XVI XVIII AMŽI KLAIP DOS PASTAT TIPAI IR CHRONOLOGIJA

XVI XVIII AMŽI KLAIP DOS PASTAT TIPAI IR CHRONOLOGIJA Mindaugas Brazauskas ABSTRACT The aim of this article is to define the wooden building types, identification issues, problems of dating structures built in the 16 th 18 th century, and to determine the beginnings of masonry construction in Klaip da. The identified development of Klaip da construction from wooden towards masonry buildings as well as chronological definitions of the building types and construction materials used, enables review of previously conducted archaeological and the dating of findings. KEY WORDS: archaeology, Klaip da, types of buildings, chronology. ANOTACIJA Straipsnyje siekiama išskirti XVI XVIII a. medini pastat tipus, j identifikavimo problemas, datavimo keblumus, taip pat atskleisti m rin s statybos pl tros mieste pradži. Išryškinta Klaip dos statybos raida nuo medini iki m rini pastat, chronologiškai išskirti pastat tipai ir jiems naudotos statybin s medžiagos leidžia naujai apžvelgti per kelis dešimtme ius sukauptus miesto archeologini kasin jim rezultatus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: archeologija, Klaip da, pastat tipai, chronologija. Mindaugas Brazauskas, M. A., doktorantas, Klaip dos universiteto Humanitarini moksl fakulteto Istorijos katedra Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaip da El. paštas: mindaugas_brazauskas@yahoo.com Klaip dos senamies io archeologiniais tyrimais, kurie siekia pra jusio amžiaus 8- j dešimtmet, buvo sukauptas pakankamas archeologin s informacijos kiekis. Jos pagrindu mieste dirb archeologai Jonas Genys, Vladas Žulkus siterp iki tol istorik ir architekt ros bei urbanistikos tyrin toj pl tot Klaip dos raidos diskusij. Urbanistiniai Klaip dos miesto tyrim rezultatai ir pastat problematika atsekama Algimanto Miškinio straipsniuose 1 bei Jono Tatorio monografijoje 2. Istorik darbuose XIII XVIII a. laikotarpio min ta tematika iškyla epizodiškai, paminint gaisrus, užstatytus sklypus, pastat skai i, bažny ias ar rotuš 3. 1 MIŠKINIS, A. Klaip dos genez ir urbanistin raida iki XVII a. pabaigos. Architekt ros paminklai, 1979, t. 5, p. 19 36; Lietuvos architekt ros istorija. T. 1: Nuo seniausi laik iki XVII a. vidurio. Vilnius, 1987; MIŠKINIS, A. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius, 1991. 2 TATORIS, J. Senoji Klaip da: urbanistin raida ir architekt ra iki 1939 met. Vilnius, 1994. 3 JÄHNIG, B. Sakralin s topografijos vystymasis Klaip doje viduramžiais ir nauj j amži pradžioje. In Klaip dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip da, 1994, p. 17 30; ZEMBRICKIS, J. Klaip dos istorija. T. 1: Klaip dos karališkojo Pr sijos j r ir prekybos miesto istorija. Klaip da, 2002; SAFRONOVAS, V. Klaip dos miesto istorin s raidos bruožai. Klaip da, 2002.

Klaip dos senamiest yra kasin j Eugenijus Paleckis, Vladas Žulkus, Jonas Genys, Raimondas Sprainaitis, kiek v liau Virgilijus Bra iulis, Ramun Bra iulien, Ieva Masiulien, Mindaugas Brazauskas, Romas Jarockis, Gintautas Zabiela, Roma Songailait. Archeologini kasin jim duomenimis paremti darbai atskleid statybin s keramikos tipologij 4, kult rini sluoksni sandar 5, Klaip dos senamies io ir priemies i raid 6. Per pastaruosius ketverius metus Klaip dos senamies io archeologini tyrim apimtys ženkliai išsipl t, kartu išryšk jo kult rini sluoksni ir pastat liekan datavimo problemos. Kiekvienas naujas miesto statybos etapas apima daugel poky i, atskleidžian i to meto kin ar kult rin b kl. Naujas pastato tipas tai kokybinis nauj technologij ir žini visame regione pl tros procesas, vedantis prie sud tingesnio ir modernesnio architekt rini form liejimo konkretaus laikotarpio miesto kraštovaizd. Pagrindin visuose be išimties miestuose statybos raidos kryptis yra per jimas nuo medini prie m rini gyvenam j ir kin s paskirties nam. Archeologiniai tyrimai Klaip dos senamies io teritorijoje rodo, kad šis per jimas yra vyk s faktiškai tuo pat metu tiek mieste, tiek Friedricho priemiestyje. Esminis klausimas, kada tai vyko ir kokios šio poky io priežastys? Archeologini tyrim metu fiksuojamos pastat liekanos ir stratigrafin kult rini sluoksni seka byloja, jog per jimas nuo medinio prie m rinio užstatymo yra konfliktiškas ankstesni kult rini sluoksni atžvilgiu. Iškasti m rini pastat r siai ir pamatai iš nuoseklios stratigrafin s sanklodos dažnai pašalina ankstesnio pastato liekanas ir jo aplinkos kult rinius sluoksnius. Kuo ekonomiškai stipresnis miestas, tuo chronologiškai anks iau vyksta m rin s statybos pl tra, o kartu archeologin je medžiagoje fiksuojama tr kstama, statybos metu nukasta, kult rini sluoksni grandis. Viename svarbesni Ryt Baltijos regiono miest, Rygoje, iki pat XVIII a. pabaigos m riniai gyvenamieji namai buvo dviej trij aukšt, o jiems kasti pamatai nesiekdavo žemio. Po ši pastat r si grindimis išlikdavo nesunaikinti ankstesni kult riniai sluoksniai. Tik XIX XX a. dideli 6 7 aukšt pastat pamatai bei j r siai pasiekdavo žem ir visiškai sunaikindavo ankstesni užstatym liekanas 7. Klaip dos atveju m rin s statybos sukeltas ankstesni kult rini sluoksni perkasimo procesas prasid jo ne anks iau kaip XVII a. pab. XVIII a. pr. 8 Negil s dviej trij aukšt m rini pastat pamatai, rengti r siai ir pusr siai suard iki 1,0 m ankstesnius kult rinius sluoksnius. Vis d lto net ir toks nedidelis perkasimas komplikuoja stratigrafijos tyrimus, daugeliu atvej pastebimas tarpin s tarp medinio ir m rinio užstatymo strukt r grandies tr kumas. 4 ŽULKUS, V. XV XIX amži Klaip dos statybin keramika. Architekt ros paminklai, 1979, t. 5, p. 37 43; GENYS, J. Klaip dos kokliai ir j gamyba XVI XVII amžiuje. Architekt ros paminklai, 1984, t. 9, p. 53 58. 5 ŽULKUS, V. Klaip dos kult riniai sluoksniai. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 6 12; BRAZAUS- KAS, M. XVI XVII a. Klaip dos senamies io kult rini sluoksni stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrim duomenys. Istorija, 2008, t. 69, p. 8 21. 6 GENYS, J. Klaip dos Frydricho priemies io urbanistin raida XVI XVIII amžiais. Architekt ros paminklai, 1988, t. 11, p. 25 32; ŽULKUS, V. Klaip dos senojo miesto raidos modelis. Vilnius, 1991; ŽULKUS, V. Klaip dos istorijos ir topografijos bruožai XIII XVII a. (Archeologijos duomenimis). In Klaip dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip da, 1994, p. 5 16; ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da: miestas ir pilis, archeologija ir istorija. Vilnius, 2002. 7,. XII XIV., 1984, c. 25. 8 BRAZAUSKAS, M. Op. cit., p. 15 19. 52

XVI XVIII a. Klaip doje vyravo medinio karkasinio pastato tipas. Laikui b gant karkasin se konstrukcijose vyko kokybini poky i, pasireiškusi naudotos medienos r šimi, karkaso užpildu, stog danga, pamatais. Archeologini tyrim metu ir v liau juos aprašan iose ataskaitose archeologai nesuranda takoskyros, kuri leist chronologiškai ir tipologiškai atskirti medini pastat grup ar tip. Medinio užstatymo liekanos vardijamos kaip fachverkas arba karkasinis pastatas, neatskleidžiant, kuo jie tarpusavyje skiriasi. Pirm j Klaip dos senamies io m rini pastat problematika archeologijos atžvilgiu n ra išsemta, o archeologini tyrim metu užfiksuotus pamatus tiesiogiai priskirti m riniam pastato tipui neretai pritr ksta argumentacijos. Ši tema dar n ra visiškai išnagrin ta. Klaip dos senamies io medini pastat tipai Pastat archeologija Lietuvoje, kaip savarankiška tyrimo erdv, yra gana jauna. Šioje tyrimo erdv je 2000 metais buvo apginta Valdo Vainilai io daktaro disertacija 9. Jos vade autorius pabr ž, kad XV XVII amžiais stov j mediniai Vilniaus pastatai ir komunaliniai renginiai yra beveik nenagrin ti, tuo tarpu min tu metu vyk svarb s konstrukciniai pasikeitimai tur jo takos atskiriant miesto ir kaimo medin s statybos b dus 10. Klaip dos atveju daugiausia d mesio pastatams, j evoliucijai nuo medini prie m rini yra skyr s archeologas V. Žulkus 11. Naujausioje monografijoje, aptardamas Klaip dos pastatus, jis šia tema išskyr keturis poskyrius, kurie atitinka mieste ir pilies teritorijoje buvusi pastat tipus: 1. stulpiniai ir rentiniai statiniai; 2. pastatai su r siais ir pusr siais; 3. karkasiniai ir fachverkiniai pastatai; 4. m riniai pastatai 12. V. Vainilaitis Vilniaus mieste išskyr tris pagrindinius pastat tipus: a. rentin s konstrukcijos pastatai; b. stulpin s konstrukcijos pastatai; c. karkasin s (r min s) konstrukcijos pastatai, kurie neprigijo nei Vilniuje, nei Ryt Lietuvoje apskritai 13. Stulpiniai ir rentiniai pastatai Klaip doje tai seniausio, daugeliu atvej pirminio miesto užstatymo pastato tipas. Tokio pastato liekanos, aptiktos Tomo, Didžiosios Vandens, Vež j ir Pasiuntini gatvi skvere, buvo datuotos XVI a. pirm ja puse 14. XVII a. pab. XVIII a. pr. datuojamo stulpin s konstrukcijos pastato (platformos?) liekan aptikta Žvej g. 4, 6 sklypuose. Kaip sp jama, tai buvusi odos apdirbimo vieta (žr. 1 pav.) 15, ta iau tokia konstrukcija buvo rengta atsižvelgiant up s pakrant s grunto s lygas ir neatspindi to meto statybos tradicijos. Rentin s statybos Klaip dos senamies io teritorijoje n ra aptikta. Chronologiškai Baltijos regiono miestuose ši archajiška ir kaimui b dinga pastat architekt ra m nykti jau XIV XV a. 16 Tad nieko nuostabaus, kad 9 VAINILAITIS, V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII XVII a. Daktaro disertacija. Vilnius, 2000. 10 Ibid., p. 3. 11 ŽULKUS, V. Klaip dos senojo miesto...; ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da... 12 ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da..., p. 53 61. 13 VAINILAITIS, V. Op. cit., p. 45 51. 14 SPRAINAITIS, R. Sklypas tarp Tomo, D. Vandens, Vež j ir Pasiuntini gatvi Klaip doje. Archeologiniai tyrimai, III etapas. Klaip da, 1992. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 16, pg. m. 7904, p. 11 26. 15 JAROCKIS, R. Op. cit., p. 332. 16 MÜHRENBERG, D. The Lübeck Colloquium 1999 (Domestic Architecture) Summary. In Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001, S. 844 845. 53

Klaip dos senamiestis, besik r s XVI a. naujai parinktoje miesto vietoje, buvo apstatytas šiuolaikiškesniais tuo laiku karkasin s konstrukcijos pastatais. 1 pav. Stulpin s konstrukcijos pastato (platformos) ir medinio latako liekanos Žvej g. 4, 6 sklypuose (R. Jarockio nuotr. 17 ) Klaip dos senamiestyje, teritorijoje tarp Aukštosios, Didžiosios Vandens, Vež j ir Darž gatvi (žr. 2 pav.), yra išlik karkasin s-fachverkin s statybos pastat, datuojam XVIII a. viduriu ir nenukent jusi 1854 m. gaisro metu. Jie statyti ant pamat ir daugelio j pirmasis aukštas ar bent viena pirmojo aukšto siena m rin. Karkaso užpildui naudotos plytos, kalki skiedinys, užpildo išor buvo padengta kalki tinku. Restauruojant pastatus, imant medienos bandinius dendrochronologiniam datavimui nustatyta, kad karkasin fachverkini pastat konstrukcija padaryta panaudojant ne žuolo, o žemesn s kokyb s spygliuo i medien. Anot Vlado Vyšni no, ši statini sienos plonos tik 140 mm 18. 17 JAROCKIS, R. Tyrin jimai Žvej g. 4, 6. Archeologiniai tyrin jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius. 2007, p. 332. 18 VYŠNI NAS, V. Klaip dos senamies io pastat konstrukcij ypatumai. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 30. 54

2 pav. Fachverkiniai pastatai Darž gatv je, Klaip doje (M. Brazausko nuotr.) Klaip dos XVIII a. vidurio fachverkiniai-karkasiniai pastatai daugiausia yra kin s paskirties, tik kai kurie gyvenamieji. Apie vien gyvenam j pastat užsimin J. Tatoris. Tai dabartin je Sukil li g. 18 XVIII a. viduryje pastatytas sud tingo plano pastatas, kuris yra vieno aukšto, su kambariais pastog je, dengtas mansardiniu stogu, o viduje turintis daug vairaus dydžio patalp 19. Kiti žinomi Klaip dos senamies io fachverkiniai statiniai atliko sand li funkcijas. Kaip pažym jo J. Tatoris, tai fachverkiniai arba pusiau fachverkiniai (su m riniu pirmuoju aukštu) pastatai, kuriuose po vienu stogu kartais tilpdavo ir sand lis, ir arklid, ir ratin 20. Tipologiškai skiriant XVI XVII a. karkasinius ir XVII XVIII a. fachverkinius pastatus, išlik XVIII a. vidurio Klaip dos architekt rinio paveldo fachverko tipo pastatai gali b ti panaudoti lyginamajai analizei archeologini tyrim metu fiksuojam XVI XVII a. karkasinio užstatymo liekan atžvilgiu. 1999 m. Liubeke organizuotoje konferencijoje keturiolikos šali archeologai pristat turimus savo šali miest statybos duomenis, kurie kartu reprezentuoja buvusio Hanzos miest regiono statybos tradicijas ir j kait 21. Apibendrinus visus pranešimus buvo apibr žti šeši viduramži ir v lyv j viduramži Hanzos miest regiono medini pastat tipai, chronologiškai ap m VIII XIX a. laikotarp. Šiuo atveju d mes vert t sutelkti ties istorini laik pastat tipais, kuriems priskirti: a. rentin s konstrukcijos pastatai; b. stulpin s konstrukcijos pastatai; c. tarpin s stulpin s konstrukcijos pastatai; d. karkasin konstrukcija (vok. Ständerbauten); e. karkasin konstrukcija su plyt užpildu (vok. Fachwerkbauten mit Backsteinausfüllung) 22. 19 TATORIS, J. Op. cit., p. 140. 20 Ibid., p. 260. 21 Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001. 22 MÜHRENBERG, D. Op. cit., S. 844 847. 55

Karkasiniai pastatai (vok. Ständerbauten) apib dinami kaip konstrukcijos, kuriose mediniai statiniai yra tvirtinami horizontal medin gulekšn. Viršuje jie sujungiami gegne ir papildomai gali b ti sutvirtinami skersiniais. Tokio pastato sienos gali b ti užpildomos vairiausia medžiaga 23. Tuo tarpu karkasinei konstrukcijai su plyt užpildu b dinga didesn vairov. Dažniausiai toki pastat pirmas aukštas yra m rijamas, o aukš iau yra suren iama karkasin konstrukcija 24. Abiem atvejais tai yra karkasin s arba r min s konstrukcijos pastatai, kuri pagrindinis tipologinis skirtumas yra techninis išpildymas. Anot V. Vainilai io, karkasin pastat sudaro iš stor r st padarytas pastato karkasas arba r mas, o sienos daromos iš plonesni r steli, lent ar taš, kurie vertikaliai sustatomi apatiniame r ste iškirst griovel 25. V. Žulkus, pateikdamas skirtumus tarp karkasin s ir fachverkin s statybos, teigia: Karkasin statyba (Ständerbau) skyr si nuo fachverkin s. Karkasin je konstrukcijoje tašyti stulpai b davo kasami žem arba statomi juostas. Sienos buvo skaidomos lygiagre iomis medžio juostomis, kuri tarpai užpildomi moliu ar plytomis. Jos panašios fachverk. Fachverkin je statyboje buvo naudotos ne tik vertikalios ir horizontalios, bet ir žambios, kampin s medžio konstrukcijos. Be to, fachverko apatin juosta b davo dedama ant pamat 26. Nepaisant autoriaus vardyt konstrukcini skirtum, jo pateikta tipologin takoskyra n ra iliustruojama pavyzdžiais 27, o aptariant Klaip dos senamies io pastatus, j elementai priskiriami tiek karkasiniams, tiek fachverkiniams pastatams. Kaip pažym jo J. Genys ir V. Žulkus, Klaip dos senamies io XVI XVII a. karkasin s konstrukcijos pastatuose užpildui gal jo b ti naudojama molio, maišyto su šiaudais, mas 28. Pasak J. Tatorio, XVI a. sien karkasas užpildomas moliu, džiovintomis, v liau ir degtomis plytomis 29. Tik tina, kad užpildo sutvirtinimui naudotos perpintos vytel s. Šis karkaso užpildo sutvirtinimo b das yra svarbus tipologiškai skiriant XVI XVII a. karkasinius pastatus. Ši pastat kult riniuose sluoksniuose ir aplinkoje yra reta plyt dužen, kalki skiedinio trupini, sluoksnyje gausu organikos, medžio skiedr, melsvo šlyno, o kult rinis sluoksnis juosvas (tai akivaizdžiai atsispindi archeologini tyrim ataskait kult rini sluoksni aprašuose). Tuo tarpu v lesnio laikotarpio kult riniuose sluoksniuose gausu element, b ding m rinei statybai: geltono molio trupiniai, kalki skiedinio trupiniai, plyt griuven l s. Ataskaitose kult rinis sluoksnis nurodomas rudo, rusvo atspalvio. XVI XVII a. karkasin s konstrukcijos pastat apatin sija yra guldoma ant stambi žuolini kaladži ar stambi akmen, kurie, kaip ir kampuose ar ties jimu sud ti pavieniai stamb s rieduliai, n ra rišti kalki skiediniu. Gana pla iai, gerinant pastato hidroizoliacij ir rišant užpildo plytas, yra naudojamas melsvas šlynas. 23 MÜHRENBERG, D. Op. cit., S. 845 846. 24 Ibid., S. 846. 25 VAINILAITIS, V. Op. cit., p. 49 50. 26 ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da..., p. 57. 27 Ibid., p. 57 60. 28 GENYS, J; ŽULKUS, V. Fachverkini XVI a. pastat liekanos Klaip doje, Kurpi gatv je. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 51 52. 29 TATORIS, J. Op. cit., p. 134. 56

3 pav. XVII a. pr. karkasin s konstrukcijos pastato žuolini kaladži pamatas (1 5) sklype Didžiojoje Vandens g. 18 (M. Brazausko, R. Jarockio nuotr.) XVI a. pab. XVII a. pr. karkasinio pastato pamatas 2008 m. buvo atidengtas Didžiosios Vandens g. 18 sklype, kurio šiaur s vakarin riba XVI a. pab. tur jo siekti Dang s up s pakrant. Archeologini tyrim metu aptiktos penkios stambios žuolin s kalad s (žr. 3 pav.), ant kuri buvo d tas karkaso apatinis vainikas (archeologini tyrim metu neaptiktas). Kalad s d tos tiesiai ant buvusio žem s paviršiaus, kur žymi iki 25 cm storio juodos žem s sluoksnis. Sud jus kalades, visa sklypo teritorija užpilta gelsvu sm liu, virš kurio buvo toliau formuojamas pastato karkasas. Min tas pastatas buvo nuardytas, tad neliko joki kit jo p dsak ar pirminio depozito, b dingo pogaisriniams sluoksniams pastat viduje. Veikiausiai d l nepalanki gyvenimo s lyg greta up s, teritorija užpilta pus s metro niveliaciniu sm lio sluoksniu, virš kurio fiksuotas XVII a. antrosios pus s paviršius su pasklidusiais pjautais gyvuli kaulais ir kaulo plokšteli ruošiniais. Stratigrafiškai aukš iau fiksuotas užstatymas datuojamas XVIII a. pirm ja puse. XVII XVIII a. fachverko konstrukcijos pastat pamatams naudojami tiek akmenys, tiek plytos, surištos geltonu moliu ar kalki skiediniu. Tai, kad fachverko konstrukcijos statomos ant pamat, o pirmas aukštas dažnai yra m rinis, tik apsunkina archeologini tyrim metu j priskyrim medinio užstatymo fachverko tipui, o ne m rinei statybai. Tuo labiau, stokojant papildomos informacijos, kyla pavojus klaidingai interpretuoti archeologinius duomenis. Vienas iš metod chronologiniam ir 57

tipologiniam medini pastat atskyrimui yra naudotos medienos r šis. XVI XVII a. pastatai statyti išimtinai naudojant žuol, o spygliuo i mediena (pušis ir egl ) tur jo antrin reikšm : ji aptinkama grindyse, apdailoje, tvorose. Tik XVII a. pab. XVIII a. fachverko pastat konstrukcijose paplinta išimtinai spygliuo i mediena, o žuolo retai besutinkama. Vienas svarbiausi Klaip dos miesto infrastrukt ros poži riu XVI XVII a. fachverko statini yra Šv. Jono bažny ia, kurios liekanos ištirtos 2006 m. 30 Tai buvo pagrindiniai Klaip dos miesto maldos namai, kartu su pilimi ir miesto rotuše sudar miesto panoramos dominantes. Kad min tas statinys neabejotinai buvo fachverko tipo, žinoma iš turimo ikonografinio šaltinio 31 apie 1648 m. nežinomo autoriaus sudaryto Klaip dos apylinki plano. Stiprinant miest juosusius bastionus, Šv. Jono bažny ia buvo uždaryta ir labai kruopš iai išardyta, tod l apie jos konstrukcij archeologini tyrim vadovas G. Zabiela mažai k gal jo pasakyti. Juo remiantis, bažny ia buvusi fachverkin (smulki plyt dužen, likusi išardžius sienas, aptikta šiaur nuo bažny ios akmen grindinio). Pietvakarin je pus je vidin s bažny ios sienos apa ia buvo m ryta iš plyt, rišt baltu kalkingu skiediniu. Stogo b ta erpinio. Galiausiai, kaip pažym jo G. Zabiela, surinkti duomenys neprieštarauja bažny ios vaizdui, žinomam iš XVII a. ikonografini šaltini 32. Apibendrinant archeologini tyrim metu fiksuotas bažny ios liekanas, išryšk ja pagrindin medinio ir m rinio užstatymo tyrin jimo problema: medinio fachverko pastato tipas, neturint ikonografin s medžiagos, o vien remiantis archeologini tyrim metu aptiktomis liekanomis, gali b ti supainiotas su m rinio pastato tipu. Fachverkin s Klaip dos Šv. Jono bažny ios masyv s pamatai paryškina š problemos lauk (žr. 4 pav.). 4 pav. Rostverkas po Šv. Jono bažny ios pamatais (G. Zabielos nuotr. 33 ) 30 ZABIELA, G. Klaip dos Šv. Jono XVII a. bažny ia. Archeologiniai tyrin jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 258 265. 31 BUMBLAUSKAS, A. Senosios Lietuvos istorija 1009 1795. Vilnius, 2005, p. 397. 32 ZABIELA, G. Op. cit., p. 260. 33 Ibid., p. 261. 58

Klaip dos m rini pastat raidos problemos Klaip dos senamies io m rini pastat datavimas, nekalbant apie tipologinius skirtumus, yra n kiek ne mažiau komplikuotas. Tuo labiau kad pagal turimus istorinius ir archeologinius duomenis, klausimas apie XVI XVII a. m rin statyb Klaip dos senamiestyje lieka atviras. Greta to gana intriguojan iai atrodo XVI a. pabaigoje pamin tas d l pilies saugumo galioj s draudimas Klaip dos mieste statyti m rinius pastatus 34. V. Žulkaus nuomone, vieni seniausi m rini pastat bus atsirad prie nauj j bažny i senamies io rytiniame kampe, o XVI a. pabaigos m rinio namo pamatai atkasti sklype Tilt g. 6a 35. Štai J. Tatoris, remdamasis Pauliu Karge, nurodo, jog 1538 m. hercogas Albrechtas architektui Christofui Rameriui padovanojo Klaip doje sklyp, r st, kalki ir plyt, kad šis išm ryt r sius, frontonus ir kamin 36. Po 1540 m. gaisro buvo reikalaujama statomiems namams išm ryti ugniasienes 37. Pagal istorinius duomenis, neabejotinai pirmasis m rinis plytinis pastatas Klaip dos mieste yra miesto rotuš, prad ta statyti 1594 ar 1595 metais 38. Tuo tarpu galima pasvarstyti, ar jau pamin ti pamatai, frontonai ir kaminai n ra medinio fachverkinio užstatymo architekt riniai elementai, kurie, kaip jau min toje Klaip dos Šv. Jono bažny ioje, nors ir b dingi m riniam, ta iau išties gali b ti medinio fachverkinio pastato elementai 39. Gr žtant prie Klaip dos miesto medini ir m rini pastat raidos tyrimo, išryšk ja naujas problematikos lygmuo. Archeologijos poži riu, nagrin jant XVI XVII a. kult rinius sluoksnius, fiksuoti pamatai priskirtini labiau medinio fachverkinio nei m rinio pastato tipui, o XVII a. pab. XVIII a. kult riniuose sluoksniuose aptinkami pamatai priskirtini labiau m rinio nei medinio fachverkinio pastato tipui. Jei atodangose n ra išlikusio plyt m ro, tr ksta istorini duomen ar ikonografin s medžiagos, archeologini tyrim metu aptiktus pamatus tiesiogiai priskirti m riniam pastatui yra rizikinga, nes kalki skiedinys kaip rišamoji medžiaga n ra tinkamas chronologinis ir tipologinis instrumentas (m rini, kaip ir fachverkini, pastat akmen pamatai gali b ti rišami ne kalki skiediniu, o moliu). Neabejotinai XVIII amžiumi datuojam m rini pastat pamat su rišam ja kalki skiedinio ir/ar molio medžiaga randama visame Klaip dos senamiestyje ir Friedricho priemiestyje. Bene aiškiausiai per jimas nuo medinio prie m rinio užstatymo buvo atskleistas pastato Tomo g. 22 r si archeologini tyrim metu. Remdamasis Tomo g. 20, 22 ir Didžiosios Vandens g. 21 kvartalo tyrimais, R. Sprainaitis perteik tok Klaip dos senamies io užstatymo raidos vaizd : 1. Pirmieji kin s veiklos p dsakai pastebimi XVI a. antrojoje pus je XVII a. pirmojoje pus je. 2. Apie konkret pirmin užstatym galima kalb ti tik nuo XVII a. vidurio. 1678 m. gaisro metu ia stov j mediniai pastatai arba pastatas sudeg. 3. Šiuo laikotarpiu užpilama Dang s up s atšaka, jusi dabartine Didži ja Vandens gatve. 4. XVII XVIII a. riboje statomi nauji pastatai iš plyt ir su skliautuotais r siais, kuri grindys išgrindžiamos akmenimis. 5. Kiek v liau, kovojant su vandeniu, jos pakeliamos aukš iau ir išklojamos plytomis. 34 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 97 98. 35 ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da..., p. 60. 36 TATORIS, J. Op. cit., p. 135. 37 Ibid., p. 135. 38 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 97. 39 Reikia konstatuoti, kad centrin ir tur jusi ypating svarb Klaip dos miesto topografijoje ir infrastrukt roje Turgaus gatv s atkarpa nuo Tilt iki Teatro gatv s yra mažai kasin ta. Ateityje istoriniuose šaltiniuose minimi duomenys gali b ti susieti su archeologiniais tyrimais fiksuotomis pastat liekanomis. 59

6. Po 1854 m. gaisro statomi iki dabar išlik gyvenamieji namai. R siai Tomo g. 20 užpilami, o name Tomo g. 22 užpilami iš dalies. Kei iasi ir vidinis suplanavimas. Tuo tikslu m rijamos naujos sienos, stovin ios ant pogaisrinio užpilto žem s sluoksnio 40. R. Sprainai io perteiktos sklypo raidos gair s yra etalonin s visam Klaip dos senamies iui. Neabejotina, kad 1678 m. gaisras sudar prielaidas naujam Klaip dos raidos etapui. Iki tol buv XVI XVII a. karkasiniai ir fachverkiniai pastatai sudeg ir j vietoje netrukus iškilo nauji pastatai, ta iau kokio tipo pastatais po gaisro buvo atstatytas miestas, lieka neaišku. XVIII XIX a. rengin jant m rini pastat r sius ir pusr sius dažnai b davo sunaikinami ankstesnio (po 1678 m.) užstatymo kult riniai sluoksniai bei užstatymo horizontas. Tik epizodiškai senamiestyje galima atsekti tarpinio, fachverkinio, užstatymo, egzistavusio ne ilgiau kaip iki XVIII a. vidurio, p dsakus. Apie juos byloja ne apatinis, virš pamat gulintis, medinis pastato vainikas, o viso labo akmen, rišt arba nerišt kalki skiediniu ar moliu, pamatas. Tok atvej matome Kurpi g. 1a, kur pastato viduje archeologini tyrin jim metu buvo fiksuoti penki užstatymo horizontai 41. Apatiniame, fiksuotame 21 36 cm aukš iau dabartinio j ros lygio, horizonte rastos kin s ir kitos paskirties pastato liekanos, archeologiškai datuotos XVII a. viduriu. Tipologiškai jas galima priskirti karkasiniams pastatams. Antrasis horizontas fiksuotas vidutiniškai 50 cm aukš iau dabartinio j ros lygio. Tai lauko rieduli pamatai, priklaus dviem pastatams. Vieno pastato pamatai jau rišti kalki skiediniu. Pastatai datuoti XVII a. pab. XVIII a. pr. Juos galima b t priskirti fachverko tipo pastatams. Tre iasis horizontas fiksuotas apie 70 cm dabartinio j ros lygio aukštyje. Tai grindinys, kuriuo buvo išgr stas pastato vidus ir ia stov jusio pastato šiaur s ryt pamat dalis, rišta kalki skiediniu, datuota XVIII a. pirm ja puse (m rinis pastatas). Ketvirtajam horizontui priskirti kiek aukš iau aptikti pamat fragmentai, kurie, kaip sp ta, yra šiek tiek v lesni, datuoti XVIII a. viduriu. Galiausiai penktajam horizontui priskirtas dabar stovintis pastatas, datuotas XVIII a. antr ja puse. M rin s statybos Klaip dos senamiestyje pl tros pradži galima b t sieti su 1717 m. paskelbtomis lengvatomis naujai besistatantiems miestams, kuomet tuš i statybos plot savininkai prival jo nedelsdami imtis statyb, priešingu atveju sklypai tur jo b ti neatlyginamai perduoti kitiems, nor jusiems statyti 42. Tik tina, kad šis metas, sutap s su Senamies io ir Friedricho priemies io sujungimu, gali pagr sti m rini pastat liekan priskyrim XVIII amžiui, nes iki tol, kaip jau buvo min ta, XVI XVII a. veik draudimas statyti m rinius pastatus, ir net ugniasieni m rijimas XVI a. pab. sukeldavo valdžios nepasitenkinim 43. V. Žulkus nurod m rin pastat Klaip dos senamiestyje, dabartiniame Tilt g. 6a sklype, buvus jau XVI a. pabaigoje 44. Min tame sklype namas pradžioje buvo 7,5 7,5 m dydžio. J pasta ius netrukus buvo išm ryti 5,5 4,2 m dydžio pamatai priestatui. Jo 4,0 3,5 m plote gal jo b ti priemen ir virtuv. Gyvenamoji patalpa buvo 6,0 6,0 m dydžio. Po namu rengtas r sys su akmens grindiniais ir vidiniu drenažu 45. Remiantis archeologini tyrim ataskaitomis 46, min tas pastatas 40 SPRAINAITIS, R. Kasty io g. 20, 22 ir D. Vandens g. 21 Klaip doje žvalgom j archeologini tyrim ataskaita. Klaip da, 1988. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 84, pg. m. 7972, p. 16 17. 41 SPRAINAITIS, R. Kurpi g. 1, Klaip doje. Archeologin s prieži ros ir fiksacijos ataskaita. Klaip da, 1981. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 72, pg. m. 7960, p. 11 13. 42 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 165. 43 Ibid., p. 98. 44 ŽULKUS, V. Viduramži Klaip da..., p. 60. 45 Ibid., p. 60. 46 ŽULKUS, V. Gyvenamasis namas Klaip doje, Pergal s g. 6a. Archeologini tyrim ataskaita. Klaip da, 1982. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 75, pg. m. 7963; ŽULKUS, V. Pergal s g. 6a Klaip doje. 60

buvo priskirtas tre iajam užstatymo horizontui, po kuriuo gl di dar trij XVI XVII a. medini karkasini užstatym liekanos. Stratigrafiškai pirminis užstatymas fiksuotas +1,0 m H abs lygyje (kas yra b dinga pirminio užstatymo Klaip dos senamiestyje lygmeniui), o m rinio pastato r sio grindys yra 2,2 m H abs lygyje. Toks kult rinio sluoksnio prieaugis, vyk s nuo pirminio užstatymo iki XVII XVIII a. sand ros, yra galimas ir atsekamas kituose Klaip dos senamies io sklypuose. Archeologini tyrim metu r syje aptiktos kokli duženos patenka XVII a. XVIII a. pr. datavimo interval. Galiausiai tiek stratigrafiškai, tiek chronologiškai Tilt g. 6a aptikti pastato pamatai vargu ar gali b ti priskirti XVI a. pabaigai. Išvados Klaip dos miesto archeologiniai pastat duomenys leidžia išskirti kokybin statybos per jim nuo medini prie m rini pastat. Pats papras iausias medini pastat tipas stulpin konstrukcija, datuojama XVI a. pr. Jau XVI XVII a. d l draudimo statyti m rinius pastatus plito karkasin s konstrukcijos namai. Pagrindinis pastato tipas žuolo medienos karkaso pastatas. Pagrindinis jo bruožas gana paprasti, kalki skiediniu nesurišti stamb s akmenys ar žuolin s kalad s, ant kuri buvo dedamas apatinis karkaso vainikas. Tik tina, kad jau XVI a. atsirado naujo tipo gyvenamasis karkasinis pastatas fachverkas, kuriam b dingi pamatai, plyt ir kalki skiedinio karkaso užpildas, o pirmas aukštas gali b ti m rinis. Dabartiniu metu žinoma, kad tokio tipo buvo archeologiškai ištirta Šv. Jono bažny ia. 1678 m. gaisras gali b ti s lygin riba, nuo kurios prasideda naujas Klaip dos pastat raidos etapas. žuolo medienos karkasin s konstrukcijos užleido pozicijas fachverkiniams ir m riniams pastatams. Šiuo metu n ra patikim archeologini duomen, pagal kuriuos b t galima datuoti kalki skiediniu rištus pamatus anks iau nei XVII a. pab. Išlik XVIII a. vidurio senamies io namai liudija, kad bent jau XVIII a. viduryje m riniai gyvenamieji namai ir greta j buv kin s paskirties fachverko pastatai mieste dominavo. M rin s statybos plitim galima b t sieti su XVIII a. pr. vykusiais kokybiniais miesto poky iais: Senamies io ir Friedricho priemies i sujungimu, 1717 m. prasid jusiu skatinimu užstatyti tuš ius sklypus. Literat ra BRAZAUSKAS, Mindaugas. XVI XVII a. Klaip dos senamies io kult rini sluoksni stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrim duomenys. Istorija, 2008, t. 69, p. 8 21. BUMBLAUSKAS, Alfredas. Senosios Lietuvos istorija 1009 1795. Vilnius, 2005. GENYS, Jonas. Klaip dos Frydricho priemies io urbanistin raida XVI XVIII amžiais. Architekt ros paminklai, 1988, t. 11, p. 25 32. GENYS, Jonas. Klaip dos kokliai ir j gamyba XVI XVII amžiuje. Architekt ros paminklai, 1984, t. 9, p. 53 58. GENYS, Jonas; ŽULKUS, Vladas. Fachverkini XVI a. pastat liekanos Klaip doje, Kurpi gatv je. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 51 57. JÄHNIG, Bernhart. Sakralin s topografijos vystymasis Klaip doje viduramžiais ir nauj j amži pradžioje. In Klaip dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip da, 1994, p. 17 30. JAROCKIS, Romas. Tyrin jimai Žvej g. 4, 6. Archeologiniai tyrin jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 332 334. Lietuvos architekt ros istorija. T. 1: Nuo seniausi laik iki XVII a. vidurio. Vilnius, 1987. Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001. Papildom archeologini tyrim ataskaita. Klaip da, 1982. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 76, pg. m. 7964. 61

MIŠKINIS, Algimantas. Klaip dos genez ir urbanistin raida iki XVII a. pabaigos. Architekt ros paminklai, 1979, t. 5, p. 19 36. MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius, 1991. MÜHRENBERG, Doris. The Lübeck Colloquium 1999 (Domestic Architecture) Summary. In Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001, S. 843 852. SAFRONOVAS, Vasilijus. Klaip dos miesto istorin s raidos bruožai. Klaip da, 2002. TATORIS, Jonas. Senoji Klaip da: urbanistin raida ir architekt ra iki 1939 met. Vilnius, 1994. VAINILAITIS, Valdas. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII XVII a. Daktaro disertacija. Vilnius, 2000. VYŠNI NAS, Vladas. Klaip dos senamies io pastat konstrukcij ypatumai. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 30 36. ZABIELA, Gintautas. Klaip dos Šv. Jono XVII a. bažny ia. Archeologiniai tyrin jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 258 265. ZEMBRICKIS, Johanas. Klaip dos istorija. T. 1: Klaip dos karališkojo Pr sijos j r ir prekybos miesto istorija. Klaip da, 2002. ŽULKUS, Vladas. XV XIX amži Klaip dos statybin keramika. Architekt ros paminklai, 1979, t. 5, p. 37 43. ŽULKUS, Vladas. Klaip dos istorijos ir topografijos bruožai XIII XVII a. (Archeologijos duomenimis). In Klaip dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip da, 1994, p. 5 16. ŽULKUS, Vladas. Klaip dos kult riniai sluoksniai. Architekt ros paminklai, 1982, t. 7, p. 6 12. ŽULKUS, Vladas. Klaip dos senojo miesto raidos modelis. Vilnius, 1991. ŽULKUS, Vladas. Viduramži Klaip da: miestas ir pilis, archeologija ir istorija. Vilnius, 2002.,. XII XIV., 1984. THE TYPES AND CHRONOLOGY OF THE 16 th 18 th CENTURY BUILDINGS OF KLAIP DA Mindaugas Brazauskas Klaip da University, Lithuania Summary Archaeological findings about buildings in Klaip da city allows identification of the radical transition period from wooden to masonry construction. The simplest type of wooden buildings the post-hole structure is dated to the early 16 th century. Already in the 16 th 18 th centuries, due to masonry construction prohibitions, frame structures were becoming wide spread. The major building type was oak timber frame construction. The major feature of such construction was either simple, massive rock foundations not bound with lime grout, or oak logs that were erected to form the base for the lower crown of the frame. It is likely that the new type timber framed construction with brick infill having the distinctive features of foundations and brick and lime grout frame infill, and, possibly a masonry ground storey, emerged by the 16 th century. Currently, it is known, that the archaeologically examined St. John s church was a building of the type specified above. The 1678 fire may be the relative point, from which the new stage of Klaip da buildings development took place. Oak timber frame construction made way for Fachwerk-type and masonry buildings. Currently, any reliable archaeological information, which could provide dates for lime grout bound foundations of periods earlier than the late 17 th century, is not available. The remaining old town buildings constructed in the 18 th century evidence the fact, that at least in the middle of the 18 th century, Fachwerk dwellings and stone dwellings were predominate in the town. The spread of masonry could be related to the radical changes, that took place in the town in the early 18 th century, i.e. the uniting of the Old Town and Friedrich suburbs, and the invitation issued in 1717 to urbanise empty land plots. teikta 2008 10 15 62