14 Natalija DUNAJEVA Širdingai tave apkabinu Vasilijaus Kačialovo ir Mstislavo Dobužinskio laiškai Kultūros ir baleto istorikė sanktpeterburgietė Natalija DUNAJEVA jau seniai domisi XX a. pirmosios pusės menininkų dailininkų, aktorių, baleto šokėjų biografijomis ir kūryba, tyrinėja jų epistoliarinį palikimą. Šioje publikacijoje mokslininkės pateikiamas dviejų su Vilniumi susijusių meno žmonių dailininko Mstislavo DOBUŽINSKIO (1875 1957) ir aktoriaus Vasilijaus KAČIALOVO (1875 1948) susirašinėjimo epizodas. Laiškuose, kurie saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, išryškėja bičiuliški šių dviejų kūrėjų ryšiai, dosnios ir taurios jų asmenybės. I Embrace you with all my Heart For a long time, Natalia DUNAEVA, a cultural and ballet historian from St Petersburg, has been interested in the lives and careers of artists, actors and ballet dancers from the first half of the 20th century. She also researches their epistolary legacies. She presents here the correspondence between two artists who were connected with Vilnius: the painter Mstislav DOBUZHINSKY (1875 1957), and the actor Vasili Kachalov (1875 1948). The friendly rapport between these two artists, and their generous and noble personalities, come out clearly in the letters, which are held in the Lithuanian National Martynas Mažvydas Library. Kačialovas 1, kurį prisiminiau dar kaip gimnazistą iš Vilnios 2... rašė Mstislavas Dobužinskis 3 prisiminimuose 4. Ir nieko keisto antroji gimnazija, į kurią Dobužinskis buvo paskirtas po persikraustymo iš Peterburgo į Vilnių, kur tarnavo jo tėvas, užėmė ilgą uždaryto universiteto fligelį 5, o pirmoji, kurioje mokėsi Kačialovas, buvo įsikūrusi pagrindiniame universiteto pastate. Abi gimnazijas skyrė sena, apsilupinėjusi siena su keliais netaisyklingai išdėstytais mažais langais 6. Savaime aišku, kad esant tokiai glaudžiai kaimynystei sunku buvo vienam kito nepastebėti, tuo labiau, kad buvo vienmečiai. Bet atrodo, kad jie nebendravo. Baigę gimnaziją, abu atsidūrė Peterburgo universiteto Teisės fakultete. Dobužinskis dvejais metais vėliau, nes dukart buvo paliktas kartoti kurso: jam nesisekė senosios kalbos. Galima manyti, kad universitete jie ne kartą susitikdavo begaliniame koridoriuje, nusidriekusiame per visą pastatą 7, tačiau bendravimo tikriausiai nebūta ir čia. Savaime suprantama, suartėti galėjo tautybės pagrindu, bet tarp tautybių mūsiškė, vilnietiškoji, tada neegzistavo, liudijo Dobužinskis 8. Besimokydami Teisės fakultete abu svajojo apie ką kita: Kačialovas apie sceną, Dobužinskis apie kūrybą, dailę. Kitąsyk jie susitiko Maskvoje, kur Dobužinskis, kviečiamas Konstantino Stanislavskio 9, atvyko kurti dekoracijų Maskvos Dailės teatre statomai Ivano Turgenevo pjesei Mėnuo kaime. Priėmęs kvietimą, jis manė esant reikalinga pasakyti: Man neramu tik dėl to, kad aš esu nepakankamai rusiškas Turgenevui, bet gali būti, kad požiūris iš šalies kai kada net labiau tinka 10. Kačialovas šiame spektaklyje, tapusiame dailininko triumfu, nevaidino. Artima draugystė ir šiuo laikotarpiu nesusiklostė: Kačialovas, pasak Dobužinskio, kažin kodėl nebuvo linkęs bendrauti, ir man buvo tiesiog maskvietis, ne taip kaip kiti atviros sielos. Bet man visad patiko jo santūrumas ir džentelmeniškumas 11. Pasakodamas apie pirmąsias savo sukurtas spektaklių dekoracijas Dailės teatre, Dobužinskis rašo: Nuo to laiko mano darbas teatro srityje tik su negausiomis pertraukomis tęsėsi aštuonerius metus, ilgainiui ėmiau gyventi man visiškai naujame pasaulyje Maskvoje ir, galima sakyti, pakliuvau į Dailės teatro įsčias 12. Savaime aišku, dabar Kačialovas ir Dobužinskis matydavosi nuolat; tikėtina ir tai, kad jų pokalbiuose iškildavo ir Vilniaus tema. Dailininkas, glaudžiai suaugęs su teatro gyvenimu, tapo garsiųjų MDT šiupininių 13 lankytoju, o vienu atveju net dalyviu. Tai įvyko 1911 metais. Nikitai Balijevui 14, pagrindiniam šių linksmų ir šmaikščių vakaronių organizatoriui, repeticijoje kilo idėja pastatyti Vilnios kampelį, pasinaudojus tuo, kad aš (Dobužinskis N. D.), Kačialovas ir Bravinas 15 buvome vilniečiai, lietuvis buvo ir poetas Baltrušaitis 16 (geras teatro draugas), tokiu galėjo būti vadinamas ir Suleržickis 17. Mane pernakt privertė ekspromtu nutapyti dekoraciją, ir aš pavaizdavau raudoną, apsilupinėjusį seną vilnietišką namą, medinius vartus su žibintu ir įvairias iškabas, tarp jų neišvengiamai ir pribuvėjų, kurių Vilnioje kažkodėl buvo labai daug. Tai, ką mes vaidinsime, Balijevas laikė paslaptyje, bet prieš pat spektaklį pasirodė gimnazistų kepurėlės, palaidinės, diržai ir paltai, kuriais mūsų penketas ir buvo aprengtas. Vos mums spėjus susėsti (kaip gimnazistams per ilgąją pertrauką), atsidūrėme prieš kvatojančią minią žiūrėjo, kaip sakoma, visa Maskva, ir kol Balijevas apie mus kalbėjo publikai, prasidėjo pati commedia dell arte. Uždanga kilo kelis kartus, skambant linksmiems aplodismentams 18. 1913-ųjų rudenį Dobužinskis kūrė spektaklio Nikolajus Stavroginas dekoracijas tai buvo Fiodoro Dostojevskio romano Demonai inscenizacija. Darbą šiame spektaklyje dailininkas laikė vienu neužmirštamiausių 19, lūžiu savo kūrybiniame kelyje 20. Pjesėje svarbiausias buvo pagrindinio veikėjo, kurio vardu ji ir buvo pavadinta, paveikslas. Stavroginą vaidino Kačialovas. Žmogiškųjų charakterių sudėtingumas ir gelmė, jų susidūrimų dramatizmas, raiški pjesės dvasia, jos aštri emocinė įtampa ir nerimastingas
15 Mstislavas Dobužinskis. 1925. Karolio BAULO nuotrauka Vasilij Kačialov. 1912 laukimas visa tai patraukė Dobužinskį. <...> Pjesė pagal Dostojevskio romaną Dobužinskiui iš esmės tapo pirmuoju rimtu tokio dramatinio krūvio pastatymu, rašo dailininko kūrybos tyrinėtojas 21. Spektaklio sėkmę dailininkas ir atlikėjas pasidalijo perpus. Geresnio už Kačialovą Stavrogino neįmanoma buvo įsivaizduoti. Jo graži, kilni laikysena ir kažkas stingdančio pačioje aktoriaus prigimtyje visa tai tiko išorei tokio didžiojo kunigaikščio, kokiu norėjau jį padaryti 22. Taigi akivaizdu tada, bendro darbo metu, jų pažintis peraugo į draugystę. Po daugelio metų savo memuaruose minėdamas MDT spektaklius, jo matytus Paryžiuje 1937-aisiais, Dobužinskis rašys: Susitikome su <...> Vasia Kačialovu, su kuriuo per pastaruosius metus taip suartėjome Maskvoje 23. Žemiau publikuojamas dviejų nuostabių ir kadaise vilniečiais buvusių meno veikėjų susirašinėjimas. Vasilijaus Kačialovo laiškai aiškiai atsakomojo pobūdžio. Akivaizdu, kad pirmasis laišką parašė Dobužinskis, į savo draugą kreipęsis su prašymu. Atsitiko taip, kad tolimajame Leningrade liko artimas ir mylimas žmogus dailininko auklė ir maitintoja Marija Osipovna 24. Dobužinskis užaugo be motinos (jo tėvai buvo išsiskyrę) ir prie auklės buvo labai prisirišęs. Po jos atleidimo, Dobužinskiui tapusio tikra trauma, tarp jų išliko stiprus ryšys. Persikraustęs į Lietuvą, Dobužinskis jai rašydavo laiškus ir padėdavo materialiai. Ne kartą yra kreipęsis į savo draugus su prašymu Marijai Osipovnai perduoti pinigus 25. To paties jis paprašė ir Kačialovo. Aišku, kad siųsdamas laišką Dobužinskis kaip dovaną jam bei MDT nusiuntė ir keletą savo darbų. Ant voko su laišku Kačialovui užrašytas adresas: Kaunas, Lietuva, M. Dobuzinskis Maironio, 5 26. Brangusis Mstislavai Valerijanovičiau, Tik šiomis dienomis įvykdžiau tavo pavedimą, ir tai, kaip matai, ne visiškai. Pinigus (100 rublių) tavo auklei aš perdaviau per draugą leningradietį, kuris man išsamiai papasakojo apie savo vizitą pas ją. Bet tavo Badenveileris 27 kol kas kabo ne muziejuje, o puošia mano butą, ir, jei tu neprieštarauji, nuo šiol pas mane ir bus, ir tik po mano mirties atiteks muziejui. Gerai? O kol kas fotografas man pažadėjo nufotografuoti abu tavo paveikslus (t. y. Vilnią, kaip mūsų gimtinę), ir šios nuotraukos bus muziejuje. Ar sutinki? Žuvėdrą tau išsiųsime artimiausiu metu 28, su atitinkamu raštu, tik nutarėme palaukti (dėl rašto) svarbiausiųjų senių, K. Sergejevičiaus ir Vladimiro Ivanovičiaus, atvykimo, pirmojo iš jų laukiame jau spalio gale. Štai. Pabaigoje, gal tau bus įdomu mano draugo, lankiusio Mariją Osipovną ir asmeniškai nuo manęs įdavusio pinigus, laiško ištrauka: Senolė buvo apstulbusi iš netikėtumo, nudžiugo ir labai prašė padėkoti. Gyvena ji mieloje šeimynoje. Užtikau virtuvėje. Nusivedė į šeimininkų dukters simpatiškos mer-
16 ginos, kuriai šiandien sukako 19 metų kambarį. Mergina ir senolė gailėjosi, kad pasirodžiau šiandien jei būčiau atėjęs rytoj, būtų pavaišinę obuolių pyragu. Aišku, būtų geriau su kopūstais, apgailestavo senutė. Bet šiais laikais kopūstai brangesni už obuolius. Pavaišino arbata. Parašyk bent porą žodžių, kad žinočiau, jog gavai šį laišką. Tavo nusilenkimus ir linkėjimus visiems perdaviau tau visi dėkoja ir savo ruožtu sveikina. Nusilenk nuo manęs savo sužadėtinei, Šumanskiams, Nemanui. Tvirtai apkabinu. Tavo Šverubovičius 29 Dobužinskis nedelsė atsakyti 30. 26 X 1932 Brangusis Vasilijau Ivanovičiau, Kartu su tavo laišku gavau ir laišką nuo savosios senolės ir širdingai apkabinu tave už tavo pagalbą. Aišku, labai džiaugiuosi, kad mano paveikslas tau teikia malonumą ir bus pas tave. Ačiū tau! Žuvėdra mane neįtikėtinai nudžiuginai. Nejau iš tiesų gausiu? Nuo šiol būsiu laimingas, turėdamas man brangaus atminimo ženklą 31. Pamanyk, jau 23 metai mano Mėnesiui kaime, o gruodžio pradžioje (4-ąją) bus 25 metai, kai pradėjau dirbti teatre! Mano paskutinis darbas buvo Hamletas mūsų teatre, kuris tau matant tik pradėtas kurti. Andrejus 32 labai geras Hamletas! Pastaruoju metu dirbu pakylėtai. Darkart ačiū, brangus drauge. Perduok visiems nuoširdžiausius linkėjimus ir labai padėkok, kad neužmiršo. Ar atvažiuosi į Kauną? Žilinskas prašo. Jis siunčia labų dienų. Tavo Mstislavas * * * 1948-aisiais, kai mirė Kačialovas, Dobužinskis jam paskyrė didelį nekrologą Niujorko laikraštyje Naujasis rusiškas žodis 33. Str a i p s n i o publikaciją parėmė Natalija Dunajeva Iš rusų kalbos vertė Donatas Mažonas 1 Vasilij Ivanovič Kačialov (tikroji pavardė Šverubovič, 1875 1948) Maskvos Dailės teatro (toliau MDT) aktorius, gimęs Vilniuje. 2 Taip tuo metu vadinta Lietuvos sostinė. 3 Mstislavas Valerijanovičius Dobužinskis (1875 1957) dailininkas. 4 М.В. ДОБУЖИНСКИЙ. Воспоминания / Издание подгото вил Г.И. Чу гунов. М., 1987, c. 247. Toliau: Воспоминания. 5 Воспоминания, c. 92. 6 Ten pat, c. 92 93. 7 Ten pat, c. 123. 8 Ten pat, c. 130. 9 Konstantin Sergejevič Stanislavskij (tikroji pavardė Aleksejev, 1883 1938) aktorius, režisierius, scenos meno teoretikas, MDT įkūrėjas ir vadovas. 10 М.В. ДОБУЖИНСКИЙ. Письмо К.С. Станиславскому от 2 3 февраля 1909 // М.В. ДОБУЖИНСКИЙ. Письма / Издание подготовил Г.И. Чугунов. СПб., 2001, c. 97. 11 Воспоминания, c. 247. 12 Ten pat, c. 238. 13 Rus. капустник. 14 Nikita Fiodorovič Balijev (1877 1936) teatro veikėjas, MDT aktorius, teatro Šikšnosparnis įkūrėjas (1908), 1920 m. kartu su dauguma teatro darbuotojų išvyko į Paryžių, vėliau gyveno JAV. 15 Kazimiras Vikentjevičius Bravičius (tikroji pavardė Baranovičius, 1861 1912) aktorius, režisierius. 16 Jurgis (Rusijoje Jurgis Kazimirovič) Baltrušaitis (1873 1944) lietuvių poetas. Nuo Lietuvos atsiskyrimo dirbo įgaliotuoju Lietuvos Respublikos atstovu RSFSR ir SSRS (1921 1939), nuo 1939 m. gyveno Paryžiuje. 17 Leopold Antonovič Suleržickij (1872 1916) režisierius, teatro veikėjas. Nuo 1906 metų K. Stanislavskio padėjėjas. 18 Воспоминания, c. 249 250. 19 Ten pat, c. 252. 20 Ten pat, c. 254. 21 Г. ЧУГУНОВ. Мстислав Валерианович Добужинский. Л., 1984, c. 94. 22 Воспоминания, c. 253. 23 Ten pat, c. 258. 24 Marija Osipovna Veliakova (nuo 1911 m. Ivanova, 1857 1930). 25 Žr. M. Dobužinskio laiškus Fiodorui Hothaftui iš Paryžiaus (1926-12-22, Письма, c. 207), Georgijui Vereiskiui iš Paryžiaus (1927-02- 15, ten pat, c. 209), Nothaftui iš Amsterdamo (1928-05-04 10, ten pat, c. 215), Diuseldorfo (1928-10-06, ten pat, c. 221) ir iš Paryžiaus (1929-08-10, ten pat, c. 227). 26 В.И. КАЧАЛОВА. Письмо М.В. Добужинскому // Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius, F. 30, apr. 2, l. 2. Toliau: LNB. Laiško data nustatyta pagal pašto ant spaudą 1932-10-18. 27 Memuaruose Dobužinskis rašė: 1929-aisiais buvo Antono Pavlovičiaus Čechovo mirties 25-metis, ir į Badenveilerį, kur jis mirė 1904 metais, atvyko daugelis iš MDT. Atvyko, kad po ilgo išsiskyrimo pasimatytų su senais draugais. <...> Nupiešiau ir baltą svetainę, kurioje mirė A.P. Čechovas, ir peizažą, į kurį jis prieš mirtį žiūrėjo pro savo langą. Šiuos piešinius nusiunčiau kaip dovaną teatrui // Воспоминания, c. 257 258. 28 Tikėtina, kad kalbama apie Dobužinskio eskizus neįgyvendintam Čechovo pjesės Žuvėdra pastatymui. 29 Orig. Шверубовичюс (Red.). 30 М.В. ДОБУЖИНСКИЙ. Письмо Качалову от 26.10. 1932 // LNB, F. 30, apr. 1, Nr. 2806, L 1 1 (antroji pusė) 31 Žr. 25 nuorodą. 32 Turimas omenyje Andrius Oleka-Žilinskas (Rusijoje Andrej Matvejevič, 1893 1948) aktorius, režisierius, pedagogas, teatro veikėjas. 1913 1920 m. dirbo MDT, 1924 1929 antrosios MDT studijos aktorius, režisierius ir dėstytojas; 1929 m. persikėlė į Kauną, kur tapo LVT režisieriumi ir direktoriumi, nuo 1935 m. gyveno JAV. 33 Новое русское слово, 1948-17-12.
17 Mstislavas DOBUŽINSKIS. Scenovaizdžių eskizai Williamo Shakespeare o tragedijai Hamletas. 1932. Juodas popierius, tempera, auksiniai dažai. 31,9 x 35,5 cm; p. 18 19 raudonas popierius, tempera, auksiniai dažai. 24,4 x 33,1 cm. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
18
19