Vida Beresnevičiūtė Arūnas Poviliūnas Rūta Žiliukaitė PROFESINĖS VEIKLOS LAUKO TYRIMO METODIKA

Transcription

1 Vida Beresnevičiūtė Arūnas Poviliūnas Rūta Žiliukaitė PROFESINĖS VEIKLOS LAUKO TYRIMO METODIKA

2

3 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V ) Vida Beresnevičiūtė Arūnas Poviliūnas Rūta Žiliukaitė Profesinės veiklos lauko tyrimo metodika Vilnius 2011

4 Vida Beresnevičiūtė Arūnas Poviliūnas Rūta Žiliukaitė Profesinės veiklos lauko tyrimo metodika Redagavo Jolita Stankūnavičienė Vilniaus universitetas, 2011 ISBN

5 Turinys Įvadas Profesinės veiklos lauko tyrimo GRUPĖ ir Glausta tyrimo etapų apžvalga DALYKINIŲ IR BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠŲ SUDARYMAS DARBDAVIŲ APKLAUSA ABSOLVENTŲ APKLAUSA...23

6 Įvadas Aukštosios mokyklos, rengdamos naujas studijų programas, jų reikmę grindžia darbo rinkos poreikiais, darbdavių liudijimu, kad jų įmonėse bei įstaigose reikia specialistų, turinčių tam tikras kompetencijas, kurios bus ugdomos naujoje studijų programoje. Naujos studijų programos rengėjai dažnai remiasi didesnės ar mažesnės apimties, daugiau ar mažiau patikimais profesinės veiklos lauko tyrimais. Tačiau tokie tyrimai nėra paplitusi praktika atnaujinant studijų programas. Ar reikalingas ir kuo gali būti vertingas profesinės veiklos lauko tyrimas rengiant ir atnaujinant studijų programas? Profesinės veiklos lauko tyrimo tikslas apibrėžti dalykines bei bendrąsias kompetencijas, kurių reikia tam tikros srities specialistams jų profesinei veiklai tinkamai atlikti. Toks dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašas, paremtas ne studijų programų rengėjų vienašališku profesinės veiklos lauko poreikių vertinimu, bet sukurtas integruojant profesinės veiklos lauko patirtį, yra pagrindas studijų siekiniams 1 apibrėžti. Pagrindinis terminas, kuris vartojamas profesinės veiklos laukui apibūdinti, yra kompetencija, o studijų programų sudarymas savo ruožtu remiasi ne tik kompetencijomis, bet ir su jomis susijusių studijų siekinių apibrėžimu. Pagrindinių sąvokų apibrėžimas Kaip teigiama įvadinėje knygelėje, skirtoje Europos švietimo struktūrų suderinimui,,,sąvoka kompetencijos taikoma vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, į žmogaus gabumus žvelgiant kaip į dinamišką savybių derinį, leidžiantį jam kompetentingai atlikti veiklą, arba kaip į galutinio švietimo proceso rezultato dalį. Pirmiausia kompetencijos suvokiamos kaip žinojimas ir supratimas (teorinės tam tikros disciplinos žinios, sugebėjimas žinoti ir suprasti), žinojimas, kaip elgtis (praktinis turimų žinių taikymas tam tikrose situacijose), žinojimas, kaip būti (vertybės kaip neatsiejama kitų suvokimo ir sugyvenimo su kitais ir socialiniame kontekste būdo dalis). Kompetencijas sudaro savybių (susijusių su žiniomis ir jų taikymu, požiūriais, gebėjimais ir atsakomybe) derinys, nusakantis, kaip gerai asmuo gali jas pritaikyti 2. Taigi kompetencija arba kompetencijų grupė reiškia, kad asmuo, naudodamas tam tikrus gebėjimus ar gabumus tam tikrai užduočiai atlikti, parodo, jog užduotį gali atlikti taip, kad būtų įvertintas jo pasiekimų lygis. Dalykinės kompetencijos yra susijusios su studijų disciplina (dalyku), t. y. su specifinėmis to dalyko žiniomis ir jų taikymu. Bendrosiomis kompetencijomis apibūdinamos bendrosios savybės, būdingos bet kuriai studijų programai, pavyzdžiui: gebėjimas mokytis, gebėjimas analizuoti ir sisteminti. Paprastai kuriant studijų programas bendrosios kompetencijos derinamos su dalykinėmis kompetencijomis. Studijų siekiniai teiginiai, konkrečiai nusakantys, kokio lygio kompetencijas turėtų įgyti studijų programą baigę absolventai, t. y. ką jie turėtų žinoti, suprasti ir kokius įgūdžius bei gebėjimus įgyti. Rengiant studijų programas, profesinės veiklos lauko tyrimai suteikia galimybę nuo labiau tradicinio požiūrio, daugiau akcentuojančio žinias ir turinį, siejamą su aukštųjų mokyklų dės- 1 Angl. learning outcomes. 2 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo ir kultūros GD, p.18. 4

7 tytojų preferencijomis, pereiti prie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) bei Europos švietimo struktūrų suderinimo (angl. Tuning Educational Structures in Europe) projekto (toliau Tuning projektas) požiūrio, kuris pabrėžia orientaciją į studentą ir jo kompetencijų ugdymą, siekiant suteikti studijų programos absolventams kuo geresnes galimybes integruotis į darbo rinką. Profesinės veiklos lauko tyrimuose profesinė veikla yra tyrinėjama socialinių santykių požiūriu. Tai reiškia, kad profesinės veiklos ypatumai priklauso ir nuo to, kokią vietą socialinių santykių atžvilgiu užima profesinę veiklą atliekantis asmuo. Profesinės veiklos laukas apima ne tik tam tikras pozicijas, bet ir profesinę veiklą reglamentuojančias taisykles, kurios gali būti formalizuotos ir neformalizuotos. Tų taisyklių randasi kaip daugiau ar mažiau matomų kompromisų tarp pagrindinių profesinės veiklos lauko dalyvių: darbdavių, mokymo įstaigų atstovų ir absolventų. Todėl profesinės veiklos lauko tyrimas pirmiausia turi būti matomas kaip konstruktyvaus ir produktyvaus dialogo tarp aukštųjų mokyklų, darbdavių ir absolventų įrankis. Padrikai renkama informacija apie absolventų pasitenkinimą baigta studijų programa ar darbdavių nuomonę, kokių žinių, įgūdžių ir gebėjimų stokoja jauni specialistai, baigę tam tikras studijų programas, sunkiai užtikrins, kad studijų programų rengėjai pakankamai turės tikslių žinių, kaip reikėtų keisti studijų programas, kad jos atitiktų profesinės veiklos lauko poreikius. Sistemingai pagal socialinių tyrimų metodiką atliekamos darbdavių ir absolventų apklausos gali suteikti patikimos informacijos apie absolventų profesinės veiklos gebėjimus ir apsaugoti studijų programų rengėjus nuo klaidų, atsirandančių dėl tokios informacijos stygiaus. Kita vertus, kai kalbama apie profesinės veiklos lauko tyrimą kaip įrankį dialogui su profesinės veiklos lauko atstovais užmegzti, svarbu pripažinti ne tik darbdavių ir absolventų indėlio svarbą rengiant ir atnaujinant studijų programas, bet ir atsakingų už tas programas aukštųjų mokyklų dėstytojų vaidmenį šiame procese. Ne visi darbdavių ir absolventų lūkesčiai būtinai yra pagrįsti ir į juos reikia beatodairiškai atsižvelgti, todėl studijų programų rengėjų sistemingai atliekami profesinės veiklos tyrimai gali būti priemonė padėti šiems socialiniams partneriams suprasti, ką gali ir ko negali pasiekti aukštoji mokykla rengdama tam tikros kvalifikacijos specialistus darbo rinkai, kokio reikia darbdavių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo, siekiant optimalaus studijų rezultato. Profesinės veiklos lauko tyrimo metodika (toliau metodika) yra parengta vykdant nacionalinį projektą Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠM-08-V (toliau ECTS projektas). ECTS projekto metu buvo atliekamas profesinės veiklos lauko tyrimas (2010 m. sausio lapkričio mėn.) projekte numatytų aštuonių studijų krypčių profesinės veiklos lauko analizė, siekiant suteikti svarbią informaciją studijų programas atnaujinantiems projekto dalyviams. Todėl aprašant metodiką pateikiama konkrečių pavyzdžių iš ECTS projekto. ECTS projekto profesinės veiklos lauko tyrime dalyvavę įvairių aukštųjų mokyklų dėstytojai, tyrimo rezultatų apibendrinimo etape vertindami atlikto tyrimo naudą studijų programoms atnaujinti, nurodė tokius aspektus 3 : Profesinės veiklos lauko tyrimas leidžia pažvelgti į studijų programą kaip į visumą, ge- 3 Tyrimo rezultatų apibendrinimo etape buvo surengtos dvi diskusijų grupės su profesinės veiklos lauke dalyvavusiais aukštųjų mokyklų dėstytojais (studijų komitetų nariais). Grupinę diskusiją su profesinės veiklos lauko tyrimuose dalyvavusiais dėstytojais organizavo ir vedė profesinės veiklos lauko tyrimo grupės narė Vaida Dagytė. 5

8 riau įvertinti studijų programos tikslus. Profesinės veiklos lauko tyrimas suteikia svarių argumentų studijų programoms atnaujinti: studijų programos pakeitimai (pvz.: programos turinio atnaujinimas, dėstomų dalykų įtraukimas ar neįtraukimas į studijų programą, kt.) atliekami remiantis sistemingai surinktais duomenimis, kitaip tariant, profesinės veiklos lauko tyrimas sudaro prielaidas kritiškai įvertinti ir peržengti studijų programų rengėjų asmeninę patirtį. Profesinės veiklos lauko tyrimo rezultatai sudaro galimybes susipažinti su absolventų profesine veikla ir detaliai įvertinti studijų indėlį profesinės veiklos požiūriu. Profesinės veiklos lauko tyrimo rezultatai padeda integruoti dėstomų dalykų siekinius į visos studijų programos tikslus. Profesinės veiklos lauko tyrimo rezultatai suteikia argumentų įvertinti atitinkamų kompetencijų ugdymo svarbą arba, priešingai, leidžia nustatyti, kokios kompetencijos nėra svarbios būsimajai studento profesinei veiklai. 6

9 1. Profesinės veiklos lauko tyrimo GRUPĖ ir Glausta tyrimo etapų apžvalga Profesinės veiklos lauko tyrimo grupė Atliekant profesinio lauko tyrimą rekomenduojama, kad tyrėjų grupę sudarytų studijų programų rengimą ar atnaujinimą koordinuojančios grupės (t. y. studijų komitetų) nariai, profesinę patirtį turintys specialistai, kurie išmano profesinės veiklos peripetijas, ir profesinio lauko tyrėjai, kurie išmano, kaip reikia tirti profesinės veiklos lauką. Geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti ECTS projektui suburta profesinės veiklos tyrėjų grupė, kurią sudarė: profesinio lauko tyrimo ekspertai, atsakingi už profesinio lauko metodikos parengimą, tyrimo koordinavimą, tyrimo duomenų analizę, ataskaitų rengimą; profesinio lauko tyrėjai, galintys surinkti, apibendrinti reikiamą tyrimui informaciją ir medžiagą, rengti ataskaitas; profesinio lauko tyrimo tyrėjai (toliau tyrėjai dalykininkai), atstovaujantys studijų programų rengimą ar atnaujinimą koordinuojančioms grupėms ir galintys kompetentingai parengti studijų programas baigusių absolventų pareigybių sąvadus, dokumentų sąvadus, informacijos šaltinių apie profesinę veiklą ir jai būtinų kompetencijų sąrašą, sudaryti pradinius kompetencijų sąvadus, analizuoti tyrimų duomenis, pateikti skirtingo lygmens studijas baigusių absolventų kontaktus ir kt.; profesinio lauko atstovai darbdaviai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys studijų programų rengimo ar svarstymo procesuose ar kitaip susipažinę su studijų procesu ir galintys atstovauti tam tikrai profesinei grupei (profesiniam laukui), atitinkamų studijų krypčių programoms, galintys dalyvauti sudarant pradinius kompetencijų sąvadus, analizuojant tyrimo duomenis. Šių keturių grupių atstovai atskiruose tyrimo etapuose gali atlikti skirtingas funkcijas, dalytis skirtinga atsakomybe atsižvelgdami į tyrimo poreikius, turimus išteklius ir kt. Glausta tyrimo etapų apžvalga Profesinės veiklos tyrimas atliekamas etapais, kurie gali būti atskiri savarankiški tyrimai arba derinami pagal poreikius ir galimybes. Rekomenduojami tokie pagrindiniai tyrimo etapai: Dokumentų analizė, kurios pagrindu parengiami pradiniai studijų krypčių dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašai. Analizuojamų dokumentų masyvą gali sudaryti įvairūs Lietuvos ir užsienio šalių dokumentai, pavyzdžiui: studijų programų reglamentai, studijų programų aprašai, studijų dalyko aprašai, AIKOS (Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (interneto svetainė), Lietuvos profesijų klasifikatorius, parengti profesijų standartai, galiojantys profesinės veiklos reglamentai, specialistų pareigybių aprašymai, kvalifikacinių reikalavimų aprašai, sektoriaus kvalifikacijų sandara (pvz., Europos informatikos sektoriaus kvalifikacijų sandara), užsienio šalių kvalifikacijų standartai, užsienio šalių programų aprašai, Tuning projekto dokumentai ir kita su tiriamomis studijų kryptimis susijusi medžiaga Darbdavių apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti Lietuvos darbdavių nuostatas apie įmonėse dirbančių aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių atitinkamų studijų krypčių 7

10 programas, bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Tyrimui naudojami parengti dalykinių ir bendrijų kompetencijų sąrašai. Informacijai rinkti ir apdoroti gali būti naudojami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Absolventų apklausa, kurią tikslingiausia atlikti organizuojant grupines diskusijas su atitinkamas studijų krypčių programas baigusiais ir pagal specialybę dirbančiais jaunais specialistais. 8

11 2. DALYKINIŲ IR BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠŲ SUDARYMAS Profesinės veiklos lauko tyrimas prasideda nuo dokumentų analizės. Dokumentų analizės tikslas parengti dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašą, kuris vėliau bus naudojamas kituose profesinės veiklos lauko tyrimo etapuose darbdavių apklausoje ir grupinėse diskusijose su profesinės veiklos patirtį įgijusiais absolventais. Dokumentų analizė apima tris etapus. Pirmiausia sudaromas dokumentų, kurie bus analizuojami, sąrašas (imtis), paskui iš tų dokumentų yra atrenkamos profesinės veiklos lauką apibūdinančios dalykinės ir bendrosios kompetencijos, galiausiai atrinktų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašas yra tikslinamas, sujungiant iš įvairių dokumentų atrinktas kompetencijas. Visuose dokumentų analizės etapuose turėtų aktyviai bendradarbiauti profesinio lauko tyrėjai ir tyrėjai dalykininkai, atnaujinantys studijų programas. Parengtus pradinius kompetencijų sąrašus verta aptarti su profesinės veiklos lauko atstovais darbdaviais. Dokumentų imtis yra formuojama iš profesinės veiklos lauko ir profesinio rengimo, švietimo lauko dokumentų, kuriuose galima rasti informacijos, reikalingos kompetencijų sąrašui sudaryti. Tokius dokumentus galima sugrupuoti į tris stambias grupes. Pirmąjį didesnį dokumentų šaltinį sudaro įvairūs švietimo sistemą reglamentuojantys ir atskirų švietimo įstaigų dokumentai. Į šią grupę patenka: aukštųjų mokyklų studijų programos, kurių trumpus aprašus galima rasti Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS; ir aukštųjų mokyklų interneto svetainėse; atitinkamų studijų krypčių studijų reglamentai; profesinio rengimo standartai ( Standartai/iteisinti.html), kiti su aukštųjų mokyklų veikla susiję dokumentai (studijų programų savianalizės, įvairūs absolventų tyrimai ir pan.). Antrąjį dokumentų šaltinį sudaro tiesiogiai profesinės veiklos lauką aprašantys dokumentai: Lietuvos profesijų klasifikatorius ( profesijų standartai (pvz., Europos informatikos profesijos standartai), įvairūs pareigybių aprašai, valstybės patvirtinti kvalifikaciniai profesijų reikalavimai (pvz.: Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė (Žin., 2006, Nr. 3-62); Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas (Žin., 2007, Nr ), nacionalinių ir tarptautinių profesinių asociacijų aprobuoti profesinę veiklą reglamentuojantys dokumentai (jei tokie yra) ir pan. Trečiasis dokumentų šaltinis išskirtas kiek dirbtinai, nes jis apima kitų valstybių dokumentus, kurių tipai jau buvo paminėti pirmosiose dviejose šaltinių grupėse, tad kitų šalių dokumentai galėtų būti įtraukti į pirmąsias dvi šaltinių grupes. Į atskirą grupę jie buvo išskirti dėl dviejų motyvų. Pirma, nepaisant dabar plačiai diskutuojamų globalizacijos tendencijų, profesinės veiklos laukas pasižymi nacionaline specifika. Antra, kitų šalių dokumentų rinkinys neišvengiamai bus fragmentiškas, į jį dokumentai pateks veikiau atsitiktinai negu dėl sisteminio tyrimo tikslų ir uždavinių. Svarbų vaidmenį atsirenkant šaltinius suvaidins kalba, kurią tyrėjai moka, asmeninė profesinės veiklos tyrėjų patirtis, dokumentų prieinamumas ir pan. Vis dėlto, nepaisant nesisteminio pobūdžio, šis šaltinis yra svarbus, nes sudaro galimybes pasitikrinti, pasimokyti ir pažvelgti į atliktą darbą šiek tiek iš šalies. 1 lentelėje yra pateikiama analizuotų dokumentų šaltinių pavyzdžių iš ECTS projekto. Kaip matyti, be nacionalinių profesinės veiklos lauko dokumentų ir švietimo sistemą reglamen- 9

12 tuojančių dokumentų, tyrimui buvo pasitelkta ir kitų šalių šaltinių. Kalbos veiksnys lėmė, kad daugiausia buvo naudotasi anglų kalba parengtais dokumentais. Pavyzdžiui, sudarant socialinio darbuotojo dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašą, buvo analizuojami Jungtinės Karalystės, Airijos ir Australijos socialinio darbuotojo profesiniai standartai; anglų filologo kompetencijoms aprašyti, be bendresnių standartų, buvo peržiūrėti ir kelių universitetų anglų filologijos studijų siekiniai; chemijos chemijos studijų programos dalykinės kompetencijos, kurios vienintelės iš ECTS projekte dalyvavusių studijų krypčių buvo suformuluotos Tuning projekte, ir pan. (1 lentelė). Rekomenduojama, kad sudarydami dokumentų imtį arba analizuotinų dokumentų sąrašą profesinės veiklos lauko tyrėjai bendradarbiautų su tyrėjais dalykininkais. Profesinės veiklos lauko tyrėjai žino apie profesinės veiklos lauką reglamentuojančių dokumentų įvairovę, turi įgūdžių, kaip tuos dokumentus analizuoti, ir yra susipažinę su profesinės veiklos lauką reglamentuojančiais dokumentais; tyrėjai dalykininkai gali įvertinti jų relevantiškumą studijų programų rengimo bei atnaujinimo atžvilgiu. Vykdydami ECTS projektą profesinio lauko tyrėjai dokumentų analizei pateikė tyrėjams dalykininkams profesinės veiklos lauką reglamentuojančius dokumentus: Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktus profesijų aprašus, Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje skelbiamus studijų programų aprašus, įvairių pareigybių aprašus, o tyrėjai dalykininkai dalijosi užsienio kolegų patirtimi, nacionalinių ir tarptautinių profesinių asociacijų profesinę veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Sudarant dokumentų imtį svarbu, kad bendradarbiaujant tyrėjams būtų esmingai praplėstos kiekvienos grupės žinios apie profesinės veiklos lauką reglamentuojančius dokumentus ir tolesnei profesinės veiklos lauko analizei būtų pateiktas kuo išsamesnis dokumentų masyvas. 1 lentelė. Skirtingų studijų krypčių dokumentų šaltinių pavyzdžiai Anglų filologija Kas buvo daryta Analizuota VPU filologijos studijų krypties 2007 m. savianalizės suvestinė Analizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų anglų filologijos studijų krypties profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros studijų programų aprašai Analizuoti filologų ir vertėjų profesijų pogrupio profesijų aprašai, atitinkantys 5 ir 6 profesinio išsilavinimo lygmenis Analizuotas Europos kalbų tarybos parengtas dokumentas apie su kalba susijusias pramonės sritis ir profesijas Analizuotas Studijų kokybės vertinimo centro parengtas dokumentas apie anglų filologijos studijas Lietuvoje Analizuotos kelių užsienio šalių universitetų anglų filologijos programos Analizuoti Jungtinėje Karalystėje parengti mokymo standartai Vidinis VPU dokumentas Šaltinis Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK) Languages for language-related industries and professions: the National Report of Lithuania. European Language Council, 2004 Review report on the study field English philology in Lithuania. Studijų kokybės vertinimo centras Helsinkio, Klarko (JAV), Johano Gutenbergo (Vokietija) universitetų anglų filologijos programos The UK Professional Standards Framework for teaching and supporting learning in higher education 10

13 Chemija Kas buvo daryta Analizuotos įvairios universitetinių chemijos studijų programos Analizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų chemijos ir taikomosios chemijos bakalauro ir magistrantūros studijų programų aprašai Analizuotas Cheminių procesų technologo rengimo standartas Analizuoti chemikų profesijų pogrupio (kodas 2113) profesijų aprašai, atitinkantys 5 ir 6 profesinio išsilavinimo lygmenis Analizuoti Tuning projekto dokumentai Šaltinis VU, KTU, VPU bakalauro ir magistrantūros studijų programos Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2008) Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK) Tuning. Reference points for the design and delivery of degree programmes in chemistry. Publicaciones de la Universidad de Deusto, 2009; Tuning. Tuning chemistry subject area brochure. European Chemistry Thematic Network, 2008 Socialinis darbas Kas buvo daryta Analizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų trijų studijų pakopų socialinio darbo krypties studijų programų aprašai Analizuoti įvairių socialinio darbuotojo profesijos specializacijų aprašai Analizuotas Socialinio darbo krypties studijų reglamentas Analizuoti socialinio darbo magistrantūros studijų krypties savianalizės dokumentai Analizuotas Socialinio darbuotojo rengimo standartas Analizuotas Socialinių paslaugų katalogas Šaltinis Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2008) Vidinis VPU dokumentas Profesinio mokymo metodikos centras (2008) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2006) Analizuoti Jungtinės Karalystės, Airijos ir Australijos socialinio darbuotojo rengimo standartai Sudarius dokumentų sąrašą (t. y. suformavus imtį), galima pereiti prie antrojo dokumentų analizės etapo. 2 lentelėje yra pateikiama dokumentų analizės forma, kurią siūlome naudoti pirminiam dalykinių kompetencijų sąrašui sudaryti. 11

14 2 lentelė. Dalykinių kompetencijų pirminės analizės ir aprašo forma Studijų kryptis Veiklos sritis 1 veiklos sritis Dalykinės kompetencijos (specifinės dalyko žinios ir praktiniai gebėjimai) 1 kompetencija 2 kompetencija 3 kompetencija Sinoniminės formuluotės Visos dokumentuose surastos sinoniminės kompetencijos formuluotės. Prie kiekvienos formuluotės skliausteliuose nurodomas šaltinis. 2 veiklos sritis 1 kompetencija... Šaltinių sąrašas. Sudarant pirminius dalykinių kompetencijų sąrašus, turi būti siekiama iš dokumentų kuo išsamiau rekonstruoti studijų programas, profesinę veiklą apibūdinančias kompetencijas. Rekomenduojama prieš imantis dokumentuose minimų dalykinių kompetencijų analizės, skirti laiko veiklos sritims apibrėžti. Tai palengvintų renkamos informacijos struktūrinimą. Aiškumo dėlei pateikiame profesinės veiklos sričių apibrėžimo pavyzdį iš ECTS projekto: socialinio darbo krypties tyrėjai dalykininkai pasiūlė kompetencijų grupavimo matricą, kurią sudarė penkios veiklos sritys: 1) tiesioginis darbas su klientu (kliento sistema); 2) socialinės pagalbos planavimas ir organizavimas; 3) pokyčių bendruomenėje ir visuomenėje inicijavimas bei valdymas; 4) profesinės veiklos tobulinimas ir plėtotė; 5) mokslinė tiriamoji veikla. Kompetencijos atitinkamai buvo priskiriamos arba vienai, arba kitai veiklos sričiai. Visuose ECTS projekto metu vykusios dokumentų analizės etapuose aktyviai bendradarbiavo trys profesinio lauko tyrėjų grupės: profesinio lauko tyrimo ekspertai, profesinio lauko tyrėjai ir ECTS projekto dalykinių grupių atstovai, kurie turėjo atnaujinti studijų programas, t. y. profesinio lauko tyrėjai dalykininkai. Didžiausias krūvis sudarant pradinį kompetencijų sąrašą teko profesinio lauko tyrėjams jie peržiūrėjo visus prieinamus nacionalinius ir užsienio šalių dokumentus ir iš jų išrinko informaciją, kuria remiantis buvo sudarinėjami pirminiai dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašai. Tai, kad profesinio lauko tyrėjai nėra tam tikros srities, su kuria susijusi profesinė veikla specialistai, turi įtakos pradinio sąrašo kokybinėms charakteristikoms: nors ir būdami kompetentingi surasti dokumentuose informaciją, kurią galima panaudoti kompetencijų sąrašui sudaryti, neturėdami tos srities žinių profesinio lauko tyrėjai negali patys priimti sprendimo, kuri iš dokumentuose randamų savybių (susijusių su žiniomis ir jų taikymu, požiūriais, gebėjimais ir atsakomybe) sinoniminių formuluočių yra tiksliausia, ar dokumente atskirai išskirtas gebėjimas yra atskira kompetencija, ar tik kompetencijos sudėtinė dalis. Išspręsti sinonimiškų formuluočių apibendrinimo problemą profesinės veiklos lauko tyrėjams turi padėti tos srities specialistai, gebantys kritiškai reflektuoti savo srities studijų programas apibūdinančias kompetencijas, savo srities profesinę veiklą. Todėl tolesniame etape profesinės veiklos lauko tyrėjų parengti pirminiai kompetencijų sąrašai buvo analizuojami tyrėjų dalykininkų bei 12

15 Tuning projekto ekspertų, kurie buvo ECTS projekto tarptautiniai konsultantai: atsižvelgiant į šių specialistų tiek individualiai pateiktas pastabas, tiek į surengtų grupinių diskusijų rezultatus, pradiniai kompetencijų sąrašai buvo patikslinti. Kaip gali keistis dalykinių kompetencijų skaičius sisteminant į pirminį sąrašą pakliuvusias kompetencijas, pavaizduota 3 lentelėje. ECTS projekto metu buvo parengtos trys dalykinių kompetencijų versijos. Visais atvejais pirminis dalykinių kompetencijų sąrašas buvo ilgiausias. 3 lentelė. Dalykinių kompetencijų skaičiaus pokyčiai profesinės veiklos lauką reglamentuojančių dokumentų analizės metu Studijų kryptis Pirminis dalykinių kompetencijų skaičius Galutinis dalykinių kompetencijų skaičius Galutiniame sąraše likusios dalykinės kompetencijos (proc.) Chemija Anglų filologija Dailė Informatika Medicina (šeimos gydytojai) Muzika 46 (2 versijoje 73) Visuomenės sveikata Socialinis darbas Vidutiniškai 35 Dokumentų analizės paskutiniajame etape fragmentiškas, atsitiktinis, kupinas pasikartojimų pirminis sąrašas turi būti transformuotas į galutinį kompetencijų sąrašą konceptualų ir pagrįstą. Šis sąrašo tobulinimas yra svarbus intelektualinis pratimas visai tyrėjų grupei 4. Intensyvios analizės metu turi būti išmokta analizuoti, sintetinti ir klasifikuoti kompetencijas. Kaip gali keistis dalykinių kompetencijų skaičius ir formuluotės, analizuojant konkrečias studijų krypties programas apibūdinančius dokumentus, pavaizduota 4 lentelėje pasitelkiant su chemijos dėstymu aukštojoje ir vidurinėje mokykloje susijusių kompetencijų formuluočių pavyzdį iš ECTS projekto. Kaip matyti, šią veiklą apibūdino net 13 kompetencijų, pateiktų pirmajame sąraše, o galutiniame sąraše liko tik 2 kompetencijos. 4 Su kompetencijų tobulino procesu detaliau galima susipažinti ECTS projekto interneto svetainėje. Profesinės veiklos lauko tyrimų rezultatai yra svetainės puslapyje Projekto rezultatai ( Kiekvienoje iš aštuonių tyrimo ataskaitų yra skyrius Profesinės veiklos dokumentų analizė, kuriame pateikti analizuotų dokumentų sąrašai ir bent dvi kompetencijų sąrašų lentelės, viena pirminių, kita galutinių. 13

16 4 lentelė. Chemijos studijų krypties su chemijos dėstymu susijusių dalykinių kompetencijų kaita Pirmas dalykinių kompetencijų sąrašas Gebėti mokyti savo dalyko, lavinti mokinių ir studentų chemijos žinių įgūdžius Gebėti organizuoti darbą pamokoje ir praktinius užsiėmimus Gebėti patikrinti ir įvertinti mokinių ir studentų žinias Gebėti organizuoti nepamokinę veiklą Gebėti sudaryti mokymo planus Gebėti bendrauti su kolegomis, tėvais ir mokiniais Rengti studentus baigiamiesiems darbams ir egzaminams Paruošti studentus ir mokinius ateities studijoms ir karjerai Rengti vadovėlius Išmanyti pedagoginio darbo metodiką Gebėti pasirinkti ir pritaikyti pedagoginio darbo metodikas Išmanyti dėstomą dalyką Išmanyti vaikų, paauglių psichologiją Antras dalykinių kompetencijų sąrašas Gebėti mokyti chemijos bendrojo lavinimo mokyklose Gebėti mokyti chemijos aukštosiose mokyklose Gebėti paruošti ir pritaikyti metodinę medžiagą ir priemones Išmanyti pedagoginio darbo metodiką Išmanyti dėstomą dalyką Trečias dalykinių kompetencijų sąrašas Gebėjimas mokyti chemijos bendrojo lavinimo mokyklose Gebėjimas rengti ir taikyti chemijos metodinę medžiagą ir priemones Šaltinis: Chemijos studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti ( Chemija_tyrimu%20technine_ataskaita.pdf). Svarbu paminėti, kad pirminis kompetencijų sąrašas nėra perteklinė informacija. Galutinis kompetencijų sąrašas aprėpia ir integruoja visą sąrašo sudarymo patirtį, taigi ir tas vėliau nunykusias kompetencijas. Jei reikėtų detalizuoti galutinį sąrašą sudarančias kompetencijas, būtų 14

17 naudinga rekonstruoti galutinio sąrašo sudarymo procedūrą didesnioji dalis nunykusių kompetencijų taptų kompetencijų iš galutinio sąrašo elementais. Vykdant ECTS projektą pirminiai kompetencijų sąrašai buvo sudaryti remiantis nacionaliniais, kitų šalių ir tarptautiniais šaltiniais. Paaiškėjo, kad nacionaliniuose šaltiniuose apibūdinanti profesinę veiklą informacija yra nenuosekli ir ją būtinai reikia sisteminti. Be to, didesnioji dalis šiuose dokumentuose esančios informacijos yra nebeaktuali, todėl diskusijose su tyrėjais dalykininkais buvo kritikuota ir koreguota. Sisteminti nacionalinę informaciją padėjo kitų šalių patirtis. Taip bendradarbiaujant su tyrėjais dalykininkais ir remiantis geriau parengtais dokumentais atsirado antras dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašas. Šis sąrašas buvo aptariamas su Tuning projekto ekspertais. Po diskusijų buvo parengtas trečias dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašas, kuris buvo naudojamas tolesniuose profesinio lauko tyrimuose. Visi ECTS projekte dalyvavę Tuning projekto ekspertai, kurie yra sukaupę daug tarptautinės patirties, padėjo tikslinti kompetencijų sąrašus. Taip į nacionalinius profesinės veiklos lauko kompetencijų sąrašus įsiliejo tarptautinė, bendros Europos aukštojo mokslo erdvės prioritetus atitinkanti patirtis. Profesinės veiklos lauko tyrimo pirmasis etapas, dokumentų analizė, vaidina svarbesnį vaidmenį sudarant dalykinių kompetencijų sąrašą. Bendrosios kompetencijos pagal savo pavadinimą yra bendros, todėl profesinės veiklos lauko tyrime galima naudoti akademinės visuomenės aprobuotus bendrųjų kompetencijų sąrašus. Kitaip nei dalykinės kompetencijos, bendrosios kompetencijos skirtinguose profesinės veiklos lauko segmentuose skiriasi svarba, dažnumu, konfigūracijomis ir pan. Pavyzdžiui, ECTS projekto metu konsultuojantis su Tuning ekspertais buvo nuspręsta profesinės veiklos lauko tyrimui naudoti Tuning projekto darbdavių, absolventų ir akademinės bendruomenės apklausose taikytą bendrųjų kompetencijų sąrašą, susidedantį iš 31 kompetencijos (žr. žemiau). Tokį pasirinkimą lėmė keletas veiksnių. Kaip teigia Tuning projekto autoriai ir vadovai, rengiant anketą absolventams ir darbdaviams buvo apžvelgta daugiau kaip 20 bendrųjų kompetencijų tyrimų, kurių pagrindu sudarytas pirminis 85 kompetencijų sąrašas, iš kurio kompetencijas aktualiomis įvardijo aukštojo mokslo institucijos ar įmonės, o į galutines anketas, skirtas absolventams ir darbdaviams, įtrauktos svarbios tyrimui įvairios bendrosios kompetencijos. Instrumentinės kompetencijos: 1. gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją, 2. gebėjimas organizuoti ir planuoti, 3. dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas, 4. gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba, 5. gebėjimas bendrauti užsienio kalba, 6. informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai, 7. gebėjimas ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti, 8. gebėjimas spręsti problemas, 9. gebėjimas priimti sprendimus. 15

18 Tarpasmeninės kompetencijos: 1. kritiškas ir savikritiškas mąstymas, 2. gebėjimas dirbti grupėje, 3. tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai, 4. gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai, 5. gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą, 6. gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje, 7. gebėjimas motyvuoti žmonės siekti bendrų tikslų, 8. gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai). Sisteminės kompetencijos: 1. gebėjimas žinias taikyti praktikoje, 2. gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus, 3. gebėjimas mokytis, 4. gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, 5. gebėjimas kurti naujas idėjas (kūrybiškumas), 6. gebėjimas dirbti savarankiškai, 7. gebėjimas rengti ir valdyti projektus, 8. iniciatyvumas ir verslumas, 9. gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei); 10. dėmesys saugumui, 11. atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus, 12. įsipareigojimas saugoti aplinką, 13. socialinis atsakingumas ir pilietiškumas, 14. lygių galimybių ir tolerancijos principo laikymasis. Apibendrinant ECTS projekto metu atliktą dokumentų analizę galima pastebėti keletą dalykų. Pirma, profesinio lauko tyrėjai atkreipė dėmesį, kad nacionaliniuose tiesiogiai profesinės veiklos lauką reglamentuojančiuose dokumentuose informacija yra nenuosekli ir ją reikia sisteminti labiau negu skelbiamą tarptautiniuose dokumentuose. Didelė dalis nacionaliniuose dokumentuose pateikiamos informacijos yra pasenusi ir nebeaktuali. Užsienio dokumentuose esanti informacija buvo vertinga profesinei veiklai analizuoti ir sintetinti į atskiras veiklos sritis, kurias vėliau tyrėjai dalykininkai sujungė į kompetencijas. Antra, Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pateikiami specialybių ir AIKOS pateikiami studijų programų aprašai skiriasi nuo europietiškų šaltinių, formuluojant kompetencijas trūksta globalesnių, su bendresniais dalykais (socialiai atsakinga veikla, lygiomis galimybėmis ir pan.) susijusių dalykų. Lietuviškuose šaltiniuose, palyginti su kitų Europos šalių universitetų šaltiniais, daugiau dėmesio skiriama dalykinėms kompetencijoms, tačiau mažiau kalbama apie bendrąsias kompetencijas. Trečia, naudingesni buvo švietimo sistemą reglamentuojantys profesijų standartai. Juose informacija buvo geriau sustruktūrinta, aiškesnė, detali ir naudinga dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašams sudaryti. Ypač naudinga buvo kitų Europos šalių universitetų ir Tuning projekto patirtis. Šie šaltiniai buvo ypač sistemingi ir išsamūs. 16

19 Ketvirta, didelis privalumas, kad profesinės veiklos lauką reglamentuojančių dokumentų tyrimas buvo atliekamas derinant individualų darbą ir grupines diskusijas. Po diskusijų paaiškėdavo, kaip būtų galima tikslinti individualiai, remiantis išstudijuotais dokumentais, sudarytus kompetencijų sąrašus. Grupinė diskusija ne tik padėjo geriau suprasti atskirų kompetencijų esmę ir jų tarpusavio sąsajas, bet ir nubrėžė tolesnių darbų gaires. Per tokį dokumentų analizės metodą atsiskleidė šie analizės privalumai: trumpesnė dokumentų analizė, greitesnis informacijos įsisavinimas, spartesnis sinonimiškų kompetencijų grupavimas, efektyvesnis darbas grupėje. Tačiau, jei kuri nors iš tyrėjų grupių dirbo prasčiau, neišvengiamai nukentėjo bendras rezultatas. Pavyzdžiui, neįsitraukus tyrėjams dalykininkams, būdavo sunku identifikuoti profesinės veiklos sritis, argumentuotai sugrupuoti kompetencijas, įvertinti, kurios kompetencijos yra svarbesnės. Tai tik patvirtina, kad profesinės veiklos lauko analizė yra kompleksinis tyrimas, kuriam reikia ir dalykinių žinių, ir išmanyti, kaip atlikti socialinį tyrimą, ir kryptingo tyrėjų dalykininkų bei profesinio lauko tyrėjų bendradarbiavimo, kuris vienintelis gali užtikrinti kuo adekvatesnę profesinės veiklos lauko rekonstrukciją. KIEKVIENAS STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETAS GALI: sudaryti svarbiausių su studijų programa ir jos rengiamais absolventais susijusių nacionalinių ir tarptautinių profesinės veiklos lauką apibrėžiančių šaltinių sąrašą; išanalizuoti šaltiniuose pateikiamą informaciją, išskirti ugdytinas kompetencijas, jas apibendrinti, klasifikuoti; aptarti parengtą kompetencijų sąrašą su kaip įmanoma daugiau švietimo ir profesinės veiklos lauko atstovų, t. y. su dėstytojais, mokslo darbuotojais ir darbdaviais; parengti galutinį studijų programos ugdomų kompetencijų sąrašą. 17

20 3. DARBDAVIŲ APKLAUSA Darbdavių apklausos tikslas išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie jų įmonėse dirbančių aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių tam tikrą studijų programą, bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Šis tyrimo etapas yra skirtas dokumentų analizės metu sudarytam kompetencijų sąrašui patikrinti. Šio tikslo galima siekti taikant tiek kiekybinio, tiek kokybinio tyrimo metodikas. Priklausomai nuo pasirinktos tyrimo strategijos, skirsis tyrimo rezultatai ir išvadų, kurias galima padaryti iš tyrimo duomenų, pobūdis. Atliekant kiekybinį tyrimą, t. y. reprezentatyvią darbdavių apklausą pagal standartizuotą klausimyną, galima atsakyti į tokius studijų programų rengėjų klausimus: kokias dalykines ir bendrąsias kompetencijas darbdaviai nurodo kaip svarbias jų darbuotojų veikloje, o kurias laiko mažiau svarbiomis; dėl kokių kompetencijų darbdaviai sutaria, o dėl kurių jų nuomonės skiriasi; ar priklauso darbdavių kompetencijų svarbos vertinimai nuo jų įmonės veiklos srities; kaip vertina darbdaviai jų įmonėse dirbančių jaunų specialistų pasirengimą profesinei veiklai; ar priklauso darbdavių vertinimai nuo jų darbuotojo įgytos kvalifikacijos (profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro). Kiekybinio tyrimo rezultatas skaitinės dalykinių ir bendrųjų kompetencijų įvertinimo reikšmės. Savo ruožtu šiuos rezultatus studijų programų rengėjai gali pasitelkti pagrįsdami kompetencijų sąrašą, pagal kurį apibrėžiami studijų siekiniai. Toks tyrimas leidžia padaryti išvadą, ar ir kiek yra tikslus studijų programų rengėjų ir (ar) vykdytojų parengtas kompetencijų sąrašas, kuriuo jie vadovaujasi rengdami ar atnaujindami studijų programą. Kokybinis tyrimas, kuriam gali būti taikomi kokybinio interviu arba grupinės diskusijos metodai, taip pat gali atskleisti darbdavių nuomonę, kokių dalykinių ir bendrųjų kompetencijų reikia jų įmonėse dirbantiems specialistams. Kokybinis tyrimas leidžia sudaryti kiek įmanoma išsamesnį dalykinių ar bendrųjų kompetencijų sąrašą, būti tikriems, kad rengiant pradinį kompetencijų sąrašą, kuris yra aptariamas tyrimo metu su darbdaviais, nebuvo praleistos profesinės veiklos lauke svarbios kompetencijos, kurios gali būti ugdomos studijų programoje. Tačiau, skirtingai nei taikant kiekybinio tyrimo metodiką, šis tyrimas neleis padaryti išvadų apie atskirų kompetencijų vertinimo kiekybinius skirtumus ir išrūšiuoti kompetencijų pagal darbdavių joms teikiamą svarbą. Dėl mažos imties darbdavių, kurie dalyvauja kokybiniame tyrime, kiekviena į sąrašą įtraukta kompetencija, kiekvienas darbdavių pasiūlymas, išsakytas požiūris turės vienodą svorį. Išvados apie profesinės veiklos lauko tendencijas galės būti suformuluotos tik kaip prielaidos, kurių pagrįstumą galėtų įrodyti vėliau atliekamas kiekybinis tyrimas. Studijų programų rengėjai ir (ar) vykdytojai gali pasirinkti, kaip išsamiai jie nori ištirti darbdavių nuomonę. Čia galimi įvairūs variantai: galima atlikti ir kiekybinį, ir kokybinį darbdavių tyrimą, galima atlikti tik kiekybinį arba tik kokybinį darbdavių tyrimą. Derinant tyrimo metodus taip pat yra galimos įvairios strategijos: tyrėjai gali kokybinį tyrimą atlikti parengiamajame kiekybinio tyrimo etape, siekdami sukurti tikslesnį šio tyrimo matavimo instrumentą (t. y. klausimyną), arba kokybinis tyrimas gali būti atliekamas po kiekybinio tyrimo, siekiant patikslinti gautų rezultatų interpretacijas 5. Vykdant ECTS projektą atlikta kiekybinė darbdavių apklausa, kurioje darbdaviams buvo pateikti projekte dalyvavusių tyrėjų dalykininkų kartu su užsienio ekspertais parengti dalykinių 5 Apie kiekybinės ir kokybinės tyrimo metodologijos skirtumus, kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų derinimą galima išsamiau pasiskaityti socialinių tyrimų metodologijos vadovėliuose. Pavyzdžiui: Bryman A. Social research methods. Oxford: Oxford University Press, 2004; Neuman W. L. Social work research methods: qualitative and quantitative approaches. Boston: Allyn and Bacon,

21 ir bendrųjų kompetencijų sąrašai. Kokybinis darbdavių interviu buvo atliekamas tyrimo paskutiniame etape, siekiant tiksliau suprasti tiek kiekybinės darbdavių apklausos, tiek absolventų apklausos rezultatus. Atliktos kiekybinės darbdavių apklausos tikslas buvo išsiaiškinti Lietuvos darbdavių nuostatas apie jų įmonėse dirbančių aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių 8 studijų krypčių programas, bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Tyrimas apėmė šias studijų kryptis: 1. anglų filologiją, 2. informatiką, 3. mediciną (šeimos gydytojai), 4. visuomenės sveikatą, 5. dailę, 6. muziką, 7. socialinį darbą, 8. chemiją. Profesinės veiklos lauko tyrimas, atsižvelgiant į jo tikslą, yra išskirtinis tuo, kad tiriant darbdavių nuomonę neįmanoma atlikti vienos reprezentatyvios tam tikros šalies darbdavių apklausos pagal tą patį, bendrą visiems darbdaviams klausimyną, kurio rezultatai būtų pritaikomi rengiant skirtingas studijų programas. Dalykinės kompetencijos priklauso nuo konkrečios profesinės veiklos srities ar veiklos sričių, į kurias orientuojantis rengiami specialistai. Parengti vieną išsamų, tinkamą visoms veiklos sritimis dalykinių kompetencijų sąrašą, iš kurio darbdaviai paskui atrinktų, kas yra aktualu jų įmonės veiklai, yra metodiškai neįmanoma. Todėl tiriant darbdavių nuomonę apie dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurias norima ugdyti tam tikroje studijų programoje, neišvengiamai tenka atlikti du darbus: 1. aprėžti konkrečios studijų krypties programų absolventų potencialių darbdavių imtį, pavyzdžiui, kur įsidarbina anglų filologijos programas baigę Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai (vertimo biuruose, bendrojo lavinimo mokyklose, turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, valstybės institucijose, kt.); 2. parengti konkrečios studijų krypties programų absolventų darbdaviams pritaikytą klausimyną, kuriame būtų vertinamos su ta studijų kryptimi susijusios dalykinės kompetencijos. Įgyvendinat ECTS projektą atitinkamai buvo apklaustos 8 nepriklausomos darbdavių imtys pagal kiekvienai studijų krypčiai pritaikytą klausimyną. Apklausą pagal ECTS projekto tyrimo ekspertų parengtą metodiką atliko tyrimų agentūra. Darbdaviai gali būti apklausti derinant tiek tiesioginio interviu metodą, tiek apklausą internetu. Pirmiausia su respondentu gali būti tariamasi dėl tiesioginio interviu, o jam nesutikus arba pačiam respondentui paprašius siunčiama elektroninė anketos versija. Tinkamai suformuota respondentų imtis yra viena iš esminių kiekybinio tyrimo duomenų kokybės sąlygų. Pagrindinis sudarytos imties kokybės kriterijus yra jos reprezentatyvumas. Imtis laikoma reprezentatyvia, jeigu ištyrus imties vienetus (šiuo atveju tyrimui atrinktus darbdavius) gaunami panašūs rezultatai, kuriuos gautume, jei ištirtume visą populiaciją (šiuo atveju visus tam tikros studijų krypties absolventų potencialius darbdavius). 19

22 Imčių sudarymo būdų yra įvairių, tačiau ne visi jie vienodai garantuoja imties reprezentatyvumą. Geriausiai imties reprezentatyvumą užtikrina tikimybiniai imties sudarymo metodai 6. Tačiau, norint taikyti šiuos imties sudarymo metodus, reikia išsamaus ir tikslaus populiacijos sąrašo. Deja, toks sąrašas, kur šalies įmonės būtų suskirstytos į grupes pagal jose dirbančių absolventų studijų kryptis, nėra prieinamas tyrėjams, o jo parengimas labai didina tyrimo kainą. Kaip alternatyva tikimybiniams imties sudarymo metodams yra netikimybinė kvotinė atranka. Įgyvendinant ECTS projektą, buvo pasirinktas būtent šis imties sudarymo metodas. Kaip ir taikant tikimybinius imties sudarymo metodus, modeliuojant kvotinę imtį stengiamasi ją sudaryti taip, kad pagal tyrimui reikšmingus parametrus atitiktų populiaciją ir išvadas ištyrus imtį būtų galima daryti apie visą populiaciją. Pavyzdžiui, ECTS projekte buvo taikomi keturi kvotų apibrėžimo kriterijai darbdavių imčiai formuoti: darbuotojų baigta studijų programa (darbuotojų kvalifikacija), įmonės veiklos sritis, įmonės veiklos sektorius, įmonės buveinės vieta. Tačiau, skirtingai nuo tikimybinės imties, sudarant kvotinę imtį, yra pavojus, kad tyrėjas turės netikslius duomenis apie populiacijos parametrus, pagal kuriuos modeliuoja kvotinę imtį, o tai reiškia, kad imtis nereprezentuos visos populiacijos. Į tai būtina atsižvelgti analizuojant duomenis ir formuluojant tyrimo išvadas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad apklausai turi būti atrenkamos tik tos įmonės ir įstaigos, kuriose dirba darbuotojai, įgiję tam tikros studijų krypties profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius aukštosiose mokyklose ne anksčiau kaip prieš 5 metus. Šis kriterijus yra būtinas, jeigu norima iš darbdavių apklausos sužinoti ne tik, kokios kompetencijos yra svarbios darbuotojų veikloje, bet ir kaip darbdaviai vertina auštąsias mokyklas pabaigusių absolventų pasirengimą profesinei veiklai. Jeigu darbuotojas yra pabaigęs studijas seniai, toks vertinimas yra neįmanomas. Atrinktose įmonėse gali būti apklausti darbdaviai arba darbdavių atstovai (tiesioginiai vadovai ar asmenys, turintys informacijos apie bendrąsias ir dalykines dirbančiojo kompetencijas). Klausimyną gali sudaryti keturios klausimų grupės: faktiniai klausimai apie darbuotoją ir įmonę (kokią studijų programą yra baigęs darbuotojas, kada ją baigė, kada darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje, kokia yra pagrindinė įmonės veiklos sritis, kokiam sektoriui priklauso įmonė (valstybiniam ar privačiam), kokio dydžio įmonė, kokia įmonės buveinės vieta ir t. t., ir pan.); darbuotojo bendrojo pasirengimo profesinei veiklai vertinimas (pvz.: Kaip įvertintumėte Jūsų darbuotojo aukštojoje mokykloje įgytą pasirengimą darbui Jūsų įmonėje (įstaigoje)? ; įvertinimui gali būti naudojama arba 5, arba 10 balų skalė); dalykinės kompetencijos (svarba profesinei veiklai ir lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti); bendrosios kompetencijos (svarba profesinei veiklai ir lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti). Formuluojant klausimus, skirtus išsiaiškinti, kaip darbdaviai vertina dalykinių ir bendrųjų kompetencijų svarbą profesinei veiklai ir lygį, kurį darbuotojas turėjo pradėdamas dirbti, siūlome remtis Tuning projekto tyrimo metodika. 1 paveiksle pateikiame šių pagrindinių klausimų formuluotes. 6 Apie imties sudarymo metodus galima išsamiau pasiskaityti visuose socialinių tyrimų metodologijai skirtuose vadovėliuose. Pavyzdžiui: Bryman A. Social research methods. Oxford: Oxford University Press, 2004; Neuman W. L. Social work research methods: qualitative and quantitative approaches. Boston: Allyn and Bacon,

23 K1. Žemiau pateikiamas dalykinių gebėjimų ir įgūdžių, kurie gali būti reikalingi (pvz., chemiko) profesinei veiklai, sąrašas. Prašome įvertinti kiekvieną gebėjimą: K1_A. Ar šis gebėjimas yra visiškai nesvarbus, nesvarbus, svarbus ar labai svarbus darbuotojo profesinei veiklai Jūsų įmonėje? K2_B. Kokio lygio šį gebėjimą darbuotojas turėjo, kai pradėjo dirbti Jūsų įmonėje: visiškai šio gebėjimo neturėjo, turėjo silpną, vidutinį ar stiprų gebėjimą? INSTRUKCIJA APKLAUSOS ATLIKĖJUI: RODYTI 1 KORTELĘ SU DALYKINIŲ GE- BĖJIMŲ IR ĮGŪDŽIŲ SĄRAŠU. APIE KIEKVIENĄ GEBĖJIMĄ KLAUSTI K1_A ir K1_B. K1_A Gebėjimo svarba darbuotojo profesinei veiklai įmonėje K1_B Gebėjimo lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti įmonėje Gebėjimai ir įgūdžiai Visiškai nesvarbus Nesvarbus Svarbus Labai svarbus Neturėjo Silpnas Vidutinis Stiprus 1 1 kompetencija kompetencija K2. Žemiau pateikiamas bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių, kurie gali būti reikalingi aukštosios mokyklos absolvento sėkmingai profesinei veiklai (pvz.: tarpasmeninės kompetencijos, technologiniai įgūdžiai, kalbiniai gebėjimai, pažintiniai gebėjimai), sąrašas. Prašome įvertinti kiekvieną gebėjimą: K2_A. Ar šis gebėjimas yra visiškai nesvarbus, nesvarbus, svarbus ar labai svarbus darbuotojo profesinei veiklai Jūsų įmonėje? K2_B. Kokio lygio šį gebėjimą darbuotojas turėjo, kai pradėjo dirbti Jūsų įmonėje: visiškai šio gebėjimo neturėjo, turėjo silpną, vidutinį ar stiprų gebėjimą? INSTRUKCIJA APKLAUSOS ATLIKĖJUI: RODYTI 2 KORTELĘ SU BENDRŲJŲ GEBĖ- JIMŲ IR ĮGŪDŽIŲ SĄRAŠU. APIE KIEKVIENĄ GEBĖJIMĄ KLAUSTI K2_A ir K2_B. K2_A Gebėjimo svarba darbuotojo profesinei veiklai įmonėje K2_B Gebėjimo lygis, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti įmonėje Gebėjimai ir įgūdžiai Visiškai nesvarbus Nesvarbus Svarbus Labai svarbus Neturėjo Silpnas Vidutinis Stiprus 1 1 kompetencija kompetencija pav. Klausimų apie dalykines ir bendrąsias kompetencijas formuluotės 21

24 ECTS projekto darbdavių apklausai pateikti dalykinių kompetencijų vertinimai leido išrūšiuoti šias kompetencijas pagal svarbą darbuotojų profesinei veiklai ir darbuotojų pasirengimo lygį 7. Programų rengėjai savo ruožtu galėjo pasitelkti šiuos duomenis, viena vertus, pagrįsdami būtinybę įtraukti ar palikti vienos ar kitos dalykinės kompetencijos ugdymą studijų programoje, kita vertus, atsižvelgti ir į tai, kokioms kompetencijoms darbdaviai teikia mažiau svarbos. KIEKVIENAS STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETAS GALI: jei yra pakankamai finansinių išteklių, pasitelkdamas tyrimų agentūras arba socialinių tyrimų patirtį ir kvalifikaciją turinčius asmenis atlikti kiekybinę darbdavių apklausą. Tyrimą atliekantiems asmenims studijų programos komitetas turi pateikti kompetencijų, kurias nori įvertinti, sąrašą. Siekiant sumažinti finansines sąnaudas, rekomenduojama kooperuotis su kitais tos pačios studijų krypties studijų programų komitetais savo ar kitoje aukštojoje mokykloje; pasitelkdamas socialinių tyrimų patirtį ar kvalifikaciją turinčius asmenis, surengti grupinę diskusiją ar atlikti kokybinį interviu su svarbiausiais studijų programų absolventų tiesioginiais darbdaviais ir, jeigu yra, jų asociacijų atstovais. Diskusijoje neturėtų dalyvauti daugiau kaip 10 darbdavių atstovų (rekomenduojamas grupės dydis 6 8 dalyviai), su kuriais galima aptarti parengtą kompetencijų sąrašą, absolventų pasirengimą profesinei veiklai. 7 Išsamius darbdavių apklausos rezultatus galima rasti profesinio lauko tyrimo ataskaitose, skelbiamose ECTS projekto svetainėje ects.cr.vu.lt/projekto_rezultatai 22

25 4. ABSOLVENTŲ APKLAUSA Grupinių diskusijų 8 su studijų krypčių absolventais tikslas atskleisti absolventų nuomones ir vertinimus apie studijų programų siekinius ir studijų pasiekimus, jų sklaidą profesinėje veikloje, darbo rinkoje. Taip pat siekiama aptarti absolventų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurias jie įgijo studijų metu, tam tikrų profesinės veiklos žinių, įgūdžių ir gebėjimų poreikį ar trūkumą, pasiūlymus, kaip atnaujinti jų pabaigtas studijų programas. Rekomenduotina į diskusijų grupes kviesti pagal įgytą specialybę dirbančius studijų programų absolventus: studijas baigusius ne vėliau kaip prieš penkerius metus; įvairių pareigybių, skirtinguose sektoriuose, profesinės veiklos srityse dirbančius jaunuosius specialistus; to paties lygmens studijų programų absolventus (profesinius bakalaurus, bakalaurus ar magistrus). Diskusijoje gali dalyvauti 8 10 studijų programų absolventų. Lengviausiai konstruktyvų kontaktą su absolventais ir jų interesą skirti laiko diskusijai užtikrina profesinio lauko tyrėjai dalykininkai (kaupiantys informaciją apie absolventų tolesnę profesinę veiklą). Diskusijoms gali būti naudojami darbdavių apklausos rezultatai, profesinės veiklos tyrime naudoti dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašai. ECTS projekto metu diskusijų gaires sudarė ir diskusijoms vadovavo profesinio lauko tyrimo ekspertai, atsižvelgdami į tyrimo eigą ir tarpinius rezultatus. Pagrindinės temos ir klausimai, aptarti su tiriamų studijų krypčių programų absolventais: pasirengimo darbui ir profesinei veiklai vertinimas (studijų programų siekinių, studijų pasiekimų vertinimas); darbdavių lūkesčiai atitinkamų studijų programų absolventų atžvilgiu: į kokias kompetencijas darbdaviai kreipė dėmesį, kai priiminėjo į darbą; kokių kompetencijų reikalauja darbdaviai iš naujai ateinančių darbuotojų; darbo vietoje įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai: kokias kompetencijas įgijo darbo vietoje; jų manymu, ar būtų buvę geriau, jeigu šias kompetencijas būtų įgiję aukštojoje mokykloje; ar įmanoma šias kompetencijas įgyti aukštojoje mokykloje, ar tai specializuotos kompetencijos, kurios gali ir turi būti įgyjamos tik darbo vietoje; trūkstamos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai: kokių kompetencijų pasigedo ar šiuo metu pasigenda dirbdami; studijų krypties programų atnaujinimo pasiūlymai: kokių turi pasiūlymų, kaip galima būtų papildyti (patobulinti) studijų programą, kurią jie yra baigę; galbūt reikėtų papildyti dalykus naujomis temomis, papildyti studijų programą naujais dalykais, gal šiek tiek keisti mokymo metodiką; kokioms kompetencijoms, jų nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio; dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašų aptarimas: kurios iš šių kompetencijų jų darbe yra reikalingos, o kurios mažiau reikalingos; ar jaučiasi studijų metu įgiję, jų nuomone, reikalingas ir svarbias kompetencijas. ECTS projekto metu atlikto profesinio lauko tyrimo kokybinės dalies duomenys suteikė 8 Apie grupinių diskusijų metodą, imties ir klausimyno sudarymo grupinėms diskusijoms ypatumus galima išsamiau pasiskaityti socialinių tyrimų metodologijos vadovėliuose, pavyzdžiui, Barbour R. Doing focus groups. Sage Publication,