S TATYBA 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 2 4 d., straipsnių rinkinys XX a. ŽYMIŲ ARCHITEKTŲ IR INŽINIERIŲ, DARIUSIŲ ĮTAKĄ KONSTRUKCINIAMS SPRENDINIAMS, DARBŲ ANALIZĖ Vytautas Augustinavičius¹, Juozapas Šipalis² ¹Magistrantas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas El. p. va@vas.lt ²Docentas, daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija. Šiame straipsnyje chronologine tvarka apžvelgiamos architektų ir inžinierių architektų biografijos, nagrinėjama, kokiais principais jie vadovavosi kurdami. Straipsnyje apžvelgiama XX a. žymių architektų, dariusių įtaką konstrukciniams sprendiniams, kūryba. Nagrinėjama, kiek jie galėjo paveikti vienokius ar kitokius konstrukcinius sprendinius, jų atsiradimą bei tobulinimą. Nagrinėjama ne tik kūrybos, bet ir jų pedagoginės veiklos įtaka architektūros ir konstrukcijų raidai. Įvadas XX a. davė pasauliui daug naujovių. Sparti daugelio mokslo šakų raida pateikė nemažai naujo. XX a. vietoje nestovėjo ir architektūra. Šiame amžiuje kūrę architektai taikė naujausius išradimus. Keli to laikotarpio pastatai priverčia stebėtis konstrukciniais sprendiniais ar net dekonstrukcionizmu. Architektūra pateikė nemažai pavyzdžių, kad neįmanomi dalykai virsta realiais. Tačiau naujos medžiagos pačios niekada nesukuria stebuklų. Ir niekuomet to nedarė. Praeityje statybos ir architektūros novatoriai puikiai derindavo grynai tradicines ir gerai išbandytas medžiagas, pavyzdžiui, akmenį ir geležį, o vėliau plieną ir gelžbetonį. Dabar gyvename amžiuje, kai techniškai viskas įmanoma už tam tikrą kainą. Bokštai gali kilti aukščiau, centrinės tiltų perdangos gali būti tie- 257
siamos ilgesnės, o tuneliai nusidriekti dar keletą kilometrų, tačiau šias galimybes galų gale labai apriboja smarkiai didėjanti kaina, sudėtingas konstravimas ar kas labiausiai tikėtina menka galutinė praktinė nauda. Neabejotinai vienas iš įdomesnių dalykų yra tas, kaip statybos technologija padėjo išlaisvinti formą. Frankas Gehry Bilbao mieste (o iš tikrųjų kur panorėjęs) galėjo įgyvendinti bet kokią savo vaizduotės sukurtą formą, padedamas kompiuterių, paverčiančių ją statybiniais komponentais. Kompiuteriai net sužymi juos brūkšniniais kodais, kad pagreitintų jų surinkimą reikiamoje vietoje, kaip tai padarė Bilbao statinyje. XX a. architektų ir inžinierių, padariusių įtaką konstrukciniams sprendiniams, darbų analizė Luisas Henris Salivanas (Louis Henri Sullivan), 1956 1924 Inžinierius architektas, gimęs Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1872 m. įstojo į Masačusetso technologijų institutą (Massachusetts Institute of Technology), tačiau praėjus vos metams savo studijas nutraukė ir išvyko į Filadelfiją, kur įsidarbino pas architektus Frenką Furnesą (Frank Furness) ir Džordža Hevitą (George Hewitt). 1874 m. išvyko studijuoti į Paryžių (Ecole des Beaux-Arts), tačiau ir ten mokslų nebaigė. 1875 m. grįžo į Čikagą, kur įsidarbino braižytoju firmoje Joseph S. Johnston & John Edelman. 1879 m. Salivanas paliko šią firmą ir įsidarbino firmoje Dankmar Adler, kuri 1883 m. buvo pervadinta į Adler & Sullivan. Ši firma savo egzistavimo laikotarpiu sukūrė daugiau nei 180 pastatų projektų, daugiausia tai buvo gyvenamieji ir komerciniai pastatai, tačiau tarp jų buvo ir teatras, auditorija bei laidojimo namai. 1895 m. Denkmaras Adleris (Dankmar Adler) paliko firmą. Nuo tada Henris Salivanas pradėjo dirbti vienas, tačiau jo kaip architekto karjera ėjo vis blogyn. Nepaisant to, XIX ir XX a. sankirtoje jis suprojektavo vieną geriausių savo pastatų. Tai buvo biurų pastatas Schlesinger and Mayer, dabar žinomas kaip Carson Pirie Scott & Company pastatas (1 pav.). 258
1 pav. Carson Pirie Scott & Company pastatas Carson Pirie Scott & Company pastate Henris Salivanas suprojektavo iki šiol nenaudotą karkasinio namo konstrukcinę schemą. Šiame pastate panaudotas ne visas metalinis karkasas. Inžinierius architektas Henris Salivanas siekė atsikratyti konstrukcinių sienų, kurios jam atrodė masyvios ir varžančios architektūrinės išraiškos galimybes. Pavykus atsikratyti laikančiųjų sienų buvo pasiekti iki šiol neregėti langų matmenys. Carson Pirie Scott & Company pastatą galima laikyti surenkamųjų karkasinių namų pradininku. Pieras Luidžis Nervis (Pier Luigi Nervi), 1891 1979 Italų inžinierius architektas. 1913 m. baigė civilinės inžinerijos studijas Bolonijos universitete. Projektuotojas didelę savo gyvenimo dalį paskyrė gelžbetoniui. Nervis panaudojo gelžbetonį dideliam tarpatramiui perdengti, priešingai nei kiti, kurie naudojo metalą. 1939 m. suprojektavo lėktuvų angarą Italijoje (2 pav.). 259
2 pav. Lėktuvų angaras Gelžbetonio naudojimo galimybes pademonstravo ir kituose savo darbuose, vienas jų Sporto rūmai Italijoje (3 pav.), kurį jis suprojektavo 1957 m. 3 pav. Sporto rūmai Nervi tikėjo, kad architektūra ir inžinerija tai dvi dalys, kurios sudaro visumą. Jo manymu, norint pastatyti gerą pastatą, svarbu išmanyti statybines medžiagas, gamtą ir konstrukcijas. Šie veiksniai svarbūs, norint suvokti architektūrą. Jo kaip teoretiko darbai žavi jo pasiekėjus. Valteris Gropiusas (Walter Gropius), 1883 1969 Vokiečių ir JAV architektas pedagogas. Kaip architektas nebuvo labai produktyvus ir jo darbai nepaplito po pasaulį. 1903 m. įstojo į Miuncheno technikos universitetą. Savo kaip architekto praktiką pradėjo tuo metu žymiausio Vokietijos architekto Peterio Barenso 260
(Peter Bahrens) projektavimo biure 1907 m. Jau po trejų metų, 1910 m., atidarė savo projektavimo firmą. Pirmąjį savo pastatą suprojektavo 1911 m. bendradarbiaudamas su Adolfu Mayeriu (Adolf Mayer). Tai buvo Fagus batų raiščių fabrikas. Šis pastatas nepaprastai modernus kūrinys, jame pirmą kartą padaryta stiklinė pastato siena (4 pav., a). Struktūra plieno rėmai, be jokių svorį laikančių sienų. Fagus fabrike bestruktūrė sienos funkcija išryškinta taip stipriai, kad net ir kampai panaikinti, o stiklas sueina į vieną tašką (4 pav.). a b 4 pav. Fagus batų raiščių fabrikas; a pastato nuotrauka; b stiklinis kampas Architektas 1919 m. įkūrė Bauhauzo (Bauhaus) mokyklą, sujungdamas senąją Dailiųjų menų akademiją su Taikomojo meno mokykla. Bauhauzo ištakos lėmė tai, kad čia buvo siekiama derinti menininko kūrybą su amatininko meistriškumu, suprantant tai kaip kelią vokiečių kultūrai atnaujinti. Ši koncepcija buvo išdėstyta pirmajame mokyklos steigimo manifeste aiškinant, kad ateities statinį reikia vertinti kaip kompleksinę veiklą, kuriai būtina sutelkti visas menininkų ir amatininkų galias, tik tada jis bus techniškai ir meniškai vientisas. 1924 m. Bauhauzo mokykla persikėlė į naują buveinę Desau mieste. 1925 m. Valteris Gropiusas gavo progą įgyvendinti seniai 261
puoselėtas idėjas, projektuodamas naują Bauhauzo pastatą (5 pav.), sukurti visapusiškai modernų statinį. 5 pav. Bauhauzo mokyklos pastatas Desau mieste 1909 m. Valteris Gropiusas pasiūlė pritaikyti tipizacijos ir standartizacijos principus gyvenamųjų namų statyboje. Gyvenamosios statybos industrializacija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei kiekviename projekte bus taikomi tipizuoti konstrukciniai elementai, o tai padės sukurti serijinę gamybą. Jis teigė, kad tik įvairiai derinant šiuos elementus, bus galima patenkinti žmonių poreikius: sukurti skirtingus namus. Jis pirmas iškėlė ir pagrindė mintį, kad iš standartinių elementų galima sukurti įvairios išvaizdos pastatus. Liudvigas Miesas van der Roe (Ludwig Mies van der Rohe), 1886 1969 Vokietijos ir JAV architektas racionalistas. 1905 1907 m. dirbo žymaus dizainerio Bruno Paulo (Bruno Paul) biure, neturėdamas jokio architektūrinio išsilavinimo. 1908 m. pradėjo dirbti Peterio Barenso projektavimo biure, kur jame susipažino su Valteriu Gropiusu, o 1912 m. pradėjo dirbti savarankiškai. 1930 m. perėmė iš Valterio Gropiuso vadovavimą Bauhauzo mokykloje. Architektas siekė pastato fasadus išlaisvinti nuo masyvių sienų ir apvilkti juos stiklo fasadais. Tai puikiausiai atsispindi jo darbuose Segram dangoraižyje Niujorke (6 pav.) ir gyvenamajame name Fransworth Ilinojuje (7 pav.). 262
a b 6 pav. Segram pastatas: a pastato nuotrauka; b kampinė fasado detalė Architektas garsėjo frazėmis: Daugiau yra mažiau ir Dievas yra detalėse. Daugelyje kūrėjo darbų akį traukia nepriekaištingi mazgai. Architektas vienas pirmųjų maksimaliai išnaudojo tokias stiklo plokštumas, kaip lauko atitvaras, taip jis daug prisidėjo prie permatomo pastato tobulinimo. a b 7 pav. Fransworth pastatas: a pastato nuotrauka; b parapeto detalė 263
Jornas Utzonas (Jorn Utzon), 1918 Danų architektas. 1937 1942 m. studijavo Kopenhagoje architektūrą, taip pat studijavo ir JAV. Žymiausias jo kūrinys Sidnėjaus operos teatras (8 pav.), kurį jis suprojektavo laimėjęs tarptautinį Naujojo Pietų Velso vyriausybės organizuotą konkursą. Pastato architektūrinis sprendimas gana paprastas: platforma su į ją įsirėžusiais dviem amfiteatrais. Architektas Utzonas turėjo aiškią viziją, kaip turi atrodyti pastatas, bet konkrečių konstrukcinių sprendimų nebuvo numatęs. Siekdamas išlaikyti nustatytą pastato formą jis glaudžiai bendradarbiavo su inžinieriais. 8 pav. Sidnėjaus operos teatras Pagrindinė projekto problema buvo ta, kad pastato kevalams trūko aiškios geometrinės formos ir konstrukcijos elementų kartojimosi. Šią problemą architektas ir Ove Arup inžinieriai išsprendė naudodami surenkamąsias nerviūras (9 pav.). Tokia mintis kilo Jornui Utzonui, stebint, kaip sūnus lupa apelsiną. Kevalų paviršius sudarytas iš keraminėmis plytelėmis klotų surenkamųjų padėklų arba dangčių, dengiančių tarpus tarp nerviūrų. Iš viso daugiau negu milijonas plytelių dengia 4 240 dangčių. Plytelės sudėtos pagal raštą, blizgančios viduryje, o matinės kraštuose, sukuria nepaprastą spinduliuojantį tekstūrų marginį, kuris, pasak Utzono, sąveikauja kaip pirštų nagai su kūnu. Šis nuostabus iš dalių sudėto kevalo sprendimas parodo Utzono domėjimąsi adityviųjų formų architektūra dalių komplektu, kurį 264
jis naudoja įvairiuose deriniuose. Siekdamas išlaikyti nustatytą pastato formą jis glaudžiai bendradarbiavo su inžinieriais, kad galėjo daryti įtaką inžinierių, sprendžiančių vienokią ar kitokią konstrukcinę schemą, sprendimams. 9 pav. Pastato stogo struktūra iš pasikartojančių surenkamųjų nerviūrų Santjagas Kalatrava (Santiago Calatrava), 1951 Ispanų architektas, inžinierius, menininkas. Architektūra susidomėjo dar vaikystėje vartydamas Le Corbusier knygą. Planavo mokytis Paryžiuje, tačiau nepavykus grįžo į Valenciją ir ten 1968 m. įstojo į Escuela Tecnica Superior de Arquitectura, kur įgijo architekto išsilavinimą. Baigęs mokslus dirbo urbanizmo srityje, tačiau matydamas, kad jo darbai ir išsilavinimas jam nediktuoja aiškios profesinės krypties, Kalatrava 1975 m. nusprendė studijuoti civilinę inžineriją Federal Institute of Technology universitete Ciuriche. Santjagas Kalatrava įkvėpimo pasisėmė iš Šveicarų inžinieriaus Roberto Mailarto (Robert Maillart), kuris teigė, kad paprastomis formomis galima išgauti emociją ir charakterį, kad jėga ir masė kuria emocijas. Kalatravos darbuose galima rasti nemažai bionikos elementų. Architektas analizavo žmonių pozas ir jomis rėmėsi priimdamas konstrukcinius sprendinius. Tai puikiai atsispindi jo pirmame suprojektuotame gyvenamajame pastate Turning Torso (10 pav.), kuris stovi Švedijoje, Malmo mieste. Naudodamas gamtos elementus architektas suprojektavo begalę visuomeninių pastatų visame pasau- 265
lyje, kuriuose konstrukcijos formuoja pastato charakterį ir pabrėžia architektūrinę idėją. Vienas tokių yra oro uostas Lyone (11 pav.). Architektas savo civilinės inžinerijos žinias naudojo kurti daugeliui tiltų visame pasaulyje. Šiems tiltams taip pat būdinga architektūrinės idėjos išraiška per konstrukciją, skulptūriškumas ir bionikos elementai. a b 10 pav. Turning Torso : a pastato nuotrauka; b pastato eskizas a b 11 pav. Lyono oro uostas: a pastato nuotrauka; b pastato eskizas 266
Išvados 1. Analizuojant XX a. architektų kūrybą matyti, kad konstrukcijų raidą nemažai veikė sugebėjimas įdiegti naujausias technologijas, gebant jas tikslingai pritaikyti architektūroje, taip pat atsakingas požiūris į konstrukcinę projekto dalį. 2. Lenktyniavimas su laiku, noras pasiekti maksimumą dar neturint konkrečių sprendinių, taip pat turėjo didžiulę įtaką naujų konstrukcijų ar konstrukcinių sprendinių atsiradimui. 3. Matoma, kad didžioji dalis kūrusių architektų ir dariusių įtaką konstrukcijų raidai turėjo architektūrinį ir inžinerinį arba tik inžinerinį išsilavinimą. Literatūra Famous architects [žiūrėta 2008 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://architect.architecture.sk/ludwig-mies-van-der-rohearchitect/ludwig-mies-van-der-rohe-architect.php>. Jodido, P. 2005. Santiago Calatrava. Köln: Taschen. Jokūbaitis, V. 1992. Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos. Vilnius: Mokslas. Mačiulskij, G. K. 1969. Mies van der Rohe. Moscow. Probst, H. 1986. Walter Gropius. Berlin. Parkyn, N. 2003. Pasaulio architektūros stebuklai. Vilnius: Alma Littera. Sydneyarchitecture [žiūrėta 2008 m. kovo 24 d.] Prieiga per internetą: <http://www.sydneyarchitecture.com/roc/qua01.htm>. Iliustracijų šaltiniai Jodido, P. 2005. Santiago Calatrava. Köln: Taschen. Parkyn, N. 2003. Pasaulio architektūros stebuklai. Vilnius: Alma Littera. Arcspace [žiūrėta 2008 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: <www.arcspace.com>. XVN. eu [žiūrėta 2008 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: <www.mimoa.com>. 267
ASSESSING WORKS OF THE FAMOUS 20 TH CENTURY ARCHITECTS AND ENGINEERS MAKING IMPACT ON STRUCTURAL DECISIONS V. Augustinavičius, J. Šipalis Summary This article presents the biographies of architects and architects - engineers in a chronological order and examines the principles of their creativity. The article also deals with creative work of the famous 20 th century architects making impact on structural decisions. The paper reviews the impact of architects creativity and pedagogical practice on the development of architecture and designing. 268