩi, kuri n ra SPr (grafikos neatitikimai turb t daωniausiai yra Mentzelio ar jo rink j netikslumai): Arkladuntes MInd 34, 171; Arkladuntes SD 3 433; Beƒdaƒ MInd 47, 269; Beƒdas SD 3 10; Brƒas MInd 47, 52; Berˇas SD Dinca 25 MInd 98, 104 (plg. 3 pav.); Dinia SD 3 121; Di a MInd 104; Dir a SD 3 124; Drigue MInd 106, Drigne MInd 153; Drigne SD 3 432; 25 Turb t Mentzelio suklysta: <i> <c>. 25 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

27 Gile MInd 133; Gi e SD 3 551; Ka tanas MInd 68; Ka tanas medˇias SD 3 99; Kruminas MInd 169, 266; Kruminas erskietinas SD 3 89; Laniµius MInd 182; aniµius SD 3 119; Luebas MInd 187, 293; uobas SD 3 121; Mira MInd 203; Mira SD 3 175; Mirtus MInd 204; Mirtas SD 3 175; Papartis MInd 118, 229; papartis SD 3 284; Piwania MInd 225; piwania SD 3 297; P adi tay MInd 244, 249; p adi tay SD Pupa MInd 115, 253; Pupa SD 3 19; Serbintos MInd 140, 280; Serbintos SD 3 330; Siepronay MInd 97, 282; µiepronay SD 3 431; Sƒalawia MInd 269; Sƒa awia SD 3 432; Terebinthas MInd 298; Terebinthas SD 3 443; Umede MInd 125, 322; Vmede SD 3 10; Walakiskas MInd 215; Riesutis wa akiskas SD 3 270; 2alinianas MInd 57, 2œlinianas MInd 329; ˇalini=nas SD Vadinasi, ßie ΩodΩiai tur jo b ti visai ar beveik identißki ir SD 2 leidime. J labai daug, ir tai liudija, kad SD 3 iß esm s buvo to paties SD 2 perleidimas. SD 3 redaktoriai, leid jai ar rink jai, matyt, koregavo ne tiek daug atvej. Daugyb j liko sirvydißki. Tod l aißku, kad SD 3 t ra naujas, maωai keistas SD 2 leidimas, Sirvydui mirus ißleistas pagal autorin^ SD ÛODÛIË JUNGINIAI. SD 3 daug daugiau negu SPr vartota ΩodΩi jungini. MInd j dauguma, tegu ir daωnai ißkreipti, taip pat atitinka SD 3. Toliau nurodomi MInd ir SD 3 sutampantys ΩodΩi junginiai, kuri n ra SPr: Abvolis way ius cytrinis MInd 3, Abuolis waysius cytrinis MInd 192; Abuolis way- ius cytrinis SD 3 39; Aliwa wi knie MInd 13; Aliwa miskine SD 3 264; Ciobray laukmicy MInd 83, Ciobray laukinicy MInd 280; iobray aukiney SD 3 161; Jono ians role MInd 143, Jono iansrole MInd 162; Jonoµiaus ˇo e SD 3 19; Klawas wetino alies MInd 168, Klawas Swetime alies MInd 245; Klawas wetimos sálies SD 3 86; Krumas awije ium awietes MInd 169; Krumas awie iu awietes SD 3 162; Limo akins winolit MInd 180; Liemo saknis wino SD 3 160; Medˇias nuoduotas MInd 197, Medƒias nuoduotas MInd 297; Med ias nuoduotas SD 3 35; Medˇias raudonaibaltas Jndos MInd 197, Medƒias raudonas baltas indos MInd 271; Medˇias raudonas ba tas Jndios SD 3 38; Obelis armeines MInd 191, Obelis armenios MInd 216; Obelis Armenios SD 3 179; Oliwa wiskine MInd 218; Aliwa miskine SD 3 264; 26 Archivum Lithuanicum 1

28 Rie utis kwepius MInd 216, Ries utis kwepius MInd 263; Riesutis kwepius SD 3 183; Rie utis aƒdos MInd 41, Ries utis taƒdos MInd 263; Riesutis aƒdos SD 3 270; Saulineƒale MInd 286; auline ˇo e SD 3 409; Serasneiƒ i akorii MInd 229; Soros nei isákoij SD 3 10; Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa MInd 330; Sƒáknis med io Antiora wadinamo SD 3 39; Vogo winodƒia winka MInd 323; Voga wino d iawinta SD 3 391; Wira as dœƒuni MInd 154, Wira as daƒuni MInd 326; Wira as darˇiniu ˇolu SD 3 68; Wi nia niedƒias MInd 71, Wi nia medƒias MInd 326; wiµnia medˇias SD 3 481; 2iewe medelo ƒynnamomo MInd 81; 2iewe medelo cynnamomo SD Ir MInd, ir SD 3 randami ΩodΩi junginiai dar kartå akivaizdωiai patvirtina ißvadå, jog SD 3 buvo labai panaßus ^ SD 2. Taip pat matyti, kad Mentzelis panaudojo daug medωiagos iß SD 2 ir, nors nemok damas lietuvi kalbos, nuraß gana kruopßçiai. 6. ÛODÛIAI, NERASTI NEI SPr, NEI SD 3. MInd yra ir toki lietuvißk ΩodΩi, kuri negalima sieti nei su SPr, nei su SD 3 : j n ra ißlikusiuose Sirvydo Ωodynuose. Tokiais atvejais teorißkai ^manoma bent trejopa ΩodΩi interpretacija: 1) SD 2 to ΩodΩio nebuvo, vadinasi, Mentzelis j^ gal jo paimti iß kur nors kitur (6.1.); 2) Mentzelis suklydo ir lietuvi kalbos santrumpå paωym jo prie kokios nors kitos kalbos ΩodΩio (6.2.); 3) SD 2 toji forma buvo, taçiau v lesni redaktori nebuvo perkelta ^ SD 3 (treçiosios grup s mums nepavyko rasti joki aißkesni pavyzdωi ) Min ta, kad Mentzelis ^vade ir naudotos literat ros såraße nurod vienintel^ lietuvißkå ßaltin^: Sirvydo 1631 met Dictionarium. Taçiau jo tekste esama ir ne iß Sirvydo Ωodyno imt lietuvißk ΩodΩi. PabandΩius nustatyti j ßaltinius paaißk jo, kad Mentzelis juos gal jo b ti m s iß Ryt Pr sijos lietuvißk raßt. Juk jis Karaliauçiuje gyveno netrumpai (nors ir su pertraukomis), min jo iß t apylinki rink s augalus. Mentzelio tekste pasitaiko pavartota pr s kalbos santrumpa: Lituan. Prus is. (prie ΩodΩio Ramey ramun ). Íiuo atveju santrumpa Prus is., matyt, reißkia ne pr s kalbå, bet Ryt Pr sijos vokieçi dialektå. Tad ßios pirmosios grupel s ΩodΩiai Mentzelio tikriausiai rasti Ryt Pr sijos lietuvi tekstuose. MInd yra Penkpir ey 232 ir Penkpir ey 255 ~ penkpirßçiai ( penkiapirßt sidabraωol ). Tokio augalo pavadinimo ne tik n ra SPr ir SD 3, bet d l nerytietißko -ennegal jo b ti n SD 2. Sirvydas ßiå ßakn^ raßydavo rytietißkai su dvigarsiu in, plg. SD 3 : pinkieli metay 290, pinkietas 291, pinkiokas 291, pinktas 290 ir kt.; SPr: pinki 121r, pinkieli metay 121r, pinktas 121r ir kt. To meto Pr sijos lietuvi kalbos Ωodynuose esama panaßi ^ MInd form. PavyzdΩiui, ißlik s XVII amωiaus vidurio rankraßtinis Ryt Pr sijos lietuvi kalbos Ωodynas Lexicon Lithuanicum 26 turi straipsn^ Fin- 26 Lexicon Lithuanicum. Rankraßtinis XVII a. vokieçi lietuvi kalb Ωodynas, pareng Vincentas Drotvinas, Vilnius: Mokslas, 1987 (toliau Lex). 27 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

29 gerleinkrautfunft Penkpirscƒei (Lex 36 [169]). Kitame, taip pat rankraßtiniame XVII amωiaus Ωodyne Clavis Germanico Lithvana 27 yra ypaç ^ Mentzelio pavartotåsias panaßi forma (t. y. be afrikatos cƒ): F nfffingerkraut. Penk-Pirsai (C I 729 [II 107]). LKÛ taip pat nurodo, kad ßis Ωodis ßia reikßme buvo Ωinomas ir iß kit Ryt Pr sijos lietuvißk raßt : B, K, Q200, R. Pr sijoje tuo metu nebuvo spausdint lietuvi kalbos Ωodyn. Taçiau ten poplaçiai cirkuliavo vieni nuo kit nuraßin jami rankraßtiniai Ωodynai (su didesniais ar maωesniais pakeitimais). Urbutis nustat buvus populiar Ωodynå, kuriuo daug kas naudoj sis: ankstesnis rankraßtinis Ωodynas, deja, n ra ißlik s. Taçiau matyti, kad jo b ta populiaraus. Jis ilgokai imtas vis v lesni rankraßtini Ωodyn pagrindu C, Q1, Q, KlpÛ 28. Tai leidωia manyti, kad Mentzelis, ilgai gyvendamas Karaliauçiuje, gal jo pasinaudoti kokiu nors Pr sijoje raßytu (perraßytu) lietuvi kalbos Ωodyno rankraßçiu. Tå pat^ dvibals^ en turi ir MInd Serbentes 280 bei Serbentas 321 Vitis idea, vynmedis. SD 3 vartota forma su in Serbintos nom. pl Paraleliai Mentzelis per- m ir ßiå sirvydißkå lyt^ su in Serbintos 140, 280 Gro ularia, Ribes, agrastas, serbentas. Vadinasi, labai tik tina, kad Mentzelis tur jo du skirtingus ßi form ßaltinius. D l nesirvydißk form su dvibalsiu en plg. Pr sijos Ωodyn Bock beeren Serbentos Lex 19 (101), BocksBeeren. Serbéntos C I 377 (I 380). Tad gali b ti, kad lietuvißkos formos Serbentes ir Serbentas ^ Mentzelio veikalå bus patekusios iß Ryt Pr sijos Ωodyn. Sirvydo Ωodynuose n ra termino laukin m ta, taçiau MInd fiksuota Laukinni métas 69; Laukinni Metas Cauda equina, asi kliai. Nuraßydamas nuo Sirvydo Mentzelis neb t gal j s vokieçi raßybos pavyzdωiu uωraßyti dviej <nn> po trumpåj^ bals^ Ωyminçios <i>, nes negal jo suvokti jo trumpumo. Plg. nuo SD 2 Mentzelio kitaip nuraßytå Ωod^ laukiniai: Ciobray laukmicy MInd 83 ( iobray aukiney SD 3 161). Dvigubå <nn> tur jo nuraßyti nuo kokio nors lietuvißko teksto, kurto vokieçi raßybos pamatu: plg. Lex 106 (449) ir C II 984 (IV 417) ΩodΩio laukinne laukin grafin raißkå. Matyt, tai irgi iß Pr sijos lietuvi tekst paimtas terminas. MInd yra fitonimas Drbe elay 144 Helenium, saulain, kuris turb t taisytinas ^ *Debe elay (=debes liai). SD 3 atitinkamoje vietoje yra tik straipsnis be jokio lietuvißko atitikmens: Oman iele Helenium, nephentes, n Pr sijoje labai panaßus Ωodis tokia reikßme buvo Ωinomas, plg. Aland. Debbe ylas. Debe ynai, û C I 62 (I 64). LKÛ nurodo, kad dabesylas uωfiksuotas ir kituose Ryt Pr sijos Ωodynuose: B, K, 27 Clavis Germanico Lithvana. Rankraßtinis XVII amωiaus vokieçi lietuvi kalb Ωodynas I IV, pareng Vincentas Drotvinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1997 (toliau C). 28 Vincas Urbutis, 1728 m. klaip dißki Ωodyno leksikografiniai ßaltiniai, Blt 23(1), 1987, Plg. Majewski 1894, : Equisetum palustre [...] lit. Asiukliai [...] Laukin m ta szyrw-mentz. Kaip matyti, Majewskis jau buvo pasteb j s, kad Mentzelis panaudojo Sirvydo Ωodyno ΩodΩius. Taçiau patik j s Mentzelio deklaracija, eså MInd lietuvißki ΩodΩiai imti vien iß Sirvydo, ir laukin m tå man buvus Dictionarium terminu. 28 Archivum Lithuanicum 1

30 MÛ, R15, taip pat ^vairiose Lietuvos tarm se: Plt, Rm, Ík, Ívnç. Matyt, çia Mentzelis taip pat gal jo pasinaudoti kokiu nors rankraßtiniu Ryt Pr sijos lietuvi kalbos Ωodynu. ÛodΩio liubysta gelsv (Lubi ta MInd 187) n ra nei SPr, nei SD 3. Taçiau jis randamas Ryt Pr sijos Ωodynuose, plg. Liebstock luby tos Lex 261 (59); Lieb tock. Luby tos, û C I 1199 (II 674). Pasak LKÛ, liubysta uωfiksuotas ir [K], MÛ bei Kv darnoje. LBÛ 197 dar nurodo Ferdinando Nesselmanno Ωodynå ir Taurag s apskrit^. Visi ßaltiniai orientuoja ne ^ Sirvydo tarm. Taigi labai tik tina, kad ir ß^ Ωod^ Mentzelis taip pat pa m iß Pr sijos lietuvi kalbos tekst. Sirvydo Ωodynuose n ra ir fitonimo Jgnoƒole MInd 160 Hypericon, jonaωol. Galb t çia MInd klaida: vietoj <o> kaωkuriuo rengimo etapu atsirado <g> (greiçiausiai Mentzelio, o ne spaustuvininko, nes pakartota du kartus). Kadangi SPr ir SD 3 termino *Igno Ωol n ra, o Jonå Sirvydas vadina Jonoßiumi (Blu cƒ. Hedera. Jono- µiaus ˇo e 19 = geben ), ir kadangi Mentzelis taip pat buvo nuraß s tå Jonoßiaus Ωol iß Sirvydo (Jono ians role MInd 143, Jono iansrole MInd 162), tai labai tik tina, kad Mentzelis pavadinimå Jono Ωol (Jgnoƒole) pa m ne iß Sirvydo. Nors nei Lex, nei C tokio jonaωol s pavadinimo n ra, taçiau ten vartojamas vardas Jonas (ne tik Jonoßius), plg. Johann. Jonas, ô C I 1019 (II 485). Neatmestina, kad pagal analogijå su vokieçi JohannsKraut C I 1019 (II 485) Ryt Pr sijoje gal jo funkcionuoti ir junginys Jono Ωol. Dar vienas Ωodis, nefiksuotas nei SPr, nei SD 3, yra elpr s Veronica, veronika : Elppru es MInd 109, 317. LKÛ jis min tas tik iß LBÛ, o ten tik iß MInd ir iß Povilo Matulionio darb, kur taip pat, matyt, remtasi Mentzeliu. Tad formos elpr s teωinomas vienas ßaltinis Mentzelis. Íis Ωodis irgi gal t b ti skolintas iß vokieçi kalbos, d l formos plg. dabartin^ vokieçi Alprose rododendras. ÛodΩio Jerwagas MInd 160, Jerwogal MInd 140 nei SPr, nei SD 3 taip pat n ra. Galb t tai d l vokieçi raßybos (<g> gal jo b ti tariama [j]) atsirad s gervuog s pavadinimas? Dar plg. Clavis: Kratƒelbeeren. Gerw ges, Gér ges, û C I 1110 (II 585). Taçiau MInd nurodyta reikßm Grossularia, Uva cri pa agrastas tarsi prießtaraut tokiam aißkinimui. Atkreiptinas d mesys, kad toje paçioje GROSSU- LARIA vokabuloje kartu suraßyti ΩodΩiai Jerwogal ir Serbintos. Íiaip ar taip, atrodo, kad Mentzelio Jerwagas, Jerwogal ßaltinis tur jo b ti ne SD 2 (nes iß SD 2 jau yra Serbintos). Ûodis, kurio negalima rasti ne tik Sirvydo Ωodynuose, bet ir LKÛ, yra hunm t (?) Mentha sylv. sive Menthastrum, mißkin m ta : MInd Hun mieta 157, Huœieta 199. Iß karto krinta ^ akis, kad antrasis (sud tinio ΩodΩio?) d muo -mieta raßoma kitaip, nei b dinga Sirvydo Ωodynams su <ie>, o ne su <e> ßaknyje. Plg. meta SPr 80r; Meta SD Ûinodami Ωod^ ßunm t, galime manyti, kad hunm t gali b ti d l vokieçi kalbos Hund ßuo kontaminuota hibridin forma (dar plg. Ryt Pr sijos vokieçi tarm s d rin^, taip pat fitonimå, su ßaknimi Hund: Hun- 29 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

31 demyrte [...] Thymus Serpullus L. 30. Kadangi ßitoji mißkin m ta Mentha sylvestris, arba Mentha longifolia, lig ßiol Ωinoma tik iß Klaip dos kraßto ir Kretingos aps. (LBÛ 219), tik tina, kad ir pat^ Ωod^ Mentzelis v l bus rad s b tent Ryt Pr sijos tekstuose. Kitas problemißkas Mentzelio Ωodis yra garstytai: Garosmum. [...] Gar titai. Lituan. v. Sinapi MInd 129. Tiek SPr, tiek SD 3 yra kitokios lytys, plg. gorcˇycœ inapi, garsi ias SPr 37v, Gorcƒycá Sinapi. Gar wi ia SD LKÛ forma garstytis (galb t MInd lyties Gar titai vienaskaitinis atitikmuo?) Ωinomas iß raßt, taip pat iß Ryt Pr sijos Ωodyn : brß, K, P, R. Gal n s <ai> visai neb dingas Sirvydui, jo Ωodyne tik tum m s <ay>, plg. ie nakay SPr 18v ir pan. Taçiau Ryt Pr sijos tekstuose toks <ai> kaip tik ^prastas, plg. Pa turlakai C I 936 (II 414). Vadinasi, ßiå formå Mentzelis irgi gal jo paimti iß Ryt Pr sijos lietuvißk Ωodyn. Dar plg. Senff=Korn. Garstycƒû Grudas C II 534 (III 542), kur forma Garstycƒû gali b ti ne tik ΩodΩio garstyçia, bet ir garstytis gen. pl. linksnis. Baigdami galime suskaiçiuoti Mentzelio ^trauktus tik tinus Pr sijos (MaΩosios Lietuvos) lietuvi kalbos ΩodΩius: toki çia ißskyr me bent deßimt termin : penkpirßçiai, serbentas, laukin m ta, debes liai, liubysta, Jono Ωol, elpr s, jervagas?, hunm t, garstytai Yra bent trys ΩodΩiai, kuriuos galima manyti Mentzelio per klaidå pa- Ωym tus lietuvißka santrumpa, nors iß tikr j tai ne lietuvi kalbos ΩodΩiai. Ítai Kresél MInd 211, Kre es MInd 169 Nasturtium, r Ωiukas; rapunsk. Taçiau toks lietuvißkas Ωodis Ωodynuose nefiksuojamas. Turb t jis nelietuvißkas (nebent b t neωinomas skolinys). Lietuvi kalbos santrumpa Lituan. tikriausiai nurodyta vietoj kokios nors slav kalbos, plg.: uø. kr z, czes. krezice, chorw. vodna kreßa, kreßon, kreßun, kres (Majewski 1894, 515). Kita panaßi klaida gali b ti Ωodis Libu tica MInd 180 Ligusticum, Leviticum, Panaces, Panacea. Nelabai tik tina, kad tokia forma gal jo b ti SD 2 (jos n ra nei SPr, nei SD 3 ). Galb t tai irgi kokios nors kitos kalbos Ωodis, tik jam Mentzelis netyçia priraß klaidinançiå santrumpå Lituan.? Ramey MInd ~ ram ja? Chamaemelum, ramun turi nuorodas Lituan. Prus is. Íitokio ΩodΩio ar iß viso ΩodΩio ramunei pavadinti n ra nei SPr, nei SD 3. Aißku, kad nuoroda Prus is. rodo, jog toks Ωodis Mentzelio Ωinotas iß Ryt Pr sijos vokieçi tarmi, dar plg. H. Frischbiero pateikiamus t tarmi ΩodΩius Romei, Remey ramun 31. Taçiau santrumpa Lituan. liudyt Mentzel^ manius tokiå pat formå esant ir lietuvi kalboje. Galb t jis buvo kur nors rad s ir analogißkai raßomå lietu- 30 H. Frischbier, Preussisches Wörterbuch. Ostund Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1, Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882, Frischbier 1882, 232: Romei, m., Pflzn., echte Kamille, Matricaria chamomilla L., lit. ramùne [...] Nach Pritzel, 93, in Ostpr. auch Remey. 30 Archivum Lithuanicum 1

32 vißkå skolin^ iß Ryt Pr sijos vokieçi tarmi. Vis d lto Ramey gal n neatrodo lietuvißka. Galb t çia Mentzelis taip pat ne vietoje pavartojo santrumpå Lituan.? IÍVADOS. Christianui Mentzeliui dera skirti reikßmingå vietå lietuvi kalbos tyrimo istorijoje. Jau ne tiktai iß Liudviko R zos, bet ir iß Mentzelio MInd Ωinome, kad neißlik s Konstantino Sirvydo Dictionarium antrasis leidimas (SD 2 ) tikrai buvo iß j s 1631 metais. MInd lietuvißk duomen analiz taip pat leido patikslinti santykius tarp Sirvydo Promptuarium bei Dictionarium antrojo ir treçiojo leidim. Ûinoma, negalima atskleisti viso antrojo Dictionarium leidimo turinio tik iß vienos jo leksikos grup s fitonim (augal pavadinim ). Tod l tolesnes ißvadas (1 3) reikia suprasti kaip apibendrinimå, darytå iß gretinamosios lietuvißk ΩodΩi (daωniausiai fitonim ) analiz s. Vis d lto nemaωas fitonim kiekis jau gali sudaryti gana ^tikinamå vaizdå apie SD 2 sud t^. Nor tume atkreipti d mes^: 1) kad SD 2 ir SD 3 leidimai tur jo b ti labai panaß s. SD 3 yra Sirvydo SD 2 perleidinys, t. y. neidentifikuoti redaktoriai, leid jai ar rink jai bus nedaug tais autorin^ Sirvydo darbå (Ωr. 4., 5.3., 5.4.); 2) kad kai kurios SD 2 ir SD 3 smulkmenos skyr si, ir tos skirtyb s daωnai susijusios su fitonim gimin s bei skaiçiaus kategorijomis (Ωr. 5); uω redakcines pataisas, padarytas SD 3, atsakingas ne pats autorius Sirvydas, o v lesni redaktoriai, leid jai ar rink jai. Patikimesni ißvad galima padaryti apie pat^ Mentzel^ bei jo darbo ypatybes: 3) Mentzelis pririnko per 150 lietuvißk ΩodΩi ; 4) iß analizuot klaid (Ωr. 4., 5.1.) aißk ja, kad Mentzelis nemok jo lietuvißkai; jis dirbo vis pirma su grafine lietuvißk ΩodΩi ißraißka; nemok damas kalbos, 32 Íiuo straipsniu neißsemiamos Mentzelio indekso lituanistini duomen interpretacijos. Galima atkreipti d mes^ ^ dar vienå Mentzelio veikalo ypatyb. Nors kol kas n ra pagrindo kalb ti apie Mentzel^ kaip apie balt kalb paleokomparatyvistå, bet nurodytina, kad paçiame MInd yra atvej, kur galima ^Ωvelgti ßioki toki, nors ßiandien ir naivokai atrodançi, ^vairi kalb gars lyginimo bruoω. Jie Mentzel^ sieja su kitais Europos autoriais, tada m ginusiais lyginti pasaulio kalb duomenis. PavyzdΩiui, MInd yra Ωodyninis straipsnis C ien kiñ cù. Chin. v. Sem. quodd. Chin: Cleyer. Ciesnockas. Lituan. v. Allium. Cieuko Sinicè Boym MInd 81. Çia sugretinami ΩodΩiai C ien kiñ cù (kin k.), Ciesnockas (liet.) ir Cieuko (kin.). Visai skirting kalb kin ir lietuvi ΩodΩiai d l gars panaßumo Mentzeliui atrod suraßytini ^ vienå vokabulå. Panaßiai lyginta ir tokiais atvejais: (1) Kiaœ hoâm. Chin. v. rad. quædam Cleyer. Kiau as. Lituan. v. Lupinus. Kibol. Hung. v. Larix MInd 168 (lyginama Kiaœ hoâm [kin.], Kiau as [liet.], Kibol [vengr ]); (2) Akin. Lituan. v. chelidonia. Aklet. v. Crocus. Ind. Zan. Alaa is. Arab. v. centaurium minus MInd 10 (lyginama Akin [liet.], Aklet [ind?], Alaa is [arab k.]); (3) Aliebruha. Arab. v. Mandragora. Alierha. Arab. v. ericius magnus pino us. Alihilemelich. Arab. v. Melilotus. Alik nis. Lituan. v. Alnus. Alimbach, Alimbar, Alimbath. Arab. v. Terebinthus MInd 13 (lyginama Aliebruha [arab.], Alierha [arab.], Alihilemelich [arab.], Alik nis [liet.], Alimbach ir kt. [arab.]). Toki pavyzdωi yra daug (tai matyti ir iß ßio straipsnio antrojo priedo, Ωr. p ). 31 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

33 jis steng si kruopßçiai nuraßin ti (pavyzdωiui, ißlaikyti ΩodΩi junginius), bet padar ir nemaωai klaid (daugiausia grafikos) (Ωr. 5.1.); 5) sp jama, kad SD 2 nebuvo vienintelis Mentzelio lietuvißkas ßaltinis; kai kurie faktai leidωia manyti, kad Mentzelis naudojosi ir kitais nenustatytais, bet greiçiausiai Ryt Pr sijos lietuvißkais raßytiniais ßaltiniais (nors pats to nenurod ); tai gali liudyti bent 10 (~7%) iß apie 150 MInd fitonim (Ωr. 6.); vis d lto absoliuti MInd lietuvißk pavyzdωi dauguma (~93%) yra imti iß SD 2. Literat ra ir ßaltiniai: A RTELT, WALTER, 1940: Christian Mentzel, Leibarzt des Groπen Kurfürsten, Botaniker und Sinologe. III. Monographien Gesch. Med. 1, Leipzig. A RTELT, WALTER, 1948: Medizinische Wissenschaft und ärztlicher Praxis im alten Berlin in Selbstzeugnissen 1. Von Elsholtz und Mentzel bis zum Ausgang des 18. Jh., Berlin: Urban Schwarzenberg, A RTELT, WALTER, 1975: Christian Mentzel und sein Index nominum plantarum universalis, Acta Historica Leopoldina 9, B RÄUNER, HARALD, 1987: Europäische Chinakenntnis und Berliner Chinastudien im 17. und 18. Jahrhundert, Kuo Heng-Yü, Berlin und China. Dreihundert Jahre wechselvolle Beziehungen, Berlin: Colloquium Verlag, C Clavis Germanico Lithvana. Rankraßtinis XVII amωiaus vokieçi lietuvi kalb Ωodynas I IV, pareng Vincentas Drotvinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, F RISCHBIER, H., 1882: Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1, Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin. K OERNER, E. F. KONRAD; R. E. ASHER, 1995: Concise History of the Languages Sciences from the Sumerians to the Cognitivists, Oxford, New York, Seoul, Tokio: Pergamon. K RAFT, EVA, 1973: Die chinesischen Bücherherausgeber des Groπen Kurfürsten und seines Nachfolgers, China und Europa. Chinaverständnis und Chinamode im 17. und 18. Jh., Berlin, LBÛ Lietuvißkas botanikos Ωodynas 1, redagavo Jonas Dagys, Kaunas: Varpas, Lex Lexicon Lithuanicum. Rankraßtinis XVII a. vokieçi lietuvi kalb Ωodynas, pareng Vincentas Drotvinas, Vilnius: Mokslas, M AJEWSKI, ERAZM, : S ownik nazwisk zoologicznych i botanicznych Polskich [...] 1 2, Warszawa: nak adem autora. MInd [Christianus Mentzelius,] INDEX NOMINUM PLANTARUM MULTILINGUIS, Latinorum, Græcorum Germanorum literis, per Europam u itatis con criptus, ic con tructus [...] Operâ CHRISTIANI MENTZELII, D. Sereni imi Electoris Brandenburgici Con iliarii Archiatri [...] BEROLINI, [...] RUNGIANA, M. DC. LXXXII. [1682]. Neue Deutsche Biographie 17, Berlin: Duncker Humblot, P ALIONIS, JONAS, 1967: Lietuvi literat rin kalba XVI XVII a., Vilnius: Mintis. P ALIONIS, JONAS, 1996: XVIII a. lietuvi raßyba, LKK 36, PLKÛ Pirmasis lietuvi kalbos Ωodynas. Konstantinas Íirvydas: Dictionarium trium linguarum (fotografuotinis leidimas), pareng Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslas, Archivum Lithuanicum 1

34 [R ZA, LIUDVIKAS, ] 1825: Dainos oder Litthaui che Volkslieder ge ammelt, ber ett und mit gegen ber tehendem Urtext herausgegeben von L. J. Rhe a [...], Künigsberg: Druck und Verlag der Hartung chen Hofbuchdrukkerei. SD 1 [Constantinus Szyrwid, DICTIONARIVM TRIVM LINGVARUM, ~1629]. Hipotetinis pirmasis Sirvydo Dictionarium leidimas. SD 2 Neißlik s antrasis Konstantino Sirvydo Dictionarium leidimas, duomenys pagal vienå iß Mentzelio variant : Dictionarium trium Linguarum, Polonico-Latino Lituanicum. R. P. Con tantini Schirvvid. Vilnæ SD 3 [Konstantinas Sirvydas,] DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM, In v um Studio æ Iuuentutis, AVCTORE CONSTANTINO SZYRWID è SOCIETATE JESV; Cum Superiorum permi u editum. Tertia editio recognita aucta, VILNÆ, Typis Academicis Societatis JESV. Anno Domini M.DC.XLII [1642]. (Naudotasi fotografuotiniu PLKÛ leidiniu.) SKSÛ Senasis Konstantino Sirvydo Ωodynas (fotografuotinis leidimas), pareng Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, SPr Prompt[u]arium dictionum Polonicarum Latinarum et Lituanicarum. (Naudotasi fotografuotiniu SKSÛ leidiniu.) U RBUTIS, VINCAS, 1967: Pirmasis lietuvi kalbos Ωodynas ir keletas jo ret ΩodΩi, Blt 3(2), U RBUTIS, VINCAS, 1987: 1728 m. klaip dißki Ωodyno leksikografiniai ßaltiniai, Blt 23(1), U RBUTIS, VINCAS, 1999: rec.: Senasis Konstantino Sirvydo Ωodynas, ALt 1, W INAU, ROLF, 1968: Christian Mentzels wissenschaftliche Interessen im Spiegel seiner Beiträge in der Miscellanea Curiosa, in Fachliteratur des Mittelalters. Festschrift für G. Eis, Stuttgart: Metzlersche Verlagsbuchhandlung, W INAU, ROLF, 1970: Christian Mentzel und die Academia Naturae Curiosorum. Aus dem Medizinhistorischen Institut der Johannes Gutenberg-Universität Mainz, Mainz. W INAU, ROLF, 1981: Der Hof des Groπen Kurfürsten als Mittelpunkt wissenschaftlicher Forschung, Werkstattgespräch Berliner Ausgaben, hrsg. von Roloff, Bern-Frankfurt/M., Las Vegas: P. Lang, W INAU, ROLF, 1987: Der Hof des Groπen Kurfürsten und die Wissenschaften, Medizin in Berlin, Berlin, New York: de Gruyter, Pietro U. Dini, Giedrius Subaçius SPUREN DER ZWEITEN VERSCHOLLENEN AUFLAGE DES DICTIO- NARIUM VON SIRVYDAS (1631) IM INDEX VON CHRISTIAN MENT- ZEL (1682): DIE PHYTHONYME Zusammenfassung In der Geschichte der Untersuchung der litauischen Sprache ist der Name des deutschen Botanikers und Sinologen Christian Mentzel ( ) sehr wenig oder gar nicht 33 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

35 bekannt. In diesem Artikel soll der Beitrag Mentzels zur Lituanistik, genauer zur Geschichte der Lexikographie der litauischen Sprache, gewürdigt werden. In seinem Buch Index nominum plantarum multilinguis (universalis) (Berlin, 1682) führt Mentzel u.a. auch 150 litauische Wörter (fast ausschlieπlich Phytonyme) an. Deren Analyse zeigt folgendes: 1., daπ Mentzel kein Litauisch beherrschte und 2., daπ er die litauischen Wörter aus unterschiedlichen schriftlichen und mündlichen (z.b. aus den litauischen Mundarten Ostpreuπens, da Mentzel lange Jahre in Königsberg lebte) Quellen zusammentrug. Hinsichtlich der Quellen Mentzels ist das im Jahre 1631 herausgegebene und verschollene Dictionarium Trium Linguarum von Sirvydas hervorzuheben. Von dieser zweiten Auflage des berühmten Wörterbuches von Sirvydas (=SD 2 ) hatte man bisher nur Kenntnis durch eine Notiz von Ludwig J. Rhesa. Nun wird die Existenz dieses Wörterbuches auch von Mentzel bezeugt, der das Wörterbuch von Sirvydas ausdrücklich als seine Quelle benennt. Diese erfreuliche Tatsache erlaubt es, einiges über die Struktur des Wörterbuches von Sirvydas zu erfahren. Es kann sich dabei allerdings nur um allgemeine Aussagen handeln, da hier nur ein kleiner Teil des Wortschatzes, und zwar die Phytonyme, angeführt sind. Insofern können die Schluπfolgerungen im Hinblick auf das ganze Wörterbuch von Sirvydas nur rein hypothetisch-deduktiven Wert haben. Ungeachtet aller Einschränkungen lassen sich durch den Vergleich mit dem Werk von Mentzel folgende Schluπfolgerungen ziehen: 1. die zweite und die dritte (=SD 3 ) Auflage des Wörterbuches von Sirvydas waren wahrscheinlich sehr ähnlich, so daπ im groπen und ganzen SD 3 als praktisch unveränderte Nachauflage gelten kann. 2. nichtsdestotrotz sind gewisse Unterschiede hinsichtlich der Kategorien Genus und Numerus zwischen den Phytonymen von SD 2 und SD 3 festzustellen, die offensichtlich auf Korrekturen in SD 3 zurückzuführen sind. Schlieπlich sei darauf hingewiesen, daπ einige bei Mentzel belegte litauische Wörter ohne eine befriedigende Erklärung geblieben sind, die einer eingehenderen Untersuchung bedürfen. P IETRO U. DINI Gauta 1999 m. kovo 20 d. Dipartimento di Linguistica Università di Pisa via S. Maria, 36 I-56126, Pisa, Italija elektroninis paßtas: pud@ling.unipi.it G IEDRIUs SUBAÇIUS Lietuvi kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva elektroninis paßtas: subacius@ktl.mii.lt; subacius@uic.edu 34 Archivum Lithuanicum 1

36 1. PRIEDAS. MInd LIETUVIÍKË ÛODÛIË RODYKLÎ. Per 150 ΩodΩi. Tarp skliaust nurodytas pavartojim skaiçius. DidΩiosiomis raid mis ^raßyti ΩodΩiai, kuriuos Mentzelis gali b ti pa m s ne iß Sirvydo Ωodyno. akis (2): Akin [=Akiu] 10, 75. aliksnis (2): Alik nis 13, Alicksnis 15. alyva (4): Aliwa wi knie 13, Oliva 218, Oliwa wiskine 218. aloj (2): Aloes 15(2x). Antiora (1) Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa 330. apvyniai (2): Apwiniry 30, Apwiriey 188. arkliadant s (2): Arkladuntes 34, 171. Arm nija (2): Obelis armeines 191, Obelis armenios 216. aviet (2): Krumas awije ium awietes 169. åωuolas (2): Uƒuolas 254, 324. baltas (2): Medˇias raudonaibaltas Jndos 197, Medƒias raudonas baltas indos 271. berωas (2): Brƒas 47, 52. bezdas (2): Beƒdaƒ 47, 269. cedras (1): Cedras 69. cinamomas (1): 2iewe medelo ƒynnamomo 81. cyprisas (2): Cypri as 83, 100. citrinis (2): Abuolis waysius cytrinis 192, Abvolis way ius cytrinis 3. çemeriai (2): Ciemerie 81, Gemeric 145. çesnakas (2): Ciesnakas 14, Ciesnockas 81. çiobras (3): Ciobray 83, 272, Ciobray laukmicy 83. darωinis, - (2): Wira as dœƒuni 154, Wira as daƒuni 326. DEBESÎLIAI (1) Helenium, saulain : Drbe elay 144. diemedis (2): Diemedis 1, 104 (plg. 3 pav.). dil(i)gyn (2): Diligine 104 (plg. 3 pav.), 323. dynia (2): Dinca 98, 104 (plg. 3 pav.). dirsa (1) dirs : Di a 104. drign (2): Drigue 106, Drigne 153. dωiovinti (1): Vogo winodƒia winka 323. egl (2): Eyle 1, Egle 108. glis (2) kadagys : Eglo 108, Egli ELPRÔSÎ (2) Veronica, veronika : Elppru es 109, 317. emalas (2): Emalas 109, 320. erßk tis (2): Erskieti 112, Ersƒkieti 224. eskulus (2): Esculus 113, 115. fyga (1) Ficus : Figa 117. fijolka (2): Fyo ka 118, Fiiolka 319. GARSTYTAI (2) Sinapi, garstyçios : Gar titai 129, Gor titai gervuog s Ωr. jervagas (?) gil (1): Gile 133. grybas (2): Gribas 124, Gribas 140. grikiai (1): Grikiey 140. HUNMÎTÎ (2) Mentha sylv. sive Mentastrum, mißkin m ta : Hun mieta 157, Huœieta 199. *IGNAS Ωr. Jonas. imbieras (2): Jmbieras 161, 330. Indija (2): Medˇias raudonaibaltas Jndos 197, Medƒias raudonas baltas indos 271. izapas (2): Jƒapas 155, 166. JERVAGAS? (2) Ggrossularia, Uva crispa, gervuog s? : Jerwagas 160, Jerwogal 140. JONAS (2): Jgno ƒole 153 [Hypericum, jonaωol ], Jgnoƒole [t. p.] 160. Jonoßius (2): Jono ians role 143 [Hedera, geben ], Jono iansrole [t. p.] 162. kanap (1): Konape 60. karklas (1): Karkay 268. kaßtanas (1): Ka tanas 68. kiaußas (2): Kiau as 168, 188. kietis, -çio (1): Kietis geneio 34. klevas (4): Klawas 4, Klawas 168, Klawas wetino alies 168, Klawas Swetime alies 245. kmynas (1): Kminay 99. kop stas (2): Kopu tay 50, 168. koralius (2): Koralus 93, 168. koriandras (2): Koriandras 93, Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

37 krapas (1): Krapay 25. *KRESÎS (2) Nasturtium, r Ωiukas, rapunsk : Kresél 211, Kre es 169. krienas (1): Kriemas 169. kr mas (1): Krumas awije ium awietes 169. kr mynas (2): Kruminas 169, 266. k kalis (2): Kakalis 166, 186. kvep ti (2): Rie utis kwepius 216, Ries utis kwepius 263. kvieçiai (2): Kwie iey 169, Kwieƒiey 308. lanißius (1): Laniµius 182. laukinis, -, LAUKINIS, -Î (3): Laukinni métas 69 [Cauda equina, asi kliai ], Ciobray laukmicy 83, Laukinni Metas 173 [Cauda equina, asi kliai ]. lauras (2): Lauras 173, 174. lazda (3): Rie utis aƒdos 41, Laƒda 174, Ries utis taƒdos 263. l ßiai (1): Li iey 175. *LIBUSTICA (1) Ligusticum, Leviticum, Panaces, Panacea: Libu tica 180. liemuo (1): Limo akins winolit 180. liepa (1): Liepa 302. lilija (2): Lilia 181(2x). limonija (2) citrina : Limonia 182, 192. linai (1): Linay 184. LIUBYSTA (1) Levisticum, gelsv : Lubi ta 187. luobas (2): Luebas 187, 293. majeronas (2): Majeronay 17, Majeranay 189. medelis (1): 2iewe medelo ƒynnamomo 81. medωias (5): Medˇias nuoduotas 197, Medƒias nuoduotas 297, Medˇias raudonaibaltas Jndos 197, Medƒias raudonas baltas indos 271, Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa 330. melonas (1): Me onas 198. m ta (4): Laukinni métas 69, Laukinni Metas 173, Mi ta 199, 202 [dar plg. Hunm ta 199]. met liai (2): Pelinos Mételey 2 (plg. 4 pav.), 232. mieωiai (2): Mieƒley 156, 202. myra (1): Mira 203, Sunkamiros 294. mirtas (1): Mirtus 204. mißkinis, - (2): Aliwa wi knie 13, Oliwa wiskine 218. morkvos (1): Morkwos 284. muilin (1): Muyline 271. narcisus (1): Narcisus 209. nedatka (2): Nedakta 54, 212. neißsißakoti (2): Serasneiƒ i akorii 229, Suros neiƒ i akoii 289. nendr (2): Nindre 35, 214. nuoduotas (2): Medˇias nuoduotas 197, Medƒias nuoduotas 297. obelis (3): Obelis armeines 191, Obelis 216, Obelis armenios 216. obuolys (3): Abvolis way ius cytrinis 3, Abuolis waysius cytrinis 192, Obelis [sic!] 193. papartis (2): Papartis 118, 229. pasternakai (1): Pa ternakay 231. pelynos (2): Pelinos Mételey 2 (plg. 4 pav.), 232. PENKPIRÍÇIAI (2) Quinquefolium, Pentaphyllum, penkiapirßt sidabraωol (=Potentilla reptans) : Penkpir ey 232, Penkpir ey 255. petrußka (1): Petruska 235. pipirai (2): Piray 241, Pipiray 242. pivanija (1): Piwania 225. pladystai (2): P adi tay 244, 249. plaßtaka (1): Plastaka 226. pupa (2): Pupa 115, 253. pußis (2): Pu is 241, Pu ie 254. *RAMÎJA? (1) Chamaemelum, ramun : Ramey Lituan. Prus is raudonas, -a (2): Medˇias raudonaibaltas Jndos 197, Medƒias raudonas baltas indos 271. ridikas (2): Rindikas 259, Ridicas 263. rießutis (4): Rie utis kwepius 216, Ries utis kwepius 263, Ries utis taƒdos 263, Rie- utis aƒdos 41. ryωiai (2): Riˇicy 222, Riƒicy Archivum Lithuanicum 1

38 ruduok (2): Rudokye 49, 266. rugiai (2): Rugiey 266, 283. r gßtyn (3): Rug tine 4 5, Kukstines 169, Rug tine 266. r ta (1): Ruta 267. sakai (2): Sakay 260, 268. samanos (2): Samanos 206, 269. saulinis, - (2): Sauline ƒolt 272, Saulineƒale 286. serbenta (2) Gro ularia, Ribes, agrastas, serbentas : Serbintos 140, 280. SERBENTAS (2) Vitis idea, vynmedis : Serbentes 280, Serbentas 321. slyva (2): S iwa 251, Sliwa 285. soros (4): Milium, sorok : Soro 202, Soros 289; Panicum, sora : Serasneiƒ i akorii 229, Suros neiƒ i akoii 289. sunka (1): Sunkamiros 294. svetimas, -a (2): Klawas wetino alies 168, Klawas Swetime alies 245. sviklas (2): Swiklay 47, 294. svog nas (2): Swogunas 70 71, 294. ßaknis (2): Limo akins winolit 180, Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa 330. ßalavija (1): Sƒalawia 269. ßalis (2): Klawas wetino alies 168, Klawas Swetime alies 245. ß pronas (2): Siepronay 97, 282. ßermukßnis (2): Siermullinis 282, terebentas (1): Terebinthas 298. m d (2): Umede 125, 322. uoga (1): Vogo winodƒia winka 323. uosis (2): Vosis 121, Vo is 323. usn (2): V ne 62, U ne 324. vadinti (1): Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa 330. vaisius (2): Abvolis way ius cytrinis 3, Abuolis waysius cytrinis 192. valakißkas, -a (1): Walakiskas 215. varlel (2): Wartele 257, 324. varnal ßa (2): Warna esa 172, Warnalesa 324. vynas (2): Limo akins winolit 180, Vogo winodƒia winka 323. viralas (2): Wira as dœƒuni 154, Wira as daƒuni 326. virωis (2): Wirƒis 111, Wi ƒis 326. vyßnia (2): Wi nia niedƒias 71, Wi nia medƒias 326. vißtakoj (1): Wi takoje 26. vosilka (1): Mowosilka 78, Wo ilka 327, Wo ilkas 327. Ωiev (1): 2iewe medelo ƒynnamomo 81. Ωirnis (2): 2ieniey 244, 2irniey 331. Ωli g (2): 2licgies 190, 2liegies 331. Ωol (6): Jgno ƒole 153, Jgnoƒole 160, Jono- ians role 143, Jono iansrole 162, Sauline ƒolt 272, Saulineƒale 286. Ωolynynas (2): 2alinianas 57, 2œlinianas Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

39 2. PRIEDAS. NEABÎCÎLINIS MInd LIETUVIÍKË ÛODÛIË SÅRAÍAS. MInd ΩodΩiai pateikiami iß eil s (ne pagal ab c l ) su minimaliu kontekstu. Greta parodomi panaßiausi SD 3 bei SPr atitikmenys. Straipsnio autoriai pusjuodωiu ßriftu paryßkino kai kurias MInd, SD 3 bei SPr vietas, taçiau kursyvas yra ißlaikytas originali tekst bruoωas. MInd SD 3 SPr 1: ABIES. [...] Ged ina. Pol. [...] Eyle. Lituan. Lex: [...] Loca amat monto a, frigida eptentrionalia, ut unt: Boru ia, Lituania, Ru ia c. 1: ABROTANUM. [...] Boˇa Boˇe drƒewko. Pol. Syrenn. l. 2. c. 4. Diemedis. Lituan. Lex. 2: ABSINTHIUM. [...] Piö yn. Pol. Tab. l. c. Syr. l. 2. c. 2. Pelinos Mételey. Lituan. Lex. 3: Abvolis way ius cytrinis. Lituan. v. malum citrium. 4: ACER. [...] Jawor. Pol. Syren. Klawas. Lituan. 4 5: ACETOSA, Acidum Lapathum, Acidus Rumex. [...] Sƒcƒaw. Pol. Syren. l. 4. c. 5. Rug tine. Lituan. Lex. Lit. 10: Akin. Lituan. v. chelidonia. 13: Aliebruha. Arab. v. Mandragora. [...] Alik nis. Lituan. v. Alnus. 13: Aliwa wi knie. Lituan. v. Olea ter. 14: ALLIVM [...] Cƒosnek. Pol. Syrenn. l. 4. c Ciesnakas. Lituan. 86: Jedliná. Abies. Eg e. 21: Boˇe drƒewko. Abrotonum. Dienemedis. 296: pio un Ab ynthium. pe inos meteley. 39: Citryn owoc Malum citreum, citrum. Abuolis way ius cytrinis. 86: Jáwor Acer. Klawas. 433: Sƒcƒaw. Oxalis. Rugstine. 85: Já ko cƒe iele Chelidonia. Akiu ˇo e krekˇdine. 264: Olsa Alnus, i f. Alikinis. 264: oliwá leµna olea ter, m. Aliwa miskine. 42: Cƒo nek. Allium. ie nakas. 46v: Jed inœ abies. eg e. 123r: pio un ab ynthium, pe ynas. 56r: klon acer. klawas. 163v: Scˇaw aceto a. rukstine. 113r: olsa alnus. alixnis. 113r: oliwœ oliua. aliwa. 18v: cˇo nek allium, ie nakay. 38 Archivum Lithuanicum 1

40 MInd SD 3 SPr 15: ALNUS. [...] O ka Ol ƒa. Pol. Tab. l. c. Alicksnis. Lituan. [...] Wol- chowe. Sclavon. Kolkha. Rutenis. Cal. 15: ALOË. [...] Alöé. Pol. Aloes. Lituan. 15: Aloes. Lituan. v. Aloë. 17: AMARACVS vel SAMPSVCHVM, MAJO- RANA, [...] Majeran. Pol. Syrenn. l [...] Majeronay. Lituan. 25: ANETHUM. [...] Swoyski kopr ive Kopr woyski. Pol. Tab. l. c. Krapay. Lit. 26: ANGELICA. [...] Dˇi giel. Pol. Syrenn. l. 1. c. 22. Wi takoje. Lituan. 30: Ap inthion. [...] Apwiniry. Lituan. v. Lupulus. 34: Arita eu Rita. Zan. [...] Arkladuntes. Lituan. v. Lapathnm. 34: ARTEMISIA. [...] Bilicƒa. Pol. Tab. l. c. Bylica. Pol. Syrenn. l. 3. c. 48. Kietis geneio. Lituan. 35: ARVNDO. [...] Tr±iua Trƒeƒma. Pol. Cal. Nindre. Lituan. 41: AVELLANA vel CORYLUS. [...] La kowiorƒech. Pol. Cal. Rie utis aƒdos. Lituan. 47: BETA. [...] Cwikla. Pol. Syrenn. l. 4. c. 87. Swiklay. Lituan. 47: BETVLA. [...] Broƒoƒa. Pol. Brƒas. Lituan. 264: Olsa Alnus, i f. Alikinis. 2: Aloe. Aloes herbæ uccus. Suika ˇo es aloes. 2: Aloe. Aloes herbæ uccus. Suika ˇo es aloes. 161: Maieran Amaracus, amaracum. Maieronay. 120: Kopr woy ki Anethum. Krapay. 58: D i giel. Panacea, Angelica Wystákoie. 30: Chmiel. Lupulus, lupus alictarius Apwiniey. 433: Sƒcƒaw kobyli Rumex, Arkladuntes. 26: Bylicá. Artemi ia. Kietis gen. io. 446: Tr ina Arundo, canna, Nindre. 270: Orƒech la kowy Auellana nux Riesutis aƒdos. 38: Cwik á. Beta. Swik as. 23: Brƒoƒá. Betulla. Berˇas. 113r: olsa alnus. alixnis. 78r: Maieran amaracus. am uchus. mayranai. 60v: kopr woy ki anethum. krapay darˇo. 182r: Trƒ ina calamus, canna, arundo. nindre. 70r: La kowy orƒech nux auellana, pontica, riesutis. 16: wik á. beta, wik ay. 39 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

41 MInd SD 3 SPr 47: Bezart. Arab. v. Galbanum. Beƒdaƒ. Lituan. v. Sambucus. 49: Boletus. [...] Ryƒ Ridƒik. Pol. Rudokye. Lituan. 50: BRASSICA CRAMBE. [...] Komp t. Prus is. [...] Kapu ta. Bohem. Tab. l. c. Pol. Syrenn. l. 4. c. 84. [...] Kopu tay. Lituan. 52: Bru cus C. B. p [...] Brƒas. Lituan. v. Betula. 54: BVPHTHALMVM. [...] Nedakta. Lituan. Wo oweoko. Pol. Syrenn. l. 3. c : CALAMINTHA. [...] Chwa t. Pol. 2alinianas. Lituan. 60: CANNABIS, CANNABIVM. [...] Konape. Lituan. Konopie. Pol. Syr. l. 3. c : CARDUUS. [...] O et. Pol. V ne. Lituan. 68: CASTANEA. [...] Ka tan Bohem. Pol. Tab. l. c. Ka tanas. Lituan. 69: Ephedra Anaba is J. B. l. c. Cauda equina. C. B. p. 16. v. Equi etum palu tre brevioribus foliis. Laukinni métas. Lituan. 69: CEDRUS. [...] Cedr Cedrowe drƒewa. Pol. Cal. Cedras. Lituan : CEPA vel CEPE. [...] Cebula. Pol. Syrenn. l. 4. c Swogunas. Lituan. 71: CERASUS. [...] Wi n. Pol. Wi nia niedƒias. Lituan. 10: Beƒ drƒewko. Sambucus. Beƒdas. 393: Rydƒ Boletus. Rudnokie. 96: Kápu tá Caulis. Kopu tay. 23: Brƒoƒá. Betulla. Berˇas. 226: Nogietek. Buphthalm, caltha. Nedatka. 32: Chwa t. Calamentum, ylua herbarum. ˇalini=nas. 118: Konop Cannabis, canabum. Kanape. 271: O et Carduus, V ne. 99: Kástan drƒewo. Ca tanea. Ka tanas medˇias. 27: Cedr. Cedrus. Cedras. 27: Cebulá. Cepe, cepa. Swogunas. 481: wiµn wiµniowe drƒewo Cera us, wiµnia med ias. 153v (=155v): Rydƒ boletus. ruduokie. 128v: Kœpu tœ bra sica capitata. kopu tay. 98v: Nogietek caltha, calendula, herba. nedatka. 60v: konopie canabis. kanapes. 115v: o et carduus, tribulus. u ne. 194v: wiµnia cera us um, wiµnia. 40 Archivum Lithuanicum 1

42 MInd SD 3 SPr 73 74: CHAMÆMELUM. [...] Rumyen. Pol. Syrenn. l. 3. c. 96. Romayen. Pol. Tab. l. c. Ramey. Lituan. Prus is. 75: CHELIDONIA MAJOR CHELIDONIUM MAJUS. [...] Jaskolcƒe. Pol. Syrenn. l. 3. c 144. Akin. Lituan. 78: CYANUS. [...] Ehrya vel Modrak. Bohem. Tab. l. c. it. Pol. Syrenn. l. 4. c Mowosilka. Lituan. 81: Cidras. Hi pan. v. Malum citrium. [...] Ciemerie. Lituan. v. Helleb. 81: C ien kiñ cù. Chin. v. Sem. quodd. Chin: Cleyer. Ciesnockas. Lituan. v. Allium. 81: CINAMOMVM. [...] Cynamom. Pol. 2iewe medelo ƒynnamomo. Lituan. 83: Ciobray. Lituan. v. Satureia. Ciobray laukmicy. Lit. v. Serpillum. 83: Cypres. Dan. v. Santolina. [...] Cypris. Boh. Pol. Cypri as. Lituan. 93: CORALLIUM. [...] Korœl. Pol. Koralus. Lituan. 93: CORIANDRUM. [...] Koriandrƒe. Pol. Syrenn. l. 2. c. 2. Koriandras. Lituan. 97: CROCUS, CROCUM. [...] Sˇafran. Pol. Siepronay. Lituan. 98: CUCURBITA. [...] Dinca. Lituan. Kurba y. Pol. Syrenn. l. 4. c Bania korbas. Pol. Cal. 85: Já ko cƒe iele Chelidonia. Akiu ˇo e krekˇdine. 178: Modrak modrƒeniec. Cyanus. Wo i ka. 34: Ciemierƒycá. Helleborum, helleborus, veratr. iemerey kilcibaras. 42: Cƒo nek. Allium. ie nakas. 38: Cynámon. Cynnamomum, cinnamum. 2iewe medelo cynnamomo. 161: Má ierƒanká Serpillum iobray aukiney : Cyprys. Cipari - us, cupre us. Cypry as. 121: Koral Coralium, gorgonia, æ. Koralus. 121: Koryánder Coriandrum. Koriandras. 431: Sƒafran Crocus. µiepronay. 121: Korbas bánia. Cucurbita, Dinia. 83r: modrak caltha, calendula, wa i ka. 14r: iemierƒycœ ellebor. iemieriey. 18v: cˇo nek allium, ie nakay. 15r: Cynœmon Cynamom. cynnamum. cynamomas. 16v: Cƒ br Tymbra, atureia. iabrai. 16v: Cypris cupre us, cypri as. 60v: koral corallium. koralius. 41 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

43 MInd SD 3 SPr 99: CUMINUM. [...] Kmin. Pol. Tab. l. C. Kminay. Lituan. 100: CUPRESSUS. [...] Cypri as. Lituan. 104: Didar, Dirdar. Arab. v. Ulmus. [...] Diemedis. Lituan. v. Abrotanum. 104: Diine amelauny. Bohem. v. Melo pepo. [...] Diligine. Lituan. v. Urtica. 104: Dill. Angl. [...] Dinca. Lituan. v. Cucurbita. 104: Di a Lituan. v. Panicum ylv. 106: Dreuwdi tel. Germ. v. Hieracantha. Driakech Driaknew. Pol. v. Scabio a. Drigue. Lituan. v. Hyo ciamus. 108: Egyptski fuk. Bohem. v. Sycomorus. [...] Egle. Lituan. v. Abies. Eglo. Lituan. v. Juniperus. Egmbr. Pol. v. Satureia. 109: Elppru es. Lituan. v. Veronica. El enboom. Belg. v. Alnus. 109: Elƒenbaum Elƒbeer. v. Ma pilus ylv. apii fol. Emalas. Lituan. v. Vi cum. 111: ERICA. [...] Wrƒos. Pol. Wirƒis. Lituan. 112: Erpa. Bohem. v. Cyanus. [...] Erskieti. Lituan. v. Oxyacantha. 113: E chbaum E chen. Germ. v. Fraxinus. [...] Esculus. Lituan. v. Fagus. 108: Kmin. Cumin. Kminay : Cyprys. Cipari - us, cupre us. Cypry- as. 21: Boˇe drƒewko. Abrotonum. Dienemedis. 319: pokrƒywá Vrtica. Dilgine. 121: Korbas bánia. Cucurbita, Dinia. 124: Ko trƒewá. Panicum ylue tre, Milium agre te. Dir a. 432: Sƒaley Hyo ciamus, Drigne. 86: Jedliná. Abies. Eg e; 84: Já owiec Iuniperus. Eglis. 88: Jemio á Vi cum. Ema as. 487: Wrƒos Erica, erix. Wirˇis. 68: G og. Oxyacantha, pina alba. Erskietis. 24: Buk. Fagus. E kulus. 56v: kmin cuminum eu cyminum. kminay. 16bv: Cypris cupre us, cypri as. 330v: pokrƒywá vrtica. dilgine. 46v: Jed inœ abies. eg e. 71r: Lep vi cus um, ema as lipikai kurieis paukµ ius gauda. 197r: Wrƒos meli a, apium, narci us. wirˇiey. 14v: iernie pina, entis, repres, erskie iey 42 Archivum Lithuanicum 1

44 MInd SD 3 SPr 115: FABA. [...] Bob. Pol. Boh. Syren. l. 4. c. 43. Pupa. Lituan. 115: FAGUS. [...] Bugk. Pol. [...] Esculus. Lituan. Lex. 117: FICUS. [...] Figa. Pol. Lituan. 118: Figvvort. Angl. v. Scrophularia. Fijo eck. Pol. Fyo ka. Lituan. v. Viola. 118: FILIX. [...] Paproe. Pol. Syren. l. 5. c Papartis. Lituan. 121: FRAXINUS. [...] Je ion. Pol. Vosis. Lituan. 124: FUNGUS. [...] Brƒyb. Pol. Syr. Gribas. Lituan. [...] 125: Fung. nemorum albus amplus aliquando maculis nigris di tinctus. [...] Betlka. Pol. Umede. Lituan. 129: Garosmum. [...] Gar titai. Lituan. v. Sinapi. 133: Glans, [...] ˇo dƒ. Pol. Gile. Lituan. 140: Great vvilde cicheling. Angl. v. Lathyrus. [...] Gribas. Lit. v. Fungus. 140: Grichscondrillenkr. v. Chondr. gr. [...] Grikiey. Lituan. v. Cicer. 140: GROSSULARIA, gro ula, gro ularis, uva cri pa, uva pina, uva cri pina. [...] Porƒecƒky. Pol. Jerwogal. Lituan. Serbintos. Lituan. i. e. Ribes. 143: HEDERA. [...] Blu oƒ. Polon. Jono ians role. Lituan. 19: Bob. Faba. Pupa. 24: Buk. Fagus. E kulus. 61: Figá ucha. Carica, ficus liuiana. Figa au a. 61: Fijo ek. Viola. Fijo ka. 284: papro Filix, f. papartis. 88: Jeµion Fraxinus. Wuo is. 79: Grƒyb Fungus, tuber, callus terræ. Gribas. 10: Bed ká. Fungorum genus album. Vmede. 73: Gorcƒycá Sinapi. Gar wi ia. 551: Øo d Glans, Gi e. 79: Grƒyb Fungus, tuber, callus terræ. Gribas. 442: Tatárka iarƒyna Ocymum (vulgo) cicer. Grikiey. 330: porƒecƒki wino µ. Jáná Ribes, is, f. Serbintos. 19: Blu cƒ. Hedera. Jonoµiaus ˇo e. 31r: figœ ficus. figa. 31r: fio ek viola, fia ka. 47r: ieµion fraxinus. vo is. 40v: grƒyb boletus, tuber, fungus. gribas. 37v: gorcˇycœ inapi, garsi ias. 40v: grƒyb boletus, tuber, fungus. gribas. 180r: Tatœrka cicer, cicercula, grikiey. 43 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

45 MInd SD 3 SPr 144: HELENIUM. Enula, Inula, Enula campana offic. [...] Drbe elay. Lituan. Oman. Pol. Syrenn. l. 1. c. 16. p : HELLEBORUS. eu Elleborus albus vulgò Elleborum. [...] Ciemierƒyca. Pol. Syrenn. l. 5. c Gemeric. Lituan. 153: HIOSCYAMUS, Apollinaris. [...] Sˇaley. Pol. Syrenn. l. 5. c. 85. Drigne. Lituan. 153: HYPERICUM. [...] Pannymarjen dƒwonki. Pol. Syrenn. l. 3. c Jgno ƒole. Lituan. 154: Hippo elinum. Selinum ylvestre. Smyrnium. [...] Giers. Polon. Dƒi giel Arabski. Pol. Syrenn. l. 1. c. 24. Wira as dœƒuni. Lituan. 155: HYSSOPUS. [...] J opie. Pol. Syrenn. l. 2. c. 23. Jƒapas. Lituan. 156: HORDEUM. [...] Jacƒmien. Pol. Syrenn. l. 4. c. 17. Mieƒley. Lituan. 157: Hundslook. Belg. v. Hyacinthus. [...] Hun mieta. Lituan. v. Mantha trum. 160: Jervos. Hi p. v. Orobus. Gall. v. Lathyrus. [...] Jerwagas. Lituan. v. Uva. cri pa. 160: Jglikœ. Pol. v. Scandix. w oska. Pol. v. Ru cus. [...] Jgnoƒole. Lituan. v. Hypericon. 161: Jmbier. Pol. Jmbieras. Lit. v. Zingiber. 34: Ciemierƒycá. Helleborum, helleborus, veratr. iemerey kilcibaras. 432: Sƒaley Hyo ciamus, Drigne. 68: Giers Olus atrum, hyppo elinum. Wira as darˇiniu ˇolu. 91: Jƒop Hy opus Hy opum. Jƒapas. 86: J cƒmieˆ Hordeum. Mie iey. 89: Jmbier. Zingiber, zinziber. Jmbieras. 14r: iemierƒycœ ellebor. iemieriey. 136v: Potrœwœ ferculum, ob onium, mi us. wira as walgik a; 190r: Warƒywo ob onium ad coquendum idoneum, edulium, legumen wira as. 48r: iƒop Hy opus um, iƒapas. 46r: i ciœieˆ hordeum, mieˇiey. 47v: Jmbier zimziber, gingiber. imbieras. 44 Archivum Lithuanicum 1

46 MInd SD 3 SPr 162: Jono iansrole. Lituan. v. Hedera : JUNIPERUS. [...] Kaddig. Prus. [...] Jalowiec. Pol. Egli. Lituan. 166: Ixocaulos. [...] Jƒapas Lituan. Jƒop. Pol. v. Hy opus. 166: Kaida ciakan. Ind. Or. pl. Zan. [...] Kakalis. lit. v. Lolium. 168: Kiaœ hoâm. Chin. v. rad. quædam Cleyer. Kiau as. Lituan. v. Lupinus. Kibol. Hung. v. Larix. 168: Klawas. Lituan. v. Acer. Klawas wetino alies. Lituan. v. Platanus. 168: Koprw oski. Pol. v. Foeniculum. Kopu tay. Lituan. v. Bra ica. Kora. Pol. v. Cortex. Koral. Boh. Pol. Koralus. lituan. v. Carallium. Kora- owy mech. Pol. v. Corallina. Korcheych. Pol. 168: Körfelrüben. v. Cicutaria bulb. Koriander. Polon. Koriandras. Lituan. Coriandrum. 169: Kr cisek. Pol. v. Cuminum yly. [...] Kre es. Lituan. v. Na turt. 169: Krichen over Zee Belg. v. Solan. ve ic. [...] Kriemas. Lit. v. Raphan ru tic. Kroliki. Pol. v. Bellis major. [...] Kropid o. Pol. v. Filipendula. 19: Blu cƒ. Hedera. Jonoµiaus ˇo e. 84: Já owiec Iuniperus. Eglis. 91: Jƒop Hy opus Hy opum. Jƒapas. 92: K kol Lolium, æra, æ. Kukalis. 159: Lupiná uscƒyná ob upina grochu etc. Tunica lupini valuuæ, vtriculus, concha, follicul 9 Kiausas kiautas ukstas ode e nuo- uopa. 86: Jáwor cudƒo iem ki. Platanus. Klawas wetimos sálies. 96: Kápu tá Caulis. Kopu tay; 121: Koral Coralium, gorgonia, æ. Koralus. 121: Koryánder Coriandrum. Koriandras. 31: Chrƒan. Raphanus maior. Krienas. 46v: Jœ owiec iuniperus. eglis. 48r: iƒop Hy opus um, iƒapas. 50r 50v: K kol lolium, zizanium. kukaliey. 75r: uscˇyná putamen kiausas. 56r: klon acer. klawas. 60v: koral corallium. koralius. 12v: chrƒan raphanus maior, krienas. 45 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

47 MInd SD 3 SPr 169: Krowia reˇ. Pol. v. Myagrum. [...] Krumas awije ium awietes. Lit. v. Rubus idæus. Kruminas. Lit. v. Rubus. 169: Kukstines. Lituan. v. Aceto a. 169: Kürbs. Germ. v. Cucurbita. [...] Kurƒyµlep. Pol. [...] Kwie iey. Lituan. v. Triticum. 171: LAPATHUM. [...] Scƒawokobyli. Pol. Syrenn. l. 4. c. 74. Arkladuntes. Lituan. 172: LAPPA eu Arcium. [...] Lapion. Pol. Syrren. l. 5. c Warna- esa. Lituan. 173: Laugenbluhm. Tab. l. I. p. 74. Laugenkraut Arnica. v. Dracunc. prat. Laukinni Metas. Lituan. v. Cauda equina. Lavothe. Afris. v. Vitis nigra. Lauras. Lit. 174: LAURUS. [...] Bobeck. Boh. Pol. Tab.l c. Lauras. Lituan. 174: Laza margiada eu pes Capræ Ind. Or. pl Zan. Laƒda. Lituan. v. Corylus. 175: LENS. [...] Socˇowicœ. Pol. Syrenn. l. 4. c. 49. Li iey. Lituan. 180: Limo akins winolit. Lituan. v. Vitis. 180: LIGUSTICUM, Leviticum, Panaces, Panacea. [...] Potocniik. Pol. Libu tica. Lituan. 162: Malinowy krƒak Rubus idæus. Krumas awie iu awietes awietinas; 89: Jeˇyny Rubus. Kruminas erskietinas. 433: Sƒcƒaw. Oxalis. Rugstine. 369: Psenica Triticum. Kwie iey. 433: Sƒcƒaw kobyli Rumex, Arkladuntes. 156: Lopian rƒep wielki opuch Baˇyna. Lappa, peta ites. Warna esa. 19: Bobek drƒewo. Laurus. Lauras. 19: Bobek drƒewo. Laurus. Lauras. 152: Lescƒyná drƒewo lescƒynowe. Corylus. aƒda. 414: ocƒewicá Lens, lenticula, yµiey. 160: Má icá winna Vitis, viticula. Liemo saknis wino. 163v: Scˇaw aceto a. rukstine. 152r: Psenicœ triticum, kwie iey. 73v: opian lappa, bulapathum. warna esa. 70v: Lescˇyná corylus, aƒda. 75v: Ma icœ matrix, vterus muliebris. item vitis. liemuo. item wino medelis. 46 Archivum Lithuanicum 1

48 MInd SD 3 SPr 181: Lyi the. Ægypt. v. Smilax a pera. [...] Lilia. Pol. Lituan. v. Lilium. 181: LILIUM, Junonia, Junonis ro a, [...] Lilia. Pol. Syrenn. l. 2. c. 65. it. Lituan. 182: LILIVM CONVALLIVM. [...] Lanka. Pol. Syrenn. l. 3. c. 63. Laniµius. Lituan. 182: Limnæum, [...] v. Centaurium minus. [...] Limonia. Pol. Lituan. v Malum limonium. 184: LINVM. [...] Len. Boh. Zal. it. Pol. Syrenn. l. 4. c. 39. [...] Linay. Lithuan. 186: Lolium, [...] Kakol. Pol. Syrenn. l. 4. c. 37. Kakalis. Lit. 187: Lubia. Arab. v. Pha iolus. Lubi ta. Lituan. v. Levi ticum. 187: Lucƒuy cƒa nek. Pol. v. Scorodopra um. Luebas. Lituan. v. Suber. 188: LVPINVS. [...] Kiau as. Lituan. S onekƒnik. Pol. Syrenn. l. 4. c : LVPULUS. [...] Chmiel. Pol. Syrenn. l. 5. c Apwiriey. Lituan. 189: Majele. Cord. C B. p v. Verbasculum umbelatum alpin. minus. Majeran. Pol. Majeranay. Lituan. v. Amaracus. 153: Lilia Lilium. Lilia. 153: Lilia Lilium. Lilia. 119: Konwália lilyiká lanká lanuská. Lilium conuallium. aniµius. 153: Limonio owoc drƒewny. Malum limonium. Limonia. 151: Len ziele. Linum. Linay. 92: K kol Lolium, æra, æ. Kukalis. 121: Korek drƒewo y korá iego. Suber. uobas. 159: Lupiná uscƒyná ob upina grochu etc. Tunica lupini valuuæ, vtriculus, concha, follicul 9 Kiausas kiautas ukstas ode e nuo- uopa. 30: Chmiel. Lupulus, lupus alictarius Apwiniey. 161: Maieran Amaracus, amaracum. Maieronay. 50r 50v: K kol lolium, zizaniam. kukaliey. 75r: uscˇyná putamen. kiausas. 78r: Maieran amaracus. am uchus. mayranai. 47 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

49 MInd SD 3 SPr 190: MALVA. [...] S aƒ. Pol. Syrenn. l. 4. c. 7. 2licgies. Lituan. 191: MALVS ARMENIACA. [...] Morela. Polon. Obelis armeines. Lituan. 192: MALUS CITRIA ive Medica. [...] Cytrin cwoc. Pol. Abuolis waysius cytrinis. Lituan. 192: MALUS LIMONIA. [...] Fructus dicuntur Limones, Limonia mala. Lat. [...] Limonia. Pol. Lituan. 193: MALUM, fructus arboris Mali e t, [...] Jab ko. Pol. Obelis. Lituan. 197: Medowevvoulle. Angl. v. Gramen tomentos. Medˇias raudonaibaltas Jndos. Lituan. v. Santalum. 197: Medˇias nuoduotas. Lituan. v. Taxus. 198: MELO, it. Pepo, Melopepo. [...] Mœ ony. Pol. Syrenn. l. 4. c Me onas. Lituan. 199: MENTHA, Menta, Mintha. [...] Mi ta. Lituan. it. Pol. Syrenn. l. 2. c : Mentha ylv. ive Menta trum [...] Huœieta. Lituan. Polna Mi ta. Pol. Syrenn. l. 2. c : Mi ta. Lituan. v. Mentha. [...] Mieƒley. Lituan. v. Hordeum. 408: Slaƒ Malua. ˇlugies. 179: Morela drƒewko. Malus Armeniaca. Obelis Armenios. 39: Citryn owoc Malum citreum, citrum. Abuolis way ius cytrinis. 153: Limonio owoc drƒewny. Malum limonium. Limonia. 83: Jáb ko Malum, pomum. Abuolis; 83: Jáb- oˆ. Malus, pomus. Obelis. 38: Cynda. Santalum. Medˇias raudonas ba tas Jndios. 35: Cis. Taxus, Smilax. Med ias nuoduotas. 168: Melon malon. Melon, pepo, melopepo. Me onas. 173: Mi tká domowa. Mºta, mintha. Meta. 173: Mi tká domowa. Mºta, mintha. Meta; 86: J cƒmieˆ Hordeum. Mie iey. 168v: µlaƒ malua, ƒlugies. 43v: Jáb oˆ malus, pomus. ábelis; 43v: Jáb ko malum, pomum. abuolis. 80r: mi tkœ menta. meta. 80r: mi tkœ menta. meta; 46r: i ciœieˆ hordeum, mieˇiey. 48 Archivum Lithuanicum 1

50 MInd SD 3 SPr 202: MILIUM. [...] Pro o. Boh. Zal. it. Pol. Syrenn. l. 4. c. 32. Soro. Lituan. 203: Myrrha. [...] Mira. Pol. Lituan. 204: MYRTUS. [...] Mirt. Pol. Mirtus. Lituan. 206: MUSCUS. [...] Mech. Pol. Syrenn. l. 3. c Samanos. Lituan. 209: NARCISSUS. [...] Narcisik. Pol. Syrenn. l. 5. c Narcisus. Lituan. 211: NASTURTIUM. [...] Kresél. Lituan. 212: Naveau. Gall. v. Napus, Rapum. [...] Nedakta. Lituan. Buphthalinum. 214: Nin. Ægypt. v. Palma vetus. Nindre. Lituan. v. Arundo. 215: Nux junglans, Nux Regia, de arbore fr. dicitur. Caria. [...] Grƒech w esky. Pol. Walakiskas. Lituan. 216: Nux Mo chata [...] Muskatowagat. Polon. Rie utis kwepius. Lituan. 216: Oat Zontic. Recch. p Obelis. Lituan. v. Malum. Obelis armenios. Lituan. Malus armeniaca. 218: OLEA. [...] Oliwa. Pol. Oliva. Lituan. 84: Jág y Milium. Soros; 345: Pro o Milium. Soros. 175: Mirá ˇywica y drƒewko. Myrtha. Mira. 175: Mirt drƒewko Myrtus. Mirtas. 167: Mech drƒewny Mu c 9, lanugo. Samanos : Nár isek iele pierƒga. Narga. Narci us. 2o e narci us. 226: Nogietek. Buphthalm, caltha. Nedatka. 446: Tr ina Arundo, canna, Nindre. 270: Orƒech w o ki Iuglans, dis, f. Riesutis wa akiskas. 183: Muskátowá gá ka. Nux myri tica, myrobalanus, nux mo chata, odorata, vel vnguentaria, glans vnguentaria. Riesutis kwepius gi- e kwepiunti. 179: Morela drƒewko. Malus Armeniaca. Obelis Armenios. 264: oliwá drƒewo oliua, olea Aliwa. 44r: Jag y milium, oras; 140v: pro o milium. oras. 78v: Mech mu cus, lanugo, p[l?]uma, in genit. mcha. amanas. 98v: Nogietek caltha, calendula, herba. nedatka. 182r: Trƒ ina calamus, canna, arundo. nindre. 43v: Jáb oˆ malus, pomus. ábelis. 113r: oliwœ oliua. aliwa. 49 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

51 MInd SD 3 SPr 218: Olea ylv. fol. duro ubtus incano, cum aculeis ine aculeis [...] Oliwalesna. Pol. Oliwa wiskine. Lituan. 218: Oliva. fruct Oleæ. v.. l. Oliva. Lituan. v. Olea. 222: ORYZA. Oriza, Oryzum. [...] Ry. Polon. Syrenn. l. 4. c. 30. Riˇicy. Lituan. 224: Oxycantha, Pyrina, Pityanthe [...] Ersƒkieti. Lituan. 225: PAEONIA. [...] Piwonia. Pol. Syrenn. l. 3. c. 92. Piwania. Lituan. 226: PALMA. [...] D on Palmowe Drƒewo. Pol. Cal. Tab. [...] Plastaka. Lituan. 229: PANICUM. [...] Serasneiƒ i akorii. Lituan. 229: Papay. arbor Marg. in Ind. [...] Papartis. Lituan. v. Filix. 231: PASTINACA, [...] Pa ternack Kœrotœ. Pol. Syrenn. l. 4. c. 60. Pa ternakay. Lituan. 232: P lieú. Chin. v. Radix quædam Cleyer. Pelinos Mételey. Lituan. v. Ab inthium. 232: Pengelblade. Dan. v. Nummularia. [...] Penkpir ey. Liiuan v. Pentaphyllum. 264: oliwá leµna olea ter, m. Aliwa miskine. 264: oliwá drƒewo oliua, olea Aliwa. 393: Ryˇ Oryza. Ri- iey. 89: Jeˇyny owoc Mora rubi Vogos erskie io; 34: Ciernie. Vepres, pina, entis, dumus. Erskie iey; 68: G og. Oxyacantha, pina alba. Erskietis. 297: piwonia poeonia. piwania. 46: D oˆ Palma, P ástaká. 10: Ber. Panicum. Soros nei isákoij oros kulines. 284: papro Filix, f. papartis. 286: Pá ternak Pa tinaca. icer n. Pa ternokay burkuntay. 296: pio un Ab ynthium. pe inos meteley. 113r: oliwœ oliua. aliwa. 161r: ryˇ oriza. riˇiey. 14v: iernie pina, entis, repres, erskie iey 119v: pa ternak pa tinaca, pa ternakay. 123r: pio un ab ynthium, pe ynas. 50 Archivum Lithuanicum 1

52 MInd SD 3 SPr 235: Pietruska. Pol. Syrenn. l. 4. c. 67. Petruska. Lituan. 241: PINUS. [...] Soski. Polon. Pu is. Lituan. 241: PIPER. [...] Pieprƒ. Pol. Piray. Lituan. 242: Piperella. v. Haernia. Arab. [...] Pipiray. Lituan. v. Piper. 244: PISUM. [...] Groch. Pol. 2ieniey. Lituan. 244: Pizietl. Mex. [...] P adi tay. Lituan. v. Porrum. 245: PLATANUS. [...] Jaworcudƒoƒiemsky. Pol. Klawas Swetime alies. Lituan. 249: PORRUM. [...] Lucƒek. Polon. Syr. P adi tay. Lit. 251: PRUNUS. [...] S iwa. Pol. Lit. 253: Pungitopi. Ital. Hetru c. v. RUSCUS. [...] Pupa. Lituan. v. Faba. 254: Purslain. Angl. v. Portulaca. [...] Pu ie. Lituan. v. Pinus. 254: QUERCUS. [...] D b. Polon. Uƒuolas. Lituan. 255: QUINQUEFOLIUM. [...] Pi ciornik. Pol. Syrenn. l. 1. c. 86. Penkpir ey. Lituan. 296: piotruská petro- elinum. petruska. 414: o na borowa Pina ter, pinus. pusis. 414: [...] puµinas [...] puµinis. 293: pieprƒ Piper, eris. n. pipiray. 293: pieprƒ Piper, eris. n. pipiray. 75: Groch Pi um. irniey. 158: Lucƒek iele uk. Porrus um. p adi tay. 86: Jáwor cudƒo iem ki. Platanus. Klawas wetimos sálies. 158: Lucƒek iele uk. Porrus um. p adi tay. 409: liwa drƒewo Prunus. liwa med ias. 19: Bob. Faba. Pupa. 414: o na borowa Pina ter, pinus. pusis; 414: [...] puµinas [...] puµinis. 44: D b. Quercus, robur. Vˇuo as. 123r: piotruskœ petro elinum, vulgo petruskas. 12r: choiœ pinus, pu- µis ; 171r: So nœ pinus, puµis. 122r: pieprƒ piper. pipiray. 122r: pieprƒ piper. pipiray. 39r: groch pi um, ˇirnili. [sic]; 39r: groch prœ- ˇony pi um uffocatum, proginti ˇirniei; 139v: prœˇony groch pi a uffocata. proginti ˇirniey. 56r: klon acer. klawas. 169r: µliwœ prunus um, liwa. 12r: choiœ pinus, pu- µis ; 171r: So nœ pinus, puµis. 19v: D b quercus, ilex, robur, vˇuo as. 51 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

53 MInd SD 3 SPr 257: RANUNCULUS. [...] 2abka. Pol. Wartele. Lituan. 259: RAPHANUS. Radix. [...] Rƒodkiew. Pol. Syrenn. l. 4. c. 57. Rindikas. Lituan. 260: RESINA. [...] 2ywika. Pol. Sakay. Lituan. 263: Ridder pore. Dan. Germ. v. Calcatrippa. [...] Ridicas. Lituan. v. Raphanus. 263: Ries utis kwepius. Lituan. v. Nux mo chata. Ries utis taƒdos. Lituan. v. Nux avellana. 263: Ryƒec. Boh. v. Fungus cervinus. Ry niemiecki. Pol. v. Typha cerealis. Riƒicy. Lituan: v, Oryza. 266: RUBUS Sentis. [...] Jeˇymy. Pol. Syrenn. l. 5. c. 50. Kruminas. Lituan. 266: Ruda. Hi p. v. Ruta. [...] Rudokye. Lituan. v. Boletus. 266: Rugiey. Lit. v. Siligo. Rug tine. Lituan. 267: RUTA. [...] Ruta. Lituan. Pol. Syrenn. l. 2. c : Saheteregi. Arab. [...] Sakay. Lituan. v. Re ina. 514: 2abká Ranunculus, War e e. 396: Rƒodkiew Raphanus. Ridikas. 443: Terpentiná Terebinthina re ina. akay terebintho; 559: ˇywica Re ina. Sakay. 396: Rƒodkiew Raphanus. Ridikas. 183: Muskátowá gá ka. Nux myri tica, myrobalanus, nux mo chata, odorata, vel vnguentaria, glans vnguentaria. Riesutis kwepius gi e kwepiunti; 270: Orƒech la kowy Auellana nux Riesutis aƒdos. 393: Ryˇ Oryza. Ri iey. 89: Jeˇyny Rubus. Kruminas erskietinas. 393: Rydƒ Boletus. Rudnokie. 559: Øyto reˇ. Siligo. Rugiey; 433: Sƒcƒaw. Oxalis. Rugstine. 392: Rutá Ruta. Ruta. 443: Terpentiná Terebinthina re ina. akay terebintho; 559: ˇywica Re ina. Sakay. 162r: Rƒodkiew raphanus um, ridikas. 70v: Smo œ pix, axungia. akay. 162r: Rƒodkiew raphanus um, ridikas. 70r: La kowy orƒech nux auellana, pontica, riesutis. 161r: ryˇ oriza. riˇiey. (I)153v: Rydƒ boletus. ruduokie. 163v: Scˇaw aceto a. rukstine. 160v: Rutœ ruta. ruta. 70v: Smo œ pix, axungia. akay. 52 Archivum Lithuanicum 1

54 MInd SD 3 SPr 268: SALIX [...] Rokicina. Pol. Karkay. Lituan. 269: SALVIA. [...] Sˇalwia. Pol. Syrenn. l. 2. c. 30. Sƒalawia. Lituan. 269: Salzio. Ital. v. Salix. [...] Samanos. Lituan. v. Mu cus. 269: SAMBUCUS. [...] Beƒdaƒ. Lituan. 271: SANTALUM lignum, [...] Cyndal. Polon. Medƒias raudonas baltas indos. Lituan. 271: SAPONARIA, [...] Mydelnik. Pol. Syrenn. l. 2. c. 91. Muyline. Lituan. v. Struthion. 272: SATUREIA. [...] C brƒe Egmbr. Pol. Syrenn. l. 2. c. 39. Ciobray. Lituan. 272: Sauline ƒölt. Lituan. v. Solaris herba. 280: Serbentes. Lituan. v. Vitis idæa. [...] Serbintos. Lituan. v. Gro ularia. 280: SERPYLLUM, Serpyllus. [...] Ma- ierƒarka. Pol. Syrenn. l. 2. c. 40. Ciobray laukinicy. Lituan. 282: Sidion, [...] Siepronay. Lituan. v. Crocus. 282: Siermullinis. Lituan. v. Sorbus. 283: Siligo, [...] 2yto reˇ. Pol. Rugiey. Lit. 378: Roki ina Salix viminalis, vimen. Kark- ay. 432: Sƒálwia. Saluia. Sƒa awia. 167: Mech drƒewny Mu c 9, lanugo. Samanos. 10: Beƒ drƒewko. Sambucus. Beƒdas. 38: Cynda. Santalum. Medˇias raudonas ba tas Jndios. 183: Mydelnyk iele Radicula, lunaria, aponaria, ullonia. 2o e muyline. 39: Cƒ br iele. Satureia. cunila, Thymbra. iobray. 409: onecƒnik iele Heliotropium, olaris herba. auline ˇo e. 330: porƒecƒki wino µ. Jáná Ribes, is, f. Serbintos. 161: Má ierƒanká Serpillum iobray aukiney. 431: Sƒafran Crocus. µiepronay. 85: Járƒebiná Sorbus. µiermukµnis. 559: Øyto reˇ. Siligo. Rugiey. 154v: Roki inœ iuncus, alix, vimen. kark as. 78v: Mech mu cus, lanugo, p[i?]uma, in genit. mcha. amanas. 84v: mydle migmate inungo, apone oblino. muyliis: [sic] 16v: Cƒ br Tymbra, atureia. iabrai. 16v: Cƒ br Tymbra, atureia. iabrai. 44v: Járƒ biná orbus, µiermuksnis. 53 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

55 MInd SD 3 SPr : SINAPI. [...] Gor titai. Lituan. 284: SISARUM. [...] Marchew. Pol. Syrenn. l. 4. c. 65. Morkwos. Lituan. 285: Slœƒ wy oki. Pol. v. Althæa. [...] Sliwa. Pol. Lit. v. Prunus. 286: Solaris herba Gazæ [...] Slociecynikƒiele. Pol. Saulineƒale. Lituan : SORBUS [...] Jœrˇebina. Pol. Siermullinis. Lituan. 289: Soros. Lituan. v. Milium. Suros neiƒ i akoii. Pol. v. Panicum. 293: SUBER. [...] Kork. Pol. Luebas. Lituan. 294: Sunflour. Angl. v. Chamæci tus [...] Sunkamiros. Lit. v. Styrax liquida. [...] 294: Schwartse Wurtƒ. v. Symphytimu. [...] Swiecƒki. Pol. v. Euphara ia. Swiklay. Lit. v. Beta. Swinia wes. Pol. v. Cicuta. [...] Swogunas. Lit. v. Cepa. 297: TAXUS. [...] Cis. Pol. Syrenn. l. 5. c Medƒias nuoduotas. Lituan. 298: TEREBINTHUS [...] Terpentinow. Pol. Terebinthas. Lithuan. 302: TILIA. [...] Liepa. Lituan. 73: Gorcƒycá Sinapi. Gar wi ia. 164: Márchew ogrodna ˇo ta Si er. Morkwos. 409: liwa drƒewo Prunus. liwa med ias. 409: onecƒnik iele Heliotropium, olaris herba. auline ˇo e. 85: Járƒebiná Sorbus. µiermukµnis. 10: Ber. Panicum. Soros nei isákoij oros kulines; 84: Jág y Milium. Soros; 345: Pro- o Milium. Soros. 121: Korek drƒewo y korá iego. Suber. uobas. 175: Mirowy oleiek Stactees, tyrax liquidus. Sunka miros. 38: Cwik á. Beta. Swik- as; 27: Cebulá. Cepe, cepa. Swogunas. 35: Cis. Taxus, Smilax. Med ias nuoduotas. 443: Terpentinowe drƒewo. Terebinthus, Terebinthas. 153: Lipá Tilia, Liepa. 37v: gorcˇycœ inapi, garsi ias. 77r: Marchew i er luteum, pa tinaca lutea. morkwa. 169r: µliwœ prunus um, liwa. 44v: Járƒ biná orbus, µiermuksnis. 44r: Jag y milium, oras; 140v: pro o milium. oras. 16r: wik á beta, wik- ay. 73r: Lipœ tilia, Liepa liepas. 54 Archivum Lithuanicum 1

56 MInd SD 3 SPr 308: TRITICUM. [...] Kwieƒiey. Lituan. P euicœ. Pol. Syrenn. l. 4. c : VERONICA. [...] Elppru es. Lituan. Prƒetœrƒnik. Pol. Syrenn. l. 3. c : VIOLA [...] Fio ek. Pol. Strenn. l. 5. c Fiiolka. Lituan. 320: VISCUM. [...] Jemiola. Pol. Emalas. Lituan. 321: VITIS IDEA, [...] Serbentas. Lituan. 322: Umbu. Pi o. H. B. p Umede. Lituan. v. Fungus albus. 323: Vogelkraut. Tab. l. 2. p v. Al ine. [...] Vogo winodƒia winka. Lituan. v. Uva pa a. 323: Voros fenyo. hungr. v. Larix. [...] Vo is. Lituan. v. Fraxinus. 323: URTICA. [...] Pakrƒywa. Pol. Strren. l. 5. c [...] Diligine. Lituan. 324: Urupariba. v. Guirapariba. U ne. Lituan, v. Carduus. 324: Uzegi. Alpin. C. B. p v. Lycium Indicumalterum. Uƒuolas. Lituan. v. Quercus. 324: Warnalesa. Lituan. v. Lappa. Wartele. Lituan. v. Ranunculus. 326: Windbohnen. v. Pha iolus. [...] Winny korƒen. Pol. v. Vitis. [...] Wira as daƒuni. Lit. v. Hippo elinum. [...] Wi ƒis. Lit. v. Erica. 369: Psenica Triticum. Kwie iey. 61: Fijo ek. Viola. Fijo ka. 88: Jemio á Vi cum. Ema as. 330: porƒecƒki wino µ. Jáná Ribes, is, f. Serbintos. 10: Bed ká. Fungorum genus album. Vmede. 391: Roƒynka Vua pa a. Voga wino d iawinta. 88: Jeµion Fraxinus. Wuo is. 319: pokrƒywá Vrtica. Dilgine. 271: O et Carduus, V ne. 44: D b. Quercus, robur. Vˇuo as. 156: Lopian rƒep wielki opuch Baˇyna. Lappa, peta ites. Warna esa. 514: 2abká Ranunculus, War e e. 68: Giers Olus atrum, hyppo elinum. Wira as darˇiniu ˇolu; 487: Wrƒos Erica, erix. Wirˇis. 152r: Psenicœ triticum, kwie iey. 31r: fio ek viola, fia ka. 71r: Lep vi cus um, ema as lipikai kurieis paukµ ius gauda. 158r: Roƒynki vuæ, pa - æ. vóga wino. 47r: ieµion fraxinus. vo is. 330v: pokrƒywá vrtica. dilgine. 115v: o et carduus, tribulus. u ne. 19v: D b quercus, ilex, robur, vˇuo as. 73v: opian lappa, bulapathum. warna esa. 197r: Wrƒos meli a, apium, narci us. wir- ˇiey. 55 Konstantino Sirvydo Dictionarium neißlikusio antrojo leidimo (1631) p dsakai Christiano Mentzelio indekse (1682): fitonimai

57 MInd SD 3 SPr 326: Wi nia medƒias. Lituan. v. Cera us. Wi u. Pol. Cera us. [...] Wi takoje. Lituan. v. Angelica. 327: WormWood. Angl. v. Ab inthium. [...] Wo ilka. Lituan. v. Cyanus. Wo ilkas. Lituan. v. Cyanus caerul. [...] Woscƒyca. Pol. v. Visnaga. 329: Zaitor. Arab. v. Olea. [...] 2œkutœ Studenteke ƒiele. Pol. [...] 2œlinianas. Lituan. v. Calamintha. 330: ZEDOARIA [...] Cytwar. Pol. Syrenn. Sƒaknis nidƒio Antitora wadinawa. Lituan. 330: ZINGIBER [...] Jmbier. Pol. Jmbieras. Lituan. 331: 2ipperleinskraut [...] 2irniey. Lituan. v. Pi um. 331: 2latytraut Boh. v. Conyza. 2liegies. Lituan. v. Malva. 2 ymnisek. Pol. v. Napellus. 481: wiµn wiµniowe drƒewo Cera us, wiµnia medˇias; 58: D i giel. Panacea, Angelica Wystákoie. 178: Modrak modrƒeniec. Cyanus. Wo i ka. 32: Chwa t. Calamentum, ylua herbarum. ˇalini=nas. 39: Cytwar. Zedoaria. Sƒáknis med io Antiora wadinamo. 89: Jmbier. Zingiber, zinziber. Jmbieras. 75: Groch Pi um. ˇirniey. 408: Slaƒ Malua. ˇlugies. 194v: wiµnia cera us um, wiµnia. 83r: modrak caltha, calendula, wa i ka. 61r: korƒen radix. saknis. 47v: Jmbier zimziber, gingiber. imbieras. 39r: groch pi um, ˇirnili. [sic]; 39r: groch prœ- ˇony pi um uffocatum, proginti ˇirniei; 139v: prœˇony groch pi a uffocata. proginti ˇirniey. 168v: µlaƒ malua, ƒlugies. 56 Archivum Lithuanicum 1

58 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Jonas Palionis Vilniaus universitetas Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai 1977 metais Poznan je pasirod maßinraßtiniu ßriftu multiplikuotas dviej tom (t. I A N, t. II O Û raides apimantis) Mikalojaus Daukßos Postil s indeksas- Ωodynas 1. J^ pareng Ωinomas lenk lingvistas, baltistas ir fin -ugr kalb specialistas, Poznan s Adomo Mickeviçiaus universiteto profesorius Czes awas Kudzinowskis ( ). Tai daugelio met jo kruopßtaus ir nelengvo darbo vaisius, didωiai reikßmingas ne tik Daukßos palikimo, bet ir apskritai senojo lietuvi raßytinio periodo tyrin tojams. Kaip matyti iß pareng jo ^vado ( Wst p ), esançio pirmajame tome (p. I VI), id ja sudaryti DP indekså-ωodynå yra susijusi su 1947 metais kilusia mintimi ßv sti Ωymaus lenk katalik teologo Jok bo Wuj(e)ko 2, kurio MaΩåjå postil vert Daukßa, 350-åsias mirties metines. Íio jubiliejaus programoje buvo numatyta ißleisti ir naujå WP leidimå. Tuo tikslu Kudzinowskis kreip sis patarimo ^ prof. Janå Otr bsk^, kuris pasi l s perspausdinti 1596 met, t. y. ketvirtåj^, WP leidimå. Taçiau pasirod, kad Lenkijoje neså nedefektuoto t met leidimo. Tod l Kudzinowskis iß defektuot Krokuvos universiteto ir prof. Otr bskio egzempliori sudar s pilnå 1596 met Wujeko MaΩosios postil s tekstå, bet turb t d l 1 Czes aw Kudzinowski, Index-s ownik do Daukßos Postil 1(A N), 2(O Û), Poznaˆ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1977 (toliau KI-S). Daukßos Postil s santrumpa DP, o Wujeko MaΩosios postil s WP. 2 Pirmojo, t. y ir 1580 met, dviej atskirai numeruot dali leidimo (POSTIL- LE MNIEYSZEY) antraßtiniuose puslapiuose paraßyta: Prƒeƒ... Jákubá Wuyká. Antrojo, t. y j leidimo (Po tilla Catholiczna Mnieysza), lenkißkoji prakalba pasiraßyta lotynizuota forma: Jacob Vuiecus, o treçiojo, t. y met, leidimo (Po tilla Catholicka Mniey za), lenkißkoji prakalba Jákub Wuiek. Lietuvi mokslinink darbuose vartojamos abi formos Vuikas ir Vujekas (galb t der t sekti Ωymaus lietuvi senosios literat ros tyrin tojo prof. Jurgio LebedΩio pavyzdωiu ir vartoti formå Vujekas [Wujekas]). 57 Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai

59 1 pav. DP 282: fragmentas su ΩodΩiais draugia téwikstaici ; VUB, sign.: L R 1619, buv. Telßi bernardin vienuolyno egz. Fot. Virginija Valuckien ano meto prosovietin s lenk valdωios neigiamo nusistatymo to teksto rankraßtis liko nespausdintas ( R kopis zosta przygotowany, ale nie dosz o wówczas do jego wydania, p. I) 3. Nors WP 4 tekstas nebuvo perspausdintas, bet, kaip paωym jo pats Kudzinowskis, jo darbas nenu j s veltui ( nie posz a na marne ): turint viså originalo tekstå, buv galima galvoti ir apie lietuvißko Daukßos vertimo ΩodΩi indekså bei Ωodynå (ten pat). Tuo tekstu ir remtasi sudarin jant KI-S, kurio multiplikuota, deja, tik 380 egzempliori. Iß ßio indekso-ωodyno ^vado galima spr sti, kad Kudzinowskis (gal ir Otr bskis?) buvo link s manyti WP 4 leidimå jus Daukßos vertimo pagrindu ( Profesor zaproponowa wznowienie wydania z 1596 roku, które prawdopodobnie by o podstawå przek adu litewskiego, p. I). Taçiau sunku patik ti, kad ano meto sålygomis Daukßa b t gal j s taip greit ißversti ir ißspausdinti tok^ didel^ veikalå. Be to, ir DP palyginimas su turimu Vilniaus universiteto bibliotekoje defektuotu WP 4 originalo egzemplioriumi 4 nepatvirtina tokio sp jimo: esama nemaωai teksto skirtybi. Tik tinesn b t prielaida, kad DP versta iß WP 3 (1590) leidimo. Taçiau jau Eberhardas Tanglis, lygin s vertimå su ßiuo leidimu, tvirtino, kad jis negal j s b ti DP originalu, ir savo tvirtinimå par m tiek tekst skirtyb mis, tiek tuo faktu, kad lietuvißkame vertime minimas popieωius Grigalius XIII, kuris nú édi Rimé ant Sósto Apâstalisko (DP ) 5, o WP 3 leidime kitas popieωius Siks- 3 Rankraßtis, prof. Micha o Hasiuko tvirtinimu, dabar yra Poznan je. 4 VUB Ret spaudini skyrius, sign.: II Íiame straipsnyje ^ eiluçi skaiçi ^trauktas ir kolontitulas, tod l vienu vienetu (palyginti su KI-S) tas skaiçius yra didesnis. 58 Archivum Lithuanicum 1

60 2 pav. WP 3 289: fragmentas su ΩodΩiu po d ied icow; Krokuvos Jogailos bibliotekos egz. mikrofilmas, sign.: Cim tas V. Kadangi Grigalius XIII popieωiavo met laikotarpiu, tad ir DP gal jusi b ti ißversta prieß 1585 metus 6. Tanglio studijoje raßoma, kad prof. Ernstas Sittigas Lenkijoje rad s WP pirmåj^ ir antråj^ leidimå ir juos palygin s su Daukßos vertimu. Jo lyginamieji tyrin jimai prived prie ißvados, kad Daukßos galutin redakcija buvo atlikta pagal W 3 [t. y. treçiåj^ WP leidimå J. P.], bet Ωymi jo vertimo dalis r m si W 2 [t. y. antruoju WP leidimu J. P.] 7. Tokiai ißvadai buvo link s pritarti ir prof. Jurgis Lebedys, kuris, pasir m s prof. Zenono Ivinskio tyrin jimais, sukonkretino ir DP vertimo laikå: 1595 m. pradωiå reikt laikyti galutine M. Daukßos postil s vertimo uωbaigimo data, o 1582 m., kuriais iß jo J. Vujeko originalo II leidimas, galimà vertimo pradωios data 8. Galima tiktai apgailestauti, kad Kudzinowskis neatsiωvelg ^ ßi tyrin toj ißvadas ir pri m s labai ne^tikinamå prielaidå d l r mimosi ketvirtuoju (1596) leidimu, pateik ßio leidimo atitikmenis. Tiesa, lyginant WP treçiojo ir ketvirtojo leidimo tekstus nematyti, kad tie leidimai esmingiau skirt si. Tod l KI-S lenkißk j atitikmen didωioji dalis (turb t daugiau kaip 99%) sutampa. Taçiau kurie ne kurie t leidim atitikmenys vis d lto skirtingi. PavyzdΩiui, KI-S prie antraßtin s lyties drauget vikßtaiçiai (plg. 1 pav.) nurodytas lenkißkasis atitikmuo iß WP 4 leidimo towarzystwo, o WP 3 leidime yra po d ied icy (plg. 2 pav.); prie 6 Eberhard Tangl, Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen, Weimar: Druck Hermann Böhlaus Nachfolger, 1928, Tangl 1928, Jurgis Lebedys, Mikalojus Daukßa, Vilnius: Valstybin groωin s literat ros leidykla, 1963, Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai

61 palangius (part. ind. praet.) KI-S duotas atitikmuo ucierpiawszy, o WP 3 leidime pobuiawsy ; prie rangtis KI-S nurodytas kwapienie, bet ßis sutampa su WP 3 leidimo atitikmenimis trimis atvejais (atitinkamai DP , ir ), o vienu atveju nesutampa (çia Kudzinowskio apsirikta nurodant eilut ): WP 3 leidime yra poµpiech Tokios skirtyb s, be kita ko, taip pat liudija, kad Daukßa n ra naudoj sis WP 4 leidimu ir kad ßis leidimas, pasirod s jau prießpaskutiniais autoriaus gyvenimo metais (Wujekas mir 1597-aisiais), jo paties ar kit redaktori buvo ßiek tiek pataisin tas. KI-S yra praleist, netiksliai atstatyt ar interpretuot ΩodΩi bei ΩodΩi form. Toliau çia pateikiami pasteb t netikslum alfabetiniai såraß liai, kurie gali praversti DP kalbos, ypaç leksikos, tyr jams. 1. PRALEISTI ÛODÛIAI aprokavotis v. apsiskaiçiuoti (obrachowa ): Nes kad g rai aprokawôtiµ norêtumbime [...] 362(=364) 189 ; darkçioti v. kankinti (katowa ): [...] ir pradéio mârk i p ák kir t ir darkc io n swent [...] kuna Chri taus 168(=172) 51 ; grießnykas s. nusid j lis (grzesznik): [...] ir utrint i ios wi us ios grîesnikus ; meilesys s. meilingumas, meil (mi oµ ): [...] ir dâro k nor g ro d méi esio 21 7 ; [...] ne drin á gos kaiπ amdinîkai: bet tikrai drin mêi e io [...] tarnáuia 561 (=564) 23 ; pam t s. pyktis (z oµ ): Id nt wi sôkias pamêtes [...] e kt s n sird ei u œrtimáis 10 awais ; parodnai adv. tinkamai, padoriai (porzådnie): [...] io kaiπ kúnigas parodnái pawadîntas pasw ncƒe d n ir wîn [...] 265(=267) 7 ; rupis s. uola (opoka): [...] Céphas 2ydiskai ir Syriyskai i gúld ias rupis arba á 467(=469) 55 ; sub stim s. b kl s vienov, tapatumas (spó istny): Regêiom ubû timeie ir draugé u *ám in 11 u Téwú 402(=404) 40. Kai kurie iß ßi praleist j ΩodΩi yra reikßmingi d l to, kad jie visai nefiksuoti didωiajame Lietuvi kalbos Ωodyne (aprokavotis, parodnai) arba nepamin ti DP pavartotomis reikßm mis (darkçioti, pam t ). Be to, LKÛ, neatsiωvelgus ^ originalå, ΩodΩio sub stim reikßm nurodyta netiksliai. 9 Pirmasis skaiçius çia ir toliau Ωymi DP originale esamå, bet ne visur tiksliai nurodytå puslap^, o antrasis (tarp skliausteli ) tiksliosios sekos puslap^. 10 Forma pamêtes KI-S klaidingai laikoma veikiamosios r ßies b tojo kartinio laiko dalyvio forma ir ^traukta ^ veiksmaωodωio pamesti straipsn^. 11 ÛvaigΩdute paωymimas d l apsirikimo ar spaustuv s kalt s indekse-ωodyne atsirad s DP nebuv lis Ωodis. Íiuo atveju ΩodΩi jungin^ u am in (=såamωinå) veikiausiai pagamino spaustuvininkas, Ωr. såamωinas (toliau!). 60 Archivum Lithuanicum 1

62 2. N ETIKSLIAI ATSTATYTI AR INTERPRETUOTI ÛODÛIAI BEI ÛO- DÛIË FORMOS. Íioje grup je galima skirti dar du pogrupius: netiksliai ar netinkamai atstatytos ΩodΩi antraßtin s lytys (2.1.) ir netiksliai interpretuoti ΩodΩiai bei ΩodΩi formos (2.2.) NETIKSLIAI AR NETINKAMAI ATSTATYTOS ÛODÛIË ANTRAÍTINÎS LYTYS bereikiamai adv. nepakankamai (niedostatecznie) 450(=452) 32. KI-S skyrium pateiktas prießd lis be- ir reikiamai; bereikiamas adj. nesubrend s (niedosz y) 352(=354) KI-S skyrium pateiktas beir bereikiamas, pastarasis reikti (=reik ti) straipsnyje kaip ßio veiksmaωodωio neveikiamosios r ßies dalyvis; dievystykl lis s. Dievo vystykl lis (pieluszka) 426(=428) 6. KI-S skyrium pateiktas Dié ir vystykl lis, nors DP yra sudurtinis Ωodis; *^sinauti v. Íi antraßtin lytis atstatyta iß fut. 3 ^nautis ir neteisingai laikoma praes. forma, bet, kaip rodo originalo atitikmuo przegniewa, çia tur t b ti nártis ^nartyti, plg.: [...] o ne br ginkimeµ teip labái u at aidimú kad mus kas náutis 361(=363) 23. Forma ^náutis, be abejon s, yra korekt ros ar spaustuv s klaida; *ißvenyti v. Kaip rodo originalo atitikmenys wyrzuca ir zrzuca ißmesti ir kontekstas: [...] tawé padê iu iswénit iˇ na r máno 353(=355) 20 ; [...] i w nia n ap iriiimo [...] 379(=381) 35, ßios formos taip pat veikiausiai yra spaustuv s riktas. Tur t b ti iswémt, i w mia ir antraßtin lytis ißvemti (taip tarp skliausteli su klaustuku yra nurod s ir indekso- Ωodyno autorius, tiktai nedr^s s jos atstatyti); *kalinejis adj. Çia be reikalo antraßt je po <l> ^sprausta <i>, DP jos n ra: [...] ta sái tu sird ir dûm n t mûi ir êmes daikt anúmp ka neiumπ o augstumpiump pakê t 619(=622) 31 ; LKÛ atstatyta forma kaln jis; ketvirtas liekas num. ord. keturioliktas (czternaµ ie). Íi samplaikin kelintinio skaitvardωio lytis pateikta ne kaip antraßtin, o ißskaidyta dviejuose straipsniuose: ketvirtas ir liekas. DP paraßytas vienas Ωodis: [...] kayp waykœi pirm ketwirt lieku met [...] ; lapysta, storastysta, vießpatysta ir pan. vediniai KI-S ^traukti ^ lapyst s, storastyst s, vießpatyst s straipsnius, bet jie tur t eiti atskiromis antraßt mis arba b ti greta vienoje antraßt je kaip skirting priesag ΩodΩiai; *luginait s.? Íitaip atstatyta antraßtin lytis, be abejo, nebuv l. Iß originalo atitikmens ir konteksto galima spr sti, kad tai b dvardin ar dalyvin lytis, plg.: Abowiem lepse å rany od prƒyia iela á ni li ƒdradliwe poca owanie od neprzyia iela WP ; Nes g re nes yra ƒáiƒdos n priét laus o ne úginaii pabucƒêwimas nepriételaus DP 366(=368) Veikiau tai ^vardωiuotin dalyvin (spausdinant ißkreipta) gen. sg. lúginoiio, ji sietina su veiksmaωodωiu lùginti vilioti, plg. BB Ps 5,9. Taigi jos ant- 61 Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai

63 raßtin forma gal t b ti arba veiksma- ΩodΩio bendratis, arba (tikslingiau) dalyvio vardininkas: luginåjis klastingas, zdradliwy ; *naωiestas part. nuωiestas (ulepiony). Çia vietoj <u>, kaip ir ne vienu kitu atveju, DP ißspausdinta < >. Ar tai yra atsitik d l spaustuvinink kalt s, ar d l koki kitoki prieωasçi, sunku pasakyti. Galima tiktai paωym ti, kad tokio painiojimo esama ir kai kuriuose kituose tekstuose (pvz., vad. Mork no Postil je); neved s part. bemoteris (bezøeˆski). Iß trij pavyzdωi, pavartot DP (KI-S tenurodyti tiktai du, tr ksta ) daugiskaitos kilmininko forma, atstatytinas antraßtinis daiktavardis nevedωia, plg.: [...] kaiπ kad l m mergâwimo ir ne w d i nor nieku πawêr t [...] ; [...] ir abiáus må ne wêd i [...] peyk turéio ; Wienóki nórin mas w du- iu ir tekéiu iu g ras yra: b t g r nis n w dƒi [...] Toks daiktavardis uωfiksuotas ir SD niekbyliai s. niek kalbos (próøne mowy). Neaißku, kod l KI-S atstatyta daugiskaitos forma. Iß DP 541(=543) 24 sakinio [...] Ariônai tebuk us sw tûi arbá v ekmes [= akmes J. P.] ir niékbi es túr matyti, kad galimà ir antraßtin forma niekbyl (WP 3 atitikmuo baµnie). O DP 78 3 pavyzdys [...] kurie b w liia wi áw ámƒi p to i k ir niekbil [...] vˇtrúk rodo, jog galimà ir forma niekbylis (WP 3 atitikmuo prozna mowa). Taigi çia der jo atstatyti antraßtines formas niekbylis, niekbyl (kaip gretimines) 12 ; nodbojimas, nodbolas, nodboti antraßtin s lytys tur t b ti raßomos su <t> pagal dabartin s raßybos normas, nes jos kilusios iß ne+atbojimas, ne+atbolas, ne+atboti (ir turi kontrahuotus morfem sand ros balsius); nodbolas s., Ωr. nodbojimas; nodboti v., Ωr. nodbojimas; *nud jimas s. nuod m (grzech). Çia paprastas spausdinimo riktas, tur t b ti antraßtin forma nusd jimas, plg.: [...] io pradéiu is b pirmgimio nudeiimo arbá n d ios [...] 440(=442) 2 ; pinigas, pinig lis, pinigmainis, piniguojis KI-S atstatyti su <i> po <p>, nors DP vyrauja lytys su <e> (penigas, penig lis ir kt.) Tod l antraßt se tur jo b ti pateiktos vyraujançios formos arba jos nurodytinos bent prieß retesnes; pinig lis s., Ωr. pinigas; pinigmainis s., Ωr. pinigas; piniguojis adj., Ωr. pinigas; *pirmadienis s. Íi lytis pateikta kaip antraßtin su nuoroda ^ paldienykas, bet pirmadienio DP n ra. Rad s tok^ antraßtin^ Ωod^ KI-S vartotojas gali kartais pagalvoti, kad iß tikr j pirmadienio jau b ta ir DP; *podraug adv. DP dukart pavartota tik forma podráugei, tod l tokia tur jo b ti ir antraßt ; *posauti v. garbinti (chwali ): [...] taw Diew ne pô sam ir tú pui áuk inam kur tú pa tatéi ne k ônio imeµ DP Kaip rodo lytys gen. sg. pó eiimo DP , instr. sg. pó seiimu ir kt., antraßtin forma tur t b ti pos ti 13 ; 12 KI-S daωnai antraßt se pateikiamos ir nedaugiskaitini daiktavardωi daugiskaitos formos, bet tai nepagr^stas principas. 13 Ûr. dar Kazimieras B ga, Rinktiniai raßtai 1, Vilnius: Valstybin politin s ir mokslin s literat ros leidykla, 1958, Archivum Lithuanicum 1

64 *praωiosti v. prakalb ti (przemówi ). Antraßtin lytis tur t b ti praωosti; tai, be kita ko, rodo ir jos raßyba DP: [...] tad t n ne odƒio pra ost n dr a 514 (=515) 5 ; ruzgis (-ys?) s. ruzg tojas (szemracz). Íis Ωodis ^d tas ^ ruzg tojas straipsn^, nors tai visai skirtingos darybos ΩodΩiai; såamωinas adj. vienodai amωinas (spó wieczny). Íitas Ωodis (veikiausiai d l spaustuv s kalt s) DP 402(=404) 40 ißspausdintas u ám in ir KI-S traktuojamas kaip dviej ΩodΩi junginys; plg. pirmojo såraßo sub stim ; stambiai adv. atkakliai (upornie). Nors DP tik vienintel^ kartå teparaßyta t gei 485 (=486) 53, o tris stambei, taçiau d l reikßm s atkakliai antraßtine lytimi laikyti stambiai vargu ar galima (prie ßio maω maωiausia bent klaustukå der t priraßyti). Klaustukas praverst ir prie stambus uporny, stambumas upor 14 ; storastysta s. Ωr. lepysta; *susibrolinimas s. zbracienie. Çia apsirikta, nes DP yra subrolinimas: Gra us ubrólinimas mergî tes su nu i eminimu [...] 598(=601) ; t vykßt s. t vißk (ojczyzna). Iß vienuolikos pavyzdωi DP tik vienas yra kamieno, o visi kiti 8 kamieno, tad antraßt je ^ pirmå vietå der jo ißkelti t vykßçia; *tolo. Kadangi DP lytis tolo be prielinksni iß ir nuog nevartojama, tad netinka jå ißkelti kaip antraßt be ßi prießd li. Çia der t pateikti junginius iß tolo, nuog tolo. DaiktavardΩio *tolas nepasteb ta senuosiuose lietuvi raßtuose; tvardas s. Tai junginio tvardu draust komponentas, originale turintis atitikmen^ hamowa : [...] ir nepak u n ius twardu draú t ir bart tu 499(=500) 19. KI-S jis neißkeltas kaip antraßt nei vienas, nei kaip min tas junginys, bet ^trauktas ^ tvardyti straipsn^ be jokios gramatin s paωymos (tokio ΩodΩio n ra ir LKÛ!); *uωdriskimas s. skarmalas (odrapanie). DP kontekstas [...] b t tacƒéu v dri kini e mû tatái t piktói giwátoi pat kam 352(=354) 32 rodo, kad antraßtin lytis tur t b ti uωdriskinis. Be to, pasteb tina, kad WP 3 leidime lenkißkas atitikmuo yra odrapanina (w odrápáninách ); vandenis s. tokios religin s sektos atstovas (wodnik). KI-S ^d tas ^ straipsn^ vanduo, tod l j^ sunku surasti. Íis Ωodis tur jo eiti atskiru straipsniu su antraßte vandenis, plg.: B t tie imp a in H re w ndêni ; veldamas s. pavaldinys (poddany). KI-S, panaßiai kaip vandenis, pateiktas ne atskiru straipsniu, bet ^raßytas prie ΩodΩio veld ti kaip ßio veiksmaωodωio neveikiamosios r ßies dalyvio forma. Taçiau visais 12 atvej sakiniai rodo, kad tai sudaiktavard j s dalyvis, tod l jis ißkeltinas atskira antraßte, plg.: Kiti karâlus pra ob ta i grinumo awûi wê dam 4 10 ; vießpatysta s. Ωr. lepysta; *visavimas s. visata? (powszechnoµ ). Íio Daukßos naujadaro kontekstas [...] Jokûbas S. wi sauimu arba pa aulu ne tei- úmo wadína neduoda pagrindo atstatyti antraßtin lyt^ visavimas. TeΩinant iß DP tiktai vienintel^ ß^ pavartoji- 14 Turint galvoje, kad spaustuvininkas buvo veikiausiai nelietuvis ir lietuvißkai nemok jo, <b> ir <g> gal jo supainioti. 63 Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai

65 mo atvej^, nepasteb tå ir kituose senuosiuose raßtuose, sunku pateisinti KI-S atstatå; *vyωius s. reg jimas (wzrok). Nors iß keturi pavyzdωi DP du yra su <z> ir du su <Ω>, daugiau pamatuota yra antraßtin lytis vyzius veiz ti. DK taip pat yra Wîƒius ; *zokinykas s. ker tojas (czarownik). Íitokia antraßtin lytis yra aißkus apsirikimas tur t b ti Ωolinykas, plg.: [...] ne[i] i daknigei ney okinîkay bet môk e way d i geráy ismôkiti [...] Ûolinykas Zauberer vartojamas ir BB Ps 58,6; *ΩvaigΩdinykas s. ΩvaigΩdΩi steb tojas, astrologas (gwiazdarz). Antraßtin forma tur t b ti Ωvaizdinykas, plg.: [...] ir t i gialb taw wâyƒdinikay kurie weyƒdéio nt waiƒdƒi [...] Baigiant netiksliai ar netinkamai atstatyt ΩodΩi antraßtini lyçi poskyr^ (2.1.) pabr Ωtina, kad KI-S, mano manymu, pasirinktas ne visai tinkamas indekso- Ωodyno antraßtini lyçi atstatymo principas. Rekonstruojant prieß keletå ßimtmeçi pasirodωiusi raßt kalbos lytis negalima visur remtis dabartine vartosena, dabartiniais norminamaisiais Ωodynais, nes ßitaip elgiantis sunku pasiekti didesnio autentißkumo. È tai kadaise yra atkreip s Kudzinowskio d mes^ ir ßi pastab autorius. Taçiau ^ tai, rodos, nuosekliau neatsiωvelgta, ißskyrus priesagos -inykas vedinius (Kudzinowskio nor ta ir juos atstatyti su priesaga -ininkas) NETIKSLIAI INTERPRETUOTI ÛODÛIAI BEI ÛODÛIË FORMOS. Prieß pateikiant antrojo pogrupio, t. y. netiksliai interpretuot KI-S ΩodΩi form, såraßå, pravartu pasakyti, kad tokio pob dωio netikslum buvo nurodyta jau kalbant ir apie antraßtini lyçi atstatymo tr kumus (2.1.), nes ßiedu dalykai yra glaudωiai susij, ir juos sunku grieωtai atriboti. atençia s. ateitis (przysz y czas). KI-S ßis daiktavardis ^d tas ^ straipsn^ ateiti ir traktuojamas kaip ßio veiksmaωodωio veikiamosios r ßies dalyvis. Taçiau, kaip rodo kontekstas ir WP 3 atitikmuo, toks traktavimas netikslus, plg.: O Téipo kitáiπ ne gal bût tiektái k ausi pamók o W. Chri taus apweiƒdinétiµ nt at ncƒioµ o gaut aw [...] 308(=310) 25 ; god tis v. È ß^ straipsn^ yra ^trauktas ir daiktavardis godinçia goduolis ( akomy), plg.: [...] io nt gódinc ióµ ner niéko pikt nio ; [...] i godincƒios do numi i muitin ko Apasta u padari teikes [...] 511(=512) 19. Kuo motyvuotas toks ^traukimas, sunku pasakyti; karys s. È ßitå straipsn^ sud ti net keturi skirting reikßmi ΩodΩiai, kuri originalo atitikmenys: 1. wojsko, 2. zast p, 3. chor ir 4. rycerstwo. Be to, abejotina ir antraßtin forma, nes XVI XVII amωiaus raßtuose daωniausia forma yra karias kariuomen, karas. Íiå formå liudija ir DP nom. sg. formos: kârias 7 43, kárias 543 (=546) 41 ; acc. sg.: kâri 155 3, 586(=589) 46, kári 229(=231) 14 ; praωvelgimas s. È ß^ straipsn^ KI-S ^d tas ir Ωodis praωvelgyvas (matyt, palaikius j^ korekt ros ar spaustuv s klaida ir atsi- Ωvelgus ^ originalo atitikmen^ przejzrzenie). Taçiau DP çia nesilaikyta originalo ir pavartotas (veikiausiai paties vert jo 64 Archivum Lithuanicum 1

66 susikurtas) naujadarinis nomen agentis, plg.: Ne ismanîki idœnt W. Diéwas bût kokiá prie œ timi sito papiktinimo arbá parêditoiu arbâ pra welgiwu awú 519(=520) 11 ir: Nie rozumieyse áby Pan Bog by iak pr yc yn tego ƒgorsenia álbo ƒrƒ dzeniem abo prƒey rƒeniem woim WP Taigi praωvelgyvas tur jo b ti pateiktas atskiru antraßtiniu ΩodΩiu; skyrius s. KI-S skirtos net aßtuonios ßio ΩodΩio reikßm s, tarp j esama ir labai skirting (pvz., roønoµ, roønica ir rozsådek ), tod l b t buv tikslingiau pateikti homoniminius straipsnius; tuointimpos adv. nuolatos (ustawicznie). Íis prieveiksmis traktuojamas kaip b dvardωio tuointimpa kilmininkas. Taçiau DP tik vienå kartå pavartota b dvardωio tuointimpa f. nom. sg. forma ( Né abái br gi W. Diewiép t intimpa ma dá môgaus tei iniko 321 [=323] 2 ), o visur kitur ta kilmininko forma vartojama prieveiksmißkai. Tod l jå der jo atskirti ir pateikti kaip antraßtin, juoba kad indekso-ωodyno autorius paprastai nejungia b dvardωi ir prieveiksmi ^ vienå lizdå (plg. aukßtas aukßtai, geras gerai ir kt.); Ωnaibyti v. gnaibyti (szczypa ). Íio veiksmaωodωio pateikta pirmoji reikßm nekelia abejoni, bet antroji dalyvin s formos reikßm dotkliwy netiksliai nurodyta, nes WP náibancƒi lenkißko atitikmens n ra (dotkliwych DP ißversta palitancƒi 341(=343) 3. Be to, DP esanti forma praet. 2 sg. ƒnaibei visai nenurodyta. Taçiau svarbiausia çia tai, kad Ωnaibyti ßlov (WP 3 wymowa s aw ) yra frazeologizmas, bet jo reikßm neatskleista. Çia pateikti aßtuoni praleist ir 55 netiksliai atstatyt ar interpretuot ΩodΩi bei ΩodΩi form såraßai, be abejo, n ra pilni 15. È juos ^traukti tik tie ΩodΩiai, kurie pasteb ti siekiant nustatyti, kuriuo Wujeko MaΩosios postil s leidimu yra r m sis Mikalojus Daukßa, o ne specialiai norint ißaißkinti KI-S pasitaikiusius apsirikimus. Turint galvoje DP apimt^ (627 p. in folio) ir tai, kad KI-S buvo rengiamas be kompiuteri, ^prastu rankiniu b du, tie netikslum såraßai n ra dideli (vargu ar b t jie labai dideli ir specialiai patyrin jus tå veikalå). Taçiau, kad ir kokio b t jie dydωio, be Czes awo Kudzinowskio indekso-ωodyno negali ißsiversti n vienas DP kalbos, ypaç jos leksikos, tyrin tojas. Literat ra ir ßaltiniai: B Ô GA, KAZIMIERAS, 1958: Rinktiniai raßtai 1, Vilnius: Valstybin politin s ir mokslin s literat ros leidykla. KI-S Czes aw Kudzinowski, Index-s ownik do Daukßos Postil 1(A N), 2(O Û), Poznaˆ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, L EBEDYS, JURGIS, 1963: Mikalojus Daukßa, Vilnius: Valstybin groωin s literat ros leidykla. 15 Dar plg. Vinco Urbuçio (Blt 14[1], 1978, 81 85) ir Zigmo Zinkeviçiaus (LKK 19, 1979, ) KI-S recenzijas. 65 Daukßos Postil s indekse-ωodyne praleisti ar netiksliai atstatyti ΩodΩiai

67 T ANGL, EBERHARD, 1928: Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen, Weimar: Druck Hermann Böhlaus Nachfolger. WP Jakub Wujek, Postylla Katolicka mniejsza (keli leidimai: , , ). Jonas Palionis AUSGELASSENE UND FALSCH REKONSTRUIERTE WÖRTER IM INDEX-WÖRTERBUCH DER POSTILLE VON DAUKÍA Zusammenfassung Im vorliegenden Artikel werden die Wörter aus der Postille von Mikalojus Daukßa (1599) untersucht, die im Werk von Czes aw Kudzinowski Indeks-s ownik do Daukßos Postile [...] Poznaˆ 1977 ausgelassen oder falsch rekonstruiert bzw. interpretiert sind. Zu den ausgelassenen Wörtern gehören: Substantiva grießnykas der Sünder, meilesys die Liebe, pam t der Grimm, rupis der Fels, sub stim gleichartige Existenz, Verba aprokavotis berechnen, darkçioti martern, Adverb parodnai ordnungsgemäπ. Zu den falsch rekonstruierten bzw. interpretierten Wörtern und Wortformen gehören: *^sinauti=^nartyti, *kalinejis=kaln jis, *luginait =luginåjis, *naωiestas=nuωiestas, *nud jimas=nusd jimas, *posauti=pos ti, *praωiosti=praωosti, *uωdriskimas=uωdriskinis, *zokinykas=ωolinykas u. a. (insgesamt 55 Belege). J ONAS PALIONIS Gauta 1999 m. sausio 20 d. Balt filologijos katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 LT-2734, Vilnius, Lietuva 66 Archivum Lithuanicum 1

68 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Ona Aleknaviçien Lietuvi kalbos institutas Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se Jono Bretk no Postil XVI amωiaus paskutin^j^ deßimtmet^ ißleistas lietuvißk pamoksl rinkinys. Kai imame dom tis daugiau nei prieß 400 met paraßyta knyga, mums pasidaro svarbu ne tik jos mintys ir kalba, bet ir suk rimo istorija. Jai suprasti labai reikalingas rankraßtis, taçiau jo neturime ir d l to iß teksto prießistor s iß karto ^Ωengiame ^ istorin teksto erdv spausdintå knygå. Kad suvoktume Bretk no k rybin^ proceså, ^ galutin^ tekstå turime Ωi r ti ne kaip ^ uωbaigtå darbå, o kaip ^ nepaliaujamå minçi jud jimå. Tå jud jimå bent iß dalies pavyksta atkurti tiriant teksto istorijå ir derinant rastus faktus su kult ros istorijos bei literat ros Ωiniomis. Sekdami atskirus, daωnai vienas nuo kito atitr kusius jo p dsakus, kai kur galime surasti tr kstamas grandis ir uωpildyti tarpus visoje darbo eigos grandin je. Postil (1591, toliau BP) tokio tyrimo ypaç reikalinga knyga: daugelis jos kelio tarpsni nuo suk rimo id jos iki spausdinimo stadijos neryßk s, vis dar ^kalinti sustingusio laiko ir gaubiami paslapties. Pirmiausia d l to, kad ji susideda iß versto ir pusiau originalaus teksto. Pamokslus Bretk nas veikiausiai yra paraß s pats, tik remdamasis kit protestant teolog darbais 1, o prieß pamokslus einançios Íventojo Raßto ißtraukos, arba perikop s 2, taip pat Passio ir pirmo tomo gale 1 Apie tai autorius uωsimena ne tik knygos pratarm je (BP I IV V), bet ir raßo laißke Pr sijos kunigaikßçiui Jurgiui Frydrichui: [...] pagal savo menkus, dievo man duotus sugeb jimus paprastai ir trumpai sud sçiau savo lietuvißkus pamokslus, aißkinançius ßvençi ir sekmadieni evangelijas [...] (Jonas Bretk nas, Rinktiniai raßtai, pareng Jonas Palionis, Julija Ûukauskait, Vilnius: Mokslas, 1983, 321; kursyvas mano O. A.). 2 Gr. Ô perikop ißtrauka ; perikøptein aplinkui apkapoti, apipjauti, apkirpti. Perikop s såvoka Biblijoje n ra paliudyta. Pirmasis ßiå såvokå Biblijos ißtraukai reikßti antrame amωiuje prad jo vartoti Justinas (Neues Bibel-Lexikon 11 [Obadja Qudschu], Zürich und Düsseldorf: Benziger Verlag, 1997, 113). 67 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

69 ißspausdintos dvi maldos 3 yra vertimai. Siekdamas, kad Dievo Ωodis vaisingai gyvuot tarp lietuvi, daug verst citat iß Biblijos autorius ^d j s ir ^ pamokslus. Tokia sud tinga ßios knygos strukt ra skatina dom tis ir pusiau originali, ir verst fragment ßaltiniais. Iki ßiol senosios lietuvi raßtijos tyr jai laikosi Liudviko Gedimino R zos 1816 metais pasakytos minties, kad Biblijos ißtraukas Bretk nas m s iß Baltramiejaus Vilento knygos Euangelias bei Epistolas (1579, toliau EE) 4. Treçiojo Biblijos lietuvi kalba leidimo iniciatorius ir redaktorius buvo atidωiai ^sigilin s ^ Biblijos vertimo istorijå. Rengdamas naujå leidimå jis r m si ne tik ankstesniais dviem, bet kai kur naudojosi ir Bretk no Biblijos vertimo rankraßçiu. Apie tai jis raßo ir treçiojo leidimo pratarm je 5, ir savo studijoje Geschichte der litthauischen Bibel (Rhesa 1816 a, 9). R zos ^raßas Bretk no Biblijos septinto tomo 2v lape liudija, kad ßis rankraßtis jo buvo lygintas su naujai rengiamos Biblijos lietuvißku tekstu 1811, 1815 ir 1816 metais. Tur damas Bretk no Biblijos rankraßt^, jis gal jo palyginti vertimå ir su Bretk no Postile 6 bei Vilento EE. Lyginamoji analiz jam leido prieiti prie ißvados, kad Postil s pamokslai paraßyti pagal Vilento tekstus. Vis d lto taip tvirtinti be joki ißlyg negalime. Atlikus pirmin BP tekstologin analiz, reikalingå sudarant kompiuterin ΩodΩi form konkordancijå 7, pa- 3 Viena malda (BP I 430) gali b ti perspausdinta iß Bretk no maldyno Kollectas (1589), ten ji vadinasi Ape Muka Chri taus, o ^ Kollectas paimta iß Martyno MaΩvydo giesmyno Gesmes Chriksczoniskas (1566) I dalies (Martynas MaΩvydas, Katekizmas ir kiti raßtai, Vilnius: Baltos lankos, 1993, 270(228)), kur ji vadinasi Antra malda ape muka Chri taus. E a. 53. Iß ßio giesmi rinkinio gali b ti ir antroji malda, çia ji vadinasi Trecƒa malda. E a. 53 (MaΩvydas 1993, 271(229) 272(230)). 4 Studijoje Geschichte der litthauischen Bibel, apωvelgdamas Biblijos ir kit religini raßt vertimo ^ lietuvi kalbå istorijå, vienoje ißnaßoje (a) R za nurodo, kad: Da nicht bey allen Gemeinden, wegen Mangel an wi en chaftlich gebildeten M nnern, Pfarrer und Prediger ange tellt werden konnten, o war es wohl hüch t nothwendig, ein Homiliarium oder eine Predigt ammlung [...] ƒum Able en in den Kirchen, ƒu veran talten. J a n u s B r e t- k e orgte auch daf r, indem er ƒu den Evangelien von W i l l e n t u s eine Po tille [...] im Jahr 1591 herausgab (L[udwig] J[edimin] Rhesa, Ge chichte der litthaui chen Bibel. Ein Beytrag ƒur Religionsge chichte der Nordi chen Völker, Königsberg: Hartung chen Hofbuchdruckerei, 1816, 9; toliau Rhesa 1816 a ). 5 Pratarm je R za apraßo ne tik j vertimo istorijå bei pareng jus, bet ir nurodo, kuo naujasis leidimas skiriasi nuo ankstesni j (L[udwig] J[edimin] Rhesa, Vorrede, BIBLIA, Tai e ti: Wi as Sƒwentas Rástas Séno ir Naujo Te tamento [...], Karalauczuje, 1816 b, 56). 6 Kadangi Postil buvo ißleista palyginti dideliu tiraωu, tai nemaωai egzempliori tur jo b ti ißlik dar ir XIX amωiaus pradωioje. Johanas Jakobas Quandtas Christiano Langhanzeno postil s Trumpas ir prá tas I ƒguldimas wi û nedºlês ir ƒwentu Dienu (Karaláucƒujie 1750) ^vade tvirtino, kad sekmadieniais ir ßventadieniais lietuvißkose parapijose tebebuvo skaitoma iß Bretk no pamoksl rinkinio, nors siaurai ir paprastai paraßyto (Lietuvi literat ros istoriografijos chrestomatija. Iki 1940 m., pareng Leonas Gineitis, Vilnius: Vaga, 1988, 40). 7 BP konkordancijå Valstybin s lietuvi kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo l ßomis pagal Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos vartojimo ir ugdymo met programå 1997 metais pareng Lietuvi kalbos instituto 68 Archivum Lithuanicum 1

70 aißk jo, kad tam yra bent dvi prieωastys: 1) dvi BP perikop s tikrai negali b ti imtos iß Vilento EE; 2) tos perikop s, kurios gali b ti imtos iß EE, nemaωai taisytos. Taigi ne viskas, kas priklauso BP perikop ms, priskirtina Vilentui ir jo liturgini skaitini knygai. Viena papildomai ^d ta perikop, pavadinta KOSANIS APE VVÆCZÆ- re Pono mu u Ie aus Chri taus, Dienoie kaledu ant Mi chparo akama (BP I 62), imtà iß Vilento Enchiridiono skyriaus Sacramentas Altoriaus [...] 8. Kita yra ißtrauka iß Evangelijos pagal Matå Mt 3,13 17 (BP I ), ji ißversta iß Martyno Liuterio 1546 met Biblijos ar ja sekusi v lesni j leidim 9, vietomis remiantis ir Vulgata ar graikißkuoju Naujuoju Testamentu. Lygindami likusias BP perikopes su atitinkamais EE tekstais, randame gana daug ir ^vairi skirtum, pradedant raßyba ir baigiant teksto nesutapimais. Atsi- Ωvelgdamas ^ tai, kad ißtraukos bus skaitomos tikintiesiems prieß pamokslå, o ßie netur s viso Biblijos teksto prieß akis ir pirmojo sakinio ißkart nesupras, Bretk nas kai kur prieß pirmåjå Biblijos eilut prideda paaißkinançiå fraz ar ^terpia situacijå konkretizuojançi ΩodΩi. T frazi ir ΩodΩi n ra ne tik EE, bet ir Bretk no verstame Naujajame Testamente. Jie apskritai n ra Íventojo Raßto dalis ir d l to neturi atitikmen n viename Liuterio Biblijos leidime, n vienoje spausdintoje XVI amωiaus Vulgatos versijoje ar graikißkajame originale. Prid jimai perikopi pradωioje BP atsirad d l pragmatini ir didaktini prieωasçi 10. Be to, Postil je yra ßeßios perikop s, kurios nuo Vilento EE skiriasi Biblijos eiluçi skaiçiumi bei ilgiu. Íiame straipsnyje ir bus apωvelgiamos tos BP prid tos ir praleistos Biblijos eilut s. Jo tikslas n ra nustatyti skirtumus tarp BP bei EE ir laikyti juos teksto ißkraipymais, atsiradusiais perraßant Vilento ißtraukas. Såmoningi pakeitimai ar nesåmoningi pakitimai negali kelti abejoni BP perikopi verte. Tiriant ßio pusiau originalaus k rinio kalbå, mums svarbu neißleisti iß aki, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: Ona Aleknaviçien, Saulius Ambrazas (darbo vadovas), Riçardas Petkeviçius ir Vytautas Zinkeviçius (programuotojas). Plaçiau Ωr. Saulius Ambrazas, Ona Aleknaviçien, Vytautas Zinkeviçius, Istorinis lietuvi kalbos Ωodynas ir sen j raßt kompiuterizavimas, LKK 39, 1998, È Kosan^ panaßi tekst randame bent keturiose iki ißeinant Postilei ißspausdintose knygose, o Vilento Enchiridione jis yra dviejuose skyriuose. Argumentai, kad ßi perikop imta iß Enchiridiono skyriaus Sacramentas Altoriaus [...], ißd styti straipsnyje: Ona Aleknaviçien, Jono Bretk no Postil s perikopi autoryst : Kosanies ßaltiniai, LKK 39, 1998, (toliau Aleknaviçien 1998 a ). 9 Lyginamoji analiz parod, kad Mt 3,13 17 n ra imta iß Bretk no Naujojo Testamento (baigtas versti 1580, toliau BNT), o versta iß naujo. Plaçiau Ωr. Ona Aleknaviçien, Jono Bretk no Postil s perikopi autoryst : Mt 3,13 17 ßaltiniai, Blt 5 priedas, 5 45 (toliau Aleknaviçien 1998 b ). 10 Liuteron pamokslams (ir netgi choralui) ypaç b dingas didaktißkumas (Karl Heussi, Kompendium der Kirchengeschichte, Tübingen: Mohr, , 307). Protestant ißkalbos teorija, kuria r m si ir pamokslo sakymas, akcentavo didaktin retorikos funkcijå (docere) ir netgi skyr didaktin ißkalbos r ß^ (genus didascalicon) (Eugenija Ulçinait, Antikos poveikis lotynißkai S. Rapolionio k rybai, Stanislovas Rapolionis, sudar Eugenija Ulçinait, Juozas Tumelis, Vilnius: Mokslas, 1986, 106). 69 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

71 kad BP perikop s yra ne vieno, o maωiausiai dviej autori darbas 11. D l to reikia atskirti, kå jose turime laikyti Vilento kalbos pavyzdωiais, o kå galime priskirti Bretk nui. Tam pirmiausia surastina, kas BP perikop se prid ta (sakiniai, ΩodΩiai ir ΩodΩi junginiai) arba pakeista. Íiame straipsnyje labiausiai bus susitelkiama ießkoti prid t j eiluçi ßaltini. Praleidimai ^dom s d l kit prieωasçi : jie irgi yra teksto istorijos dalis ir j analiz padeda atskleisti dinamißkåj^ k rybos aspektå. Genetin s kritikos teoretikai, b dingu teksto bruoωu laikydami geb jimå sudaryti pakankamai atspariå vidin strukt rå, raßymå apibr Ωia kaip proceså, atvirå, paslank, pasiduodant^ visokiausiam ißor s ^siterpimui, prielipams ir ißkrypimams 12. Íis straipsnis iß esm s ir skiriamas raßymo dinamikos reißkiniams (prid jimams ir praleidimams) bei j interpretacijai. 1. BP PRIDÎTOS BIBLIJOS EILUTÎS IR JË VERTIMO ÍALTINIAI. Perraßant Vilento tekstus, Biblijos eiluçi prid ta trijose BP vietose: vienoje perikop je, esançioje BP II , Bretk nas yra prid j s viså eilut, kitoje BP I pus, treçioje BP I tik vienå Ωod^, taçiau jis atstoja viså, nors ir trumpå, bet Vilento praleistå sakin^ Vilento EE ßventei, pavadintai IN DIE VISITATIONIS MA- riæ virginis numatyta Lk 1,39 55, o BP II tai paçiai progai (DIENOIE ATLAN- KIMO Panos Marios) Lk 1,39 56, taigi BP yra viena Biblijos eilute daugiau. Kiek Biblijos eiluçi ßitai dienai Bretk nas paωym jo savo verstame Naujajame Testamente? Çia prie Lk 1,39 raudonu br kßniu jis pabrauk perikop s pradωiå, paraßt je paraß Eu. in die Vi itat. Mariæ, o po Lk 1,56 taip pat raudonu br kßniu paωym jo pabaigå. Vadinasi, BNT ißskirta tiek pat eiluçi, kiek yra ir Postil je. Liuterio perikopi såraße, kuris pirmå kartå buvo ißspausdintas 1526 metais Wittenberge ißleistame jo Naujajame Testamente ir pagal kur^ v liau Ωym tos perikop s nuo 1539 iki 1546 met leidωiamose Biblijose 13, taip pat nurodoma tokia 11 Skirtum tarp BP ir EE gal jo atsirasti dar ir d l to, kad Postil tikrino ir tais Pr sijos kunigaikßçio paskirti kunigai. J pavard s nurodytos rezoliucijoje, paraßytoje Bretk no laißke Pr sijos kunigaikßçiui Jurgiui Frydrichui. Laißkas kunigaikßçio kanceliarijoje uωregistruotas (Ωr. Viktor Falkenhahn, Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer. Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreuπens, Königsberg [Pr] und Berlin: Ost-Europa-Verlag, 1941, ). Apie tai, kad patys tais rankraßt^ ir dar nurod, kå reikia autoriui pataisyti, jie raßo laißke Pr sijos kunigaikßçiui (Falkenhahn 1941, ). Iß laißko suωinome, kad daugiausia pastab kunigai dav d l pamoksl turinio ir formos. Taçiau nustatyti, kå ir kaip jie tais, neturint Postil s rankraßçio, deja, negalima. 12 Ûr. Pierre-Marc de Biasi, Genetin kritika, Daniel Bergaz, Pierre Barbéris, Pierre- Marc de Biasi, Marcelle Marini, Gisèle Valency, Literat ros analiz s kritini metod pagrindai, Vilnius: Baltos lankos, 1998, Ferdinand Cohrs, Register der Episteln und Evangelien, D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe 7. Die Deutsche Bibel, Weimar: Hermann Böhlaus Nachfolger, 1931, Archivum Lithuanicum 1

72 pati apimtis Lk 1, Taigi Bretk nas pateikia viena eilute daugiau nei Vilentas, bet tiek pat, kiek numatyta Liuterio perikopi såraße ir paωym ta BNT. Iß kokio ßaltinio versta Bretk no prid toji Lk 1,56? Ar ji gali b ti imta iß BNT? Kad b t lengviau palyginti, pirmiausia pateiksime ßiå Biblijos eilut iß ^vairi ßaltini 14 : BP II Ir Maria pa ilikka pas ie kaip per tris Mene ius potam wel ugrinsa namie. BNT LB 16 V G Ir pa silika Maria pas ie kaip per tris menus menesi<us> 15, ir patam ugrinsa ing namus namu<m>p awa. VND Maria bleib bey jr bey dreien monden, Darnach keret ie widerumb heim. Mansit autem Maria cum illa quasi mensibus tribus et reversa est in domum suam. =Emeinen d MariÅm sân aªtî q m naq tre q, kaá Êp strecen e q tøn oµkon aªt q. Lyginant ß^ BP sakin^ su atitinkamu BNT sakiniu, matyti, kad jis gerokai skiriasi nuo BNT, ir ne tik nuo pirminio jo varianto, bet ir nuo pataisytojo. Íie 14 BNT cituojamas iß Jocheno D. Range s ißßifruoto teksto (Jochen D. Range, Kommentierte Edition des Bandes 7 der altlitauischen Bibelübersetzung [Evangelien und Apostelgeschichte] von Joh. Bretke, Labiau Habilitationsschrift, Münster, 1992; toliau Range KE). Cituojant vartojami tie patys Ωenklai (j paaißkinimå Ωr. Range KE, VI), ißskyrus 2 rodykles: rodykl reißkia, ^ kå Bretk no taisyta (paprastai v liau, jau perωi rint vertimå (Spätkorrektur), o rodykl reißkia, iß ko taisyta raßant pagrindin^ tekstå (Sofortkorrektur). Kur reikia, papildoma informacija nurodoma ißnaßose. Liuterio Biblija cituojama iß kritinio Weimaro leidimo: D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe 6. Die Deutsche Bibel, Weimar: Hermann Böhlaus Nachfolger, Íis Liuterio Biblijos leidimas (12 tom ) yra Vokietijos Federacin s Respublikos dovana Lietuvi kalbos institutui, gauta 1998 metais Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto prof. Range s ir Vokietijos ambasados Lietuvoje r pesçiu. D kojame uω suteiktå galimyb naudotis ßiuo leidimu. Vulgata ir graikißkasis Naujasis Testamentas cituojami iß Nestle-Aland Novum Testamentum Graece et Latine, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, , naudojantis kritiniu aparatu. 15 Taisyta tuoj pat (Range KE, 168), Ωodis menesi<us> paraßytas paraßt je. 16 Santrumpa LB rodo 1546 met Liuterio Biblijos leidimå. Íis leidimas iß jo su paskutin mis Liuterio pataisomis, padarytomis 1544 met ruden^ ir Ωiemå. Jas po Liuterio mirties suk l jam daug met leidybos reikaluose talkin s korektorius Georgas Röreris. Paskutin s Liuterio pataisos padarytos Laißke romieçiams ir abiejuose Laißkuose korintieçiams (Klaus Meiπ, Streit um die Lutherbibel. Sprachwissenschaftliche Untersuchungen zur neuhochdeutschen Standardisierung [Schwerpunkt Graphematik] anhand Wittenberger und Frankfurter Drucke, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang, 1994, 43 50). Kanonin reikßm kaip labiausiai atitinkanti 1545 met leidimå po 1579-aisiais paskelbt tikrinimo rezultat (Saksonijos kurfiursto Augusto pavedimu tikrino Wittenbergo teologijos profesoriai P. Leyseris ir J. Schützas) gavo 1581 metais Wittenberge ißleista Liuterio Biblija (Paul Vogel, Eu- 71 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

73 skirtumai, ypaç nuo pirminio varianto, akivaizdωiai rodo buvus ne tå pat^ vertimo ßaltin^. BNT Evangelijå pagal Lukå Bretk nas vert iß lotynißkosios Vulgatos, o ßtai Postil s Lk 1,56 ßaltinis yra ne Vulgata, o Liuterio Biblija. Tai rodo ßie poωymiai: 1) Postil je ißlaikoma LB b dinga veiksnio ir tarinio vieta, t. y. veiksnys eina prieß tarin^ (plg. Ir Maria pa ilikka BP II ir VND Maria bleib LB), tuo tarpu BNT randame Vulgatoje esançiå tarinio ir veiksnio konstrukcijå (plg. Ir pa silika Maria BNT; Mansit autem Maria V; =Emeinen d MariÅm G); 2) BP II pavartotas suprieveiksm j s inesyvas namie 17, kuris atitinka LB heim, o BNT iß pradωi paraßyta prielinksnin konstrukcija ing namus awa pagal lot. in domum suam ar gr. e q tøn oµkon aªt q (v liau ji pakeista aliatyvu namu<m>p awa 18 ); 3) prieveiksmis wel BP II turi atitikmen^ tik LB widerumb, tuo tarpu nei lotynißkame, nei graikißkame ßaltinyje jo atitikmens n ra; jo nerandame ir BNT; 4) laiko prieveiksmis potam BP II gali b ti atsirad s tik verçiant LB esant^ Darnach, o ßtai BNT pirmiausia paraßytas jungtukas ir (vadinasi, pagal lot. et ar gr. kaº) ir tik v liau nubrauktas ir virßuj paraßyta patam 19, taigi BNT pataisyta jau pagal LB, o gal ir pagal BP. Remiantis çia pateiktais duomenimis, galima daryti dvi ißvadas: 1) BP Lk 1,56 versta iß Liuterio Biblijos, o ne iß Vulgatos kaip BNT; 2) Lk 1,56 n ra imta iß BNT, o rengiant Postil versta iß naujo EE 149 perikop je Lk 1,26 38, skirtoje IN FESTO ANNVNCIATIO- nis Mariæ virginis, praleista Lk 1,36 antroji dalis, BP I ji ^raßyta. BNT, V ir G ji taip pat yra. Iß kurio ßaltinio gali b ti ißverstas ßis BP perikop s fragmentas? Kad b t lengviau palyginti, taip pat pateiksime viså Lk 1,36 iß BP, BNT, LB, V ir G bei esamå jos pus iß EE: ropäische Bibeldrucke des 15. und 16. Jahrhunderts in den Volkssprachen. Ein Beitrag zur Bibliographie des Bibeldrucks, Baden- Baden, 1962, 26). Pagrindiniu BNT vertimo ßaltiniu, ißskyrus Evangelijå pagal Lukå, taip pat laikomas ßitas 1546 met leidimas ar juo sek v lesnieji, nors Bretk nas gali b ti r m sis ir kai kuriais ankstesniaisiais leidimais (ißsamiai apie tai raßo Jochen D. Range Bausteine zur Bretke-Forschung. Kommentarband zur Bretke-Edition [NT]. Paderborn etc.: Ferdinand Schöningh, 1992, 79 98). 17 Suprieveiksm jusi senojo inesyvo forma namie reikßme namõ pavartota ir BNT Lk 7,10: kaip ugrjsa iu tieî namieü pareîa iun tieî pareîa pa lai. Ji gana plaçiai randama ir dabartin se lietuvi tarm se. LKÛ VIII pateikiama pavyzdωi iß BirΩ : man reikia gr^ωt namiº; Pag gi (Íilut s raj.): Aß namiº vaωiuoju; Kabeli (Var nos raj.): Parsive Ωa namiº; taip pat iß liaudies dain rinkini. 18 Íis taisymas Range KE, 168 priskiriamas v lesniosioms korekt roms. 19 Íis taisymas Range KE, 168 taip pat priskiriamas v lesniosioms korekt roms. 72 Archivum Lithuanicum 1

74 EE Ir chitai El bieta gentaine tawa jra taipaieg ne cƒia unumi enj= te awa BP I Ir chitai El bieta gentaine tawa ira teipaieg nie cƒia u= numi eni teie awa ir chitai iei ira che chtas meno kuri kelbama ira newai= inga BNT LB V G A dabakes Schitai, Eli abetha El beta gentaine tawa, ir ta ta teipaieg nie chcƒa ira unumi enibei enatweie awa, a chis menu ira che ch= tas anai kuri buwa chaukima chaukema ne wai inga Vnd ihe, Eli abeth deine gefreundte, i t auch chwanger mit einem Son, in jrem alter, vnd gehet jtt im ech ten mond, die im ge chrey i t, das ie vnfruchtbar ey Et ecce Elisabeth cognata tua et ipsa concepit filium in senectute sua, et hic mensis est sextus illi, quae vocatur sterilis kaá doâ Elisåbet Ô syggenºq soy kaá aªtó syneºlhfen yappleøn n g rei aªt q kaá o»toq món ktoq stán aªtî tî kaloym në steºrq Kadangi ir ßis prid tasis BP fragmentas n ra tapatus BNT fragmentui, v l kyla klausimas, ar tai negali b ti naujas vertimas. BNT ßi Biblijos eilut s dalis ißversta tiksliai pagal Vulgatå, ißskyrus tik prijungiamojo sakinio ßalutiniame d menyje esançio veiksmaωodωio laikå: lotynißka praesens indicativi passivi forma vocatur BNT ißversta sud tine neveikiamosios r ßies b tojo kartinio laiko forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu buwa chaukima chaukema (o ne atitinkama esamojo laiko forma). BP ßalutinis d muo ißverstas taip pat pagal Vulgatå, tik dar tiksliau nei BNT: Postil je sutampa su V ir veiksmaωodωio sud tin s neveikiamosios r ßies formos laikas: vocatur V kelbama ira BP I Liuterio Biblija verçiant ßalutin^ BP d men^ nesiremta, nes BP prijungiamasis sakinys turi vienå, o LB du I ir II laipsnio ßalutinius d menis. Verçiant nesinaudota ir graikißkuoju ßaltiniu, kadangi ßiame pavartotas participium attributivum tî kaloym në steºrq. Íalutiniame BP ir BNT d menyje yra ir leksikos skirtumas: kelbama BP I chaukima chaukema BNT. Ir vienas, ir kitas veiksmaωodis pavartotas reikßme laikyti, vadinti. Íita reikßme Ωodis skelbti BP tepasitaiko tris kartus ir tik su b dvardωiu nevaisinga: be min to pavyzdωio, jis dar yra dviejuose pamoksluose: El bieta gen= taine tawa teipaieg nie chcƒia ira Sunumi kurri kel= bama ira newai inga BP I ; ir chitai iei ira che chtas menu kuri kelbama ira newai inga BP II Tokia paçia reikßme BP vartojamas ir veiksmaωodis ßaukti, bet jau tik su daiktavardωiais: nauiei pakwie ti Swetei e me mes pa= gonis kurie nu e me chaukiami krik chcƒonimis BP II ; Bet Io ephas ira chaukems Tiewu Kri taus iog ghis i ch pri akimo Diewo tureia argu buti BP I ir pan. 73 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

75 Pagrindin prijungiamojo sakinio dalis BNT taip pat atitinka lotynißkåj^ (ir graikißkåj^) ßaltin^, tuo tarpu BP ji artimesn jau ne Vulgatai, o Liuterio Biblijai, plg.: ir chitai iei ira che chtas meno BP I ; vnd gehet jtt im ech ten mond LB; et hic mensis est sextus illi V. È LB orientuoja dar du poωymiai: 1) prieveiksmis chitai, atitinkantis LB jtt (BNT yra parodomasis ^vardis chis, atitinkantis lot. hic ir gr. o»toq); 2) prijungiamojo sakinio atraminis Ωodis iei, einantis ne ßalia jungiamojo ΩodΩio kuri kaip BNT (çia anai kuri atitinka lot. illi, quae). Taçiau BP atraminis Ωodis iei LB atitikmens neturi, jis yra tik lotynißkame ir graikißkame ßaltinyje: V illi, G aªtî, tod l gali b ti paraßytas jau d l ßi ßaltini ^takos. Taigi lyginant Postil je Lk 1,36 prid tåj^ fragmentå su galimais vertimo ßaltiniais, matyti, kad BP prijungiamojo sakinio ßalutinis d muo verstas tiksliai pagal Vulgatå, o pagrindinis d muo labiau laikantis LB. Tuo tarpu BNT viso sakinio vertimo pagrindas yra Vulgata. D l to tik tina, kad Bretk nas Lk 1,36 tr kstamåjå dal^ (taip pat kaip ir Lk 1,56) rengdamas Postil vert iß naujo ir bent iß dviej original, o ne nuraß iß BNT. Juo labiau kad net ir ßalutiniame d menyje, verstame neabejotinai iß to paties ßaltinio Vulgatos, tarp BP ir BNT yra trys skirtumai: leksikos, ΩodΩi tvarkos ir morfologijos Treçiåj^ prid jimå, esant^ Mt 4,9, gal tume skirti Bretk no prid t j ΩodΩi grupei, kadangi palyginti su EE teprid tas tik vienas Ωodis. Taçiau jis atstoja viså, nors ir trumpå, bet Vilento praleistå sakin^: EE parode yamui wi as karali as cho wieta ir chlowe an. 9 Tatai wi s tau d iu BP I pa= rode iamui wi as ka= rali tas cho wieto ir chlowe anu 9 bilo= dams. Tatai wis taw do iu BNT LB V G 8 pa= rode iam wi sas karali tes semes ir iu chlow. 9 Ir biloio iop. Tatai taw wis d iu 8 ƒeiget jm alle Reich der Welt, vnd jre Herrligkeit, 9 Vnd prach ƒu jm, Das alles wil ich dir geben 8 ostendit ei omnia regna mundi et gloriam eorum 9 et dixit ei: Haec omnia tibi dabo 8 deºknysin aªtˆ påsaq tåq basileºaq to køsmoy kaá tón døjan aªt n 9 kaá eµpen aªtˆ? ta tå soi pånta d sv Íis prid jimas yra pernelyg trumpas, kad gal tume tiksliai nustatyti jo ßaltin^. Be to, tris ar keturis original ΩodΩius (vok. Vnd prach ƒu jm; lot. et dixit illi; gr. kaá eµpen aªtˆ) BP atitinka vienas pusdalyvis bilodams. BNT, atvirkßçiai, visi ΩodΩiai ißlaikomi ir pateikiami tokia paçia tvarka kaip originaluose: Ir biloio iop. 74 Archivum Lithuanicum 1

76 Nors Bretk nas Postil je Vilento spragå ißtaiso, bet jo pataisa ir vertimo vienetas yra skirtingo lygmens atitikmenys. Taigi Postil je prid t fragment visos Lk 1,56 ir Lk 1,36 antrosios dalies lyginamoji analiz rodo, kad jie n ra nauja atitinkam BNT fragment redakcija, o naujas vertimas. Lk 1,56 versta iß Liuterio Biblijos, o tr kstamoji Lk 1,36 dalis iß Liuterio Biblijos ir Vulgatos. Mt 4,9 pradωioje esantis prid jimas neatspindi ne tik BNT, bet ir n vieno originalo sakinio strukt ros. Kalbos vienetai iß min t fragment turi b ti laikomi Bretk no kalbos pavyzdωiais ir nesiejami nei su Vilento EE, nei su BNT. 2. BP PRALEISTOS BIBLIJOS EILUTÎS IR PRALEIDIMO PRIEÛASTYS. Lygindami BP ir EE tekstus, atvirkßçiå reißkin^ praleidimå pastebime taip pat trijose BP perikop se: jose yra puse Biblijos eilut s maωiau nei Vilento EE, nors BNT ir kituose ßaltiniuose jos yra. Eiluçi fragment tr ksta tik antrame BP tome ißspausdintose perikop se: 1) Jn 16,23 30 (BP II 94 96), 2) Mt 9,1 8 (BP II ) ir 3) Mt 7,15 23 (BP II ). Kokios prieωastys gali b ti l musios praleidimus? Ar autorius apsiriko, ar eiluçi ne^raß såmoningai? Ir versdamas Naujåj^ Testamentå Bretk nas yra praleid s teksto fragment : viså Jn 16,14, dal^ Mt 8,12, Lk 8,44, Jn 9,27, Apd 2,38 ir kt. Kai kurie j taip ir liko nepasteb ti nei paties autoriaus, keletå kart perωi r jusio vertimå, nei rankraßt^ taisiusi korektori (Range 1992, ). Postil je vienas kitas fragmentas gal jo ißkristi dar ir d l spaustuv s kalt s. Pirmo tomo gale ißspausdintame klaid atitaisyme yra ^d ti du praleidimai iß pamoksl ir priraßytos nuorodos Adde BP I [432] bei Pridek BP I [433]. Antro tomo gale BP II [ ] taip pat yra klaid atitaisymas Patai imas nuklidimu Antros Dalies, taçiau jame n ra nurodytas kaip prid tinas n vienas iß trij min t fragment. Vadinasi, jie liko nepasteb ti ir ißspausdinus knygå. Lyginamoji analiz leidωia daryti ißvadå, kad praleista ne d l spaustuv s kalt s ßi fragment nebuvo spaudai pateiktame Postil s rankraßtyje. Iß koki poωymi tai galime nustatyti? 2.1. Jn 16,23 30, esançioje BP II ir sakomoje PENKTOIE NEDELIOIE PO vveliku, kuri vvandinama ira Vocem iu- cunditatis, tr ksta Jn 16,26 pirmosios dalies: BP II EE BNT Ir nekalbu iumus Kaip a ch norecƒio pra chiti Tiewa us ius. Toie dienoie pra= chi it wardana mana. Ir ne kalbu yumus idant e ch turiecƒo pra chiti Tiewa v ch yus. Ta diena pra= chi ite mano Wardana. Ir ne akau iumus, kaip iog e ch Tiewa usu ius pra= chi iu. 75 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

77 1 pav. EE 71: beveik vienas po kitu eina ΩodΩiai mana; VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckien LB V G An dem elbigen tage werdet jr bitten in meinem namen. Vnd ich age euch nicht, das ich den Vater fur euch bitten wil, In illo die in nomine meo petetis, et non dico vobis quia ego rogabo Patrem de vobis; n keºnë tî Ôm rq n tˆ πnømatº moy a t sesue, kaá oª l gv Êm n Œti g rvt sv tøn pat ra perá Êm n? Íeßioliktame Evangelijos pagal Jonå skyriuje pasakojama apie Kristaus pasiωad jimå sugr^ωti, duotå apaßtalams per Paskutin vakarien. Jn 16,26 pirmoje dalyje minima konkreti Prisik limo diena, kai apaßtalai v l pamatys Krist, jau prisik lus^. Iß BP pateikiamos trumpos Biblijos ißtraukos n ra aißku, apie kokiå dienå kalbama, tod l gali susidaryti ^sp dis, kad Bretk nas ß^ sakin^ praleido såmoningai. Po perikop s einançiame pamoksle Prisik limo diena taip pat neakcentuojama, visas d mesys çia sutelktas kitam aktualiam dalykui protestantißkam maldos supratimui ißd styti: kod l, kam ir kaip reikia melstis. Taçiau ßis praleidimas veikiausiai yra skaitymo klaida ßuolis nuo panaßaus prie panaßaus, arba haplografija, kai akis, kitoje eilut je, daωniausiai gretimoje, 76 Archivum Lithuanicum 1

78 radusi panaß Ωod^ ar j grup skaito toliau ir praleidimo nepastebi 20. Vilento EE oje ir 15-oje eilut je beveik vienas po kitu eina ΩodΩiai mana ir taßkas (çia baigiasi sakinys; plg. 1 pav.). Bretk nas, nuraß s atkarpå, akimis v l gr^ωo prie Vilento knygos, bet ne ^ tå paçiå vietå, kur baig, o d l panaßaus ΩodΩio perßoko eilute Ωemiau ir per jo prie kito sakinio. Kadangi d l perßokimo buvo praleistas visas sakinys, praleidimas tolesnio teksto gramatinei sandarai bei turiniui akivaizdωiai nepakenk ir turb t d l to liko nepasteb tas Mt 9,1 8, esançioje BP II ir sakomoje DEVVINOLIK: NEDEL: PO Schvventos Traices, tr ksta Mt 9,4 antros dalies: BP II EE BNT LB V G Bet i chwidens IE us du= mas iu biloia. Bet i chwi= d s Ie us dumas y biloia. Kodrilei y s pikt dumoiet chirdi a y u? Bet O kaip Je us dumas iu regeio, biloio, Kodiel Kodel taip pikta du= moiat iu u chirdi a? Da aber Jhe us jre gedancken ahe, prach er, Warumb denckt jr o arges in ewren herten? Et cum vidisset Iesus cogitationes eorum, dixit: Ut quid cogitatis mala in cordibus vestris? kaá d n Ihso q tåq nuym seiq aªt n eµpen? applenatº nuyme sue ponhrå n ta q kardºaiq Êm n; Bretk nas, praleid s ß^ (visuose ßaltiniuose esant^) klausimå, prie veiksmaωodωio biloia prijungia toliau einançius kitos Biblijos eilut s Mt 9,5 klausimus: Katratai ira pige ni a= kiti? Tau ira tawa griekai atlei ti? alba akiti kelke i ir waik chcƒok. BP II Íiais klausiamaisiais sakiniais norima patikslinti jau kitus dalykus ir siekiama gauti kitokios informacijos nei BP tr kstamuoju Mt 9,4 sakiniu. Kadangi Mt 9,4 klausimas eina kaip atsakas ^ Raßto aißkintoj murm jimå, eså J zus piktωodωiauja, ir yra kil s perskaiçius t aißkintoj mintis, galima daryti prielaidå, kad autorius j^ praleido taip pat netyçia. Postil je prie veiksmaωodωio biloia prijungtasis sakinys EE prasideda kitoje eilut je po ΩodΩiu biloia (plg. 2 pav.), taigi çia irgi perßokta ^ kitå eilut ir praleidus vienå klausimå pereita prie kito. Ir ßiuo atveju praleistas visas sakinys, nors Vilento knygos gretimose eilut se 20 Apie perraßin jant tekstus pasitaikançias tokio tipo klaidas Ωr. Åapple Ò M. Mˆ Âapple, TÂÍÒÚÓÎÓ Ëfl çó Ó Ó á ÂÚ. êûíóôëòì fl Úapple ˈËfl, ÓÁÌËÍÌÓ ÂÌË ËÒÍ ÊÂÌËÈ Ë appleâíóìòúappleûíˆëfl ÓappleË ËÌ Î, åóòí : ÅË - ÎÂÈÒÍÓ-ÅÓ ÓÒÎÓ ÒÍËÈ ËÌÒÚËÚÛÚ Ò. ÔÓÒÚÓ- Î ÄÌ appleâfl, 1996, ; ÑÏËÚappleËÈ ãëı - Â, TeÍÒÚÓÎÓ Ëfl. ç Ï ÚÂappleË Î appleûòòíóè ÎËÚÂapple ÚÛapple ï-ïvii ÂÍÓ, ãâìëì apple : ç - ÛÍ, 1983, Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

79 2 pav. EE 118: klausimas Kodrilei y s pikt dumoiet chirdi a y u?, kur^ Bretk nas BP praleido; VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckien n ra panaßi ΩodΩi ar j jungini kaip EE (Ωr. aukßçiau) ir EE (Ωr. toliau). Ak^ suklaidinti gal jo ta paçia didωiåja <K> raide prasidedantis tolesnis klausimas Mt 7,15 23, esançioje BP II ir skaitomoje ASCHMOIE NEDELIOIE PO Schvventos Traices, tr ksta Mt 7,18 antros dalies, nors visuose ßaltiniuose ji yra. Reikia iß karto atkreipti d mes^ ^ tai, kad Vulgatos 1529 met Wittenbergo 78 Archivum Lithuanicum 1

80 (Wi) leidime pirma ir antra Mt 7,18 dalys sukeistos vietomis. Vadinasi, ßi Biblijos eilut lotynißkuose ßaltiniuose tur jo bent du variantus ir gal jo sukelti tam tikros painiavos: BP II EE BNT LB V Wi G Geras medis negal pikto wai iaus ne chti. Gieras medis negal pikta wai iaus atne chti. A piktas medis negal giera wai aus atne chti. Gieras Geras Medis ne gal pikto wai iaus ne chti. Ir piaulingas Medis ne gal giero gero wai iaus ne chti. Ein guter Bawm kan nicht arge Fr chte bringen, Vnd ein fauler Bawn, kan nicht gute Fr chte bringen. non potest arbor bona fructus malos facere, neque arbor mala fructus bonos facere. non potest arbor mala bonos fructus facere neque arbor bona malos fructus facere. oª d natai d ndron ΩgauØn karpoâq ponhroâq poie n oªd d ndron saprøn karpoâq kaloâq poie n. Ir prieß tai einanti Mt 7,17 sudaryta iß dviej sakini, kuri viename taip pat kalbama apie gerå med^ ir gerå vaisi, o kitame apie blogå med^ ir blogå vaisi, tod l Mt 7,18 antrasis sakinys apie blogå med^ gal jo b ti praleistas per neapsi- Ωi r jimå. Juo labiau kad EE 97 antra ir treçia eilut prasideda vienodai: wai iaus atne chti EE 97 2 ir wai aus atne chti EE 97 3 (abiem atvejais çia baigiasi sakinys; plg. 3 pav.). Skaitydamas Vilento tekstå, Bretk nas taip pat gali b ti perßok s iß vienos eilut s ^ kitå. Galimyb praleisti çia dar didesn, nes toliau abiejose eilut se beveik vienas po kitu atspausdinti ΩodΩiai medis. Be to, abi eilut s baigiasi tuo paçiu ΩodΩiu giera. Kadangi vienodai baigiasi ir prasideda antra ir treçia eilut, nuraßius antrå, Ωvilgsnis gal jo ißkart perßokti prie ketvirtosios. Taigi Bretk nas çia gali b ti praleid s ir viså treçiå ßio puslapio eilut. Íis praleidimas laikytinas kita panaßia skaitymo klaid atmaina, vadinama parablepsiu ( Ωvilgsniu ^ ßonå ). Vadovaudamiesi nuostata, kad rastå skirtumå nesåmoningu galime laikyti tik tada, kai ißbandytos visos galimyb s paaißkinti j^ kaip såmoningå 21, turime konstatuoti, kad vis trij min t Biblijos eiluçi fragment praleidimas Postil je n ra såmoningas reißkinys. J^ nul m specifin s skaitymo klaidos perßokimas iß vienos eilut s ^ kitå arba ir visos eilut s praleidimas. Jn 16,26 pirmoji dalis ir Mt 9,4 antroji dalis BP praleistos d l to, kad skaitant Vilento EE perßokta 21 ÑÏËÚappleËÈ ãëı Â, TeÍÒÚÓÎÓ Ëfl. äapple ÚÍËÈ Ó ÂappleÍ, åóòí -ãâìëì apple : ç ÛÍ, 1964, Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

81 3 pav. EE 97: vienoda dviej eiluçi pradωia wai iaus atne chti ir pabaiga giera; VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckien ^ gretimå eilut d l joje esançi panaßi ΩodΩi ir raidωi. Mt 7,18 antrosios dalies praleidimo prieωastis panaßi, tik çia d l vienodos pradωios ir pabaigos gali b ti praleista visa eilut. Kå rodo ßie teksto istorijos faktai? Praleidimai (ypaç Jn 16,26 ir Mt 7,18) leidωia daryti tris ißvadas: 1) Biblijos eiluçi fragmentai gal jo b ti praleisti tik rengiant BP rankraßt^, tod l priskirtini paçiam Bretk nui, o ne spaustuvininkui (spaustuvininkas rinko iß BP rankraßçio, o ne iß EE); 2) perraßyt perikopi nei Bretk nas, nei BP rankraßt^ tur j ^vertinti Pr sijos kunigaikßçio paskirti kunigai ißtisai nelygino su Vilento EE ir kitais ßaltiniais; 3) perikopes Bretk nas tikrai perraßin jo b tent iß ßitos Vilento liturgini skaitini knygos. Taigi Bretk nas yra tris kartus Biblijos eiluçi (ar j fragment ) prid j s ir tris kartus praleid s. Abiem atvejais çia galiot principas, kad ilgesnis variantas yra vertingesnis: longior lectio potior. D l praleidim negalime kaltinti Bretk no atsainokai rengus Postil. Tai daωnas reißkinys, pasitaikantis perraßin jant ir religinius, ir nereliginius tekstus. Íis pamoksl rinkinys labai stora knyga (I t. 433 p., II t. 527 p.; iß viso joje yra ΩodΩi formos) ir rengta remiantis keliais ßaltiniais. Kai tenka Ωi r ti çia ^ vienå, çia ^ kitå knygå, çia v l gr^ωti prie pagrindinio teksto, toki dalyk sunku ißvengti. Kaip min ta, Biblijos eiluçi fragment tr ksta tik antro BP tomo perikop se, taigi netikslumus gal jo lemti jau kiek 80 Archivum Lithuanicum 1

82 susilpn j s d mesys. Vilentas, savo vertimui atidav s kone 10 kruopßtaus darbo met, vyl si, kad jam darbas pavyko: r pestingas tekst sulyginimas tai parodys (EE III) 22. Be to, EE kaip ir BP buvo perωi r j didel patirt^ turintys kalbos mokovai ir teologijos specialistai, taçiau ir çia praleidim neißvengta 23. Postil je prid t fragment (visos Lk 1,56 ir Lk 1,36 antrosios dalies) lyginamoji analiz parod, kad jie n ra atitinkam BNT fragment nuoraßas, o naujas vertimas. Lk 1,56 versta iß Liuterio Biblijos, o tr kstamoji Lk 1,36 dalis iß Liuterio Biblijos ir Vulgatos. Mt 4,9 esantis prid jimas neatspindi ne tik BNT, bet ir n vieno originalo sakinio strukt ros. Tuo ßie fragmentai siejasi su viena iß Postil je prid t perikopi Mt 3,13 17: ji taip pat n ra imta iß BNT, o versta iß naujo. Jos pagrindinis vertimo ßaltinis irgi Liuterio Biblijos 1546 met leidimas ar juo sek v lesnieji, taçiau pasiωi r ta ir ^ Vulgatå ar graikißkåj^ NT. Íie sutapimai tarp prid tosios perikop s ir prid t j Biblijos eiluçi nubr Ωia krypt^, kuria tur t vykti tolesni tyrimai. Ûinant, kad pildydamas Vilento perikopes Bretk nas nesinaudojo savo Biblijos vertimu, reikia nustatyti, ar juo r m si bent redaguodamas nusiraßomus Vilento tekstus. Íaltiniai: BNT [Jonas Bretk nas,] NAVIAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwi chka Liesuwj perra- chitas. per Iana Bretkuna Labguwos Plebona BNT faksimilinis perspaudas: NAVIAS TESTAMENTAS Ing Lietuwi chka Liesuwj perra chitas. per Iana Bretkuna Labguwos Plebona DAS NEUE TESTAMENT in die litauische Sprache übersetzt von Johann Bretke, Pastor zu Labiau Faksimile der Handschrift, Band 7 und 8, Labiau i. Pr. 1580, hrsg. von Jochen D. Range und Friedrich Scholz, Paderborn etc.: Ferdinand Schöningh, Cituojama iß: Range KE. BP I [Jonas Bretk nas,] POSTILLA Tatai e ti Trumpas ir Pra tas I chguldimas Euangeliu akamuiu Basnicƒoie Krik chcƒioni chkoie n g Aduento ik Wæliku. Per Iana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucƒiuie Pru u. I paude Karaliaucƒiuie Iurgis O terbergeras. Mæta Pono BP II [Jonas Bretk nas,] POSTILLA tatai e ti Trumpas ir Pra tas I chguldimas Euangeliu akamuiu Basnicƒoie Krik chcƒioni chkoie n g Wæliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucƒiuie Pru u. I pau ta Karaliaucƒiuie Iurgio O terbergero. Mæta Pono EE [Baltramiejus Vilentas,] Euangelias bei Epi tolas Nedeliu ir chwentuju dieno u kaitomo ias Basnicƒo u Chrik cƒoni chko u pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwi chka Sƒodƒia per Baltramieju Willenta Plebona Karalaucƒui ant Schteindama. Priegtam ant gala priedeta jra Hi toria apie muka ir merti Wie chpaties mu u Ie aus Chri taus 22 Regina KoΩeniauskien, XVI XVIII amωiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, 1990, Ar praleidim yra ir tose EE perikop se, kurios nepatekusios ^ BP, ßiuo metu dar nenustatyta. 81 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

83 pagal kieturiu Euangeli tu. I ch pau tas Karalaucƒui per Iurgi O terbergera Metu M. D. LXXIX. [1579]. G Graikißkas Naujasis Testamentas. Cituojama iß: Nestle-Aland, Novum Testamentum Graece et Latine, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, LB Luther, Martin, Das Newe Te tament Deutƒ ch. Vuittemberg Cituojama iß: Luther, Martin, Werke. Kritische Gesamtausgabe 6 Die Deutsche Bibel, Weimar: Hermann Böhlaus Nachfolger, R ANGE, JOCHEN D., KE Jochen D. Range, Kommentierte Edition des Bandes 7 der altlitauischen Bibelübersetzung. Evangelien und Apostelgeschichte, von Joh. Bretke, Labiau Habilitationsschrift, vorgelegt dem Fachbereich 13 Romanistik Slavistik der Westfälischen Wilhelms-Universität Münster, V Vulgata. Cituojama iß: Nestle-Aland, Novum Testamentum Graece et Latine, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, Literat ra: A LEKNAVIÇIENÎ, ONA, 1998 a : Jono Bretk no Postil s perikopi autoryst : Kosanies ßaltiniai, LKK 39, A LEKNAVIÇIENÎ, ONA, 1998 b : Jono Bretk no Postil s perikopi autoryst : Mt 3,13 17 ßaltiniai, Blt 5 priedas, A MBRAZAS, SAULIUS; ONA ALEKNAVIÇIENÎ, VYTAUTAS ZINKEVIÇIUS, 1998: Istorinis lietuvi kalbos Ωodynas ir sen j raßt kompiuterizavimas, LKK 39, B IASI, PIERRE-MARC DE, 1998: Genetin kritika, Daniel Bergaz, Pierre Barbéris, Pierre- Marc de Biasi, Marcelle Marini, Gisèle Valency, Literat ros analiz s kritini metod pagrindai, Vilnius: Baltos lankos. B RETKÔNAS, JONAS, 1983: Rinktiniai raßtai, pareng Jonas Palionis, Julija Ûukauskait, Vilnius: Mokslas. C OHRS, FERDINAND, 1931: Register der Episteln und Evangelien, D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe 7. Die Deutsche Bibel, Weimar: Hermann Böhlaus Nachfolger, F ALKENHAHN, VIKTOR, 1941: Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer. Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreuπens, Königsberg (Pr) und Berlin: Ost-Europa-Verlag. H EUSSI, KARL, : Kompendium der Kirchengeschichte, Tübingen: Mohr. K OΩ ENIAUSKIENÎ, REGINA, 1990: XVI XVIII amωiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas. Lietuvi literat ros istoriografijos chrestomatija. Iki 1940 m., pareng Leonas Gineitis, Vilnius: Vaga, ã àïäóöç, Ñåàíêàâ, 1964: TeÍÒÚÓÎÓ Ëfl. äapple ÚÍËÈ Ó ÂappleÍ, åóòí ãâìëì apple : ç ÛÍ. ã àïäóöç, Ñåàíêàâ, 1983: TeÍÒÚÓÎÓ Ëfl. ç Ï ÚÂappleË ÎÂ appleûòòíóè ÎËÚÂapple ÚÛapple ï ïvii Â- ÍÓ, ãâìëì apple : ç ÛÍ. 82 Archivum Lithuanicum 1

84 MAΩVYDAS, MARTYNAS, 1993: Katekizmas ir kiti raßtai. Vilnius: Baltos lankos. å ÖñÉÖê, Åêûë å., 1996: íâíòúóîó Ëfl çó Ó Ó á ÂÚ. êûíóôëòì fl Úapple ˈËfl, ÓÁÌËÍÌÓ- ÂÌË ËÒÍ ÊÂÌËÈ Ë appleâíóìòúappleûíˆëfl ÓappleË ËÌ Î, åóòí : ÅË ÎÂÈÒÍÓ-ÅÓ ÓÒÎÓ ÒÍËÈ ËÌÒÚË- ÚÛÚ Ò. ÔÓÒÚÓÎ ÄÌ appleâfl. M EIπ, KLAUS, 1994: Streit um die Lutherbibel. Sprachwissenschaftliche Untersuchungen zur neuhochdeutschen Standardisierung (Schwerpunkt Graphematik) anhand Wittenberger und Frankfurter Drucke, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang. Neues Bibel-Lexikon 11 [Obadja Qudschu], Zürich und Düsseldorf: Benziger Verlag, R ANGE, JOCHEN D., 1992: Bausteine zur Bretke-Forschung. Kommentarband zur Bretke-Edition (NT), Paderborn etc.: Ferdinand Schöningh. R HESA, L[UDWIG] J[EDIMIN], 1816 a : Ge chichte der litthaui chen Bibel. Ein Beytrag ƒur Religionsge chichte der Nordi chen Völker, Königsberg: Hartung chen Hofbuchdruckerei. R HESA, L[UDWIG] J[EDIMIN], 1816 b : Vorrede, BIBLIA, Tai e ti: Wi as Sƒwentas Rástas Séno ir Naujo Te tamento [...], Karalauczuje. U LÇINAIT, EUGENIJA, 1986: Antikos poveikis lotynißkai S. Rapolionio k rybai, Stanislovas Rapolionis, sudar Eugenija Ulçinait, Juozas Tumelis, Vilnius: Mokslas. V OGEL, PAUL, 1962: Europäische Bibeldrucke des 15. und 16. Jahrhunderts in den Volkssprache. Ein Beitrag zur Bibliographie des Bibeldrucks, Baden-Baden. Ona Aleknaviçien DIE HINZUGEFÜGTEN UND AUSGELASSENEN BIBELVERSE IN DEN PERIKOPEN DER POSTILLA VON JOHANN BRETKE Zusammenfassung Im Artikel werden zwei Arten der Unterschiede zwischen den Perikopen der Postilla (BP) von Johann Bretke (Jonas Bretk nas) und Euangelias bei Epistolas (EE) von Bartholomäus Willent (Baltramiejus Vilentas) untersucht: das Hinzufügen und Auslassen von Bibelversen. In der Zahl der Bibelverse und ihrer Länge weisen 6 Perikopen Unterschiede auf: In der Postilla sind an drei Stellen (Lk 1,56; Lk 1,36; Mt 4,9) Verse oder deren Fragmente hinzugefügt; Auslassungen kommen auch dreimal vor (Jn 16,26; Mt 7,18; Mt 9,14), und das nur im zweiten Teil. Im Artikel werden die Hauptquellen der hinzugefügten Verse festgestellt und die Möglichkeit ihrer Übernahme aus dem bereits durch Bretke übersetzten Neuen Testament (BNT) untersucht. Der Vers Lk 1,56 ist aus der Luther-Bibel von 1546 übersetzt worden. Das hinzugefügte Fragment des Lk 1,36 wurde aus zwei Quellen übersetzt: der Vulgata und der Luther-Bibel. Zum Vers Mt 4,9 ist nur ein Wort hinzugefügt worden, doch es entspricht einem ganzen, zwar kurzen, durch Willent ausgelassenen Satz. Das Wort bilodams hat in keinem der dem Vergleich unterzogenen Grundtexte eine formale Entsprechung. 83 Prid tos ir praleistos Biblijos eilut s Jono Bretk no Postil s perikop se

85 Die vergleichende Analyse macht deutlich, daπ diese Bibelverse bei der Aufarbeitung der Postilla von neuem übersetzt und nicht aus dem BNT übernommen wurden. Die in der Postilla vorkommenden Auslassungen (Jn 16,26; Mt 7,18; Mt 9,14) stellen keine bewuπte Erscheinung dar. Das sind typische Lesefehler (Haplographie und Parablepsis), die bereits bei der Niederschreibung des Manuskripts der Postilla entstanden sein könnten. O NA ALEKNAVIÇIENÎ Gauta 1999 m. balandωio 1 d. Lietuvi kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva elektroninis paßtas: onalekn@ktl.mii.lt 84 Archivum Lithuanicum 1

86 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Giedrius Subaçius Lietuvi kalbos institutas, University of Illinois at Chicago Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas Motiejus Valançius 1853 metais Vilniuje, Abraomo Dvorçiaus spaustuv je, ißleido knygå øiwatas JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORI- JE NAUJOJE ISTATIMA 1. Lietuvos bibliografijoje nurodyta, kad Lietuvos moksl akademijos bibliotekoje (LMAB) yra ißlik s ir originalus ßio leidinio rankraßtis 2. Pastaruoju metu rankraßt^ tyrin jo Zita Medißauskien, ji atkreip d mes^ ^ kai kurias vietas, buvusias ißbrauktas ir nepatekusias ^ spausdinamå knygå d l cenz ros priekabi 3. Ji net paskelb fotografuot rankraßçio puslapi 4, taçiau nenurod, kad rankraßtis iß tikr j paraßytas ne Valançiaus raßysena. Vien pasklaidωius rankraßt^ darosi akivaizdu, kad paties Valançiaus ranka paraßytas tik antraßtinis puslapis, dviej puslapi Praka ba ir Rodikle (VaøR 1, 3 4, ). DidΩiausioji rankraßçio dalis, iß viso apie 234 puslapiai, paraßyta kito Ωmogaus Simono Daukanto raßysena (p ir ). Valançius tekstå tik nemaωai tais s. Taip pat matyti, kad dar vienas 44 puslapi pluoßtas (p ) perraßytas kol kas neidentifikuotu braiωu. Pasteb jus, kad ßitas rankraßtis raßytas ne Valançiaus ranka, kad tai iß esm s Daukanto rankraßtis, nors ir pasiraßytas Motiejaus Valançiaus pavarde, atsirado poreikis nustatyti individual Valançiaus ir Daukanto santyk^ su ßiuo tekstu. Tai leist toliau tikslinti, pildyti jau Ωinomus duomenis apie Daukanto ir Valançiaus 1 [Motiejus Valançius,] øiwatas JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUS- TA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWORCZIAUS, 1853 (toliau VaøS). 2 [Motiejus Valançius,] øiwatas JEZAUS KRI- STAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraßtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau VaøR). 3 Zita Medißauskien, Lietuvißk knyg cenz ravimas (XIX amωiaus ketvirtasis septintasis deßimtmeçiai), Lt 2, 1996, 59, Zita Medißauskien, Lietuvißka knyga carin s cenz ros br zgynuose (XIX a. pirmoji pus ), Knygotyra 25(32), 1998 a, 321; Zita Medißauskien, Rusijos cenz ra XIX a. viduryje, Kaunas: Vytauto DidΩiojo universitetas, 1998 b, 241, Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

87 1 pav. VaøR 72: Daukanto raßytame tekste Valançius ^terp Ωod^ mini; Daukantui netipißka hiperafrikata sergåczi; LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckien bendradarbiavimo pob d^ tais metais, kai Valançiaus globojamas ir remiamas Daukantas gyveno Varniuose. Pirmiausia kyla klausimas, ar tai tikrai paties Valançiaus darbas, Daukanto tik nuraßytas, ir ar kartais negalima jo laikyti Daukanto k riniu. Valançiaus ranka paraßytoje pratarm je aißkiai tvirtinama, kad Noriedamas tada aweles sawa juoba apszwie ti, para ziau tå kningå [...]. Ra ziau Warniusi metusi. Motiejus Wo onczewskis Wiskupas (VaøR 3 4). Vis pirma atkreiptinas d mesys ^ Valançiaus taisymus. Ryßkiau jis koregavo Daukanto raßytå tekstå ßiose vietose: p. 5, 12, 14, 15, 25, 27, 28, 31, 34, 37, 38, 39, 86 Archivum Lithuanicum 1

88 2 pav. VaøS 60: vieta, maωdaug atitinkanti VaøR 72, kur Valançius buvo ^terp s mini; çia yra ir Daukantui netipißka hiperafrikata sergåczi; LMAB, sign.: LK 19 79, Inv. Nr Fot. Virginija Valuckien 40, 47, 48, 50, 53, 54, 56, 58, 61, 62, 69, 70, 72, 73, 74, 77, 81, 82, 85, 86, 90, 94, 95, 153, 154, 156, 157, 158, 166, 180, 198, 203, 205, 207, 214, 216, 217, 218, 222, 224, 225, 232, 241, 245, 252, 253, 256, 265, 267, 278. Taisym ir korekcij esama vos ne kas kelintame puslapyje, tad matyti, jog Valançius perskait viså Daukanto perraßytå rankraßt^, patais, kas ir kur jam atrod reikalinga. Elg si kaip su savo paties darbu. Taisym b ta ^vairi. Kai kurie rodo Valançi taisius Daukanto klaidå. PavyzdΩiui, Daukantui (Da) pasitaik praleisti kok^ Ωod^ su didi moniu eje 72, o Valançiaus (Va) ißtaisyta su didi mini moniu eje (plg. 1 ir 2 pav.). Panaßiai 87 Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

89 Da szwentomis dienomis ipatingaj turem gieraj ir gielbieti artimå 85, o Va szwentomis dienomis ipatingaj turem gieraj dariti ir gielbieti artimå. Íios klaidos liudija, kad Daukantas tik nuraßin jo, o ne k r savarankißkå tekstå. Taip pat b dinga nuraßin jimo klaida yra kokio nors ΩodΩio ar teksto atkarpos netyçinis pakartojimas, vadinamoji ditografija 5. PavyzdΩiui, Da wiena wiena motriszkie 81, Va wiena wiena 6 motriszkie; Da Jej tada asz Wieszpatiu. Jei tada asz Wieszpatiu ir mokitoju budamas 154, Va Jej tada asz Wieszpatiu. Jei tada asz Wieszpatiu ir mokitoju budamas; Da nuwi ka nuwi ka Wieszpaties wisus drabu ius 207, Va nuwi ka nuwi ka Wieszpaties wisus drabu ius. Vienas pavyzdys net leidωia atkurti buvusio originalaus juodraßçio, nuo kurio nuraßin jo Daukantas, vienos eilut s ilgumå ir formå. Daukantas paraß s: kielies giwas ir iszeje garbingaj isz graba. Tujaus suwirpieje ir iszeje garbingaj isz graba. Tujaus suwirpieje Øiame, nes Anio as Diewa nuøengie ; Valançius vienå sakin^ ißbrauk s: kielies giwas ir iszeje garbingaj isz graba. Tujaus suwirpieje ir iszeje garbingaj isz graba. Tujaus suwirpieje Øiame, nes Anio as Diewa nuøengie. Juodraßçio eilut s ßioje vietoje tegal jo b ti taip ißsid sçiusios: [...] kielies giwas/ ir iszeje garbingaj isz graba. Tujaus suwirpieje/ Øiame, nes Anio as Diewa nuøengie [...] Tik taip galima paaißkinti Daukanto klaidå susipainioj s tur jo netyçia nuraßyti tå paçiå eilut antrå kartå. Toks bent vienos ißtisos juodraßçio eilut s rekonstravimas leidωia ß^ tå spr sti ir apie jo pob d^. Toje eilut je buvo 48 Ωenklai (su tarpeliais). Daukanto nuoraße eilut s yra paprastai iß Ωenkl, tad kiek trumpesn s nei originale. Vadinasi, originalas buvo arba raßytas ant platesnio formato popieriaus, arba glaustesne raßysena (nuoraßo popierius yra tradicinio såsiuvinio formato). Íiaip jau Valançiaus raßysena ir yra glaustesn uω Daukanto. Yra ir daugiau tik tin Daukanto nuraßin jimo klaideli, bet j Valançius, skaitydamas nuoraßå, nepasteb jo. PavyzdΩiui, Da nes JEZUSUS Kristusuj uøgimus 32 (spaudinyje klaida jau ißtaisyta: nes JEZUSUJ Kristusuj uøgimus VaøS 28); Da Jr tejp dalej mita 37 (spaudinyje pataisyta: Ir tejp dajlej mita VaøS 32); Da isz naujej pardutu [pardurtu G. S.] koju ir ranku Jo tek cziurkszliu szwencziausis kraujas 225 (spaudinyje VaøS liko nepataisyta: isz naujej pardutu koju ir ranku Jo tek cziurkszliu szwencziausis kraujas 215). Ir ßie netikslumai liudija, kad Daukantas tik nuraßin jo, o ne k r tekstå tuo metu, kai raß. Toliau reikia stengtis nustatyti, ar Daukantas nuraßin jo buvus^ savo paties, ar Valançiaus juodraßt^. Kitaip sakant, svarbu ißsiaißkinti, kam gi skirtina pirminio 5 Plg. Åapple Ò M. Mˆ Âapple, TÂÍÒÚÓÎÓ Ëfl çó Ó Ó á - ÂÚ. êûíóôëòì fl Úapple ˈËfl, ÓÁÌËÍÌÓ ÂÌË ËÒÍ ÊÂÌËÈ Ë appleâíóìòúappleûíˆëfl ÓappleË ËÌ Î, åóò- Í : ÅË ÎÂÈÒÍÓ-ÅÓ ÓÒÎÓ ÒÍËÈ ËÌÒÚËÚÛÚ Ò. ÔÓÒÚÓÎ ÄÌ appleâfl, 1996, Çia ir toliau tokios formos smailieji skliaustai rodo ißbrauktå tekstå. 88 Archivum Lithuanicum 1

90 originalo (tad ir apskritai knygos teksto) autoryst, verifikuoti, ar Valançius tikrai pasiraß savo paties tekstå (Daukantas taip pat yra pareng s maldaknyg, tad negalima automatißkai atmesti jo autoryst s galimyb s). Ißsiaißkinti ßitokiå problemå gali pad ti abiej autori grafikos, fonetikos, morfologijos lyçi palyginimas. Tiesa, Daukantas tuo metu, apie 1853-iuosius, kada turb t raß ir Did^j^ lenk lietuvi kalb Ωodynå 7, buvo gerokai supaprastin s savo raßybå ir priartin s jå prie valançißkos. Valançius pats 1848 metais pagyr Daukantå uω tå kalbos paprastinimå: dafljo ^ mano rankas du egzemplioriai kn^gut s apie iszdirbimå tabako ir apini paraszytos nesulygintinai lengvesniu lieøuviu, kaip pirmesni Tamstos darbai 8. Vis d lto, nors ir raßyba supanaß jo, ir tarm abiej artima (abudu kil iß Ωemaiçi douninink paj rißki teritorijos), buvo lik ir svarbi raßybos bei kalbos skirtum, kurie padeda identifikuoti autori. 1. Daukanto nuraßytose VaøR vietose aißkiai vyrauja digrafas <uo> Ωym ti aukßtaiçi dvibalsiui [uo], nors tiek Valançiaus, tiek Daukanto tarm je j^ d sningai atitinka dounininkißkas [ u]. PavyzdΩiui, Da a puluoti 222 ~ alpuliuoti, duota 214, 270, iszjuokimus 211 ~ ißjuokimus, iszjuokti 216 ~ ißjuokti, juodos 69, Piemuo 271, suo u 69 ~ suolu. Tuo metu Daukantui nebuvo b dingas toks Ωym jimas, plg. jo DaDLL formas alpul ti II 192 ~ alpuliuoti, d ti I 132 ~ duoti, iszj kimas III 294 ~ ißjuokimas, iszj kti III 294 ~ ißjuokti, j das I 124 ~ juodas, piem II 229 ~ piemuo, s as I 330 ~ suolas. Matyti vyraujantis såmoningas Daukanto apsisprendimas raßyti < >. Savo tarme Ωemaitißkai <ou> DaDLL paraßydavo tik atsitiktinai: iszmierouti I 146 ~ ißmieruoti. Iß v lyvuoju Daukanto gyvenimo laikotarpiu raßyto laißko nenustatytam adresatui matyti, kad Daukantas buvo såmoningai apsisprend s vartoti polifonin^ raßmen^ < >: Kur iszpu raszyti uo, taj abaj yra raszyt, par tå wisims ga itikti, tie, kurie pirmu uo, ir tie, kurie isztar ou, nesgi wieni saka duoti, kiti douti 9. Valançius, prießingai, nuosekliai Ωym davo aukßtaitißkå dvigars^ [uo] digrafu <uo>. PavyzdΩiui, ir kitoje jo knygoje TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKI- MA JEZAUS KRISTAUS, raßoma tik duok 182, duonu instr. sg. 56 ~ duona, iszsiluosuotumi 63 ~ ißsiliuosuotumi, juoba 53, juokamos 53 juokiam s, juomi 53, luosu 57 ~ liuosu, pasiduotumi 151, tuo 55, tuokartu 53 ~ tuo kartu. Íis digrafas vartotas taip pat 1852 metais leist s knygos originaliame Valançiaus ranka raßytame rankraßtyje Istorije Szw nta Senoje istatima 11 : atiduosiu 19, parsijuosusi 95, stip- 7 Simono Daukanto raßtai, Didysis lenk lietuvi kalb Ωodynas 1 3, pareng Giedrius Subaçius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, (toliau DaDLL). 8 Medega S. Daukanto bijografijai, LAIS 5. Simonas Daukantas, Vilnius: Viltis, 1993, 334 (toliau MDB). 9 Simonas Daukantas, Raßtai 2, pareng Vytautas Merkys, Birut Vanagien, Vilnius: Vaga, 1976, [Motiejus Valançius,] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRISTAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDYTOS PAR [...] Motieja-Kazimierå WOÒONCZEWSKI [...]. WILNIUJE DRUKARNIOJ A. DWOR- CZIAUS Metuose (toliau VaTK). 11 [Motiejus Valançius,] Istorije Szw nta Senoje istatima, 1852 (rankraßtis saugomas LMAB, sign.: f ; toliau VaIS). 89 Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

91 ruok 55, Tuo tarpu 118. Ir paçiame VaøR yra Valançiaus ^terptas Ωodis su dviraidωiu <uo>: iszduoti 214 ~ ißduoti. Petro Joniko ΩodΩiais, apskritai apie Valançiaus raßt [...] tarm galima pasakyti, kad ^ savo Ωemaitißkåj^ garsynå ^traukiami ßie aukßtaiçi vakarieçi garsai: [...] ie, uo dvibalsiai [...] 12. Vadinasi, perraßydamas VaøR Daukantas digrafå <uo> bus raß s ne taip, kaip jam ^prasta, o kaip buvo juodraßtyje. 2. Kitas grafinis Daukanto ir Valançiaus raßybos skirtumas yra raidωi <i> ir <y> vartojimas. VaøR Daukantas visai neraß raid s <y>, visais atvejais apsi jo su <i>: dariti 48 ~ daryti, giwentojems 37 ~ gyventojams, pagimdima 25 ~ pagimdymo, Skajtitojau 50 ~ skaitytojau, walgiti 69 ~ valgyti, wira 25 ~ vyro. Taçiau tuo pat metu savo DaDLL Ωym jo abi raides: MaΩosios Lietuvos raßt pavyzdωiu <y> vartojo ilgajam, o <i> trumpajam garsui Ωym ti, pavyzdωiui, daryti III 36, gimdymas III 36, gymdytojinis III 37 ~ gimdytojinis, gywentojas I 368 ~ gyventojas, skajtytojas I 131 ~ skaitytojas, walgyti I 252 ~ valgyti, wyras I 360 ~ vyras. Ir v l Valançiaus autentißkuose darbuose raßyta skirtingai vien raid <i>, plg. VaTK dalikusi 165 ~ dalyk se, ikwiepima 192 ~ ^kv pimo, iszpildisiu 122 ~ ißpildysiu, mi aszirdiszcziu 123 ~ mylaßirdysçi, wisi kiti ira 52 ~ visi kiti yra; VaIS atsakisiu 43 ~ atsakysiu, giwena 47 ~ gyveno, i zwida 70 ~ ißvydo, wira 35 ~ vyrå. Matyti, kad VaøR Daukanto nuraßytos lytys sutampa su Valançiui b dingomis, o ne su paties Daukanto tada vartotomis DaDLL. Vadinasi, ir çia Daukantas ne vadovavosi savo galva, o tiesiog tiksliai nuraßin jo rankraßt^, kuriame nebuvo raid s <y>. 3. Dar vienas Valançiaus ir Daukanto tekst fonetikos dalykas ßeßtajame deßimtmetyje buvo relevantißkai skirtingas kaitmenini afrikatini ir beafrikaçi lyçi Ωym jimas. Daukantas svyravo, paraßydavo ir vienoki, ir kitoki form, plg. DaDLL afrikatines: medziokle II 294 ~ medωiokl, medzioti II 294 ~ medωioti, pùswelcziuj II 290 ~ pusvelçiui, s apczej II 284 ~ slapçiai ir atitinkamas beafrikates: mediokle II 294, medioti II 294, pùsweltiuj II 290, slaptej II 284. Daukantas tarsi nebuvo apsisprend s, kurias geriau vartoti, ir paraßydavo paralelini Ωemaitißk bei aukßtaitißk form. Taçiau neprik r dirbtini hipernormali lyçi (kaip ißimt^ galima tik pamin ti DaDLL aukajczis II 293 maωas laukas greta aukajtis II 293 t. p. ). Valançius buvo nusistat s kitaip. Joniko ΩodΩiais, labai keblus dalykas Valançiui buvo vad. Ωemaitißkasis gars d snis, t. y. dj, tj vertimas afrikatomis. Iß pradωi jis t priebalsi jungini atitikmenis vartoja iß savo paj rini Ωemaiçi tarm s, vadinasi, neverçia afrikatomis. [...] Bet, matyt, v liau pastebi, kad ßi ypatyb trukdo aukßtaiçiams, taip pat ir daliai pietini Ωemaiçi [...] jo raßtus skaityti, ima tj, dj versti afrikatomis. [...] Bet kadangi to afrikat d snio kitose 12 Petras Jonikas, Lietuvi bendrin s raßomosios kalbos k rimasis antrojoje XIX a. pus je, Çikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1972, Archivum Lithuanicum 1

92 tarm se jis gerai nesuvok, tai savo raßtuose iß pradωi vartojo ten, kur nei aukßtaiçiai, nei pietiniai Ωemaiçiai d nininkai j nepaω^sta (hipernormalizmai). [...] hipernormalizmai: esanczis [...], rodanczis [...], esanczi [...], nu udøe [...], Iszgird es [...], uøwedøe 13. Dar plg. VaTK ka banczi 116 ~ kalbant^, pranokanczi 139 pranokstanti, saugojenczi 139 ~ saugojanti, sekanczi 139 ~ sekanti, traukanczi 252 ~ traukant^ traukiant^ ; VaIS paczi 79 ~ pat^, tekanczi 19 ~ tekant^, alczi 43 ~ Ωalt^. Tókios gausios hiperafrikatos visai neb dingos Daukantui. Tod l j vartojimas ir Daukanto nuraßytose VaøR dalyse panaßesnis ^ Valançiaus, o ne ^ Daukanto k rybå, plg. kibanczi 230 ~ kybant^, milinczi 209 ~ mylint^, neøind e 221 ~ neωindo, parod e 219 ~ parod, pasiuncze 280 ~ pasiunt, sergåczi 72 ~ serganti (plg. 1 pav.), wed e 182 ~ ved. Ne^sivaizduotina, kad Daukantas pats b t gal j s prikurti tiek ir toki hiperafrikaçi lyçi. Tai, matyt, lytys, atsiradusios iß buvusio ankstesnio Valançiaus juodraßçio. 4. Dar viena fonetin ypatyb, nevartota paties Daukanto, taçiau esanti jo nuraßytose VaøR vietose tai vidurio ir ryt aukßtaiçi tariamas ir raßomas kietasis < > prieß e tipo vokalizmå, ypaç ßaknyje leis- (leid-). DaDLL Daukantas raß tik <le>, pavyzdωiui, atlejdamas II 359 ~ atleidωiamas, atlejdås II 359 ~ atleidωiås, atlejdimas II 359 ~ atleidimas, atlejdingas II 359 ~ atleidingas, atlejsti II 359 ~ atleisti. O VaøR jis jau daωnai Ωym jo < a>: at ajdima 268 ~ atleidimo, at ajsite 267 ~ atleisite, at ajsk 231 ~ atleisk, isz ajsti 214(2x) ~ ißleisti. Tiesa, neretai Daukantas VaøR paraßydavo ir minkßtåj^ <l>, turb t ranka maßinaliai ^raßydavo ^prastå gimtosios tarm s lyt^. Taçiau Valançius tikrindamas rankraßt^ tai negailestingai taisydavo: Da atlajsete 267 Va at ajsete; Da atlejda 267 Va at ajda; Da atlejdima gen. sg. 267 Va at ajdima; Da atlejdimo gen. sg. 268 Va at ajdimo; Da atlejsta 267 Va at ajsti part. praet. pass. nom. pl. m.; Da atlejsti inf. 267 Va at ajsti; Da atlejsti part. praet. pass. nom. pl. m. 267 Va at ajsti; Da atlejzdawa 267 Va at ajzdawa (plg. 3 pav.); Da neiszlejd e 214 ~ neißleido Va neisz ajd e. Vis d lto Valançius kai kur Daukanto paraßyto minkßtojo <l> nepatais : atlejsk 231 ~ atleisk, dasilejda 215 ~ dasileido, iszlejsi 215 ~ ißleisi, iszlejsti 215 ~ ißleisti. Matyt, nepasteb jo. Tiesa, kitoje to meto knygoje (VaTK) Valançius nuosekliai Ωym jo tik minkßtåjå <l>, plg. aplejdi 209 ~ apleidi, dalejdu 215 ~ daleidu, dalejsti 217 ~ daleisti, parlejda 150 ~ parleido, pralejsti 217 ~ praleisti. Taip pat ir VaIS, plg. atlejsk 59 atsi sk, dasilejdes 7 ~ dasileid s, dasilejstu 7 ~ dasileist, i zlejda 14 ~ ißleido, pasilejda 12 ~ pasileido, u lejda 88 ~ uωleido. Taçiau min tas ryßkus Valançiaus VaøR <l> < > taisymas rodo, kad 1853 metais jau buvo apsigalvoj s raßyti toje paçioje pozicijoje kietåjå < >. Matyt, taip apsispr sti j^ privert vidurietißk religini raßt tradicija, kur prieß e tipo vokalizmå visada vyravo kietasis < >. PavyzdΩiui, aukßtaitißkame 13 Jonikas 1972, Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

93 3 pav. VaøR 267: Daukanto raßytame tekste Valançius tais ΩodΩius: at ajsete, at ajda, at ajdima, at ajsti (3x), at ajzdawa, pats Daukantas paraß at ajsite; LMAB, sign.: f Fot. Virginija Valuckien vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraiçio 1816 metais ißleistame Naujame Èstatyme 14 tokios lytys gana d sningos Be jau nurodyt keturi akivaizdωi raßybos, fonetikos ir morfologijos ypatybi, kurios VaøR tekste yra valançißkos, o ne daukantißkos, galima pamin ti dar 14 [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] NAUJAS ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIESZ- PATIES MUSU LIETUWISZKU LEøUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA ARNULPA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKUPA øiemayciu, øenklinika S. STANISLO- WO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE Plg. Giedrius Subaçius, Ûemaiçi bendrin s kalbos id jos. XIX amωiaus pradωia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1998, Archivum Lithuanicum 1

94 kelias. Daukantas buvo link s bent ßiek tiek orientuotis ^ MaΩosios Lietuvos raßt tradicijå, plg. jau min tå raßmen^ < > bei raidωi <y> ir <i> distribucijå. Kaip ir MaΩosios Lietuvos autoriai, Daukantas DaDLL dar vartojo raides su diakritiniais Ωenklais <û>, < >. Visi ßie bruoωai visai svetimi Valançiui, jokio akivaizdesnio jo orientavimosi ^ MaΩosios Lietuvos tekstus tuo metu nematyti. DaDLL gana d sningai Ωemaitißkas garsas [ ] Ωym tas ir raßmeniu <ù>, jo Valançius taip pat niekada nevartojo. Vis ßit daukantißk ypatybi n ra VaøR, nors jis ir raßytas Daukanto ranka. Vadinasi, taisym, grafikos ir kalbos tyrimo duomenys leidωia daryti gana tvirtå ißvadå, kad VaøR, kaip ir iki ßiol manyta, yra originalus Valançiaus darbas ir kad Daukantas tik ßvariai perraß Valançiaus jam duotå rankraßt^. Valançius turb t reikalavo Daukantå nuraßin ti viskå labai tiksliai, nesidav ^kalbamas raßyti kaip nors kitaip, net jei tai ir b t klaidos (hiperafrikat s lytys). Daukantui tikriausiai neleista pasirinkti ir keisti perraßomo teksto lyçi. Tad Daukantas buvo ne teksto k r jas, o tik paklusnus nuraßin tojas. Dabar reikia atsiminti senus Íli po kaltinimus Valançiui, kad nors ßis pasikviet s Daukantå ^ Varnius ir nor j s kartu ^kurti Ûemaiçi akademijå 16, iß tikr j j^ nuslogino daug sunkiais darbais: jis liep, kad po tris adynas kasdien Daukantas skaityt kunigui Kodaniui, kurs buvo apak s, jis jam uωd jo ant peçi naßtå raßymo vieno lenkißkai Ωemaitißko Ωodyno. Tolesniai Daukantas per trejus metus vyskupå Ûemaiçi ißmokino vokißkai kalb ti [...]. Tolesniai Daukantas tur jo vyskupui perraßyti lenkißkai pranc zißkå Ωodynå 17. ÛodΩiu, Íli pas teig Valançi nemaωai ißnaudojus Daukantå saviems darbams dirbti. Íli pas nem go Valançiaus ir apskritai kunig, tad visada kildavo ^tarimas, eså Íli pas gal jo be reikalo juodinti Valançi. Antra vertus, Íli pas naudojosi kaωkokiais Daukanto laißkais, bet jie yra prading ir po Íli po niekieno nematyti. Tad paties Íli po apraßas, nors ir galimas ^tarti esås ßalißkas, yra tap s ßaltiniu, kur^ reikia interpretuoti. Tik vienas iß min t j Íli po teigini pasirod esås netikras: Valançius nespaud Daukanto perraßin ti pranc z kalbos Ωodyno, nes Daukantas ne ßiaip sau vien nuraßin jo pranc zißkå Ωodynå, o perraßin jo lenk pranc z kalb Ωodyno lenkißkå registrå b simajam savo DidΩiajam lenk lietuvi kalb Ωodynui (DaDLL) 18. Kiti Íli po teiginiai kol kas n ra niekieno paneigti. Dabar, ^vertinus Valançiaus veikalo nuoraßå VaøR, galima sakyti, kad Íli po såraßas pildytinas dar vienu Valançiaus Daukantui uωkrautu darbu: paklusniai ir nek rybißkai perraßin ti Valançiaus k rinius tiesiog raßtininkauti. Ar Valançius, tokio masto k r jå kaip Daukantas padar s raßtininku, gal jo tik tis ilgos santarv s su juo? Ar tikrai Daukantas nesijaut vargo pel 19, kai tur jo pelnytis duonå iß nuraßin jimo vyskupui? 16 MDB Jonas Íli pas, Rinktiniai raßtai, Vilnius: Vaga, 1977, Plg. Giedrius Subaçius, Simono Daukanto didysis lenk lietuvi kalb Ωodynas, DaDLL 1, 1993, Daukantas save vadino vargo pele, plg. interpretacijas: Saulius Ûukas, Vargo pel?, Literat ra ir menas, ; Saulius Ûukas, Simonas Daukantas, Kaunas: Íviesa, 1988, Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

95 Literat ra ir ßaltiniai: DaDLL Simono Daukanto raßtai, Didysis lenk lietuvi kalb Ωodynas 1 3, pareng Giedrius Subaçius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, D AUKANTAS, SIMONAS, 1976: Raßtai 2, pareng Vytautas Merkys, Birut Vanagien, Vilnius: Vaga. [GIEDRAITIS, JUOZAPAS ARNULFAS, ] NAUJAS ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIESZPATIES MUSU LIETUWISZKU LEøUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA AR- NULPA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKUPA øiemayciu, øenklinika S. STA- NISLOWO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE J ONIKAS, PETRAS, 1972: Lietuvi bendrin s raßomosios kalbos k rimasis antrojoje XIX a. pus je, Çikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas. MDB Medega S. Daukanto bijografijai, LAIS 5. Simonas Daukantas, Vilnius: Viltis, 1993, å ÖñÉÖê, Åêûë å., 1996: íâíòúóîó Ëfl çó Ó Ó á ÂÚ. êûíóôëòì fl Úapple ˈËfl, ÓÁÌËÍÌÓ- ÂÌË ËÒÍ ÊÂÌËÈ Ë appleâíóìòúappleûíˆëfl ÓappleË ËÌ Î, åóòí : ÅË ÎÂÈÒÍÓ-ÅÓ ÓÒÎÓ ÒÍËÈ ËÌÒÚË- ÚÛÚ Ò. ÔÓÒÚÓÎ ÄÌ appleâfl. M EDIÍAUSKIENÎ, ZITA, 1996: Lietuvißk knyg cenz ravimas (XIX amωiaus ketvirtasis septintasis deßimtmeçiai), Lt 2, M EDIÍAUSKIENÎ, ZITA, 1998 a : Lietuvißka knyga carin s cenz ros br zgynuose (XIX a. pirmoji pus ), Knygotyra 25(32), M EDIÍAUSKIENÎ, ZITA, 1998 b : Rusijos cenz ra XIX a. viduryje, Kaunas: Vytauto DidΩiojo universitetas, 241, 244. S UBAÇIUS, GIEDRIUS, 1993: Simono Daukanto didysis lenk lietuvi kalb Ωodynas, DaDLL 1, S UBAÇIUS, GIEDRIUS, 1998: Ûemaiçi bendrin s kalbos id jos. XIX amωiaus pradωia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. Í LIÔPAS, JONAS, 1977: Rinktiniai raßtai, Vilnius: Vaga. VaIS [Motiejus Valançius,] Istorije Szw nta Senoje istatima, 1852 (rankraßtis saugomas LMAB, sign.: f ). VaTK [Motiejus Valançius,] TAMOSZIAUS ISZ KEMPIS. APEJ SEKIMA JEZAUS KRI- STAUS KNINGAS KIETURES. ISZGULDYTOS PAR [...] Motieja-Kazimierå WOÒONCZEW- SKI [...]. WILNIUJE DRUKARNIOJ A. DWORCZIAUS Metuose. VaøR [Motiejus Valançius,] øiwatas JEZAUS KRISTAUS. Wieszpaties musu. Arba Istorije Naujoje Istatima, iszspausta Wilniuj Spaustuwiej N. N (rankraßtis saugomas LMAB, sign.: f ). VaøS [Motiejus Valançius,] øiwatas JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWORCZIAUS, Û UKAS, SAULIUS, 1987: Vargo pel?, Literat ra ir menas, Û UKAS, SAULIUS, 1988: Simonas Daukantas, Kaunas: Íviesa. 94 Archivum Lithuanicum 1

96 Giedrius Subaçius SIMONAS DAUKANTAS A SCRIBE OF MOTIEJUS VALANÇIUS Summary Motiejus Valançius, a Catholic bishop of the Lithuanian Lowlands, published a book, The Life of Jesus Christ (øiwatas JEZAUS KRISTAUS, 1853), in Vilnius. The original manuscript of this book is preserved in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Recently I discovered that Simonas Daukantas (the famous nineteenth century Lithuanian historian) had compiled the major part of this manuscript (pages and ). Only a few traces of Valançius handwriting can be found here and there throughout the manuscript. Some phonetic, morphological and graphic peculiarities help to determine who the real author of the text is. For instance, in other texts Valançius would usually write the digraph <uo> (duok give ), whereas during the same period Daukantas would use only the grapheme < > (d ti to give ); Valançius preferred the letter <i> and in fact had completely eliminated the letter <y> from his texts (iszpildisiu I will fulfill ). Daukantas, on the other hand, used both letters (gimdymas giving birth ). Valançius made frequent erroneous phonetic reconstructions (hypercorrections) with affricates (ka banczi speaking ), which were very rare and unusual in Daukantas texts. Valançius would sometimes employ the depalatalized consonant letter < > before the phoneme /e/, even though the latter vocalic phoneme itself might be rendered by orthographic <a>, e.g., (at ajsti to forgive ), a phenomenon which was not known to his or Daukantas native dialect. Daukantas, however, did not do this. In spite of the fact that the manuscript was mostly written in Daukantas handwriting, all the aforementioned linguistic peculiarities are common to Valançius texts alone. Daukantas preferred other forms. All this means that Daukantas was forced to copy Valançius manuscript literally and no hint of Daukantas own orthography was permitted. It is obvious that Valançius used Daukantas for his own purposes. When Daukantas was living in Varniai under the protection of Valançius ( ), Valançius simply turned Daukantas into a scribe of his own religious texts. G IEDRIUS SUBAÇIUS Gauta 1999 m. sausio 27 d. Lietuvi kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva elektroninis paßtas: subacius@ktl.mii.lt; subacius@uic.edu 95 Simonas Daukantas Motiejaus Valançiaus raßtininkas

97 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Jurgita Baltrußaityt University of Illinois at Chicago Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema Lenk raßytojo Jano Chodzkos ( ) didaktin apysaka Jonas iß Svisloç s 1 ^ lietuvi kalbå ißversta 1823 metais. Jos leid ju bei vert ju pasiraß Juozapas Rupeika ( ). Antraßtiniame puslapyje nurodyta: ISZGULDITAS KASZ- TU YR STORONY PAR JOZAPA RUPEYKA. Savo pavard jis pamin j s ir dedikacijoje kunigaikßçiui Çartoryskiui JA NIE O WIECONEU [sic!] XIÅø CIU CZRTORYSKIEMU [...] w dowód g bokiego uszanowania ofiaruie T umacz X. Józef Rupeyko. Taçiau kas iß tikr j buvo vert jas, iki ßiol tiksliai nenustatyta 2. Jurgis Lebedys ßtai kaip apraßo Jono iß Svisloç s autoryst s problemå: [...] visai pagr^stai sp jama, kad vert jas buvo koks Vilniaus studentas, o jis [Rupeika] tik dav s l ß ißleisti, nes Rupeika netur jo didesni gabum, aukßtesnio ißsilavinimo, buvo karjeristas, r pinosi daugiausia turto ^sigijimu ir, nors ißlaik Íeduvoje 2 klasi mokyklå, iß vizitatori raporto neatrodo, kad b t skyr s didesnio d mesio lietuvi kalbai 3. Praslinkus beveik keturiems deßimtmeçiams po apysakos pasirodymo, 1860 metais iß jo antrasis ßios knygos leidimas, tik jau Jono Ißmisloçiaus pavadinimu. Íis buvo daug redaguotas, sulietuvintas. PavyzdΩiui, apraßant mug Lietuvos miestelyje, vietoj apysakos originale minim lenkißk knyg ißvardijami lietuvißki leidiniai, vaizduojami liaudies Ωmon s, j buitis (LLICH 336). 1 [Juozapas Rupeika,] JONAS ISZ SWISÒO- CZES KROMINIKAS W DRAWOIS LIE- TUWISZKU LIEøUWIU ISZGULDITAS KASZTU YR STORONY PAR JOZAPA RUPEYKA [...], WILNIUJE Pri baøniczes µ. Kazimiera 1823 metuosie. 2 Lietuvi literat ros istorijos chrestomatija. Feodalizmo epocha, red. Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Vilnius: Valstybin groωin s literat ros leidykla, 1957, 336 (toliau LLICH). 3 Jurgis Lebedys, Simonas Staneviçius, Valstybin groωin s literat ros leidykla, 1955, Archivum Lithuanicum 1

98 Nors Jono iß Svisloç s vert jo tapatyb ne^rodyta, XIX amωiaus Ωemaitißkus raßtus nagrin jançiuose m s dien veikaluose juo paprastai laikomas Juozapas Rupeika. Antai Jonas Palionis raßo: ßios [Ωemaiçi douninink ] patarm s atspindωi esama taip pat Juozo Rupeikos didaktin s apysakos Jonas isz Swis oczes vertime (1823) 4. Petras Jonikas teigia, jog lietuvißkå medωiagå Ωodynui Dionizas Poßka m iß keleto savo pirmtak veikal, tarp kit iß J. Rupeikos 1822 m. [sic!] versto Jono iß Svisloç s 5. Rupeikos gimimo vieta, tad ir tarm, n ra tiksliai Ωinoma. Anot Vaclovo Bir- Ωißkos, Rupeika gim Taurag s apskrityje, Rußki viens dyje, 2 km atstumu nuo Kaltin n, 1778 ar metais 6. Pasak Vytauto Vanago, Rupeika pasaul^ ißvydo Telßi rajone, Siraiçi kaime, 1789 metais 7. Pirmuoju atveju Rupeika b t d nininkas, o antruoju dounininkas. Íio straipsnio tikslas analizuoti Jono iß Svisloç s vertimo kalbå ir iß rezultat bandyti nustatyti, ar vert jas gal jo b ti Rupeika. Jono iß Svisloç s kalba yra tam tikras Ωemaitybi ir aukßtaitybi mißinys. Ypaç gausu toki aukßtaitißk gramatini form, kuri Ωemaitißki atitikmenys Ωemaiçiams lengviausiai pastebimi eså tokie ir tod l lengviausiai suaukßtaitinami 8. PavyzdΩiui, d sningai ißlaikoma vyrißkosios gimin s daiktavardωi vienaskaitos naudininko gal n -uy: diewuy 4 Dievui, Jonuy 214 Jonui, katalikuy 12 katalikui, Kudikiuy 191 k dikiui, ponuy 128 ponui, tinginiuy 176 tinginiui. Íioje knygoje, kaip ir Ωemaiçi Dionizo Poßkos, Kaliksto Kasakauskio, broli Kiprijono ir Kajetono Nezabitauski bei kai kuriuose Jurgio Pabr Ωos raßtuose, ΩodΩio gal n je d sningai raßomi aukßtaitißki diftongai: karoley 5 karoliai, katalikay 2 katalikai, lengway 49 lengvai, niekniekieley 5 niekniek liai, tay 4 tai, tiktay 1 tiktai, waystay 5 vaistai, øiday 2 Ωydai. DaΩnokai pasitaiko ir aukßtaitißk dvibalsi [ie]: dienoj 1 dienoj, dienomis 5, kiek wiena 5 kiekvienå, liepe 15 liep, szirdies 5 ßirdies. Taip pat aukßtaitißkas ir dvibalsis [uo] vien 156 p. autorius penkis kartus paraßo Ωod^ duona: duona duonå 2x, duonas duonos 3x. Neretos ir kitos tiksliai suaukßtaitintos lytys: duod 4 duoda, iszduod 7 ißduoda, kuo 4 kuo, rokuoti 4, tuo 3, tuotarpu 12 tuo tarpu. Aukßtaiçi dvibalsiui [uo] ißreikßti autorius vartojo ir raid <o>: apjok 6 apjuokia, girtoklis 36 girtuoklis, Jokingas 28 juokingas, namose 5 namuose, olekties 27 uolekties, pardodu 5 parduodu. Formos su <o> rodo vert jo aukßtaitißkos fonetikos intencij uωraßymå Ωemaitißkai, taçiau neb tinai dounininkißkai. Autorius tikriausiai o, kur^ Ωemaiçiai dvibalsina, suvok kaip aukß- 4 Jonas Palionis, Lietuvi literat rin s kalbos istorija, Vilnius: Mokslas, 1979, Petras Jonikas, Lietuvi kalba ir tauta amωi b vyje. Visuomeniniai kalbos istorijos bruo- Ωai, Çikaga: Lituanistikos instituto leidykla, 1987, Vaclovas BirΩißka, Aleksandrynas 2, Çikaga: JAV LB kult ros fondas, 1963, Vytautas Vanagas, Lietuvi raßytoj såvadas, Vilnius: Lietuvos raßytoj såjungos leidykla, 1996, Ûemaitybi pastebimumo Ωemaiçiams hierarchija perimta iß: Giedrius Subaçius, Ûemaiçi bendrin s kalbos id jos. XIX amωiaus pradωia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1998, Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema

99 1 pav. Jonas iß Svisloç s 193: lytys negijdose, widuriose, uøduod, wijstima; LMAB, sign.: LK , Inv. Nr.: Fot. Virginija Valuckien taitißkå [uo] ir uωraß hiperaukßtaitißkai <o> 9. Aukßtaitißkas vert jo intencijas pabr Ωia ir hiperaukßtaityb paskuo 4 paskui. Kaip matyti iß pateikt lengviausiai pastebim Ωemaitybi, dauguma j suaukßtaitintos ar (ir) såmoningai besistengtos aukßtaitinti. Nepaisydama pakankamai aißki vert jo pastang aukßtaitinti, nenor çiau sutikti su Palionio teiginiu, eså vertimo kalba ypaç suaukßtaitinta, jog Ωemaitybi joje tik sporadißkai bepasitaiko ir apstu ^vairi hipernormalizm 10. Hipernormalizm Jono iß Svisloç s vertime iß ties esama (pvz.: negijdose 193 [plg. 1 pav.] nesigydo, Øiemeycziose 34 Ωemaiçiuose ). Taçiau Ωemaitybi pasitaiko ne sporadißkai. PavyzdΩiui, vidutinißkai Ωemaiçiams pastebimas daugiskaitos liepiamosios 9 Rasa Kalinauskait pastebi panaßiå tendencijå ir maωdaug tuo metu (t. y. apie 1826 metus) kaip ir Jonas iß Svisloç s pasirodωiusiame Rupeikos bendraamωio Antano Savickio vertime S. Tamosziaus à Kempis. Ûr. Rasa Kalinauskait, Raßomosios kalbos samprata A. Savickio vertime S. Tamosziaus à Kempis, LKK 37, 1997, Palionis 1979, Archivum Lithuanicum 1

100 nuosakos formas vert jas nuosekliai raß Ωemaitißkai: darikiet 187 darykit, eykiet 51 eikit, iszarkiet 27 ißarkit, nebjudinkiet 27 nebejudinkit, Pak ausikiet 26 paklausykit, suekiekiet 27 suak kit, uøweszkiet 27 uωveωkit. Ûemaitißkai daωnai raßomas ir vidutinißkai pastebimas daugiskaitos vietininkas t daiktavardωi, b dvardωi ir ^vardωi, kuri vienaskaitos vardininkas baigiasi -as, -us, -is: blogesniuse metuse 30 blogesniuose metuose, kituse gieruse darbuse 156 kituose geruose darbuose, metunse pigiesniunse 30 metuose pigesniuose, szpitoluse 23 ßpitoliuose, tolesniunse metuse 30 tolesniuose metuose. Vis d lto ßiuo atveju pasitaiko ir hiperaukßtaitißk form : ba tose rubose 184 baltuose r buose, i gose ba tose marszkiniose 171 ilguose baltuose marßkiniuose, kuriose 16 kuriuose, tuose namose 102 tuose namuose, widuriose 193 (plg. 1 pav.) viduriuose, Øiemeycziose 34 Ωemaiçiuose. Tad çia jau matyti, nors ir nenuosekli, bet såmoning pastang ßiek tiek aukßtaitinti. Vert jas d sningai ißlaik Ωemaitißkå vyrißkosios gimin s ^vardωi daugiskaitos naudininko gal n -ims: anims 8, 16, 99, 158 aniems, kitims 96 kitiems, kurims 41 kuriems, patims 124 patiems, wisims 171 visiems. Gana nuosekliai vietoj aukßtaiçi [ ] vartotas Ωemaiçi [ie] = <ie>: atsisiedom 101 atsis dom, bieg 1 b ga, darøinies 171 darωin s, ka bieima 84 kalb jimå, nedielo 68 ned lioje, nenoriedamas 37 nenor damas, pradiejo 171 prad jo, siedentims 33 s dintiems, Skubiek 53 skub k, Tiewas 10 t vas. Autorius d sningai vartoja redukuotas Ωemaitißkas veiksmaωodωi esamojo laiko vienaskaitos treçiojo asmens gal nes: atweø 1, 2 atveωa, bieg 1 b ga, gielb 53 gelbsti, nepaeyn 5 nepaeina, prider 12 pridera, priwed 1 priveda, priweø 1 priveωa, stow 3 stovi, suweø 2 suveωa, tur 9 turi, twirtin 12 tvirtina, uøduod 193 (plg. 1 pav.) uωduoda, wed 12 veda, wiesin 6 v sina. Ûemaiçi [i] ir [ ] skirtumas Ωym tas nenuosekliai. Yra tiek aukßtaitißk (pvz.: didesney 1 didesniai, dirpti 12 dirbti, iszmintingu 2 ißmintingu ), tiek Ωemaitißk form (pvz.: gauty 1 gauti, wys 1 vis, wysokius 1 visokius ). Vis d lto didωioji ßit vidutinißkai Ωemaiçiams pastebim Ωemaitybi dalis ißlaikyta Ωemaitißka. Tad netikslu sakyti, kad Ωemaitißk lyçi pasitaiko tik sporadißkai. Kita vertus, hiperaukßtaityb s liudija autori Ωemait^ nor jus kalbå aukßtaitinti, bet gerai nemok jus aukßtaiçi tarm s. Jis nepasteb jo didωiumos ßiaip jau vidutinißkai Ωemaiçiams pastebim savo tarm s ypatybi. Palionis taip pat teigia, kad Jono iß Svisloç s vertime esama Ωemaiçi douninink tarm s atspindωi. Taçiau dounininkavimo klausimas atrodo sud tingesnis ir reikalauja atidesnio Ωvilgsnio. PavyzdΩiui, vert jo d nininkißkumå gal t liudyti tokios hiperaukßtaityb s: buoti 12, 109, 129, 158, 167, 181, 182 b ti, buotu 156 b t. DaΩniausiai taip suaukßtaitina d nininkai, bet ne dounininkai 11. D nininkißkå vert jo måstymå iß- 11 Rasa Kalinauskait (1997, 249) pastebi veiksmaωodωio b ti form hiperaukßtaitinimå, tiesa, nenuosekl, ir d nininko Savickio vertime S. Tamosziaus à Kempis. Çia raßoma buosi b si hiperaukßtaitißkai, nors taip pat yra ir buti b ti, nebuk 99 Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema

101 2 pav. Jonas iß Svisloç s 199: lytys gisme, tijkiet; LMAB, sign.: LK , Inv. Nr.: Fot. Virginija Valuckien duoda kai kurie aukßtaiçi [ie] ir [uo] atliepiniai. PavyzdΩiui, ΩodΩius piemu 186 piemuo, rudu 30 ruduo ir wandu 48 vanduo autorius raßo turb t taip, kaip taria, d nininkißkai, nes nepastebi, kad jo tarm s gal n -u aukßtaiçi tarm je atliepia -uo. D l <ij> dounininkißkas Palioniui tikriausiai tur jo pasirodyti Ωodis tolij 168 toli ir pan. Panaßiai paraßoma Motiejaus Valançiaus raßtuose. Taçiau formos atsilipe 167 atsiliep, gisme 199 (plg. 2 pav.) giesm, lipsna 196 liepsna akivaizdωiai iliustruoja d nininkißkå vert jo tart^. Çia reikia nurodyti ir gana netik tas bei keistas formas su <ij> aukßtaiçi garsui [ ] Ωym ti. PavyzdΩiui, Jono iß Svisloç s neb k, butu b t. Taip pat analogißkas lytis vartojo senieji autoriai d nininkai Martynas MaΩvydas (b ti, b s ir t. t., plg. Zigmas Zinkeviçius, M. MaΩvydo kalba, Blt 13[2], 1977, 366), Simonas Vaißnoras (i u j s, naus s naus ir t. t., plg. Simono Vaißnoro 1600 met øemczuga Theologischka ir jos ßaltiniai, pareng Guido Michelini, Vilnius: Baltos lankos, 1997, 8). 100 Archivum Lithuanicum 1

102 vert jas raß negijdose 193 (plg. 1 pav.) nesigydo, tijmu 195 tym, wijstay 192 vystai, wijstima 193 (plg. 1 pav.) vystymo. Taçiau greta min to tolij raßyta ir tijk 213 tiekia bei tijkiet 199 (plg. 2 pav.) tiekiat. Vadinasi, autorius neskyr aukßtaiçi [ ] ir [ie], o taip neskirti gal t tik d nininkas, nes jo tarm je ßie garsai maωdaug sutampa (galima sp ti, kad formos tolij, tijk, tijkiet ir pan. uωfiksavo d ninink tariamus, bet sunkiai ausimi skiriamus diftongoidus [ 8 ] 12 ). Dionizas Poßka taip pat vartojo digrafå <ij>, bet jis buvo raßomas vien tik d nininkißko [ ] ar [ 8 ] (aukßtaiçi [ie]) pozicijoje 13. Atkreiptinas d mesys dar ^ kai kurias Jono iß Svisloç s lytis su un, an, å. PavyzdΩiui, raßytas digrafas un: kunkine 172 kankyn, kunkines 172 kankyn s, ne apikuntos 42 neapykantos, unt 226 ant. Kai kurie Ωemaiçiai, pavyzdωiui, Klementas, [ n] kartais paraßydavo un 14. Vadinasi, un neb tinai rodo ryt aukßtaiçi formå. Ûemaitijoje, teritorijoje tarp Telßi apylinki ßiaur je, Íilal s apylinki pietuose ir Ventos up s rytuose, tokia pozicija tariama [ n] 15. Plotas apima tiek d ninink, tiek douninink teritorijå. Hiperaukßtaitißka forma anøu u 25 åωuolu labai aißkiai liudija vert jå buvus Ωemait^, nes an jis tegal jo atstatyti iß [ n]. Panaßiai atstatytas an: sukanstus 44 sukåstus, kuris turb t tartas [suk nstus], analogißkai kaip kunkine [k nkin ]. Taigi nemok damas gerai aukßtaitißkai, vert jas atstat Ωemaitißkå n turinçias formas, dar plg. dransey 190 dråsiai, dransi 190 drås. O lytis dråsu 186 dråsiu autorius jau tur jo nusiωi r ti iß aukßtaitißk raßt. Vadinasi, vert jas tikriausiai buvo kil s iß min to ploto, kur aukßtaiçi å ir an verçiama vienodai [ n]. Íiame plote yra tiek Kaltin nai, tiek Telßiai. Kaip matyti iß pateikt pavyzdωi, Jono iß Svisloç s vertime bandyta orientuotis ^ aukßtaiçi tarm. Tekste gausu aukßtaitybi, taçiau akivaizdu, jog vert jo b ta Ωemaiçio. Yra (dirbtini ) lyçi, kurias gal jo padaryti tik d nininkas, tod l galima daryti ißvadå, jog autoriaus b ta d nininko, besistengusio kalbå aukßtaitinti. Taçiau d l menko ßios tarm s ißmanymo jis nesugeb jo visko pertvarkyti, labiau pavyko suaukßtaitinti tik lengviausiai pastebimas Ωemaitißkas ypatybes. Gal gale, jei Rupeika buvo gim s ir tarm s ißmok s Rußki vienkiemyje prie Kaltin n jis ir lieka tik tinas Jono iß Svisloç s vert jas. Taçiau jei gim Siraiçiuose prie Telßi ir t viet tarm jam buvo gimtoji vargu ar galima laikyti j^ Jono iß Svisloç s vert ju. 12 Jonas Bukantis, Piet Ωemaiçi diftongoid 8, 9 (= bk. ie, uo) fonetin s ypatyb s, Klb 30(1), 1979, Pasak Subaçiaus (1998, 221), Poßka çia steng si geriau perteikti d ninink tart^, ij skirti grafißkai nuo kitka reißkiançios raid s i ir digrafo ie. Galima nurodyti ir kit grafikos su Dionizu Poßka panaßum, pavyzdωiui, tik Poßka raß <tc> [ç], o Jono iß Svisloç s vertime randame wieszpatcia 44 vießpaçia ir pan. N ra ne^manoma, kad Jono iß Svisloç s vert jui Poßka tur jo ^takos, nors gal jo b ti ir atvirkßçiai. Pasak Joniko (1987, 174), Poßka lietuvißkå medωiagå savo Ωodynui m iß keleto savo pirmtak veikal, tarp kit ir iß J. Rupeikos 1822 m. [sic!] versto Jono iß Svisloç s metais ißleistoje knygoje Naujas skaitymas d l maω vaik Ûemaiçi ir Lietuvos Kajetonas Nezabitauskis taip pat vartojo digrafus <ij> bei <ji>. 14 Subaçius 1998, Ûr. LKA II, Ωem l. 68, Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema

103 Literat ra ir ßaltiniai: B IRΩIÍKA, VACLOVAS, 1963: Aleksandrynas 2, Çikaga: JAV LB kult ros fondas. B UKANTIS, JONAS, 1979: Piet Ωemaiçi diftongoid 8, 9 (= bk. ie, uo) fonetin s ypatyb s, Klb 30(1), J ONIKAS, PETRAS, 1987: Lietuvi kalba ir tauta amωi b vyje. Visuomeniniai kalbos istorijos bruoωai, Çikaga: Lituanistikos instituto leidykla. K ALINAUSKAITÎ, RASA, 1997: Raßomosios kalbos samprata A. Savickio vertime S. Tamosziaus à Kempis, LKK 37, L EBEDYS, JURGIS, 1955: Simonas Staneviçius, Valstybin groωin s literat ros leidykla. LLICH Lietuvi literat ros istorijos chrestomatija. Feodalizmo epocha, red. Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Vilnius: Valstybin groωin s literat ros leidykla, P ALIONIS, JONAS, 1979: Lietuvi literat rin s kalbos istorija, Vilnius: Mokslas. [RUPEIKA, JUOZAPAS, ] JONAS ISZ SWISÒOCZES KROMINIKAS W DRAWOIS LIETU- WISZKU LIEøUWIU ISZGULDITAS KASZTU YR STORONY PAR JOZAPA RUPEYKA [...], WILNIUJE Pri baøniczes µ. Kazimiera 1823 metuosie. Simono Vaißnoro øemczuga Theologischka ir jos ßaltiniai, pareng Guido Michelini, Vilnius: Baltos lankos, S UBAÇIUS, GIEDRIUS, 1998: Ûemaiçi bendrin s kalbos id jos. XIX amωiaus pradωia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. V ANAGAS, VYTAUTAS, 1996: Lietuvi raßytoj såvadas, Vilnius: Lietuvos raßytoj såjungos leidykla. Z INKEVIÇIUS, ZIGMAS, 1977: M. MaΩvydo kalba, Blt 13(2), Jurgita Baltrußaityt THE LOW LITHUANIAN LANGUAGE OF JONAS IÍ SVISLOÇÎS (1823) AND THE PROBLEM OF ITS TRANSLATOR S IDENTITY Summary The Polish writer Jan Chodzko ( ) is the author of Jonas iß Svisloç s and Juozapas Rupeika ( ) is believed to be the translator of Chodzko s text into Lithuanian. The language of the translation is a mixture of both the Low Lithuanian and the High Lithuanian dialects. Despite the translator s noticeable efforts to incorporate the High Lithuanian dialect into his writing, he maintains many original Low Lithuanian forms, hence proving his Low Lithuanian origin. Moreover, the analysis of the Low Lithuanian forms in the text indicates that the translator must have been born in the South (D nininkai) rather than in the North Low Lithuanian (Dounininkai) dialect area. Different scholars suggest different birthplaces for Rupeika. If it is proven that Rupeika was born in the D nininkai 102 Archivum Lithuanicum 1

104 dialect area near Kaltin nai, it will be clear that he was indeed the translator of Jonas iß Svisloç s. If, however, it is found that Rupeika was born in the Dounininkai dialect area near Telßiai, it will be obvious that he was not the real translator of Chodzko s text. J URGITA BALTRUÍAITYTÎ Gauta 1999 m. vasario 1 d. Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures University of Illinois at Chicago 601 South Morgan St., 1628 UH Chicago, IL , U.S.A. elektroninis paßtas: gyte@rocketmail.com Redaktoriaus prieraßas: Atsiradus progai, m ginau tikslinti Juozapo Rupeikos gimimo vietå. Jå nustaçius ir atsiωvelgus ^ Jurgitos Baltrußaityt s ißtirtus kalbos duomenis, gal t did ti ar maω ti tikimyb, kad Jonå iß Svisloç s vert b tent Juozapas Rupeika. Vytauto Vanago ißkláusiau, iß kur jis m duomenis apie Rupeikos kilm iß Siraiçi. Vanagas maloniai nurod archyvinius dokumentus 1832 m. kovo 30 d. darytå Rupeik genealogijos med^ ir apraßå 16. Baltrußaityt min jo Vaclovå BirΩißkå manius, eså Rupeika gim s Taurag s apskrityje, Rußki viens dyje, 2 km atstumu nuo Kaltin n. BirΩißka argumentavo taip: Kadangi vienoje rubricel je jis vadinamas Josephus de Ruszla Rupejko, tai, matyti, jo gimimo vieta buvo Rußkiai, dabar Kaltin n vls., Taurag s aps. viens dis, 2 km. atstumo nuo Kaltin n (BirΩißka 1963, 352). Regis, keista, kad forma de Ruszla BirΩißkos atstatyta ^ Rußkius (formos labai skirtingos). Ir tikrai, iß Rupeik genealogijos dokument matyti, kad de Ruszla reißk ne vietov, o seniausiå Ωinomå Rupeik gimin s asmen^, vadinamå Rußliu 17. Vadinasi, vietov Rußkiai (ar *Rußliai) visai nesusijusios su Rupeik gimin s gyventomis vietomis. Senoji Rupeik gimin s valda buvo Dideliai 18. Matyt, kaωkur ßalia t Dideli metais Rupeikos gavo Pãtausal 20, dabar Telßi r., Degáiçi apylink. Juozapo Rupeikos proprosenelis Petras ved Kotrynå Bukantait ir kartu su ja gavo valdyti Bukançiùs 21. Tai, matyt, buvo Bukañçiai, esantys dab. Ruzg apyl., 16 Wywod Familij Urodzonych z Ruszla Dydelow Rupeykow, LVIA f. 391, a. 1, b. 1027, l Rod ich ca y zaczåwszy od Ruszlisa ; prøodek tey familij Ruszlis czyli Ruszel za protoplast wzi ty, LVIA f. 391, a. 1, b. 1027, l. 112v. 18 Plg. Wywod Familij Urodzonych z Ruszla Dydelow Rupeykow, l. 112r. 19 Dar plg. w oyczystey mai tnoµci Potowsolu, czyli Dydelach, l. 112v. 20 [...] przeznaczy i odgraniczy dla nich obr b Potowsolis, czyli Potowsole zwany, w Xi stwie Æmudzkiem w Powiecie Telszewskim, l. 112v. 21 [...] wspolnie z niå posiada mai tnoµ Bukoncie w Xi stwie Æmudzkiem w Powiecie Telszewskim, l. 113r. 103 Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema

105 MaΩeiki r., nes Petro s nus Danielius, t. y. Juozapo prosenelis, savo valdas ißpl t pripirko Bugeniùs 22, o Bugºniai yra kaip tik toje Ruzg apyl. kaip ir Bukañçiai. Tad tiek Juozapo Rupeikos proprosenelis Petras, tiek prosenelis Danielius, senelis Kazimieras ir t vas Juozapas greiçiausiai buvo kil iß Bukañçi, netoli MaΩeiki, t. y. iß douninink tarm s ploto. Dokumentai taip pat rodo, kad Juozapo Rupeikos t vas, irgi Juozapas, buvo krikßtytas Mos dωio baωnyçioje 1738 m. kovo 12 dienå 23. Nors Mos dis yra tolokai nuo Bukañçi, tai taip pat douninink teritorija. Mums r pimo Juozapo Rupeikos t vas Juozapas (Kazimieraitis) ved pirmåjå Ωmonå Elenå Vitkeviçi t ir kartu su ja paveld jo pus Siraiçi dvaro 24. Su antråja Ωmona Prancißka RubaΩeviçi te susilauk vieno s naus Antano, o su treçiåja Ωmona Marijona Staneviçi te vieno s naus Juozapo 25, mums r pimo kvestionuojamojo Jono iß Svisloç s vert jo. Jis (Juozapas [Juozapaitis] Rupeika) 1789 m. sausio 4 d. buvo krikßtytas Telßi baωnyçioje 26. Kadangi Juozapo (Kazimieraiçio) po pirmosios Ωmonos Elenos paveld ti Siraiçiai yra prie pat Telßi, tai daro labai tik tinå Vytauto Vanago ißvadå, kad Juozapas (Juozapaitis) gal jo gimti savo t vo paveld tame Siraiçi dvare ir iß ten b ti nuveωtas krikßtyti ^ Telßi baωnyçiå. Ir Siraiçiai, ir Telßiai, Ωinoma, taip pat ^eina ^ douninink tarm s plotå. Taçiau ar tokia Juozapo Rupeikos kilm s istorija yra pakankama teigti, kad Rupeika tur jo ßnek ti dounininkißkai? Galb t reik t atsiωvelgti ^ tai, kad Juozapo Rupeikos motina buvo Staneviçi t, kuriå BirΩißka net band sieti giminyst s ryßiais su Simono Staneviçiaus gimine (BirΩißka 1963, 352)? Nors tai ir nepatikrinta, bet negalima atmesti galimyb s, kad ji buvo kilusi ne iß douninink, o iß d ninink. Taip pat neωinia, ar tikrai viså vaikyst Rupeika praleido Siraiçiuose, neωinia, kiek lietuvi kalbos jis buvo pramok s. Vis d lto akivaizdu, kad per amωius Rupeik gimin gyveno keliose dounininkißkai ßnekançiose apylink se, kad ir pats mums r pimas Juozapas (Juozapaitis) Rupeika buvo kil s iß Siraiçi prie Telßi. Tod l tik tiniau manyti, kad jei Rupeika 22 [...] powi kszy [...] prøykuplå mai tnoµ Bugieniow, l. 113r Marca 12. metryka chrøestna Jóƒefa syna KazimierØa Rupeyki przy Kosciele Masiadskim zapisana, l. 115r 115v; Marca 12. datt, i w Ksi gach Koscio a Masiadskiego zapisana metryka, l. 118r. 24 Józef Kazimierˇowicƒ z Ruszla Rupeyko poiåwszy za Øon Helen Witkiewiczown [...] zosta dziedzicem wspólnie z niå pó owy mai tnosci Syrayciow [...], l. 115v. 25 [...] po zeysciu tey zony poiå drugå Franciszkå RubaØewiczownå i zniå sp odzi syna iednego Antonego, [...], a z trøeciå zonå Maryannå Staniewicƒownå Øe sp odzi syna takøe iednego Józefa, który wståpiwszy w stan duchowny zosta Kanonikiem P otskim i proboszczem Szadowskim, tudzieø Kanonikiem dyecezyi Æmudzkiey, l. 115v. 26 Metryki chrzestne Junij 3. Antoniego, Stycznia 4. Józefa synow Jozefa prøy Kosciele Telszewskim zapisane, l. 116r; Stycznia 4. Metryka chr estna, l. 118r. 104 Archivum Lithuanicum 1

106 mok jo lietuvißkai, tai tur jo mok ti Ωemaiçi douninink tarm. Rimtesni argument uω d nininkißkå ^takå tarsi n n ra. Tod l Baltrußaityt s ißvadå d l autoryst s b çiau link s tikslinti taip: ^tikinamiau, kad Juozapas Rupeika nebuvo Jono iß Svisloç s vert jas. Giedrius Subaçius 105 Jono iß Svisloç s (1823) Ωemaiçi kalba ir vert jo tapatyb s problema

107 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Neringa Klumbyt Vytauto DidΩiojo universitetas, University of Illinois at Chicago Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba XVIII amωiaus pabaigoje ir XIX pradωioje greta aukßtaitißko vidurietißko raßomosios kalbos varianto pradeda formuotis Ωemaitißk raßt tradicija. XIX am- Ωiuje prasid jus lituanistiniam såj dωiui imama svarstyti galimyb Ωemaiçi kalbai tapti bendrine bendra ir vienoda visiems vießåja tautos kalba 1. Íiuo laikotarpiu ne tik keliamos Ωemaiçi bendrin s kalbos id jos, bet ir kuriami bendrin s kalbos modeliai, projektai. Ûemaitißk raßt kalba formuojasi dviej patarmi pagrindu: d ninink (d nininkißkai raß Dionizas Poßka, Simonas Staneviçius ir kt.) ir douninink (raß Antanas Klementas, Jurgis Ambraziejus Pabr Ωa, Juozapas Çiulda, Simonas Daukantas, Motiejus Valançius ir kt.). D nininkißka tradicija vyrauja pirmaisiais XIX amωiaus deßimtmeçiais, bet v liau ima dominuoti dounininkißki raßtai. XIX amωiuje Ωemaitißkai pradedama leisti daug religinio turinio knyg. Nema- Ωå j dal^ sudaro maldaknyg s, daugiausia verstos iß lenk kalbos arba kompiliuotos. Maldaknygi kalba n ra grynai Ωemaitißka: jose yra ir tradicin s vidurietißkos raßomosios kalbos element (pvz., Jok bo Kurmaviçiaus Jeneralnas rokundas sumen s), raßoma tradicin s ir Ωemaiçi kalbos mißiniu (pvz., Silvestro Ruceviçiaus Jezus, Marija, Juozapas ßventas) 2. 1 Giedrius Subaçius, Ûemaiçi måstymo apie bendrin kalbå istorijos metmenys, Metmenys 72, Chicago, 1997, Zigmas Zinkeviçius, Lietuvi kalbos istorija 4. Lietuvi kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, Archivum Lithuanicum 1

108 Íis darbas skirtas dounininko Kazimiero Prialgauskio (~ ) raßt Ωemaiçi kalbai ^vertinti. Remiamasi dviem Prialgauskio knygomis: Spasabai vedimo gero ir krikßçionißko gyvenimo (1845) 3 ir Naujas altorius (1847) 4. Istorini duomen apie pat^ autori ar jo knyg paraßymo aplinkybes ißlik nedaug. Spasab pratarm buvo paraßyta Ív kßnoje 1843 metais, antraßtiniame puslapyje Prialgauskis save vadina Ív kßnos baωnyçios kamendoriumi. Matyt, ir pati knyga rengta Ív kßnoje, nors nuo 1843 met Prialgauskis jau buvo paskirtas vikaru ^ Mos d^. Vaclovas BirΩißka sp ja, jog Spasabai gal jo b ti ißleisti paraginus Simonui Staneviçiui, tuo metu gyvenusiam netoli Ív kßnos 5. Bet Naujas altorius jau tur jo b ti raßytas Mos dyje. Spasab pratarm je Prialgauskis trumpai paaißkina, kod l jis nusprend raßyti Ωemaitißkai: Wo asz uøsystanawidams, jogiey Øemaytyszko ka bo niera kningu, wedåcziu ant doskona astes duszes yr kas czionay buwa apleystu, kitur ne gales rasty; pastanawyiau dielto, padauginty tå kningiel, idant anay nieka neb truktu yr wys anoje adsyrastu, kas ira Ømogou reykalingu ant iszganima (p. 6). Be to, çia netiesiogiai paωymima, kad ßi knyga, be kita ko, skiriama ir valstieçiams (jå gal siås kiekvienas, tad ir valstietis, ^sigyti): yr diel jos maøuma, gales koønus turiety, kaypo pamacziu wysureykalingiausi diel iszganima, maøu kasztu yr pygiey (p. 8). Kit knygos paraßymo prieωasçi autorius nenurod. * * * 1845 metais Vilniuje ißleista kunigo Kazimiero Prialgauskio mald knyga Spasabai iß kit religinio pob dωio raßt ißsiskiria gana gryna Ωemaiçi tarme, joje beveik n ra vidurietißkos raßomosios kalbos element. Antrojoje knygoje Naujas altorius (1847) ßi element yra jau ßiek tiek daug liau. Abiejose Prialgauskio knygose Ωemaitißkas [ie] nemaißomas su aukßtaitißku [ ] (tada aukßtaiçi paprastai raßytu raide <e>), pavyzdωiui, Spasabuose: atydiety 39 atid ti, diel 11, 13 (plg. 1 pav.) d l, garbies 30 garb s, niera 30, 19 n ra, noriesi 25, 45 nor si, turiesi 28 tur si ; Naujame altoriuje: kalbiek 1 kalb k, miegsti 17 (plg. 2 pav.) m gsti, neturiejau 2 netur jau, siedi 24 s di, wiel 1 v l, Øwylkteriek 97 Ωvilgter k. Taip pat gana nuosekliai jose skiriami Ωemaiçi [ ] ir [i] garsai, pavyzdωiui, Spasabuose: buty 19, 20, 31 b ti, darity 30 daryti, yr 11, 12, 13 (plg. 1 pav.) ir, matity 150 matyti, neøynoma 36 neωinoma, papyldity 33 papildyti, waykszczioty 3 [Kazimieras Prialgauskis,] SPASABAY WE- DYMA GIERA YR KRYKSZCZIONISZKA GIWENYMA PAR WIENA KUNEGA FRANCUZYSZKAY PARASZITY, WO DA- BARCZIOU ANT øemaytiszka LEøU- WY ISZGULDITY YR ANTRATIEK PA- DAUGINTY. par KUNEGA KAZIMIERA PRYAÒGAWSKI. Komendoriu Szwieksznas BaØniczes. [...] WYLNIUJE, Drukarnyio M. Zymelowicza Typografa [Kazimieras Prialgauskis,] NAUJES AÒTO- RIUS ARBA Surynkimas Parsergieimu yr Ma du pri Spawiednes, Kamunyjes Szw tos, diel Lygonu yr Myrsztancziu; [...] PAR Kunega Kazimiera Prya gawski, Kamendoriu Mosiede BaØniczes. WILNIUJE. SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZAWADZKIA Vaclovas BirΩißka, Aleksandrynas 3, Vilnius: Sietynas, , Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba

109 1 pav. Spasabai 13: lytys diel, yr, wysa, kuriy, ne douk, Diewou; LMAB, sign.: LK 19 9, Inv. Nr Fot. Virginija Valuckien 30 vaikßçioti, wysa 13 (plg. 1 pav.) viså, wysy 15, 26 visi, wysus 38 visus ; Naujame altoriuje: ira 2 yra, yr XI ir, yszpyldity 3 ißpildyti, klausity 15 klausyti, parlaykity 2 perlaikyti, wysus 4, 16 visus. Pasitaiko ir ßiek tiek nenuoseklum. Antai priesaga -ißkas raßoma dvejopai: -yszkas ir -iszkas, (plg. Spasabuose: dangiszkasis 32 dangißkasis, bet dwasyszka 248 dvasißkå ; Naujame altoriuje: dangiszka 84 dangißka, bet dwasyszku 44 dvasißk. Pasitaiko ir to paties ΩodΩio dublet, plg. Spasab : krykszczioniszka 16 krikßçionißkå ir krykszczionyszku instr. sg. 16 krikßçionißka. Prialgauskio tekstuose neωymimi Ωemaitißki monoftongizuoti gal ni dvibalsiai ai [ ] ir ei [fl], juose vartojamos tik atitinkamos aukßtaitißkos formos su ißlaikytais diftongais, pavyzdωiui, Spasabuose: ayszkiey 28 aißkiai, amøynay 27 am- Ωinai, buway 18 buvai, l gway 25 lengvai, linksmay 42 linksmai, prisakimay 39 prisakymai, skaytey 17 skaitei, tasay 26 tasai, tiktay 12, 29 tiktai (matyt, nepasteb ta ir neißpl sta tik ^vardωiuotin lytis prakieyktases 39 prakeiktaisiais ); Naujame altoriuje: buway 2 buvai, gieray 15 gerai, ipatingay 45 ypatingai, matay Archivum Lithuanicum 1

110 matai, noray 80 norai, tenay 3 tenai, tiktay 1 tiktai, Øynay 4, 24 Ωinai. Veikiausiai Prialgauskis çia sek kitais Ωemaitißkais raßtais. Mat dvibalsi ai ir ei nemonoftongizavo Ûyvato (1759) vert jas, Dionizas Poßka, Kajetonas Nezabitauskis ir kiti Ωemaitißkai raß autoriai. Danut s ir Alekso Girdeni nuomone, Ûyvate aukßtaitinta vengiant negraωaus digrafo [...] -aa, -ee 6. Naujame altoriuje vyrauja ir aukßtaitißkas dvibalsis [ie], raßomas digrafu <ie>, pvz.: anie 81 anie, apszwiesk 100 apßviesk, apszwiestu 62 apßviest, diena 76 dienå, kiek 58 kiek, kietumas 100 kietumas, kokie 66 kokie, kurie 17 (plg. 2 pav.), 58, 80 kurie, priøasties 59 prieωasties, szyrdies 62, 65, 68 ßirdies, wienas 2, 24, 77, 97 vienas, wietas 45 vietos. Taçiau pasitaiko ir <yj>, pvz.: yjszkosiu 74 ießkosiu, palyjkt 60 palieka. Spasabuose ßis dvibalsis dar daωnai buvo raßomas dounininkißkai ([ i] atspindi digrafas <iy>), pvz.: apszwiysk 37 apßviesk, aniy 36 anie, iszsyliys 36 ißsilies, kuriy 3, 13 (plg. 1 pav.), 36, 41, 152, 154, 155, 247 kurie, melstiys 12, 155 ~ melsties melstis, naktiys 36 nakties, prapultiys 25, 45 prapulties, stotiys inf. refl. 4 ~ stoties stotis, swiysibes 38 ßviesyb s. Taçiau ir çia daωnesniuose ΩodΩiuose jau vartotas aukßtaitißkas <ie>: diena 36 diena, diena 43 dienå, kiek 25, 36, 154 kiek, niewienas 38 n vienas, prapulties 38 prapulties, szyrdies 7, 245 ßirdies, wienas 41 vienas ; net Ejway 149 Ievai, iszkay 40 ießkai, lepsnu 44 liepsn, liøuwis 37 lieωuvis. Taigi Spasabuose Prialgauskis po truput^ jau ima vartoti aukßtaitißkå <ie>, taçiau dar labai nenuosekliai. Íi knyga yra tarsi pereinamoji stadija, o po dvej met iß jusiame Naujame altoriuje tas aukßtaitinimas jau beveik uωbaigtas. Be min tos dounininkißkos fonetin s ypatyb s ([ i], Ωym to digrafu <iy>), Spasabuose vyrauja ir dounininkißkas dvibalsis [ u], raßomas <ou>, pvz.: anou 24 anuo, gaylous 27 gailiuos, ne douk 13 (plg. 1 pav.) neduok, toukart 22, 25, 37, 38 tuokart. Íi ypatyb d sningai ißlaikoma ir Naujame altoriuje, pvz.: Anoumi 15 anuomi, douty 4, 17 (plg. 2 pav.) duoti, kou 15, 79 kuo, oulos 62 uolos, pou u 72, 83 puolu. Iß Ωemaitißk morfologini ypatybi pirmiausia min tinas { ir i kamien veiksmaωodωi esamojo laiko treçiojo asmens gal n s trumpinimas. D sningai raßomos trumpos Ωemaitißkos lytys, pavyzdωiui, Spasabuose: abgaun 244 apgauna, atmet 149 atmeta, mok 247 moka, negal 20, 38 negali, negird 43 negirdi, reyk 9, 148 reikia, trauk 149 traukia, tur 155 turi ; Naujame altoriuje: eyn 37 eina, gal 18 gali, gied 37 gieda, mi 83 myli, tur X, 17 (plg. 2 pav.) turi. Autorius d sningai ißlaiko ir Ωemaiçiams labai sunkiai pastebimå ^vardωi anas, kuris, tas Ωemaitißkå daugiskaitos galininko gal n -us, pavyzdωiui, Spasabuose: anus 10, 44, 149, 150 anuos, kurius 6, 12, 14, 20 kuriuos, nekurius 8 nekuriuos, tus 5, 6, 7, 151, 154, 244 tuos. Naujame altoriuje ßios formos vartojamos taip 6 Aleksas Girdenis, Danut Girdenien, 1759 met Ziwato indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1997, Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba

111 pat nuosekliai, pvz.: anus 5, 17 (plg. 2 pav.), 25, 45, 81 anuos, kurius 4, 24, 36, 59, 75 kuriuos, tus 24, 25, 44 tuos. Abiem knygoms b dingas { ir u kamien daiktavardωi, b dvardωi bei ^vardωi Ωemaitißkas daugiskaitos vietininkas, pavyzdωiui, Spasabuose: dayktuse 14, 242, 247 daiktuose, kituse 247 kituose, metuse 8 metuose, wysuse 14, 242 visuose ; Naujame altoriuje: darbuse 67 darbuose, kraujuse 97 kraujuose, naguse 85 naguose, warguse 65 varguose, wysuse 37 visuose. Ûemaitißkos daugiskaitos liepiamosios nuosakos formos tekstuose taip pat ißlaikomos d sningai, pavyzdωiui, Spasabuose: apimkiet 42 apimkit, atimkiet 42 atimkit, bukiet 42 b kit, eykiet 42 (7x) eikit, gidokiet 42 giedokit, parspiekiet 15 persp kit ; Naujame altoriuje: eykiet 100 eikit, prisystebiekiet 100 prisisteb kit, weyziekiet 100 veiz kit. Spasabuose ir Naujame altoriuje vyrauja Ωemaitißkas ^vardωi bei dalyvi daugiskaitos naudininkas, pavyzdωiui, Spasabuose: anims 21, 44 aniems, tyms 151, 247 tiems, tokims 10 tokiems, wysims 37 visiems, wysyms 15, 247 t. p. ; Naujame altoriuje: kuryms 2 kuriems, tyms 17 (plg. 2 pav.), 37, 45 tiems, wysyms 17 (plg. 2 pav.) visiems, bet neturentems 73 neturintiems (aukßtaitißka forma). Dar viena morfologijos ypatyb { ir u kamien daiktavardωi vienaskaitos naudininko gal n Spasabuose ir Naujame altoriuje raßoma jau skirtingai. Spasabuose ji dar d sningai Ωemaitißka: digrafas <ou> Ωymi [ u] (t. y. Ωemaitißkå gal n -uo), pvz.: Adomou 149 Adomui, artymou 148, 247 artimui, Diewou 13 (plg. 1 pav.), 17, 20, 21, 24, 26, 32, 45, 244, 245 Dievui, Dowidou Karalou Dovydui Karaliui, kunou 39 k nui, Ømogou 6, 30 Ωmogui. Taçiau Naujame altoriuje gal n jau suaukßtaitinta: çia randame <uy>, pvz.: Diewuy 15, 17 (plg. 2 pav.), 65, 101 Dievui, yszganimuy 15 ißganymui, pasytaysimuy 16 pasitaisymui, Tiewuy 78 T vui, troszkymuy 2 troßkimui. Abiejose knygose d sningai vartojamas dalies Ωemaiçi (ypaç b dingas dounininkams 7 ) tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmasis asmuo, pavyzdωiui, Spasabuose: apmysliczio 16 apmislyçiau, galeczio 26, 244 gal çiau, nemokieczio 10 nemok çiau, parodiczio 152 parodyçiau, pasygausinczio 245 pasigausinçiau, surinkczio 31 surinkçiau, Øynoczio 25 Ωinoçiau. Tokios formos yra ir Naujame altoriuje, pvz.: atraszczio 4 atrasçiau, buczio 5, 16, 36 b çiau, galeczio 37, 63, 72 gal çiau, mileczio 62 myl çiau, paøinczio 63 paωinçiau, su åcziczio 17 (plg. 2 pav.) sujungçiau. Dalis min t duomen aißkiai rodo, kad Prialgauskis buvo dounininkas. Spasabuose douninink tarm tiesiog vyrauja, o tos ypatyb s, kurios Naujame altoriuje yra Ωemaitißkos taip pat neretai dounininkißkos. Tod l galima paabejoti kai kuri tyr j keliama mintimi 8, kad Prialgauskis kil s iß Raseini (sakyçiau, kad 7 Plg. LKA III, Ωem l BirΩißka , 135; Zinkeviçius 1990, 122; Lietuvi Enciklopedija 24, Bostonas: Lietuvi Enciklopedijos leidykla, 1961, Archivum Lithuanicum 1

112 2 pav. Naujas altorius 17: lytys miegsti, kurie, douty, tur, anus, tyms, wysyms, Diewuy, su åcziczio; VUB, sign.: L R Fot. Virginija Valuckien gal jo b ti ten gim s, bet lietuvi kalbos tur jo ißmokti kitur). Be to, ir Zigmas Zinkeviçius raßo, jog Prialgauskio tekstuose vyrauja ne piet [...], bet ßiaur s Ωemaiçi [...] patarm s ypatyb s 9. Vytautas Vanagas Lietuvi raßytoj såvade tepamini, jog Prialgauskis gim Ûemaitijoje, bet tikslesn s vietos nenurodo 10. Prialgauskio tekstuose nenuoseklum lik palyginti nedaug. Jei kuris nors Ωodis ar forma raßoma aukßtaitißkai, tai tokia j raßyba paprastai ißlaikoma visame tekste. Aukßtaitybi Spasabuose (pvz.: diena 15, 25, 36 diena, wienas 15, 20 vienas, wietas 151, 155 vietas ) veikiausiai atsirado iß aukßtaitißk raßt tradicijos, o v lesniame Naujame altoriuje j net padaug jo. Pasteb ti vos keli dubletai, kai ta pati ΩodΩio lytis turi skirtingå ßaknies ar gal n s vokalizmå, plg. Spasabuose: 9 Zinkeviçius 1990, Vytautas Vanagas, Lietuvi raßytoj såvadas, Vilnius: Lietuvos raßytoj såjungos leidykla, 1996, Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba

113 wysims 37 visiems ir wysyms 15, 247, kientieimus 44 kent jimus ir kintieimus 243; Naujame altoriuje: isz 4, 43, 45 iß ir ysz 16, 18, 44. Prialgauskis, ypaç Spasabuose, vartoja daugiau polonizm negu dauguma to meto autori. Kadangi bent dalis Spasab teksto, pasak autoriaus, turi b ti versta iß pranc z kalbos 11, galima sp ti, kad pranc zißki ΩodΩiai såmoningai keiçiami lenkißkais, o ne lietuvißkais atitikmenimis. Viena iß galim prieωasçi lenk kalbos autoritetas, r mimasis BaΩnyçios kalbos vartosena ir baωnytiniais raßtais. Giedriaus Subaçiaus nuomone, XVIII ir XIX amωi Ûemaitijoje baωnyçios kalbos normos, o tai daωnai buvo polonizmai, buvo suvokiamos esançios aukßtesnio stiliaus 12. Pabr Ωa, suk r s savo bendrin s kalbos projektå, tikybos raßtuose taip pat vartojo daug polonizm, maωiau normino kalbå. Jis raß, jog retesnis lietuvißkas Ωodis religiniame tekste b t visai naujas ir liaudyje negird tas, niekad Ωemaiçi nevartotas 13, vadinasi, nepageidautinas. Antra vertus, Naujame altoriuje polonizm yra jau maωiau negu Spasabuose. Tai galb t liudija ißaugus^ Prialgauskio r pest^ raßomosios kalbos grynumu. Spasabuose ir Naujame altoriuje ryßki lenk raßybos ir tradicini baωnytini tekst ^taka. Antai prieß bals^ [e] Prialgauskis Ωym jo priebalsi [g] ir [k] minkßtumå, pvz., Spasabuose: giera 3, 155 gerå, kielu 242 keli ; Naujame altoriuje: gieriesni 20 geresn^, Kietwyrta 58 ketvirta. Antra vertus, po minkßtojo [l ] neraß Ωemaiçi dvibalsio [ie] (bendrin s kalbos ) pirmojo d mens <i>, pavyzdωiui, Spasabuose: iszgaletu 7 ißgal t, pargalesi 5 pergal si ; Naujame altoriuje: galetumi 62 gal tum, ne galeje 24 negal jo. Po <l> neraß ir minkßtinamojo <i>, Spasabuose: dydelu 31 dideliu, gaylous 33 gailiuosi ; Naujame altoriuje: gaylous 12 gailiuosi, prietelu 29 draug. Vartojo tradicinius dviraidωius <cz> [ç] bei <sz> [ß] ir pan. Bet be paties bendriausio tradicin s raßybos bendrumo, nepasteb ta nei lingvistini, nei biografini duomen, leidωiançi daryti ißvadas apie kit konkreçi Ωemaitißk raßt ^takå çia analizuojamiems tekstams. Nematyti nei Ûyvato (1759), nei Klemento, Poßkos ar Pabr Ωos tekst tiesiogin s ^takos. PavyzdΩiui, Ûyvate vartotas dviωenklis <yi> [ i], Klemento v liausiu Ωinomu periodu <yj> bei <ij>, Poßkos <ij> bei <ji>, Pabr Ωos <yi>. Tokiame kontekste Spasab dviraidis <iy> yra savitos Prialgauskio raßybos bruoωas. Prialgauskis nevartoja nei Klemento raid s < >, nei Pabr Ωos <µ > ir < > Ωym ti [ß ] ir [ç ] ar dvigubinam balsi <aa>, <ee>, <ii> ir kt., nei Poßkos ir Daukanto < >. Vadinasi, galima manyti Prialgausk^ buvus gana savarankißkå k r jå. 11 Prialgauskis nurodo: PAR WIENA KU- NEGA FRANCUZYSZKAY PARASZITY, WO DABARCZIOU ANT øemaytiszka LEøUWY ISZGULDITY YR ANTRATIEK PADAUGINTY (antraßtinis puslapis); prydiejau parskirymus: apey Sakramenta pakutas, pariedima sawa giwenyma [...] (pratarm ). 12 Giedrius Subaçius, Jurgio Ambraziejaus Pabr Ωos Ωemaiçi kalba, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstyb s, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996, Subaçius 1996, Archivum Lithuanicum 1

114 Negaus s ir biografiniai duomenys neleidωia atsakyti ^ klausimå, kokiå vietå Prialgauskio raßtai uωima XIX amωiaus Ωemaiçi kult riniame såj dyje, kaip jie siejasi su bendrin s Ωemaiçi kalbos k rimo pastangomis, kurios aißkiai matyti iß Klemento, Poßkos, Pabr Ωos ir kit to meto autori raßt. Prialgauskio poωi r^ ^ kalbå galima rekonstruoti nebent iß Spasab ir Naujo altoriaus tarmini skirtum. Kai kuri Ωemaitißk ypatybi keitimas aukßtaitißkomis Naujame altoriuje iß dalies gal t Ωym ti såmoningos autoriaus orientacijos ^ kitatarm^ skaitytojå uωuomazgå, bandymå tekstå padaryti prieinamå ne tik Ωemaiçiui, bet ir aukßtaiçiui (tai remt Daukanto, Valançiaus pavyzdωiai). Gal Prialgauskis, ißleid s Ωemaitißkesnius Spasabus, kai kå nutar paaukßtaitinti d l tradicißkai buvusios prestiωißkesn s aukßtaiçi tarm s (ypaç religiniuose raßtuose)? Antra vertus, sunorminta ir gana tvarkinga Spasab kalba liudyt autoriaus intencijå diegti bendras Ωemaitißkas normas. Pats Ωemaitißko teksto, be kita ko, skirto ir valstieçiams, buvimas gali reikßti, kad XIX amωiaus viduryje visuomen jau buvo bepasirengianti tok^ tekstå skaityti. Literat ra ir ßaltiniai: B IRΩIÍKA, VACLOVAS, : Aleksandrynas 3, Vilnius: Sietynas. G IRDENIS, ALEKSAS; DANUTÎ GIRDENIENÎ, 1997: 1759 met Ziwato indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. Lietuvi Enciklopedija 24, Bostonas: Lietuvi Enciklopedijos leidykla, [PRIALGAUSKIS, KAZIMIERAS, ] NAUJES AÒTORIUS ARBA Surynkimas Parsergieimu yr Ma du pri Spawiednes, Kamunyjes Szw tos, diel Lygonu yr Myrsztancziu; [...] PAR Kunega Kazimiera Prya gawski, Kamendoriu Mosiede BaØniczes. WILNIUJE. SPAUSTU- WIEJE JUOZAPA ZAWADZKIA [PRIALGAUSKIS, KAZIMIERAS, ] SPASABAY WEDYMA GIERA YR KRYKSZCZIONISZ- KA GIWENYMA PAR WIENA KUNEGA FRANCUZYSZKAY PARASZITY, WO DA- BARCZIOU ANT øemaytiszka LEøUWY ISZGULDITY YR ANTRATIEK PADAU- GINTY. par KUNEGA KAZIMIERA PRYAÒGAWSKI. Komendoriu Szwieksznas BaØniczes. [...] WYLNIUJE, Drukarnyio M. Zymelowicza Typografa S UBAÇIUS, GIEDRIUS, 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabr Ωos Ωemaiçi kalba, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstyb s, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, S UBAÇIUS, GIEDRIUS, 1997: Ûemaiçi måstymo apie bendrin kalbå istorijos metmenys, Metmenys 72, Chicago, V ANAGAS, VYTAUTAS, 1996: Lietuvi raßytoj såvadas, Vilnius: Lietuvos raßytoj såjungos leidykla. Z INKEVIÇIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuvi kalbos istorija 4. Lietuvi kalba XVIII XIX a., Vilnius: Mokslas. 113 Kazimiero Prialgauskio Spasab (1845) ir Naujo altoriaus (1847) Ωemaiçi kalba

115 Neringa Klumbyt THE LOW LITHUANIAN LANGUAGE IN KAZIMIERAS PRIAL- GAUSKIS SPASABAI (1845) AND NAUJAS ALTORIUS (1847) Summary At the beginning of the nineteenth century writings based on Low Lithuanian dialects had become predominant in Lithuania. The Catholic priest Kazimieras Prialgauskis (~ ) religious books Spasabai vedimo gero ir krikßçionißko gyvenimo (1845) and Naujas altorius (1847) are examples of certain efforts to codify the Low Lithuanian standard. Spasabai is almost entirely based on the North Low Lithuanian dialect (Dounininkai). This book stands out among other similar editions of the period for its quite consistently codified Low Lithuanian forms. On the other hand there are more traditional High Lithuanian dialect features in the next book by Prialgauskis (Naujas altorius). It might be evidence of Prialgauskis attempt to develop certain High Lithuanian features in his version of the written language. All this means that the native dialect of Prialgauskis was North Low Lithuanian instead of South Low Lithuanian as certain scholars have so far maintained. N ERINGA KLUMBYTÎ Gauta 1998 m. birωelio 7 d. Vytauto DidΩiojo universitetas Daukanto g. 28 LT-3000, Kaunas, Lietuva elektroninis paßtas: neringa_klumbyte@fc.vdu.lt 114 Archivum Lithuanicum 1

116 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Pietro U. Dini Università di Pisa Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika 1 ÈVADAS. Svarbi diskusija apie kalbas tarp Lietuvos humanist prasid jo prieß Liublino unijå (1569). Sumißusi su istoriniais debatais, ji t s si, nors ir nevienodai intensyviai, ne tik XVI, bet ir XVII amωiuje. Tuo metu buvo atsiradusi tendencija pabr Ωti gimtåjå lietuvi kalbå esant tikruoju lietuvißkumo pamatu (Mikalojus Daukßa, Merkelis Giedraitis, Abraomas Kulvietis, Martynas MaΩvydas). Antra vertus, egzistavo ir kita kryptis ^rodin ti lotyn ir lietuvi kalb giminingumå bei nurodyti abiej kalb panaßumus. Antrajai tendencijai pritar Vilniaus humanistai Vaclovas Agripa, Augustinas Rotundas ir, svarbiausia, Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus; tikrasis vardas Venclovas Mikalojaitis; Wenc aw Miko ajewicz). Jie uωsitarnavo lotynintoj vardå. Visi ßie humanistai tik jo, kad atsigr Ω ^ tokiå klasikin kalbå, kurios kilnumas (dignitas) buvo nediskutuotinas, tur s svaresni argument prieß kitas DidΩiosios Lietuvos Kunigaikßtijos (DLK) vartotas kult ros kalbas ir gal s geriau su jomis konkuruoti vis pirma, su rut n (ruski) kalba 2. Íiuo straipsniu keliu du uωdavinius. Pirma, nuodugniai ißtirti diskusijå d l lotyn ar rut n kalbos prioriteto. Íiai diskusijai Mykolas Lietuvis (apie ) bei Augustinas Rotundas (apie ) skyr ypatingå d mes^. Antra, ^vertinti, kokia vieta lotynintoj kalbin je diskusijoje teko lotyn, lietuvi ir rut n kalboms. 1 Autorizuotas bei pataisytas vertimas iß Pietro U. Dini, Ruski e Latino/Lituano secondo i Latinizzanti di Vilnius, RBl 1, 1995, Iß ital kalbos vert G. S. 2 Plg. Antoine Martel, La langue polonaise dans les pays Ruthènes ( ), Lille: Travaux et mémoires de l Université de Lille, 1937, 51 54; Darius Kuolys, Asmuo, tauta, valstyb Lietuvos DidΩiosios Kunigaikßtyst s istorin je literat roje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1992, Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

117 1. LOTYNINTOJAI IR LOTYNË (RESP. LIETUVIË) KALBA. Prad ti reikia nuo Mykolo Lietuvio veikalo, paraßyto XVI amωiaus viduryje (apie 1550), nors netrukus ^ diskusijå ^sitrauk ir kiti humanistai. Kaip Ωinoma, humanistas Mykolas Lietuvis buvo ^domi asmenyb, karaliui Ûygimantui Augustui dedikuoto traktato De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum (Bazelis, 1615) autorius. Jo darbo tebuvo publikuoti fragmentai 3. Íiame traktate (apie 1550), labiausiai ißgars jusiame d l kalbini argument, r musi lietuvi kilm s iß rom n mitå, pirmå kartå ißd styta lietuvi reakcija prieß rut n kalbos vartojimå DLK. Kalbiniai Mykolo Lietuvio argumentai sukasi apie dvi logißkai susijusias temas: a) lotyn ir lietuvi kalb identißkumå, b) b simåj^ lotyn (lietuvi ) kalbos vaidmen^ valstyb s administracijoje. Joms verta skirti d mesio atskirai. Iß karto reikia pasakyti, kad pirmoji, lotyn ir lietuvi kalb tapatumo, tema yra labai svarbi lietuvi kilm s mitui paremti patys svarbiausi argumentai yra kalbiniai, visi kiti ^rodin jimai tik juos paremia. Lotyn ir lietuvi kalb identißkumas kalbiniuose ginçuose tampa pagrindiniu ^rodymu, kad lietuvi tauta kilo iß rom n. Skirdamasis nuo vis kit toki lietuvi kilm s mit autori, Mykolas Lietuvis kalba apie pusiau lotynißkå ßios kalbos prigimt^ (ex sermone nostro semilatino) ir savo teigin^ gausiai paremia lyginamåja medωiaga, t. y. pateikia 74 lotyn kalbos leksikos vienetus, kad juos b t galima palyginti su lietuvißkais atitikmenimis 4 (plg. 1 pav.). Lygyb s Ωenklas tarp lotyn ir lietuvi kalb lotynintojams galiojo tiek diachronißkai (eså lietuvi kalba ißsirutuliojusi iß lotyn, plg. 3 Pirmasis mokslo pasaulio d mes^ ^ jo fragmentißkå veikalå atkreip Filipas Fortunatovas (Filipp Fortunatov, Miscellanea, Beiträge zur vergleichenden Sprachforschung 8, 1876, 113); taip pat Ωr. Vittore Pisani, Rom und die Balten, Blt 4(1), 1983, 4 9. Traktatå perspausdino Juozas Jurginis (Mykolas Lietuvis, Apie totori, lietuvi ir maskv n paproçius, [fotografuotinis leidimas], vert Ignas Jonynas, pareng Juozas Jurginis, Vilnius: Vaga, 1966 [1615]). Apie j^ Ωr. Lietuvi literat ros istorija 1, red. Kostas Korsakas ir kt., Vilnius: Valstybin politin s ir mokslin s literat ros leidykla, 1957, 83 88; Jurgis Lebedys, Senoji lietuvi literat ra, Vilnius: Mokslas, 1977, Mykolas Lietuvis 1966 (1615), 95 96(23 24): Etenim ignis, vnda, aer, ol, men is, dies, noctis, ros, aurora, deus, vir, deuir i. e. leuir, nepotis, neptis, tu, tuus, meus, uus, leuis, tenuis, viuus, iuuenis, vetu tus, enis, oculus, auris, na us, dentes, gentes, ta, ede, verte, inuerte, peruerte, aratum, occatum, atum, emen, lens, linum, canapum, auena, pecus, ouis, anguis, an a, corbis, axis, rota, iugum, pondus, culeus, callis, cur, nunc, tractus, intractus, pertractus, extractus, merctus [meretus], immerctus [immeretus], utus, in utus, ver us, inuer us, peruer us, primus, vnus, duo, tres, quatuor [sic], quinque, ex, eptem, pleraque alia, idem ignificant Lituano ermone quod Latino. Lietuvi kalbos atitikmenys b t tokie: ugnis, vanduo, oras, saul, m nuo, diena, naktis, rasa, außra, Dievas, vyras, dieveris, nept (sen. liet. nepuotis), tu, tavas, manas, savas, lengvas, t vas (dial. tenvas), gyvas, jaunas, vetußas, senas, akis, ausis, nosis, dantis, gentis, stok, s d k, versk, ^versk, perversk, art, ak t, s t, s muo, l ßis, linas, kanap, aviωa, pekus, avis, angis, åsa, karbas, aßis, ratas, jungas, pundas/p das, k lis/k l, kalnas, kur, n /n n(-gi), (^-, per-, iß-)trauktas, (ne-)mieruotas, (^-)si tas, (^-, per-)verstas, pirmas, vienas, du, trys, keturi, penki, ßeßi, septyni. 116 Archivum Lithuanicum 1

118 1 pav. MICHALONIS LITVANI, DE MORIBUS TARTARORVM LITVANORUM ET MOSCORUM 23 (=Mykolas Lietuvis 1966, 95); LMAB, sign.: L Fot. Virginija Valuckien legendin Palemono kilm ), tiek sinchronißkai (socialinis skirtumas: aristokrat kalba versus liaudies kalba) 5. Beje, Mykolo Lietuvio traktate analogißkai kalbinis aspektas nuωymi ir lietuvi tautos skirtumus nuo rut n : [... nes] rut n kalba svetima mums, lietuviams, t. y. italams, kilusiems iß ital kraujo 6 (plg. 1 pav.). Taigi rut n kalba buvusi svetima lietuviams, kurie buv ne kas kita kaip italai ar, dar tiksliau, kil iß ital kraujo. 5 Plg. Pietro U. Dini, Lituano e latino nel Rinascimento. Sull importanza del momento linguistico nel mito dell origine romana dei Lituani, Italy and Europe in Renaissance Linguistics 2. Comparisons and Relations, ed. Mirko Tavoni [ir kt.], Modena: Panini, 1996, Mykolas Lietuvis 1966 (1615), 49, 95(23): [... cùm] idioma Ruthenum alienum it à nobis Lituanis, hoc e t, Italianis, Italico anguine oriundis. Lietuvißkasis Igno Jonyno vertimas çia ir kitur, esant reikalui, patikslintas. 117 Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

119 Kitas svarbus humanistas, priklausantis tai paçiai vadinam j lotynintoj grupei, yra Vilniaus vaitas Augustinas Rotundas 7. Iß keleto Ωymi jo veikal, be abejo, ißsiskiria Rozmowa Polaka z Litwinem (1564) 8. Taçiau savo analizei labiausiai naudosiuosi kitu Rotundo darbu, Antrojo Lietuvos statuto lotynißkojo vertimo pratarme, kuri kartu su Statutu buvo ^teikta naujajam valdovui Steponui Batorui 1576 met spalio 20 dienå 9. Rotundas taip pat pradeda nuo lietuvi ir lotyn kalb tolygyb s bei nuo teorijos apie lietuvi kilm iß rom n. Jis raßo didωiajam kunigaikßçiui: O kad, Karaliau, tau, puikiausiajam lotyn kalbos Ωinovui, vadovaujant, lotyn kalba tose srityse, kuriose anksçiau buvo ^sigal jusi, suωyd t ir savo teises atgaut! Puikiai Ωinodamas tavo didyb, tvirtinu, kad lietuviai savo kilme yra lotynai, kil iß Italijos ir ^ ßiuos kraßtus P. Libono, paprastai vadinamo Palemonu, vedami atvyk, o kad tai, be abejoni, atitinka tieså, patvirtina raßytojai ir likuçiai lotyn kalbos, iki ßiol girdimi liaudies kalboje 10. Toliau Rotundas giria lotyn kalbos tobulumå, ragina atstatyti jos vartosenå vießajame ir net kasdieniame gyvenime: Dera, kad ta kalba, kuri lietuviams yra ^gimta ir pirmoji, viena iß trij, kurias m s Dievas Kristus paskelb esant vertomis jo vardå ßlovinti, b t lietuviams gråωinta, ir, be to, visur: ^statymuose, privilegijose ir raßtuose (kå jau nuo krikßçionyb s ^vedimo turime), ediktuose, teismo bylose, teismin se formul se, sutartyse ir, pagaliau, jeigu tik tai ^manoma, kasdieniniame bendravime b t vartojama daωniau, nei toji priimta barbarißkoji, bendra su Maskv no, amωino ir nuolatinio lietuvi prießo (kalba), kuri iki ßiol tremtin s vietoje vert b ti lotyn kalbå 11. Kaip matyti, ir Rotundas si lyt lotyn 7 Maria Baryczowa, Augustyn Rotundus Mieleski, wójt wileˆski, pierwszy historyk i apologeta Litwy, Ateneum Wileˆskie 10, 1935, 70 96; 11, 1936, ; Korsakas 1957, p ; Lebedys 1977, Augustyn Rotund, Rozmowa Polaka z Litwinem, przygotowa Jerzy Korzeniowski, Kraków: Wydawnictwo Akademji Umiej tnoµci, 1890 [1564]. 9 Antrojo Lietuvos statuto pratarm s perspaudai skelbti: [Augustinas Rotundas,] Statvta magni Dvcatvs Litvaniae in Bielscen. comitiis promulgata [...], Archivum Komisji Prawniczej 7, Kraków, 1900, XV XXII (lotynißkas originalas); [Augustinas Rotundas,] Íviesiausiajam valdovui ir ponui, ponui Steponui, iß Dievo malon s Lenkijos karaliui, Lietuvos didωiajam kunigaikßçiui, Rusijos, Pr sijos, Ûemaitijos, Mazovijos, Livonijos, Voluin s, Polies s, Transilvanijos valdovui ir maloniausiajam ponui, vert Rasa Jurgel nait, Sietynas 5, 1989, [Rotundas] 1989, 120; [Rotundas] 1900, XVIII XIX: Atque vtinam te Latinae linguae peritissimo rege auctore, in iis regionibus Latina lingua, quae hic prorsus exoleuerat, florescere incipiat ac veluti postliminio redeat. Non enim ignorare Maiestatem tuam arbitror, Lituanos gente Latinos esse, ex Italiaque oriundos, in has regiones P. Libone, vel, ut vulgus opinatur, Palemone duce migrasse, vti non dubiae fidei scriptores probant et reliquiae Latini sermonis, quo hactenus agrestes vtuntur, argumento sunt. 11 [Rotundas] 1989, 120; [Rotundas] 1900, XIX: Par itaque est, ut ea lingua [latina], quae natiua et primigenia Lituanorum fuit, vna ex tribus, quas Christus Deus noster dignas suo titulo ornando iudicavit, Lituanis restituatur, passimque hic in legibus, in priuilegiis ac diplomatibus, quod ab initio Christianismi factum accepimus, in edictis, in iudiciis, in actionum formulis, in contractibus, in commerciis, in familiaribusque denique, si fieri possit, sermonibus frequentetur potius, quam ascita ista ac barbara cum perpetuo ac hereditario Lituanorum hoste Moscho communis, quae Latinam exulare hactenus coegit. 118 Archivum Lithuanicum 1

120 kalbå vartoti daωniau negu rut n, taip pat visuose socialiniuose vießojo ir privataus gyvenimo sluoksniuose. Kaip raßomoji irgi esanti proteguotina lotyn, o ne rut n kalba, ir valstyb s ^statymai turintys b ti spausdinami b tent ja. Rotundas praß valdovo tiesiogiai ^sikißti ir savo valdωia pad ti, kad lietuviams b t sugråωinta lotyn kalba 12. Íita ir kitos lotynintoj mintys liudija buvus jausenå, kad gr^ωtama prie prot vi kalbos, bei vilt^, kad, lotyn kalbai sugr^ωus, pakils visos DLK kult ra. Rotundas r pinosi sumaωinti rut n kalbos vartosenå, nes toji kalba esanti barbarißka ir bendra amωinam bei paveldimam lietuvi prießui 13. Kaip Ωinoma, lietuvi kalbos kilm s iß lotyn id ja lotynintojus pasiek per ilgå tradicijå, kuri matyti iß Jano D ugoszo ( ) Historiae Polonicae 14 ir iß ãâúóôëò∠ÇÂÎËÍÓ Ó ÍÌflÊÂÒÚ ãëúó ÒÍÓ Ó Ë ÜÓÏÓÈÚÒÍÓ Ó. Renesanso Lietuvoje ßi id ja ^sitvirtino. Lotynintojai suk r tam tikrå paleokomparatyvistin formul, kuri rodo daug subtilesn^ lingvistin^ ißmanymå, nei gal jo suformuluoti originalios lietuvi kalbos vert s propaguotojai (Daukßa, Giedraitis, Kulvietis, MaΩvydas). Be to, lotynintojai lygino klasikin lotyn su liaudies lietuvi kalba (kuri iki tol dar buvo pagrindinis paskutini Europos pagoni atpaωinimo bruo- Ωas ir kuria tada dar tik buvo prad tos spausdinti religin s liuteronißkos knygos) 15. Íis lyginimas rodo, kad labai svarbi buvo kilnumo såvoka (dignitas), privaloma bet kokiai kalbai Renesanso diskusijose vienas iß kalbos vert s mat ir buvo kilnumas. Panieka rut n ir pagarba lotyn kalbai bei ßios vaidmuo valstyb s kult rai atnaujinti tiesiogiai ir l m lotynintoj diskusijas. Jos taip pat ^gyja ypatingos reikßm s, kai norime uωçiuopti teorines lotynintoj nuostatas d l lietuvi kalbos. Tos nuostatos geriausiai ißreikßtos Mykolo Lietuvio argumentais ir jo socialine nuoroda ^ lietuvi bajorijå terminai lotyn ir lietuvi kalba sulyginami ir pasidaro pakeiçiami vienas kitu. Tai reißkia, kad smarkiai ginamas ir lietuvi kalbos dignitas, palyginti su kitomis pagrindin mis DLK kalbomis, vis pirma rut n. Iß tikro, ar lotynintojai diskutuot apie literae (raßmenis, raßtus), ar bandyt padaryti lotyn kalbå oficialia valstyb s kalba, kartu netiesiogiai kvestionuoja ir lietuvi kalbos 12 [Rotundas] 1989, 121; [Rotundas] 1900, XIX. 13 Íias Rotundo id jas ^domiai komentuoja ir Eugenija Ulçinait ( Literatura neo aciˆska jako µwiadectwo litewskiej µwiadomoµci paˆstwowej i narodowej, Òacina w Polsce. Zeszyty naukowe 1 2. Mi dzy Slavia Latina i Slavia Orthodoxa, pod red. Jerzego Axera, Warszawa: Uniwersytet Warszawski, 1995, 33 35; Letters of the Humanists of 16th Century Lithuania: European Tradition and Originality, Martynas MaΩvydas and Old Lithuania, compiled by Regina KoΩeniauskien, Vilnius: Pradai, 1998, ). 14 Preliminariai apie D ugoszå ir balt kalbas Ωr. Pietro U. Dini, Jan D ugosz und die baltischen Sprachen. Baltische Sprachen und Kulturen in der Renaissance, å ÚÂappleË Î XXVII ÏÂÊ ÛÁÓ ÒÍÓÈ Ì Û ÌÓ- ÏÂÚÓ Ë ÂÒÍÓÈ ÍÓÌÙÂappleÂ̈ËË [...]. ëâíˆëfl Å ÎÚËÒÚËÍË, III íâáëò Ó- ÍÎ Ó, ë ÌÍÚ-èÂÚÂapple Ûapple, 1998, Apie galimå sålyt^ tarp balt pagoni ir vad. pirmosios reformos erezij Ωr. Pietro U. Dini, Eretici boemi e tedeschi nella Baltia del Quattrocento, Ricerche Slavistiche 41, 1994, Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

121 vietå, atstovaujamå jos kilniojo lotynißko varianto. Tod l, manau, galima tvirtai teigti, jog lotynintoj panieka rut nißkai paraßytiems raßtams netur jo jokio kito tikslo, tik m ginti pirmå kartå 16 parodyti liaudies lietuvi kalbos dignitas. Bandyta pasinaudoti tuo, kad rut n kalbos funkcijos silpn jo lenk kalbos at- Ωvilgiu (greitai kylançios DidΩiosios Lietuvos Kunigaikßtijos dvaro kalbos), ir padaryti lotyn kalbå nauja valstyb s administracijos kalba jå vartoti ne tik ißoriniams valstyb s reikalams, kaip buvo iki tol, bet padaryti oficialiå ir valstyb s viduje. Taçiau lotynintoj diskusijose kelti lotyn kalbå reißk aukßtinti ir liaudies lietuvi kalbå. 2. LOTYNINTOJAI IR RUTÎNË KALBA. Íioje vietoje tinka aptarti ir neigiamå lotynintoj poωi r^ ^ rut n kalbå kaip prießyb nuostatai palankiaê vertinti lotyn kalbå bei tekstologißkai verifikuoti j mintis. Abiej min t lotynintoj veikaluose nuolat prasikißa poleminis rut n ir lotyn kalb suprießinimas. PavyzdΩiui, deßimtajame savo traktato fragmente Mykolas Lietuvis pasitelkia konkreçi argument prieß rut n kalbos tiek raßomosios, tiek ßnekamosios vartojimå DLK. Çia jis rekomenduoja uωimti aißkiå pozicijå d l rut n kalbos vartojimo mokyklose ir apskritai kult riniame valstyb s gyvenime: Gail tis reikia, kad mes neturime mokslui eiti gimnazij. Mes mokom s maskv n raßmen [plg. lot. literae], kurie neturi nieko senovißka ir negali Ωadinti dorybingumo 17 (plg. 1 pav.). Íioje polemikoje lietuvi humanistas pateikia tris susijusius, apgalvotus, nuosekliai ißd stytus teiginius, kuriais siekia pritraukti savo pagrindinio paßnekovo, t. y. Gedimino palikuonio valdovo Ûygimanto Augusto d mes^. Jie pakankamai ^dom s tuo, kå teigia, taçiau dar ^domesni tuo, kå nutyli. Pirmiausia Mykolas Lietuvis tiesiog konstatuoja, kad tr kstå mokykl d stomåja lotyn, kitaip sakant, lietuvi, kalba, kuria j prot viai senov je kalb j, ir skundωiasi, jog d l to labai plintanti rut n kalba. Íiuo argumentu Mykolas Lietuvis grindωia efektingå antråj^ teigin^: maskv n raßmenys (ar raßtai) visai nesantys seni (suprask: prießingai lotyn raßmenims, raßtams). Gal gale treçiasis teiginys maskv n raßmenys negalintys Ωadinti dorybingumo (ßiuo atveju taip pat suprask kaip prießyb lotyn raßmenims). Neigiamas Mykolo Lietuvio rut n kalbos vertinimas ribojasi mokymo aspektais. Bet Rotundo pozicija kitokia. Ji ne tik geriau suformuluota, bet turb t ir aißkesn. Reikia prisiminti, jog Rotundas nesigail jo net lenk kalbå musi vartoti (vietoj savo senosios lotyn kalbos) Lietuvos feodal. Bet çia ribosiuosi tik jo pastabomis apie rut n kalbå. 16 Garsioji Mikalojaus Daukßos lietuvi kalbos gynyba, ißd styta Po tilla CATHOLIC- KA (1599) lenkißkoje pratarm je, buvo paraßyta v liau. 17 Mykolas Lietuvis 1966 (1615), 49, 95(23): Gymna ijs literariis, dolendum, caremus. literas Mo couiticas nihil antiquitatis c plectentes, nullam ad virtutem efficaciã habentes edi cimus. 120 Archivum Lithuanicum 1

122 Taigi cituotoje pratarm je Rotundas skiria bent penkis neigiamus rut n kalbos bruoωus. Juos galima prad ti vardyti nuo impresißkojo (1) tai esanti barbar kalba. Toliau eit kitokie, vadinamieji ekstralingvistiniai bruoωai (2) rut n kalbå taip pat vartojå prießai maskv nai (cum [...] Lituanorum hoste Moscho communis) ir (3) rut n raßtai (scriptae) neså plaçiai paplit, t. y. tevartojami Lietuvos valstyb je, kaimynin je prießißkoje Maskvoje ir kai kur kitur, kur tautos dar velka turk jungå (Russice scriptae in sola Lituania et vicina hostili Moscouia legerentur). Taçiau atrodo, kad Rotundas sugeba pateikti ir lingvistini argument : (4) raßydami rut nai yra pernelyg Ωodingi, nuslysta ^ daugωodωiavimå, pasikartojimus, tußçiaωodωiavimå ir kitas raßto ydas 18. Tokie bruoωai Rotundui ypaç apgail tinai atrodo teis s veikaluose. Jis, teisininkas, pasirodo esås ypaç jautrus savo profesijai ir nepraleidωia progos sk stis rut nißkai paraßytais ^statymais: O v liau, kai ^statymai pirmå kartå geriausiojo karaliaus Ûygimanto ne geriausiai, nes rusißkai (Russice), buvo ißleisti, bylose, teismin se formul se, sutartyse, negaliu pasakyti, ko, bet kaωko nuolat tr ko, ir buvo reikalaujama (juos) pakoreguoti [...]; v l kasdien girdime daugyb s nepatenkint skundus ir si lymus juos patobulinti ir pataisyti. Bet vis skelbiami ir v l atßaukiami ^statymai, ir kol (jie) bus raßomi rusißkai (Russice), niekad nebus tokie, kad jiems nieko iki tobulyb s netr kt. 19 Kad b t ißtaisyti apgail tini Russice paraßyt ^statym padariniai stabili ir visuotin atskaitos taßk stoka ir galimyb kiekvienam interpretuoti ^statymus kaip tinkant, Rotundas si lo tokias ißeitis: Taigi lietuviai tegu r pinasi, kad j ^statymai lotynißkai b t raßomi, arba tegu tai kalbai, kuria jie buvo kuriami iki ßiol, tinkamas kalbos normas ir raßymo taisykles nustato, nes tol, kol deramu b du kalbos vartojimas nebus sutvarkytas, kiekvienas pagal savo nuomon gal s ^statymo ΩodΩius aißkinti ir pagal savo supratimå ißkreipti (prasm ), kå lotynißkai kalbantiems ir raßantiems daugyb gramatikos taisykli draudωia 20. Greta jau min tos kilnumo stokos, tai yra pats stipriausias lotynintojo Rotundo puolimas prieß rut n kalbå, çia tiesiog kritikuojama silpna norma (tai dar vienas terminas, 18 [Rotundas] 1989, 119; [Rotundas] 1900, XVIII: Ruteni nimis verbosi in scribendo sunt, perisologiis, tautologiis, pleonasmis, ceterisque scribendi vitiis laborant. 19 [Rotundas] 1989, 124; [Rotundas] 1900, XXI: Porro autem postquam leges ab optimo rege Sigismundo primo, non optime, quoniam Russice, editae sunt, semper in iudiciis, in actionum formulis, in contractibus desideratum, nescio quid est, et emendatio legum postulata [...], audimus rursus quotidie querelas multorum eam incusantium, et iterum atque iterum emendari et corrigi expetentium. Sed figant iterum leges, iterumque refigant, quamdiu Russice scriptae prodibunt, nunquam ita prodibunt, quin aliquid in eis ad perfectum desideretur. 20 [Rotundas] 1989, 124; [Rotundas] 1900, XXI: Aut igitur Latine scribi leges suas curent Lituani, vel huic, quo scriptae hactenus exstant sermoni, regulas certasque loquendi et scribendi rationes praescribant, nam prius, quam constrictus hic ad certum modum sermo fuerit, licebit vnicuique arbitrio suo verba legis interpretari, et in suum detorquere sensum, quod Latine loquentibus ac scribentibus facere multa Grammaticorum praescripta prohibent. 121 Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

123 vartotas Europos Renesanso kalbiniuose debatuose). Vadinasi, paskutinis Rotundo argumentas prieß rut n kalbå (5) eså ji neturinti gramatikos norm. Íioms problemoms spr sti Rotundas si lo rinktis iß dviej galimybi : lietuviai turi arba raßyti savo ^statymus lotynißkai, arba stabilizuoti ßnekamåsias ir raßomåsias rut n kalbos normas kaip lotyn. Toks formulavimas tik ißryßkina nediskutuotinå lotyn kalbos pranaßumå. 3. LOTYNINTOJAI IR RUTÎNË KALBOS SANTYKIS SU LOTYNË (RESP. LIETUVIË). Apie santyk^ tarp rut n kalbos peikimo ir lotyn (resp. lietuvi ) kalbos garbinimo jau kalb ta pirmame skirsnyje ( Lotynintojai ir lotyn [resp. lietuvi ] kalba ). Çia reikia paωvelgti ^ dar vienå aspektå daωnai min tå santyk^ tarp rut n kalbos (idioma Ruthenum) ir maskv n raßtijos (literae Moscoviticae). PaΩym siu, kad galutinis lotynintoj debat apie Lietuvos valstyb s gyventojus rut nus politinis tikslas buvo Maskva. Iß tikr j, lietuvi ir lenk valdom teritorij, kalbançi rut n kalba, susijungimas su Maskvos valstybe 21 Mykolui Lietuviui buvo tiesiog ne^sivaizduojamas, nes DLK rut n Ωem s, kaip tiksliai pasteb jo Janas Jakubowskis 22, buvo suvokiamos esançios integralios valstyb s dalys. Tod l çia reikia atkreipti d mes^, kad Mykolas Lietuvis, kaip citavau, tame paçiame diskurse taikiniu pasirenka tiek DLK rut n kalbå, tiek maskv n raßmenis. Stebina tai, kad pramaißiui vartojami terminai rut nai ir maskv nai, nors toki sutapatinim b ta ir kit autori darbuose 23. Mykolo Lietuvio traktate svarbus b tent terminas literae (raßmenys, raßtai), kå kitur yra paωym j s ir Bohdanas Struminskis 24. Ypaç reikia atkreipti d mes^, kad Mykolas Lietuvis ad hoc nustato esant sait tarp rut n ir maskv n kalb, o po to abi såvokas tiesiog asimiliuoja. Tod l negalima atmesti tikimyb s, kad ßitas sait nurodymas vaidino propagandin^ vaidmen^ ir Mykolas Lietuvis j^ naudojo vien retoriniais sumetimais. Jerzy Ochmaˆskio studijoje 25 daroma ißvada, kad Mykolas Lietuvis, kitaip Venclovas Mikalojaitis buvo gerai lingvistißkai ißsilavin s. Per daugel^ met, 21 Plg. Korsakas 1957, Plg. Jan Z. Jakubowski, Tautybi santykiai Lietuvoje prieß Liublino unijå, Kaunas: Ûaibas, Pavyzdys to, kad Vakar Europoje buvo nesuvokiami tokie skirtumai, gali b ti Konradas Gessneris, kuris savo Mithridates (Tiguri, 1555, ) teigia, jog rusai, arba rut nai, yra tas pats, kas maskv nai (Ru i vel Rutheni, iidê qui Mo covit unt, p. 68), ir toliau v l, kad rut n ir rus gyventoj kalba yra ta pati kaip maskv n (Rvthenorum vel Ru orum incolarum lingua eadem, quæ Mo covitica, p. 73). 24 Plg. Bohdan Struminskyj, The Language Question in the Ukrainian Lands before the Nineteenth Century, Aspects of the Slavic Language Question 2, ed. by Riccardo Picchio Harvey Goldblatt, New Haven: Yale Russian and East European Publications, 1984, Plg. Jerzy Ochmaˆski, Michalon Litwin i jego traktat o zwyczajach Tatarów, Litwinów i Moskwicinów z po owy XVI wieku, Kwartalnik Historiczny 4, 1976, Archivum Lithuanicum 1

124 praleist diplomatin se DLK tarnybose, jis turb t ißmoko ^vertinti skirtumus tarp ^vairi senosios rus kalbos variant, pavyzdωiui, tarp vartojamo Maskvoje (ten Mykolas Lietuvis gyveno maωdaug penkerius metus, ) ir paplitusio apie Kijevå, kur^ smulkiai apraß savo traktato devintajame skyriuje. Tod l negali b ti atsitiktinumo ar apsirikimo, kai savo tekste ßnekamåjå kalbå (ir vietinius jos variantus) jis sutapatina su raßomåja. Íitaip formuluojant antirut nißkå ir prolotynißkå pozicijå buvo galima pasiekti greitå politin^ efektå: iß karto ^ akirat^ pateko Maskva, didysis politinis Lietuvos prießas, ir aktual jo klausimas d l rut n Ωemi politin s (kult rin s) orientacijos ^ Maskvå rytuose ar Lietuvå vakaruose GALIMI RYÍIAI SU RUTÎNIÍKOMIS TEORIJOMIS. Belieka aptarti dar vienå klausimå, kur^ formuluoçiau tik kaip paprastå darbin hipotez : nusakyti problemas, galinçias kilti tiriant santyk^ tarp dviej skirting ßiuo straipsniu apraßytos lotynintoj ir çia dar nemin tos rut n kalbos ßalinink diskusij. Iß karto reikia paωym ti, kad religin s temos, ^prastos rut n teritorij kalbiniams debatams, nebuvo b dingos lietuvi kalbos vartojimo teritorijoje çia vyravo mokomoji ir ypaç teisin tematika. Galima b t svarstyti, kad taip, kaip po viså DLK keliavo teis s mintys (Statutai) ir poωi riai ^ istorijå (kronikos), gal jo cirkuliuoti ir lingvistin s id jos. Taçiau taip pat visißkai aißku, kad nesant parengiam j ßios srities darb, tokia hipotez gali b ti paremta vien atsitiktiniais pasteb jimais. Tegalima skirti vienå akivaizd lotynintoj primygtinai kartojamå poωym^ raßmenis (literae). Apie ißskirtin^ termino literae vartojimå Struminskis yra pasak s: Daugelis ßeßioliktojo ir septynioliktojo amωiaus Ωmoni tebebuvo ißtikimi dominavusioms ortodoksin ms slav tradicijoms. Jie labiau r pinosi raßmenimis (litterae) negu kalba t. y. ritualu ir simboliniu fasadu, o ne Ωodine bendravimo priemone 27. Tod l çia dr^sçiau sp ti, kad ypatingas d mesys, kur^ lotynintojai skyr maskv n literae (ir kuris ypaç ißryßk jo Mykolo Lietuvio veikalo fragmentuose), gal t b ti simptomai, kad Vilniaus lotynintojai Ωinojo apie to meto kalbines diskusijas ir rut nißkose DLK Ωem se (nors negalima atmesti ir prießingos galimyb s). Visai kitaip yra su Rotundo leges Russicae scriptae, t. y. ^statymais, parengtais ta kalba, kuri laikoma nesanti kilni ir neturinti norm tai jau primena kalbini Vakar Europos Renesanso diskusij stili. Kitaip sakant, Mykolo Lietuvio teorijos gal jo b ti patyrusios rut nißk Ωemi id j ^takos, o Rotundo Vakar Europos. Taçiau tai t ra tebetyrin jam problem projekcija; çia nor jau ne tik nurodyti pirm j tekstologini tyrin jim rezultatus, taçiau ir paskelbti tam tikr hipotezi iß 26 Plg. Horst Jablonowski, Westrussland zwischen Wilna und Moskau, Leiden: J. E. Brill, Struminskyj 1984, 21: [...] many people of the 1500s and 1600s remained faithful to a dominant trend in the Orthodox Slavic tradition. They were more concerned about script (litterae) than language that is, the ritual and symbolic facade rather than the verbal means of communication. 123 Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

125 b sim savo darb. Vis d lto jau dabar svarbu pabr Ωti, kad jei ßi hipotez pasitvirtint, tai diskusij d l rut n kalbos pradωiå, tradicißkai siejamå su poleminiu Petro Skargos ( ) veikalu O jednoµci Koµcio a BoØego... (Vilnius, 1577), reik t nukelti anksçiau, net ^ pirmåjå XVI amωiaus pus 28. Literat ra: B ARYCZOWA, MARIA, : Augustyn Rotundus Mieleski, wójt wileˆski, pierwszy historyk i apologeta Litwy, Ateneum Wileˆskie 10, 70 96; 11, [DAUKÍA, MIKALOJUS, ] Po tilla CATHOLICKA Tái e t: Iˇguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir ƒw tes per wi ús metús, Per Kúniga MIKALOIV DAVKSZA Kanonîka Médniku iˇ ki ƒko pergûldita. Su walá ir da âidimu wîreu iui. W Wilniui Drukârnioi Akadêmios SOCIETATIS IESV. A. D D INI, PIETRO U., 1994: Eretici boemi e tedeschi nella Baltia del Quattrocento, Ricerche Slavistiche 41, D INI, PIETRO U., 1995: Ruski e Latino/Lituano secondo i Latinizzanti di Vilnius, RBl 1, D INI, PIETRO U., 1996: Lituano e latino nel Rinascimento. Sull importanza del momento linguistico nel mito dell origine romana dei Lituani, Italy and Europe in Renaissance Linguistics 2. Comparisons and Relations, ed. Mirko Tavoni [ir kt.], Modena: Panini, D INI, PIETRO U., 1998: Jan D ugosz und die baltischen Sprachen. Baltische Sprachen und Kulturen in der Renaissance, å ÚÂappleË Î XXVII ÏÂÊ ÛÁÓ ÒÍÓÈ Ì Û ÌÓ-ÏÂÚÓ Ë ÂÒÍÓÈ ÍÓÌÙÂappleÂ̈ËË [...]. ëâíˆëfl Å ÎÚËÒÚËÍË, III íâáëò ÓÍÎ Ó, ë ÌÍÚèÂÚÂapple Ûapple, 1998, F ORTUNATOV, FILIPP, 1876: Miscellanea, Beiträge zur vergleichenden Sprachforschung 8, F RICK, DAVID, 1985: Meletij Smotryc kyj and the Ruthenian Language Question, Harvard Ukrainian Studies 9(1 2), [GESSNER, KONRAD, ] 1555 [ ]: Mithridates Gesneri, exprimens differentias lingvarum, tum veterum, tum què hodie, per totum terrarum orbem, in usu sunt, Tiguri: Typis Wolphianis. J ABLONOWSKI, HORST, 1961: Westrussland zwischen Wilna und Moskau, Leiden: J. E. Brill. J AKUBOWSKI, JAN Z., 1921: Tautybi santykiai Lietuvoje prieß Liublino unijå, Kaunas: Ûaibas. K ORSAKAS, KOSTAS, 1957: Lietuvi literat ros istorija 1, red. Kostas Korsakas ir kt., Vilnius: Valstybin politin s ir mokslin s literat ros leidykla. 28 Plg. David Frick, Meletij Smotryc kyj and the Ruthenian Language Question, Harvard Ukrainian Studies 9(1 2), 1985, Archivum Lithuanicum 1

126 KUOLYS, DARIUS, 1992: Asmuo, tauta, valstyb Lietuvos DidΩiosios Kunigaikßtyst s istorin je literat roje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla. L EBEDYS, JURGIS, 1977: Senoji lietuvi literat ra, Vilnius: Mokslas. M ARTEL, ANTOINE, 1937: La langue polonaise dans les pays Ruthènes ( ), Lille: Travaux et mémoires de l Université de Lille. M YKOLAS LIETUVIS, 1966 (1615): Apie totori, lietuvi ir maskv n paproçius (fotografuotinis MICHALONIS LITVANI, DE MORIBUS TARTARORVM LITVANORUM ET MOSCORUM leidimas), vert Ignas Jonynas, pareng Juozas Jurginis, Vilnius: Vaga. O CHMAæSKI, JERZY, 1976: Michalon Litwin i jego traktat o zwyczajach Tatarów, Litwinów i Moskwicinów z po owy XVI wieku, Kwartalnik Historiczny 4, P ISANI, VITTORE, 1983: Rom und die Balten, Blt 4(1), R OTUND, AUGUSTYN, 1890 (1564): Rozmowa Polaka z Litwinem, przygotowa Jerzy Korzeniowski, Kraków: Wydawnictwo Akademji Umiej tnoµci. [ROTUNDAS, AUGUSTINAS, ] 1900: Statvta magni Dvcatvs Litvaniae in Bielscen. comitiis promulgata [...], Archivum Komisji Prawniczej 7, Kraków, XV XXII. [ROTUNDAS, AUGUSTINAS, ] 1989: Íviesiausiajam valdovui ir ponui, ponui Steponui, iß Dievo malon s Lenkijos karaliui, Lietuvos didωiajam kunigaikßçiui, Rusijos, Pr sijos, Ûemaitijos, Mazovijos, Livonijos, Voluin s, Polies s, Transilvanijos valdovui ir maloniausiajam ponui, vert Rasa Jurgel nait, Sietynas 5, S TRUMINSKYJ, BOHDAN, 1984: The Language Question in the Ukrainian Lands before the Nineteenth Century, Aspects of the Slavic Language Question 2, ed. by Riccardo Picchio Harvey Goldblatt, New Haven: Yale Russian and East European Publications, U LÇINAITÎ, EUGENIJA, 1995: Literatura neo aciˆska jako µwiadectwo litewskiej µwiadomoµci paˆstwowej i narodowej, Òacina w Polsce. Zeszyty naukowe 1 2. Mi dzy Slavia Latina i Slavia Orthodoxa, pod red. Jerzego Axera, Warszawa: Uniwersytet Warszawski, U LÇINAITÎ, EUGENIJA, 1998: Letters of the Humanists of 16th Century Lithuania: European Tradition and Originality, Martynas MaΩvydas and Old Lithuania, compiled by Regina KoΩeniauskien, Vilnius: Pradai, Pietro U. Dini THE LINGUISTICS OF THE VILNIUS HUMANIST LATINIZERS Summary Even before the Union of Lublin (1569) there was an important linguistic controversy among Lithuanian humanists. In the wider context of a general Latinization of the culture of the Grand Duchy, the so-called Latinizers (Agrippa, Rotundus, Michalo Lituanus) harked back to a classical language such as Latin, the dignitas of which was considered to be undisputed. The Latin language could compete with other languages of culture used inside 125 Vilniaus humanist lotynintoj lingvistika

127 the Grand Duchy, primarily with Ruski. In this paper I discuss the textual aspects of the debate about the literae (Latin vs. Muscovite or Ruthenian) which may be found in the works of Michalo Lituanus (Tractatus de moribus Tartarorum, Lithuanorum et Moschorum, 1550 [1615]) and Augustinus Rotundus (Preface to the Second Lithuanian Statute, 1576). P IETRO U. DINI Ißversta, autorizuota 1998 m. spalio 17 d. Dipartimento di Linguistica Università di Pisa via S. Maria, 36 I-56126, Pisa, Italija elektroninis paßtas: pud@ling.unipi.it 126 Archivum Lithuanicum 1

128 127 Publikacijos

129 128 Archivum Lithuanicum 1

130 Archivum Lithuanicum 1, 1999 ISSN X Dainora Poci t Lietuvi literat ros ir tautosakos institutas Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne Torun s Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekoje esançiame Danieliaus Kleino giesmyne Naujos giesmi knygos (1666) 1 rastos keturios ranka ^raßytos lietuvißkos giesm s 2. Trys iß j yra tußçiuose lapuose, ^rißtuose knygos pradωioje prieß antraßtin^ puslap^, o viena knygos gale, po Mald knygeli klaid atitaisymo ( Errata ). Knygos ^rißtos pergamentu ant kartono. Pergamente ^spaustas paauksuotas ^raßas Fridericus D[ei] G[ratia]. Rex in Prussia Bibliotheca Regiomontana M.D.CCXII. 3 suteikia d kingos informacijos: vadinasi, knygos su rankraßtiniais papildymais ^rißtos 1712 metais. Trys giesm s yra pasiraßytos kriptonimais, o ketvirtoji anonimin : 1) Ieƒau Kri tau Tu mums padêk M. E. P. T. L.; 2) O kas Kraujai! I. A. C. P. C.; 3) Pon Ieƒau Kri tau mums pasôk I. A. C. P. C.; 4) Mielas Ieƒau Sƒauk m man. 1. VERTÎJAI. Visos keturios giesm s verstos iß vokieçi kalbos. Tai liudija pateikti vokißki j pavadinimai. Kas gali b ti ßi giesmi vert jai? XVII XVIII amωiuje Pr s Lietuvoje buvo nemaωai autori, vertusi ir k rusi lietuvißkas baωnytines giesmes ir net parengusi atskirus giesmyn lius, bet dalis j liko neißspausdinti. Ûinoma, jog apie 1648 metus buvo sudarytas giesmynas, 1 Íis giesmyno egzempliorius (sign.: Pol. 7. II ) yra vienas iß dviej ißlikusi ßiuo metu Ωinom. Antrasis saugomas Vokietijoje, Marburgo prie Lahno bibliotekoje (sign.: En 9810); jo fotokopija ir mikrofilmas yra LMAB. 2 Giesmes rado ir j nuoraßus ßios publikacijos autorei perdav kalbininkas Vidas Garliauskas, o Torun je gyvenantis prof. dr. Vytautas Armonas mielai sutiko padaryti j kopijas. UΩ tai jiems abiem d koju. 3 Informacijå apie giesmyno ^rißimå ir jame esant^ ^raßå suteik Torun s universiteto Sen j spaudini skyriaus ved ja Maria Strutyˆska. Universiteto prof. J. Tondelis ß^ ^rißimå ^vertino kaip ^prastå masin^. 129 Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne

131 susidedantis iß Valentino Fojerßtoko, Burkardo Lebelio, Jono Lemano, Kristupo Sap no tekst, apie 1663 metus savo giesmynå buvo sudar s Melchioras Ívoba, v liau (apie 1764-uosius) Jonas Melankaitis, apie 1782 metus Kristijonas Mykolas Pieçys ir kiti 4. Giesmynå XVII amωiaus pabaigoje ar XVIII pradωioje (prieß 1710) pareng ir Jonas Andrius Cezaris (apie ), gim s Piktup nuose (dab. Íilut s r.), po studij Karaliauçiaus universitete nuo 1674 met iki pat mirties kunigav s Katyçiuose (Íilut s r.). Keturios Cezario giesm s pirmå kartå ißspausdintos 1685 metais Jono Rikovijaus giesmyne. Galb t jau tada Cezaris buvo pareng s spaudai ir daugiau giesmi, tik jos liko neißspausdintos. Jo rankraßtini giesmi buvo mat s pirmasis m s giesmyn istoriografas Gotfrydas Ostermejeris. Cezar^ jis skyr prie labiausiai nusipelniusi autori, k rusi ir spausdinusi giesmes savo parapijoms. Pamin j s keturias ^ Rikovijaus giesmynå ^d tas jo giesmes, Ostermejeris nurod, jog Cezaris yra paraß s ir daugiau, kai kurias turiu ir aß pats. Jo poezija neprasta 5. B tent Cezario pavard s kriptonimu I. A. C. P. C. (Jonas Andrius Cezaris, Katyçi pastorius [kunigas]) ir yra pasiraßytos dvi iß keturi Kleino giesmyne ^rißt rankraßtini giesmi. Tad tik tina, jog çia turime dvi giesmes iß neißlikusio Cezario rankraßçio. Kaip matome, apie jo vertimus palankiai atsiliep net gana grieωtai ^vairi autori k rybå vertin s Ostermejeris. Kitå Cezario verstå giesm Kám réƒai i iwata ( Was willt du, armes Leben ), ißspausdintå Rikovijaus giesmyne, o v liau gerokai perdirbtå Jono Berento, Ostermejeris apib dino taip: nors ji ir su poetin mis klaidomis, taçiau originalo mintis perteikta visißkai teisingai. Berentas tå giesm taip subjaurojo, kad ji tapo nebepanaßi ^ save. Ir dar ißdr^so prie jos nurodyti Cezario pavard 6. Kitoje vietoje Ostermejeris ^vertino j^ kaip geriausiå Rikovijaus giesmyno vert jå: Cezaris tarp j geriausias 7. Antråj^ kriptonimå M. E. P. T. L., kuriuo pasiraßyta viena giesm Ieƒau Kri tau Tu mums padêk, taip pat nesunku ißßifruoti. Tai Mykolas Engelis, TilΩ s lietuvi kunigas. Lietuvi literat ros istorijoje Ωinomi du Ωmon s ta paçia pavarde: Mykolas Engelis (vyresnysis), metais Piktup n, nuo j Til- Ω s kunigas (mir s 1687), ir jo s nus Mykolas Engelis (jaunesnysis), gim s apie 1650 metus Piktup nuose arba TilΩ je, studijav s Rostoko ir Karaliauçiaus universitetuose, o nuo 1683 met iki mirties (1707) dirb s TilΩ s lietuvi parapijoje. 4 Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvi kalba 1 ( ), Vilnius: Mintis, 1969, [...] er hat mehr verfestiget, davon ich selbst was besiπe. Seine Poesie ist nicht zu verachten (Er te Littaui che Liederge chichte [...] von Gottfried O termeyer, König berg, 1793, 242; cit. iß: Gotfrydas Ostermejeris, Rinktiniai raßtai, pareng ir ißvert Liucija Citaviçi t, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996, 414). 6 Johann Andr. Cäsar übersezte das Lied: Was willt du armes Leben nicht ohne poetische Fehler, aber dem Sinne des Originals nach, ganz richtig. Behrendt verdarb es so, das es sich nicht mehr ähnlich sah, und sezte doch Cäsers Namen darüber (Ostermeyer 1793, 96; cit. iß: Ostermejeris 1996, 350). 7 Ostermejeris 1996, Archivum Lithuanicum 1

132 Matome, jog Cezar^ ir Engel^ jaunesn^j^ sieja ta pati gimtin Piktup n kaimas (dab. Íilut s r.). Engelis jaunesnysis yra Cezario amωininkas, jo giesmi taip pat gal jo b ti ^traukta ir ^ Cezario giesmynå. Vienå Engelio pavarde pasiraßytå rankraßtin giesm Gra ey ô mónes júsu tarp kit (net penkiomis skirtingomis raßysenomis uωraßyt ) giesmi 1938 metais surado Izabel Matuseviçi t 1612 met Lozoriaus Zengßtoko giesmyne, saugotame Berlyno valstybin je bibliotekoje. Giesmyno likimas, deja, ßiuo metu n ra Ωinomas 8. Matuseviçi t nenurod, kiek iß viso rankraßtini giesmi buvo ßiame egzemplioriuje, bet, atrodo, kad ßeßios ir dar aßtuonios psalm s. Vadinasi, ßiuo metu tikrai yra Ωinomos dvi rankraßtin s Engelio giesm s po vienå Zengßtoko ir Kleino giesmynuose. Gali b ti, kad vienas kitas nei kriptonimu, nei pavarde nepasiraßytas ßi giesmyn rankraßtinis tekstas taip pat yra jo. Daugiausiai klausim tiek autoryst s, tiek ^vairiais kitais poωi riais kelia paskutin, Kleino knygos gale ^rißta ßeßi posm giesm Mielas Ieƒau Sƒauk m man. Vert jo kriptonimas nenurodytas, tad ji kol kas lieka anonimin. 2. GIESMIË ORIGINALAI IR LIKIMAS. N viena iß rankraßtini giesmi, kaip ir ankstesni ^raßai Zengßtoko giesmyne, nebuvo ißspausdinta to meto ar v lesniuose Pr s Lietuvos liuteronißkuose giesmynuose. Engelio versta giesm Zengßtoko knygoje, kurios vokißkas originalas yra Karaliauçiaus poeto Valentino Thilo giesm Mit Ernst Ihr Menschen Kinder, v liau iß naujo buvo ißversta Petro Gotlybo Milkaus ir ißspausdinta Kristijono Gotlybo Milkaus giesmyne 9. Kleino giesmyne ^raßyta Engelio giesm Ieƒau Kri tau Tu mums padêk taip pat susilauk kito spausdinto vertimo. Naujas vertimas jau kitokiu pavadinimu Ak Ieƒau! mus dabar pri tok buvo ißspausdintas 1705 metais Frydricho Íusterio giesmyne, taigi ji ißversta labai panaßiu metu kaip ir rankraßtin Engelio giesm. Giesm vert pats Íusteris 10. Ir rankraßtinis Engelio, ir spausdintas Íusterio variantas yra tos paçi s vokißkos giesm s Herr Jesu Christ dich zu uns wend skirtingi vertimai. Galima tik sp ti, jog Engelis ßiå giesm buvo ißvert s ßiek tiek anksçiau, taçiau d l neωinom prieωasçi, kaip ir min toji kita jo rankraßtin giesm, ji nepateko nei ^ Rikovijaus, nei ^ Íusterio bei kitus v lesnius spausdintus giesmynus. Èdomu, jog viena iß dviej Kleino giesmyne ^raßyt rankraßtini Cezario giesmi Pon Ieƒau Kri tau mums pasôk taip pat yra tos paçiõs vokißkos giesm s vertimas. Tad ßiuo metu turime retå pavyzd^ tris skirtingus vienos vokißkos giesm s lietuvißkus variantus, atsiradusius labai panaßiu metu iki met. Iß j ißspausdintas tik Íusterio verstasis jo paties sudarytame giesmyne, o 8 Izabel Matuseviçi t Prieraßai Berlyno valstybin s bibliotekos Sengstacko originale, APh 7, 1938, Sénos ir naujos krikscƒoniskos Gie m s, ypacƒey Senniem iems ant Géro u dideleis Rastais is páu tos draug u naujom s Maldû Knygélemis. Karaláucƒuje, 1806, Naujos u pritarimu wi u Ba nycos mu u Lietuwoje Mokitoju pagerintos Giesmj Knygos. Karalaucuje. 1705, Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne

133 v liau kartotas v lesniuose (Berento, Adomo Íimelpenigio, Kristijono Gotlybo Milkaus ir kt.) giesmi rinkiniuose. Íios giesm s vokißko originalo autoryst n ra tiksliai nustatyta. Manoma, kad pirmå kartå ji ißspausdinta 1651 met Gotos giesmyne, nors galb t ir anksçiau 11. Íiame ir daugelyje v lesni liuteronißk giesmyn (1666 met Gotos, 1673 Leipcigo, 1676 Niurnbergo) ji pateikta kaip anonimin. Tik 1692 metais jos autoriumi buvo nurodytas Saksonijos hercogas Vilhelmas II, o j Berlyno giesmyne ji priskirta Vitenbergo teologui Abrahamui Calowui ( ). Lietuvißkas Engelio vertimas turi tris posmus. Vokißkas originalas daugumoje giesmyn keturi posm, bet kaip triposm giesm buvo ißspausdinta J. Niedlingo giesmyne (Altenburgas, 1655), 1676 metais Rygos ir 1683 Coburgo giesmynuose. Matyt, kuriuo nors iß ßi ßaltini ir naudotasi 12. Kito spausdinto vertimo susilauk ir antroji Cezario giesm O kas Kraujai! Jå ißvert Berentas. Giesm Ak kaip Kraujas! paskelbta jo paties parengtame giesmyne, pirmå kartå ißleistame 1732 metais 13, v liau ji kartota visuose v lesniuose liuteron giesmynuose. Vokißkasis ßi lietuvißk vertim originalas Justo Sieberio giesm O theures Blut, o rothe Flut ißspausdinta 1658-aisiais Drezdene. Tai ilga, 39 posm giesm ; ji v liau kai kuriuose giesmynuose buvo trumpinama: iß bei posm padaroma atskira aßtuoni posm giesm. Pirmå kartå trumpesnioji pasirod 1671 metais Leipcige ißleistame Johano Olearijaus giesmyne. Be to, jå sutrumpinus, atsirado, kaip teigia himnologas Albertas Friedrichas Fischeris, ir klaidinga nuoroda autoryst priskirta Ωinomam Klaip dos poetui Simonui Dachui 14. Nei prie lietuvißkos rankraßtin s taip pat aßtuoni posm Cezario giesm s, nei prie Berento ißspausdintosios vokißko originalo autorius nenurodytas 15. Ketvirtoji Kleino giesmyne ^raßyta giesm, kaip min ta, anonimin. Jos vokißkas pavadinimas Lieb ter Je u hor mein Klagen. Tai sp jama Ahasvero Fritscho, 1675 met Jenos giesmyno Hundert und Ein und Zwanzig Neue Himmel-süsse Jesus- Lieder sudarytojo giesm 16. Taçiau autoryst abejotina, nes ßiame giesmyne yra ^vairi autori giesmi. V liau giesm spausdinta 1697 met Hal s giesmyne, 1704 met Berlyno ir t. t. Lietuvißko ßios giesm s vertimo spausdintuose giesmynuose nerasta, taigi ji vienintel iß keturi aptariam rankraßtini giesmi nesusilauk kit vert j d mesio. 3. GIESMIË POETIKA. Visi keturi rankraßtiniai vertimai yra tipißkos brandaus bei v lyvojo Baroko liuteron giesm s. J poetika paremta Ωmogaus ir J - 11 Kirchenlieder-Lexicon. Zusammengestellt von Albert Friedrich Wilhelm Fischer, Gotha, 1878, Ta pati Íusterio versta giesm, ißspausdinta jo paties giesmyne, taip pat trij posm. 13 Lietuvoje (VUB) ankstyviausias ißlik s Berento giesmyno egzempliorius 1748 met. 14 Kirchenlieder-Lexicon 1878, Dachå, kaip autori, prie ßios giesm s nurodo ir Frydrichas Kurßaitis savo 1880 metais ißleistame giesmyne. 16 Kirchenlieder-Lexicon 1878, Archivum Lithuanicum 1

134 zaus ryßio emociniu ißgyvenimu. Tai invokacin s, tiesioginio kreipimosi ^ J z giesm s. Jos priklauso b dingoms XVII amωiaus liuteron giesmi grup ms: dvi (Cezario ir Engelio tos paçiõs vokißkos giesm s vertimai Ieƒau Kri tau Tu mums padêk ir Pon Ieƒau Kri tau mums pasôk ) yra ßventadienio giesm s, Cezario O kas Kraujai! Kristaus kançios giesm, o anonimin Mielas Ieƒau Sƒauk m man ißpaωinties giesm. Abu tos paçios vokißkos giesm s ( Herr Jesu Christ dich zu uns wend ) vertimai n ra kuo nors ypatingi. Palyginus tris (rankraßtinius Engelio ir Cezario bei spausdintåj^ Íusterio) vertimus su vokißkuoju originalu, galima daryti ißvadå, jog visi vert jai steng si nenutolti nuo originalo Ωodyno ir eil daros, laik si aßtuoniaskiemen s strofos strukt ros. Visiems blogiausiai pavyko treçioji strofa ir ypaç paskutin s dvi jos eilut s. Engelio vertimas tiek leksikos, tiek apskritai poetikos poωi riu labiausiai atitinka originalå. PavyzdΩiui, pirmoje strofoje jam pavyksta ißlaikyti nuosekl rimå (pad k ißliek, valdyk r dyk) ir originale vyraujançiå veiksmaωodin liepiamosios nuosakos sistemå, liudijançiå tiesiogin herojaus kreipimosi ^ Krist dominant. Nei Cezaris, nei Íusteris tiesioginio kreipinio visoje strofoje neißlaik s. Panaßus ir antros bei treçios strofos originalo ir vertim santykis. Reikia paωym ti ir tai, jog Engelio leksika yra archajißkiausia, labiausiai sekanti dar XVI ir XVII amωiuje susiformavusia baωnytini giesmi kalbos tradicija. PavyzdΩiui, Engelio fraz s Dvasiå ißliek, mus r dyk, daugsink vierå ir kt. yra vartotos jau MaΩvydo giesmynuose, taip pat ir ΩodΩiai mas protas bei amωias amωinyb. Tuo tarpu Cezario ir ypaç Íusterio leksika jau daug labiau sumoderninta: må Cezaris keiçia ißmintimi, Íusteris ißmanymu, amωiå ißganymu ir pan. Kai kur Íusteris visißkai nutolsta nuo originalo. Antai antros strofos paskutin eilut Daπ uns dein Nam werd wohl bekandt jis verçia vis Sƒirdije tawe laikyt. Jå tiksliausiai ißvert s Engelis: Ieib pa intum tawo Ward. Skirtingi to paties laikotarpio giesmi vertimai liudija, jog vienu metu Pr s Lietuvoje egzistavo skirtingos vertimo sampratos, o ΩodΩio ir daikto vienyb s problematika, aktualizuota dar Martyno Liuterio, buvo nevienodai suvokiama archajin s tradicijos ßalinink (tokiu ßiuo atveju gal tume laikyti Engel^) ir modernizuotoj (Íusteris). Cezario O kas Kraujai! bei anonimin Mielas Ieƒau Sƒauk m man s kmingi ir puoßn s vertimai, tam tikrais aspektais net pranokstantys spausdintas XVII amωiaus giesmes. Íie vertimai turi esmini XVII amωiaus liuteron poetikos element : estetizuoto, labiau id jin prasm akcentuojançio Kristaus kançios vaizdavimo ir emocingos, hiperbolizuotos, ^ deklaratyvumå linkusios herojaus nuod mingumo raißkos. Cezario giesm s O kas Kraujai! poetinis ^vaizdis tvinste tvinstanti iß Kristaus Ωaizd kraujo up, nuplaunanti individualiå nuod m. Jis perteiktas ^sp dingiau, raißkiau, ir d l to giesm labiau atitinka vokißkå originalå negu v liau ißspausdintas Berento vertimas. Pastarasis jau atspindi XVIII amωiaus racionalizuotå, barokå prislopinançiå, logikai ir id jißkumui pirmenyb teikiançiå poetikå. Tai rodo Cezario ir Berento septinto posmo variantai: 133 Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne

135 Cezario O Sƒiltu l! O Gúlbut l! D k man toktai minnêti, Ikki kol gallês man I Kappùs lydêti. Berento As 17 swent s Ieƒau Diewo Sunau, d k wi adôs minnéti, man tawo brangaus Kraujo, neygi to mirs ti. Cezario giesm s turtingesn ir leksika. Ítai pirmo ir treçio posmo variantai: Cezaris 1. O kas Kraujai! Taip warw tenay, Kaip twinte twy t is Rónû Ieƒus kurs éiƒdin [s] Mu u del Korónû. [...] 3. Warwêk, tekkêk, Iei ir padêk, Sunkus kad Griekas páud ia Peklôs Baigulys kad p l, Kad u púlta gáudƒia. Berentas 1. Ak kaip Kraujas! diddey swentas! is I ƒaus twy ta Ronû! Kraujas twy ta ant Kry aus, mu û d l Koronû. [...] 3. Ant jôs warw k, ant jôs tekk k, Griekai kad Dus paudƒa; ir kad jau gywa Pekla, wi iskay j gáudƒa. Leksika paprastai liudija gana individualiå poetin raißkå. Jos sutapimas tvysta, varv k, tek k, gaudωia ir kt. leist sp ti, kad Berentas gal jo pasinaudoti Cezario vertimu, nors giesm pasiraß savo pavarde. Taçiau, Ωinoma, ne visi sutapimai vertintini ßitaip. Abiejose giesm se pasikartojantys ΩodΩiai ir frazeologizmai ronos, koron s, Ωegnon, apteisintas, malon, einu tev spi, imk [Cezario vok] mane sav spi, griekai spaudωia, smert^ pergal jai ir kt. yra beñdros, visuotin s XVII amωiaus liuteron leksemos ir frazeologizmai. Eiliavimo poωi riu anonimin giesm Mielas Ieƒau Sƒauk m man yra tikrai vykusi ir savo poetikos ypatumais primena ßiek tiek ankstesnes, maωdaug XVII amωiaus vidurio lietuvißkas giesmes. Giesm je ryßkus individualus kalt s ißgyvenimas, griek kankinamo, pagalbos besißaukiançio herojaus ^vaizdis, b dingas Kleino giesmyno suformuotai liuteron pasaul jautos raißkai. Tik tina, kad tai n ra nei Cezario, nei Engelio giesm. Visos keturios rankraßtin s giesm s gali b ti apib dinamos kaip liuteron Baroko specifikå atitinkantys, XVII amωiaus pabaigos arba paçios XVIII amωiaus pradωios vertimai metais savo giesmynå ißleidusiam Berentui nebebuvo priimtina Barokui b dinga egzistencin poetikos raißka, tod l jis XVII amωiaus giesmes labai stipriai redagavo arba net vert iß naujo. Rankraßtini ir spausdint tekst sugretinimas liudija XVII amωiaus pabaigoje ir XVIII amωiaus pradωioje egzistavusiå skirtingo pob dωio ^tampå: tarp archaikos ir modernumo bei tarp puoßnios barokin s ir racionalizuotos poetin s kalbos sam- 17 Çia korekt ros klaida, tur t b ti Ak. 134 Archivum Lithuanicum 1

136 pratos. XVIII amωiaus giesmi vert jai ir k r jai ΩodΩio ir daikto tapatumui ißreikßti m ießkoti estetinio ir id jinio grynumo, paprastumo, suformuodami kritißkå poωi r^ ^ pernelyg jausmingå ir daugiaprasmißkå Baroko poetikå. Rankraßtin s Kleino giesmyne esançios giesm s papildo liuteron Baroko giesmi såraßå ir rankraßtin^ lietuvi senosios literat ros palikimå. D AINORA POCIÔTÎ Gauta 1999 m. balandωio 16 d. Lietuvi literat ros ir tautosakos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva elektroninis paßtas: dainora@llti.lt 135 Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne

137 [1b LAPAS] Herr Ie u Chri t dich ƒu uns wend... M. E. P. T. L. 1. Ieƒau Kri tau Tu mums padêk, Sƒwent Dwá daba iµliek, Su jôs Malóne mus waldyk, Ant Kielo Tie ôs mus redyk. 2. Ant Laup ês Burn addaryk, Nóba n Sƒird nudalyk, Daug ino Wiera, tipprino Um, Ieib pa intum tawa Ward. 3. Pakol mes ten giedó ime Sƒwent s Sƒwent s Sƒwent s es i Wieµpatie Ir reggê im taw Weid Pilnoj Sƒwie ybej ant Am i. [2a LAPAS] O theúres Blut! ô rohte Flûth! I. A. C. P. C. 1. O kas Kraujai! Taip warw tenay, Kaip twinte twy t is Rónû Ieƒus kurs éiƒdin [s] Mu u del Korónû 2. Ak brángu i[s] Raudóna is, Uppéli! atgaiwínti 18 Man Dusél tu galli, Kad ne gal parímti Warwêk, tekkêk, Iei ir padêk, Sunkus kad Griekas páud ia, Peklôs Baigulys kad p l, Kad u púlta gáudƒia. 18 Ak tas yra tarp <i> ir <n>. 19 Ak tas yra tarp <i> ir <m>. 136 Archivum Lithuanicum 1

138 [2b LAPAS] 4. Pannôs Sunau, Ganytojau, Tu mirsti jeib gywéncƒau, Ir prikíbb s prie Taw s, At i kírti wéngcƒau. 5. As Griékininkas Aptéi intas, Wir t Kéikim s 4egnón, As Aukµc iau am Kúdikis Ieƒaus per Malón. 6. Tad d kuj jau Taw miel s Ieƒau, Iog u man kentêjei Ir macnèy 20 man Smerti t, Mirdam s pergallêjei. [3a LAPAS] 7. O Sƒíltu l! O Gúlbut l! D k man toktai minnêti, Ikki kol gallês man I Kappùs lydêti. 8. Tad Gywenù, Kaip pats geid iu, Iey mirstu eit tawé pi Reik; Eiks Ieƒau miéla is, Wôk man s awé pi. Herr Ie u Chri t dich ƒu uns wend I. A. C. P. C. 1. Pon Ieƒau Kri tau mums pasôk Ir Dwa Sƒwent dówanôk Pamok lu jis mus te-walloj Ir tei ey Tie oj te-wadƒoj. 20 Gravis yra tarp <e> ir <y>. 137 Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne

139 [3b LAPAS] 2. Mums garbint Burn addaryk Ir Sƒird noba nay redyk Padúk ink Wier Iµmint, Sƒw t Ward taw swentaj. 3. Kol ten giedo ime link may Sƒwent s, Sƒwentas Sƒwentas Diew s pilnay Ir Wéid tawa tad D auk me, Matty ime Iµganyme. Giesm knygos pabaigoje po ERRATA [1a LAPAS] Lieb ter Ie u hor mein Klagen Ant Bal o Iau nu d aukis Dus mana. 1. Mielas Ieƒau Sƒauk m man Smutnôs Dusôs iµklau yk Tu nes wiens kurs iµ-mi-gána Tu m, meld iu, prawaryk Ak Griekai man kankinn, Nera kas man link minn, Nar as Diewo, Peklôs Siera Nu-mi-gandino per Mier. 2. Ieƒau ak ateik miel s Póne Sƒoje Tú moje pasôk Ir paródyk man Malón Griék a ne-mi-pra tôk Weln tóli práwaryk Dangaus Wartus áddaryk Róno a, wis, Ieƒau tawo Duse mana Dƒaug ma gawo. 138 Archivum Lithuanicum 1

140 [1b LAPAS] 3. Abelnay e mi pra tôtas Ieƒau Dusôs Prietelau Bet dƒaugi s jog apglobôtas Méil tawa pátapau Méil tawa palink minn Ir man swelnay gaiwinn Gallu Méil at igáuti Kadda Wiera nor palauti. 4. Tawa aldu Ieƒaus Warda Skryneje Sƒirdies drutay Kaip Malonês brangu Skarb Pakawô u butinay Duse mana kad unk s Griekai ir j nu im s Tad per s Dangaus Saldum Lengwi s Grieku Kartum. 5. Toli, toli at itráuket N man s jus Pries ninkai [2a LAPAS] Kurie Dusôs mano láuket Pra uddyti amƒinay Ieƒus mana pri-mi- toj Ir n ju u ap augoj Ius kad jêµkat man Ir man Gala padaryti. 6. Ieƒu as kol gyw s mylê u Nepra to u niekaday Ing j drutay kabinê u Cƒon tikkêdam s wis aday Ir po Swieto pikto so As iswydes Weid jo Apie Méil jo giedô u Ir jam ámƒ n Garb d u. 139 Rankraßtin s giesm s Danieliaus Kleino giesmyne