Archeologijos mokslo raida soviet4 Lietuvoje iki siol nesusilauke

ARCHEOLOGIJA,SU LIETUVOS TSR ISTORIJOS KATEDROS VELIAVA" ALEKSIEJ US LUCHTANAS Archeologijos mokslo raida soviet4 Lietuvoje iki siol nesusilauke plaresnes issamios srudijos. Daugiau informacijos apie si laikorar Pi reikia rik keli proginiai straipsniai, analizuojantys archeologijos mokslq universitete (Kulikauskas, 1981, p. 111-118; Luchranas, 1999, p. 7-14) arba jvairi4 jvyki4 Uudininkq prisiminimai (Kulikauskas, 2003). Labai nepalanki si tuacija rengri archeologus Vilniaus universitete (tuomet vadi n tame Vifniaus vafstybinis Vinco Kapsuko universitetas) susikloste 1966 m. - akademiko Juozo Ziugidos iniciaryva ir palaikant ruometinei Universirero vadovybei lsrorijos ir fi lologijos fakulrere buvo jsreigta nauja Lietuvos TSR istorijos katedra, kuriai pradzioje J. Z iugida ir vadovavo. Steigiama katedra lyg ir turejo vadinris Lietuvos TSR istorijos, archeofogijos ir etnografijos katedra. Taciau pavadinime liko tik Lietuvos TSR istorija, o archeologq rengimas buvo drastiskai nutrauktas. Visos tuo meru vienintelio Universirete dirbusio archeologo doc. Prano Kulikausko pasrangos jrodyti Universirero vadovybei, kad butina islaikyti archeologijq kaip atskirq dalykq, buvo bergidzios (Kulikauskas, 2003, p. 128). Nuo par 1966 m. iki 1973 m. Vilniaus universireras is esmes nerenge archeologq. Tik isskirriniais atvejais keliems studenrams buvo leidziama rasyti kursini ar diplomini darbq archeologine tematika, apsiribota viena privaloma visiems isrorikams keliq savaici4 rrukmes archeologine prakrika. Srudenrai isklausydavo tik du archeologijos kursus, skairomus doc. Prano Kulikausko. Tai buvo Archeofogijos pagrindai ir Lietuvos archeofogija. Siq kursq rurinys buvo panasesnis i TSRS archeofogijos kursq, skairomq vis4 Sovier4 Sqj ungos auksr4jq mokykl4 isrorikams pagal bendrq programq ir Maskvos universirero profesoriaus Danijilo Avdusino parengtq vadovdi. Nors sqlygos buvo labai nepalankios, keliems srudentams pavyko igyti archeologij os iini4, gallabiau savo iniciaryva ir savarankiskai srudijuojanr, ir vdiau sekmingai dirbti archeologijos srityje. Paminetini Eugenij us Jovaisa, Ilona VaskeviCiute, Romas Olisauskas, Algis Varnas, Juozas MarkeleviCius, Birure Puniskyte-Salarkiene, Algirdas Girininkas ir kr. 29

VILNIAUS UNIVER<;ITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA Archeolog4 rengimas erne gereti tik nuo 1973 m., kai buvo nuspn;sta Lietuvos TSR istorijos karedroje [steigri muziejininkystes specializacij<j, ir, pradedant nuo treciojo kurso, skaityti daugiau archeologijos kurs4, rasyti kursinius bei diplominius darb us archeologine tema. Sie sprendimai, palanki.i.s archeologams rengti, buvo inicijuoti tuometinio katedros vedejo doc. Jono Dobrovolsko ir visada palaikiusi4 archeologus lstorijos fakulteto dekano doc. Vytauto Lesciaus bei filosofo prof. Kazimiero Mdkausko. Kasmer i lstorijos fakultet<j, buvo priimama papildomai ddimt srudenr4 ir nuo ueciojo kurso atsirado galimybe rinktis muziejininko specializacij<j,. T varkarasciuose, nenorint erzinti nepalankiai zii.i.rincio i archeologus tuometinio rektoriaus akad. Jono Kubiliaus, figuravo tik vienas specializacijos pavadinimas - muziejininkyste. AukStojo mokslo baigimo diplome bi.i.davo [rasoma!storikas, istorijos ir visuomenes moksltt destytojas ir tik is pried4 buvo galima suzinoti, kad specializacija - muziejininkyste. Si<J, specializacij<j, pasirinkti pavykdavo ne visiems norintiems ar patiems gabiausiems studentams. Specializacijos gavimas ir srudij4 baigimas dar ne visuomet garantavo darb<j, archeologijos srityje. Absolventai dainiausiai patekdavo i [vairil\ profili4 muziejus, tarp j4 i Revoliucijos, F Dzeriinskio memorialinj, Kauno IX forto ar i provincijos muziejus ir tenkindavosi kukliu 110-125 rubli4 at!yginimu. Tokia padetis buvo susidariusi del centralizuoto diplomant4 paskirstymo sistemos. Daug geresn[ destytojo aukstojoje mokykloje darb<j, ir galimybtr t<(sti studijas aspiranti.i.roje garantavo tik prestizine TSKP istorijos specializacija. Mineti sunkumai ir problemas vis ddto neatgrase jaun4 zmoni4 nuo romanrisko archeologo darbo. Specialist4 rengimas buvo gana auksto lygio, paskairos [domios ir gausiai lankamos. Iki 1978 m. Universitete dirbo vienintelis etatinis archeologas docentas Pranas Kulikauskas, dest<(s ArcheoLogijos pagrind1f, Lietuvos archeologijos ir Muziejininkystes kursus visiems istorikams bei Pabaltijo archeologijos kurs<j, tiems, kuri4 specializacija buvo muziejininkyste. Tuo metu buvo pasite!kri geriausi specialistai is tuometinio Lietuvos TSR Moksl4 akademijos lstorijos instituto Archeologijos skyriaus. Jie puikiai skaire siuos kursus: Akmens amiius Lietuvoje- Rimute Rimantiene, Metaltt laikotarpis Lietuvoje ir Archeologinitt tyrinijimtt Lietuvoje istorija- Adolfas Tauravicius, Archeologinitt tyrinejimtt metodika ir Lietuvitt materialine kultura IX-XVI a. -Regina Volkaite-Kulikauskiene, Lietuvos piliakalnitt tyrinijimai- Vytauras Daugudis. J archeolog4 rengimo darb<j, [siuauke ir kir4 Vilniaus universiteto fakulret4 destytojai. Pirm<J, kart<j, praderas skaityti kursas Antropologijos ir osteologijos pagrindai (Gintautas Cesnys), Lietuvos numizmatika (Stanislovas Janusonis). Daug praryb4 vyko Lietuvos nacionalinio muziejaus (iki 1992 m. - Istorijos ir etnografijos muziejus) archeologijos fonduose. Muziejininkystes specializacijos studenrams, be bendros visiems istorikams archeologines praktikos, buvo privaloma dar viena lauko ryrim4 praktika po kervirtojo kurso ir viena muziejine prakrika. Isrorijos fakulteto dekanas doc. 30

Archeologija,. su Lietuvos TSR istorijos katedros veliava " Pranas Kulikauskas prie Punios piliakalnio, 1967 m. Pranas Kulikauskas near the Punia hillfort, 1967 Vytautas Lescius dainai isimties tvarka adeisdavo muziejininkysres specializacijos studentus nuo privalom4 vasaros darb4 srudent4 starybiniuose buriuose, rudenini4 ralk4 kolukiuose. Taip buvo sudaroma galimybe igyri daugiau patirties ivairi4laikorarpi4 bei ivairi4 rusi4 archeologijos ekspedicijose. Jose vyresni4i4 kurs4 studentai buvo idarbinami laboranrais. Akryviai veike Srudenr4 moksline draugija, o Archeologijos burelio nariams buvo organizuojamos idomios paskairos, susirikimai su zymiais archeologais, ekskursijos i archeologines vieroves. Burelio nariai dalyvaudavo Soviet4 S~ungos srudenr4 mokslinese konferencijose. Ten buvo uzmegzti ir iki siol palaikomi moksliniai ir draugystes rysiai su kir4 sovierini4 respublik4 ir uzsienio archeologais. Taciau Vilniaus universireto studentai archeologai jusdavo ir plaresni4 profesini4 zini4 bei reorinio pasirengimo rrukumq. Maskvos, Leningrado, Taskento universitetuose veike archeologijos karedros ir buvo rengiami plataus profilio archeologai- jiems buvo skaitoma kur kas daugiau archeologijos kurs4, daugiau vykdavo seminar4 ir praktik4. Baig~ studijas jie rapdavo archeologais, ta specialybe buvo irasoma j4 auksrojo mokslo baigimo diplome. Tai visiskai supranrama. 0 Vilniaus universitero muziejininkystes specializacijos srudenrai rurejo isklausyri daug visiems Sovier4 Sqjungos isrorikams privalom4 polirini4 dalyk4, vienq dienq per savait~ dalyvauti Karines katedros uzsiemimuose, laikyri privalomq Mokslinio komunizmo valsrybini egzaminq ir t. t. Nors studijuoti archeologijq minimu meru buvo gana riboros galimybes, nemaza pirm4j4 muziejininkystes specializacijos 1978, 1979 m. laid4 absolvent4 dirbo ar iki siol sekmingai dirba archeologijos moksl4 sriryje (Vyrautas Aleksiejunas, Adomas Burrimas, Liudvikas Dzikas (1955-1991), K~stutis Katalynas, Gediminas Gendrenas, Jonas Genys, Gediminas Vaitkevicius ir kt.). Nuo 1973 iki 1990 m. Lietuvos TSR istorijos katedroje is viso buvo parengta apie 120 archeolog4- muziejinink4. 31

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOIOGIJ05 KATEDRA Archeologes: Rimute Jablonskyte Rimantiene (kaireje), Regina Volkaite Kulikauskiene (centre) iron a Kunciene (desineje) su radiniais, 1967 m. Archaeologists Rimute Jablonskyte-Rimantiene (on the left), Regina Volkaite-Kulikauskiene (centre) and Ona Kunciene (on the right) with artifacts, 7967 Sunkiomis finalinio socializmo sqlygomis arkurra muziejininkysres specializacija is esmes padejo uirikrinri auksros kvalifikacijos specialist4- archeolog4 rengimq, o tuo meru sparciai besiplerojanri miest4 archeologija suteike archeologams darbo viet4 ruometiniame Paminkltt restauravimo institute ar paveldosaugos srityje. IS esmes Lietuva, t~sdama Antrojo pasaulinio karo metu Jono Puzino inicijuot'l vierini4 archeologijos specialist4 rengim'l Vilniaus universirete, renkinosi rik vietiniais kadrais. Tuo meru buvo galimybe srudijuori archeologij'l ir kirur- Maskvoje ar Leningrade. Taciau labai nedaug kas is Lieruvos i ras srudijas parekdavo, o archeologais Lieruvoje dirbdavo tik vienetai. Paminetini Leningrado universiteto 1981 m. laidos aukletinis Vyrauras Usinskas (1954-1991), 1988 m. ten apgyn~s kandidato i moksl4 daktarus disertacijq, dirb~s Lietuvoje miest4 archeologijoje ir vdiau vadovav~s Kernaves kulturiniam rezervatui, bei kuri laikq miest4 archeologijoje dirb~s Taskento universitero aukletinis Vladimiras Grisinas. 1978 m. Isrorijos fakulrere pradejus dirbti si4 eiluci4 auroriui, daugelio desryroj4 valandinink4 paslaug4 buvo atsisakyta ir pagrindinius kursus skaite du visu etatu dirbanrys archeologai. 1983 m. isejus i pensijq doc. Pranui Kulikauskui, fakultete vel liko destytojauti tik vienas archeologas, skait~s beveik visus paminetus kursus ir vadovav~s srudenr4 praktikoms. Po met4 i muziejininkystes specializacijos srudenr4 32

Archeologija.su Lietuvos TSR istorijos katedros veliava " Pranas Kulikauskas Mindaugo Sosto piliakalnio pylimo virsuje, Kernaveje, 1979m. Pranas Kulikauskas on the rampart of Mindaugo Sostas hil/fort in Kernave, 1979 mokyma, sek.mingai isitrauke Mykolas Michelbertas, perej~s is tuometinio Vllniaus pedagoginio instituto. ]is po keleri4 met4 apgyne habilitacijos darba, ir rapo anrruoju po Jono Puzino archeologijos profesoriumi universirete. Nuo 1989 m. rengti archeologus Lieruvos TSR istorijos karedroje padejo dar du destytojai archeologai Algimanras Merkevicius ir Audrius Astrauskas. LIETUVOS TSR ISTORIJOS KATEDROS ARCHEOLOGINES EKSPEDICIJOS Pagal galiojancia, visoje Soviet4 Sa,jungoje mokymo prograrna, vlslems, srudijuojantiems istorija,, buvo privaloma 2-4 savaici4 archeologine praktika. Tad karedroje dirb<; archeologai turejo rupintis ir sia mokymo proceso dalimi. Archeologines ekspedicija organizuori nebuvo lengva, susidurta su daugybe problem4. Ilgai nerurera nuolarines ryrim4 bazes, studentus rekdavo apgyvendinri mokyklose, koluki4 kulruros narnuose, pas privacius asmenis ar riesiog palapinese miske. Taciau prasros gyvenimo bei maitinimosi sa,lygos ir menkas prakrik4 finansavimas - tik viena problemas dalis. 1966 m. panaikinus Archeologijos - ernografijos katedra,, ilga, laika, visiskai nebuvo arnaujinarna ryrimarns burina marerialine technine baze. Universireto ukio dalis kartais skirdavo rik labai prastos kokybes kasruvq, morerisk4 darbini4 drabuzi4 ir gumini4 ban.h rechninio spiriro ir kiroki4 smulkmen4. Universiteto bendrabuciai paskolindavo paralynes, o Karine karedra- pasenusi4 kiaur4 palapini4. Visa fiksavimo technika: du penktojo-sdtojo desimrmeci4 fotoapararai Kijev, sena filmavimo karnera - buvo bevilriskai nusideve- rai 33

VILNIAUo UNIVER')ITtTO ARCHEOLOGIJOS KA fdra Mindaugo Sosto pi liakalnio Kernaveje archeologiniai tyrimai, 1979 m. Archaeological investigations of the Mindaugo Sostas hi/lfort in Kernave, 7979 Mindaugo Sosto piliakalnio Kernaveje archeologiniai tyrimai, 1981 m. Archaeological investigations of the Mindaugo Sostas hit/fort in Kernave, 1981 jusi. Visi matavimai buvo acliekami gulsciuku ir viena sena rulere. Apie nivelyrq, teodolitq, kokybiskq kompasq tik svajota. Negaudavo archeologai ir mediiag4 radiniams konservuoti lauko sqlygomis, modernesni4 pakavimo medi iag4. Paderis erne gereti tik 1979 m., pradejus nuolatinius tyrinejimus Kernaveje. Padedant ruometiniam prorektoriui ukio reikalams J. Jagminui ir Istorijos fakulreto dekanui doc. Vytautui Lesciui, pavyko isirengti du, o 1983 m.- dar vienq statybini vagondi praktikos dalyviams apgyvendinti. IS Gamtos fakulteto dovan4 buvo gautas senovinis 34

Archeologija.su lietuvos TSR istorijos katedros veliava" Valdemaras $imenas (kaireje), Mykolas Lerniauskas (antras is desines), Eugenijus Butenas (desineje) Mindaugos Sosto piliakalnio archeologini4 tyrim4 metu, 1981 m. Valdemaras Simenas (on the left), Mykolas cerniauskas (second from the right) and Eugenijus Butenas (on the right) during archaeological investigations of the Mindaugo Sostas hillfort, 1981 nivelyras, o is sovierines kariuomenes dalinio Siaures miesrelyje Vilniuje nelegaliai isigytas meralo idkiklis. Zlungancio socializmo visuorinio deficito sa,lygomis buvo labai sunku surasti kokybisk4 forografavimo mediiag4, milimetrinio popieriaus ir kit4 reikmen4 grafinei fiksacijai ir breziniams, rupintis maistu prakrikos dalyviams. Tuo metu kaimo parduoruves buvo istustejusios, o Vilniuje vienam imogui parduodamas ribotas maisto produkt4 kiekis. ISspn;sri ekspedicij4 buities problemas kartais padedavo kolukieciai, kaimo mokyrojai, kai kuri4 koluki4 pirmininkai. Ypac vena pamineti geranoriska, pagalba,, suteikta, ekspedicijai, tirianciai Varnupi4 (Marijampoles r.) piliakalni 1971 m., ir visuomet nuosirdiiai globojus[ ekspedicija, Kernaves kolukio pirmininka, Amana, Kiausa,. Buvo ir koluki4 vadov4, labai nepalankiai iiurinci4 i archeologus (plg. Kulikauskas, 2003, p. 216). Nepaisant gausybes sunkum4, Universiteto archeologai ryrinejo nemaiai garsi4 Lietuvos archeologijos objekr4. Kai kurie ryrimai buvo vykdomi jungrini4 Universiteto ir Isrorijos instituto ekspedicij4. Taip pat, ivedus muziejininkystes specializacija,, keletui student4 buvo leista dalyvauti Istorijos instituto ekspedicijose. Vilniaus universitero archeologijos specializacijos studentai dirbo tiriant Nerav4-Misijonarkos pilkapyna, (vad. Ona Kunciene), JauneikiL~ ir Grinilin4 plokstinius kapinynus (vad. Adolfas Tautavicius), Nidos (vad. Rimure Rimanriene), Kreruono (vad. Algirdas Girininkas) akmens amiiaus gyvenvietes ir kitur. Kai kurioms srudenr4 praktikoms vadovaudavo Lietuvos TSR istorijos karedros laborante archeologe Danute Bdeniene. Apra$omuoju laikotarpiu iki Archeologijos katedros atkurimo Vilniaus universitetas vykde ryrinejimus Obelyres-Kauk4 (1967-1969 m.), Sudargo (1970 m.- karru 35

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA Aleksiejus Luchtanas (kaireje) su Regina Volkaite-Kulikauskiene (desineje), Pilies kalno" piliakalnio Kernaveje archeologini4 tyrim4 metu, 1 983 m. Aleksiejus Luchtanas (on the left) and Regina Volkaite-Kulikauskiene (on the right) during archaeological investigations of the "Pi lies kalno" hillfort in Kernave, 1983 su Istorijos institutu), Varnupi4 (1971 m.), Maisiagalos (1971-1973 m. - kartu su Isrorijos institutu) piliakalniuose. Taip pat tyrineti Vilkiautinio krusninis pilkapynas ( 1973-197 4 m., Yarenos r.), AukSt4i4 Rusok4 pilkapynas (1974 m. - kartu su Istorijos institutu). Dideles apimties tyrinejimai kartu su Lietuvos istorijos institutu vyko 1975-1978 m. NarkCmuose (Utenos r.). Placiausiai tyrinetas Narklin4 Didysis piliakalnis, kurio apgyvendinimo pradzia siekia II-I tukstm. pr. Kr. sandur<~_. Maiesnes apimties tiriarnieji darbai vyko pridpilyje, vadinarnarne Utenio kapu, papedes gyvenvieteje ir XIV-XV a. kapinyne. 1978 m. tyrinetas ir Rudesos pilkapynas (Molet4 r.). ReikSmingiausi sovietmecio epochos Vilniaus universiteto archeolog4 tyrinejimai prasidejo 1979 m. Kernaveje. 1980-1983 m. darbai buvo vykdomi kartu su Isrorijos institutu. Tyrinejimai Kernaveje tc:;siami ir mus4 dienomis, o 1979 m. buvo pradeta kurti tyrim4 baze, kuri tarnauja iki siol. Cia buvo isugdytos kelios Lietuvos archeolog4 kartos. 1989 m. po pirm4i4 ddimties Vilniaus universiteto tyrim4 sezon4 Kernaveje buvo isteigtas valstybinis Archeologijos ir istorijos muziejus, o 2004 m. Kernaves archeologine vierove itraukra i UNESCO Pasaulio paveldo s<~_ras<~_. Visi Kernaves kulturiniarne rezervate dirbantys (ir dirbc:;) archeologai yra Vilniaus universiteto aukletiniai, pirmuosius praktinius zingsnius archeologijoje zengc:; butent siarne objekte. Parninetini dirbc:; ir dirbantys Kernaveje archeologai Gintautas Karnatka (1962-200 1), dr. Gintautas Vdius, dr. Rokas Vengalis, Dalia Vaiciuniene, Adolfas Jankauskas, Algis Kuzmickas, Dovile Baltrarniejunaite. Be toliau dirbanci4 pacioje Kernaveje, praktikas cia atliko nemahi zymi4 Lietuvos archeolog4: dr. Gintautas Zabiela, dr. Ginrauras Rackevi Cius, dr. Eugenijus Svetikas, dr. Albinas KunceviCius, dr. Linas Girlevicius, dr. Romas Jarockis, dr. Justina Poskiene, dr. Rasa Banyte-Rowel, dr. Valdemaras Simenas, Tauras Poska, Daiva Luchtaniene, Robertas Zukovskis ir daugelis kit4. Jau nepriklausomoje Lietuvoje Kernaves archeologine medziaga sudare keli4 daktaro disertacij4 (G. Veliaus, M. Vitkuno, R. Vengalio), apginr4 Vilniaus universitete jau atkurus 36

Ar ch e ologija,su lie tuvos TSR isto rij os kate dro s veliava " jarne Archeologijos karedra,, pagrinda,.!kurus Kernaveje nuolatin~ archeologini4 ryrinejim4 baz~, atsirado daugiau galimybi4 supaiindinti srudenrus su moderniais ryrim4 merodais. Cia pirma, karta, Lieruvoje platesniu masru buvo taikomi neardamys objekr4 elektromagnetiniai ivalgym4 merodai. Juos acliko Andriejus StaniukoviCius (Maskva) ir Arkadijus Melnikovas (Sankt Pererburgas). Nuo 1985 m. pradeti radini4 konservavimo lauko sqlygomis darbai Qanita Peuauskiene, Laima Vedrickiene). Universireto anuopologai prof Ginrauras Cesnys, prof dr. Rimantas Jankauskas ir kt. ryre griautini4 ir degintini4 kap4 kaulus. Archeozoologin~ mediiaga, ryrinejo Valentina Danilcenko (Maskva) ir prof Linas Daugnora (Kaunas), palinologinius ryrimus acliko dr. Onute Kondrariene, paleoboraninius- prof Eugenija Simkunaite, dendrochronologinius - habil. dr. Teodoras Birvinskas (Kaunas). Kernaveje sovietmeciu buvo organizuoros pirmosios ekspedicijos, i kurias iuaukta uisienio srudenr4. Cia kasinejo Varsuvos universirero Archeologijos instiruro srudenr4, kuri4 specializacija buvo balr4 archeologija, grupe. Atkiirus Nepriklausomybcr uisienio srudenr4 Kernaves ryrinejimuose padaugejo. Jvairiais metais dirbo grupes srudenr4 is Svedijos, pavieniai is Jungtines Karalysres, JAV, Lenkijos, Pranciizijos, Rusijos, Suomijos, Sveicarijos, lspanijos, Larvijos. Kernaveje isugdyti Vilniaus universirero aukletiniai archeologai sekmingai dirbo ir dirba uisienyje - Australijoje, Danijoje, Lenkijoje, Svedijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Regina Volkaite Kulikauskiene,Pi lies kalno" piliakalnio Kernaveje archeologini4 tyrim4 metu, 1983 m. Regina Volkaite Kulikauskiene during archaeological investigations of the "Pi lies kalno" hillfort in Kernave, 7983 Paskuriniais sovierines epochos metais issiplere Universiteto tiriam4 objekr4 geografija. Pradejcrs dirbti Universirete, prof Mykolas Michelberras ryre Zemairijoje Pa- 37

VILNIAUS UNIVER'iiTETO ARCHEOLOGIJ05 KAfE.DRA ragaudiio, Paalksni4 pilkapynus, Audrius Astrauskas - Marveles kapinynq Kauno mieste, o Algimantas Merkevicius - Sranaici4 kapinynq Uinemuneje. Aleksiejus Luchtanas (antras is kaires), Pilies kalno" piliakalnio Kernaveje archeologini4 tyrim4 metu, 1983 m. Aleksiejus Luchtanas (second from the left) during archaeological investigations of the "Pi lies kat no" hillfort in Kernave, 1983 VJLNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOLOGV MOKSLINE VEIKLA Sovietmeciu dideli pedagoginio darbo kruviai neleido Universiteto archeologams visiskai igyvendinri savo galimybi4 mokslo srityje. Taciau tuo metu Maskvoje, Archeologijos institute buvo apginras vienas moksl4 daktaro darbas (M. Michelbertas) ir viena kandidato disertacija (A. Luchtanas). Buvo isleista Prano Kulikausko monografija Uinemunes piliakalniai (1982) ir reiksminga pirmq kartq Lietuvoje apibudinanti visq senqji geleiies amii4 M. Michelberto monografija (1986). Naujausi4 ryrim4 duomenys skelbti t<;stiniuose leidiniuose Archeologiniai ir etnografiniai tyrinijimai Lietuvoje ir Archeologiceskije otkrytija (Maskva). Didiioji dalis ryrinet4 paminkl4 mediiagos paskelbta Lietuvos TSR Aukftlf:ilf mokykllf mokslo darblf serijoje lstorija ir leidinyje Lietuvos archeologija. Universiteto archeolog4 straipsniai buvo spausdinami ir sunkiai prieinamame mokslo iurnale Sovietskaja archeologija. Aktyviai dalyvauta moksliniuose seminaruose, konferencijose, kongresuose Lietuvoje, Larvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Taciau reikia pripaiinri, kad mokslinink4 rysiai su kolegomis is uisienio buvo labai riboti, orientuoti vien i rytus- Maskvq, tuometini Leningradq, Minskq. Norint nuveiti kolegq archeologq net is broliskos kaimynes socialistines Lenkijos i Kernav<; ar Kaunq, reikedavo gauti special4leidimq. 0 JAY archeologo dr. Raimundo Sidrio nelegalus vizitas i Kernav<; XX a. devinrojo ddimtmecio pradiioje baigesi Sirvinr4 rajono saugumieci4 specialiqja operacija - jis ir ji lydej<; Lietuvos 38

Archeologija.su Lietuvos TSR istorijos katedros veliava" Algimantas Merkevicius (kaireje), Vytautas Daugudis (centre), Albinas Kuncevicius (desineje) Versv4 gyvenvietes tyrim4 metu, 1 986 m. Algimantas Merkevicius (on the left), Vytautas Daugudis (centre), Albinos Kuncevicius (on the right) during archaeological investigations of Versvai settlement, 1986 archeologai buvo suimti. Paderis erne keisris rik Gorbaciovo perestroikos laikais, kai rotalitarinis reiimas pradejo silpneti, o virs ekspedicijos bazes vagoneli4 suplevesavo viena pirm4j4 Lietuvoje rrispalvi4. Tai buvo pirmieji ateinancios naujos nepriklausomybes epochos, senosios socialistines sistemos i lugimo ir Lieruvos archeologams arsiverus i4 galimybi4 atkurti Archeologijos katedra, ir laisvai bendrauti su viso pasaulio mokslininkais ienklai. LITERATDRA Kulikauskas P., 1981. Archeologijos mokslas VUniaus universirere. In:!storija, XXI (1), p.lll-118. Kulikauskas P., 2003. Kelias i archeologii'l Vilnius. Luchranas A., 1999. Archeologija Vilniaus universirere. In :ArchaeologiaLituana. I, p. 7-14. THXoHOB 11. A., 2003. ApxcoAOrHJI s CaHKT DeTep6yprcKOM YHHscpcHTeTe. Y!CTopHorpaqm '!eckhe O'lepKH. CaHKT-DeTep6ypr. ARCHAEOLOGY "UND ER THE FLAG OF LITHUA IAN SR DEPARTMENT OF HISTORY" ALEKSIEJ U LUCHTANAS Summ a r y The development of archaeology in Soviet Lithuania has nor yer received a more extensive srudy. Vilnius Universiry (VU) was rhe on ly higher education insrirurion thar prepared archaeology specialists, and it ceased ro do so after closing rhe Archaeology and Ethnography Department in 1966. In 1973, rhe Lirhuanian SSR Deparrmenr ofhisrory established an Archaeology-Museology specialiry. Even wirh lim ired possibilities, 120 archaeologists-museologists graduated unril 39

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA the reopening of the Archaeology Department in 1990. During rh e archaeological fiel dwork practice for students intended in rh e curriculu m, rhe Lithuan ian SSR Deparrmenr of Hisrory used ro organise scientific expeditions. Some were independent invesri garions, ochers were conducted with the Lithuanian SSR Insrirure of Hisrory of rh e Academy of Sciences. The focus was mainly on the Uznemune hill fo rrs and, since 1972, on large feudal cenrres in Eastern Lithuan ia. Maisiagala and Narkunai hillfons were excavated. In 1979, the Kernave archaeological sire became rhe mai n VU archaeological research base. After re n years of VU excavatio n seasons, the Srare Archaeology and Hisrory Reserve was fo unded in 1989, and in 2004 the Kernave archaeological si re was added ro the UNESCO lisr of the World Heritage O bjects. Archaeology students rh ar went ro Kern ave expeditions were introduced ro fieldwork methods and performed natural science and chemical-physical resrs on archaeological material. Foreign students also participated in rhe Kernave expeditions. From 1966 ro 1990, several VU archaeologists (I ro 4 people were working) successfully defended one habilitation and one doctoral dissertation, published several important monographs and scientific articles, and actively parricipared ar scientific confe rences. Ir was only after the reestabl ishment of Independence in 1990 char ir became possible ro reopen the Archaeology Deparrmenr ar Vilnius University. 40