Bibliografinių nuorodų ir literatūros sąrašų sudarymas

LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Biblioteka Lina Šarlauskienė Bibliografinių nuorodų ir literatūros sąrašų sudarymas Metodiniai patarimai AKADEMIJA 2008 1

Lina Šarlauskienė BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠŲ SUDARYMAS Metodiniai patarimai Recenzavo: Laimutė Butkuvienė (LŢŪU biblioteka, Bibliografijos-informacijos sektorius) Dr. doc. Valdemaras Makutėnas (LŢŪU Ekonomikos ir vadybos fakultetas) Aprobuota: LŢŪU Metodinės komisijos posėdyje 2008 m. spalio 29 d., protokolo nr. 29. Lina Šarlauskienė, 2008 Lietuvos ţemės ūkio universitetas, 2008 2

TURINYS ĮVADAS... 4 1. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SUDARYMAS... 8 1.1. PAGRINDINĖS BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SUDARYMO TAISYKLĖS... 8 1.2. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ STRUKTŪRA... 9 1.3. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ ELEMENTAI... 10 1.3.1. Privalomi nuorodų elementai... 10 1.3.2. Kiti nuorodų elementai... 13 2. CITAVIMO METODAI IR LITERATŪROS SĄRAŠŲ SUDARYMAS... 14 2.1. PIRMOJO NUORODOS ELEMENTO IR DATOS METODAS... 14 2.2. NUMERUOJAMŲ NUORODŲ METODAS... 16 2.3. IŠTISINĖS PASTABŲ NUMERACIJOS METODAS... 17 3. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ PAVYZDŢIAI... 19 LITERATŪRA... 23 3

ĮVADAS Mokslo ir studijų darbams parengti yra naudojami įvairūs informacijos šaltiniai: vadovėliai, monografijos, moksliniai straipsniai, statistinė informacija, standartai ir t. t. Informacijos šaltinių naudojimas turi didelę įtaką mokslo ar studijų darbo kokybei. Labai svarbu informacijos šaltinius darbe naudoti etiškai, aiškiai atskiriant darbo autoriaus mintis ir kitų autorių publikuotą informaciją. Kiekvieno mokslo ar studijų darbo autorius asmeniškai atsako uţ darbo autorystę ir tinkamą naudotos literatūros citavimą. Svetimo darbo ar jo dalies panaudojimas kaip savo paties mokslo ar studijų darbe yra plagijavimas. Norint išvengti plagijavimo būtina pateikti nuorodas į darbe minimus ar cituojamus informacijos šaltinius. Nuorodos į informacijos šaltinius mokslo ir studijų darbuose pateikiamos ne tik teisiniais, bet ir moksliniais bei praktiniais tikslais. Panaudoti ir cituoti informacijos šaltiniai parodo, kaip autorius yra susipaţinęs su nagrinėjama tema, ar naudoja tinkamus informacijos šaltinius, ar gali pagrįsti darbe analizuojamas idėjas, pasirinktus tyrimo metodus ir pan. Naudotos literatūros sąrašai padeda surasti darbe naudotus šaltinius, patikrinti pateiktus faktus arba detaliau įsigilinti į cituotą informaciją. Bibliografinės nuorodos ir literatūros sąrašai turi būti pateikiami pagal taisykles. Pasaulyje egzistuoja įvairios bibliografinių nuorodų sudarymo taisyklės pagal tarptautinius bibliografinių nuorodų standartus ar citavimo stilius. Jų autoriai yra įvairios asociacijos, organizacijos, universitetai, mokslinių ţurnalų redakcijos. Citavimo stiliaus naudojimas gali priklausyti ir nuo mokslo srities. Pavyzdţiui, socialiniuose moksluose naudojamas Amerikos psichologijos asociacijos (APA), humanitariniuose moksluose Dabartinės kalbos asociacijos (MLA), medicinos ir biologijos moksluose Amerikos medicinos asociacijos (AMA) citavimo stilius. Visos bibliografinių nuorodų sudarymo taisyklės yra teisingos ir vartotinos. Naudojant bet kurias taisykles būtina laikytis nuostatos, kad darbo tekste ir literatūros sąraše pateiktos nuorodos turi padėti lengvai identifikuoti naudotus informacijos šaltinius. Autoriai konkrečiame mokslo ar studijų darbe turi naudoti vienas kurias nors taisykles, t. y. pateikti visų nuorodų elementus, naudoti skyrybos ţenklus, šriftus ir t. t. pagal tas pačias taisykles. Mokslininkai ir studentai bibliografinių nuorodų sudarymo taisykles ir citavimo metodus turi pasirinkti atsiţvelgdami į leidyklų, leidinių redaktorių kolegijų, darbo vadovų nurodymus ar institucijose nustatytus reikalavimus. Nesant nurodymų, rekomenduojama naudotis tarptautiniais standartais. 4

Lietuvoje bibliografinių nuorodų rengimui rekomenduojama naudoti LST ISO 690 ir LST ISO 690-2 standartus. Universiteto fakultetai rengia baigiamųjų darbų ruošimo ir įforminimo metodinius patarimus studentams, kuriuose reikalaujama naudotis minėtais standartais. Patarimuose daţniausiai būna pateikta tik trumpa informacija, svarbiausių dokumentų rūšių bibliografinių nuorodų pavyzdţiai ir daţniausiai tik vienas citavimo metodas, kuriuo reikia vadovautis studentams, todėl daţnai atsiranda neaiškumų, kaip parengti nuorodą nepaminėtiems metodiniuose patarimuose dokumentams. Mokslininkai ir dėstytojai norėtų ţinoti visus galimus citavimo ir nuorodų tekste pateikimo metodus, kuriuos galėtų naudoti sudarydami bibliografines nuorodas ir literatūros sąrašus vadovėliuose, monografijose ir kt. Šio leidinio tikslas padėti studentams, dėstytojams ir mokslininkams greitai ir lengvai įgyti ţinių, reikalingų sudarant bibliografines nuorodas ir literatūros sąrašus mokslo ir studijų darbuose. Leidinyje pateikta svarbiausia informacija, kuri nepakeičia minėtų standartų. Su juose pateiktais reikalavimais kiekvienas studijų ar mokslo darbų autorius gali susipaţinti savarankiškai. Leidinį sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje paaiškinami bibliografinių nuorodų sudarymo principai, pagrindiniai terminai, bibliografinių nuorodų elementai ir jų pateikimo tvarka, nuorodose naudojami skyrybos ţenklai. Antroje dalyje pateikiami citavimo metodai su pavyzdţiais ir literatūros sąrašų sudarymo pagrindinės taisyklės. Trečioje dalyje pateikiami įvairių dokumentų rūšių bibliografinių nuorodų pavyzdţiai. Rengiant šiuos metodinius patarimus iškilo šios srities terminų vartojimo problema. Lietuvoje vartojami įvairūs terminai citavimo metodams, nuorodoms tekste, literatūros sąrašui apibrėţti. Šios problemos atsirado dėl terminų vertimo į lietuvių kalbą ir dėl to, kad terminai turi keletą reikšmių lietuvių kalboje. Pavyzdţiui, terminas citations iš anglų kalbos verčiamas kaip nuorodos tekste, tekstinės išnašos, citatos. O išnašos daţnai suprantamos tik kaip pastaba teksto apačioje, citata kaip ištrauka iš teksto, nuoroda tekste asocijuojasi su bibliografine ar interneto nuoroda. Norint išvengti citavimo termino, kuris daţnai suprantamas kaip tikslus veikalo ţodţių pakartojimas, citavimo metodai įvairiuose darbuose apibrėţiami kaip bibliografinių nuorodų ir tekstinių išnašų ryšys, išnašų ir nuorodų tekste sąsajos su bibliografinėmis nuorodomis ir pan. Šiame leidinyje pasirinkti terminai, kurie atitinka tarptautinius standartus, aiškiausiai suprantami, daţnai vartojami (pvz., citavimo metodas). Pateikti terminų paaiškinimai skirti tik bendram supratimui, kuris reikalingas sudarant bibliografines nuorodas ir literatūros sąrašus. 5

TERMINŲ PAAIŠKINIMAI Antraštinis lapas (title-page) dokumento pradţios lapas, kuriame pateikti dokumentui atpaţinti būtini duomenys (pavadinimas, autoriaus pavardė ir kt.). Bibliografinė nuoroda (bibliographic reference) dokumentų, minimų ar cituojamų mokslo ir studijų darbuose, bibliografinis aprašas. Bibliografinis aprašas (bibliographical record) dokumentui, jo daliai ar keliems dokumentams atpaţinti ir apibūdinti reikalingų, standartine forma pateiktų duomenų visuma. Citata (quotation) tiksli ištrauka iš teksto ar kalbos kuriam nors samprotavimui ar įrodymui patvirtinti. Citavimas (citation) tikslus kurių nors autoriaus ar veikalo ţodţių pakartojimas; akademinėje aplinkoje citavimas dar suprantamas kaip išnašų ar nuorodų pateikimas į dokumentus, naudotus mokslo ir studijų darbams rengti. Citavimo metodas (citation method) išnašų arba nuorodų tekste sąsajų su sąraše esančiomis bibliografinėmis nuorodomis pateikimo būdas. Išnašose ar nuorodose tekste turi būti nurodyti duomenys, kurie uţtikrintų jų ir literatūros sąrašo atitikimą. Šią atitiktį galima uţtikrinti taikant vieną iš trijų metodų: pirmojo elemento ir datos, numeruojamų nuorodų, ištisinės pastabų numeracijos. Citavimo stilius (citation style) bibliografinių nuorodų ir sąrašų sudarymo būdas pagal nustatytas taisykles. Populiariausi uţsienyje citavimo stiliai yra APA, MLA, AMA ir kt. Dokumentas (document) laikmena, kurioje fiksuojama informacija. Dokumentas siaurąja prasme apibrėţiamas kaip koks nors oficialus raštas, nutarimas, aktas ir pan. Bibliotekininkystėje ir šiame leidinyje dokumento samprata yra platesnė: dokumentai gali būti rankraštiniai, spausdinti ir elektroniniai. Tai gali būti knygos, ţurnalai, disertacijos, straipsniai, interneto svetainės, diskai ir t. t. Elektroninis dokumentas (electronic document) elektroninio pavidalo dokumentas, prieinamas per kompiuterinę technologiją. Informacijos šaltinis (information source) ţmogus arba laikmena, iš kurių gauta informacija. Akademinėje aplinkoje informacijos šaltinis daţniausiai suprantamas kaip laikmena, kurioje yra uţfiksuota informacija, naudojama bei cituojama studijų ar mokslo darbuose. Daţnai vartojamas kaip naudotos literatūros ar dokumentų sinonimas. 6

Interaktyvus elektroninis dokumentas (interactive electronic document) dokumentas, kuriame yra dinamiška informacijos organizacija (pvz., tekstas su interneto nuorodomis), kompiuterinės komunikacijos galimybė ir pan. Pagal bibliografinių nuorodų standartą LST ISO 690 tai dokumentas, esantis internete (angl. online), todėl šiame leidinyje taip pat taikoma ši samprata. Išnaša arba nuoroda tekste (footnote, endnote, citation) trumpas uţrašas, nurodantis cituojamą ar minimą dokumentą. Gali būti įterpiamas tekste skliausteliuose, pastabose puslapio ar dokumento pabaigoje. Literatūra (literature) dokumentų tam tikru klausimu visuma. Literatūros sąrašas mokslo ar studijų darbuose cituotų ar minėtų dokumentų bibliografinių nuorodų sąrašas, kitaip dar daţnai įvardinamas kaip naudota literatūra, šaltiniai ir literatūra, bibliografija, bibliografijos sąrašas, nuorodos (angl. references, bibliography) ir kt. Serialinis leidinys (serial) bendras periodinių (ţurnalų, laikraščių, biuletenių), tęstinių ir serijinių leidinių pavadinimas. 7

1. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SUDARYMAS 1.1. Pagrindinės bibliografinių nuorodų sudarymo taisyklės Bibliografinė nuoroda bibliografinis aprašas, kuriame pateikiamos ţinios apie dokumentus, minimus ar cituojamus mokslo ir studijų darbuose. Ţinios apie dokumentus nuorodose turi būti pateikiamos pagal taisykles. Pirmiausia reikėtų ţinoti, kad visi cituojami ar minimi dokumentai yra aprašomi pagal antraštinį lapą, jo atitikmenį arba ekraną (elektroniniams dokumentams). Atitikmuo gali būti kompaktinio disko etiketė ir pan. Jeigu nėra antraštinio lapo (pvz., CD-ROM), tai būtinas ţinias galima pateikti iš pridedamųjų dokumentų arba pakuotės. Jokiais atvejais nuorodoje nereikalaujama informacijos, kurios nėra naudojamame šaltinyje. Nuorodoje pateiktos ţinios apibūdina konkretų dokumento egzempliorių, kuris buvo perţiūrimas ar vartojamas. Pavyzdţiui, nuorodoje į interneto dokumentą pateikiama informacija konkrečiai matytai versijai ir konkrečiai tinklo vietai, iš kurios ta versija buvo gauta. Daţnai lietuviškos pavardės uţsienio ţurnalų straipsniuose ar kitose uţsienio kalba išleistose publikacijose yra rašomos be lietuviškų raidţių. Nuorodoje autoriaus (-ių) pavardę (-es) reikia pateikti taip, kaip ji parašyta šaltinyje, nors ir būtų ţinoma teisinga lietuviška pavardė. Nuorodose pateikiamos ţinios yra vadinamos nuorodos elementais. Nuorodų elementai skirstomi į privalomus ir pageidaujamus, bet nebūtinus. Elementai nuorodose yra parenkami pagal dokumentų rūšis. Privalomus elementus pateikti nuorodose yra būtina. Todėl informaciją apie naudotus dokumentus reikia registruoti labai tiksliai, kad vėliau nereikėtų iš naujo ieškoti to paties šaltinio. Rekomenduojama į nuorodas įrašyti ir nebūtinus elementus, jei tokia informacija lengvai prieinama, nes tai gali padėti lengviau identifikuoti panaudotus dokumentus. Tada sudaromame literatūros sąraše pasirinktieji nebūtini elementai turi būti rašomi visose nuorodose. Pavyzdţiui, jeigu knygos nuorodoje po išleidimo vietos nuspręsta įrašyti leidėją, tai šį elementą reikėtų rašyti visų sąraše esančių knygų nuorodose. Jeigu nutarta knygoms nurodyti serijas, tai būtina nurodyti ir naudotų elektroninių dokumentų serijas ir pan. Sudarant nuorodas reikia atkreipti dėmesį į rašybą ir skyrybą. Didţiosios raidės nuorodose rašomos pagal tos kalbos, kuria pateikiama nuoroda, taisykles. Autoriaus pavardė nuorodose, pagal minėtus standartus, visada rašoma didţio- 8

siomis raidėmis. Nuorodose galima naudoti santrumpas. Autorių vardus galima trumpinti pateikiant tik jų inicialus, jeigu dėl to nebus sunku atpaţinti asmenį. Lietuvoje dokumentai kirilica netransliteruojami (nelotyninami). Nuorodas, pavyzdţiui, į rusų kalba išleistus dokumentus reikia pateikti rusų kalba. Jeigu cituojami šaltiniai kinų ar panašia kalba, reikia naudotis atitinkamais tarptautiniais transliteravimo standartais. Tada nuorodose galima pateikti tik transliteruotus duomenis arba rašyti juos šalia originalių duomenų lauţtiniuose skliaustuose. Visoms nuorodoms turi būti taikoma ta pati, nuosekli skyrybos sistema. Nuorodose elementams atskirti daţniausiai naudojami taškai ir kableliai. Gali būti naudojami kabliataškiai vienodiems elementams atskirti (pvz., kelių autorių duomenims), dvitaškiai, skliausteliai ir kt. Lauţtiniuose skliaustuose rašoma informacija, kuri pateikiama ne iš antraštinio lapo (pavyzdţiui, jei patys suskaičiuojame puslapius, rašome laikmenos rūšį ir nuorodos sudarymo datą elektroniniams dokumentas). Skirtingi šriftai naudojami norint išryškinti svarbius nuorodos elementus. Pavyzdţiui, antraštė (pavadinimas) rašoma kursyvu. Aprašant straipsnius iš knygų ir kitų panašių leidinių reikia prieš knygos antraštę rašyti ţodelį In arba Iš. 1.2. Bibliografinių nuorodų struktūra Šiame poskyryje pateiktos bendros bibliografinių nuorodų schemos svarbiausioms dokumentų rūšims. Įvairūs nuorodų variantai pateikti pavyzdţiuose 3 skyriuje. Schemose nurodyti elementai nuorodose rašomi, jeigu jie yra pateikti aprašomame dokumente (pvz., laida, standartinis numeris ir kt.). Visi nuorodų elementai yra aprašyti ir pateikti jų pavyzdţiai kitame poskyryje. Paryškintu šriftu schemose pateikti privalomi nuorodų elementai, kad būtų lengviau suprasti nuorodų struktūrą (iš tikrųjų nuorodose nereikia rašyti paryškintu šriftu). Bibliografinių nuorodų schemos: knygai: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Antraštė: paantraštė. Antrinė atsakomybė. Laida. Išleidimo vieta: Leidėjas, išleidimo metai. Apimtis. Serija. Pastabos. Standartinis numeris. straipsniui iš knygos: STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Straipsnio antraštė. Iš KNYGOS AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Knygos antraštė. Laida. Išleidimo vieta: Leidėjas, išleidimo metai, straipsnio puslapiai. 9

straipsniui iš ţurnalo, laikraščio ir kitų tęsiamųjų leidinių: STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Straipsnio antraštė. Leidinio antraštė. Išleidimo metai, tomas, numeris, straipsnio puslapiai. elektroninei knygai ir kitiems el. leidiniams: AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Antraštė: paantraštė [laikmenos rūšis]. Antrinė atsakomybė. Laida. Išleidimo vieta: Leidėjas, išleidimo metai, atnaujinimo ar pataisymo data [nuorodos sudarymo data]. Serija. Pastabos. Prieiga per... Standartinis numeris. straipsniui iš elektroninės knygos ir kitų el. leidinių: STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Straipsnio antraštė. Iš LEIDINIO AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Leidinio antraštė [laikmenos rūšis]. Laida. Išleidimo vieta: Leidėjas, išleidimo metai, atnaujinimo ar pataisymo data [nuorodos sudarymo data], straipsnio puslapiai. Pastabos. Prieiga per... Standartinis numeris. straipsniui iš elektroninio ţurnalo ir kitų tęsiamųjų el. leidinių: STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, Vardas. Straipsnio antraštė. Leidinio antraštė [laikmenos rūšis]. Išleidimo metai, tomas, numeris, atnaujinimo ar pataisymo data [nuorodos sudarymo data], straipsnio puslapiai. Prieiga per... Standartinis numeris. 1.3. Bibliografinių nuorodų elementai Nuorodose reikia pateikti elementus, kurie tinka konkrečiam dokumentui. Vieni elementai privalomi sudarant nuorodas knygoms, kiti ţurnalo straipsniui ir t. t. (ţr. 1.2. poskyryje bibliografinių nuorodų schemas). 1.3.1. Privalomi nuorodų elementai Autorius (Pirminė atsakomybė) Asmuo arba kolektyvas, atsakingas uţ leidinio ar publikacijos intelektinį turinį. Autoriaus pavardė rašoma kaip pateikta šaltinyje ir didţiosiomis raidėmis. Autoriaus vardą galima trumpinti pateikiant tik inicialą, jeigu dėl to nebus sunku atpaţinti asmenį. Po pavardės prieš vardą ar vardo inicialą (-us) dedamas kablelis, o kiekvieno autoriaus duomenims atskirti dedami kabliataškiai. Pavyzdţiui: RUMŠAS, P. RUMŠAS, Petras. RUMŠAS, Petras; VIČAS, Stasys. 10

Antraštė Laikmenos rūšis Laida (leidimas) Išleidimo duomenys RUMŠAS, P.; VIČAS, S. Jei yra daugiau nei trys autoriai, nurodomas tik pirmasis ir rašoma,,et al.. Pavyzdţiui: KUBILIUS, Vytautas, et al. KUBILIUS, V., et al. Kai autorius dokumente nenurodytas, nuorodos pradţioje rašoma antraštė. Kolektyvinis autorius (pvz., LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNI- VERSITETAS) nuorodose naudojamas retai ir pagal jį gali būti aprašomi oficialūs dokumentai (nuostatai, įstatai ir pan.). Knygos ar jos dalių, serialinio leidinio (ţurnalo, laikraščio, tęstinio leidinio), elektroninio leidinio ir pan. ar jų straipsnių pavadinimas. Bibliografinėje nuorodoje antraštė rašoma taip, kaip pateikta šaltinyje. Materiali dokumento forma. Šitas elementas privalomas elektroniniams dokumentams. Bibliografinėjė nuorodoje laikmenos rūšis rašoma lauţtiniuose skliausteliuose. Pavyzdţiai: [interaktyvus] [CD-ROM] [diskas]. Galima rašyti ir šaltinio rūšį, jeigu tai svarbu. Pavyzdţiui: [interaktyvi duomenų bazė] [prenumeruojama duomenų bazė] ir pan. Privalomas elementas, jeigu dokumentas išleistas ne kartą. Pavyzdţiui: 2-asis leid. 2 rd ed. Duomenys apie dokumento išleidimo (publikavimo) vietą, leidėją ir išleidimo metus. Pavyzdţiui: Vilnius: Alma littera, 2007. Jei spausdintame dokumente nenurodyta išleidimo vieta, rašoma santrumpa,,s.l.. Jei nenurodyti išleidimo metai, rašoma autoriaus teisių įsigijimo, spausdinimo ar apytikrė ţinoma data lauţtiniuose skliaustuose. Jeigu nenurodyti ir neţinomi net apytikriai išleidimo metai, rašoma santrumpa s.a. Interaktyvių elektroninių dokumentų išleidimo vieta, leidėjas ir išleidimo data gali būti praleidţiami, jei jų neįmanoma nustatyti iš dokumento. Tokiais atvejais būtinai reikia pateikti dokumento adresą tinkle. 11

Nuorodos sudarymo data Apimtis Įsigijimo sąlygos ir prieiga Standartinis numeris Šitas elementas privalomas interaktyviems elektroniniams dokumentams. Pavyzdţiui: [ţiūrėta 2007 m. rugsėjo 24 d.] Apimtis nurodoma puslapių, lapų skaičiumi, o daugiatomių leidinių tomų ar dalių skaičiumi ir pan. Straipsniams iš knygų ar knygų dalims reikia nurodyti vietą dokumente, t. y. cituotus puslapius. Pavyzdţiui: p. 32 56. Straipsniams iš laikraščių, ţurnalų ir kitų tęsiamųjų leidinių reikia nurodyti vietą dokumente: išleidimo metus, numerį arba tomą, puslapius. Pavyzdţiui: 2007, nr. 2, p. 69 78. Sudarant nuorodą knygai, apimtį (t. y. bendrą puslapių skaičių) rašyti nebūtina. Šitas elementas privalomas interaktyviems elektroniniams dokumentams. Nurodomas prieigos būdas ir vietos tinkle adresas. Pavyzdţiui: Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt/biblioteka>. Tarptautinis standartinis numeris indentifikuoja konkretų dokumentą. Pagal šį numerį dokumento galima ieškoti kataloguose, duomenų bazėse ir pan. Gali būti tarptautinis standartinis knygų numeris (ISBN), tarptautinis standartinis serialinių leidinių numeris (ISSN) ir kt. Jeigu cituojamoje ar minimoje knygoje, serialiniame leidinyje yra standartinis numeris, jis turi būti rašomas nuorodoje. Standartinis numeris rašomas nuorodos pabaigoje ir po jo dedamas taškas. Pavyzdţiui: ISBN 9955-545-29-1. Sudarant nuorodas dokumento dalims ar straipsniams, standartinį numerį rašyti nebūtina. 12

1.3.2. Kiti nuorodų elementai Paantraštė Antrinė atsakomybė Serija Pastabos Papildomi duomenys, paaiškinantys antraštę. Tai informacija apie leidinio tipą, paskirtį ir pan. Paantraštė rašoma tik tokiais atvejais, kai siekiama aiškumo (aprašant vadovėlius, konferencijų medţiagą, disertacijas ir pan.). Paantraštė nuorodoje rašoma po antraštės. Pavyzdţiui: Verslo ir vadybos įvadas: mokomoji knyga. Transporto rūšių sąveika: monografija. Asmenys ar kolektyvai, atlikę pagalbines funkcijas (redaktoriai, sudarytojai, vertėjai, dailininkai ir kt.). Retai nuorodose naudojamas elementas. Duomenys apie tokius asmenis ar kolektyvus yra rašomi nuorodoje po antraštės ir laikmenos rūšies. Pavyzdţiui: Iš vokiečių k. vertė Kęstutis Masiulis. Sudarė Audrius Aleknavičius. Parengė Virginija Gurskienė, Antanas Miknius. Redakcijos kolegija A. Motuzas, et al. Jei dokumentas priklauso numeruotai ar nenumeruotai serijai, pastarosios pavadinimas ir numeracija gali būti rašomi nuorodoje. Pavyzdţiui: Drąsiųjų keliai, nr. 150. Pastabos rašomos aprašomo dokumento kalba ir tik tada, jeigu reikia. Pavyzdţiui: Santr. angl. Iliustr. Bibliogr.: p. 43. 13

2. CITAVIMO METODAI IR LITERATŪROS SĄRAŠŲ SUDARYMAS Studijų ar mokslo darbo pabaigoje turi būti pateiktas literatūros sąrašas, o tekste išnašos ar trumpos nuorodos į kiekvieną literatūros sąraše pateiktą šaltinį. Išnašos ar nuorodos tekste susieja citatą su bibliografine nuoroda sąraše. Išnaša kaip pastaba pridedama puslapio pabaigoje. Trumpa nuoroda įterpiama į tekstą skliausteliuose. Jos paskirtis nurodyti dokumentą, iš kurio paimta citata ar perteiktos mintys, ir nurodyti tikslią vietą dokumente (konkretų puslapį ar puslapius). Studijų ar mokslo darbuose galima naudoti vieną iš trijų citavimo metodų: pirmojo nuorodos elemento ir datos metodas; numeruojamų nuorodų metodas; ištisinės pastabų numeracijos metodas. Studijų darbuose metodai naudojami pagal akademinių institucijų ar jų padalinių rekomendacijas, daţniausiai pateiktas metodinėse priemonėse. Mokslo darbuotojai, norintys publikuoti straipsnį ar monografiją, turi iš anksto pasidomėti, kokio metodo laikytis reikalauja leidinio redaktorių kolegija ar leidykla. Jeigu nėra nurodymų, darbo autorius gali pasirinkti kurį nors vieną iš trijų metodų. Literatūros sąraše turi būti nurodomi konkretūs naudoti dokumento puslapiai, o ne viso dokumento apimtis. Kai cituojamos kelios to paties dokumento vietos, tada sąraše nurodomas bendras puslapių skaičius, o citavimo vietose konkrečios cituojamos vietos puslapis. Ţinoma, reikia atsiţvelgti ir į šaltinio specifiką. Kartais nurodyti tikslią darbo dalį neprasminga ar neįmanoma (šaltinio apimtis labai maţa, naudojamas elektroninis šaltinis ar rankraštis ir pan.). 2.1. Pirmojo nuorodos elemento ir datos metodas Tekste lenktiniuose skliausteliuose pateikiamas pirmasis cituojamo ar minimo dokumento elementas (autorius ar antraštė) ir išleidimo metai. Jei reikia, po metų galima nurodyti puslapių numerius. Jei tokį pat elementą ir metus turi keli dokumentai, jie atskiriami maţosiomis raidėmis (a, b, c ir t. t.) po metų tuose pačiuose skliausteliuose. Jei pirmasis elementas įpinamas į tekstą, tai skliausteliuose nurodomi tik metai ir gali būti nurodomi cituojami puslapiai. Literatūros sąrašas pateikiamas darbo pabaigoje. Literatūros sąraše pateiktose nuorodose po autoriaus pavarde (jei nėra autoriaus, tai po antraštės) įterpiama 14

publikacijos data. Bibliografinės nuorodos rūšiuojamos autorių (o jei autoriai nenurodomi, antraščių) abėcėlės tvarka ir numeruojamos iš eilės. Pirmiausia sąraše pateikiamos nuorodos lotynišku šriftu (lietuvių, anglų ir kt. kalbomis), tada kitu šrifu, pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Tekstas: PAVYZDYS Oficialiuose dokumentuose informacijos visuomenė apibrėžiama kaip atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veiklą grindžianti žinojimu visuomenė, kurioje visi turi galimybę ir efektyviai naudoja informacines technologijas, nacionalinius ir globalinius skaitmeninius informacijos išteklius, o jos sudarytos valstybės ir savivaldos institucijos priima sprendimus, užtikrina gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą, pasitelkdamos šias technologijas ir išteklius (Lietuvos informacinės..., 2001). Mokslinėje literatūroje informacijos ar žinojimo visuomenės samprata pateikiama labai įvairiai. F. Webster (2002) sugrupavo įvairias koncepcijas į penkias grupes. Daugiausia mokslininkų analizuoja informacijos visuomenę technologiniu aspektu, nes informacinės technologijos įtakoja visas visuomenės veiklos sritis. Be to, gana sudėtinga pateikti įtikinamus visuomenės ekonominius, profesinius, kultūrinius ar erdvinius kitimo kriterijus. Nors lietuvių filosofas M. P. Šaulauskas teigia, kad apie informacijos visuomenę reikia iš principo mąstyti ne kaip apie technologinės, o kaip socialinės bendrabūvio sanklodos transformacijos padarinį. Mokslininkas mano, jog kiekybiniais sociometriniais metodais gauti rezultatai patys dar nieko nepasako apie tai, ką jie tikrumoje reiškia ir kiekybiškai neįmanoma ištirti vertybinės bendrabūvio struktūros (Šaulauskas, 2003a). Kultūrinių ar vertybinių nuostatų analizė atskleidžia įdomiausias šiuolaikinės visuomenės tendencijas. Pavyzdžiui, M. Castells (2005, p. 433) kelia hipotezę, kad tinklaveikos visuomenei yra būdingas biologinių bei socialinių ritmų, susijusių su gyvenimo ciklo samprata, irimas. Teigiama, kad šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi socialiniai bruožai, šalia relybės įsivyrauja virtualumas ir neįmanoma surasti autentiško būvio bei tikrosios reikšmės. Dėl to jos nebeieškoma ir plėtojasi malonumų kultūra (Baudrillard, 1994; Vattimo, 1991). Informacijos visuomenės studijos neabejotinai yra daugiadalykinės, tačiau socialinis-filosofinis požiūris galėtų padėti atskleisti svarbiausius klausimus: kodėl ir kuria linkme vystosi dabartinė visuomeninė situacija (Лукина, 2004). Apibendrinant daugelį teorijų ir koncepcijų galima padaryti išvadą, jog informacijos visuomenė tai visuomenė, pasiekusi tokį informacinių technologijų ir informacinių paslaugų įsisavinimo lygmenį, kai iš esmės keičiasi visų visuomenės gyvenimo sferų funkcionavimo pobūdis (Paliulis, Chlivickas, Pabedinskaitė, 2004), kai telematika virsta lemtingu kasdienės interakcijos sandu... ir staiga paliovusi tinkamai funkcionuoti, būtinai sukeltų radikalią esamos bendrabūvio sanklodos griūtį (Šaulauskas, 2003b). Literatūros sąrašas: 1. BAUDRILLARD, J. 1994. Simulacra and Simulation. Ann Arbor: The University of Michigan Press. ISBN 0472065211. 2. CASTELLS, M. 2005. Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. ISBN 9986-850-52-5. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 984 Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginis plano patvirtinimo. Valstybės žinios, 2001, nr. 71-2534. 15

4. PALIULIS, N. K.; CHLIVICKAS, E.; PABEDINSKAITĖ, A. 2004. Valdymas ir informacija. Vilnius: Technika. ISBN 9986-05-743-4. 5. ŠAULAUSKAS, M. P. 2003a. Informacijos visuomenės pastoliai: naujųjų vynmaišių beieškant. Problemos, nr. 63, p. 9 18. 6. ŠAULAUSKAS, M. P. 2003b. Informacijos visuomenės samprata: senųjų vynmaišių gniaužtai. Problemos, nr. 64, p. 64 73. 7. VATTIMO, G. 1991. The End of Modernity. Baltimore: The John Hopkins University Press. ISBN 0801843170. 8. WEBSTER, F. 2002. Theories of the Information Society. 2 nd ed. London New York: Routledge. ISBN 0-415-28201-2. 9. ЛУКИНА, Н. П. 2004. Информационное общество: состояние и перспективы социально-философского исследования. Гуманитарная информатика [interaktyvus]. Вып. 1 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://huminf.tsu.ru/e-jurnal/magazine/1/lukina.htm>. 2.2. Numeruojamų nuorodų metodas Literatūros sąrašas pateikiamas darbo pabaigoje. Literatūros sąraše bibliografinės nuorodos rūšiuojamos autorių (o jei autoriai nenurodomi, antraščių) abėcėlės tvarka ir numeruojamos iš eilės. Pirmiausia sąraše pateikiamos nuorodos lotynišku šriftu (lietuvių, anglų ir kt. kalbomis), tada kitais šriftais, pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Tekste lauţtiniuose skliausteliuose rašomas minimo dokumento numeris iš literatūros sąrašo. Tekstas: PAVYZDYS Oficialiuose dokumentuose informacijos visuomenė apibrėžiama kaip atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veiklą grindžianti žinojimu visuomenė, kurioje visi turi galimybę ir efektyviai naudoja informacines technologijas, nacionalinius ir globalinius skaitmeninius informacijos išteklius, o jos sudarytos valstybės ir savivaldos institucijos priima sprendimus, užtikrina gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą, pasitelkdamos šias technologijas ir išteklius [3]. Mokslinėje literatūroje informacijos ar žinojimo visuomenės samprata pateikiama labai įvairiai. F. Webster sugrupavo įvairias koncepcijas į penkias grupes [8]. Daugiausia mokslininkų analizuoja informacijos visuomenę technologiniu aspektu, nes informacinės technologijos įtakoja visas visuomenės veiklos sritis. Be to, gana sudėtinga pateikti įtikinamus visuomenės ekonominius, profesinius, kultūrinius ar erdvinius kitimo kriterijus. Nors lietuvių filosofas M. P. Šaulauskas teigia, kad apie informacijos visuomenę reikia iš principo mąstyti ne kaip apie technologinės, o kaip socialinės bendrabūvio sanklodos transformacijos padarinį. Mokslininkas mano, jog kiekybiniais sociometriniais metodais gauti rezultatai patys dar nieko nepasako apie tai, ką jie tikrumoje reiškia ir kiekybiškai neįmanoma ištirti vertybinės bendrabūvio struktūros [5]. Kultūrinių ar vertybinių nuostatų analizė atskleidžia įdomiausias šiuolaikinės visuomenės tendencijas. Pavyzdžiui, M. Castells kelia hipotezę, kad tinklaveikos visuomenei yra būdingas biologinių bei socialinių ritmų, susijusių su gyvenimo ciklo samprata, irimas [2]. Tei- 16

giama, kad šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi socialiniai bruožai, šalia relybės įsivyrauja virtualumas ir neįmanoma surasti autentiško būvio bei tikrosios reikšmės. Dėl to jos nebeieškoma ir plėtojasi malonumų kultūra [1, 7]. Informacijos visuomenės studijos neabejotinai yra daugiadalykinės, tačiau socialinis-filosofinis požiūris galėtų padėti atskleisti svarbiausius klausimus: kodėl ir kuria linkme vystosi dabartinė visuomeninė situacija [9]. Apibendrinant daugelį teorijų ir koncepcijų galima padaryti išvadą, jog informacijos visuomenė tai visuomenė, pasiekusi tokį informacinių technologijų ir informacinių paslaugų įsisavinimo lygmenį, kai iš esmės keičiasi visų visuomenės gyvenimo sferų funkcionavimo pobūdis [4], kai visuomenėje telematika virsta lemtingu kasdienės interakcijos sandu... ir staiga paliovusi tinkamai funkcionuoti, būtinai sukeltų radikalią esamos bendrabūvio sanklodos griūtį [6]. Literatūros sąrašas: 1. BAUDRILLARD, J. Simulacra and Simulation. Ann Arbor: The University of Michigan Press, 1994. ISBN 0472065211. 2. CASTELLS, M. Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005, p. 433. ISBN 9986-850-52-5. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 984 Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginis plano patvirtinimo. Valstybės žinios, 2001, nr. 71-2534. 4. PALIULIS, N. K.; CHLIVICKAS, E.; PABEDINSKAITĖ, A. Valdymas ir informacija. Vilnius: Technika, 2004. ISBN 9986-05-743-4. 5. ŠAULAUSKAS, M. P. Informacijos visuomenės pastoliai: naujųjų vynmaišių beieškant. Problemos, 2003, nr. 63, p. 9 18. 6. ŠAULAUSKAS, M. P. Informacijos visuomenės samprata: senųjų vynmaišių gniaužtai. Problemos, 2003, nr. 64, p. 64 73. 7. VATTIMO, G. The End of Modernity. Baltimore: The John Hopkins University Press, 1991. ISBN 0801843170. 8. WEBSTER, F. Theories of the Information Society. 2 nd ed. London New York: Routledge, 2002. ISBN 0-415-28201-2. 9. ЛУКИНА, Н. П. Информационное общество: состояние и перспективы социальнофилософского исследования. Гуманитарная информатика [interaktyvus]. 2004. Вып. 1 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://huminf.tsu.ru/ejurnal/magazine/1/lukina.htm>. 2.3. Ištisinės pastabų numeracijos metodas Šis metodas daţniausiai naudojamas didelės apimties mokslo darbuose (monografijose, studijose ir pan.), kad būtų galima paprasčiau surasti cituojamų ar minimų šaltinių nuorodas. Tekste po citatos ar minčių iš dokumento iškeliamas skaičius. Jis atitinka cituojamo ar minimo dokumento nuorodą, kuri pateikiama pastabose puslapio apačioje, skyriaus ar viso darbo pabaigoje. Viso darbo pabaigoje turi būti pateiktas abėcėlinis literatūros sąrašas. 17

Pirmą kartą cituojant ar minint dokumentą, bibliografinėje nuorodoje turėtų būti visi privalomi elementai. Cituojant ar minint šaltinį antrą kartą ir daugiau, pastaboje pateikta nuoroda trumpinama. Pavyzdţiui: 6 ŠAULAUSKAS, išnaša 3. 6 ŠAULAUSKAS, išnaša 3, p. 14. PAVYZDYS Tekstas ir bibliografinės nuorodos puslapio apačioje: Oficialiuose dokumentuose informacijos visuomenė apibrėžiama kaip atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veiklą grindžianti žinojimu visuomenė, kurioje visi turi galimybę ir efektyviai naudoja informacines technologijas, nacionalinius ir globalinius skaitmeninius informacijos išteklius, o jos sudarytos valstybės ir savivaldos institucijos priima sprendimus, užtikrina gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą, pasitelkdamos šias technologijas ir išteklius 1. Mokslinėje literatūroje informacijos ar žinojimo visuomenės samprata pateikiama labai įvairiai. F. Webster sugrupavo įvairias koncepcijas į penkias grupes 2. Daugiausia mokslininkų analizuoja informacijos visuomenę technologiniu aspektu, nes informacinės technologijos įtakoja visas visuomenės veiklos sritis. Be to, gana sudėtinga pateikti įtikinamus visuomenės ekonominius, profesinius, kultūrinius ar erdvinius kitimo kriterijus. Nors lietuvių filosofas M. P. Šaulauskas teigia, kad apie informacijos visuomenę reikia iš principo mąstyti ne kaip apie technologinės, o kaip socialinės bendrabūvio sanklodos transformacijos padarinį. Mokslininkas mano, jog kiekybiniais sociometriniais metodais gauti rezultatai patys dar nieko nepasako apie tai, ką jie tikrumoje reiškia ir kiekybiškai neįmanoma ištirti vertybinės bendrabūvio struktūros 3. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 984 Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginis plano patvirtinimo. Valstybės žinios, 2001, nr. 71-2534. 2 WEBSTER, F. Theories of the Information Society. 2 nd ed. London, 2002. ISBN 0-415-28201-2. 3 ŠAULAUSKAS, M. P. Informacijos visuomenės pastoliai: naujųjų vynmaišių beieškant. Problemos, 2003, nr. 63, p. 9 18. 18

3. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ PAVYZDŢIAI Vieno autoriaus knyga Dviejų ar trijų autorių knyga Keturių ir daugiau autorių knyga Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nenurodytas) Knyga, kurioje nurodyta laida (leidimas) Knyga su paantrašte Disertacija Spausdinti dokumentai JANIŪNAITĖ, B. Piliečių inovacinė kultūra. Kaunas, 2007. ISBN 9955-25-162-X. SOWA, J. F. Knowledge Representation. Pacific Grove, 2000. ISBN 0-534-94965-7. KRIŠČIŪNAS, K.; DAUGĖLIENĖ, R. Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių skvarba ir raiška. Kaunas, 2006. ISBN 9955-25-058-5. PROBST, G.; RAUB, S.; ROMHARDT, K. Žinių vadyba: sekmės komponentai. Vilnius, 2006. ISBN 9955-443- 26-X. KUBILIUS, V., et al. Lithuanian literature. Vilnius, 1997. ISBN 5-415-00503-X. JURGINIS, J., et al. Lietuvių etnogenezė. Vilnius, 1987. Žinių vadyba: Europos regionų patirtis ir problemos. Vilnius, 2005. ISBN 9986-9307-2-3. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA. Lietuvos mokslų akademijos statutas. [Vilnius]: Lietuvos mokslų akademija, 2003. Multilingual glossary of language testing terms. Cambridge, 1998. ISBN 0-521-65877-2. KASIULIS, J.; BARVYDIENĖ, V. Vadovavimo psichologija. 4-asis leid. Kaunas, 2005. ISBN 9955-09-078-2. HUTT, M. D.; SPEH, T. W. Business Marketing Management: B2B. 9 th ed. Mason (Ohio), 2007. ISBN 0-324-36104-1. GIMŢAUSKIENĖ, E. Organizacijų veiklos vertinimo sistemos: monografija. Kaunas, 2007. ISBN 978-9955-282-5. GINEVIČIUS, R.; SŪDŢIUS, V. Organizacijų teorija: vadovėlis. Vilnius, 2007. ISBN 978-9955-28-150-4. Pastatų projektavimas: metodiniai patarimai. Akademija: LŢŪU Leidybos centras, 2005. POCIUS, S. Drėgmės ir nitratų dinamika sausinamame dirvožemyje: daktaro disertacija: technologijos mokslai, aplinkos inţinerija ir kraštotvarka (04T). Lietuvos ţemės ūkio universitetas, 2006. JANAVIČIENĖ, D. Universitetų informacinė infrastruktūra: daktaro disertacija. Vilnius, 2001. 19

Disertacijos santrauka Konferencijų ar seminarų medţiaga Daugiatomis leidinys Daugiatomio leidinio tomas arba dalis Standartas Patentas Knygos nuoroda su nebūtinais elementais: antrine atsakomybe, leidykla, puslapiais, serija, pastabomis (rašomi, jeigu svarbu) Spausdinti dokumentai POCIUS, S. Water and nitrate dynamics in drained soil: summary of doctoral dissertation: environmental engineering and landscape Management (04 T). Akademija: LŢŪU Leidybos centras, 2006. KAPOČIUS, K. Veiklos taisyklių struktūrizavimo modeliai ir jų taikymas kuriant informacijos sistemas: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 2006. Ekologiška produkcija ir jos kokybės gerinimas: tarptautinės mokslinės konferencijos medţiaga. Akademija, Kauno r., 2005. Advanced Learning Technologies and Applications: conference proceedings. Kaunas, 2007. ISBN 978-9955-751-07-9. AMBRASAS, V. Fizika. Akademija: LŢŪU Leidybos centras, 2002. 2 d. MORISON, S. E.; COMMAGER, H. S.; LEUCHTENBURG, W.E. The Growth of the American Republic. New York, 1980. 2 vols. ŠVITRA, D. Aukštosios matematikos praktikumas. D. 1. Algebra, geometrija, analizė. Vilnius, 2005. 194 p. ISBN 9955-491-91-4. Lietuvių enciklopedija. T. 32. Bostonas, 1965. 544 p. LST ISO 15836:2007. Informacija ir dokumentai. Dublin Core metaduomenų elementų grupė (tapatus ISO 15836:2003). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2007. UŢDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ KATRA. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl 7 : G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001 10 25. DESCARTES, R. Sielos aistros. Iš prancūzų k. vertė Linas Rybelis. Vilnius: Pradai, 2002. 231 p. Filosofijos klasika. Versta iš: Passions de l âme. ISBN 9986-943-77-9. Žemės grąžinimo ir pardavimo byla: straipsnių rinkinys ţemės reformos klausimais. Parengė Pranas Aleknavičius. Vilnius: Jandrija, 2005. 298 p. Iliustr., ţml. ISBN 9955-431-22-9. LOMINADZE, D. G. Cyclotron waves in plasma. Translated by A. Dellis; edited by S. Hamberger. 1st ed. Oxford: Pergamon Press, 1981. 206 p. International series in natural philosophy. ISBN 0-08-021680-3. 20

Straipsnis iš laikraščio Straipsnis iš ţurnalo ar tęstinio mokslo leidinio Straipsnis ar skyrius iš knygos, daugiatomio leidinio, konferencijų medţiagos Straipsniai iš spausdintų dokumentų VELIČKA, R. Mūsų Alma Mater absolvento kelias su ţiniomis ir patirtimi. Žemyna, 2005, nr. 16-17, p. 6. BASANAVIČIUS, J. Lietuvių mokslo draugijos dešimties metų apyskaita. Lietuvos aidas, 1917, lapkričio 6. ČIULEVIČIENĖ, V. Ţemės ūkio reforma ir statistika. Mokslas ir gyvenimas, 2004, nr. 9, p. 34. LIBERIENĖ, O.; ŢEMAITIENĖ, V. Informacinės visuomenės raida ir perspektyvos Lietuvoje. Vagos, 2007, nr. 74 (27), p. 40 45. MAŢVILA, J.; VAIČYS, M.; BUIVYDAITĖ, V. Naujausi Lietuvos dirvoţemių genetiniai tyrimai. Žemės ūkio mokslai, 2003, nr. 4, p. 19 31. AUGUSTAITIS, A., et al. Trend in Ambient Ozone and an Attempt to Detect Its Effect on Biota in Forest Ecosystem: Step I of Lithuanian Studies. TheScientificWorldJOURNAL, 2007, vol. 7, p. 37 46. VELICH- KA, R.; RIMKEVICHENE, M.; MARTSINKYAVICHENE, A. Changes in the properties of a loamy Gleyic Cambisol as related to the saturation of crop rotations with rape. Eurasian Soil Science, 2006, vol. 39, no. 9, p. 1002 2293. MOTUZAS, A.; VAIČYS, M. Blizgaţemiai. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 3, p. 290. IVAVIČIŪTĖ, G. Protected areas and their land use in Lithuania. Iš Baltijos šalių žemėtvarka 2007: tarptautinės mokslinės metodinės konferencijos pranešimai. Akademija, 2007, p. 29 37. HANCOCK, M. D.; PETERS, B. G. European Union: where is the power. In HANCOCK, M.D., et al. Politics in Europe. Washington: CQ Press, 2007, p. 582 600. 21

El. knyga, duomenų bazė, kompiuterio programa ar kiti el. dokumentai El. knygos ar kitų el. dokumentų dalis Straipsnis iš el. ţurnalo ar tęstinio mokslo leidinio Straipsnis iš el. knygos ar kitų el. dokumentų Elektroniniai dokumentai Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Vilnius, 2005 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>. ISBN 9986-668-98-0. URBONAS, V. Organizacijos žinių valdymo informacinių sistemų integracija: magistro tezės [interaktyvus]. Kaunas, 2005 [ţiūrėta 2007 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://submit.library.lt//etd-afiles/ktu/etd-labt20050530-154828- 31289/unrestricted/Urbonas_MagistrinisDarbas_050530.pdf>. SUBER, P. Open Access Overview [interaktyvus]. 2004-06-21, atnaujinta 2007-06-19 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.earlham.edu/~peters/fos/overview.htm>. Lietuviškos knygos metai [CD-ROM]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1998. ISBN 9986-680-09-3. Tautos kilmė [interaktyvus]. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. XLI. Ţemaitija. Prieiga per internetą: <http://www.musicalia.lt/meli/index.php?id=73>. HAROLD, E. R. XML Bible [interaktyvus]. 2 nd ed. 2001 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Chapter 17. XSL Transformations. Prieiga per internetą: <http://www.cafeconleche.org/books/bible2/chapters/ch17.html>. Straipsniai (teikiniai) iš elektroninių dokumentų OTAS, A. Kompiuterinio raštingumo tyrimai Lietuvoje. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2007, t. 42-43 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.], p. 50 55. Prieiga per internetą: <http://www.leidykla.eu/fileadmin/informacijos_mokslai/42-43/50-55.pdf>. ISSN 1392-0561. SARLAUSKIENE, L. Lithuanian on-line periodicals on the World Wide Web. Information Research [interaktyvus]. 2001, vol. 6, no. 3 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://informationr.net/ir/6-3/paper106.html>. MAŢVYDAS, M. Katekizmas: parinkti puslapiai. Iš Lietuviškos knygos metai [interaktyvus]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/puslapiai/katekizmas.lt.htm>. LABT katalogas. Iš LŽŪU biblioteka [interaktyvus]. LŢŪU, 2007 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt/biblioteka/lt/16363>. 22

LITERATŪRA 1. Bibliografinės nuorodos, jų sąrašai, sąsajos su tekstu. Iš VDU biblioteka [interaktyvus]. VDU, 2007 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://biblioteka.vdu.lt/b-help.htm>. 2. Excerpts from International Standard ISO 690:1987 [interaktyvus]. ISO, 2004 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.collectionscanada.gc.ca/iso/tc46sc9/standard/690-1e.htm>. 3. Excerpts from International Standard ISO 690-2 [interaktyvus]. ISO, 2004 [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.collectionscanada.gc.ca/iso/tc46sc9/standard/690-2e.htm>. 4. YUPING, L.; SHRUM, L. J. What is Interactivity and is it Always Such a Good Thing? Implications of Definition, Person, and Situation for the Influence of Interactivity on Advertising Effectiveness [interaktyvus]. Journal of Advertising, 2002, 31 (4) [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.], p. 53 64. Prieiga per internetą: <http://www.yupingliu.com/liu_shrum_interactivity.pdf>. 5. JANONIS, O. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika: pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2 [interaktyvus]. Vilnius, 2005 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vpu.lt/bibl/file/janonis.pdf>. ISBN 9986-19-775-9. 6. Knygotyra: enciklopedinis ţodynas. Vilnius: Alma littera, 1997. ISBN 9986023521. 7. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>. ISBN 9986-668-98-0. 8. LST ISO 690. Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara (tapatus ISO 690:1987). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2002. IV; 20 p. 9. LST ISO 690-2. Informacija ir dokumentai. Bibliografinės nuorodos. 2- oji dalis. Elektroniniai dokumentai ir jų dalys. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 1999. V; 20 p. 10. Style Manuals & Citation Methods [interaktyvus]. University Library, California State University [atnaujinta 2007-12-09], [ţiūrėta 2007 m. gruodţio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.csulb.edu/library/eref/vref/style.html>. 23

SL 399. 2008 11 25. Sp.l. 1,5. Uţsakymo Nr. 100. Leido LŢŪU Leidybos centras 2008. Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r. 24