KUR YRA LAURYNO GUCEVIČIAUS KAPAS?

ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 132 2004 KUR YRA LAURYNO GUCEVIČIAUS KAPAS? Vida Girininkienė ęmnis@dnltas. lt Nors Vilniuje, prie Sv. Stepono bažnyčios, ir yra paminklinė lenta, žyminti, kad čia palaidotas L. Gucevičius, klausimų, kur visgi yra tikroji architekto amžinojo pilsio vieta, daugiau nei atsakymų. Siame straipsnyje kaip tik ir apžvelgiama iki šiol turima informacija apie L. Gucevičiaus palaidojimą, keliamos naujos hipotezės. Raktažodžiai: Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios kapinės, Rasų (Misionierių) kapinės, Sv. Stepono bažnyčios kapinės, Laurynas Gucevičius. Daugelio žymių Lietuvos valstybės, kultūros ar meno veikėjų kapų vietų mes šiandien nežinome. Galima būtų analizuoti, kodėl jų amžininkai nepasirūpino tinkama pagarba, kapavietės įrengimu ar jos išsaugojimu. Įsivaizduokime, kad po kokių dviejų šimtų ar net mažiau metų niekas nebežinos Jono Basanavičiaus kapo vietos. Be abejo, turi įtakos ir politinės aplinkybės. Tačiau kodėl amžininkai neišsaugojo, sakysim, dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus ir architekto Lauryno Gucevičiaus palaidojimų vietų? Juk šių žmonių kultūrinis indėlis Lietuvai ir Lenkijai yra milžiniškas. Dėl Pranciškaus Smuglevičiaus palaidojimo vietos kiek aiškiau: žinoma, jog jis mirė 1807 metų rugsėjo 18d., buvo palaidotas Rasų kapinėse. 1859 metais išleistame Vadove po Vilnių" Adomas Honoris Kirkoras, minėdamas šią pavardę tarp palaidotųjų Rasų kapinėse, pažymi, jog jo kapo vieta nežinoma 1. Tuo tarpu XIX a. viduryje jo palaidojimo vietą Rasų kapinių pietiniame kolumbariume žinojo dailininkas Kanutas Ruseckas. Jis ją parodė savo sūnui, taip pat dailininkui Boleslovui Mykolui Ruseckui, nes tuo metu jau nebebuvo P. Smuglevičiaus laidojimo nišą žymėjusios skardinės lentos su baltų raidžių įrašu 2. Visa tai miniu norėdama dar sykį atkreipti dėmesį, jog A. H. Kirkoras, kurio nuomonė ne vienam tyrinėtojui yra svarbiausia, matyt, išsamiau Rasų kapinių netyrinėjo. Rasų kapinių pietinis (dešinysis) kolumbariumas 1937 m. rudenį lenkų valdžios buvo nugriautas, taip ir nenustačius tikslesnės dailininko palaidojimo vietos. P. Smuglevičiaus palaikai atsidūrė bendroje duobėje, šlaite, už Izos Salmonovičuvnos kapo; tuos darbus mate ir stebėjo kultūros istorikas Liucijonas Uzembla 3. Dėl Lauryno Gucevičiaus palaidojimo vietos nuomonių yra žymiai daugiau. Antai visai neseniai Vorutoje" Juozas Lebionka, remdamasis architekto Karolio Podčašinskio duomenimis, o ypač jau minėto A. H. Kirkoro Vadovu", paskelbė, jog L. Gucevičius palaidotas Rasose. Minėtų autorių duomenys tyrėjams gerai žinomi, tačiau šiuo atveju nuostabą kelia tai, jog J. Lebionka 1859 metų A. H. Kirkoro išleistame Vadove" rado" tikslią L. Gucevičiaus kapo vietą:...beveik pačiame kapinių gale, prie pat mūro...", arti profesorių Augusto Bekiu ir Vincento Herberskio kapų 4. Tačiau ' Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius, 1991 (1859 metų Vadovo" vertimas į lietuvių kalbą). 2 Drėma V. Pranciškus Smuglevičius. Vilnius, 1973, p. 231. 3 Girininkienė V. Vilniaus kapinės. Vilnius, 2004, p. 69. 4 Lebionka J. Laurynas Gucevičius palaidotas Rasose // Voruta, 2003, spalio 25, Nr. 20(542). 91

A. H. Kirkoras tiek pirmame (1856 m.), tiek ir antrame Vadovo" leidimuose turi omenyje tik Augusto Liudviko Bekiu (Becu) palaidojimo vietą (jis iš tikrųjų palaidotas Senųjų Rasų pakraštyje, prie pat tvoros). V. Herberskio ir L. Gucevičiaus palaidojimus jis aptaria kitame poskyryje, pradėdamas žodeliu čia" 5, o ne šalia, greta, toje pat pusėje" ar kokiais kitais vietą žyminčiais žodžiais. Tuo tarpu 1826 m. mirusio V. Herberskio palaidojimo vieta jau XIX a. viduryje galėjo būti nebežinoma. L. Uzembla, remdamasis giminių liudijimais, nurodo ją buvus Herberskių kapavietėje, nes profesoriui pastatyto paminklo nebuvę 6. Herberskių giminės kapavietė yra visai priešingame kapinių šone, nuo L. A. Bekiu kapavietės ji nutolusi apie 250 metrų 7. Be to, toje kapinių dalyje laidota kiek vėliau. XIX a. pradžioje ir pirmuoju dešimtmečiu laidota pietvakarinėje dabartinių Senųjų Rasų dalyje, apie tą vietą, kur buvo pastatyti kolumbariumai, o vėliau ir koplyčia. Dabar žinomas Literatų kalnelis ir apie jį esantis slėnis buvo nupirktas tik 1814 metais 8. Tad L. Gucevičius negalėjo būti palaidotas toje dalyje, kur tuo metu nebuvo laidojama. Jokiose kartotekose tuose kapinių pakraščiuose nėra nurodyta XIX a. pradžios kapų. Belieka grįžti prie pirminių šaltinių ir juos analizuoti. Laurynas Gucevičius mirė 1798 m. gruodžio 10d. Vilniuje. To meto periodikoje, Vilniaus universiteto tarybos protokoluose, kanceliariniuose dokumentuose, susirašinėjimuose, Vilniaus savivaldybės raštuose ir kituose tarnybiniuose dokumentuose nėra įrašų apie jo palaidojimo vietą. 1798 m. pabaigos dokumentuose rašoma, jog jis civilinės ir karinės architektūros profesoriumi buvo iki pat mirties (gruodžio mėn. jam paskirta 900 rub. 9 ), tačiau palaidojimo vieta nenurodoma. Beje, Universiteto tarybos protokoluose jo pavardė rašoma tik Gucevičius. Buvo peržiūrėti Vilniaus universiteto kanceliariniai dokumentai iki 1823 m. 10, tikintis rasti duomenų apie jo palaidojimo vietos įamžinimą ar pagerbimą, bet tokių įrašų nerasta. Liko neperžiūrėti to laikotarpio laiškai. Pirmasis L. Gucevičiaus palaidojimo vietą nurodo architektas Karolis Podčašinskis, praėjus 25 metams po Gucevičiaus mirties. Tai - 1823 m. rugsėjo 15d. Vilniaus universitete viešame posėdyje skaitytas pranešimas, tais pačiais metais išspausdintas žurnale Dziennik Wileński". Rašoma, jog architektas mirė nuo pilvo vėžio (vandenės) ir labai kukliai buvo palaidotas Misionierių kapinėse 12. Sprendžiant iš straipsnio, L. Gucevičiaus kapo vietą žymėjo kuklus paminklas. E. Budreika monografijoje apie architektą L. Gucevičių žodį cmentarz išverčia kaip šventorius" ir teigia, jog, anot K. Podčašinskio, jis buvęs palaidotas Misionierių bažnyčios šventoriuje. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šios bažnyčios šventoriuje buvo kapinės. Pasak E. Budreikos, L. Gucevičius buvo palaidotas nuošaliose Stepono bažnyčios kapinėse, po kuklia antkapio lenta, vėliau įmūryta bažnyčios apsidos sienoje iš lauko pusės" 13. 1798 m. Rasų kapinių dar nebuvo. Šių kapinių, kaip reta kurių, įsteigimą patvirtina ne vienas rašytinis dokumentas. Misionieriams laidoti Rasų priemiestyje paskirtas plotas buvo pašventintas 1801 m. balandžio 24d. Jame pradėta laidoti balandžio 26 d. pirmas palaidotas Vilniaus burmistras Jonas Miuleris. Liepos 20 dieną (datos naujuoju stiliumi) Vilniaus magistratas išdavė raštišką dokumentą, kuriuo Išganytojo Kalno bažnyčios parapijai Rasų priemiestyje, prie kelio iš Paplavų į Rybiškes, miesto žemėje, kapinėms paskyrė trijų keliukų supamą kalvą - 3,51 ha žemės plotą 1 ' 1. Kaip jau minėta, tai buvo plotas apie dabar tebestovinčią koplyčią. 1802 1806 metais čia jau buvo pastatyti kolumbariumai, juose palaidota nemažai garbių to meto asmenų. Pirmoje naujųjų kapinių mirties įrašų metrikų knygoje jos vadinamos parapinėmis Rasų kapinėmis 15. Do- 5 Kirkoras A. H. Min veik., p. 185; Przechadzki po Wilnie i jego okolicach przez]ana ze Sliwina. Wilno, 1856, p- 187. OMABR, f. 151, b. 132,1.27. 'Girininkienė V., Paulauskas A. Rasos. Vilnius, 1988, p. 31, 32, 71 ir kapinių planas. S MABR, f. 721, ap. l, b. 295, 1. 1. ">LVIA, f. 721, ap. l, b. 1335, 1.28. 10 Ten fat, b. 65-190; Girininkienė V. Istorinių tyrimų dėl Lauryno Gucevičiaus palaidojimo vietos apžvalga, 2003 // LIIR, f. 8, b. 138. "Podczaszyński K. Żywot Wawrzyńca Gucewicza, architekta i profesora architektury w szkole główney litewskiey // Dziennik Wileński, 1823, t. 3, p. 14-30. 12 Ten pat, p. 29. "Budreika E. Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Vilnius, 1954, p. 11, 105, 149. H Girininkienė V. Min. veik. p. 66. "LVIA, f. 604, ap. 20, b. 2, 1. 79; ten pat, b. 4, 1. 100. 92

kumentai rodo, jog iki 1801 m. misionieriai savo kapinių neturėjo, o mirusiuosius laidojo netolimose Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios parapijos kapinėse (už Aušros Vartų). Beje, 1800 m. Sv. Juozapo ir Nikodemo parapija buvo panaikinta ir įsteigta Misionierių bažnyčios parapija, kurios vienas pirmųjų rūpesčių - įrengti kapines. Lietuvos istorijos archyve saugomas bažnyčių parapijų Vilniuje mirties metrikų knygos. Sv. Stepono bažnyčios 1783-1799 m. mirties metrikose L. Gucevičiaus pavardės nėra 16. Išlikusi ir tos bažnyčios 1773-1798 m. mirties metrikų įrašų knyga. Remiantis ja, galima būtų konstatuoti, kad tuo metu daugiausia buvo laidojama kapinėse prie varpinės, rečiau - prie vartų. Tuo metu Sv. Stepono bažnyčia priklausė Visų Šventųjų parapijai. minėtą metrikų knygą įtraukti ir palaidojimai bažnyčios rūsiuose po Didžiuoju altoriumi. Tos knygos įrašai baigiasi 1798 m. spalio 15 d. 17 L. Gucevičiaus pavardė neįrašyta ir Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios parapijos 1798 m. mirties metrikų knygoje 18. Tos kapinės dėl namų artumo ir miesto plėtros jau nuo 1783 m. pradė- Paminklinė lenta L. Gucevičiui prie Šv. Stepono bažnyčios (atkurta pagal buvusia iki Antrojo pasaulinio karo) tos mažinti. XVIII a. pabaigoje Misionierių bažnyčios mirties metrikų knygoje, buvusioje Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčioje, yra įrašas, jog 1799 m. rugsėjo 29 d. policija uždraudė laidoti Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios parapijos kapinėse, o metrikų knygos perduotos saugoti Sv. Stepono bažnyčiai. Ten taip pat yra vėlesnis įrašas, jog 1801 m. Rasų priemiestyje įsteigtos Misionierių bažnyčiai priklausiusios parapinės kapinės 1 ''. Taigi L. Gucevičius negalėjo būti palaidotas Rasų kapinėse, nes jų 1798 m. dar nebuvo. 1798 m. antrosios pusės tiek Sv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios, tiek Šv. Stepono bažnyčios mirties metrikų knygos yra netvarkingos ir nepilnos. Tarp neįrašytų palaidotų asmenų pavardžių galėtų būti ir L. Gucevičiaus. Pirma užuomina, kad L. Gucevičius palaidotas Sv. Stepono kapinėse, randama spaudoje 1864 m. Rašoma, kad jo sūnaus pastatytas antkapis kuo ryškiausiai tai byloja" 20. Anot Juozo Lebionkos, inicialais S. K. po šiuo straipsniu pasirašęs autorius yra L. Gucevičiaus ] "LVIA, f. 1681, ap. l, b. 3, 1. 19-21. "Ten pat, f. 604, ap. 10, b. 12, 1. 39. Ten pat, f. 604, ap. l, b. 274. Simbolinis antkapis ir paminklinės lentos L. Gucevičiui prie Sv. Stepono bažnyčios. V. Jankausko nuotrauka "Ten pat, f. 604, ap. 20, b. 2, 1. 79. '"S. K. Wawrzyniec Gucewicz// Tygodnik illustrowany, 1864, г. 9, Nr. 229, s. 58. : 'Lebionka J. Dėl Lauryno Gucevičiaus palaidojimo vietos // Lituanistika, 1990, Nr. l, p. 125-126. 93

L. Gucevičiaus 200-ujų mirties metinių proga sukurta paminklinė lenta. V. Jankausko nuotrauka žmonos brolio Kazimiero Hornovskio vaikaitis Stanislovas Kostrovickis"'. 1864 m. spalio men. 6 d. mirė L. Gucevičiaus sūnus Stanislovas. Jis buvo palaidotas Šv. Stepono kapinėse". Tai ko gero rimčiausias argumentas, jog L. Gucevičiaus palaikai XIX a. viduryje galėjo būti Šv. Stepono bažnyčios kapinėse. Neaišku, kada pietinėje išorinėje Sv. Stepono bažnyčios sienoje įmūryta L. Gucevičiui skirta memorialinė lenta. Jos įrašą pirmasis nurašė Liudvikas Albertas Zaštautas 1885 m. :i Tyrinėtojų teigimu, ji buvo pagaminta XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje. Jei ji čia būtų kabėjusi anksčiau, reikia manyti, jog A. H. Kirkoras arba kiti Vilniaus miesto istorijos tyrėjai būtų ją pastebėję. Po 1945 m. lenta dingo. Dėl minėtos lentos kilo diskusijų spaudoje. Antai istorikas V. Zahorskis 1904 metais išleistame leidinyje apie Vilniaus katedrą rašo, jog jos kūrėjas palaidotas Rasose (p. 47), o jau 1910 metais išleistame Vadove po Vilnių" (abu leidiniai lenkų kalba) nurodo, jog jis palaidotas Šv. Stepono bažnyčios kapinėse ir pamini bažnyčios sienoje įmūrytą memorialinę lentą (p. 274). 1967 metais spalio mėnesį visuomeniniais pagrindais pradėtos L. Gucevičiaus kapo paieškos. Buvo patikrinta, ar nėra palaidojimų sienoje po memorialine lenta. Atlikus zondažą, konstatuota, jog jokio palaidojimo ten nėra, o lenta buvusi įleista į sieną, nukapojant plytas. Tų pačių metų gruodžio mėnesį darytas perkasas prie sienos, kurioje buvo memorialinė lenta, siekiant patikrinti, ar ten nėra karsto ar urnos. Nieko neradus konstatuota, jog memorialinės lentos aplinkoje palaidojimų nėra. J rūsį nei tada, nei vėliau įeiti nepavyko, nes įėjimas užmūrytas. 1969 metais Vilniaus miesto paminklų inspekcija, kuriai tuomet vadovavo Juozas Stasiulaitis, pateikė užsakymą Vilniaus paminklų konservavimo institutui dėl L. Gucevičiaus kapo paieškos bei istorinių tyrinėjimų. Tačiau tuomet nieko konkretaus neišsiaiškinta. Architekto V. Žemkalnio teigimu, L. Gucevičius palaidotas pietinėje bažnyčią supusių kapinių dalyje, per 35 žingsnius nuo apsides, lai buvęs žemės kauburėlis be jokio antkapio ir užrašo, jam dar 1939 metais parodęs architektas J. Pekša. Architekto E. Budreikos nuomone, L. Gucevičius palaidotas šiaurinėje kapinių dalyje. Tyrinėtojo A. Stuokos teigimu, architekto kapas buvęs bažnyčios šventoriuje, ties didžiuoju altoriumi, šiaurinėje pusėje, tai yra ne ten, kur įrengta memorialinė lenta. 1978 m. Paminklų konservavimo institute buvo surengti keli pasitarimai, kuriuose dalyvavo architektai E. Budreika, V. Dvariškis, archeologai I. Jučienė, E. Skardžius ir J. Stasiulaitis. 1978 metais birželio 22 dieną į komisiją dėl L. Gucevičiaus kapo paieškos buvo pakviesti architektas V. Žemkalnis, medicinos mokslų daktaras J. Markulis bei archeologas V. Urbanavičius. Komisija konstatavo, jog patikrinti V. Žemkalnio nurodytos vietos nėra galimybių dėl inžinerinių komunikacijų perklojimo: išjudinta žemė. Dėl panašių priežasčių neįmanoma buvo patikrinti ir E. Budreikos apytikriai nurodytos vietos buvusiose kapinėse. Komisija nutarė nutraukti L. Gucevičiaus kapo paieškas, sutvarkyti teritoriją apie bažnyčią, atkurti memorialinę lentą su užrašu bei patikrinti A. Stuokos nurodytą vietą. Istorikės I. Jučienės, 1979 m. vadovavusios L. Gucevičiaus kapo paieškos darbams, ataskaitoje taip pat pritariama, kad architekto V. Žemkalnio nurodytą vietą reikėtų pažymėti kaip istorinę ir tinkamai ją sutvarkyti. Tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma; ši vieta buvo visiškai sujaukta, per ją nutiestos dujotiekio trasos 24. Misionierių bažnyčios požemio laidojimo kriptose laidojo ne tik Pliaterių giminės narius. 1884 m. kapi- U LVIA, f. 604, ap. 20, b. 146, 1. 94. 2 >MABR, f. 9, h. 1760. '''Jučienė I. L. Stuokos-Gucevičiaus kapo paieškos ataskaita, 1979 // Vilniaus apskrities archyvas, Paminklų konservavimo projektavimo instituto darbai, t. 5, b. 2001, 1. 1-4. 94

nių tyrinėtojas L. A. Zaštautas, nurašęs tos bažnyčios požemiuose tuo metu buvusių antkapių įrašus, pabrėžė, jog jie ne visi išlikę 25. L. Gucevičiaus pavardės ten nėra. Kaip žinia, ši bažnyčia 1844 m. buvo uždaryta 26, iš jos iškelti vertingi paminklai. Vargu ar L. Gucevičius galėjo būti palaidotas Misionierių bažnyčios rūsyje, tačiau jis galėjo būti palaidotas Sv. Juozapo ir Nikodemo arba Sv. Stepono bažnyčiose, o jo palaidojimo vietą galėjo žymėti vėliau į Sv. Stepono bažnyčios sieną perkelta memorialinė lenta. Panašių versijų ar samprotavimų apie galimą L. Gucevičiaus palaidojimo vietą galima pateikti daugiau. Nerasta atsisakymo į klausimą, kur yra L. Gucevičiaus kapas, kodėl jo pavardė neminima mirties metrikų įrašuose? Galimas dalykas atsakymą rastume Lenkijos archyvuose. Kol kas patikimiausia versija yra ta, jog L. Gucevičiaus kapavietė (nesvarbu, ar kapas čia būtų perkeltas, ar ne) yra Sv. Stepono bažnyčios šventoriuje. Čia reikėtų pastatyti paminklą su įrašu, jog buvusiose kapinėse palaidotas architektūros profesorius Laurynas Gucevičius. Ta pačia proga atitinkamoje paminklinėje lentoje galima būtų išvardyti ir kitų čia palaidotų žymių asmenų pavardes, pvz., literatūros profesoriaus Dovydo Pilchovskio (1735-1803), filosofijos profesoriaus Angelo Daugirdo (1776 1835), architekto Žozefo Pusjė (Poussier; mirė 1821) ir kitas. Where Is the Grave of Laurynas Gucevičius? Summary Although there is a memorial plaque declaring that L. Gucevičius is buried "here" next to St. Stephen's Church in Vilnius, there are more questions than answers over the true place of the architect's final resting place. This happened because the records of L. Gucevičius's death have not been found yet, and the first, quite contradictory, information over his burial place appeared in the press only in the middle of the 19 th century. There is no reason to claim that I.. Gucevičius might be buried in Rasų cemetery (Missionary parish), because it was founded in 1801, that is, three years after the architect's death. He could be hardly buried in the cellar of the Missionary Church, but he could be buried in St. Joseph and Nikodem or church of St. Stephen, and his burial place could be marked by a memorial plaque, which was much later moved into the wall of St. Stephen's church. Gauta 2004 05 10 *MABR, f. 151, b. 179.!6 ШД f. 694, ар. 1, b. 283, 1.4, 17. 95