VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Linas Lapinskas THE CULTURAL CENTER IN NAUJOJI VILNIA. Baigiamasis magistro darbas

Transcription

1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA Linas Lapinskas KULTŪROS CENTRAS NAUJOJOJE VILNIOJE THE CULTURAL CENTER IN NAUJOJI VILNIA Baigiamasis magistro darbas Studijų programa ARCHITEKTŪRA, valstybinis kodas 62105M102 Specializacija STATINIŲ ARCHITEKTŪRA Mokslo kryptis MENOTYRA Vilnius, 2009

2 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA TVIRTINU Katedros vedėjas (Parašas) prof. Leonidas Pranas Ziberkas (Vardas, pavardė) Linas Lapinskas KULTŪROS CENTRAS NAUJOJOJE VILNIOJE THE CULTURAL CENTER IN NAUJOJI VILNIA (Data) Baigiamasis magistro darbas Studijų programa ARCHITEKTŪRA, valstybinis kodas 62105M102 Specializacija STATINIŲ ARCHITEKTŪRA Mokslo kryptis MENOTYRA Vadovas prof. G. Čaikauskas (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Data) (Parašas) Konsultantas doc.dr. K. Gurkšnys (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) Konsultantas doc. R. Žukienė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Data) (Data) (Parašas) (Parašas) Vilnius,

3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas Architekturos fakultetas Architekturos katedra Architekturos studiju programos baigiamasis magistro darbas. Kultūros centras Naujojoje Vilnioje Autorius: Linas Lapinskas Vadovas: Gintaras Čaikauskas Kalba - lietuvių ANOTACIJA Baigiamojo magistro darbo užduotis - suprojektuoti Kultūros centrą Naujojoje Vilnioje. Darbe analizuojama kultūros centro ir urbanistinio kontekto santykis, kultūrinių iniaciatyvų nauda miestui, kultūros centrų architektūrinė išraiška. Taip pat darbe analizuojama sklypo vietos specifika, socialinis Naujosiosios Vilnios kontekstas. Kultūros centre Naujojoje Vilnioje projektuojamas kaip nauja socialinė platforma, pilnavertė laisvalaikio leidimo alternatyva. Be to, jame periodiškai pasikeisdami gyventų ir kurtų vietiniai ir iš kitų šalių atvykę įvairių sričių menininkai, kultūros centras jiems užtikrintų visas reikalingas sąlygas kūrybai, kūrinių pristatymui, demonstravimui ir eksponavimui. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, analitinių šaltinių apžvalga, tyrimai vietoje, projektinė dalis, išvados, literatūros sarašas. Raktiniai žodžiai: kultūra; platforma; visuomenė; laisvalaikis. 3

4 Vilnius Gediminas Technical University Faculty of Architecture Department of Architecture The final work of Architecture MSc. program The Cultural Centre in Naujoji Vilnia Author: Linas Lapinskas Academic supervisor: Gintaras Čaikauskas Thesis language - Lithuanian ANNOTATION The final master task is to design the Cultural Centre in Naujoji Vilnia. The role of cultural centre in the urban context is analyzed. The key arguments for urban renewal and revitalization through culture-based intiatives are presented. The social context of Naujoji Vilnia is also researched. The Cultural Centre in Naujoji Vilnia is designed as new social platform, attractive place for leisure. The object is designed to accomodate the local and international artists of different disciplines could work, create, expose, present there creations in the centre. Structure: introduction, analytical derivations review, place research, projection part, conclusions and suggestions, references. Keywords: culture; platform; society; leisure. 4

5 TURINYS ĮVADAS...6 Tema...6 Tyrimo objektas....6 Darbo aktualumas...6 Darbo tikslai ir uždaviniai...6 Nagrinėjimo metodai...6 Darbo struktūra TIRIAMOJI DALIS (IKI PROJEKTINIAI TYRIMAI) Analitinė šaltinių apžvalga Kultūros centrų ir urbanistinio konteksto santykis Urbanistinis atnaujinimas ir atgaivinimas kultūrinėmis iniciatyvomis remiantis Kanados patirtimi Kultūros centrų tipologinė apžvalga Tyrimai vietose Sklypo charakteristika PROJEKTINĖ DALIS Eksperimentinis projektavimas Projektas...32 Išvados...40 Literatūros sąrašas...41 Iliustracijų sąrašas

6 ĮVADAS Tema. Kultūros centras Naujojoje Vilnioje Tyrimo objektas. Kultūros centro integracijos į architektūrinį, urbanistinį, gamtinė ir socialinį kontekstą modeliai. Darbo aktualumas. Naujoji Vilnia Vilniaus mikrorajonas, esantis į rytus nuo miesto centro. Dabartinė šios miesto dalies situacija yra itin permainingos istorinės raidos rezultatas. Teritorija išsivysčiusi aplink stiprius pramonės centrus dabar degraduoja. Buvę pramonės kompleksai šiuo metu transformavęsi į neapibrėžtos funkcijos darinius. Darbo tikslai ir uždaviniai. Suprojektuoti INTEGRALŲ objektą: 1. įtraukti Naująją Vilnią į Vilniaus kultūrinį žemėlapį; 2. įjungti Naujosios Vilnios bendruomenę į objekto veiklą; 3. Išplėsti kultūrines funkcijas Naujojoje Vilnioje. Nagrinėjimo metodai. Analitinė literatūros šaltinių ir tipologinė kultūros centrų apžvalga. Darbo struktūra. Darbą sudaro tiriamoji dalis (ikiprojektiniai tyrimai) ir projektinė dalis 6

7 2. TIRIAMOJI DALIS (IKIPROJEKTINIAI TYRIMAI) 2.1. Analitinė šaltinių apžvalga Kultūros centro samprata yra daugialypė. Analitinėje šaltinių apžvalgoje siekiama išnagrinėti kultūros centrų vaidmenis urbanistiniame kontekste ir įvertinti kultūros centro kaip daugiafunkcio visuomeninio objekto architektūrinius tipologinius savitumus. Apibūdinant kultūros centrų vaidmenis urbanistiniame kontekste remiamąsi T. S. Butkaus straipsnyje Baziniai kultūrinės miesto fukcijos modeliai. Miesto kultūrinio karkaso metmenys suformuluotais bazinių kultūrinės miesto fukcijos modelių apibrėžimais. (Butkus, T. S Baziniai kultūrinės miesto fukcijos modeliai. Miesto kultūrinio karkaso metmenys Urbanistika ir architektūra 32(2)) Apibūdinant kultūros centro kaip daugiafunkcio visuomeninio objekto architektūrinius tipologinius savitumus remiamąsi G. Čaikausko straipsniu Visuomeniniai daugiafunkciai pastatai: kultūros, sporto, prekybos, pramogų ir poilsio centrai (Čaikauskas, G. 2007, Visuomeniniai daugiafunkciai pastatai: kultūros, sporto, prekybos, pramogų ir poilsio centrai, iš VGTU Pastatų tipologija. Vilnius: Technika.) Kultūros centrų ir urbanistinio konteksto santykis Anklavas. Paprastai anklavo sąvoka vartojama norint pabrėžti tam tikra ekonomine, socialine ir kultūrine organizacija pagrįstų teritorinių darinių autonomiją. Santykyje su urbanistine struktūra ir jos elementais anklavo modelis išsiskiria sąlygiškai vientisa forma ir turinio nedalumu. Šis modelis veikia kaip specifinę socializacijos formą palaikanti vieta. Specifinė socializacija pagrįsta tik tai vietai būdingais gyventojų santykiais, nulemtais ekonominės jų veiklos ir kultūros. Kultūrinis anklavo ženklas yra jo urbanistinis tapatumas, kuriantis pridėtinę vertę ir prekiautojams nekilnojamuoju turtu bei turistams tampantis patrauklia miesto dalimi.. Kultūrinius anklavus galima būtų skirstyti į tris grupes: 7

8 meninius, kalbinius ir socialinius (šie anklavai dar skirstomi į etninius, rasinius ir klasinius). Meniniai anklavai glaudžiai susiję su šiuolaikinio meno idėjomis ir jo raida. Šiandien įvairūs praeities meniniai sąjūdžiai jau yra neatsiejami nuo konkrečių miestų ar jų rajonų. Monmartro rajoną Paryžiuje galima laikyti prototipiniu meninės pakraipos anklavu, kurio iškilimas simbolizuoja realizmo epochos ir moderniųjų laikų sankirtą. XIX a. pradžioje Monmartras (1. pav.) buvo žymus kaip meno procesų ir atitinkamų socialinių grupių formavimosi centras, tačiau kultūros posūkio laikotarpiu keičiasi šios vietos socialinė struktūra (menininkams tenka apleisti šį rajoną, nes jis tampa vienu iš brangesnių gyvenamųjų rajonų). Šį procesą įprasmina išaugęs kultūrinis rajono ženkliškumas, kurį užbaigia rajono virtimas urbanistine ikona [1]. 1. pav. Monmartro kvartalas Paryžiuje 8

9 Kalbiniai anklavai būdingi daugiakultūriams miestams, kuriuose didelis emigrantų, išeivių skaičius. Vienos diasporos linkusios bazuotis stočių rajonuose, kitos renkasi užmiesčio kvartalus (2. pav.). Paprastai tai lemia bendruomenės ekonominiai interesai. Pavyzdžiui, pakistaniečių rajonai Londone susiję su tekstilės pramone ir yra išsidėstę rajonuose, esančiuose netoli pagrindinių tekstilės logistikos centrų. Miestietiškos gyvensenos aspektu pagrindinis tokio modelio organizacijos principas pagrįstas ne tik kalba, bet ir kitomis kultūrinėmis tradicijomis bei įpročiais. Daugelis vietų dažnai vadinamos rusų kvartalas, žydų kvartalas, kai juose veikia bent vienas kultūros centras ar kulto objektas ir parduotuvė. Reikėtų pastebėti, kad kalbiniu pagrindu susiformavę anklavai yra vieni seniausių. [1]. 2. pav. China Town kiniečių kvartalas Londone 9

10 Socialinių anklavų pagrindą sudaro tos teritorijos, kuriose aktyviai reiškiasi žmonių grupės, diferencijuojamos pagal klasinį rangą, turtinę padėtį, pareigas (profesiją). Analogišką struktūrą kastų sistemą su visa jos išsidėstymo logika urbanistinėje struktūroje galima rasti Indijoje. Panašių darinių, kurie istoriškai formavosi ilgiau nei porą tūkstantmečių, dar galima aptikti Egipte, Kinijoje, Japonijoje. Europoje tai tapo pagrindu formuotis europietiškos tradicijos miesto pirmtakui poliui. Visgi pirmieji europietiški socialiniai anklavai pradėjo vystytis tik sustiprėjus amatininkų sluoksniui. Šis stiprėjimas žymimas nauju urbanistinės struktūros raidos etapu ir pasireiškė priemiesčių augimu ir daline jų autonomija pilies ir miesto atžvilgiu. Truputį vėliau, susiformavus stipresniems ryšiams, priemiesčiai ar tiesiog laisvi plotai, patekę į miesto augimo zoną, ir tapo pirmaisiais kultūriniais anklavais, kurių organizacijos pagrindas socialiniai ryšiai. Studentų miesteliai(3pav.), čigonų taborai taip pat gali būti priskirtini prie socialinio pobūdžio anklavų [3]. 3.pav. Studentų miestelis Saulėtekyje, Vilniuje 10

11 Institucija. Šiandien kultūros centrais vadinasi beveik visos svarbesnėmis save laikančios organizacijos, vykdančios meninę, mokslinę, edukacinę ar kitokio visuomeninio pobūdžio veiklą. Tačiau ne visa ši veikla yra institucionalizuota, ne visa nukreipta į urbanistinės struktūros reproduktyvumo galių stiprinimą. Naudojant kultūrinės miesto funkcijos konstrukciją, institucija suvokiama kaip modelis, veikiantis traukos centro principais, kur centras traktuojamas kaip forma. Kultūros centru gali būti tiek istorinis traukos šaltinis bažnyčia, dvaras ar kitas kultūros paveldo objektas, tiek naujos formacijos objektas (konferencijų centras, meno inkubatorius). Beveik visais atvejais šių kultūrinę funkciją generuojančių elementų raiškos forma urbanistinėje struktūroje pasireikš kaip objektas. 4.pav. Pompidou centras Paryžiuje Urbanistinėje struktūroje istorinių kultūros centrų ir šiuolaikinių institucijų vaidmuo nelygiavertis. Nors nuo pat statybos pradžios Pompidou centrą (4. pav.) lydėjo paryžietiškos 11

12 visuomenės pasipiktinimas ir abejonės, jis tapo vienu pirmųjų pasaulinio garso Europos kultūros centrų, įprasminusių kultūros posūkio slinktį. Šį objektą, atidarytą 1977 m., per 25 veiklos metus aplankė daugiau nei 150 mln. žmonių. Sunkiai suvokiamos formos ir mieste nesunkiai atpažįstamas objektas savo unikalumą išsikovojo dėl poveikio aplinkai (jos ignoravimu) ir novatoriškos kultūrinės funkcijos. Ekscentriškas tūris, viena vertus, yra XX a. technokratinės visuomenės simbolis, kita vertus jis atspindi šiuolaikinio gyvenimo formų neapibrėžtumą, ambivalenciją. Analogiškos sandaros yra ir kultūrines funkcijos objektas: jo heterogeniškumas pasireiškia erdvinių ir laikinių matavimų apimtimi. Viena vertus, beaubourgo efektas [4] į aplinką įsiterpia tapdamas nauju urbanistinės struktūros mazgu, antra institucionalizuoja naujas kaitovaizdžio traukas ir traktus (lankytojų srautai ir ekspozicijos yra sudėtinės Pompidou kaitovaizdžio dalys). Ne tik dėl išskirtinės formos ir turinio, bet ir dėl kokybiškai naujų traukos galios subordinacijos principų (srautų erdvės papildo vietų erdves) Georgo Pompidou centrą galima laikyti vienu pirmųjų postmoderniosios kultūros bastionų. Habitatas. Kultūrinio habitato modelis urbanistinėje struktūroje gali būti išreikštas bendruomenių principu. Ne tik vietos, objektai, bet ir reiškiniai, kurie yra tam tikras įvykių skaičius arba seka, yra miesto kultūrinės funkcijos elementas. Anklavas veikia kaip vietos veiksnys, o bendruomenės, vienaip ar kitaip dalyvaudamos miestovaizdžio kūrimo procese (nes tai irgi yra miesto kultūrinis potencialas), konkrečią urbanistinę struktūrą užbaigia tapdamos reiškiniu. Dauguma kultūrinių bendruomenių yra organizuotos etniniu pagrindu, tačiau, siekiant užtikrinti miesto urbanistinės struktūros kokybę ir išskirtinumą, globalizacijos sąlygomis to nepakanka. [1]. 12

13 5.pav. SoHo kvartalas Niujorke Pavyzdys Niujorko SoHo kvartalas (5.pav), kurio indėlis miesto kultūros raidoje nenuginčijamas. Pavadintas kaip planavimo žemėlapio dviejų trumpinių vedinys (SOuth of HOuston street) šis kvartalas susijęs su socialinėmis 6 7-ojo dešimtmečio permainomis, susijusiomis su Niujorko menininkais. Darbo ir gyvenamosios vietos paieška į SoHo atvedė iškilius to meto menininkus: Pollacką, Rothko, De Kooningą, George Maciuną. Dar 1962 m. Miesto plėtros dokumentuose ši teritorija įvardyta kaip dykvietė, o pagrindinį socialinį SoHo kontingentą sudarė skurdžios tautinės mažumos, dirbančios vietos atliekų perdirbimo įmonėse. Menininkus ši teritorija traukė kaip zona, kur buvo galima susirasti nemokamą plotą gyvenimui ir darbui. Pramonės įmonėms ieškant geresnių veiklos sąlygų, jos pradėjo keltis į kitus Niujorko rajonus, taip apleisdamos nemažas teritorijas. Tuo pasinaudojo veiklūs menininkai, pradėję steigti pirmuosius kooperatyvus. [1]. Kryptinga meno bendruomenių veikla tapo Niujorko SoHo rajono natūralios regeneracijos projekto pagrindu. Ne miesto valdžia, didžiosios korporacijos, bet menininkai, netipiniais ir neteisėtais veiksmais urbanistinei struktūrai sugebėjo suteikti naują kokybinį matmenį. Antra vertus, SoHo habitatas šiandieną yra jau tapęs bendruomeninio miesto planavimo sinonimu ir vadovėliniu kultūrinės miesto funkcijos plėtros pavyzdžiu. 13

14 Urbanistinis atnaujinimas ir atgaivinimas kultūrinėmis iniciatyvomis remiantis Kanados patirtimi Kanados patirtis įrodo, kad menais ir kultūra pagrįstos iniciatyvos buvo esminės šalies urbanistinio atnaujinimo ir atgaivinimo programose. Kultūriniai procesai gali teigiamai įtakoti tiek vietinius, tiek nacionalinius interesus ir tikslus [6]. Vietiniai interesai ir tikslai 1. Menas ir kultūra gali prisidėti prie miesto regeneracijos: pagyvinti visuomenę; paskatinti ekonominę regeneraciją; sukurti naujas veiklos ir bendravimo erdves bendruomenėje. 2. Menas ir kultūra gali padėti iš naujo identifikuoti susiformavusius stereotipus apie bendruomenes: sukurti naują charakterį; skatinti bendruomenės susitelkimą ; 3. Kūrybiškomis priemonėmis menas ir kultūra gali pagerinti urbanistinės erdvės fizinę ir emocinę būseną: pirmosiomis iniciatyvomis vargingose bendruomenėje pasiekti pozityvius ir vaisingus rezultatus; pakelti gyventojų gyvenimo kokybę. 4. Urbanistinis atgaivinimas ir regeneracija padeda iš naujo atrasti vietovės paveldą ir vietinę istoriją: įpūsti gyvybę paveldo objektams; skatinti kultūrinį turizmą; suteikti ekonominę naudą regionui; iš naujo įvardinti apleistų istorinių centrų reikšmę. 5. Urbanistinio atgaivinimo dėka, naujiems menininkams sukuriamos būtinos darbo ir gyvenamosios erdvės: sukurti darbo erdves daugybei menininkų; plėsti kūrybinį sektorių; sukuriami meno ir kultūros inkubatoriai; susieti komercijos kultūrą ir bendruomenę 6. Regeneracijos dėka yra sukuriama ilgalaikė infrastruktūra menininkams ir kultūrinėms organizacijoms. Tai suteikia būtina paramą meno ir kultūros sektoriams: kultūrinėms organizacijoms įgyti pagrįstumo ir konkurencinio svorio; suteikti gyvybės aplinkinėms 14

15 bendruomenėms; paskatinti ekonominį augimą aplinkinėse bendruomenėse; įtvirtinti menų ir kultūros poziciją miesto industrijoje 7. Vystant urbanistines miesto infrastruktūras, kultūra ir menas tampa lengviau prieinami žmonėms: atverti kelius į meną ir kultūrą; padidinti kultūrinio turizmo ir ekonominį pelną; paskatinti socialinį vystymąsi. 8. Urbanistinių erdvių atgaivinimo dėka, sukuriamas tikrojo miesto estetinis žavesys ir patrauklumas: priemiesčių bendruomenės modeliuoja urbanistines aplinkas imituodami urbanistinių vietų estetinį žavesį; autentiškumas yra esmė turistai nori pamatyti tikrus miestus, miesto kultūrą, istoriją. Nacionaliniai interesai ir tikslai 1. Infrastruktūros atnaujinimas: suteikti naują prasmę apleistai ir nepelningai infrastruktūrai. 2. Ekonominis atgaivinimas ir turizmas: skatina ekonominį augimą; stimuliuoti aplinkinės kaimynystės ir rajonų ekonominį statusą; skatinti kultūrinį turizmą. 3. Draugiškumas aplinkos: iniciatyvomis prisidėti prie aplinkos išsaugojimo; atnaujinant paveldo objektus, išvengti pastatų nugriovimo ir naujų statybų paliekamų atliekų. 4. Gyvenimo kokybės pagerėjimas: pasinaudoti esminėmis savęs suvokimo ir savo gerovės kėlimo priemonėmis - įvairove, kultūra ir menais Kultūros centrų tipologinė apžvalga Tūrinė struktūra Kultūros centrų kaip visuomeninių daugiafunkcių pastatų komponavimo principai: 1. Projektuojamas monumentalus pastatas, kurio didelėje vidinėje erdvėje, laisvai išdestomos įvairios paskirties patalpos, sujungtos vidiniais kiemeliais arba pasažais ir perėjomis [7]. Tokiu pavyzdžiu yra architektų Piano ir Rogers, Pompidou centras Paryžiuje, Parancūzija (6.pav). 15

16 6. pav. Pompidou centras Paryžiuje 2. Keli dideli pastatai sugrupuojami pagal atskiras tipologines grupes ir susiejami bendromis komunikacinėmis zonomis. Tokiu pavyzdžiu yra architekto R. Piano projektuotas Tjibou kultūros centras Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) (7 pav.). 7. pav Tjibou kultūros centras Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) 16

17 3. Projektuojamas miesto teritorijoje atskirai stovintis savarankiškos architektūrines kompozicijos pastatų miestelis, turintis savo infrastruktūrą, kuriame išdėstomi ivairiausios tipologines paskirties pavieniai objektai ar jų grupes. 8.pav. Duisburgo lanšafto parką Vokietijoje Tokios tipologijos kultūros centru galima laikyti Duisburgo landšafto parką(8 pav.) Vokietijoje, kur įgyvendinus pramoninės teritorijos konversiją, buvo sukurtas atskiras kultūrines funkcijas generuojantis miestelis Vidinė erdvių struktūra Kultūros centrų kaip visuomeninių daugiafunkcių pastatų funkcinio universalumo architektūros ir konstrukcijų sprendimai turi buti labai lankstūs. Naudojamos pramoninės karkasinės arba kitokios plačiaangės konstrukcijos, leidžiančios nesudėtingu būdu perdengti didelius plotus. Projektuojant reikia stengtis mažinti kolonų skaičių ir sukurti kuo daugiau šildomo ploto, esančio po stogu. Lengvosiomis konstrukcijomis ir pertvaromis esant reikalui keičiamas pastato vidus. Akcentuojami ir išryškinami pagrindinėms funkcijoms skirti plotai. Esant ypatingiems funkciniams reikalavimams, kuriamos unikalios konstrukcijų sistemos - kupolai, klostės, vantinės konstrukcijos, sudarančios dar daugiau transformavimo galimybių. 17

18 Vidinė patalpų organizavimo schema gali būti nulemta aplinkos ypatybių bei architektūrines-planinės koncepcijos [7]. Būdingi sprendimai: 1. Linijinė funkcijų organizavimo schema. Įvairios paskirties patalpos išdestomos viena šalia kitos, formuojamos vidinės gatvelės ir pasažai, vedantys nuo vieno įėjimo prie kito arba nukreipti į kokią nors vieną ar kelias pagrindines patalpas(9.pav.). 9. pav Tjibou kultūros centras Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) Renzo Piano projektuoto Tjibou kultūros centro Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) planinė struktūra pasižymi aiškia linijine funcijų organizavimo schema. Architektas siekdamas sukurti pastatą atitinkanti tradicinio vietos kaimelio struktūra, sujungė skirtingus korpusus išraiškingu pasažu [8]. 2. Skirtingos paskirties patalpų grupės išdėstomos aplink vidinę aikštę, savotišką vidinį kiemą. Centrinis įėjimas veda į paskirstomąją erdvę, iš kurios lankytojai gali laisvai patekti į skirtingas patalpas. Aptarnavimo funkcija paprastai numatoma priešingoje pastato puseje. 18

19 10. pav. Kultūros centras Tenerifeje (Ispanija), architektai Hercogas ir de Meuronas Tai iliustruoja Architektų Hercogo ir De Meurono kultūros centro Tenerifeje (Ispanija) projektas (10. pav.). Skirtingi funkciniai korpusai yra organizuojami aplink trikampio formos vidinį kiemą [9]. 3. Mišrios struktūros pastatai. Dažniausiai komponuojamos skirtingų funkcijų, dažnai labai prieštaringos patalpos todėl norint jas sujungti į bendrą sistemą, reikia taikyti visas įmanomas kompozicijos priemones. Šie pastatai dažniausiai primena miestus po stogu: gatvės kiemeliai ir aikštes suformuoja urbanistinę strukturą būdingą istoriškai susiklosčiusiems miestams. Tai yra natūrali architektūrinė priemonė leidžianti išspręsti sudėtingiausias problemas, suformuoti jaukias vidines erdves. 11. pav. Kultūros centro Almerėje (Olandija) eskizai, architektai SANAA 19

20 Šie eskizai buvo padaryti Ryue Nishizawa De Kunstlinie teatro ir kultūros centro Almereje (Olandija) konkurso metu (11.pav). Eskizai, atlikti beveik prieš septynerius metus, buvo dalis proceso, siekiant atrasti ir iliustruoti tęstinį patalpų rinkinį, kur nėra jokios hierarchijos, ir nėra akivaizdžios struktūros. Tik ten kur reikalingos unikalios erdvės, pastatas iškyla virš vienodo horizoantalaus tūrio išreikšdamas specifines programos dalis, pavyzdžiui, teatrą [10]. 20

21 2. 3. Skyriaus apibendrinimai Kultūros centrų santykis su urbanistiniu kontekstu gali būti skirstomas į tris modelius: anklavas, institucija ir habitatas. Anklavas veikia kaip vieta generuojanti kultūrines funkcijas (Monmartras). Institucija veikia kaip objektas generuojantis kultūrines funkcijas (Pompidou centras). Habitatas veikia kaip vieta, objektas ir bendruomenė trys veiksniai generuojantys kultūrines funkcijas (SOHO) Kultūros centras sutelkdamas bendruomenę savo viduje ją ugdo ir skatina keistis. Tokiu principu veikdamas objektas transformuoja visą kontekstą. Kultūrinės funkcijos, kurios vyksta objekte, jų dalyviams tampa neatskiriama gyvenimo būdo, laisvalaikio dalimi. Kultūros centro renginiai gali vykti skirtingoe miesto vietose, jiems gali būti konvertuojami nenaudojami pramoniniai pastatai, veikiantys pramonės objektai. Vietos gyventojai gali teikti komercines paslaugas centro rezidentams ir lankytojams. Kultūros centras savo funkcijomis išeidamas iš savo sienų ir išsiplesdamas visoje aplinkoje transformuoja kontekstą. Pagal architektūrinę pastatų tipologiją tūrinė kultūros centrų kompozicija gali būti vienas pastatas, keli sujungti pastatai arba kelių savarankiškų pastatų grupė. Pagal architektūrinę pastatų tipologiją vidinė kultūros centrų struktūra gali būti linijinė, įcentrinė arba mišri. Išnagrinėti kultūros centrų ypatumai sudaro prielaidas teigti, kad kultūros centrų gyvybingumas ir trauka pirmiausiai yra jame vykstančių procesų rezultatas. Todėl projektuojant kultūros centrą tikslas yra sukurti erdvę sėkmingam kūrybiniam procesui, platformą socialinių santykių ugdymui. 21

22 2.2. TYRIMAI VIETOSE Sklypo charakteristika 12. pav sklypo vieta iš paukščio skrydžio 22

23 Nagrinėjamame sklype aukštą architektūrinė vertę turinčių pastatų nėra( 13 pav.) Tokio pastato atsiradimas šioje teritorijoje praturtintų skurdų kontekstą. Konstrukcinės kokybės aspektu( 14.pav)- nagrinėjamoje teritorijoje dauguma pastatų reikalauja renovacijos arba yra griautini. Nagrinėjamoje teritorijoje pramoniniai objektai ir gyvenamieji namai išdėstyti greta vieni kitų (15. pav.). Tokia gretimybė nėra palanki gyvenamųjų namų savininkams. Be to pramonės objektai, jau praradę savo pirminę funkciją dabar vysosi stichiškai. Gamtinė teritorijos sąranga yra itin išraiskinga (16 pav.). Vilnios upė, statūs šlaitai, tankios medžių grupės yra nagrinėjamos teritorijos vertybės. Transporto infrastruktūros aspektu (17. pav.), teritorija yra itin geroje strateginėje vietoje. Geležinkelio ir bendramiestinės reikšmės St. Batoro gatvėpagrindiniai veiksniai lemiantys puikų susiekimą su Vilniaus miesto centru. Važiuojant gelžinkeliu arba St. Batoro gatve sklypas puikiai apžvelgiamas iš viršaus. Pėsčiųjų srautų takai nėra išvystyti. Atsižvelgiant į intensyvų transporto judėjimą, pesčiųjų takų sistema nėra tam adekvati(18. pav.) šiuo metu yra neišvystyta. Teritorijos silpnosios vietos yra: stichiškai besivystanti industrinė struktūra; stambių pramoninių objektų (pilnavertiškai nefunkcionuojančių) gretimybė. Teritorijos stipriosios vietos yra: išraiškingas Pavilnio kalvų reljefas, Vilnelės vingių sąranga, transporto kelių laidumas; sklypo apžvelgiamumas 23

24 13. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių architektūrinės vertės schema 14. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių architektūrinės kokybės schema

25 15. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių funkcinė schema 16. pav. Nagrinėjamos teritorijos gamtinė schema 25

26 17. pav. Nagrinėjamos teritorijos transporto infrastruktūros schema 18. pav. Nagrinėjamos teritorijos pėsčiųjų srautų schema 26

27 2. PROJEKTINĖ DALIS Numatoma objekto sudėtis ir apimtis apibendrintais funkciniais dariniais: Renginių salės: Kino salė Koncertų salė Parodų erdvės: Laikinų ekspozicijų salės Edukacinės erdvės: Vizualiųjų menų studijos ir dirbtuvės Scenos menų studijos Paskaitų auditorijos Konferencijų salė Biblioteka- skaitykla Viešbutis: Viešbutis centre reziduojantiems meninkams Laisvalaikio erdvės: Kavinės Iškylų kiemeliai Vaikų žaidimų aikštelės Administracines patalpos: Darbuotojų kabinetai Infocentras Techninės patalpos: Patalpos techniniams įrengimams Krovinių rampa 27

28 3.1. Eksperimentinis projektavimas Kultūros centro integracijos į socialinį kontekstą kryptys Objekto ir konteksto santykio modelis Nr. 1 Objektas keičia aplinką NETIESIOGINE RADIACIJA 19.pav. Kadras iš Stanley Kubricko filmo 2001: A Space Odissey 1968 m. Monolith 28

29 20. pav. Kultūros centro integracijos į Naująją Vilnią modelis, kai objektas įtraukia į save 29

30 Objekto ir konteksto santykio modelis Nr. 2 Objektas keičia aplinką TIESIOGINE RADIACIJA 21. pav. Peter Cook Archigram Instant City 1969 m. 30

31 22. pav. Kultūros centro integracijos į Naująją Vilnią modelis, kai objektas įtraukia į save 31

32 23. pav. Pirmas koncepcinis kultūros centro modelis.fotomontažas 32

33 24. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Projektavimo algoritmas 33

34 25. pav. Pirmas koncepcinis kultūros centro modelis. Funkcinė schema 34

35 26. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis.fotomontažas 35

36 27. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Projektavimo algoritmas 36

37 28. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Funkcinė schema 37

38 2.2. Projektas Eksperimentinio projektavimo metu buvo suformuluoti esminiai principai, kuriais remiantis parengtas Naujosios Vilnios kultūros centro projektas. Tie principai yra: 1. nuo intensyvių transporto kelių puikiai iš viršaus apžvelgiamo stogo- penktojo fasado atraktyvumas, tam tikslui ant stogo siūlomas įrengti atviras vandens baseinas 2. Vilnelės vaga ir lenktalinijis betoninis fasadas tampa dvi aktyvios erdvę formuojančios ribos, kompozicinė jų tarpusavio sąveika architektūriškai suformuoją pakrantės gamtinę aplinką. 3. siūloma išsaugoti buvusių pastatų ženklus, naujajame statinyje paliekant tuštumas, vietose kuriose jie buvo. Du esami pastatai rekonstruojami ir pritaikomi naujai funkcijai. 29. pav.galutinis eksperimentinio projektavimo proceso rezultatas 38

39 30. pav. Trimatis kultūros centro modelis. 31. pav. Realistinis kultūros centro vaizdas 39

40 3. IŠVADOS Kultūros centras Naujoje Vilnioje veiktų gyvojo muziejaus principu, tai yra, jame periodiškai pasikeisdami gyventų ir kurtų vietiniai ir iš kitų šalių atvykę įvairių sričių menininkai, kultūros centras jiems užtikrintų visas reikalingas sąlygas kūrybai, kūrinių pristatymui, demonstravimui ir eksponavimui. Centre reziduojantys menininkai vykdytų edukacines- kūrybines programas, tokiu būdu įtraukdami vietinius gyventojus ne tik kaip stebėtojus bet ir kaip proceso dalyvius. Kultūros centras miestiečiams taptų nauja socialine platforma, pilnaverte laisvalaikio leidimo alternatyva. Kultūros centro kaip institucijos atsiradimas Naujoje Vilnioje taptų rajono katalizatoriumi. Taip pat atsižvelgiant į planus sostinės branduolyje koncentruoti tokius stambius objektus kaip Nacionalinis muziejus, Gugenheimo- Ermitažo muziejus, Tautos namus, Valdovų rūmus, kultūros centras Naujojoje Vilnioje subalansuotų tolygesnį Vilniaus kultūrinių funkcijų išsidėstymo arealą. Bendroje Vilniaus urbanistinėje struktūroje šis sudėtingos erdvinės- tūrinės sandaros kultūros centras taptų svarbia dominante, žyminčia pilnavertį miesto subbranduolį. 40

41 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Butkus, T. S Baziniai kultūrinės miesto fukcijos modeliai. Miesto kultūrinio karkaso metmenys Urbanistika ir architektūra 32(2) 2. Butkus, T. S Kultūrinė miesto funkcija. Potencialas ir jo raiškos formos, Urbanistika ir architektūra 31(2) 3. SANNA. Kazuyo Sejima/Ryue Nishizava El Croquis Nr Ispanija 4. M.-A. Brayer, F. Migayrou, F. Nanjo Archilab s urban experiments 2005Thames and Hudson, Londonas 5. L ARCA PLUS Nr. 53, Italija 6. Baudrillard, J Beaubourg o efektas, iš Simuliakrai ir simuliacija. Vilnius: Baltos lankos. 7. Abrahamson, M Urban Enclaves: Identity and Place in America. New York: Worth Publishers. 8. Čaikauskas, G. 2007, Visuomeniniai daugiafunkciai pastatai: kultūros, sporto, prekybos, pramogų ir poilsio centrai, iš VGTU Pastatų tipologija. Vilnius: Technika. 9. Melton, H Pastabos apie Soho ir prisiminimas, iš Mekas, J. Trys draugai. Vilnius: Baltos lankos. 10. Urban Renewal and Revitalization 2005 Vankuveris: Creative City Network of Canada 11. M. Gausa, V.Guallart, W. Muller, F.Soriano, F.Porras, J.Morales The metapolis dictionary of advances architecture 2003 Barselona : ACTAR, Techniques et architecture Museums. Collection/culture Nr Art press Nr.343 Mars OMA. Rem Koolhas El Croquis Nr.134/ Ispanija 15. J. Fiske Populiariosios kultūros supratimas2008vilnius :Žara 41

42 Art in America Nr.8 September Jurkštas, V Miestų regeneracija. Vilnius: Technika. 18. M.McLuhan Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai Vilnius: Baltos Lankos E. Lucie-Smith Meno kryptys nuo 1945ųjų R.Paknio leidykla 1996, Vilnius 20. O.Herwig, F.Holzherr Dream Worlds: Architecture and entertainment New York: Prestel 2006 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 1. pav. Monmartro kvartalas Paryžiuje 2. pav. China Town kiniečių kvartalas Londone 3.pav. Studentų miestelis Saulėtekyje, Vilniuje 4.pav. Pompidou centras Paryžiuje 5.pav. SoHo kvartalas Niujorke 6. pav. Pompidou centras Paryžiuje 7. pav Tjibou kultūros centras Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) 8.pav. Duisburgo lanšafto parką Vokietijoje 9. pav Tjibou kultūros centras Noumėjoje, (Naujoji Kaledonija) 10. pav. Kultūros centras Tenerifeje (Ispanija), architektai Hercogas ir de Meuronas 11. pav. Kultūros centro Almerėje (Olandija) eskizai, architektai SANAA 12. pav sklypo vieta iš paukščio skrydžio 13. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių architektūrinės vertės schema 14. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių konstrukcinės kokybės schema 15. pav. Nagrinėjamos teritorijos statinių funkcinė schema 16. pav. Nagrinėjamos teritorijos gamtinė schema 17. pav. Nagrinėjamos teritorijos transporto infrastruktūros schema 42

43 18. pav. Nagrinėjamos teritorijos pėsčiųjų srautų schema 19.pav. Kadras iš Stanley Kubricko filmo 2001: A Space Odissey 1968 m. Monolith 20. pav. Kultūros centro integracijos į Naująją Vilnią modelis, kai objektas įtraukia į save 21. pav. Peter Cook Archigram Instant City 1969 m. 22. pav. Kultūros centro integracijos į Naująją Vilnią modelis, kai objektas įtraukia į save 23. pav. Pirmas koncepcinis kultūros centro modelis.fotomontažas 24. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Projektavimo algoritmas 25. pav. Pirmas koncepcinis kultūros centro modelis. Funkcinė schema 26. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis.fotomontažas 27. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Projektavimo algoritmas 28. pav. Antras koncepcinis kultūros centro modelis. Funkcinė schema 29. pav.galutinis eksperimentinio projektavimo proceso rezultatas 30. pav. Trimatis kultūros centro modelis. 31. pav. Realistinis kultūros centro vaizdas Naudoti paveikslai paimti iš literatūros sąraše nurodytų šaltinių, laisvai prieinamų interneto svetainių arba parengti autoriaus. 43